Byla 2A-44-622/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ ieškinį atsakovui UAB „Provit Industrija“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 68000 Lt skolą, 2887,78 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1063 Lt žyminį mokestį, 1210 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti už prekes pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 2-6).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai (t. 1, b. l. 24-25). Atsakovas dėl šio preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus (t. 1, b. l. 30-31).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d preliminarų sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Kazameta“ atsakovui UAB „Provit Industrija“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

6Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti dokumentai - atsakovui išrašytos sąskaitos faktūros, nėra pakankamas įrodymas, nes tai to paties asmens, reikalaujančio atlygio, vienašališkai surašytas dokumentas. Jame nėra jokio atsakovo atsakingo darbuotojo parašo jog minėtas prekes atsakovas gavo. Ieškovo nurodytame važtaraštyje taip pat nėra jokių duomenų, kad prekes gavo atsakovas (t. 1, b. l. 154-155).

7Ieškovas Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad ginčo šalys buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas perdavė atsakovui jo užsakytas prekes. Atsakovas jokių pretenzijų dėl gautų prekių nereiškė, už prekes nesumokėjo. Kad prekes gavo, patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. 0006683 kopija, ant kurios yra atsakovo darbuotojo parašas. Tą patį patvirtina ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 0007027 kopija. Taip pat nurodo, kad atsakovas gavo prekes ir pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0007051 ir Nr. 0007088. Tai patvirtina transportavimo paslaugas teikusios įmonės UAB „Traktiras“ išrašytos sąskaitos (t. 2, b. l. 2-6).

8Byloje gautas atsakovo UAB „Provit Industrija“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 11).

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti, o ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolą.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

13Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2005-02-22 ginčo šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05-02/01 (t. 1, b. l. 8-9).

14Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytą prekę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą.

15Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę.

16Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

17Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovui išrašytos sąskaitos faktūros, nėra pakankamas įrodymas, nes jos surašytos vienašališkai, nėra jokių duomenų, kad prekes atsakovas priėmė. Tačiau tokios aplinkybės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Ieškovas pateikė byloje sąskaitas faktūras Nr. 0006683 ir Nr. 0007027, ant kurių matyti, kad ties grafa „Prekes gavau“ yra rankraštiniai įrašai, pasirašyti asmenų, galimai atsakovo darbuotojų (t. 2, b. l. 88, 90). Ieškovo teigimu, tai yra technologų J. U. ir E. J., kurie byloje nebuvo apklausti, įrašai. Ieškovas taip pat teigia, kad 2009-12-16 aktas dėl skolų suderinimo taip pat patvirtina, kad atsakovas pripažino skolą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0007027 (t. 1, b. l. 96). Šie įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti.

18Įrodymai dėl prekių perdavimo atsakovui pagal sąskaitas faktūras Nr. 0007051 ir

19Nr. 0007088 taip pat prieštaringi. Byloje ieškovas 2010-12-28 prašymu pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovo užsakymu buvo vykdomi pervežimai į Klaipėdą kito asmens - UAB „Traktiras“ (t. 1, b. l. 92-95). Abejonių kelia ir atsakovo prašymas dėl išankstinio apmokėjimo grąžinimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0007088 (t. 1, b. l. 97). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų taip pat nevertino, dėl jų nepasisakė.

20Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis atvejais: pirma, kai apeliacinės instancijos teismo nustatomi CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jei pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, grąžinama nagrinėti pirmąja instancija bylos dalis dėl neišspręstų reikalavimų, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo galimybių perduoti bylą nagrinėti iš naujo ribojimas yra grindžiamas būtinumu sumažinti bylos nagrinėjimo trukmę, poreikiu užtikrinti kuo operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš svarbių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik užtikrinus, kad byla nuosekliai judės iš žemesnės teisminės instancijos į aukštesnę ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

21Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008). Minėta, kad byloje nustačius, jog padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

23CPK 270 straipsnio 4 dalis 3, 4 punktai numato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pirmosios instancijos teismas dėl anksčiau paminėtų ieškovo pateiktų byloje įrodymų nepasisakė, jų neanalizavo, nevertino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, nenurodė jokių argumentų, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

24Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai dėl prekių perdavimo atsakovui visais 4 atvejais yra prieštaringi, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai yra nepakankami tam, kad būtų galima išnagrinėti ginčo šalių pareikštus reikalavimus, t. y. spręsti klausimą apie jų pagrįstumą, taip pat yra nepakankami tokiai teismo išvadai pagrįsti. Be to, byloje neapklausti liudytojai, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie prekių perdavimą atsakovui. Taip pat liko nesiaiškintos aplinkybės dėl transportavimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugų vykdymo, skolų tarp ginčo šalių ir kt.

25Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apylinkės teismo sprendime nurodytų argumentų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o priešingai, jie yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

27Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

28Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. preliminariu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu... 6. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti dokumentai... 7. Ieškovas Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ apeliaciniu skundu prašo... 8. Byloje gautas atsakovo UAB „Provit Industrija“ atsiliepimas į apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti, o ieškovas turi... 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 13. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2005-02-22 ginčo šalys sudarė... 14. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 15. Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios... 16. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad... 17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovui išrašytos... 18. Įrodymai dėl prekių perdavimo atsakovui pagal sąskaitas faktūras Nr.... 19. Nr. 0007088 taip pat prieštaringi. Byloje ieškovas 2010-12-28 prašymu... 20. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis... 21. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 23. CPK 270 straipsnio 4 dalis 3, 4 punktai numato, kad motyvuojamojoje sprendimo... 24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai dėl prekių perdavimo... 25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327... 27. Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios... 28. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą...