Byla 2A-272-553/2014
Dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo A. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3598-821/2013 pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo A. Š..

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 800,55 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės iki 2011 m. rugsėjo mėn., bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas administruoja gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri atsakovui perdavė patikėjimo teise valdyti visas savo gyvenamąsias patalpas. Butas buvo išnuomotas J. Š., su ja 2001-03-22 buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri viešame registre nebuvo registruota. 2009-08-03 mirus pagrindinei buvo nuomininkei J. Š., likusi bute gyventi duktė, trečiasis asmuo A. Š., kreipėsi į buto savininkę prašydama perrašyti buto nuomos sutartį, tačiau buto savininkė atsisakė išnuomoti butą, nes jos metinės pajamos viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dydį. Su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta rašytinė buto nuomos sutartis. Atsakovas, nesudaręs su trečiuoju asmeniu buto nuomos sutarties, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo paslaugas, patiektą elektros energiją ir kt., nes trečiojo asmens naudojimasis minėtu butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti minėtas paslaugas (T. 1, b. l. 133).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2001-03-22 UAB „Naujininkų ūkis“ ir J. Š. sudarė butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 46, kuria gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), išnuomota jai ir jos šeimos nariams. Sutarties 5 p. įtvirtina, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Gyventojų registro tarnybos pažymos duomenimis nuo 1998-07-08 iki 2011-08-18 gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo A. Š.. Jos gyvenimo faktą patvirtina ir tai, kad jos vardu mokėti mokesčiai už paslaugas, suteiktas minėtoms patalpoms. Sutarties 2.5 p. numato nuomininko pareigą perduoti pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. A. Š. butą perdavė 2011-10-04 aktu. Pagal teismų formuojamą praktiką net, jei asmenys nėra teisėtais nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. A. Š. gyvendama tiek su J. Š., tiek po jos mirties, turėjo pareigą mokėti susidariusius įsiskolinimus už komunalines paslaugas, o išsikėlus, nedelsdama informuoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (T. 1, b. l. 144-147).

6Atsiliepime į ieškovo pradinį ieškinį trečiasis asmuo (pradiniame ieškinyje atsakovė) A. Š. nurodė nesutinkanti padengti skolą už buto komunalines paslaugas, nes nėra sudariusi buto nuomos sutarties, bute nuo 2010 m. vasario mėn. negyveno ir juo nesinaudojo. Nurodė, kad po mamos J. Š. mirties 2009-09-18 prašymu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją prašydama perrašyti nuomos sutartį savo vardu, bet gavo neigiamą atsakymą, nes jos gaunamos pajamos buvo per didelės. Jai buvo pasiūlyta pateikti prašymą iš naujo 2010 m., bet 2010 m. pajamos buvo dar didesnės, todėl prašymo nepateikė. Sužinojusi, kad nuomos sutartis nebus pakeista, paėmė paskolą ir 2009-11-19 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią 2010-02-08 įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Name, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2010 m. vasario. Jos gyvenimą įrodo sudarytos sutartys dėl objekto apsaugos, interneto, gamtinių dujų, elektros energijos ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo. Ieškovas sąskaitas už butą adresu (duomenys neskelbtini), siuntė mirusios mamos vardu. Po metų nuo J. Š. mirties paskambinus ieškovui ir paklausus, kodėl siunčiamos sąskaitos mirusio žmogaus vardu, sąskaitas pradėjo siųsti tiesiog butui. Buto išlaikymo išlaidas turi atlyginti buto savininkas (T. 1, b. l. 30-31).

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad už 2010 m. balandžio mėnesį yra atsiskaityta, o už gegužę paskaičiuota 51,40 Lt. Pradiniu ieškiniu buvo prašoma skolą priteisti iš trečiojo asmens, nes tokią informaciją pateikė atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas neturėjo sudarytos nuomos sutarties, registre sutartis taip pat neregistruota.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsiliepime nurodytais argumentais su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Trečiasis asmuo A. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją ir prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad savivaldybėje telefonu buvo pranešta apie tai, kad nuomos sutartis nebus perrašyta. Buvo liepta laukti raštiško atsakymo, tačiau tokio negavo. Sužinojusi apie bylą, 2011-09-01 kreipėsi į savivaldybę dėl informacijos pateikimo. Ne kartą skambinusi atsakovo atstovams ir sakiusi, kad norinti išsikraustyti, klausė kaip tai padaryti. Raktų neperdavusi, nes niekas nesakė, kad tai reikia padaryti. Buvo sakoma laukti raštiško atsakymo. Raktus perdavė, kai buvo surašytas priėmimo ir perdavimo aktas. Buvo pamiršusi išsiregistruoti. Gimus sūnui, jį reikėjo priregistruoti, tuo pačiu ir save perregistravo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 800,55 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 800,55 Lt sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2011-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 370 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio. Teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovas buto adresu (duomenys neskelbtini) 2001-03-22 nuomos sutartį buvo sudaręs su J. Š., kuriai mirus trečiasis asmuo A. Š., kaip pagrindinės nuomininkės šeimos narys, kreipėsi su prašymu skirti ją pagrindine būsto nuomininke, šis prašymas buvo svarstytas, tačiau nebuvo patenkintas. Iš byloje esančių 2011-09-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-33856 (T. 1, b. l. 33) ir 2009-11-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos protokolo matyti, jog šis sprendimas buvo svarstomas minėtame komisijos posėdyje, o buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu A. Š. nebuvo sudaryta. Teismas sprendė, jog nuo 2009-11-04 A. Š. negali būti laikoma nuomininke pagal 2001-03-22 nuomos sutartį, todėl svarbu nustatyti, iki kurio laikotarpio trečiasis asmuo A. Š. faktiškai gyveno ginčo bute ir naudojosi ieškovo teiktomis paslaugomis. Teismas nustatė, jog vėliausiai nuo 2010 m. birželio A. Š. gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Per dviejų metų laikotarpį suvartotas itin nedidelis šalto vandens kiekis taip pat patvirtina trečiojo asmens nurodomas aplinkybes ir leidžia spręsti, jog A. Š. iš buto išsikėlė jos nurodomu laiku, t. y. 2010 m. gegužės mėnesį. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su ieškovu už 2010 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas, o atsakovui tenka netinkamo rūpinimosi patikėtu turtu pasekmės, todėl ieškinys tenkintinas. Atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį (šioje byloje advokatas nerengė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio ir jo patikslinimo, o atstovavimo išlaidos susidarė dėl atstovavimo teisme parengiamajame ir teismo posėdžiuose bei įrodymų teikimo), į bylos sudėtingumą, teismas pripažino protingomis 300 Lt (iš 1 355,20 Lt) ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų (T. 2, b. l. 15-18).

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentai

11Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolos susidarymo laikotarpiu trečiasis asmuo A. Š. ginčo butu nesinaudojo, todėl už susidariusį įsiskolinimą yra atsakingas atsakovas. Teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes bei bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas reglamentuojančias materialinės teisės normas.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o įstatymų normose nėra įtvirtinta, kad patikėtinis turi atsakyti už buto nuomininko ar savininko prievoles.
  3. Sutarties 5 p. įtvirtina, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties. Teismas neatsižvelgė į Gyventojų registro tarnybos pažymos duomenimis, kad nuo 1998-07-08 iki 2011-08-18 A. Š. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo ginčo patalpas ir raktus nuo jų atsakovui perdavė tik 2011-10-04, kai buvo pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas. Taigi A. Š. iki 2011-10-04 užėmė ginčo patalpas. Kadangi atsakovui raktai buvo perduoti tik 2011-10-04, atsakovas ginčo buto iki to laiko negalėjo išnuomoti kitiems asmenims ir, vadovaudamasis sutarties 2.5 p., pagrįstai tikėjosi, kad nuomininkė išsikeldama iš ginčo buto apie tai informuos. Kai savivaldybei priklausantis butas yra išnuomotas, už komunalines ir kitas paslaugas turi mokėti buto nuomininkas.
  4. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą teismų praktiką. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 pateiktus išaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad bendrojo naudojimo patalpų administravimo išlaidas administratoriui turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Atsakovui neatsirado pareigos mokėti šių išlaidų Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovas savo pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per profesionalų administratorių, t. y. ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2010-10-04 išnagrinėjęs savo esme analogišką šiai bylai civilinę bylą Nr. 2A-828-516/2012, ieškinį atmetė (T. 2, b. l. 20-24).

12Ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl 370 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priimti naują sprendimą priteisiant 1 355,20 Lt atstovavimo išlaidų ir 70 Lt žyminio mokesčio. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad priteisdamas ieškovui 300 Lt vietoj 1 355,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismas pažeidė ieškovo interesus ir teisę atgauti realiai patirtas išlaidas, kurios buvo privalomos dėl atsakovo geranoriško neatsiskaitymo bei dėl būtinybės dėl tokių jo veiksmų kreiptis į teismą. Teismo priteista 300 Lt suma yra neprotinga ir nelogiška. Byloje vyko trys posėdžiai, buvo teikiami įrodymai ir kt. Be atstovavimo teisme į sutartą honorarą įeina kelionės į teismą išlaidos, kuro sąnaudos, teisinės konsultacijos, susijusios su byla, pasirengimas teismo posėdžiui, mobiliojo ryšio išlaidos, laiko sąnaudos renkant bei teikiant teismui įrodymus ir kt. Byloje vyko teismo posėdžiai, kurių bendra laiko suma apie 3-4 val. Ieškovui teiktos 2-3 val. konsultacijų. Realiai byloje sugaištas laikas mažiausiai siekia 8-10 val., neįskaitant laiko įrodymų rinkimui ir jų pateikimui teismui, kuro, kelionės, mobiliojo ryšio išlaidų. Prašomos priteisti 1 355,20 Lt išlaidos yra minimalios tiek pagal laiko sąnaudas, tiek pagal teisingumo ministro rekomendacijas (T. 2, b. l. 29-30).

13Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė pagrindinę skolą ir bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Atsakovas papildomai pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, advokatas jokių procesinių dokumentų nerengė, byla nesudėtinga, nereikalaujanti didelės teisės normų analizės (T. 2, b. l. 36-37).

14Ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

15Trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybės įmonė (atsakovas) turi pareigą mokėti daugiabučio namo administratoriui (ieškovui) skolą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto eksploataciją ir komunalines išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, kadangi nustatė, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, ginčo bute trečiasis asmuo (nuomininkės dukra) nebegyveno, todėl atsakovui tenka netinkamo rūpinimosi patikėtu turtu pasekmės. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi laiko save netinkamu atsakovu byloje, be to, įrodinėja, kad trečiasis asmuo ginčo laikotarpiu gyveno ginčo bute. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovui iš atsakovo priteistos sumos išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o ieškovo – pagrįstas iš dalies.

18Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ administruoja gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esančio buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (T. 1, b. l. 166). 2001-03-22 Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 46 ginčo butas neterminuotai buvo išnuomotas trečiojo asmens A. Š. motinai J. Š. (T. 1, b. l. 81-83). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-747 (interneto tinklapis www.vilnius.lt) nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduoti valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir ginčo butą (T. 1 b. l. 176-185). 2009-08-03 J. Š. mirė (T. 1, b. l. 194). 2009-09-18 Vilniaus miesto savivaldybė gavo trečiojo asmens A. Š. prašymą dėl būsto sutarties perrašymo. Trečiasis asmuo prašė skirti ją pagrindine būsto nuomininke (T. 1, b. l. 186). Prašymas buvo svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-11-04 posėdyje, tačiau A. Š. pajamoms viršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dydį, sprendimas skirti ją pagrindine ginčo buto nuomininke nebuvo priimtas (T. 1, b. l. 33, 202-205). Nors trečiasis asmuo A. Š. buvo 2001-03-22 nuomos sutarties šalies (nuomininkės) šeimos narė, tačiau ji nebuvo šios sutarties šalis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka sus pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuo 2009-11-04 A. Š. negali būti laikoma nuomininke pagal 2001-03-22 nuomos sutartį ir byloje svarbu nustatyti, iki kurio laikotarpio trečiasis asmuo A. Š. faktiškai gyveno ginčo bute bei naudojosi ieškovo teiktomis paslaugomis.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Š. 2009-11-19 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nuo 2010-02-08 įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1,b. l. 34-43). 2009-12-23 A. Š. sudarė sutartį dėl objekto apsaugos (T. 1, b. l. 57-58), 2010-03-02 – sutartį dėl interneto teikimo (T. 1, b. l. 59-62), 2010-04-29 – sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo (T. 1, b. l. 53-56), 2010-06-10 – elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (T. 1, b. l. 44-47), 2010-06-18 – komunalinių atliekų tvarkymo sutartį (T. 1, b. l. 48-52), kuriose nurodė, kad minėtos paslaugos/prekės turi būti tiekiamos A. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal 2009-09-17 UAB „Vilniaus vandenys“ geriamo vandens skaitiklių patikrinimo aktą (T. 1, b. l. 97) ir 2011-10-04 Buto perdavimo ir priėmimo aktą (T. 1, b. l. 98) matyti, jog laikotarpiu nuo 2009-09-17 iki 2011-10-04 ginčo bute suvartota tik 24 m3 šalto vandens (1 m3 WC patalpoje (00130 – 00129) + 23 m3 virtuvėje (00083 – 00070). Be to, pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2009-09-16 pažymą (T. 1, b. l. 195) ir 2011-10-04 Buto perdavimo ir priėmimo aktą matyti, jog per tą laiką suvartotas elektros energijos kiekis yra tik 230 kWh (058872 – 05657). Minėti įrodymai tikėtinai patvirtiną trečiojo asmens A. Š. poziciją, kad ji iš ginčo buto išsikėlė jos nurodomu laiku, t. y. 2010 m. gegužės mėnesį. Šios išvados nepaneigia nei Gyventojų registro tarnybos pažymos duomenys, kad nuo 1998-07-08 iki 2011-08-18 A. Š. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo buto adresu, nei atsakovo teiginys, kad trečiasis asmuo ginčo patalpas ir raktus nuo jų atsakovui perdavė tik 2011-10-04, o vadovaudamasis sutarties 2.5 p., atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomininkė išsikeldama iš ginčo buto apie tai informuos. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra didesnė tikimybė manyti, jog trečiasis asmuo iš ginčo buto išsikraustė ne 2011-08-18 (kai išsideklaravo) ar 2011-10-04 (kai buvo surašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas), o apytiksliai 2010 m. gegužės mėnesį (kaip teigia pats trečiasis asmuo), kai trečiojo asmens įsigytos naujos gyvenamosios vietos adresu buvo sudarytos elektros energijos, dujų, objekto apsaugos, interneto ryšio tiekimo, komunalinių atliekų tvarkymo sutartys su tikslu nuolatos gyventi naujoje gyvenamojoje vietoje ir gauti naudą iš šių sutarčių sudarymo kitu adresu nei ginčo butas. Minėtą išvadą taip pat sustiprina faktiniai bylos duomenys, kad beveik per dviejų metų laikotarpį (nuo 2009-09-16/17 iki 2011-10-04) ginčo bute buvo suvartota tik 24 m3 šalto vandens ir 230 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis asmuo ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojosi iki 2010-05-31.

20Ieškovas prašo priteisti 800,55 Lt skolą, kurį susidarė laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2011-09-30. Trečiasis asmuo už 2010 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaitė su ieškovu 2010-09-07 (T. 1, b. l. 84, 134), todėl reikia nustatyti, kam priklauso pareiga sumokėti ieškovui už laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-30 savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuriame niekas negyveno, suteiktą eksploataciją ir komunalines paslaugas, t. y. turto administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 4 dalis) ir išlaidas būtinas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o įstatymų normose nėra įtvirtinta, kad patikėtinis turi atsakyti už buto savininko prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis argumentas yra pateiktas tik atsakovo apeliaciniame skunde ir jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo, todėl vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir 314 straipsniu, jis yra atmestinas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nepasinaudojo teise skųsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį (atsakovui įteikta 2012-07-02 (T. 1, b. l. 139)), kuria netinkama atsakovė A. Š. buvo pakeista tinkamu atsakovu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (T. 1, b. l. 136). Nepaisant minėtų aplinkybių, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 nuspręsta (1 p.) įgalioti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, išskyrus minėtame punkte nurodytas išimtis. Pagal atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų (patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538, ankstesni įstatai buvo patvirtinti minėtu 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-747 (interneto tinklapis www.vilnius.lt)) (toliau – Įstatai) 10.1 punktą atsakovas inventorizuoja ir įregistruoja viešame registre gyvenamąsias patalpas bei tvarko inventorizacinių bylų apskaitą. Įstatų 10.2 punkte įtvirtinta, kad būtent atsakovui yra patikėtas savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, išskyrus nuosavybės teisių perleidimą kitiems asmenims, jo įkeitimą ar kitą daiktinių teisių suvaržymą, taip pat garantavimas, laidavimas ar kitu būdu savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimas minimu turtu, suteikimas panaudos pagrindais ar perdavimas jo kitiems asmenims naudotis kitu būdu, o savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir/ar administracijos direktoriaus įsakymais. Be to, atsakovas yra įpareigotas sudaryti socialinio būsto, bendrabučių ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais (Įstatų 10.6 punktas). Pagal Įstatų 10.8 ir 10.16 punktus būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turi pareigą įmonę kuruojančiam savivaldybės administracijos padaliniui pateikti parengtus dokumentus apie asmenis, neteisėtai naudojančius socialinius butus, bendrabučius ir kitas gyvenamąsias patalpas (savavališkai užimtus, neteisėtai subnuomotus ir kt.), bei informaciją apie gyvenamąsias patalpas, kurios yra laisvos, savavališkai užimtos, neteisėtai sunuomotos. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog būtent atsakovas, tinkamai įgyvendindamas jam patikėtas visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, turėjo pareigą inventorizuoti ginčo butą ir apie jį pateikti informaciją atsakovą kontroliuojančiam savivaldybės administracijos padaliniui po to, kai trečiasis asmuo informavo savivaldybę, kad jos motina (t. y. 2001-03-22 nuomos sutarties šalis (nuomininkė)) mirė, o sprendimas sudaryti analogišką nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu nebuvo priimtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens teigimu, iš ginčo buto ji iškraustė 2010 m. gegužės mėnesį, taigi per visą ganėtinai ilgą laiko tarpą nuo 2009-11-04 iki 2010 m. gegužės mėn. atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pasidomėti ginčo buto būkle ir sužinoti, ar jame kas nors gyvena, jeigu taip, ar tas asmuo turi teisę užimti šias patalpas ir pan. (priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų byloje nėra). Ginčo buto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame trečiasis asmuo pasirašyti atsisakė ir jame padarė įrašą „Nesutinku“, tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas tik 2011-10-04 (T. 1, b. l. 98). Neaišku, kas iniciavo šio akto pasirašymą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas iki to laiko (t. y. nuo 2009-11-04 iki 2011-10-04) savo aktyviais veiksmais (raštu ar žodžiu) būtų informavęs trečiąjį asmenį A. Š. apie pareigą grąžinti turtą (ginčo butą), kuriuo ji neturi teisės naudotis. Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui tenka netinkamo rūpinimosi patikėtu turtu pasekmės ir pareiga sumokėti ieškovui 800,55 Lt skolą už ginčo buto eksploataciją ir komunalines paslaugas.

21Nors Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį, o teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus, tačiau civilinės bylos Nr. 2A-828-516/2012, kurioje Vilniaus apygardos teismas priėmė 2010-10-04 sprendimą, faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Minėtoje byloje neginčijama aplinkybė buvo ta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas buvo išnuomotas fiziniam asmeniui ir šis asmuo tuo butu naudojosi neatsiskaitydamas už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; kt.).

22Pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-03-06 sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 355,20 Lt išlaidų už advokato pagalbą (T. 1, b. l. 169-173; T. 2, b. l. 10). Ieškovas paaiškino, kad be atstovavimo teisme į sutartą honorarą įėjo kelionės į teismą išlaidos, kuro sąnaudos, teisinės konsultacijos, susijusios su byla, pasirengimas teismo posėdžiui, mobiliojo ryšio išlaidos, laiko sąnaudos renkant bei teikiant teismui įrodymus ir kt. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, už kokias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojama priteisti tam tikrus maksimalius užmokesčio dydžius, ir bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje vyko trys teismo posėdžiai, kuriuose ieškovą atstovavo advokatas, o šių posėdžių bendra laiko suma yra 2,45 val., todėl už tai gali būti priteisiama ne didesnė nei 355 Lt suma (T. 1, b. l. 155, 162-163; T. 2, b. l. 12). Be to, ieškovą atstovaujantis advokatas du kartus į bylą teikė papildomus įrodymus, t. y. ieškovo atstovo (bet ne advokato) parengtą apyvartos žiniaraštį (T. 1, b. l. 158) ir išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų banko (T. 1, b. l. 166-167), todėl už minėto išrašo parengimą gali būti priteisiama ne didesnė nei 102 Lt suma. Tačiau Rekomendacijos įtvirtina maksimalius užmokesčio už tam tikras advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius, todėl atsižvelgiant į tai, kad ši byla nėra priskirtina prie sudėtingų, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, kuriuose dalyvavo ieškovo advokatas, nebuvo sprendžiami išsamios teisės normų analizės reikalaujantys ar nauji teisiniai klausimai, ieškovui iš atsakovo priteistinų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą teismo posėdžiuose, kuris apima ir kelionės į teismą, kuro išlaidas, teisines konsultacijas, susijusios su byla, pasirengimą teismo posėdžiui, mobiliojo ryšio išlaidas, ir užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus) suma didintina iki 400 Lt ir iš ieškovo atsakovui priteistina bendrai 470 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

24Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

26Priteisti ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ (į. k. 121458016) iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 470 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 800,55 Lt... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 6. Atsiliepime į ieškovo pradinį ieškinį trečiasis asmuo (pradiniame... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė tenkinti patikslintą... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsiliepime nurodytais argumentais su... 9. Trečiasis asmuo A. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją ir... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė sprendimą ieškinį... 11. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo... 12. Ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 14. Ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 15. Trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. 16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybės įmonė... 18. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas UAB „Naujininkų... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų... 20. Ieškovas prašo priteisti 800,55 Lt skolą, kurį susidarė laikotarpiu nuo... 21. Nors Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą,... 22. Pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymėtina, kad... 23. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą palikti iš esmės... 26. Priteisti ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ (į. k. 121458016) iš atsakovo...