Byla 2A-1119-560/2015
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Č. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo Č. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė K. M. pateikė ieškinį atsakovui Č. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. prašė padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 1978-03-18 sudarė santuoką, kurią 2000-04-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus, šalys bendrai įgyto turto nepasidalino. Šalys, gyvendamos santuokoje, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo trijų kambarių butą, esantį ( - ). Iš 1992-02-11 mokėjimo pranešimo matyti, kad butas buvo įsigytas nurašant 10 000 rublių iš atsakovo investicinės sąskaitos ir 11 765 rublių iš ieškovės investicinės sąskaitos. Buto vertė teikiant ieškinį lygi 98 000,00 Lt. Taip pat ieškovė su atsakovu santuokos metu įsigijo žemės sklypą su jame esančiais priklausiniais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, ūkiniu pastatu bei pirtimi, esančiais ( - ). Bendra žemės ir jos priklausinių suma lygi 322 253,00 Lt. Po santuokos nutraukimo ieškovė su dviem vaikais liko gyventi bute ir iki šiol jame gyvena, moka buto komunalinius mokesčius, butą prižiūri. Nurodė, kad atsakovas sudarė naują santuoką ir nustojo bendrauti su ieškove ir trimis jų vaikais. Ieškinyje ieškovė teigė, kad bandė susitarti su atsakovu dėl santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai daryti.

52011-11-21 atsakovas Č. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teismo prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

62012-03-06 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė teismo priteisti jai trijų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); priteisti atsakovui Č. M. žemės sklypą, unikalus ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kartu su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), pirtimi, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ); įpareigoti atsakovą Č. M. sumokėti ieškovei K. M. 112 126,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72012-03-16 atsakovas Č. M. pateikė priešieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį trijų kambarių buto, esančio ( - ), ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), kartu su priklausiniais, t. y. ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį pirties; priteisti atsakovui iš ieškovės 108 434,33 Lt dydžio piniginę kompensaciją; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį trijų kambarių buto esančio ( - ), ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ) kartu su priklausiniais, t. y. ½ ūkinio pastato, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį pirties. Taip pat prašė priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad su ieškove 2000-04-17 nutraukus santuoką, ji su vaikais pasiliko gyventi jų gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame ( - ), o atsakovas apsigyveno name, esančiame ( - ), kuris yra visiškai nepritaikytas nuolatiniam gyvenimui ir kurį jis po santuokos nutraukimo per daugiau nei dešimt metų savo lėšomis ir pastangomis įrengė nuolatiniam gyvenimui. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi teisinio pagrindo pretenduoti į jo asmeniškai atliktus namo pagerinimus. Atsakovas teismui pateikė dalį kvitų dėl gyvenamojo namo įrengimui pirktų prekių, nurodė, kad minimali atliktų namo pagerinimų suma sudaro 216 868,67 Lt. Priešieškinyje atsakovas teigė, kad reali namo pagerinimų suma yra didesnė, tačiau neišsaugojo visų išlaidas patvirtinančių dokumentų.

82012-04-13 ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir manė, kad jis yra nepagrįstas.

92012-04-17 atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu.

102012-10-19 atsakovas pateikė atsiliepimą dėl ieškovės prašymo skirti teismo ekspertizę ir pateiktų klausimų teismo ekspertizei.

112013-11-15 atsakovas Č. M. pateikė patikslintą priešieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, kuriame nurodė, jog nekilnojamasis turtas turi būti padalintas tokiu būdu: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kartu su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), pirtimi, unikalus Nr. ( - ); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas trijų kambarių butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); atsakovui iš ieškovės priteistina 4 500 Lt piniginė kompensacija. Taip pat prašė priteisti atsakovui Č. M. iš ieškovės K. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

122013-12-05 ieškovė teismui pateikė antrąjį patikslintą ieškinį, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriame palaikė savo reikalavimus 2012-03-06 pareikšto patikslinto ieškinio pagrindais, prašė priteisti iš atsakovo 220 500,00 Lt kompensaciją, kadangi buvo atlikta nekilnojamo turto ekspertizė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės K. M. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo Č. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei K. M. asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, esančius ( - ), unikalus Nr. ( - ), 93 000 Lt vertės; atsakovui Č. M. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 348 000 Lt vertės. Taip pat priteisė ieškovei K. M. iš atsakovo Č. M. 127 500 Lt kompensaciją, 10 947 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui Č. M. iš ieškovės K. M. 3 395 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovės, jos atstovės, atsakovo, jo atstovo paaiškinimus, duotis teismo posėdžio metu, nustatė, kad ginčas tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra iš esmės išspręstas, nes šalys sutinka, jog trijų kambarių butas, esantis ( - ), priteistinas ieškovei, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir su priklausiniais, esantis ( - ), priteistinas atsakovui. Pažymėjo, kad šalys sutiko, jog santuokos metu buvo įgytas tik anksčiau minėtas nekilnojamasis turtas. Pabrėžė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamo turto vertės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momento ir turto pagerinimo vertės. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentu, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą sutuoktinų turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 str. 4 p., 6 p.). Nurodė, kad susituokus įgytą turtą privalu padalyti nutraukiant santuoką. Jeigu santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą sutuoktiniai privalo numatyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią tvirtina teismas (CK 3.51-3.53 str.). Kitais atvejais, nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55-3.59 str.) ar dėl sutuoktinio (-ių) kaltės (CK 3.60-3.65 str.), bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą turi spręsti teismas. Teismas akcentavo, kad nors įstatymo reikalavimas imperatyvus, galimi atvejai, kai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nebus padalytas. Tai reikš, kad jis išsaugos bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, kol bus nuspręsta dėl jo padalijimo teismo sprendimu. Teismas nusprendė, kad šalys nutraukdamos santuoką turto nepasidalijo, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi ne šalims nutraukus santuoką 2000-04-17, bet šiuo teismo sprendimu padalijus tarp šalių bendrą sutuoktinių turtą. Akcentavo, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Teismas, dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, vadovavosi teismo ekspertizės akte nurodyta dalijamo turto verte, kuri nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai. Konstatavo, kad vertinamo nekilnojamojo turto – trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 2013-03-22 dienai paskaičiuota lyginamosios vertės metodu pagal analogiškų objektų faktinius sandorius yra 98 000 Lt; žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pirties, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), rinkos vertė 2013-03-22 dienai paskaičiuota lyginamosios vertės metodu pagal analogiškų objektų faktinius sandorius yra 539 000 Lt. Teismas, vertindamas ir nustatydamas nekilnojamo turto rinkos kainą, atsižvelgė ir į kiekvienos šalies investuotas lėšas į kiekvieną turto objektą bei atliktus pagerinimo darbus, kurie padarė įtaką turto kainų skirtumui, susidariusiam nuo 2000-04-17 iki ekspertizės atlikimo dienos, t. y. namų valdai (žemės sklypas, gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, garažas bei pirtis) – 191 000 Lt dydžio pagerinimo darbai, butui – 5 000 Lt dydžio pagerinimo darbai. Atsižvelgiant į nurodytą teismas nustatė šią dalijamo bendro turto rinkos kainą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje – trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 93 000 Lt (98 000 Lt - 5 000 Lt ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pirties, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), rinkos vertė yra 348 000 Lt (539 000 Lt - 191 000 Lt). Teismas, nustatydamas turto vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, atsakovo paaiškinimus dėl 97 000 Lt paskolos ir jos panaudojimo namo gerinimo darbams vertino kritiškai ir netenkino atsakovo reikalavimo mažinti paminėto turto vertę 97 000 Lt paskolos suma. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 97 000 Lt pajamos būtų nurodytos atsakovo metinėse pajamų mokesčių deklaracijoje ar deklaruotos kitame viešajame registre. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovė neskyrė lėšų nekilnojamojo turto, esančio ( - ), gerinimui, o atsakovas neskyrė lėšų nekilnojamojo turto, esančio ( - ), gerinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padalijus turtą lygiomis dalimis ir ieškovei priteisus butą (93 000 Lt), o atsakovui žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais (348 000 Lt), ieškovei priteistina 127 500 Lt kompensacija iš atsakovo už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliantas Č. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir atsakovo ieškovės K. M. naudai priteista 127 500 Lt dydžio kompensacija bei atmestas priešieškinis dalyje dėl 4 500 Lt kompensacijos iš ieškovės atsakovo naudai priteisimo. Prašo teismo priimti naują sprendimą minėtose dalyse, t. y. atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 500 Lt kompensaciją, o ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovo priteisimo atmesti, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 10 947 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmestas apelianto reikalavimas priteisti 3 395 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė procesinės teisės pažeidimų, kurie turėjo esminės reikšmės iš dalies neteisėto sprendimo priėmimui ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą sutuoktinių turtą. Mano, kad toks aiškinimas prieštarauja CK normoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai santuokos ir šeimos prasmei. Laiko, kad iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto nuomone, CK nenumato galimybės po santuokos nutraukimo tęstis sutuoktinių turto valdymo teisiniam režimui. Pabrėžė, kad vadovaujantis CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog šalių turtas dalijamas pagal turto kainas, galiojusias 2013-03-22 dieną, buvo pripažinta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tęsiasi daugiau nei 12 metų po santuokos nutraukimo. Mano, kad tai prieštarauja tiek bendriesiems šeimos teisės principams, tiek imperatyvioms materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėms. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės sąvokas. Pabrėžė, kad CK nenumato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali egzistuojant nutraukus santuoką. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamoje byloje šalių turtas privalo būti padalijamas vadovaujantis vertėmis, buvusiomis santuokos nutraukimo, t. y. 2000-04-17, momentu. Apeliantas taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė Civilinio kodekso trečios knygos Šeimos teisės komentarą, nors Civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta teismo teisė motyvuojant priimamą sprendimą remtis teisės aktų komentarais.

19Apeliantas taip pat mano, kad 127 500 Lt kompensacija iš atsakovo priteista nepagrįstai. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. numatytą pareigą motyvuoti teismo sprendimą ir CPK 185 str. pareigą objektyviai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, kadangi skundžiamame sprendime formaliai nurodė, jog nustatant dalintino nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertę remiamasi byloje atlikta turto vertės ekspertize. Mano, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto vertę, buvusią 2000-04-17, tiksliau nustatė UAB „Daineda“ turto vertintoja E. C., kurios turto įvertinimo ataskaita Nr. 2012-09-033 prašė remtis apeliantas. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas minėtos ataskaitos kaip rašytinio įrodymo visiškai nevertino ir neanalizavo. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti visiškai įrodytą aplinkybę, jog atsakovas asmeniškai pasiskolintomis 97 000 Lt dydžio lėšomis šalių santuokos metu atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl mažintino dalintino turto dydžio. Pabrėžė, kad santuokos metu šalys neturėjo jokių santaupų, kurias būtų galima skirti anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto statyboms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas 1995-03-12 pasiskolino 97 000 Lt, kuriuos gavus statybos darbai tapo įmanomi. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 97 000 Lt paskolos gavimo faktas negali būti laikomas įrodytu, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 97 000 Lt pajamos buvo deklaruotos metinėse pajamų mokesčių deklaracijose ar deklaruotos kitame viešame registre. Laiko, kad 1995-03-12 paskolos sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo jokios teisinės pareigos deklaruoti pasiskolintas lėšas. Pabrėžė, kad sudaryta paskolos sandoris atitiko visus jo sudarymo metu įstatymo leidėjo keltus reikalavimus. Minėtas sandoris nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo jo nevertinti ir juo nesivadovauti.

20Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas turto vertes, buvusias 2013-03-22, apeliantas pažymi, jog jos yra nustatytos neteisingai. Atkreipė dėmesį, kad teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles formaliai nustatė kiekvienos iš šalių investuotas turto pagerinimo išlaidas remdamasis ne byloje pateiktais šias išlaidas pagrindžiančiais konkrečiais rašytiniais įrodymais, o 2013-05-16 teismo ekspertizės aktu Nr. DGE130322. Laiko, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės išlaidos buto pagerinimui sudarė 5 000 Lt ir šia suma sumažino dalintino turto vertę. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių anksčiau nurodytas išlaidas patvirtinančių įrodymų, be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu net nenurodė, jog ji atliko buto pagerinimo darbus, t. y. šios aplinkybės visiškai neįrodinėjo. 2013-05-16 teismo ekspertizės akte Nr. DGE130322 taip pat nurodoma, jog nėra jokių duomenų apie buto pagerinimo darbus ir į jį investuotas lėšas. Taigi, mano, kad teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir daryti priešingas bylos medžiagai išvadas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, jog žemės sklypo su pastatais pagerinimų vertė sudaro 191 000 Lt. Laiko, kad tai, jog minėta suma buvo nurodyta 2013-05-16 teismo ekspertizės akte Nr. DGE130322 teismo neatleidžia nuo pareigos tinkamai pagrįsti teismo sprendimą ir nurodyti, kokie rašytiniais įrodymai pagrindžia tokią turto pagerinimo sumą. Pabrėžė, kad teismui pateikė detalius skaičiavimus ir juos pagrindžiančius konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog apelianto atliktų pagerinimų suma sudaro 216 868,67 Lt. Taigi, teismas nepagrįstai sumažino šią sumą iki 191 000 Lt. Akcentuoja, kad visi gyvenamojo namo pagerinimai, kurie buvo atlikti po santuokos nutraukimo, buvo atlikti išimtinai atsakovo pastangomis ir atsakovo lėšomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo, kad ji bet kokiu būdu būtų prisidėjusi prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagerinimo. Apelianto teigimu, iš atsakovo priteistina maksimali galima kompensacija turėtų būti 63 565,66 Lt ((539 000 Lt – 97 000 Lt – 216 868,67 Lt) : 2 – (98 000 Lt : 2)). Atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją, nevertino, jog atsakovas neturi santaupų, yra bedarbis, jo vienintelės pajamos yra gaunama pensija. Tai reiškia, kad teismas nevertino atsakovo realių galimybių sumokėti 127 500 Lt dydžio kompensaciją ieškovei.

21Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje šalių dalinamo turto vertė nustatytina pagal rinkos vertes, galiojusias 2013-03-22. Pažymėjo, kad nutraukus santuoką ir šalims nepasidalijus turto, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė išlieka. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą teismo sprendimu. Pabrėžė, kad tai patvirtina formuojama teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-971-460/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2369-464/2012). Ieškovės nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, taip pat priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Laiko, kad UAB „Daineda“ turto įvertinimo ataskaita Nr. 2012-09-033 nelaikytina eksperto išvada. Be to, nurodė, kad jokie įrodymai teismui nėra privalomi ir neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus oficialiuosius įrodymus) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tai taikoma ir eksperto išvadai, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose šaltiniuose esančius duomenis. Laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti eksperto išvados patikimumu ir objektyvumu. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovui suteiktą 97 000 Lt paskolą, sutikimo sudaryti šį sandorį ji nedavė. Pabrėžė, kad prievolės atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytos paskolos sutarties gali būti priskiriamos prie solidariųjų sutuoktinių prievolių tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis yra sudaryta šeimos interesais. Akcentavo, kad į bylą nebuvo pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, minėtos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų iš kokių lėšų minėta paskola buvo grąžinta. Atsižvelgdama į nurodytą, ieškovė mano, kad nėra pagrindo paskolą pripažinti bendra prievole. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo mažinti dalintino turto vertę 97 000 Lt paskolos suma. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jokio aiškaus ir abipusio susitarimo dėl bendro turto padalijimo ir namo pagerinimo darbų atlikimo niekada nebuvo. Nurodė, kad namas kartu su pirtimi ir kitais ūkiniais pastatais buvo baigtas statyti ir įrengtas dar santuokos metu. Paaiškino, kad 1997-05-09 buvo išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas minėtame name negyvena, tik kartais ten atvažiuoja. Ieškovės teigimu, liudytojai patvirtino, kad iki 2003 m., kai į namą atsikraustė K. S. šeima, jame niekas negyveno, vadinasi tuo metu jokie turto pagerinimo darbai nebuvo atlikti. Pabrėžė, kad jokių įrodymų, jog K. S. šeima namų valdos pagerinimo darbus atliko atsakovo pavedimu ar jo lėšomis byloje nėra. Ieškovė taip pat kritiškai vertina atsakovo pateiktą turto įvertinimo aktą Nr. 001. Pažymėjo, kad jame nenurodyta, koks konkretus namas buvo vertinamas, dokumente nėra datos. Atliekant vertinimą buvo vadovautasi tik atsakovo pateikta informacija, vertinimas atliktas praėjus daugiau nei 10 metų nuo tariamo objekto pagerinimo, tačiau nurodomos 2012 m. kovo mėn. buvusios kainos. Nesutinka, kad akto sudarytojas V. K. buvo kompetentingas atlikti namo apdailos darbų vertinimą. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad namo pagerinimai buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad keletas byloje esančių rašytinių įrodymų patvirtina, kad namo pagerinimo darbus atliko K. S. ir A. S. šeima, nes sąskaitose ir kvituose yra jų pavardės. Vis dėlto, trečiųjų asmenų atlikti pagerinimai, jeigu jie buvo atlikti, neturi ryšio su nagrinėjama byla ir atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos iš ieškovės už tokius pagerinimus. Taip pat akcentavo, kad visi namų valdos gerbūvio ir namo įrengimo darbai, jeigu jie iš tikrųjų buvo atlikti, yra atlikti be jos žinios ir leidimo, todėl jai neatsiranda pareiga jų atlyginti.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

25Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

26Ieškovė K. M. ir atsakovas Č. M. 1978-03-18 sudarė santuoką, kuri 2000-04-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką šalys bendrai santuokoje įgyto turto, t. y. trijų kambarių buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir žemės sklypo su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, ūkiniu pastatu bei pirtimi, esančiais ( - ), nepasidalino. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad šalims dalinant jų santuokoje įgytą turtą ieškovei atitenka butas, o atsakovui žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir statiniais, nekilo.

27Apeliantas laiko, kad sutuoktinių turtas turėjo būti padalintas remiantis 2000-04-17 turto vertėmis, t. y. buvusiomis šalių santuokos nutraukimo metu. Mano, kad nutraukus šalių santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė laikytina baigta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto dėstomais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nutraukiant šalių santuoką Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-04-17 sprendimu pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalytas. Pabrėžtina, kad apeliantas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą siekdamas susieti su santuokos nutraukimu, o ne turto padalinimu, nori, jog dalintino turto vertė būtų nustatoma pagal santuokos nutraukimo metu galiojusias nekilnojamojo turto vertes, kurios yra akivaizdžiai mažesnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, jog nutraukus santuoką, nors ir nepasidalinus bendro sutuoktinių turto, kartu modifikavosi šio turto teisinis režimas yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas baigsis tik šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimą, todėl yra aktualios nekilnojamojo turto vertės, nustatytos 2013-03-22. Pažymėtina, kad tai, jog nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina ne su santuokos nutraukimo, o sprendimo dėl turto padalijimo momentu, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005. Šių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatydamas šioje byloje dalintino nekilnojamojo turto vertę ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentą.

28Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu Nr. DGE130322, o ne UAB „Daineda“ turto vertintojos E. C. turto įvertinimo ataskaita Nr. 2012-09-033. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl byloje vadovaujamasi būtent teismo ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Daineda“ turto vertintojos E. C. turto įvertinimo ataskaitoje Nr. 2012-09-033 yra pateikta išvada apie nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertę, buvusią 2000-04-17. Kaip jau nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi ne 2000-04-17 nutraukus santuoką, tačiau baigsis šioje byloje padalinus šalių turtą, todėl dalintino nekilnojamojo turto vertė pagrįstai nustatinėjama remiantis į bylą pateiktu teismo ekspertizės aktu, kuriame pateikiama šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Pabrėžtina ir tai, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti esant pagrindą nesivadovauti eksperto išvada. Anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo anksčiau nurodytų apelianto argumentų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

29Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti visiškai įrodytą aplinkybę, jog atsakovas asmeniškai pasiskolintomis 97 000 Lt dydžio lėšomis šalių santuokos metu atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), statybos darbus. Teigia, kad namo ir kitų statinių, esančių ( - ), statybos metu šalys savo santaupų neturėjo. Akcentuoja, kad 1995-03-12 paskolos sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo jokios teisinės pareigos deklaruoti pasiskolintas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aktualus ne apelianto gautos paskolos deklaravimo klausimas, tačiau tai, ar minėta suma realiai buvo panaudota nekilnojamojo turto pagerinimui ir ar byloje esantys įrodymai tą patvirtina. Nors apeliantas teigia, jog minėtos lėšos buvo panaudotos namo ir kitų statinių, esančių ( - ), statybai, tačiau vien tik 1995-03-12 paskolos sandorio dėl 97 000 Lt sudarymo faktas nėra pakankamas teismui padaryti tokią išvadą. Pažymėtina ir tai, kad apelianto teiginiai, susiję su šalių turtine padėtimi paskolos gavimo metu (santaupų neturėjimas) byloje nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo dalintiną turtą mažinti pareiškėjo nurodoma 97 000 Lt dydžio paskolos suma.

30Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės išlaidos buto pagerinimui sudarė 5 000 Lt, ir šia suma sumažino dalintino turto vertę. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių anksčiau nurodytas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovė šios aplinkybės visiškai neįrodinėjo. Pažymėjo, kad jo atliktų pagerinimų suma (be 97 000 Lt paskolos) sudaro 216 868,67 Lt, o ne 191 000 Lt kaip nurodyta skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti dalintino nekilnojamojo turto vertes, taip pat šalių į minėtą turtą investuotų lėšų ir pagerinimo darbų, nekilnojamojo turto nusidėvėjimo pinigines išraiškas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo skirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Kaip nurodyta anksčiau, pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis, nustatė abiejų šalių pagerinimo darbams skirtų išlaidų dydžius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizės akte (t. 2, 46) buvo apskaičiuotos buto ir gyvenamojo namo su kitais statiniais nefiksuotiems pagerinimo darbams skirtos lėšos, t. y. butui – 5 000 Lt, namui ir kitiems statiniams – 5 390 Lt. Nagrinėjamu atveju, apeliantas neginčija, jog namo ir kitų statinių vertė būtų mažintina eksperto nustatyta nefiksuotų pagerinimo darbų pinigine išraiška, tačiau nesutinka, jog tokiu pat principu nustatytos buto pagerinimo išlaidos būtų išskaičiuotos iš buto vertės. Apeliacinės instancijos nuomone, tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus anksčiau nurodytus apelianto argumentus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo realių galimybių sumokėti priteistiną kompensaciją, nes jis yra bedarbis, jo vienintelės pajamos yra gaunama pensija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentus, susijusius su apelianto gaunamomis pajamomis, atleidimu iš vidaus tarnybos apeliantas pateikė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kai prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau byloje jokie dokumentai, susiję su apelianto turtine padėtimi nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių šios aplinkybės vertinti, priimant skundžiamą sprendimą.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

32Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, apeliantui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 527,11 EUR (1 820 Lt) žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 96 str.).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

34Atsakovo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovo Č. M. 527,11 EUR (penkis šimtus dvidešimt septynis EUR 11 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė K. M. pateikė ieškinį atsakovui Č. M. dėl santuokoje įgyto... 5. 2011-11-21 atsakovas Č. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teismo... 6. 2012-03-06 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokoje... 7. 2012-03-16 atsakovas Č. M. pateikė priešieškinį dėl santuokos metu įgyto... 8. 2012-04-13 ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, ieškovė... 9. 2012-04-17 atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį dėl... 10. 2012-10-19 atsakovas pateikė atsiliepimą dėl ieškovės prašymo skirti... 11. 2013-11-15 atsakovas Č. M. pateikė patikslintą priešieškinį dėl... 12. 2013-12-05 ieškovė teismui pateikė antrąjį patikslintą ieškinį, dėl... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės... 15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliantas Č. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai... 19. Apeliantas taip pat mano, kad 127 500 Lt kompensacija iš atsakovo priteista... 20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės... 21. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 26. Ieškovė K. M. ir atsakovas Č. M. 1978-03-18 sudarė santuoką, kuri... 27. Apeliantas laiko, kad sutuoktinių turtas turėjo būti padalintas remiantis... 28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo... 29. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio... 30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas... 32. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, apeliantui... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 325 str.,... 34. Atsakovo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš atsakovo Č. M. 527,11 EUR (penkis šimtus dvidešimt septynis...