Byla 2-7168-294/2017
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei dalyvaujant ieškovei J. O., ieškovės atstovams advokatui Gintarui Algridui Peredniui, P. O., atsakovei G. O., atsakovės atstovei advokatei L. M., notarei J. S. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovei G. O., trečiasis asmuo notarė J. S., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia 2015-07-28 dovanojimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją. Nurodė, kad su atsakove, kuri yra jos anūkė, 2015-07-28 Vilniaus miesto 22 notarų biure sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį. Po sutarties sudarymo atsakovė su motina ieškovę laikė užrakintą, grasino, todėl ji apsirgusi, o iš ligoninės ją paėmė sūnus. Mano, kad atsakovės elgesys smerktinas, nes gavusi žemės sklypą, ji naudojosi senyvu ieškovės amžiumi. Mano, kad yra teisinis pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis.

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės sūnus P. O., sužinojęs apie dovanojimo sutartį, ėmėsi veiksmų, nukreiptų prieš atsakovę ir jos šeimą. Pažymi, kad ieškovė neįrodė sąlygų, kurios būtinos, siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindu ar siekiant panaikinti sutartį pagal CK 6.472 str. 1 d.

4Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinius nesutinka. Pažymi, kad sandorio sudarymo dieną ieškovė ir atsakovė atvyko į notarų biurą. Šalių paklausus, kodėl sudaromas sandoris, o ne rašomas testamentas buvo paaiškinta, kad testamentas jau yra surašytas, tačiau nusprendė žemės sklypą padovanoti vienai vaikaitei. Sandorio sudarymo metu neatrodė, kad ieškovei būtų taikoma prievarta ar šalis suklystų.

5Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

6Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

7Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-28 Vilniaus miesto 22 notarų biure tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis.

10Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

11CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str.1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus(CK 6.193 str.1 d.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

13Ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį CK 6.472 str., 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, t.y. prašo panaikinti dovanojimą arba pripažinti sandorį kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ir (ar) viešajai tvarkai ir gerai moralei.

14Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

15Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio pagrindu

16Teismas pažymi, jog CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-350/2013; kt.). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis.

17Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas senelės ir vaikaitės, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Teismas pažymi, kad nei dovanojimo sutartyje nei kitu būdu atsakovė neprisiėmė jokių papildomų sąlygų, susijusių su padovanotu turtu - ieškovės (dovanotojos) išlaikymu iki gyvos galvos ar jų aprūpinimu gyvenamuoju plotu.

18Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

21Šioje byloje ieškovė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia tais motyvais, jog apdovanotoji prieš ją naudojo psichologinę prievartą bei grasinimus, ji nuolatos buvo užgauliojama, nepagarbiai vadinama ir žeminama, jai suvaržyta laisvė judėti ir pan.

22Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

23Be to, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad tokie ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai (nepakankamas bendravimas, dėmesio trūkumas) galėtų būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiūriu.

24Pagal CK 6.473 straipsnio 1 dalį dovanotojas privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų jo suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti.

25Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų ėmusis veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę. Priešingai, išklausius šalių paaiškinimus ir susipažinus su rašytiniais įrodymai matyti, kad sudarius dovanojimo sandorį, ieškovės sūnus ėmėsi veiksmų nukreiptų prieš atsakovę. Ieškovės kreipimasis į policiją dėl neva neteisėto laisvės suvaržymo neįrodytas, kadangi ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovė naudotų smurtą ar kitaip varžytų ieškovės laisvę, nenustatyta. Kadangi šiuo pagrindu pripažinti dovanojimo sutartį galima tik esant įrodytiems geros moralės požiūriu smerktiniems apdovanotojo veiksmams, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

26Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu

27CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar tokio sprendimo nėra. Tai viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. CK 1.78 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Imperatyviųjų įstatymo normų paskirtis yra užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokių normų tiesiogiai reguliuojamų privatinių santykių dalyvių, taip pat trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, nors ir sudarytam griežtai nesilaikant įstatymo raidės, tačiau neprieštaraujančio įstatymui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-263).

28Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

29Šiuo atveju ieškovės ieškinyje tik deklaratyviais teiginiais nurodomas sudaryto sandorio prieštaringumas teisės normoms. Jokių konkrečių imperatyvių teisės normų ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė.

30Teismas, išanalizavęs sudaryto sandorio turinį daro priešingą išvadą, tai yra sudaryta (ieškovės ginčijama) dovanojimo sutartis neprieštarauja nei vienai imperatyviai teisės normai, todėl nėra teisinio pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

31Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu

32Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymuose nėra apibrėžtos „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės aiškinimo klausimui teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijumi yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziniai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.

33Iš aukščiau teismo sprendimo motyvų matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų sandorio sudarymo metu, kurie prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Be to, nei ieškovės ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodyti konkretūs atsakovės veiksmai sandorio sudarymo metu, kurie prieštarautų viešajai tvarkai arba gerai moralei. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti rašytiniais ar kitais įrodymais. Be to, nustatyta, kad priešingai, ieškovė neneigia, kad savo iniciatyva nutarusi sudaryti dovanojimo sandorį, šis sandoris yra paprastas (nesudėtingas) savo esme, sandoris sudarytas pas notarą, iš notaro paaiškinimų taip pat akivaizdu, kad buvo įsitikinta, jog ieškovė supranta sandorio esmę.

34Teismo posėdžiu metu paklausus ieškovės ar ji žino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ji pažymėjo, kad nežinanti apie ieškinio motyvus, ieškinys jai buvo pateiktas pasirašyti ir ji pasirašė. Be to patvirtino, kad su anūke (apdovanotąja atsakove) ji sutarusi visuomet gerai, tik retkarčiais apsibardavusi su marčia (anūkės motina).

35Ieškinyje dėstomas aplinkybes taip pat visiškai paneigė ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad ieškovės laisvė nebuvo suvaržyta, ji laisvai galėjo tiek vykti į svečius, tiek judėti. Ieškovė kiekvienais metais profilaktiniams tyrimams (gydymui) guldoma į ligoninę iš kurios pasiėmė jos sūnus P. O. dar nesibaigus gydymui. Šis ieškinys inicijuotas būtent tuomet, kai ieškovės sūnus P. O. sužinojo apie sudarytą dovanojimo sandorį, jo iniciatyva inicijuotas ikiteisminis tyrimas (kurį atsisakyta pradėti). Taigi teismo posėdžio metu išklausius ieškovę akivaizdu, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės ir ieškovės valia iš esmės skiriasi.

36Kadangi ieškovės ieškinyje nurodyti teisiniai pagrindai dėl sandorio negaliojimo ar panaikinimo laikytini neįrodytais, jos ieškinys visiškai atmestinas.

37Pažymėtina, kad sprendimu sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu arba panaikintas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo ir dėl jos atskirai nepasisakytina.

38Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

39Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

40Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

41Atsakovė prašė atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1694 eurų sumai. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo pobūdį, į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra laikytinos per didelėmis ir pripažintinos neprotingomis, todėl yra priteistinos iš dalies. Teismas daro išvadą, kad ieškovė yra pensijinio amžiaus ir savo iniciatyva apdovanojus atsakovę nekilnojamuoju turtu, atsakovei šioje byloje priteistinos 400 eurų atstovavimo išlaidos, kurios būtų laikomos protingomis ir sąžiningomis (CPK 98 str.).

42Kadangi trečiasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios ieškovės ieškinį atmetus nėra priteisiamos iš ieškovės trečiojo asmens naudai (CPK 93, 98 str.).

43Byloje susidarė 10,52 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma didesnė nei 3 eurai, dėl nurodytos priežasties šios išlaidos iš ieškovės (atmetus ieškovės ieškinį) į valstybės biudžetą priteistinos (CPK 88 str., 96 str.).

44Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

45Ieškovės J. O. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

46Priteisti iš ieškovės J. O., a. k. ( - ) atsakovės G. O., a. k. ( - ) naudai 400 eurų (keturi šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

47Priteisti iš ieškovės J. O., a. k. ( - ) valstybės naudai 10,52 Eur (dešimt eurų 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas ieškovaas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

48Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė 5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti iš... 6. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko iš... 7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino atsiliepime išdėstytas... 8. Ieškinys atmestinas. ... 9. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-28 Vilniaus miesto 22... 10. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 11. CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas... 13. Ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį CK 6.472 str., 1.80 ir 1.81... 14. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 15. Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472... 16. Teismas pažymi, jog CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas... 17. Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos... 18. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 21. Šioje byloje ieškovė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu... 22. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 23. Be to, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo... 24. Pagal CK 6.473 straipsnio 1 dalį dovanotojas privalo perduoti dovanojamą... 25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė... 26. Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80... 27. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 28. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje... 29. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje tik deklaratyviais teiginiais nurodomas... 30. Teismas, išanalizavęs sudaryto sandorio turinį daro priešingą išvadą,... 31. Dėl ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81... 32. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei... 33. Iš aukščiau teismo sprendimo motyvų matyti, kad atsakovė neatliko jokių... 34. Teismo posėdžiu metu paklausus ieškovės ar ji žino ieškinyje išdėstytas... 35. Ieškinyje dėstomas aplinkybes taip pat visiškai paneigė ir teismo... 36. Kadangi ieškovės ieškinyje nurodyti teisiniai pagrindai dėl sandorio... 37. Pažymėtina, kad sprendimu sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu arba... 38. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 40. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos... 41. Atsakovė prašė atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1694 eurų... 42. Kadangi trečiasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė... 43. Byloje susidarė 10,52 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 44. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 45. Ieškovės J. O. ieškinį dėl dovanojimo sutarties... 46. Priteisti iš ieškovės J. O., a. k. 47. Priteisti iš ieškovės J. O., a. k. 48. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...