Byla e2-366-186/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lidl Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Litectus“ dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – notarė Lilija Šilerienė ir Mindaugas Kačergis,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prokurorė, ginanti viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti: administracinius aktus, susijusius su 0,5638 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ploto dalies planavimu, formavimu, kadastrinių duomenų tvirtinimu, pertvarkymu sujungimo būdu, pardavimu atsakovei UAB „Litectus“, pripažinti negaliojančiomis UAB „Litectus“ ir UAB „Lidl Lietuva“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,0392 ha žemės ploto dalies pardavimo, esančios 0,1776 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); dėl 0,0392 ha žemės ploto dalies pardavimo, esančios 0,1026 ha ploto žemės sklype, unikalus ( - ), adresu ( - ) ir 0,0212 ha ploto žemės dalies pardavimo esančios 0,1316 ha ploto žemės sklype, unikaliu Nr. ( - ), ( - ); panaikinti 2016 m. gruodžio 20 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. MK-11614 dalį, kuria UAB „Litectus“ perdavė UAB „Lidl Lietuva“ 0,5638 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), dalį dėl 0,0392 ha žemės ploto dalies dėl 0,0212 ha žemės ploto, dėl 0,392 ha žemės ploto dalies; taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,5638 ha žemės sklypo, ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), 0,0392 ha žemės ploto dalį, kuri buvo parduota pagal 2014 m. gruodžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-530 (notarinio registro Nr. 15449); grąžinti valstybei 0,5638 ha žemės sklypo, 0,0392 ha žemės ploto dalį, kuri buvo parduota pagal 2014 m. gruodžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-529 (notarinio registro Nr. 15448); grąžinti valstybei 0,5638 ha žemės sklypo, ( - ), 0,0212 ha žemės ploto dalį, kuri buvo parduota pagal 2014 m. gruodžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-( 14.49.55.)-528 (notarinio registro Nr. 15447); priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 172 845,71 Eur UAB „Litectus“, priteisti iš UAB „Litectus“ 172 845,71 Eur UAB „Lidl Lietuva“.
  2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prokurorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teisės į 0,5638 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ), perleidimo draudimo bei draudimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), leidžiantį dokumentą, ar rašytinius pritarimus.
  3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prokurorė grindė tuo, kad pagrįstai tikėtina, jog UAB ,,Lidl Lietuva“ pakartotinai kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą žemės sklype, esančio ( - ), leidžiančio dokumento gavimo. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, perleidus žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, kuriame yra ginčo žemės plotai, tektų pradėti naują procesą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o nepagrįstai perleistų nuosavybėn žemės sklypų vietoje pradėjus naujas statybas, būtų apsunkintas tuščios valstybinės žemės dalies grąžinimas valstybės valdymui. Tokiu būdu būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino ieškovės prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teises į 0,5638 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) ir draudimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), leidžiantį dokumentą, ar rašytinius pritarimus.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus, padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus.
  3. Teismas nustatė, kad byloje ginčijami konkretūs administraciniai aktai ir sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuoti ginčo sklypai ir pertvarkyti sujungimo būdu bei prašoma taikyti restituciją. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes tokiu būdu bus perleistas pats ginčo objektu esantis nekilnojamas turtas. Be to, netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės nurodomam žemės sklypui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas.
  4. Teismas rėmėsi teismų praktikos išaiškinimu, kad aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, kuris turi teisę disponuoti ginčo objektais, pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atsakovė UAB ,,Lidl Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, t. y. nevertino, ar apskritai restitucijos taikymas šioje byloje yra galimas. Šis ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes nėra pagrindo taikyti restituciją natūra gražinant žemės sklypo dalį valstybės nuosavybėn, todėl, kad UAB ,,Lidl Lietuva“ yra sąžiningas įgijėjas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 2 dalį, 6.153 straipsnį. Ieškovė neginčija UAB ,,Lidl Lietuva“ sąžiningumo, žemės sklypo dalių 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo. Atitinkamai nesant įrodytam preliminariam ieškinio pagrįstumui, nėra tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Taip pat draudimas perleisti nuosavybės teises į UAB ,Lidl Lietuva“ priklausantį 0,5638 ha žemės sklypą, esantį ( - ), yra nepagrįstas, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, siekdama užvilkinti procesą, išvengti galimų neigiamų pasekmių, ketina perleisti žemės sklypą. UAB ,,Lidl Lietuva“ nėra suinteresuota perleisti šį žemės sklypą, tai nebūtų naudinga bendrovei, nes jau yra investavusi dideles lėšas į prekybos centro projekto vystymą žemės sklype.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo pritaikytas visam 0,5638 ha ploto žemės sklypui, ( - ), kai ieškiniu prašoma grąžinti valstybės naudai tik apie 18 proc. šio žemės sklypo (0,0392 ha, 0,0392 ha ir 0,0212 ha dalis). Tokia laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, pažeidžia konstitucinius nuosavybės teisės neliečiamumo ir apsaugos principus, paneigia bendrovės kaip žemės sklypo savininkės konstitucinę teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, dėl kurios suformavimo ir įgijimo teisėtumo nėra jokių abejonių, nėra teismuose nagrinėjamų ginčų.
    4. Draudimas gauti statybą leidžiantį dokumentą ar rašytinį pritarimą nėra būtinas ieškovo reikalavimų užtikrinimui. Projektavimo darbai ar statybą leidžiančio dokumento gavimas patys savaime niekaip neapsunkina galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas niekaip nėra susijęs su ieškinio reikalavimu grąžinti žemės sklypą, nes toks reikalavimas pilnai galės būti patenkintas.
    5. Uždraudimas gauti statybą leidžiantį dokumentą ar rašytinį pritarimą, nėra proporcingas siekiamiems tikslams bei pažeidžia lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė akivaizdžiai varžo UAB „Lidl Lietuva“ teises labiau, nei tai yra būtina teisėtiems tikslams užtikrinti. Ieškinio reikalavimo - taikyti restituciją natūra patenkinimo atveju bendrovė turės grąžinti valstybei tik 0,0996 ha ploto žemės sklypo dalį, o apribota teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą ar rašytinį pritarimą, suteikiančius teisę vykdyti statybas, visame žemės sklype. Tokiu būdu neapibrėžtam laikotarpiui neteisėtai apribojama bendrovės veikla visame žemės sklype.
    6. Draudimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą / rašytinį pritarimą, kai statybos darbai jau yra vykdomi pagal teisėtai išduotus dokumentus, yra neproporcinga priemonė, reiškianti projekto sustabdymą ar net žlugimą. Tokiu būtų UAB ,,Lidl Lietuva“ patirtų didžiulę materialinę žalą, tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, būtų pakenkta bendrovės, kaip verslo subjekto, reputacijai.
  3. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su ieškovės reikalavimų nepagrįstumu, t. y. dėl ginčo esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neaktualūs.
    2. Teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų pasaugos priemonių UAB ,,Lidl Lietuva“ ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl yra grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Nors skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo tiesioginių įrodymų, kad UAB ,,Lidl Lietuva“ ketina perleisti žemės sklypą, tai savaime nepaneigia grėsmės, jog bendrovė ateityje šia galimybe bandys pasinaudoti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, siekdama spartesnio prekybos centrų projektų vystymo ir norėdama išvengti ilgesnio teisminio proceso dėl ginčo žemės sklypo dalies, gali pasirinkti kitą žemės sklypą ir ginčo žemės sklypą perleisti.
    3. Įrašas dėl turto perleidimo draudimo pritaikytas visam 0,5638 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), nes 0,0392 ha, 0,0392 ha ir 0,0212 ha ploto žemės sklypo dalys, kurias ieškiniu prašoma grąžinti valstybės nuosavybėn, yra bendrame 0,5638 ha žemės sklype.
    4. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo niekaip nesuvaržo UAB ,,Lidl Lietuva“ teisės naudotis, valdyti žemės sklypą, nesukelia jai neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, proporcingumo principo daugiau nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
    5. Nesutiktina su UAB ,,Lidl Lietuva“ argumentu, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimas neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo. UAB ,,Lidl Lietuva“ gavus minėtą leidimą ir pradėjus vykdyti statybos darbus žemės sklype, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas, kiltų tokių statybų teisėtumo klausimas, būtų apsunkintas teisinės padėties iki ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo atkūrimas. Atlikti statybos darbai keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo dalies atlaisvinimui. Statinių vertė suteiktų pagrindą atsakovei reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, o tai prieštarautų valstybės interesams.
  5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Aplinkybės, kad UAB ,,Lidl Lietuva“ nesiruošia perleisti žemės sklypo, esančio ( - ), nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos. Jei bendrovė nesiruošia disponuoti žemės sklypu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės jai nesukels jokių nepatogumų.
    2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad netaikius draudimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą žemės sklype leidžiantį dokumentą ar rašytinius pritarimus, tenkinus ieškinį gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nes tektų spręsti klausimą dėl naujai pastatytų statinių teisėtumo. Tokiu atveju viešojo intereso gynimas būtų varžomas potencialiai valstybei kilsiančios žalos, nes teisėtai (su leidimu) statinius pastačiusi UAB ,,Lidl Lietuva“ įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė UAB ,,Lidl Lietuva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – 2017 m. rugsėjo 7 d. generalinės statybos rangos sutarties Nr. 17/07/237 ,,Specialiosios sąlygos“ dalies išrašą, statybos leidimo kopiją ir šilumos tiekimo tinklų ( - ) rekonstravimo ir statybos projekto išrašą.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. UAB ,,Lidl Lietuva“ pateikė naujus įrodymus siekdama paneigti atskirajame skunde išdėstytus argumentus, t. y. jų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atskirasis skundas su priedais buvo išsiųstas šalims susipažinti, prieštaravimų dėl priedų priėmimo negauta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovėms, kad atsakovės neturėjo galimybės atsikirsti į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir su tuo susijusius įrodymus pateikti anksčiau, teismas priima šiuos apeliantės UAB ,,Lidl Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, byloje pareikštas reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.
  2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė prokurorės ieškiniu prašytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teises į 0,5638 ha žemės sklypą, ( - ) bei draudimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti šiame žemės sklype statybas leidžiantį dokumentą ar rašytinius pritarimus statyboms. Teismas konstatavo, kad egzistuoja abi minėtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.
  3. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikytos priemonės yra neproporcingos, nes suvaržymai taikyti visam 0,5638 ha žemės sklypui, nors ginčas kyla tik dėl 0,0996 ha ploto, apeliantės, kaip žemės sklypo savininkės, teises yra apribotos.
  4. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-157/2016; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-823/2016; 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-366-798/2017). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atlieka tik preliminarų ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimą, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė prokurorė, ginanti viešąjį interesą, pateikdama ieškinį, kuriuo prašė panaikinti administracinius aktus, susijusius su 0,5638 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ploto dalies planavimu, formavimu, kadastrinių duomenų tvirtinimu, pertvarkymu sujungimo būdu, taip pat dokumentus susijusius su žemės sklypo pardavimu, taikyti restituciją, ieškinyje aiškiai išdėstė motyvus bei argumentus dėl, jos nuomone, neteisėtai parduotų valstybinės žemės plotų, pateikė nurodytas aplinkybes grindžiančius rašytinius įrodymus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui vertinamas tik prima facie ieškinio pagrįstumas, įvertinus ieškinio turinį bei pateiktus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys apskritai negalėtų būti tenkinamas, yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliantės teigimu, ieškinys nėra pagrįstas, nes šiuo atveju restitucija apskritai negali būti taikoma, kadangi ji laikytina sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja (CK 4.96 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnis). Tačiau šis argumentas ir jį grindžiančios apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi klausimas dėl restitucijos taikymo teisėtumo ir galimumo bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
  6. Dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, sutiktina su ieškovės atsiliepime pateiktais argumentais, jog nors tiesioginių įrodymų, kad UAB ,,Lidl Lietuva“ ketina perleisti nuosavybės teises į 0,5638 ha žemės sklypą nėra, grėsmė, jog žemės sklypas gali būti perleistas, nėra paneigta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tuo atveju, jei nurodytas žemės sklypas būtų perleistas tretiesiems asmenims, būtų apsunkinta teismo sprendimo įvykdymo galimybė. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad išdavus statybą leidžiantį dokumentą žemės sklype, UAB ,,Lidl Lietuva“ galėtų vykdyti statybos darbus, tačiau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jo įvykdymas būtų apsunkintas, kadangi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinėje žemėje stovinčių statinių teisėtumo, atitinkamų žemės plotų atlaisvinimo ir pan.
  7. Apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. viešas įrašas dėl draudimo perleisti visą 0,5638 ha žemės sklypą bei visam šiam sklypui uždrausti išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar rašytinius pritarimus, nors ginčas iš esmės kilęs tik dėl mažos dalies šio sklypo ploto (0,0392 ha, 0,0392 ha ir 0,0212 ha), yra neproporcingos, nepagrįstai suvaržančios apeliantės teises, atmestinas kaip nepagrįstas.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
  9. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės plotai, kurie ieškovės teigimu, priklauso valstybei – 0,0392 ha (kuris buvo įsiterpęs į 0,1776 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - )), 0,0392 ha (kuris buvo įsiterpęs į 0,1026 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - )) ir 0,0212 ha (kuris buvo įsiterpęs į 0,1316 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - )) yra sujungti į vieną bendrą 0,5638 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB ,,Lidl Lietuva“. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčijami žemės plotai faktiškai nebėra įregistruoti kaip atskiri objektai, atitinkamai šių žemės plotų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikytos žemės sklypui (0,05638 ha, unikalus Nr. ( - )), kuriame yra ginčo žemės plotai.
  10. Laikinoji apsaugos priemonė – viešas įrašas draudžiantis perleisti žemės sklypą (0,5638 ha, unikalus Nr. ( - )) ir gauti dokumentus, leidžiančius vykdyti statybos darbus sklype, priešingai nei teigia apeliantė, neapriboja jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisių labiau nei yra būtina siekiamam tikslui taikant šią priemonę. Pažymėtina, kad pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog neketina žemės sklypo perleisti, todėl vien tai leidžia daryti išvadą, kad laikinas įrašas draudžiantis perleisti žemės sklypą, nepažeidžia apeliantės teisių. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neeliminuoja apeliantės UAB ,,Lidl Lietuva“ teisių žemės sklypo atžvilgiu, priešingai – ji turi teisę naudotis šiuo sklypu, todėl spręstina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą.
  11. Apeliantė pažymi, jog pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. gautą statybos leidimą ir 2017 m. rugsėjo 7 d. statybos rangos sutartį žemės sklype jau yra vykdomi darbai (šilumos tinklų rekonstravimo). Ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB ,,Lidl Lietuva“ teisės yra suvaržytos labiau nei būtina ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju apeliantei yra apribota teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nėra draudžiama vykdyti darbus pagal jau turimus dokumentus.
  12. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė taip pat grindžia tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė patiria didelę žalą, stabdomas planuojamo vystyti prekybos centro komplekso projekto vykdymas, dėl ko bus patiriami nuostoliai. Kaip jau buvo nurodyta ekonomiškumo bei proporcingumo principai įpareigoja, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apeliantė konkrečiai nepagrindė, kokio dydžio žalą, nuostolius patiria ir / ar patirs dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Netaikius apeliantei jokių apribojimų, ji galėtų, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, šiame sklype bei jame esančiuose ginčo žemės plotuose vykdyti statybos darbus, perleisti žemės sklypą kuriame yra ginčijami žemės plotai, kas iš esmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų. Atitinkamai, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, perleidus ginčo plotus kitiems asmenims, galimai užsitęstų bylos nagrinėjimas, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, turėtų būti sprendžiama dėl naujų pastatytų statinių pašalinimo iš ginčo žemės plotų, likusios žemės sklypo, kuriame yra ginčijami plotai, dalies užstatymo intensyvumo, atstumų iki žemės sklypų ribų teisėtumo ir pan. Pabrėžtina, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, įsiteisėjus sprendimui, apeliantė turėtų teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
  13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ir nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąsias sąlygas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus taikė atitinkamo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai