Byla e2A-1630-794/2018
Dėl nustatyto servituto pakeitimo arba sumažinimo, tretieji asmenys – A. P., D. P., Ž. Z. (S.), L. Š., G. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir S. S. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K. dėl nustatyto servituto pakeitimo arba sumažinimo, tretieji asmenys – A. P., D. P., Ž. Z. (S.), L. Š., G. Š..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai R. S. ir S. S. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pakeisti, sumažinti 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ Nr. T3-158 ir 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ Nr. 4892-41 nustatytą kelio servitutą, nustatant jį R. S. ir S. S. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), 100 m2 ploto, žymint jį matininko E. P. 2015-11-09 siūlymo dėl servitutų nustatymo (pakeitimo) taškais: 3, 4, 16, 15, 14, 3, o J. K. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ), 137 m2 ploto, žymint jį matininko E. P. 2015-11-09 siūlymo dėl servitutų nustatymo (pakeitimo) taškais: 3, 17, 18, 19, 12, 4, 3.

82.

9Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2003-06-11 sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ Nr. T3-158 (toliau - Sprendimas) patvirtino žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą. Sprendime, nurodant padalintų sklypų plotus, buvo nurodytas ir sklypams numatytas viešų servitutų plotas. Šiuo metu ieškovams priklausančiam sklypui (unikalus Nr.: ( - ), adresas: ( - ), toliau - Sklypas), kuriam Sprendime suteiktas Nr. 8, buvo numatytas 0,02 ha ploto servitutas. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ Nr. 4892-41, priimtu 2003-10-06 (toliau - Įsakymas), patvirtintas žemės sklypo padalijimo į 10 sklypų projektas ir daliai padalintų sklypų nustatytas viešas servitutas, pažymėtas S raide, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu per padalintus sklypus. Įsakyme Sklypas nurodytas Nr. 536-8 ir nustatytas kelio servitutas 200 m2 Sklypo plote. Kitokio servituto vietos nustatymo Įsakyme nėra. Aplinkybės po Sprendimo ir Įsakymo priėmimo iš esmės pasikeitė, todėl atsirado poreikis pakeisti kelio servitutą Sklype. Dalimi Sklype numatyto viešo servituto nesinaudojama daugiau negu 10 metų, ši servituto dalis naikintina CK 4.130 str. 1 d. 5, 6 p. pagrindu. 2003 m. planuojant teritoriją buvo nustatyti vieši servitutai – servitutai nustatyti ne jau egzistuojant realiam poreikiui, o tik teoriškai jį planuojant. Ieškovų teigimu, tik sklypus padalinus, juos įgijus naujiems savininkas ir ėmus juos faktiškai naudoti bei valdyti, paaiškėjo, kur ir kokios apimties kelio servitutai realiai reikalingi - realybė parodė, kad nuosavybės ribojimai servitutais reikalingi, tačiau mažesni. Sklypo 2003-07-09 plane (toliau - Sklypo planas) kelio servitutas S pažymėtas nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 6 ir tęsiasi taško Nr. 5 kryptimi, tačiau jo nepasiekia. Ši, šiaurės vakarų Sklypo dalyje numatyta servituto dalis nebuvo ir nėra naudojama jokių trečiųjų asmenų poreikiams, o projektuotas pravažiavimas baigiasi ieškovų Sklypo viduryje, jis niekur neveda ir nėra naudojamas patekimui į kitus sklypus. Realus aplinkinių sklypų valdymas ir naudojimas parodė, kad jis nėra būtinas. Ieškovų nuomone, servitutas šiaurės vakarų Sklypo dalyje galėjo būti numatytas patekimui į sklypą Nr. 9 (dabar unikalus Nr. ( - ), adresas nesuteiktas) arba sklypą Nr. 10 (dabar unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - )), tačiau minėtiems sklypams privažiavimas per Sklypą nėra reikalingas ir faktiškai nenaudojamas. Aktualus Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapis rodo, kad šalia sklypo Nr. 9, ištisai visos pietvakarinės jo ribos yra gatvė - ( - ) - jos atšaka/kilpa, o iki sklypo Nr. 10 taip pat yra atskiras kelias - ( - )atšaka. Taigi servituto dalis nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 6 ir link taško Nr. 5 (jo nepasiekiant) nėra reikalinga, todėl iš dalies naikintina - paliktina tik servituto dalis, reikalinga pravažiavimui šiaurės rytinėje Sklypo dalyje, kuri aiškiai pažymėta matininko E. P. parengtame 2015-11-09 siūlyme dėl servitutų nustatymo (pakeitimo). Nurodė, jog ieškovai Sklypą įsigijo 2004-03-25, o kelio servitutas Sklype nustatytas 2003 m., tačiau nuo pat jo nustatymo Sklypo šiaurės vakaruose esanti jo dalis trečiųjų asmenų nebuvo naudojama - ji nėra naudojama iki šiol. Taigi daugiau nei 10 metų trečiųjų asmenų nenaudojama servituto dalis yra naikintina. Šiaurės rytine Sklypo dalimi ieškovų kaimynai faktiškai naudojasi pravažiavimui, kurio, per ilgametį naudojimą, nusistovėjęs plotis yra 3,28 - 3,5 metrų, tačiau net šioje servituto dalyje nėra įrengtas - pastatytas joks kelias. Faktiškai esamas ir naudojamas pravažiavimas eina ne tik per ieškovų sklypą, bet ir per gretimą sklypą šiuo metu priklausantį atsakovei J. K.. Įsakymu kelio servitutas buvo nustatytas ir J. K. sklypui - jis pažymėtas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos suderintame detaliojo plano brėžinyje, tačiau dėl ieškovams nežinomų priežasčių nebuvo įregistruotas. Ieškovų nuomone, siekiant tinkamai teisiškai išspręsti pravažiavimo, esančio ieškovų ir J. K. sklype, klausimą, servitutas turi būti išspręstas abiejuose sklypuose. Ieškovai bandė taikiai spręsti servituto klausimą su J. K. atstovu, tačiau nesėkmingai. Ieškovai taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į ilgametį faktinį pravažiavimo naudojimą, nustatytinas pravažiavimo servitutas, kurio bendras važiuojamosios dalies plotis - 3,28 m. Pagal galiojančius teisės aktus sunkiasvorio - krovininio automobilio plotis - 2,55 m., taigi ieškovų siūlomas pravažiavimas tokioms mašinoms yra visiškai pakankamas. Ieškovai taip pat turi neabejotiną interesą naudotis bendru su J. K. pravažiavimu, t. y. patekimui prie gręžinio (R. ir S. S. yra gręžinio bendrasavininkai) jo rodmenų/patikrinimo/gedimo, vandens tiekimo sutrikimų ar kitais atvejais. Interesą naudotis pravažiavimu, einančiu per ieškovų ir atsakovės sklypus, ieškovai turi ir dėl elektros skydinės bei dujų dėžutės, kuri yra Sklypo dalyje, besiribojančioje su R. B., Ž. S. priklausančiu sklypu. Toje vietoje, yra ir varteliai tvoroje, kuriai naudojasi ieškovai. Iš Siūlymo matyti, kad atsakovės J. K. sklype yra minėto faktiškai egzistuojančio pravažiavimo dalis, todėl J. K. sklype nustatytinas 137 m2 ploto pravažiavimo servitutas (tiksli lokacija pažymėta siūlyme).

103.

11Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad sumažinus ieškovams priklausančiam žemės sklypui nustatytą 0.02 ha ploto kelio servitutą privažiavimui prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) šiaurės rytinės dalies ir prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) šiaurės vakarų dalies, būtų susiaurintas privažiuojamojo kelio plotas (pagal Schemų iki 2,5 m pločio) prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )). Be to, privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) numatytas tik ieškovams priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje nustatytu keliu servitutu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, ieškovų reikalavimas sumažinti žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje nustatyto kelio servituto plotų pagal Schemą bei tokiu būdu susiaurinant privažiuojamojo kelio plotų iki 2,5 m pločio yra nepagrįstas, nes patenkinus šį reikalavimų būtų suvaržyti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininkų teisėti interesai tinkamai naudotis (eksploatuoti) jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šio žemės sklypo savininkai prarastų galimybę teisėtai patekti į savo žemės sklypų automobiliais ar kitomis didelių gabaritų transporto priemonėmis, dėl to ateityje kiltų problemų, būtų sudarytos prielaidos naujam teisiniam ginčui dėl privažiavimo prie žemės sklypo. Ieškovų argumentas, jog prie žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )) yra numatytos kitos privažiavimo galimybės, neleidžia teigti, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje nustatytas kelio servitutas nėra būtinas šių žemės sklypų savininkams. Šioje ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje panaikinus kelio servitutų, privažiavimo netektų net dviejų žemės sklypų savininkai, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje nustatytų kelio servituto atkarpą yra nepagrįstas. Sprendimu suprojektuotas ir Įsakymu atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui buvo nustatytas 0,0300 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius šiame žemės sklype esančiu keliu, tačiau vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad atsakovės žemės sklypui servitutas nėra įregistruotas. Taigi atsakovės žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Atsakovės nuomone, ieškovų siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui nėra reikalingas ir būtinas, norint tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Privažiavimas prie šio žemės sklypo užtikrintas keliu (( - ) gatve). Be to, viena iš CK 4.126 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, yra savininkų nesutarimas. Šiuo atveju ši sąlyga neįgyvendinta, nes tarp žemės sklypų savininkų nesutarimo nėra. Ieškovų reikalavimas nustatyti kelio servitutą, kuriuo ieškovų žemės sklypas neįgaus tarnaujančio ar viešpataujančios daikto statuso, netenkintinas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju, atstovavimas kitų asmenų interesams, kai nėra tam teisinio pagrindo, leidžia teigti, kad ieškovai dėl minėto reikalavimo yra netinkami ieškovai. Be to, atsakovė kaip valstybinės žemės patikėtinis, neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus, todėl reikalaujant nustatyti ir (ar) pakeisti kelio servitutą privatiems žemės sklypams, Nacionalinė žemės tarnyba negali būti traukiama į teisinį ginčą atsakovu, nes neturėdama teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus ji negali pažeisti ieškovų materialiųjų teisių ar interesų.

124.

13Atsakovė J. K. atsiliepimu su ieškovų reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jai priklausančiam žemės sklypui jokie apribojimai, tame skaičiuje ir servitutas nėra įregistruoti. Nesant jokių suvaržymų, jų pakeitimai negali būti daromi. Ji iš esmės yra davusi sutikimą įteisinti servitutinį kelią, bet tik tose ribose ir apimtyje, koks plotas paliktas pravažiavimui ir kokiu naudojamasi po šiai dienai. Dabartinė pravažiavimo situacija pilnumoje atitinka ir įstatymo reikalavimus, numatytus LR CK 4.119 str. 2 d. Atsakovė taip pat nurodė, jog panagrinėjus ieškovų byloje pateiktą siūlymą dėl servituto nustatymo akivaizdu, kad tokios pačios apimties ir dydžio jai priklausančio žemės sklypo dalis jau eilę metų yra naudojama pravažiavimui, ji tam ir neprieštarauja, ginčo dėl to nėra, todėl į teismą ieškovai kreipėsi nepagrįstai, servitutinį kelią buvo galima įteisinti sandoriu, dėl ko ieškovai į ją nesikreipė.

145.

15Tretieji asmenys A. P., D. P., Ž. Z., B. B. (kuri bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę L. Š. ir G. Š.) atsiliepimu su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad servitutas ieškovų žemės sklypui yra nustatytas administraciniu aktu, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymu. Ieškovai pagal šio įstatymo nuostatas neinicijavo detalaus plano keitimo proceso, todėl kreipdamiesi į teismą jie nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir jų ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Be to, ieškovai nenurodė ir pateikiamais įrodymais neįrodė nei esmingai pasikeitusių aplinkybių, nei nenumatytų aplinkybių. Ieškovų nurodoma „faktinė padėtis“ atsirado tada, kai ieškovai nustatytame servitute užsitvėrė tvorą, pasodino medžius, pastatė ūkinį pastatą, t. y. savo neteisėtais veiksmais sukūrė dabartinę padėtį. Taigi ieškovų ieškinys yra paremtas noru įteisinti situaciją, kurią ieškovai patys sukūrė pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Ieškovai siekia jog būtų nustatytas 3,28 m. pravažiavimo servitutas. Šiuo atveju trečiųjų asmenų nuomone, privalu atsižvelgti į tai, ar toks kelio plotis ir jo konfigūracija iš tiesų leistų patekti į jų sklypus specialiųjų tarnybų technikai. Ieškovai šios aplinkybės ieškinyje nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų sen. 2015-11-20 rašto Nr. 12-203-(5.8) matyti, kad apžiūrėjus ginčo teritoriją buvo nustatyta, kad dėl siauro aklakelio yra apsunkintas privažiavimas didelių gabaritų spec. technikai. Be to, priešingai nei ieškovai nurodė, servitutu nesinaudojama ne savanoriškai, o dėl esminių ieškovų sudarytų kliūčių (trukdymo). Trečių asmenų teigimu, pagal Žemės įstatymo 23 str. 9 d. administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į instituciją priėmusią sprendimą nustatyti servitutą, tokį servitutą iš dalies panaikinti. Dėl to jų ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei J. K. 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

207.

21Teismas, remdamasis 2015-04-08 antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-08 civilinėje byloje Nr. e2-3604-723/2015 priimtu įsiteisėjusiu daliniu sprendimu, kuriuo E. L. įpareigotas pašalinti kliūtis (tvorą ir šiltnamį nuo savo sklypo dalies) naudotis A. P., D. P., Ž. S., B. B. servitutiniu keliu, einančiu per jo sklypą bei sudaryti galimybę naudotis servitutiniu keliu nuo 3,0 iki 3,50 metrų plotyje ties ūkinio pastato-pirties (2I1/p) ir kubilo buvimo vieta, padarė išvadą, jog patys ieškovai, be kitų savininkų sutikimo sumažino galiojantį kelio servitutą, kas buvo nustatyta civilinėje byloje kito atsakovo atžvilgiu tiriant visą servitutinį kelią.

228.

23Teismo teigimu, servitutinio kelio mažinimas turi būti nustatomas visų savininkų susitarimu. Kito leistino privažiavimo iki trečiųjų asmenų sklypų nėra. Jeigu tretieji asmenys patenka į savo sklypus kitu būdu, tai yra laikina galimybė ir nuo jų nepriklausoma. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomi privažiavimai, esantys šiai dienai. Jeigu į trečiųjų asmenų sklypus būtų važiuojama per nustatytą kelio servitutą, tai ieškovams būtų sukelti akivaizdūs nepatogumai dėl statybos technikos važinėjimo. Į Z. ir Šukio sklypą realiai patenkama tik pro atsakovės sklypą, ką patvirtina pateiktos nuotraukos. Kad tretieji asmenys P. į savo sklypą su sunkia technika patenka ne pro ieškovų sklypą, tai yra gerai išimtinai ieškovams ir atsakovei, bei kitiems kaimynams. Leistinas patekimas į sklypams buvo nustatytas 2003 metų aukščiau nurodytu administracijos sprendimu ir kito sprendimo šiai dienai nėra priimta.

249.

25Byloje pateikti rašytiniai žemės sklypų Nr. 9 ir 10 savininkų patvirtinimai, kad patekimui į jiems priklausančius sklypus nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis ieškovams R. S. ir S. S. priklausančiu žemės sklypu, teismo teigimu, tik įrodo, kad jie neprieštarauja ieškovų nustatyto kelio servituto mažinimui. Jokių papildomų argumentų dėl ieškinio pagrįstumo jie nepatvirtina. Tuo tarpu E. V. 2016-02-04 raštas patvirtina faktą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ginču byloje. Byloje ieškovai taip pat pateikė įrodymus, kad 2016-03-02 ir pakartotinai 2016-05-16, t. y. jau po civilinės bylos teisme iškėlimo, registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę J. K. su siūlymais šalių taikiu sutarimu išspręsti servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina atsakovės paaiškinimus dėl ikiteisminio ginčo sprendimo nebuvimo.

2610.

27Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, jog ieškovai įsigijo savo žemės sklypą ir matė visus jame nustatytus ribojimus dėl kelio servituto. Tai reiškia, kad jie sutiko su žemės paskirties sąlygomis besąlygiškai. Be to, analizuodamas esamą situaciją ir pateiktus įrodymus į bylą, teismas neturėjo jokio pagrindo remtis ieškovų paaiškinimais ir argumentais, kurie laikytini nepagrįsti, kad konstatuoti esant CK 4.112 str. 5d. nurodomai sąlygai, t. y. kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ar atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Teismo vertinimu, patys ieškovai savo reikalavimu prašė nenaikinti, o mažinti servitutą, kai realiai jie laikė, kad sumažinto kelio atsakovei, kaip servituto naudotojai pakaks, tačiau tuo pačiu ieškovai kitus gretimų sklypų savininkus-trečiuosius asmenis, kurie turi teisę naudotis tuo pačiu servitutu, nelaikė ginčo šalimi - atsakovu, nors jie yra „to paties lygio“ servituto naudotojai, kaip ir atsakovė pagal galiojantį 2003 m. viršininko administracijos sprendimą.

2811.

29Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodė, kad kaip valstybinės žemės patikėtinis, neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus, todėl reikalaujant nustatyti ir (ar) pakeisti kelio servitutą privatiems žemės sklypams, Nacionalinė žemės tarnyba negali būti traukiama į teisinį ginčą atsakovu, nes neturėdama teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus ji negali pažeisti ieškovų materialiųjų teisių ar interesų. Esant tokiai aplinkybei, teismas padarė išvadą, kad atsakovė NŽT nėra tinkama šalis pagal patikslintą ieškinį, nes NŽT nėra ir negali būti servituto ginčo subjektu, kadangi tik savininkai gali nesutarti dėl galiojančio servituto. Pagal esamą reikalavimą šiam atsakovui negali būti keliamas reikalavimas sutikti su ieškovų teikiamu pasiūlymu.

3012.

31Teismas taip pat negalėjo nesutikti su atsakovės NŽT argumentais, kad ieškovų siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui nėra reikalingas ir būtinas, norint tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo užtikrintas keliu (( - ) gatve). Ieškovų reikalavimas nustatyti atsakovės žemės sklypui kelio servitutą, kuris nėra būtinas tinkamai naudotis ieškovų žemės sklypu yra nepagrįstas, nes viena iš CK 4.126 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, yra savininkų nesutarimas. Šiuo atveju ši sąlyga neįgyvendinta, nes tarp žemės sklypų savininkų - ieškovų ir atsakovės iš esmės nesutarimo nėra. Teismas pabrėžė, kad ne žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )) savininkai reikalauja atsakovės žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatyti kelio servitutų, kuriuo būtų numatytas privažiavimas prie šių žemės sklypų, o ieškovai - t. y. žemės savininko neįgalioti asmenys reiškiantys reikalavimą kitų asmenų naudai. Teismo teigimu, ieškovai neįrodė, kad laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismui žinant šią sąlygą ieškinys būtų nepriimtas. Tačiau jis buvo suformuluotas taip, kad šiuo pagrindu nepriimti jo nebuvo galimybės. Tai tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Iki ieškinio padavimo ieškovai turėjo galimybę neteisminiu keliu - susitarus su kaimynais - servituto naudotojais sumažinti kelio servituto dydį jų naudai susitarimu. Tačiau ieškovai tuo nepasinaudojo. Be to, teismo teigimu, tai, kad ieškovai nurodo, kad žemės sklypams Nr. 9 ir Nr. 10 privažiavimas per Sklypą nėra reikalingas ir faktiškai nenaudojamas yra išimtinai tik ieškovų ieškinio suformuluotas jiems naudingas argumentas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovų argumentas, jog prie žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 yra numatytos kitos privažiavimo galimybės, neleidžia teigti, kad ieškovų žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje nustatytas kelio servitutas nėra būtinas šių žemės sklypų savininkams, kadangi tokia situacija, teismo manymu, yra laikina iki tol, kol nėra šalia esančių sklypų savininkų, kai jokių kitų kelių realiai šiai dienai nenumatyta, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti jų žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje nustatytų kelio servituto atkarpą yra nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymas nenumato, kad turi būti naudojamasi servitutu išimtinai kasdien arba ne kasdien, bet visa jo dalimi. Priešingai, ieškovai privalėjo įrodyti, kad keliu nesinaudojama daugiau kaip dešimt metų, kad juo nesinaudojama net iš dalies, kaip tai nurodyta CK 4.136 str.4d. Tačiau ieškovai ir šioje dalyje apsiribojo teiginiais be jokių objektyvių įrodymų.

3213.

33Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas sumažinti jiems priklausančios žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje nustatyto kelio servituto plotą pagal Schemą bei tokiu būdu susiaurinant privažiuojamojo kelio plotų iki 2,5 m pločio yra nepagrįstas, nes patenkinus šį reikalavimų būtų suvaržyti žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0700:4768) savininkų teisėti interesai tinkamai naudotis (eksploatuoti) jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šio žemės sklypo savininkai prarastų galimybę teisėtai patekti į savo žemės sklypų automobiliais ar kitomis didelių gabaritų transporto priemonėmis, dėl to ateityje kiltų problemų, būtų sudarytos prielaidos naujam teisiniam ginčui dėl privažiavimo prie žemės sklypo. Be to, ieškovų argumentas, kad jie turi tiesioginį interesą prašyti nustatyti atsakovės sklype servitutą, nes Šukių ir Z. sklype yra gręžinys, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti atsakovės sklype servituto, kadangi ieškovai negali pagrįsti tokio būtinumo nesant ginčo dėl naudojimosi gręžiniu ribojimo ieškovams dėl servituto nebuvimo. Taigi byloje esančių įrodymų analizė teismo leido daryti išvadą, kad teisėto pagrindo tenkinti ieškinį nei pilna apimtimi, nei iš dalies nėra, todėl teismas ieškovų ieškinio netenkino.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3614.

37Ieškovai R. S. ir S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir jo metu atlikti ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu ( - ) ir atsakovei J. K. priklausančio žemės sklypo, adresu ( - ), apžiūrą, 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti, Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3814.1.

39Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2015 m. balandžio 8 d. antstolio G. P.. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio tik dalis buvo pateikta į bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime citavo ir su ieškovų Sklypu net nesusijusią protokolo dalį. Apeliantai pažymi, kad teismo minimas sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), priklauso ne ieškovams, o šioje byloje net nedalyvaujančiam E. L. (jam priklauso sklypas adresu ( - ), kuris ribojasi su atsakovei J. K. priklausančiu sklypu), dėl šio asmens buvo priimtas į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo dalinis sprendimas civ. byloje Nr.e2-3604-723/2015. Tačiau ieškovų atžvilgiu civ. byla Nr.e2-3604-723/2015 buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas šioje byloje, o minėtame Daliniame sprendime jokie ieškovų neteisėti veiksmai nekonstatuoti.

4014.2.

41Ieškovai sutinka su teismo išvada, kad statybos technikos važinėjimas sukelia nepatogumus tretiesiems asmenims, tačiau ieškovai neprašė apriboti sunkiosios technikos judėjimo faktiniame pravažiavime. Be to, ginčo teritorijoje beveik visi sklypai yra užstatyti, tad statybinės technikos pravažiavimo poreikis yra laikinas ir nelaikytinas esminiu, sprendžiant dėl servituto apimties (juo labiau, kad ieškovų siūlyti servituto parametrai atitiko galiojančius teisės aktus - statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (pagal 30 p. sunkiasvorio - krovininio automobilio plotis - 2,5 metro).

4214.3.

43Į bylą buvo pateikti rašytiniai žemės sklypo, Detaliajame plane pažymėto Nr.9 ir žemės sklypo, Detaliajame plane pažymėto Nr.10 savininkų rašytiniai patvirtinimai, kad esama padėtis, kurią ir prašė įteisinti ieškovai, jiems yra priimtina, jų teisių nepažeidžia, Detaliojo plano brėžinys, aktualus Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapis ir į bylą Vilniaus rajono savivaldybės 2015 m. gruodžio 23 d. pateikta kelių/gatvių schema, nuotraukos patvirtina, kad minėtiems sklypams privažiavimas per Sklypą nei reikalingas, nei faktiškai naudojamas, ieškovų prašymas dėl dalies servituto panaikinimo nepažeis jokių asmenų interesų. Taigi teismas netinkamai įvertino pateiktų įrodymų reikšmės. Apeliantai taip pat pažymi, kad sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai turi privažiavimus prie minėtų sklypų savivaldybės gatvėmis, o ne kažkokiais laikinais privažiavimais, kaip nurodė teismas.

4414.4.

45Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad servituto poreikį gali pagrįsti tik jau kilęs ginčas, kai ribojama ieškovų teisė naudotis gręžiniu. Ieškovai turi neabejotiną interesą patekti prie gręžinio, jo rodmenų/patikrinimo/gedimo, vandens tiekimo sutrikimų ar kitais atvejais. Teismas nevertino, tačiau interesą naudotis pravažiavimu, einančiu per ieškovų ir atsakovės J. K. sklypus, ieškovai turi ir dėl elektros skydinės bei dujų dėžutės, kuri yra Sklypo dalyje, besiribojančioje su Ž. Z. ir Š. priklausiančiu sklypu. Be to, toje vietoje, yra ir varteliai tvoroje, kuriais naudojasi ieškovai. Ieškovai svarsto įsirengti atskirą įvažiavimą, tokiu atveju bendru ginčo pravažiavimu visa apimtimi naudosis dar dažniau.

4614.5.

47E. V. 2016 m. vasario 4 d. raštu ieškovai grindė aplinkybę, kad jie turi tiesioginį interesą reikalauti servituto nustatymo per J. K. sklypą pagal faktiškai susiformavusį pravažiavimą, ypač, kai ir patys finansiškai prisidėjo prie minėto pravažiavimo įrengimo. Tačiau teismas nepagrįstai nemotyvavo, kodėl šis ieškovų interesas nėra reikšmingas bylos kontekste.

4814.6.

49Teismas neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus, kad iki ieškinio su atsakove ne kartą bandyta taikiai spręsti kilusį ginčą, tačiau susitarti nepavyko – kalbėta buvo žodžiu, todėl pateikti rašytinių įrodymų ieškovai negali. Apeliantų teigimu, tai nelemia, kad nebuvo bandyta ikiteismine tvarka spęsti ginčo, o ieškovų nurodytos aplinkybės – neatitinka tikrovės.

5014.7.

51Dėl NŽT kaip netinkamos šalies pagal patikslintą ieškinį, nurodo, jos teismas nepasisakė ir nevertino ieškovų argumentų, kad viešpataujančių daiktų savininkai nėra registruoti, jų baigtinis sąrašas nežinomas, todėl nėra aišku, kas turėtų būti atsakovais byloje. Be to, servitutas, kurį prašoma keisti, nustatytas apskrities viršininko, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT, todėl ši institucija ir traukta atsakovu.

5214.8.

53Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų argumentų, kad ieškovams servituto nustatymas J. K. sklype yra būtinas siekiant naudotis savo Sklypu, nes nenustačius servituto J. K. sklype (nors servitutas buvo numatytas Detaliajame plane, faktiškai net egzistuoja, tik nėra įregistruotas), tik per ieškovų sklypą siekiama organizuoti susisiekimą minėtoje teritorijoje, o ne per ieškovų ir atsakovės sklypą, kaip yra faktiškai. Tai neatitiktų nei faktinės situacijos, nei institucijų parengtų planų, nei proporcingumo, savininkų interesų derinimo principų.

5414.9.

55Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų motyvų, kad nesutarimą patvirtina ir šioje byloje J. K. pareikštas nesutikimas su ieškiniu, nepavykę taikos derybos su atsakove J. K.. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl servituto J. K. sklype - ieškovai bandė įstoti į šią bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau jų prašymas nebuvo tenkintas.

5614.10.

57Teismas netiksliai nustatė, kad privažiavimas per ieškovų sklypą yra vienintelis, kuriuo galės naudotis tretieji asmenys - tokia galimybė įsiteisėjusio Dalinio sprendimo pagrindu bus sudaryta ir per E. L. priklausantį sklypą, esantį adresu ( - ). Be to, teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių netaikė statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kurio 30 p. numato, kad sunkiasvorio - krovininio automobilio plotis - 2,5 metro, taigi pagal ieškovo pasiūlymą pravažiuotų net sunkiasvorė technika (minėto STR pagrindu Daliniame sprendime (įsiteisėjusiame) teismas toje pačioje ginčo teritorijoje, kaimyniniame E. L. sklype nustatė 3 m pločio pravažiavimą). Apeliantų teigimu, teismo teiginius apie tariamai nepakankamą pravažiavimo plotį paneigia ir teismo nevertinti savivaldybės gatvių matmenys. Matininko E. P. 2015 m. gruodžio 16 d. siūlymas teismui dėl servitutų nustatymo patvirtina, kad ( - ) gatvė, kuria atvažiuojama iki ieškovų ir atsakovės J. K. sklypų ir iki aktualaus ginčo pravažiavimo yra 3,51-3,54 metrų pločio. Minėta ( - ) gatvės atšaka naudojasi ženkliai didesnis asmenų ratas negu ginčo pravažiavimu, eismas daug intensyvesnis, tačiau pravažiavimo plotis yra pakankamas net tokiomis sąlygomis.

5814.11.

59Teismas pagristai konstatavo, kad ieškovai netrukdė kitiems asmenims naudotis servitutu ir jo dalimi (kuriai servitutą prašoma panaikinti), tačiau šios aplinkybės tinkamai nevertino – ši aplinkybė yra svarbus, tačiau ne vienintelis motyvas naikinti servitutą, kaip be pagrindo – realaus poreikio – ieškovų teisės sklypo savininkams taikomą suvaržymą.

6015.

61Atsakovė Nacionalinė Ž. T. prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nėra tinkama bylos šalis, kadangi Nacionalinė Ž. T. nėra ir negali būti servituto ginčo subjektu, nes tik savininkai gali nesusitarti dėl galiojančio servituto. Servituto naudotojai nagrinėjamu atveju yra aiškūs, viešpataujančių daiktų neįregistravimas nekilnojamojo turto registre nesuteikia pagrindo teigti, kad servitutų naudotojai yra neaiškūs. Be to, šalimis tokio pobūdžio bylose yra viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų savininkai, o ne atsitiktine tvarka pasirinkti asmenys (t. y. šiuo atveju atsakovė).

6216.

63Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6416.1.

65Nesant įregistruoto servituto atsakovės žemės sklypui, galimas ieškinys tik dėl servituto nustatymo, o ne dėl jo pakeitimo. Atsakovė neprieštarauja servitutinio kelio įteisinimui, bet tik tose ribose ir apimtyje, koks plotas paliktas pravažiavimui ir jokiu naudojamasi šiai dienai. Taigi ginčo dėl to nėra, todėl ieškovai į teismą kreipėsi nepagrįstai, kadangi servitutinį kelią buvo visos galimybės įteisinti sandoriu, dėl ko ieškovai į atsakovę nesikreipė. Be to, išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos ieškovai privalėjo laikyti ir dėl ieškovams priklausančio sklypo, jame esančio nustatyto servituto sumažinimo.

6616.2.

67Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti šiaurės vakarų dalyje numatytą servitutą, nurodo, jog apeliantai pagrįstai šį reikalavimą grindžia ilgalaike faktine padėtimi – nei sklypo Nr. 9, nei sklypo Nr. 10 savininkai faktiškai patekimui į savo sklypus ieškovų sklypu nesinaudoja, juo nesinaudoja ir kiti asmenys. Tačiau apeliantai ir dėl šio reikalavimo servituto pakeitimui į atsakovę nesikreipė, neišsiaiškino atsakovės pozicijos, galimybės įteisinti servituto pakeitimus sandorius. Taigi ginčo iš esmės tarp ieškovų ir atsakovės nėra, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

6817.

69Tretieji asmenys A. P., D. P. ir Ž. Z. (S.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7017.1.

71Servitutas ieškovų žemės sklypui nustatytas administraciniu aktu, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu. Tačiau ieškovai pagal šias nuostatas neinicijavo detalaus plano keitimo proceso, todėl kreipdamiesi į teismą jie nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir jų ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtu.

7217.2.

73Apeliantai neįrodė nei esmingai pasikeitusių aplinkybių, nei nenumatytų aplinkybių. Atvirkščiai, ieškovai siekia įteisinti situaciją, kurią patys sukūrė pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Ant servitutinio kelio dalies, kurį ieškovai siekia panaikinti, jie pastatė medinę tvorą, pasodino medžius, pastatė ūkinį pastatą. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuos tinkamai vadovavosi teismas. Kito esamo privažiavimo iki trečiųjų asmenų sklypų nėra. Tuo tarpu aplinkybė, jog tretieji asmenys šiuo metu naudojasi tik dalimi servitutinio kelio ir taip ypač apsunkinama galimybė jiems patekti į savo sklypus, yra nulemta neteisėtų apeliantų veiksmų. Taigi tretieji asmenys pilnai servitutu nesinaudoja ne savanoriškai, o dėl esminių ieškovų trukdymo, t. y. servituto sumažinimo, be kitų žemės savininkų sutikimo.

7417.3.

75Dėl teisės aktų reikalavimų keliams, tretieji asmenys nurodo, jog jei pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ laikyti, kad ginčo gatvės kategorija yra D3, vis tiek minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų privalo būti 5 m., kas yra daugiau, nei apeliantų ieškinyje siūlytas servitutinio kelio plotis (3,28 m.).

7617.4.

77Ieškovai prašo sumažinti servitutinį kelią skirtą patekti į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Trečiųjų asmenų nuomone, pagal reikalavimo pobūdį šis reikalavimas tiesiogiai liečia jų teises ir interesus, todėl jie privalėjo šioje byloje būti atsakovais. Taigi ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

79Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

80Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8118.

82Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

8319.

84Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

8520.

86Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

8721.

88Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

8922.

90Kaip matyti iš bylos medžiagos turinio, šioje byloje kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovų ieškinį dėl servituto pakeitimo, sumažinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto pabaigą suėjus senaties terminui ir išnykus servituto būtinumui aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, taikymo.

9123.

92Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-158 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ (prieš tai ir toliau – Sprendimas) patvirtino 2.1223 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą bendrąja tvarka: skl. Nr. 1 – 0,1100 ha (namų valda, iš jos 0,02 ha servitutas); skl. Nr. 2 – 0,1100 ha (namų valda); skl. Nr. 3 – 0,1151 ha (namų valda, iš jos 0,03 ha servitutas); skl. Nr. 4 – 0,1151 ha (namų valda); skl. Nr. 5 – 0,1203 ha (namų valda, iš jos 0,03 ha servitutas); skl. Nr. 6 – 0,1203 ha (namų valda); skl. Nr. 7 – 0,1654 ha (namų valda, iš jos 0,035 ha servitutas); skl. Nr. 8 – 0,1440 ha (namų valda, iš jos 0,02 ha servitutas); skl. Nr. 9 – 0,9758 ha (namų valda, iš jos 0,03 ha servitutas); skl. Nr. 10 – 0,1463 ha (namų valda).

9324.

942003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas žemės sklypo padalijimo į 10 sklypų projektas ir nustatyti servitutai, pažymėti S raide: 1) teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu žemės sklype Nr. 536-1 – 200 m2 plote; Nr. 536-3 – 300 m2 plote; Nr. 536-5 – 300 m2 plote; Nr. 536-7 – 350 m2 plote; Nr. 536-8 – 200 m2 plote; Nr. 536-9 – 300 m2 plote; 2) teisė privažiuoti prie elektros oro linijos, jos apsaugos zonoje atlikti priežiūros bei remonto darbus žemės sklype Nr. 536-7 – 110 m2 plote; Nr. 536-8 – 650 m2 plote; Nr. 536-9 – 9100 m2 plote; Nr. 536-10 – 100 m2 plote. Taigi matyti, kad pirminių ginčo sklypo savininkų J. K., J. J., V. Š. ir R. U. prašymu buvo parengtas ir patvirtintas jiems priklausančio žemės sklypo detalusis planas, kuriuo jiems priklausantis sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų, pakeista sklypų žemės naudojimo būdas, nustatyti servitutai.

9525.

96Ieškovams R. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) kuris Sprendime nurodytas Nr. 8 ir jam numatytas 0,02 ha ploto servitutas.

97Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir išvažiuojamojo teismo posėdžio skyrimo

9826.

99Apeliantai prašo skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą išvažiuojamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

10027.

101Apeliantai nurodo, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iškilus klausimų dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo, bus reikalinga ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu ( - ) ir atsakovei J. K. priklausančio žemės sklypo, adresu ( - ) apžiūra, bei bus reikalinga apklausti proceso šalis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas išvažiuojamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, naudodamasi teismui suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą ir jų pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo nagrinėti išvažiuojamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

102Dėl servituto nustatymo atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype, adresu ( - )

10328.

104Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1)savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovų patikslinto ieškinio dėl kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype, pagrįstumą.

10529.

106Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13punktas).

10730.

108Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

10931.

110Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės J. K. atsiliepimų į ieškovų patikslintą ieškinį, dubliką, bei atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą, atsakovė iš esmės neprieštarauja servitutinio kelio įteisinimui jos žemės sklype, bet tik tose ribose ir apimtyje, koks plotas paliktas pravažiavimui ir kokiu naudojimasi po šiai dienai. Atsakovės teigimu, iš byloje pateikto siūlymo dėl servituto nustatymo atsakovės žemės sklype matyti, kad tokios pačios apimties ir dydžio jai priklausančio žemės sklypo dalis jau daugybę metų yra naudojama pravažiavimui, atsakovė tam neprieštarauja, su tuo sutinka. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-724-341/2018 pagal ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. patikslintą ieškinį atsakovams J. K., Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir įregistruoti servitutą arba servituto nustatymo, atsakovė J. K. pateikė priešieškinį ieškovams A. P., D. P., Ž. S., B. B., kuriuo ji prašė nustatyti kelio servitutą jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. paruoštą žemės sklypo planą kelio servituto nustatymui. Taigi, ši aplinkybė papildomai tik patvirtina faktą, jog ginčo dėl ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype nėra, t. y. nėra savininkų nesusitarimo, todėl ieškovai turėjo visas galimybės jų prašomą nustatyti kelio servitutą įteisinti sandoriu, kreipiantis į atsakovę, o ne su ieškiniu į teismą. Be kita ko, kaip matyti iš byloje pateiktų apeliantų įrodymų - 2016-03-02 ir pakartotinai 2016-05-16, t. y. jau po civilinės bylos teisme iškėlimo, registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę su siūlymais šalių taikiu susitarimu išspręsti servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai tik patvirtina atsakovės teiginį, jog ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, apeliantų argumentai, jog teismas neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus, kad iki ieškinio su atsakove ne kartą bandyta taikiai spręsti kilusį ginčą, tačiau susitarti nepavyko, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Esant nurodytam, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų - ieškovai nesikreipė į atsakovę dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, todėl yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti.

11132.

112Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu– būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

11333.

114Apeliantai, kvestionuodami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nurodo, jog teismas nevertino ieškovų argumentų, kad ieškovams servituto nustatymas J. K. sklype yra būtinas siekiant naudotis savo sklypu, kadangi toks servitutas buvo numatytas Detaliajame plane, faktiškai net egzistuoja, tik nėra įregistruotas. Tačiau su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija taip pat nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

11534.

116Kaip jau aukščiau buvo minėta, 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-158 buvo suprojektuotas ir 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui buvo nustatytas 0,0300 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius šiame žemės sklype esančiu keliu, kuris numatytas 2003-07-08 parengtuose UAB Korporacija „Matininkai“ inžinieriaus geodezininko D. G. žemės sklypo kadastro duomenyse ir pažymėtas simboliu S šio žemės sklypo plane (M 1:500). Tačiau vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad žemės sklypui, kuris priklauso atsakovei, servitutas nėra įregistruotas. CK 4.124 str. 2 d. nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją. Be to, pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 4 p., servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

11735.

118Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei vadovaujantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, darytina išvada, jog atsakovės žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-724-341/2018 pagal ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. patikslintą ieškinį atsakovams J. K., Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir įregistruoti servitutą arba servituto nustatymo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs) taip pat konstatavo, jog ieškovai A. P., D. P. atsakovės J. K. atžvilgiu sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, o ginčo servitutas atsakovės J. K. atžvilgiu nepradėjo galioti, kadangi iš jo kylančios teisės ir pareigos atsakovei neatsirado, nes servitutas nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neturi jokio pagrindo remtis jų apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog ieškovams servituto nustatymas atsakovės sklype būtinas, kadangi toks servitutas buvo numatytas Detaliajame plane, tik nėra įregistruotas, todėl toks apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip neteisėtas ir neįrodytas.

11936.

120Kritiškai vertintinas ir apeliantų argumentas, jog ieškovai turi neabejotiną interesą prašyti nustatyti atsakovės sklype servitutą, nes trečiųjų asmenų A ir D.Š., bei Ž. Z. sklype yra gręžinys, kurio bendrasavininkai yra ir apeliantai. Be to, interesą naudotis pravažiavimu, einančiu per ieškovų ir atsakovės J. K. sklypus, ieškovai turi ir dėl elektros skydinės bei dujų dėžutės, kuri yra sklypo dalyje, besiribojančioje su Ž. Z. ir Š. priklausiančiu sklypu.

12137.

122Teisėjų kolegijos vertinimu, gręžinio buvimas tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype, elektros skydinės bei dujų dėžutės buvimas sklypo dalyje, besiribojančioje su Ž. Z. ir Š. priklausiančiu sklypu, pats savaime neapriboja ieškovų galimybes naudotis gręžiniu, elektros skydine ar dujų dėžute. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų argumentas, jog jie turi tiesioginį interesą prašyti nustatyti atsakovės sklype servitutą, nes trečiųjų asmenų sklype yra gręžinys, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti atsakovės žemės sklype kelio servitutą, kadangi ieškovai negali pagrįsti tokio būtinumo nesant ginčo dėl naudojimosi gręžiniu ribojimo ieškovams dėl servituto nebuvimo. Taigi, apeliantams neįrodžius, jog jie negali naudotis gręžiniu, ar, kad jų teisė naudoti gręžiniu jiems yra apribota ir dėl to tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, nėra pagrindo daryti išvados, kad yra objektyvi būtinybė atsakovės žemės sklypui nustatyti kelio servitutą. Tas pats pasakytina ir dėl elektros skydinės bei dujų dėžutės. Be to, E. V. 2016 m. vasario 4 d. raštas, kuriuo ieškovai grindžia aplinkybę, kad jie turi tiesioginį interesą reikalauti servituto nustatymo per atsakovės sklypą pagal faktiškai susiformavusį pravažiavimą, ypač, kai ir patys finansiškai prisidėjo prie minėto pravažiavimo įrengimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankama, siekiant nustatyti servitutą į šį atsakovei priklausantį sklypą. Kaip jau aukščiau šioje nutartyje buvo konstatuota, servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis), todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovai kažkada finansiškai prisidėjo prie kelio įrengimo, kuriam dabar prašo nustatyti servitutą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja objektyvus ir konkretus poreikis nustatyti kelio servitutą ieškovų prašomu būdu atsakovės žemės sklype.

12338.

124Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip matyti iš apeliantų kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos matininko E. P. 2015-11-09 parengto siūlymo dėl servituto nustatymo (pakeitimo) situacijos schemos (M 1:500), atsakovės žemės sklypo pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, greta šio žemės sklypo riba, kuri pažymėta 12-3, siūloma nustatyti kelio servitutą, kuris kartu su ieškovų žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje nustatytu kelio servitutu, kurio plotas būtų sumažintas, numatytų privažiavimą prie žemės sklypų, kurie priklauso tretiesiems asmenims. Taigi, akivaizdu, jog ieškovų siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui nėra reikalingas, norint tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo yra užtikrintas keliu (t. y. ( - ) gatve). Šios aplinkybės apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir nenuginčijo. Be to, vadovaujantis CK 4.112 str. 1 d. numatytu teisiniu reglamentavimu, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktus teisės, matyti, jog nustatant kelio servitutą teisės ir pareigos atsiranda viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams.

12539.

126Taigi, apeliantams neįrodžius egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti kelio servitutą jų prašomu būdu atsakovės žemės sklype, nepaneigus ir nenuginčijus byloje nustatytos aplinkybės, jog privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo yra užtikrintas keliu (t. y. Ežero gatve), bei įvertinus situacijos schemą M 1:500, iš kurios matyti, kad siūlomas nustatyti kelio servitutas taip pat numatytų privažiavimą prie žemės sklypų, kurie priklauso tretiesiems asmenims, darytina išvada, jog ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas neįgaus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto statuso, kadangi ieškovai kitų asmenų (t. y. trečiųjų asmenų) naudai reikalauja nustatyti kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą.

12740.

128Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog tretieji asmenys A. P., D. P., Ž. Z. yra pareiškę ieškinį atsakovei, kuriuo prašė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto, bet neįregistruoto, servituto, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad servitutas atsakovės žemės sklype nustatytas neteisėtai - nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklype, pagal M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą skaičiais 1-13 ir visiškai atlaisvinti šį kelio servitutą bei netrukdyti juo naudotis ieškovams (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-724-341/2018). Taigi, akivaizdu, jog dėl kelio servituto atsakovės žemės sklypui nustatymo tarp suinteresuotų asmenų vyksta teisinis ginčas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetęs ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-724-341/2018 konstatavo, jog ieškovai A. P., D. P. buvo nepakankamai rūpestingi ir savo veiksmais prisidėjo prie netinkamo prievolės vykdymo – įregistruoti ginčo servitutą. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovai A. P., D. P. atsakovės atžvilgiu sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, o ginčo servitutas atsakovės atžvilgiu nepradėjo galioti, kadangi iš jo kylančios teisės ir pareigos atsakovei neatsirado, nes servitutas nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl ginčo servituto įregistravimo teismas šioje byloje pažymėjo, jog 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto, bet neįregistruoto, servituto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre iš esmės būtų naujo servituto nustatymas privačiame žemės sklype, šiuo metu nuosavybės teise priklausančiam atsakovei J. K., pažeidžiant servitutų nustatymo privačiam žemės sklypui tvarką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose, o dėl servituto nustatymo, teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatyta egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti kelio servitutą ieškovų prašomu būdu atsakovės žemės sklype, kadangi ieškovai byloje nepaneigė esančių įrodymų, jog jiems nėra galimybių naudotis kitu esamu, nuo prekybos centro „IKI“, keliu. Taigi, nors šis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas), tačiau tai tik papildomai patvirtina, jog tretiesiems asmenims taip pat šis apeliantų prašomas nustatyti kelio servitutas nėra objektyviai būtinas.

12941.

130Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo reikalavimais, darytina išvada, kad ieškovai turi visas objektyvias ir įmanomas kitas galimybes viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype. Kitaip tariant, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nenustačius servituto, apeliantams neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį. Akcentuotina, jog teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-374/2013 ir joje nurodyta praktika). Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Taigi, aukščiau įvertintų įrodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti kelio servitutą ieškovų prašomu būdu atsakovės žemės sklype, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė teisingą ir pagrįstą byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu išvadą, kad ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype objektyvus būtinumas nėra įrodytas. Esant nurodytam, ieškovų ieškinys šioje dalyje pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

131Dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, adresu ( - ), ploto sumažinimo

13242.

133Pažymėtina, jog CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Ši teisė siejama su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ar nenumatytų aplinkybių atsiradimu, dėl kurių servitutu suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas.

13443.

135Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).

13644.

137Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (4.135 str.). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

13845.

139Apeliantai, kvestionuodami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015 m. balandžio 8 d. antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio tik dalis buvo pateikta į bylą, teismas sprendime citavo ir su ieškovų sklypu net nesusijusią protokolo dalį. Be to, ieškovų atžvilgiu civ. byla Nr.e2-3604-723/2015 buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas šioje byloje, o minėtame Daliniame sprendime jokie ieškovų neteisėti veiksmai nekonstatuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

14046.

141Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje tretieji asmenys pateikė 2015-04-08 antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-19/15/07, kurio apžiūros objektai – žemės sklypai, esantys ( - ), kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ) ir nustatytas servitutinis kelias. Remiantis byloje pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, matyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu, 2015-04-08 13.00 val. atvykus ir apžiūrėjus pareiškėjo pateiktą vietovės planą, nustatyta, jog tarp situacijos schemoje pažymėtų sklypo posūkio taškų Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4, Nr. 3, Nr. 2 turi būti servitutinis kelias. Atstumas nuo žemės sklypo ribos iki servitutinio kelio ribos turi būti 4 metrai. Apžiūrėjus žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nustatyta, kad tarp situacijos schemoje pažymėtų sklypo posūkio taškų Nr. 5 ir Nr. 4 yra servitutinis kelias. Apžiūrėjus šią atkarpą, nustatyta, kad išilgai žemės sklypo yra pastatyta medinė tvora su metaliniais vartais, kuri nuo žemės sklypo ribos yra nutolusi apie 2-3 metrus įvairiose vietose, palei tvorą iš kiemo pusės auga tujos ir kitokie medžiai. Apžiūrėjus žemės sklypo atkarpą ties situacijos schemoje pažymėto sklypo posūkio tašku Nr. 5, nustatyta, kad šioje vietoje servitutinio kelio nėra, ant žemės sklypo ribos, situacijos plane pažymėtos sutartiniu ženklu, yra pastatyta medinė tvora, per visą žemės sklypo kraštinę, palei tvorą auga įvairūs medžiai, už tvoros yra ūkinis pastatas su garažu bei nedideliu priestatu.

14247.

143Dėl šių apeliantų veiksmų, kurie buvo konstatuoti aukščiau minėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tretieji asmenys A. P., D. P., Ž. S. ir B. B. yra pareiškę ieškinį apeliantams, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus Sigitą ir R. S. atlaisvinti servitutinį 200 kv. m. pločio kelią, nustatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu: ( - ), pašalinant nuo servitutinio kelio medinę tvorą, medžius, nugriauti ūkinį pastatą 2J1p ir netrukdyti naudotis servitutiniu keliu (civilinė byla Nr. e2-3604-723/2015). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėtas ginčas šioje byloje. Tačiau tai, kad civilinė byla Nr. e2-3604-723/2015 šiuo metu yra sustabdyta, nepaneigia 2015-04-08 antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotų faktinių aplinkybių, tokių kaip kad statinių ant servitutinio kelio ir kitų kliūčių naudotis servitutiniu keliu atsiradimo. Be kita ko, tretieji asmenys tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek triplike, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog aplinkybė, kad tretieji asmenys šiuo metu naudojasi tik dalimi servitutinio kelio ir tai ypač apsunkinama galimybė jiems patekti iki savo sklypų, ypač žiemos metu, yra nulemta būtent ieškovų veiksmų, kurie yra konstatuoti 2015-04-08 antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taigi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tretieji asmenys pilnai nustatytu kelio servitutu nesinaudoja ne savanoriškai, o dėl ieškovų sudarytų kliūčių. Pasak trečiųjų asmenų, tos kliūtys, t. y. servituto sumažinimas, be kitų žemės sklypų savininkų sutikimo, ieškovų yra sudarytos dar iki 2015 m. Šių trečiųjų asmenų išdėstytų aplinkybių ir nurodytų argumentų, apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenuginčijo, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima būtų paneigti šias trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015 m. balandžio 8 d. antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio tik dalis buvo pateikta į bylą, sprendime citavo ir su ieškovų sklypu net nesusijusią protokolo dalį negali būti laikoma įrodyta aplinkybė, jog iš esmės pasikeitė objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas.

14448.

145Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nėra teisėtas ir pagrįstas.

14649.

147Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos medžiaga bei apeliantų pateiktu apeliaciniu skundu, matyti, jog teismas visiškai neišsamiai vertino ir tyrė aplinkybės, ar privažiavimas per ieškovų žemės sklypą yra vienintelis, kuriuo galės naudotis tretieji asmenys, konstatavęs, jog kito leistino privažiavimo iki trečiųjų asmenų sklypų nėra. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3604-723/2015 įpareigojo atsakovą E. L. pašalinti kliūtis (tvorą ir šiltnamį nuo savo sklypo dalies) naudotis ieškovams A. P., D. P., Ž. S., B. B. servitutiniu keliu, einančiu per jo sklypą, esančiu ( - ), bei sudaryti galimybę naudotis servitutiniu keliu nuo 3,0 iki 3,50 metrų plotyje ties ūkinio pastato-pirties(2I1/p) ir kubilo buvimo vieta pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 įregistruotą kelio servitutą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, civilinėje byloje pagal A. P., D. P., Ž. Z. ieškinį atsakovei, dėl kelio servituto atsakovės žemės sklype nustatymo, atmetęs ieškovų ieškinį konstatavo, jog byloje nenustatyta egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti kelio servitutą ieškovų prašomu būdu atsakovės žemės sklype, kadangi ieškovai byloje nepaneigė esančių įrodymų, jog jiems nėra galimybių naudotis kitu esamu, nuo prekybos centro „IKI“, keliu. Taigi, byloje esant duomenims, jog tretieji asmenys turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ne tik per ieškovų žemės sklypą, tačiau pirmosios instancijos teismui jų visiškai nevertinus ir netyrus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti, kad išnyko faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatytam kelio servituto objektyviam būtinumui.

14850.

149Dėl ieškovų prašomo sumažinti kelio servituto pločio, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas visiškai nevertino ir neanalizavo į bylą pateikto UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2015 m. gruodžio 17 d. rašto, kuriuo įmonė informavo, jog tiek ieškovams, tiek ir tretiesiems asmenims atliekų surinkimo paslaugos yra tiekiamos. Be to, remiantis byloje pateiktu Detaliojo plano projekto vadovo R. S. parengtu Kvartalinių inžinerinių tinklų išdėstymo servitutiniuose koridoriuose aprašymu, matyti, jog priešgaisrinis rezervuaras turi būti rengiamas sklype Nr. 9. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad priešgaisrinis čiaupas (hidrantas) yra sklype Nr. 9. Visa rytinė sklypo Nr. 9 riba ribojasi su Žaliosios gatvės atšaka, o iš vakarų pusės į jį numatytas įvažiavimas iš ( - ) gatvės atšakos. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir šios aplinkybės neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04.2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 p., sunkiasvorio – krovininio automobilio plotis – 2,5 metro. Be kita ko, minėto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04.2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. daliniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3604-723/2015 toje pačioje ginčo teritorijoje, kaimyniniame E. L. sklype nustatė 3 m. pločio pravažiavimą. Tačiau teismas ginčijamame sprendime šios aplinkybės taip pat nevertino ir neanalizavo, todėl byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

15051.

151Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurinta apeliacinio skundo apimtimi. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Siekiant teisingai ir tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir nustatyti, ar iš tiesų išnyko ieškovų žemės sklype nustatyto kelio servitutas būtinumas, sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, adresu ( - )., ploto sumažinimo, naikintina, o byla šia apimtimi perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

152Dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, adresu ( - ), panaikinimo

15352.

154Apeliantai, ginčydami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus (t. y. Detaliojo plano, sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkų rašytinių patvirtinimų, Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio, nuotraukų), kurie patvirtina, kad sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai patekimui į savo sklypus ieškovų žemės sklypu nesinaudoja, jiems servitutas ieškovų žemės sklype nereikalingas.

15553.

156Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

15754.

158Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).

15955.

160Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

16156.

162Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkų rašytiniai patvirtinimai, kad patekimui į jiems priklausančius žemės sklypus nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu, Detaliojo plano brėžinys, aktualus Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapis ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kelių/gatvių schema, nuotraukos patvirtina, kad žemės sklypams Nr. 9 ir Nr. 10 privažiavimas per ieškovų žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje nėra reikalingas ir faktiškai naudojamas. Vilniaus rajono savivaldybės pateikta kelių/gatvių schema patvirtina, kad iki sklypo Nr.10 prieina ( - ) gatvės atšaka (schemoje nurodyta Nr.VL7402). Vilniaus rajono savivaldybės 2015 m. gruodžio 23 d. raštu pateikta savivaldybės kelių/gatvių schema (patvirtinta 2015 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3- 285) (pridedama) patvirtina, kad prie sklypo Nr.9 yra net 2 privažiavimai savivaldybės keliais - ( - ) gatvės atšaka (gatvė Nr.VL7401) ir ( - ) gatvės atšaka (gatvė Nr.VL7459). Prie sklypo Nr.10 (( - )) privažiavimas yra ( - ) gatvės atšaka (gatvė Nr.VL7402). Detaliajame plane įvažiavimas į žemės sklypą Nr.9 taip pat yra numatytas ne per ieškovų sklypą, o tiesiai iš ( - ) gatvės, kuriai Vilniaus rajono savivaldybės suteiktas Numeris VL7401 (Vilniaus rajono savivaldybės 2015 m. gruodžio 23 d. pateikta kelių/gatvių schema), o įvažiavimas į žemės sklypą Nr.10 (adresas ( - )) pažymėtas ne per ieškovų sklypą, o iš sklypo Nr.10 šiaurinės pusės. Taigi iš byloje esančių duomenų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai turi privažiavimus ( - ) gatvėmis, t. y. ieškovų argumentai apie galimybę žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkams prie savo sklypų privažiuoti ne per ieškovų sklypą pagrįsti į bylą pateiktais objektyviais įrodymais – ne tik Nekilnojamojo turto registro žemėlapiais, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės pateikta informacija apie gatvių tinklą. Kitaip tariant, patekimui į žemės sklypus Nr. 9 ir Nr. 10 ieškovų sklypas nėra naudojamas - tam visiškai pakanka savivaldybės gatvių tinklo (t. y. savininkai turi kitus, patogius ir naudojamus privažiavimus), ką patvirtina ir patys žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai pateiktuose rašytiniuose patvirtinimuose. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ta aplinkybė, kad šalia sklypo Nr. 9, ištisai visos pietvakarinės jo ribos yra gatvė – Žalioji g. , jos atšaka/kilpa, o iki sklypo Nr. 10 taip pat yra atskiras kelias - ( - ) gatvės atšaka, yra išimtinai ieškovų suformuluotas jiems naudingas argumentas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyros principui prieštarauja ir pirmosios instancijos teismo nurodytas sprendimo motyvas, kad viešpataujančio daikto savininkai turi teisę iš visų pusių patekti i savo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo argumentą, jog tokia situacija, kai pateikimui į sklypus Nr. 9 ir Nr.10 jų savininkai turi kitus, patogius ir naudojamus privažiavimus, yra laikina iki tol, kol nėra šalia esančių sklypų savininkų. Pažymėtina, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypų savininkai Nr. 9 ir Nr. 10 turi privažiavimus prie minėtų sklypų savivaldybės patvirtintomis gatvėmis, o ne laikinais privažiavimais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

16357.

164Nepagrįstai, kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, jog keliu nesinaudojama daugiau kaip dešimt metų, kad juo nesinaudojama net iš dalies, kaip tai nurodyta CK 4.136 str. 4 d. Iš byloje pateiktų nuotraukų su išsamiais paaiškinimais matyti, jog nėra jokio kelio žymės, t. y. toje vietoje auga žolė. Į bylą pateikta kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), savininkės R. Č. informacija patvirtina, kad ieškovų sklypo dalis, kuriai nustatytas kelio servitutas, nėra naudojama kitų asmenų pravažiavimui. Byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų duomenų, kad kiti asmenys būtų reiškę pretenzijas dėl naudojimosi minėta sklypo dalimi. Be to, ir pati atsakovė J. K. tiek triplike, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino faktą, jog nei sklypo Nr.9, nei sklypo Nr. 10 savininkai faktiškai patekimui į savo sklypus ieškovų sklypu nesinaudoja, juo nesinaudoja ir jokie kiti asmenys, išskyrus ieškovus, daugiau nei 10 metų (ieškovų sklypas įsigytas 2004-03-25), patekimui į sklypus Nr. 9 ir Nr. 10 jų savininkai turi kitus, tinkamus ir naudojamus privažiavimus. Taigi, teigti, jog ieškovai apsiribojo tik teiginiais (t. y. kad daugiau nei 10 metų yra nesinaudojama keliu), be jokių objektyvių to įrodymų, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai vertino šiuos byloje esančius įrodymus, t. y. išvadą teismas padarė neįsitikinęs, ar byloje pateiktų įrodymų pakanka šiai reikšmingai bylos aplinkybei nustatyti.

16558.

166Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad priėmė šioje dalyje nepagrįstą sprendimą, bet ir neatskleidė bylos esmės ir tokiu būdu neužtikrino, kad ieškovams pasikreipus į teismą būtų įgyvendinti pagrindiniai civilinio proceso tikslai, įtvirtinti CPK 2 straipsnyje, – ginti asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Taigi pirmojoje instancijoje netinkamai ir neišsamiai tyrus ir vertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Siekiant teisingai ir tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir nustatyti, ar iš tiesų išnyko ieškovų žemės sklype nustatyto kelio servitutas būtinumas, sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, adresu ( - ), panaikinimo, naikintina, o byla šia apimtimi perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

16759.

168Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad žemės sklypas Nr. 9 nuosavybės teise priklauso J. B., V. Š., J. J., ir R. U., o žemės sklypas Nr. 10 nuosavybės teise priklauso M. S., A. S., R. K. ir R. K.. Tačiau minėti asmenys, t. y. žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai, dėl kurių yra nustatytas kelio servitutas šiaurės vakarų žemės sklypo dalyje, priklausančioje ieškovams, į bylą nėra įtraukti. Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje panaikinimo, grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. pirmosios instancijos teismas įpareigotas iš naujo išsamiai, objektyviai ir teisingai ištirti, išanalizuoti bei įvertinti visus bylos esančius duomenimis ir įrodymus ir nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą (t. y. žemės sklypus Nr.9 ir Nr. 10) tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto ieškovų žemės sklype, šiaurės vakarinėje dalyje, aukščiau minėti asmenys (t. y. žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 savininkai) turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kadangi bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).

169Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos netinkamumo

17060.

171LR Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovai ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą J. K. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, sumažinti žemės sklypui, priklausančio ieškovams, taikomo servituto plotą ir panaikinti žemės sklypui, priklausančio ieškovams, taikomą servitutą. Taigi šiuo metu šie žemės sklypai priklauso fiziniams asmenims. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neturi jokių teisių ir teisėtų interesų į privačius žemės sklypus, todėl reikalaujant nustatyti ir (ar) pakeisti (panaikinti) kelio servitutą privatiems žemės sklypams, Nacionalinė žemės tarnyba yra į šią bylą įtraukta nepagrįstai, kadangi neturėdama teisių ir teisėtų interesų į privačius žemės sklypus, ji negali pažeisti ieškovų materialiųjų teisių ar interesų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčijamas ne administracinis aktas (t.y. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas), o šiuo teisės aktu nustatytas kelio servitutas. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teises normas. Pagal ginčo teisinį pobūdį teismas, matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkama, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovas neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu, nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę. Kaip matyti iš byloje pateikto patikslinto ieškinio, ieškovai savo teisę į servituto pakeitimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostata, jog viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pagal šią teisės normą į teismą kreipusis viešpataujančio daikto savininkui atsakovu turi būti patrauktas tarnaujančio daikto savininkas. Taigi, servituto pakeitimo pagal CK 4.112 str. 1 d. 5 p. nuostatą, bylose teisinis ginčas atsiranda tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų, todėl ieškovai ir atsakovais ir ieškovais tokiose bylose yra minėtų daiktų savininkai.

17261.

173Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkama šalis pagal patikslintą ieškinį, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra ir negali būti servituto ginčo subjektu, nes tik savininkai gali nesutarti dėl galiojančio servituto. Tuo tarpu apeliantai, kvestionuodami šioje dalyje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog viešpataujančių daiktų savininkai nėra registruoti, jų baigtinis sąrašas nėra žinomas, todėl nėra aišku, kas turėtų būti atsakovais šioje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais, kadangi servitutų naudotojai nagrinėjamoje situacijoje yra aiškūs, viešpataujančių daiktų neįregistravimas nekilnojamojo turto registre nesuteikia pagrindo teigti, kad servitutų naudotojai yra neaiškūs ir kaip jau minėta, šalimis tokio pobūdžio bylose yra viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų savininkai (nepaisant to, kad viešpataujantys daiktai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre).

17462.

175Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą panaikintoje dalyje iš naujo (t. y. dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, ploto sumažinimo, bei dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje panaikinimo), būtina pasiūlyti ieškovams pakeisti šioje byloje dalyvaujančio asmens Nacionalinės žemės tarnybos teisinį statusą, Nacionalinę žemės tarnybą įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

17663.

177Nusprendus teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

178Dėl bylos procesinės baigties

17964.

180Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

18165.

182Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, tirtinų šioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla dalyje dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, adresu ( - ), ploto sumažinimo, bei dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, adresu ( - ), panaikinimo, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog bylos šioje dalyje negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, adresu ( - ), ploto sumažinimo, bei dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, adresu ( - ), panaikinimo, naikintinas ir byla šia apimtimi perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.,

183Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18466.

185Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį.

186Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

187Ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

188Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų R. S. ir S. S. ieškinys dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, adresu ( - ), ploto sumažinimo, bei dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, adresu ( - ), panaikinimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

189Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų R. S. ir S. S. ieškinys dėl servituto nustatymo atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype, adresu ( - ) ir paskirstytos atsakovei J. K. bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai R. S. ir S. S. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami... 8. 2.... 9. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2003-06-11 sprendimu „Dėl... 10. 3.... 11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 12. 4.... 13. Atsakovė J. K. atsiliepimu su ieškovų reikalavimais nesutiko. Atsiliepime... 14. 5.... 15. Tretieji asmenys A. P., D. P., Ž. Z., B. B. (kuri bylos nagrinėjimo metu... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas, remdamasis 2015-04-08 antstolio G. P. faktinių aplinkybių... 22. 8.... 23. Teismo teigimu, servitutinio kelio mažinimas turi būti nustatomas visų... 24. 9.... 25. Byloje pateikti rašytiniai žemės sklypų Nr. 9 ir 10 savininkų... 26. 10.... 27. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, jog ieškovai įsigijo savo... 28. 11.... 29. Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodė, kad kaip... 30. 12.... 31. Teismas taip pat negalėjo nesutikti su atsakovės NŽT argumentais, kad... 32. 13.... 33. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas sumažinti jiems... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 36. 14.... 37. Ieškovai R. S. ir S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) skirti... 38. 14.1.... 39. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2015 m. balandžio 8 d. antstolio G. P..... 40. 14.2.... 41. Ieškovai sutinka su teismo išvada, kad statybos technikos važinėjimas... 42. 14.3.... 43. Į bylą buvo pateikti rašytiniai žemės sklypo, Detaliajame plane pažymėto... 44. 14.4.... 45. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad servituto poreikį... 46. 14.5.... 47. E. V. 2016 m. vasario 4 d. raštu ieškovai grindė aplinkybę, kad jie turi... 48. 14.6.... 49. Teismas neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus, kad iki ieškinio su... 50. 14.7.... 51. Dėl NŽT kaip netinkamos šalies pagal patikslintą ieškinį, nurodo, jos... 52. 14.8.... 53. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų argumentų, kad ieškovams... 54. 14.9.... 55. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų motyvų, kad... 56. 14.10.... 57. Teismas netiksliai nustatė, kad privažiavimas per ieškovų sklypą yra... 58. 14.11.... 59. Teismas pagristai konstatavo, kad ieškovai netrukdė kitiems asmenims naudotis... 60. 15.... 61. Atsakovė Nacionalinė Ž. T. prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą... 62. 16.... 63. Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį... 64. 16.1.... 65. Nesant įregistruoto servituto atsakovės žemės sklypui, galimas ieškinys... 66. 16.2.... 67. Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti šiaurės vakarų dalyje numatytą... 68. 17.... 69. Tretieji asmenys A. P., D. P. ir Ž. Z. (S.) atsiliepimu į apeliacinį skundą... 70. 17.1.... 71. Servitutas ieškovų žemės sklypui nustatytas administraciniu aktu,... 72. 17.2.... 73. Apeliantai neįrodė nei esmingai pasikeitusių aplinkybių, nei nenumatytų... 74. 17.3.... 75. Dėl teisės aktų reikalavimų keliams, tretieji asmenys nurodo, jog jei pagal... 76. 17.4.... 77. Ieškovai prašo sumažinti servitutinį kelią skirtą patekti į tretiesiems... 78. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 79. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 80. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 81. 18.... 82. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 83. 19.... 84. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų... 85. 20.... 86. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio... 87. 21.... 88. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 89. 22.... 90. Kaip matyti iš bylos medžiagos turinio, šioje byloje kvestionuojamas... 91. 23.... 92. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės... 93. 24.... 94. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J. K.,... 95. 25.... 96. Ieškovams R. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį... 97. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir išvažiuojamojo teismo posėdžio skyrimo... 98. 26.... 99. Apeliantai prašo skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir bylą nagrinėti... 100. 27.... 101. Apeliantai nurodo, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme,... 102. Dėl servituto nustatymo atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype,... 103. 28.... 104. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 105. 29.... 106. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 107. 30.... 108. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126... 109. 31.... 110. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės J. K. atsiliepimų į ieškovų... 111. 32.... 112. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu–... 113. 33.... 114. Apeliantai, kvestionuodami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą... 115. 34.... 116. Kaip jau aukščiau buvo minėta, 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės... 117. 35.... 118. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 119. 36.... 120. Kritiškai vertintinas ir apeliantų argumentas, jog ieškovai turi... 121. 37.... 122. Teisėjų kolegijos vertinimu, gręžinio buvimas tretiesiems asmenims... 123. 38.... 124. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančius... 125. 39.... 126. Taigi, apeliantams neįrodžius egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus... 127. 40.... 128. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog... 129. 41.... 130. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis... 131. Dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo... 132. 42.... 133. Pažymėtina, jog CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar... 134. 43.... 135. Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2... 136. 44.... 137. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su... 138. 45.... 139. Apeliantai, kvestionuodami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą... 140. 46.... 141. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje tretieji asmenys pateikė... 142. 47.... 143. Dėl šių apeliantų veiksmų, kurie buvo konstatuoti aukščiau minėtame... 144. 48.... 145. Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamas... 146. 49.... 147. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 148. 50.... 149. Dėl ieškovų prašomo sumažinti kelio servituto pločio, teisėjų kolegija... 150. 51.... 151. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.... 152. Dėl kelio servituto, nustatyto ieškovams priklausančiame žemės sklypo... 153. 52.... 154. Apeliantai, ginčydami šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtą... 155. 53.... 156. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais... 157. 54.... 158. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei įvertinti jo... 159. 55.... 160. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su ieškovų apeliacinio skundo... 161. 56.... 162. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti žemės sklypų Nr.... 163. 57.... 164. Nepagrįstai, kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas... 165. 58.... 166. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad... 167. 59.... 168. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios... 169. Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos netinkamumo... 170. 60.... 171. LR Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė... 172. 61.... 173. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 174. 62.... 175. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios... 176. 63.... 177. Nusprendus teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios... 178. Dėl bylos procesinės baigties... 179. 64.... 180. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 181. 65.... 182. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę,... 183. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 184. 66.... 185. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis... 186. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 187. Ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 188. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje,... 189. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo dalį,...