Byla e2-2-769/2017
Dėl skolos priteisimo, atsakovo A. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, R. S. ieškinį dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Erikai Palepšienei,

3dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui,

4atsakovui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Sandai Balskuvienei,

5trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. S.,

6trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, E. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui E. S., R. S. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, R. S. ieškinį dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

8Teismas

Nustatė

9ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 28 712,74 Eur skolos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme ir visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“, dabar AB „Swedbank“ ir E. S. 2007 m. balandžio 2 d. pasirašė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui. Kredito sutartis kelis kartus buvo keista,- paskutinis susitarimas Nr. ( - ) buvo pasirašytas 2010 m. liepos 15 d. 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutartimi Nr. ( - ) A. S. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėją visu savo turimu turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjas tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Kadangi skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų, apie pažeidimus buvo informuotas skolininkas bei laiduotojas. Skolininkai į pretenzijas neatsakinėjo, nevykdė nurodytų reikalavimų, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. atžvilgiu skola laikytina priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, AB „Swedbank“ reikalavimai pagrindinio skolininko E. S. atžvilgiu yra patvirtinti bankroto byloje, reikalavimus reiškia tik laiduotojui A. S..

10Teismo posėdyje ieškovo atstovas Vincentas Šupinis paaiškino, kad palaiko ieškinį; laidavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta gavus E. S. prašymą pakeisti sąlygas: leisti atsisakyti bendraskolės R. Š., įtraukti laiduotoją tėvą A. S., bei atsižvelgiant į tėvo amžių sutrumpinti paskolos laikotarpį iki 20 metų. Visi susitarimai buvo dėl pirminės kredito sutarties. Atsakovas A. S. laidavo už savo sūnų E. S. ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu. Laiduotojas patvirtino, kad sutuoktinei yra žinoma apie sutartį,- atskiro patvirtinimo bankas nereikalavo. Kredito sutartis vykdoma nebuvo, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, buvo išduoti vykdomieji dokumentai, vėliau iškelta bankroto byla. Bankroto bylai nesibaigus ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš A. S., kaip laiduotojo. Galutinė S. skola yra virš 70 tūkstančių eurų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ne visą, o tik dalį skolos. E. S. prievolė bankui šiai dienai yra pasibaigusi. Ieškovo atstovas pabrėžė, jog atsakovo teiginiai teismui buvo prieštaringi: iš pradžių atsakovas neigė, kad pasirašė ant sutarčių, vėliau teigė, kad pasirašė Klaipėdoje, t.y., neprisiminė jam nepalankių aplinkybių, prisiminė palankias ir pan.

11Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kur prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai, teigė, kad su ieškovu 2007 m. liepos 19 d. nepasirašė bei nesudarė laidavimo sutarties Nr. ( - ); laidavimo sutartis sudaryta bei pasirašyta Vilniuje, tačiau jis nei 2007 m. liepos 19 d., nei vėliau Vilniuje nebuvo ir nurodytos laidavimo sutarties sudaryti bei pasirašyti negalėjo; teigė, kad nėra sudarinėjęs bei pasirašęs teismui pateikto 2008 m. sausio 21 d. susitarimo Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovas su ieškovu nesudarinėjo bei nepasirašinėjo laidavimo sutarties bendrosios dalies bei 2008 m. sausio 21 d. susitarimo, niekada nebuvo supažindintas su kreditavimo sutarties pakeitimais, nebuvo ieškovui davęs ir patvirtinimų, kad jis sutinka laiduoti už pasikeitusią prievolę. Ieškovas, nutraukęs sutartį su trečiuoju asmeniu E. S., apie tai neinformavo atsakovo, bei nepateikė reikalavimo geranoriškai įvykdyti prievolės.

12Atsakovas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad laidavimo sutarties nepasirašė, vėliau aiškino, kad pasirašė, tačiau bankas neteisingai pasielgė, kad sūnaus sugyventinę atleido nuo prievolės, nors kreditą sūnus ėmė kartu su Š.; atsakovas teigimu, jis buvo dirbantis, todėl laidavo už sūnų; bankas pats liepė E. S. vežti sutartį tėvams, sutuoktinė nieko nežinojo apie laidavimą.

13Atsakovas A. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) ab initio (nuo sudarymo momento) ir 2008 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo ab initio (nuo sudarymo momento) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 19 laidavimo sutarties, kurioje nurodytos laidavimo sutarties sąlygos, įsipareigojimai, sutarties galiojimas, nėra pasirašęs, kadangi atsakovas tą dieną dirbo bendrovėje UAB ( - ); parašai yra ne jo, laidavimo sutartyje ir 2008 m. sausio 21 d. susitarime nepasirašė.

14Atsakovo atstovė advokato padėjėja S. Balskuvienė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį, aiškino, kad atsakovas sutarties nepasirašinėjo, sutuoktinė apie laidavimą nieko nežinojo, todėl prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad iš vienos sutarties buvo modifikuotos dar trys atskiros sutartys; A. S. nėra pasirašęs trijų sutarčių, kuriomis buvo pakeistos pagrindinės sutartys. Baigiamosiose kalbose teigė, jog pagal 2010 m. liepos 15 d. susitarimą, kuriuo buvo pakeistos kreditavimo sutarties sąlygos ir būtent pagal laidavimo sutartį užtikrintos prievolės vykdymas buvo 61 660,97 Eur. Pardavus E. S. būstą bei stovėjimo aikštelę bankui buvo sumokėta bendroje sumoje 77 669 Eur; šiuo metu E. S. prievolė yra pasibaigusi. Teismui buvo pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, kuri yra įsiteisėjusi, kurioje patvirtinama, kad E. S. reikalavimai yra nurašyti,. Atstovės teigimu, pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigia ir kitos prievolės, todėl pagal laidavimą užtikrinta prievolė nebegali būti vykdoma,- prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Trečias asmuo E. S. teismui aiškino, kad neatsimena, kada atvežė tėvui pasirašyti laidavimo sutartį,- taip pasielgė, nes neturėjo kitos išeities: jis buvo pasimetęs, sirgo depresija, paskola paimta, su Š. susipyko, bankas pats pasiūlė laiduotoją,- į Klaipėdą atsakovui sutartį vežė, nes su banku gerai sutarė, šis leido pasiimti sutartį.

16Trečiojo asmens E. S. atstovas advokatas V. Žylė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigia ir laidavimo santykiai, Pažeidimai pasireiškė todėl, kad pagrindinė sutartis buvo keletą kartų keista,-darant pakeitimus turėjo būti išreikšta tiek paties laiduotojo, tiek sutuoktinės ir kitų asmenų valia, bei turėjo būti išreikšta rašytine forma, - žmonės buvo suklaidinti. Nurodo, kad ieškovas prašo priteisti mažesnę sumą, tačiau iš kur ši suma atsirado, nepagrindė. Todėl prašo ieškinį atmesti.

172017 m. vasario 22 d. teisme gautas R. S. ieškinys, kuriuo ji prašė į bylą ją įtraukti kaip trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, bei tenkinti jos ieškinį, pripažinti ( galimai negaliojančia-past.) 2007 m. liepos 19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygą, kad laidavimo sutartis sudaryta jo (laiduotojo) sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, bei 2008 m. sausio 21 d. susitarimo Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo 3.2 punkte nustatytą sąlygą, kad tuo atveju jei laiduotojas yra sudaręs santuoką, šis susitarimas yra sudaromas su laiduotojo sutuoktinio sutikimu.

18Teismo posėdžio metu apklausta R. S. teigė, kad apie laidavimo sutartį sužinojo tik 2010 metais, kai ją 2010-01-02 išsikvietė vadybininkė G. J. į banką Klaipėdoje ir liepė mokėti skolą, nes yra laiduotojo sutuoktinė; ji ant sutarties nesirašė, jos vyras padarė kvailystę, pasirašydamas sutartį. R. S., palaikė savo ieškinį, prašė pripažinti nurodytas sutarties sąlygas negaliojančiomis, tačiau tuo pačiu teigė, kad laidavimo sutarties jos sutuoktinis iš viso nesirašė.

19Ieškinys tenkintinas visiškai.

20Priešieškinis atmestinas.

21Trečio asmens ieškinys atmestinas.

22Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

23Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. balandžio 2 d. AB „Swedbank“ ir E. S.“ pasirašė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė 420 000 Lt (121640 Eur) kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui. 2007 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. ( - ) pagal kredito sutartį Nr. ( - ) dėl 420000 Lt ( 121640 Eur) kredito sumos, kur nurodyta, kad laiduotojas A. S. patvirtina, jog laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, laiduotojas atsako visu savo turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. 2008 m. sausio 21 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, šalys susitarė pakeisti sutarties dalis „Pagrindinės laidavimo sąlygos“ punktą „Kredito suma“ šį susitarimą pasirašė laiduotojas A. S.. 2010 m. liepos 15 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. ( - ) dėl 2007 m. balandžio 2d. kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo, kuria šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010 m. spalio 15 d. atidedamas mokėjimas. 2011 m. vasario 2 d. buvo išsiųsta laiduotojui pretenzija dėl įsiskolinimo, kurioje nurodyta, kad įpareigoja iki 2011 m. vasario 22 d. sumokėti 3093,35 Eur įsiskolinimą pagal kredito sutartį, bei pranešta, kad neįvykdžius įpareigojimų bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą. AB „Swedbank“ pretenziją laiduotojui A. S. išsiuntė adresu ( - ). 2014-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi E. S. buvo iškelta bankroto byla. Šioje byloje AB Swedbank pareiškė 288875,51 Lt ( 83664 eur) finansinį reikalavimą. 2015 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, atsakovui A. S. neigiant sudarius bei pasirašius ant ieškovo teismui pateiktos 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ) bei 2008 m. sausio 21 d. susitarimo Nr. ( - ) dėl laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo. 2015 m. rugpjūčio 3d. Lietuvos teismų ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktą Nr. 11K-57 (15) dėl rašysenos ekspertizės, kur nustatė, kad ekspertizei pateiktuose 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) pirmojo lapo dviejuose egzemplioriuose (bylos lapai 56 ir 65), skiltyse „LAIDUOTOJO VARDAS PAVARDĖ, PARAŠAS“, rankraštinius įrašus „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S.. Ekspertizei pateiktos 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) antrame ir trečiame lapuose (bylos lapai 57 ir 58), eilutėse „Laiduotojas“ pasirašė A. S.. Ekspertizei pateikto 2008-01-21 susitarimo Nr. 07-031334-LA1-1 (bylos lapas 59) skiltyse „Laiduotojas“, eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S..(b.l. 75-79). 2015 m. rugpjūčio 3 d. aktu Nr. 11K-222 (15) ir 11K-223 (15) nustatyta, kad didelė tikimybė, kad ekspertizei pateiktuose 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) pirmojo lapo abiejuose egzemplioriuose esantys apvalūs atspaudai atspausti tuo pačiu antspaudu (ta pačia reljefine kliše).Tirti pateiktuose dokumentuose parašai A. S. vardu yra pasirašyti rašymo priemonėmis. Ekspertizei pateiktame 2008-01-2 susitarime Nr. ( - ) dėl 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo (bylos lapas 59) esantys rankraštinis įrašas „A. S.“ ir parašas jo vardu nėra įkelti techninėmis priemonėmis (išspausdinti kompiuterine technika) ar kitaip techniškai suklastoti, o yra parašyti šratinuku su mėlynos spalvos pasta. Ekspertizei pateiktuose 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) pirmojo lapo pirmojo lapo abiejuose egzemplioriuose rankraštiniai įrašai „A. S.“ ir parašai jo vardu yra pasirašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis) juodos spalvos šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai ir parašai yra pasirašyti tuo pačiu rašikliu.(b.l. 80-85). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodyta, jog E. S., asmens kodas ( - ) bankroto byla baigta, nurašyti reikalavimus pareiškusių kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 81277,85 Eur sumai: ,,Swedbank“ AB bankas – 79764,54 Eur; Lindorf Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą – 653,44 Eur; UAB ,,Caverion Lietuva“ – 375,07 Eur; UAB ,,4finance“ – 213,38 Eur,; antstolės Nemiros Šiugždaitės – 162,79 Eur; antstolio Jono Petriko – 108,63 Eur. Nutartis 2017 m. balandžio 13 d. įsiteisėjo. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo AB „Swedbank“ Vilniuje su paskolomis; nuo 2009 m. sutarčių nebepasirašinėjo; S. nepažįsta; klientų nematydavo, su jais bendraudavo vadybininkai,- jie pasirašydavo sutartis; klientai sutartis pasirašydavo jau su jos parašu; sutartys turėdavo būti pasirašomos banke, tačiau išskirtiniais atvejais sutartys galėjo būti pasirašomos ir kitur, galėjo būti siunčiamos vadybininkams į kitus miestus; sutartis pasirašydavo ir aukštesnės instancijos vadovai; atleidžiant bendraskolį nuo prievolės turėdavo būti prašymas; laiduotojas pasirašo ant sutarties savo parašu ir prisiima visą atsakomybę,- jis turi informuoti savo sutuoktinę apie pasirašytą sutartį; su laidavimo sąlygomis laiduotojas būna supažindinamas.

24CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, nustatyta, jog prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laidavimo pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.87 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė.

25Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, nes pagrindinė prievolė yra pasibaigusi, pagrindinis skolininkas bankrutavo, E. S. reikalavimai yra nurašyti.

26Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimčiai, nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas yra juridiškai reikšmingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrūksta sutartiniai santykiai, tarp jų – ir laidavimo, kaip šalutinės prievolės; nepriklausomai nuo sutartinių terminų, nutrūksta netesybų ir palūkanų skaičiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisę reikšti finansinį reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikšti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.68 straipsnio 1 dalis). Jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2013 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2012 buvo išaiškinta, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo kaip solidaraus skolininko–laiduotojo, kuriam reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki skolininko likvidavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, įvertinus, jog AB Swedbank ieškinys teismui dėl 28712,74 Eur skolos priteisimo iš solidaraus skolininko- laiduotojo, buvo pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. S. bankui priteistina reikalaujama skola. Atsakovo atstovės teiginiai, kad skola buvo mažesnė nei parduoto turto vertė, kad atsakovas nėra pasirašęs trijų sutarčių, kuriomis buvo pakeistos pagrindinės sutartys, atmestini, kaip nepagrįsti. Laiduotojas 2007 m. liepos 19 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2008 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo, kur buvo nurodyta pagrindinio skolininko, atsakovo sūnaus, skola,-120544,41 Eur. 2010 m. liepos 15 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. ( - ) dėl 2007 m. balandžio 2d. kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo, kuria šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010 m. spalio 15 d. atidedamas mokėjimas nurodytų pagal Sutartį mokėtinų palūkanų. Susitarime buvo nurodyta bendra Kredito suma 121823,92 Eur, todėl teigti, kad pagal šį Susitarimą atsakovo skola buvo tik 61660,97 Eur, o pardavus nekilnojamąjį turtą, skolos iš viso neliko, pagrindo nėra. Be to, iš bankroto bylos matyti, kad kreditoriaus ,,Swedbank“, AB bankas, nepatenkintas finansinis reikalavimas yra 79764,54 Eur. Ieškovas turi teisę reikšti laiduotojui ir mažesnį reikalavimą, nei yra likusi pagrindinio skolininko skola, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimas dėl dalies,-28712,74 eurų, skolos priteisimo iš laiduotojo, yra pagrįstas ir teisėtas.

27Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) ab initio (nuo sudarymo momento) ir 2008 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo ab initio (nuo sudarymo momento) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes laidavimo sutarties bei susitarimo nėra pasirašęs. Atsakovas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad laidavimo sutarties nepasirašė, vėliau aiškino, kad pasirašė, tačiau bankas neteisingai pasielgė, kad sūnaus sugyventinę atleido nuo prievolės, teigė, kad jo sutuoktinė nieko nežinojo apie pasirašytą laidavimo sutartį. Atsakovo teiginiai, kad ne jis pasirašė laidavimo sutartyje ir susitarime, atmestini vadovaujantis rašysenos ekspertizės aktu. Ekspertizės akte Nr. 11K-57 (15) nurodyta, kad ekspertizei pateiktuose 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) pirmojo lapo dviejuose egzemplioriuose (bylos lapai 56 ir 65), skiltyse „LAIDUOTOJO VARDAS PAVARDĖ, PARAŠAS“, rankraštinius įrašus „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S.; 2007-07-19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) antrame ir trečiame lapuose (bylos lapai 57 ir 58), eilutėse „Laiduotojas“ pasirašė A. S.. Ekspertizei pateikto 2008-01-21 susitarimo Nr. ( - ) (bylos lapas 59) skiltyse „Laiduotojas“, eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S.. Atsakovo teiginiai, jog sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jo sutuoktinė nieko nežinojo apie laidavimą, atmestini, kaip nepagrįsti, nes pats A. S. aukščiau minėtoje laidavimo sutartyje savo parašu patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Be to, 2008 m. sausio 21 d. susitarimą dėl 120544,41 Eur pasirašydamas atsakovas A. S. taip pat patvirtino, kad „tuo atveju, jei Laiduotojas yra sudaręs santuoką, šis Susitarimas yra sudaromas su Laiduotojo sutuoktinio sutikimu“. Atsakovo pasirašytojo Laidavimo sutartyje buvo nurodyta laiduotojo atsakomybė: Laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjai, atsako solidariai, atsako visu savo turtu ir t.t. Atsakovo atsikirtimai, kad bankas negalėjo atleisti R. Š. nuo prievolės vykdymo, kad nepagrįstai laiduotoju parinko A. S., kad atsakovas negalėjo pasirašyti Vilniuje sutarties, nes tuo metu dirbo Klaipėdoje, ir pan., atmestini, kaip nepagrįsti: trečias asmuo byloje E. S. apklaustas teismo posėdžio metu neneigė, kad jo prašymu Kredito gavėja R. Š. buvo atleista nuo prievolės vykdymo, kad E. S. iniciatyva buvo laiduotoju nurodytas jo tėvas A. S.; liudytojos J. K. teigimu, banko sudarytos sutartys galėjo būti pasirašomos ir ne Vilniuje, ne banko patalpose. Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad priešieškinis nepagrįstas, todėl atmestinas.

28Trečias asmuo su savarankiškais reikalavimais prašė „pripažinti 2007 m. liepos 19 laidavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygą, kad laidavimo sutartis sudaryta jo ( laiduotojo) sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, bei 2008 m. sausio 21 d. susitarimo Nr. ( - ) dėl 2007 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo 3.2 punkte nustatytą sąlygą, kad tuo atveju jei laiduotojas yra sudaręs santuoką, šis susitarimas yra sudaromas su laiduotojo sutuoktinio sutikimu“. Iš ieškinio aprašomosios dalies matyti, kad reikalavimas (pripažinti negaliojančiomis) grindžiamas tuo, jog laiduotojas A. S. neturėjo R. S. įgaliojimo tvirtinti, jog laidavimo sutartis sudaroma su laiduotojo sutuoktinio sutikimu. Atsižvelgiant į teismo aukščiau nurodytus motyvus dėl priešieškinio nepagrįstumo, trečio asmens ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas: R. S. sutuoktinis A. S. tiek 2007 m. liepos 19 laidavimo sutartyje Nr. ( - ), tiek 2008 m. sausio 21 d. susitarime Nr. ( - ) savo parašu patvirtino, kad sutartis ( susitarimas) sudaromas sutuoktiniui sutinkant, sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, susitarimas yra sudaromas su laiduotojo sutuoktinio sutikimu, todėl laikytina, kad laiduotojo sutuoktinės, trečio asmens R. S. teisės, jos vyrui pasirašant laidavimo sutartį dėl sūnaus E. S. paimto kredito, nebuvo pažeistos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

29CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo atstovas V. Šupinis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminį mokestį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 2231 Lt (646,14 Eur) žyminio mokesčio; ieškinį tenkinus visiškai sumokėtas žyminis mokestis ieškovui priteistinas iš atsakovo. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė pateikė duomenis, jog atsakovas patyrė 900 Eur išlaidų už teisinę pagalbą; atsakovas A. S. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, už priešieškinį atsakovas sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur). Priešieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Trečias asmuo, pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus, turėjo 41 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Trečio asmens ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Liudytoja J. K., į teismo posėdį kviesta atsakovo prašymu, pateikė prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas kurui bei sumokėti dienos darbo užmokestį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad liudytojos pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, jog J. K. už 2017 m. gegužės mėnesį jau yra išmokėtas darbo užmokestis, todėl darytina prielaida, jog galimai 2017-05-15 J. K. atostogavo, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie įformintą jos komandiruotę. Taip pat pažymėtina, kad liudytoja teismui pateikė du čekius už degalus, įgytus jau po teismo posėdžio ( vienas buvo apmokėtas įmonės lėšomis už kurą, pirktą Vilniuje, kitas nenustatytomis lėšomis už kurą, pirktą Elektrėnų r.). Teismui nebuvo pateikta duomenų, kokias išlaidas liudytoja patyrė vykdama į/iš Klaipėdos. Taip pat pažymėtina, kad automobilis KIA SLS, kurio dokumentai buvo pateikti teismui, priklauso A. S., kuris į teismo posėdį kviečiamas nebuvo. Duomenų, patvirtinančių, kad automobilį A. S. perleido naudotis J. K., nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, liudytojos prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 23,63 Eur, jos valstybei priteistinos iš atsakovo.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį tenkinti visiškai.

33Priteisti ieškovui „Swedbank“, AB, į.k.11202965, iš atsakovo A. S. 28 712,74 Eur ( dvidešimt aštuoni tūkstančiai septyni šimtai dvylika eurų 74 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, 2014 m. rugsėjo 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 646,14 Eur ( šeši šimtai keturiasdešimt šeši eurai 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

34Priešieškinį atmesti.

35Trečio asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.

36Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., a.k. ( - ) 23,63 Eur (dvidešimt trys eurai 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Erikai Palepšienei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui,... 4. atsakovui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Sandai... 5. trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, 6. trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB... 8. Teismas... 9. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 10. Teismo posėdyje ieškovo atstovas Vincentas Šupinis paaiškino, kad palaiko... 11. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą... 12. Atsakovas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad laidavimo sutarties... 13. Atsakovas A. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo... 14. Atsakovo atstovė advokato padėjėja S. Balskuvienė teismo posėdžio metu... 15. Trečias asmuo E. S. teismui aiškino, kad neatsimena,... 16. Trečiojo asmens E. S. atstovas advokatas V. Žylė teismo... 17. 2017 m. vasario 22 d. teisme gautas R. S. ieškinys,... 18. Teismo posėdžio metu apklausta R. S. teigė, kad apie... 19. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 20. Priešieškinis atmestinas.... 21. Trečio asmens ieškinys atmestinas.... 22. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. balandžio 2 d. AB „Swedbank“ ir 24. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už... 25. Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, nes pagrindinė prievolė yra... 26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui... 27. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 19... 28. Trečias asmuo su savarankiškais reikalavimais prašė „pripažinti 2007 m.... 29. CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 32. ieškinį tenkinti visiškai.... 33. Priteisti ieškovui „Swedbank“, AB, į.k.11202965, iš atsakovo 34. Priešieškinį atmesti.... 35. Trečio asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.... 36. Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., a.k. 37. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...