Byla 2A-1255/2014
Dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-160/2014 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank, veikiančiam per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. Ž. (buvusi pavardė – M.) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 16 d. būsto kreditavimo sutarties dalį dėl kredito gavėjos D. M.; 2) pripažinti, kad 640 000 Lt kredito grąžinimas yra asmeninė kredito gavėjo sutuoktinio A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievolė.

5Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. A. M. ir D. M. su atsakovu Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (teisių perėmėjas – Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, toliau – ir Nordea bankas) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/920 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) dėl 640 000 Lt kredito, kuris buvo skirtas paskolai iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) banko Snoras pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 refinansuoti ir refinansavimo išlaidoms padengti.

6Ieškovės teigimu, Kreditavo sutarties dalis, kurioje ieškovė nurodyta kaip kredito gavėja, pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsnius, nes sudarant Kreditavimo sutartį jos (ieškovės) suderinta valia nebuvo išreikšta ir ji neturi atsakyti už sutarties padarinius. Kreditavimo santykiai atsirado tik tarp atsakovo ir kredito gavėjo A. M.. A. M. prieš sutarties sudarymą ir po jos pasirašymo veikė nesąžiningai ir ši aplinkybė buvo žinoma arba turėjo būti žinoma atsakovui. Nuo ieškovės nesąžiningai buvo nuslėpti kai kurie faktai ir reikšminga informacija, kurią žinodama, ieškovė nebūtų pasirašiusi Kreditavimo sutarties. Banko įstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, negalėjo išduoti didelės paskolos, atsakovas taip pat nesiėmė jokių priemonių gautų pinigų panaudojimo paskirčiai patikrinti.

7Ieškovė paaiškino, kad A. M. yra buvęs ieškovės vyras. Iki santuokos ieškovė gyveno Klaipėdoje, turėjo privatų renginių organizavimo verslą bei dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, augino 1996 m. vasario 10 d. gimusią dukrą. Su A. M. susipažino 2007 metų rugpjūčio mėnesį ir susituokė vos po 4 mėnesių. Draugystės metu A. M. ieškove labai rūpinosi, rodė ypatingą dėmesį, puikiai save reprezentavo, buvo žymus sportininkas, vadovavo Lietuvos kultūrizmo federacijai, gyveno trijų kambarių bute naujai pastatytame name Vilniuje, buvo įkūręs tris sporto klubus, taip pat jam priklausė sporto klubas ,,Victoria Gym“, tačiau A. M. nutylėjo apie skolas ir priklausomybę alkoholiui. Vėliau ieškovė suprato, kad santuoka jam buvo reikalinga tik tam, jog galėtų išspręsti finansines problemas – jis žinojo, kad neįregistravęs santuokos, negalės gauti banko kredito, todėl ieškovės sutikimas pasirašyti ginčijamą sutartį jam buvo labai svarbus. Prašant A. M., 2008 m. gegužės 8 d. ieškovė pasirašė 1 mėnesio paskolos sutartį Nr. 04/2008, kurioje nurodyta, kad V. J. (V. J.) paskolina jai 135 000 Lt klubo veiklai. Tą pačią dieną A. M. ir V. J. sudarė laidavimo sutartį Nr. 02/2008, pagal kurią laiduotojas A. M. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu, jei ieškovė neįvykdys visos ar dalies prievolės V. J.. Realiai pinigai ieškovei nebuvo perduoti, tačiau sporto klubo ,,Victoria Gym“ vyr. finansininkė išrašė kasos pajamų orderį, kuriame nurodė, kad pagal paskolos sutartį priėmė iš ieškovės 135 000 Lt. Tuo pat metu A. M. pareiškė, kad susitarė su Nordea banku dėl paskolos gavimo, kuri reikalinga jo būstui išpirkti. Iki to laiko ieškovė nežinojo, kad A. M. pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 yra gavęs AB banko Snoras paskolą, kurios grąžinimui užtikrinti buvo įkeitęs savo butą.

8Ieškovė nurodė, kad A. M. paaiškino, jog būsto statybai (išpirkimui) yra gavęs AB banko Snoras paskolą, tačiau Nordea bankas pasiūlė palankesnes būsto kreditavimo sąlygas, o ieškovė, kaip jo sutuoktinė, registruota ir gyvenanti su nepilnamete dukra jam priklausančiame bute, turi dalyvauti pasirašant sutartį. Tai vėliau patvirtino ir Nordea banko atstovas, kuris paaiškino, kad nors Nordea bankas tik refinansuoja anksčiau gautą A. M. paskolą, žmonos sutikimas yra būtinas. Ieškovei buvo išaiškinta, kad A. M. 2006 metais dar prieš santuoką paimtą asmeninio pobūdžio paskolą iš AB banko Snoras perima atsakovas. Pats A. M. patikino, kad kredito suma (640 000 Lt) yra žymiai mažesnė už buto rinkos vertę (tuo metu ji galėjo būti daugiau negu 800 000 Lt), todėl butą įkeitus bankui, skolos grąžinimas bus pilnai užtikrintas. Tačiau gavęs paskolą, A. M. ėmė gerti, o ieškovė iš gydytojų sužinojo, kad sutuoktinis yra alkoholikas. Dėl to 2008 metų pavasarį ieškovė sugrįžo gyventi į Klaipėdą, kur vėliau sužinojo, kad dėl A. M. skolų bankams, kredito įstaigoms bei įvairioms bendrovėms yra įtraukta į skolininkų sąrašus, o turtas yra areštuotas.

9Ieškovė taip pat nurodė, kad A. M. nuo jos slėpė visus dokumentus, todėl ji negalėjo realiai įvertinti susidariusios padėties. Gavusi dalį dokumentų, ieškovė sužinojo, kad atsakovas suteikė 640 000 Lt kreditą 242 819,31 Lt paskolai refinansuoti, o likusią dalį išmokėjo A. M. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Victoria gym“ (šiuo metu bankrutavusi UAB „Rokba“) įstatiniam kapitalui padidinti ir kiti pinigai įnešti į bendrovės kasą. Vėliau ieškovė rado kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, kad UAB „Victoria Gym“ iš A. M. 2008 m. gegužės 20 d. priėmė 394 000 Lt. Taigi Nordea bankui iš anksto buvo žinoma, kad didesnė dalis skirtos paskolos bus panaudota ne pagal paskirtį. Sutarties pasirašymo dieną A. M. skola AB bankui Snoras sudarė 242 819,31 Lt, o ieškovė, pasirašydama Kreditavimo sutartį, suprato, kad A. M. skola atitinka naujo suteikto kredito dydį ir, jog visi pinigai bus panaudoti A. M. butui išpirkti. Be to, 2008 m. gegužės 9 d. Nordea banko pažymoje nurodyta, kad bankas priėmė sprendimą išduoti A. M. ir D. M. 640 000 Lt kreditą, kuris suteikiamas kreditui iš AB banko Snoras.

10Ieškovės įsitikinimu, esant anksčiau gautos paskolos refinansavimui, ieškovės, kaip kredito gavėjo, teisinis statusas buvo niekinis ir šioje dalyje Kreditavimo sutartis yra negaliojanti. Išsituokti su A. M. ieškovė norėjo dar 2008 metų pavasarį, tačiau atsiradę rūpesčiai to padaryti neleido. 2010 metų pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškovė pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi bylą sustabdė, nes paaiškėjo nauji duomenys apie kitus A. M. kreditorius. Patikslintas prašymas bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme buvo įregistruotas 2010 m. lapkričio mėnesį, posėdis paskirtas 2011 m. balandžio 11 d., tačiau A. M. dar 2011 m. kovo 14 d. mirė. Ieškovė pažymėjo, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo A. M. pripažino, kad visi pinigai (640 000 Lt), gauti pagal Kreditavimo sutartį, buvo panaudoti jo asmeniniams tikslams ir kad sutuoktinė gautais pinigais nesinaudojo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

13Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1. 90 ir 1.91 straipsnius.

14Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė paaiškino pasitikėjusi sutuoktiniu A. M., kad pinigai skolinami jo ankstesnėms skoloms padengti, bei tikėjo, jog būtinas jos, kaip sutuoktinės, dalyvavimas, nerodo, kad sandoris sudarytas labai nenaudingomis jai sąlygomis ar apgaulės būdu. Ieškovė nenurodė jokių sveikatos trūkumų, dėl kurių nebūtų galėjusi suvokti sandorio esmės, pati sandorius patvirtino savo parašu, o atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo paimtas būstui finansuoti, turėjo aiškiai suprasti, kad sutuoktiniams refinansavus ankstesnę asmeninę A. M. skolą dėl buto įsigijimo ir įrengimo, butas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl to abu sutuoktiniai atsakingi už skolos grąžinimą. Teismas konstatavo, kad sandorio sudarymo metu ieškovei buvo naudinga bendromis sutuoktinių lėšomis refinansuoti buto įsigijimo išlaidas, nes tuo pat metu ieškovė įgijo turtą – butą, kurio įsigijimo išlaidos buvo padengtos abiejų sutuoktinių skolintais pinigais.

15Teismas pažymėjo, kad paskolos paėmimo metu ieškovė dirbo bendrovėje UAB „Victoria Gym“, skolinosi iš trečiųjų asmenų pinigus ir juos įnešė į UAB „Victoria Gym“ sąskaitą, taigi dalyvavo bendrovės veikloje, kurios vadovu ir akcininku buvo jos sutuoktinis A. M.. Ta aplinkybė, kad dalis kredito lėšų, kuris buvo suteiktas šeimos reikmėms, yra perduota UAB „Victoria Gym“, negali pakeisti sudarytos Kreditavimo sutarties šalių, kadangi Nordea banko kaltės dėl netinkamo kredito panaudojimo nenustatyta. Aplinkybė, kad sutuoktiniai tarėsi santuoką nutraukti bendru pareiškimu ir skolą bankui pripažinti tik A. M. asmenine skola, nesudaro pagrindo susiklosčiusius su banku santykius vertinti kitaip. Sprendimas dėl tokio sutuoktinių susitarimo nebuvo priimtas. Esant banko prieštaravimui ir atsižvelgiant į Kreditavimo sutarties sąlygas bei tai, kad Kreditavimo sutartis dėl jos netinkamo vykdymo jau buvo nutraukta, teismo nepatvirtintas susitarimas nesukelia teisinių pasekmių.

16Teismas taip pat nustatė, kad paraiškoje kreditui gauti įvardijama, jog suteikiamas būsto kreditas, įgyjamo būsto kaina – 640 000 Lt, taip pat nurodoma, kad paskola skirta ir gautai iš AB banko Snoras paskolai refinansuoti. Teismo vertinimu, laikyti, kad normaliai atidus ir protingas žmogus nebūtų pateikęs tokios paraiškos, nėra pagrindo. Kreditavimo sutartyje taip pat aiškiai nurodoma, kokio dydžio kreditas ieškovei ir jos sutuoktiniui suteikiamas, ieškovė pasirašė, kad su Kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis yra susipažinusi ir sutinka, todėl laikyti, kad sudarant sutartį ieškovė suklydo ar buvo pažeisti teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principai, nėra pagrindo.

17Teismas nurodė, kad sudarant sandorį buvo įvertintas įkeičiamas butas ir garažas, jų vertė viršijo paskolos sumą, todėl buto įsigijimo iš sutuoktinių lėšų (gauto kredito) refinansavimas, ieškovei būtų suteikęs naudos, jeigu paskola būtų išmokėta ir turtas nebūtų nuvertėjęs. Ieškovė, sudarydama sandorį, aiškiai prisiėmė riziką, o šeiminių bei nekilnojamojo turto rinkos aplinkybių pasikeitimas negali būti laikomas esminiu suklydimu dėl sandorio sudarymo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Ieškovė D. Ž. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimt naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas be ieškinyje nurodytų motyvų grindžiamas ir šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys suklydimą ar apgaulę, grindžiama bendromis nuostatomis ir padaryta be teisinės situacijos analizės. Įrodymų vertinimas atliktas formaliai, naudingai tik atsakovui. Į Kreditavimo sutarties sąlygą dėl kredito gavėjo ieškovė buvo įrašyta nesąžiningai, pasinaudojant jos suklydimu dėl nuslėptų faktų ir reikšmingos informacijos, kurią žinodama, ieškovė nebūtų pasirašiusi sutarties. Reikšminga informacija paaiškėjo po A. M. mirties, kai ieškovė jo bute rado svarbius dokumentus, liudijančius, kad dar 2003 m. lapkričio 26 d. A. M. ir UAB Šiaulių banko turto fondas pasirašė būsimo buto ir garažo statybos sutartis, o 2004 m. rugsėjo 10 d. AB Sampo banko suteiktas kreditas buvo skirtas butui ir garažui iš UAB Šiaulių banko turto fondo įsigyti. AB bankas Snoras suteikė A. M. paskolą, skirtą 2004 m. rugsėjo 10 d. kreditavimo sutarčiai refinansuoti, tačiau visi AB banko Snoras suteikti pinigai (250 000 Lt) buvo pervesti ne į AB Sampo banko sąskaitą, bet į A. M. sąskaitą. Atsakovo suteiktas kreditas taip pat buvo skirtas refinansuoti įsiskolinimą (252 444 Lt), atsiradusį pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį tarp A. M. ir AB banko Snoras. Byloje yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad ieškovė su A. M. pateikė prašymą išduoti teismo leidimą butui įkeisti, kuriame jie gyvena su nepilnamečiu vaiku (ieškovės dukra), ir teismas nustatė, kad butas įkeičiamas gautam iš atsakovo kreditui, skirtam iš AB banko Snoras gautai paskolai refinansuoti, užtikrinti. Ieškovė manė, kad pasirašydama paraišką būsto kreditui gauti, ji išreiškia neprieštaravimą dėl A. M. ankstesnės paskolos refinansavimo. Paraiškoje nėra jokio prašymo gauti 640 000 Lt kreditą, o ši įrašyta suma rodė tik įgyjamo būsto kainą. Pinigų suma, kuri paraiškoje rodė tik buto vertę, Kreditavimo sutartyje buvo įrašyta kaip kredito suma, o taip daryti nebuvo galima, nes prašomos paskolos dydis turėjo atitikti refinansavimui skirtą sumą. Po paraiškos buvo pateikti pasirašyti kiti dokumentai, tarp kurių, matyt, buvo ir Kreditavimo sutartis. Toje situacijoje ieškovė net neturėjo galimybės visiškai susipažinti su sutartimi ir ją apsvarstyti, nes paraiška ir sutartis buvo pasirašomi tuo pat metu, o to bankai įprastai nedaro.
  2. Buto nuosavybė A. M. vardu įregistruota dar iki santuokos sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditas buvo paimtas butui finansuoti ar šeimos interesais. Buvo refinansuojama paskolos sutartis, tačiau tai nėra būsto kreditavimas ar jo įsigijimas, kaip tą apibrėžia specialiosios teisės normos. Ginčijama Kreditavimo sutartis atsirado iš anksčiau sudarytų sutarčių, todėl ir visi prievoliniai santykiai formavosi tik tarp Nordea banko ir kredito gavėjo A. M., o ieškovė, kaip kredito gavėja, įrašyta neteisėtai. Bankas privalėjo aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei visą informaciją apie A. M. suteiktus kreditus. Be to, bankas turėjo teisę tik pareikalauti, kad ieškovė duotų sutikimą refinansuoti ankstesnę A. M. paskolą.
  3. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti A. M. ir, pasirašydama dokumentus su trečiaisiais asmenims, dalyvavo tik kaip A. M. statytinis asmuo. Ieškovė tik vėliau suprato, kad A. M., įdarbindamas ją sporto klubo „Victoria Gym“ pardavimų ir reklamos vadybininke, tai padarė dėl to, kad gautų paskolą.

20Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Ieškovė nepaneigė to, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės tik teigia, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to nori ieškovė. Tačiau ieškovė neįrodė, kad ji kaip bonus pater familias negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su A. M. sandoriais, sudarytais iki Kreditavimo sutarties sudarymo, be to, ieškovė nepaneigė to, kad ir žinodama visas aplinkybes, ji vis dėlto būtų sudariusi Kreditavimo sutartį. Ieškovė painioja Kreditavimo sutarties sudarymo momentą su vėlesnėmis atsiradusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su, ieškovės teigimu, A. M. veiksmais.
  2. Tiek negrąžinto kredito, tiek visų kitų mokėtinų sumų grąžinimas yra bendra skolininkų A. M. ir D. M. prievolė Nordea bankui, už kurią jie atsako solidariai. Kredito grąžinimas, kaip solidari kredito gavėjų prievolė Nordea bankui, atsirado abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kredito paėmimas buvo šeimos interesais. Tai, kad vėliau vienas iš sutuoktinių naudojo kreditą ne tais tikslais, kuriais kitas sutuoktinis tikėjosi, nedaro įtakos abiejų sutuoktinių solidariai atsakomybei. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria išduotas leidimas įkeisti A. M. priklausantį butą, turinys akivaizdžiai patvirtina kredito gavimą šeimos poreikiams tenkinti. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte sutuoktiniai patvirtino, kad sutartis yra sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams. Pažymėtina, kad bankas neatsisakė abiejų skolininkų solidariosios prievolės, o vieno iš bendraskolių mirtis kreditoriui įtakos neturi. Be to, faktinių aplinkybių visuma rodo, kad gautas kreditas buvo naudojamas bendriems sutuoktinių interesams (taip pat ir 394 500 Lt dalis, nes pati ieškovė dalyvavo UAB „Victoria Gym“ veikloje ir sutuoktiniai turėjo bendrų interesų investuoti pinigus į bendrą veiklą ir gautą pelną panaudoti šeimos poreikiams), o Kredito sutarties sąlygose niekur nėra numatyta, kad imamas kreditas iš banko yra asmeninė A. M. prievolė.
  3. Kredito naudojimo paskirtis kreditavimo sutartyse nurodoma kredito davėjo naudai. Kai kredito gavėjas panaudoja kreditą ne pagal paskirtį, tai pagal CK 6.877 straipsnį kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti kreditą ir kitas sumas prieš terminą, bet tai nereiškia, kad dėl savo paties veiksmų netinkamai panaudojant kreditą, skolininkas išvengia kredito grąžinimo. Bylai yra svarbi aplinkybė, kad Hipotekos lakštui sudaryti ieškovė ir A. M. bankui pateikė jų pačių užsakymu parengtą nekilnojamojo turto vertinimą, iš kurio matyti, kad buto ir garažo vertė 2008 m. balandžio 25 d. buvo 720 000 Lt. Savo ruožtu ieškovės nurodomų 2003–2004 metų sutarčių sudarymo metu turtas buvo statomas su daline apdaila ir jo būklė bei vertė neatitinka 2008 metais buvusios faktinės būklės. Be to, jeigu sutuoktiniai būtų išmokėję visą pasiimtą kreditą, ieškovė būtų įgijusi teisę į buto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, taigi Kreditavimo sutarties sudarymas ieškovei buvo naudingas.
  4. Nėra pagrindo abejoti banko sąžiningumu. Sutuoktiniai savo noru ir sąmoningai abiejų vardu kreipėsi į Nordea banką dėl kredito suteikimo, abiejų vardu pateikė paraišką Nordea bankui, ieškovė pati atvyko į šį banką su sutuoktiniu, susipažino su sutarties sąlygomis ir, neturėdama jokių klausimų ir pretenzijų, pasirašė sutartį savo rizika. Ieškovės teiginiai apie sąlygų nesupratimą atsirado tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Savo ruožtu teiginiai, kad ieškovė nesuvokė, dėl kokių priežasčių vyksta į Nordea banką arba nesuvokė, ką pasirašo, gali patvirtinti tik ieškovės nerūpestingą elgesį. Ieškovė pasirašė Kreditavimo sutartį kaip kredito gavėjas, taip pat pasirašė kaip skolininkė Hipotekos lakšte ir mokėjo palūkanas už gautą kreditą, t. y. pati vykdė Kreditavimo sutartį. Dalyvaudama visuose sandoriuose ieškovė negalėjo nesuprasti savo atliekamų veiksmų turinio ir nenumatyti prisiimamos rizikos.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal ieškovės D. Ž. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

25Iš ieškovės D. Ž. ieškinio bei bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo Nordea banko kilo dėl Kreditavimo sutarties sąlygos, nustatančios, kad ieškovė yra kredito gavėja, pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius ir 640 000 Lt kredito grąžinimo prievolės pripažinimo asmenine ieškovės buvusio sutuoktinio A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievole. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo konstatacija ieškovė nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie išvados, kad iš esmės ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu, kadangi, ieškovės manymu, byloje esantys įrodymai ir jos nurodytos aplinkybės, kurios sudaro ieškinio pagrindą, patvirtina ieškovės pozicijos pagrįstumą ir būtinumą tenkinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

26Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

27Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai bylai išspręsti, vadovaujasi pirmiau nurodytomis proceso normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais.

28Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Ž. ir A. M. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė santuoką (I t., b. l. 20). Būdamas UAB „Victoria Gym“ direktoriumi, A. M. 2008 m. sausio 31 d. sudarė darbo sutartį su ieškove ir ieškovė buvo priimta dirbti pardavimų ir reklamos vadybininke (I t., b. l. 188-189). Ieškovė 2008 m. gegužės 8 d. sudarė su V. J. paskolos sutartį Nr. 04/2008, kuria ieškovė pasiskolino iš V. J. 135 000 Lt, o 2008 m. gegužės 20 d. pasiskolinti pinigai buvo grąžinti (I t., b. l. 22-23). Paskolos sutartimi Nr. 05/2008 ieškovė paskolino UAB „Victoria Gym“ 135 000 Lt sumą (I t., b. l. 25-26) ir šie pinigai, remiantis kasos pajamų orderiu (I t., b. l. 27), buvo įnešti į UAB „Victoria Gym“ kasą.

29Atsakovas Nordea bankas 2008 m. gegužės 9 d. pažyma apie kredito suteikimą pranešė ieškovei ir A. M., kad Nordea bankas priėmė sprendimą A. M. ir D. M. skirti 640 000 Lt paskolą (I t., b. l. 28). Iš Nordea banko 2008 m. gegužės 9 d. prašymo dėl įsiskolinimo padengimo AB bankui Snoras (I t., b. l. 29) matyti, kad Nordea bankas kreipėsi į AB banką Snoras dėl sutikimo antriniam A. M. priklausančio buto ir garažo įkeitimui bei prašė informuoti apie A. M. negrąžinto įsiskolinimo likutį, kuris, remiantis AB banko Snoras atsakymu (I t., b. l. 30), tuo metu sudarė 242 819,31 Lt.

30Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkino A. M. ir D. M. prašymą išduoti teismo leidimą įkeisti A. M. priklausantį butą, kuriame tuo metu ieškovė gyveno kartu A. M. ir ieškovės nepilnamete dukra (I t., b. l. 171). Iš šios nutarties turinio matyti, kad teismas vertino, ar paskolos ėmimas atitinka šeimos poreikius, ar sandoris su Nordea banku nepažeis pareiškėjos vaiko interesų, ir nenustatęs jokių kliūčių, išdavė pareiškėjams leidimą.

31Iš D. M. ir A. M. pasirašytos paraiškos būsto kreditui gauti (I t., b. l. 172-175) matyti, kad eilutėje „kredito suma“ jokie skaičiai nėra nurodyti, o eilute žemiau įrašyta, jog įsigyjamo būsto kaina yra 640 000 Lt. Paraiškoje taip pat įrašyta, kad A. M. priklausančio turto kaina (buto ir garažo) – 720 000 Lt.

32Byloje ginčijama Kreditavimo sutartis Nr. BK 08/05/92D sudaryta 2008 m. gegužės 16 d. tarp Nordea banko ir dviejų kredito gavėjų – A. M. ir D. M.. Kreditavimo sutartimi sutuoktiniams A. M. ir D. M. buvo suteikta 640 000 Lt kredito suma (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1 punktas) paskolai iš AB banko Snoras pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 refinansuoti ir refinansavimo išlaidoms padengti (2.7 punktas). Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 1.2 punkte aiškiai nustatyta, kad kredito gavėju Nr. 2 yra D. M.. Sutartis šalių pasirašyta (Specialiosios dalies 5 punktas) ir joje nurodyta, kad sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė šioje sutartyje pasirašė patvirtinimą, kad jai visi sutarties punktai žinomi ir su ja aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis ji susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jai yra suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka, taip pat patvirtino, jog sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams (I t., b. l. 8-19, 150-161). 2008 m. gegužės 16 d. notaras patvirtino hipotekos lakštą, pagal kurį skolininkai A. M. ir D. M. kreditoriui Nordea bankui įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainotą 690 000 Lt, ir negyvenamąją patalpą (garažą), įkainotą 30 000 Lt (iš viso turtas įkainotas 720 000 Lt) 640 000 Lt paskolos grąžinimui užtikrinti (I t., b. l. 162-165). Ieškovė šį lakštą pasirašė kaip skolininkė.

33Pagal bylos duomenis 2008 m. gegužės 19 d. A. M. padengė 244 385 Lt skolą AB bankui Snoras (I t., b. l. 31), o 2008 m. gegužės 20 d. Nordea bankas išmokėjo A. M. 394 500 Lt sumą grynais pinigais (I t., b. l. 32) į Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.5 punkte sutuoktinių nurodytą banko sąskaitą. Iš byloje pateikto kasos pajamų orderio (I t., b. l. 33) matyti, kad A. M. 2008 m. gegužės 20 d. į UAB „Victoria Gym“ kasą įnešė 394 000 Lt grynais pinigais.

34Atsakovas Nordea bankas 2009 m. gegužės 7 d. A. M. ir D. M. pranešė, kad skolininkai turi 15 907,27 Lt įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį, kurio nepadengus iki 2009 m. gegužės 22 d., sutartis, remiantis jos Bendrosios dalies 13.1 punktu, bus laikoma nutraukta nuo 2009 m. gegužės 22 d., bus kreiptasi į atitinkamo miesto teismo hipotekos skyrių ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto (I t., b. l. 166). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi įkeistas turtas areštuotas, o 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nutarta išieškoti iš įkeisto turto skolą: 640 000 Lt negrąžinto kredito, 24 746,84 Lt nesumokėtų palūkanų, 75 116,67 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 764 Lt nesumokėtų mokesčių (iš viso 740 627,51 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 730,30 Lt atstovavimo išlaidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010 m. kovo 10 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos (I t., b. l. 167-170).

35Byloje taip pat yra pateiktas 2010 m. gegužės 3 d. D. M. ir A. M. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (I t., b. l. 34-35) ir patvirtinti jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (I t., b. l. 36-37), kurioje šalys tarėsi, kad paimta iš Nordea banko 640 000 Lt paskola bus asmeninė A. M. paskola (t. y. kreditą butui įsigyti įsipareigoja grąžinti pats A. M.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdė iki pareiškėjai pateiks naują patikslintą pareiškimą ir patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes paaiškėjo, kad pareiškėjai turi daugiau kreditorių (I t., b. l. 38). Pažymėtina, kad ir patikslintame prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl kredito grąžinimo Nordea bankui sutuoktiniai susitarė analogiškai, t. y. kad tai bus asmeninė A. M. prievolė (I t., b. l. 43-45). Tačiau nei prašyme, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kad Nordea bankas sutiko pripažinti kredito grąžinimo prievolę asmenine A. M. prievole, to nebuvo konstatavęs ir teismas. A. M. mirė 2011 m. kovo 14 d. (I t., b. l. 21), todėl byla dėl santuokos nutraukimo iš esmės liko neišnagrinėta ir buvo nutraukta (III t., b. l. 8). Ieškovė D. Ž. po A. M. mirties paveldėjo jo turtą pagal testamentą (II t., b. l. 114-120), tarp paveldimo turto yra ir A. M. priklausęs butas bei garažas, kurie, kaip minėta, buvo įkeisti Nordea bankui.

36Ieškovė D. Ž. 2011 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia Kreditavimo sutarties dalį dėl kredito gavėjos (ieškovės) ir pripažinti, kad 640 000 Lt kredito grąžinimas yra asmeninė kredito gavėjo A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievolė. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad kreditavimo santykiai atsirado tik tarp atsakovo ir A. M., A. M. veikė nesąžiningai, ir apie tai buvo žinoma atsakovui. Ieškovė teigė, kad pasirašydama Kreditavimo sutartį, kaip kredito gavėja, neteisingai suvokė jos sudarymo aplinkybes ir sandorį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Taip pat ieškovė, ieškinyje formuluodama savo reikalavimus, yra nurodžiusi ir CK 1.91 straipsnį. Ieškovė akcentavo, kad pagal Kreditavimo sutarties sąlygas kredito gavėju galėjo būti tik A. M., nes atsakovui buvo žinoma, jog įkeičiamas butas yra A. M. nuosavybė, o atsakovas refinansuos A. M. paskolą, gautą iki santuokos sudarymo, ir kuri buvo susijusi su jam priklausančio buto įsigijimu, o taip pat atsakovas dalį kredito (394 500 Lt) pervedė A. M., kuris šiuos pinigus pervedė UAB „Victoria Gym“ (ir atsakovas tai žinojo). Ieškovės teigimu, Kreditavimo sutarties sąlyga, kad ji yra kredito gavėja, buvo nustatyta, nesąžiningai pasinaudojant jos neakylumu, patirties stoka ir kt., sudarydama Kreditavimo sutartį ji neteisingai išreiškė valią dėl minėtos sutarties sąlygos, nes pasirašydama ją suvokė, jog tokiu būdu tik išreiškia sutikimą A. M. gauti paskolą. Apeliaciniame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės bei teigiama, kad ieškovė, pasirašydama dokumentus, susijusius su pinigų sutartimis su V. J. ar bendrove, dalyvavo kaip A. M. „statytinis asmuo“. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo valia pinigai (394 500 Lt) buvo pervesti A. M., ir atsakovas žinojo, kad tie pinigai nebus panaudoti paskolai refinansuoti, bei atsakovas nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip panaudojami pinigai, todėl dėl atsakovo ir A. M. susitarimo pinigai atiteko UAB „Victoria Gym“ (dabar UAB „Rokba“), kuriai iškelta bankroto byla. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ginčijamos sutarties formaliu vertinimu ir neatsižvelgė į jos sudarymo, įsipareigojimų vykdymo aplinkybes.

37Analizuojant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijama Kreditavimo sutartis, kurios sudarymą nustato CK 6.881 straipsnis. Primintina, kad pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kai bankas išmoka kredito sumą kredito gavėjams, atsiranda kredito gavėjų, įsipareigojusių bankui grąžinti kreditą, prievolė grąžinti kredito sumą su nustatytomis palūkanomis bankui. Kredito gavėjas nurodomas sutartyje jį įvardijant kredito gavėju ar asmeniu, kuriam suteikiamos kredito lėšos, ar nurodant, kam faktiškai perduodamas (sumokamas, perleidžiamas kitu būdu) kredito sutarties dalykas. Tuo atveju, kai kredito gavėjais yra nurodyti keli asmenys, kurių teisės ir atsakomybė sutartyje vienodos, o įsipareigojimas grąžinti kreditą priimtas kaip solidarioji prievolė, tai visi jie vertinami kaip kredito gavėjai. Jeigu atskiram ar keletui kredito gavėjų pagal sutarties nuostatas galėjo būti perduota banko suteikiamo kredito suma ir ji buvo vienam ar keliems gavėjams perduota pagal sutarties nuostatas, tai vertinant pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito sutartis yra galiojanti visiems sutartyje išvardytiems kredito gavėjams, t. y. ir tiems, kuriems tiesiogiai iš banko kredito dalis nebuvo perduota (jei taip vykdydamas kreditavimą bankas nepažeidė sutarties nuostatų dėl kredito dalyko perdavimo). Kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito pasiskirstymo aplinkybių (kredito gavėjų tarpusavio sutartinių ar faktiškai susiklosčiusių) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014).

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; kt.). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

39Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2007 ir kt.). Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

40Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

41Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

42Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, aplinkybes, susijusias su Kreditavimo sutarties sudarymu bei jos vykdymu, atsižvelgdama į CK 1.90 bei 1.91 straipsniuose nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie jos klaidinimą, reikšmingų faktų bei informacijos nuslėpimą sudarant Kreditavimo sutartį, A. M. ir atsakovo nesąžiningumą, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės suklydimą dėl esminių Kreditavimo sutarties sąlygų (CK 1.90 straipsnis) ar ginčijamo sandorio sudarymą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

43Tiek pačios ieškovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai, atsižvelgiant į kuriuos buvo nustatytos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės, buvusios tiek iki ginčijamos Kreditavimo sutarties sudarymo, tiek sudarymo metu, tiek ir vėliau, leidžia konstatuoti, kad iš tikrųjų įkeistas bankams butas bei garažas priklausė ieškovės buvusiam sutuoktiniui A. M., o paskola iš Nordea banko buvo paimta be kita ko ir tam, kad būtų refinansuota A. M. iki santuokos su ieškove gauta paskola iš AB banko Snoras. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė nežinojo, jog ji yra kredito gavėja ir kokią konkrečiai kredito sumą Nordea bankas suteikė kredito gavėjams ir / ar kokia šios sumos dalis buvo skirta būtent įsiskolinimui AB bankui Snoras padengti. Be to, iš byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, kad Nordea bankas būtų tyčia pranešęs ieškovei tikrovę neatitinkančius duomenis arba tyčia nutylėjęs reikšmingas aplinkybes. Ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo iš esmės paremti tik ieškovės subjektyviu įsitikinimu, kuris nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais, kad Nordea bankas žinojo, jog A. M. nebuvo sąžiningas su savo sutuoktine ir neatskleidė ieškovei visų esminių aplinkybių. Ta aplinkybė, kad bankas žinojo ieškovės šeiminę padėtį ir tai, jog ieškovė su A. M. iki ginčijamos sutarties pasirašymo pragyveno 5 mėnesius, tačiau ieškovę Kreditavimo sutartyje nurodė kaip kredito gavėją, o ne kaip sutuoktinę, duodančią sutikimą kitam sutuoktiniui paimti paskolą, savaime nereiškia atsakovo nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų ir nepažeidžia jokių teisės normų. Savo ruožtu teismas negali naikinti galiojančios sutarties ar jos dalies, remdamasis vien tik ieškovės patikinimu, kad ji veikė iš esmės nežinodama reikšmingos sandoriui sudaryti informacijos, pasitikėdama savo sutuoktiniu, o visus reikšmingus dokumentus, liudijančius apie sutuoktinio įsiskolinimus, ji pamatė tik po sutuoktinio mirties. Pažymėtina ir tai, kad pasitikėjimas sutuoktiniu savaime neatleidžia ieškovės nuo pareigos būti rūpestinga ir atidžia bei įvertinti pasirašomų sandorių ir prisiimamų prievolių sukeliamas teisines pasekmes.

44Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad kreditavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditavimo sutartys nėra specifinės, tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

45Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodė sveikatos trūkumų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo suvokti ginčijamos Kreditavimo sutarties sąlygų, ir konkrečiai sąlygos, kurioje ji nurodyta kaip kredito gavėja, o ne kaip sutikimą duodantis kredito gavėjo sutuoktinė. Apeliantė taip pat neteigė, kad jai nebuvo leista susipažinti tiek su paraiška kreditui gauti, tiek ir su Kreditavimo sutarties sąlygomis, o ta aplinkybė, kad galbūt pati ieškovė neįdėmiai išanalizavo Kreditavimo sutarties sąlygas ir / ar paskubėjo jas pasirašyti, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu naikinti Kreditavimo sutarties sąlygą ir taip pažeisti kitos sandorio šalies (Nordea banko), kurios nesąžiningumas taip pat nebuvo įrodytas, teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė nurodo, jog pasirašydama Kreditavimo sutartį suprato, kad ji duoda sutikimą sutuoktiniui gauti paskolą, o tai reiškia, kad ieškovė suprato, jog paimama paskola yra ne A. M. asmeninė paskola, kuri reikalinga tam, kad būtų patenkinti tik šio asmens poreikiai, o tai, jog paskola imama tam, kad būtų patenkinti šeimos poreikiai, ir ieškovė pagal įstatymą yra atsakinga už šios paskolos grąžinimą. Kaip jau buvo minėta, iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarties, Kreditavimo sutarties sąlygų matyti, kad paskola buvo imama, nurodant, jog paskola yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti.

46Pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojantį CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Be to, aplinkybė, jog ieškovė kartu su A. M. kreipėsi į teismą, prašydami leidimo įkeisti butą, o toks leidimas turi būtų gautas tik tuo atveju, jei turtas pripažintas šeimos turtu (CK 3.85 straipsnio 2 dalis), reiškia, kad sudarant Kreditavimo sutartį buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su šeimos turtu.

47Papildomai paminėtina ir tai, kad ieškovė iki ginčijamos Kreditavimo sutarties pasirašymo, sudarė ir kitus sandorius (pavyzdžiui, paskolos sutartį su V. J.), be to, kaip ir pati nurodė, ieškovė turėjo privatų renginių organizavimo verslą, todėl ji akivaizdžiai ne pirmą kartą dalyvavo sutarties pasirašyme ir, elgdamasi protingai ir rūpestingai, turėjo įdėmiai įvertinti sudaromos Kreditavimo sutarties pasekmes. Paskolos sutartis, sudaryta su V. J., nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl teigti, kad šią paskolos sutartį iš esmės sudarė A. M., nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinyje ieškovė pati nurodė, jog sutuoktinis jai aiškino, jog kredito suma (640 000 Lt) yra mažesnė už buto rinkos vertę (tuo metu ji galėjo būti daugiau nei 800 000 Lt), todėl jį įkeitus Nordea bankui skolos grąžinimas bus visiškai užtikrintas (I t., b. l. 93). Minėtas ieškovės ieškinyje nurodytas teiginys iš esmės paneigia ieškovės apeliaciniame skunde pateiktus paaiškinimus, kad Kreditavimo sutarties sudarymo metu ji nesuprato, kokia buvo kredito suma, nes paraiškoje kreditui gauti 640 000 Lt suma buvo įrašyta kaip įgyjamo būsto kaina. Be kita ko, ieškinyje nurodyta aplinkybė patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buto įsigijimo iš sutuoktinių lėšų (gauto kredito) refinansavimas, ieškovei būtų suteikęs naudos, jeigu paskola būtų išmokėta ir turtas nebūtų nuvertėjęs.

48Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad kreditas negali būti laikomas paimtu šeimos interesais, būstui finansuoti, nes butas A. M. įgytas dar 2003–2004 metais. Visų pirma, pati ieškovė Kreditavimo sutartyje patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams. Antra, pati ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ankstesnės A. M. sudarytos kreditavimo sutartys buvo skirtos sutuoktiniui priklausančiam butui įsigyti, o ginčijama Kreditavimo sutartis atsirado iš anksčiau sudarytų sutarčių. Taigi Nordea banko išduota paskola skirta refinansuoti ne bet kokią A. M. paimtą paskolą, o būtent būsto įgijimo paskolą. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniams refinansavus ankstesnę asmeninę A. M. skolą dėl buto įsigijimo ir įrengimo, butas galėtų tapti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tai akivaizdžiai atitiko ir ieškovės bei jos šeimos interesus ir tikėtina, jog būtent tokių pasekmių abu sutuoktiniai siekė (A. M. bute gyveno ne vienas, o kartu su ieškove ir jos nepilnamete dukra, vertino butą kaip šeimos turtą ir kreipėsi į teismą dėl leidimo šį butą įkeisti).

49Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, kad Kreditavimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su kredito dalies panaudojimu, ir sutinka su atsakovo pozicija, jog kredito panaudojimas ne pagal paskirtį ir sutuoktinių tarpusavio nesusitarimas, neatleidžia skolininko nuo prievolės grąžinti kreditą bankui, kadangi remiantis CK 6.877 straipsniu paskolos naudojimo tikslas nustatomas būtent kredito davėjo naudai. Be to, ieškovė iš esmės neįrodė, kad jai nebuvo žinoma, jog dalis kredito sumos buvo pervesta į pačių kredito gavėjų Kreditavimo sutartyje nurodytą sąskaitą ir pinigai buvo įnešti į UAB „Victoria Gym“. Atsakovas nėra atsakingas už kredito gavėjų veiksmus, susijusius su kredito panaudojimu. Kaip jau buvo minėta, kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito pasiskirstymo aplinkybių. Be to, ieškovės nurodomi argumentai, susiję su kredito panaudojimu bei su tuo, kad atsakovas nekontroliavo kredito panaudojimo, nėra susiję su aplinkybėmis, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu ieškovės nurodomais pagrindais, nes šioje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su ta padėtimi, kuri buvo sudarant Kreditavimo sutartį, t. y. ar ieškovė teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

50Ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų nepatvirtina ir santuokos nutraukimo byloje pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad kreditą Nordea bankui turės grąžinti A. M. asmeniškai. Nesant kreditoriaus (t. y. Nordea banko) sutikimo, pakeisti solidariosios skolininkų prievolės pobūdžio negalima, o teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, tokios sutarties nepatvirtino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

51Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė teismui prašymą priteisti 3 303,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teisine analize ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu) ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (III t., b. l. 108-111).

55Pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taigi ir atstovavimo išlaidos, turi būti realios ir pagrįstos. Nagrinėjant ir vertinant atsakovo prašymą, susijusį su advokato pagalbai apmokėti išlaidų priteisimu, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

56Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą negali būti priteista didesnė nei 1 500 Lt (1,5 MMA) suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punktą, į tai, kad advokatė, rengusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovui atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, o apeliantė apeliacinės instancijos teisme nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių atsakovo atstovei būtų būtina papildomai ruoštis bylai, taip pat į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš apeliantės atsakovui priteisia iš viso 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Priteisti atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank, veikiančiam per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, iš ieškovės D. Ž. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. Ž. (buvusi pavardė – M.) kreipėsi į teismą, prašydama: 1)... 5. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. A. M. ir D. M. su atsakovu... 6. Ieškovės teigimu, Kreditavo sutarties dalis, kurioje ieškovė nurodyta kaip... 7. Ieškovė paaiškino, kad A. M. yra buvęs ieškovės vyras. Iki santuokos... 8. Ieškovė nurodė, kad A. M. paaiškino, jog būsto statybai (išpirkimui) yra... 9. Ieškovė taip pat nurodė, kad A. M. nuo jos slėpė visus dokumentus, todėl... 10. Ieškovės įsitikinimu, esant anksčiau gautos paskolos refinansavimui,... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo... 14. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė paaiškino pasitikėjusi... 15. Teismas pažymėjo, kad paskolos paėmimo metu ieškovė dirbo bendrovėje UAB... 16. Teismas taip pat nustatė, kad paraiškoje kreditui gauti įvardijama, jog... 17. Teismas nurodė, kad sudarant sandorį buvo įvertintas įkeičiamas butas ir... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Ieškovė D. Ž. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 20. Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių,... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą... 25. Iš ieškovės D. Ž. ieškinio bei bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje... 26. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios... 27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Ž. ir A. M. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė... 29. Atsakovas Nordea bankas 2008 m. gegužės 9 d. pažyma apie kredito suteikimą... 30. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi... 31. Iš D. M. ir A. M. pasirašytos paraiškos būsto kreditui gauti (I t., b. l.... 32. Byloje ginčijama Kreditavimo sutartis Nr. BK 08/05/92D sudaryta 2008 m.... 33. Pagal bylos duomenis 2008 m. gegužės 19 d. A. M. padengė 244 385 Lt skolą... 34. Atsakovas Nordea bankas 2009 m. gegužės 7 d. A. M. ir D. M. pranešė, kad... 35. Byloje taip pat yra pateiktas 2010 m. gegužės 3 d. D. M. ir A. M. prašymas... 36. Ieškovė D. Ž. 2011 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 37. Analizuojant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas... 39. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip... 40. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai,... 41. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde... 43. Tiek pačios ieškovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai, atsižvelgiant į... 44. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad kreditavimo sutartims, kaip ir... 45. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė... 46. Pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojantį CK 3.109 straipsnio... 47. Papildomai paminėtina ir tai, kad ieškovė iki ginčijamos Kreditavimo... 48. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad kreditas negali būti laikomas paimtu... 49. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, kad... 50. Ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų nepatvirtina ir... 51. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 54. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė teismui prašymą... 55. Pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taigi ir... 56. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 59. Priteisti atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank, veikiančiam per akcinės...