Byla 2-4587-905/2013
Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo E. Š

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

2teismo posėdžio sekretorė Eglė Zubrickaitė,

3dalyvaujant ieškovo atstovei Giedrei Jančiauskienei ir

4atsakovės atstovei advokatei Akvilei Grikienytei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ieškinį atsakovei J. Š. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo E. Š..

6Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

7Ieškovas prašė iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio rūsio ir ūkinio pastato, esančių ( - ). Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad atsakovė neteisėtai įsigijo ūkinį pastatą, padidino jo plotą, todėl apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją natūra ir ūkinį pastatą grąžino Vilniaus miesto savivaldybei; be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodyta nutartimi grąžino savivaldybės nuosavybėn ginčo rūsį. Anot ieškovo, atsakovė nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių), nurodytomis patalpomis naudojasi neturėdama jokių teisių į jas, todėl turi būti iškeldinta.

8Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra rūsio ir ūkinio pastato savininkas ir turi reikalavimo teisę pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį. Anot atsakovės, šios patalpos yra visų gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų, tarp jų – ir atsakovės, bendroji dalinė nuosavybė, todėl teismų sprendimai (nutartys) negali būti vykdomi ieškovo nurodomu būdu tol, kol nenustatytos kiekvienam iš patalpų savininkų tenkančios rūsio ir ūkinio pastato realiosios dalys arba naudojimosi tvarka. Be to, atsakovė paaiškino, kad ji nesinaudoja ūkiniu pastatu, šiuo pastatu naudojasi trečiasis asmuo pastate laikydamas malkas.

9Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovės argumentus ir su ieškiniu nesutiko.

10Nustatytos aplinkybės

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-12/2011:

12- pripažino 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių ir rūsio, esančių name ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės, iš dalies negaliojančia dėl neteisėtai J. Š. asmeninės nuosavybės teise įgyto 12,31 kv. m ploto buto patalpų;

13- pašalino iš 1992 m. gruodžio 18 d. (sutarties) teiginį apie rūsio privatizavimą;

14- pripažino 1996 m. balandžio 3 d. susitarimą, sudarytą tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria J. Š. įsigytas 72,42 kv. m butas pakeistas į 30/100 namo, esančio ( - ), dalį ir parduotas ūkinis pastatas, negaliojančiu ir grąžino šalis į ankstesnę padėtį: įpareigojo J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise 60 kv. m pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1/p (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), o Vilniaus miesto savivaldybę įpareigojo grąžinti J. Š. 20,47 Lt;

15Šiame Apeliacinio teismo sprendime nurodyta sprendimo įpareigojimus įvykdyti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (T. 1, b. l. 10-24).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012, pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį ir pripažino negaliojančia tą 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir J. Š., dalį, kuria J. Š. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo 83,50 kv. m rūsį, esantį ( - ). Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutarta 83,50 kv. m rūsį, esantį ( - ), grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei (T. 1, b. l. 25-43, 44-46).

17Antstolio V. M. 2012 m. spalio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 0013/12/00239 nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. išduotas vykdomasis raštas (dėl įpareigojimo J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise 60 kv. m pastatą, esantį ( - ), neįvykdytas (T. 1, b. l. 47). Antstolio tą pačią dieną surašytame akte Nr. 0013/12/01567 nustatyta, kad neįvykdytas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. išduotas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 83,50 kv. m rūsį, esantį žemės sklype ( - ), (T. 1, b. l. 48). Šiuose abiejuose aktuose nurodyta, kad vartų, pro kuriuos galima patekti į namo kiemą, niekas neatidarė <...> vartų atidaryti nėra galimybės.

18Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. gruodžio 6 d. įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), (T. 1, b. l. 106-107).

19Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ji naudojasi ginčo rūsiu (rūsio dalimi), tik nurodė, jog rūsiu (tam tikromis rūsio dalimis) naudojasi (turi teisę naudotis) ir kiti asmenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nustatyta ieškovo nurodomą faktinę aplinkybę, kad atsakovė iki šiol negrąžino savivaldybei rūsio, t. y. neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutarties.

20Atsakovė taip pat nurodė, kad ji nesinaudoja ginčo ūkiniu pastatu – anot atsakovės atstovės, ūkiniame pastate nėra nė vieno atsakovės daikto, pastatu naudojasi trečiasis asmuo (T. 2, b. l. 4). Atsakovei neigiant faktinio naudojimosi ūkiniu pastatu aplinkybę, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus, jog būtent atsakovė pažeidžia ieškovo teises naudotis ūkiniu pastatu. Šia prasme pažymėtina, kad 2012 m. spalio 15 d. surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 0013/12/00239 nurodyta (tik tiek), kad vartų, pro kuriuos galima patekti į namo kiemą, niekas neatidarė; kad vartų atidaryti nėra galimybės. Šie akte įrašyti teiginiai, teismo vertinimu, neinformatyvūs ir niekaip nepatvirtina nei to, kad būtent atsakovė pažeidžia ieškovo teises į ūkinį pastatą, nei to, kad ieškovo teisės į ūkinį pastatą iš viso pažeidžiamos bet kurio kito asmens. Šių ieškovo teisių pažeidimo, teismo vertinimu, nepatvirtina ir 2005 m. rugsėjo 28 d. surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas (T. 1, b. l. 116-117), nes šis aktas surašytas beveik prieš aštuonis metus ir todėl nepaneigia atsakovės atstovės teiginių, kad atsakovė šiuo metu visiškai nesinaudoja ūkiniu pastatu, t. y. atsakovė nepažeidinėja savivaldybės teisių į ūkinį pastatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė faktinės aplinkybės, kad jo teises į ūkinį pastatą pažeidžia būtent atsakovė (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

21Aplinkybių teisinis įvertinimas

22Dėl ginčo daiktų savininko

23Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

24Aiškindamas ir taikydamas CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų kontekste, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kito, o 2000 m. CK 4.82 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi daugiabučio namo negyvenamosios patalpos pagal savo paskirtį nėra visų namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, todėl butų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, lieka viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, jos išlieka savarankišku nuosavybės teisių objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Zareckis ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2008). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai, tačiau <...> neįtvirtinta visų gyvenamojo namo negyvenamųjų patalpų bendrojo naudojimo ir jų priklausymo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrija v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1/2011).

25Remdamasis nurodytomis kasacinio teismo suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad ginčo rūsys ir ūkinis pastatas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartimi pritaikius restituciją) nėra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Konstatuotina, kad ginčo daiktai – rūsys ir ūkinis pastatas – nors ir gali būti vertinami kaip gyvenamojo namo priklausiniai (bendrojo naudojimo objektai), tačiau šiuo konkrečiu atveju tai yra neprivatizuota viešoji, o ne privati nuosavybė, t. y. šių daiktų savininkas Vilniaus miesto savivaldybė.

26Dėl ieškovo teisių gynimo

27Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. <...> ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. <...> Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Linkevičienė v. I. Gustienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012).

29Ieškovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis), taip pat šiame sprendime jau nurodytos CK 4.82 straipsnio 1 dalies, CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovo nuosavybės teises į ginčo rūsį ir ūkinį pastatą. Ieškovo nuosavybės teisių į ginčo rūsį nepaneigia vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre iki šiol neįregistruota savivaldybės nuosavybės teisių į rūsį (nes, minėta, turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama ir į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teises į ginčo daiktus, nes aptariami atsakovės argumentai prieštarauja nurodytai CK 4.82 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikai. Taigi ieškovas įrodė, kad jis yra abiejų ginčo daiktų savininkas.

30Dėl ieškovo teisių pažeidimų įrodytumo teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė tik pažeistas teises į rūsį, tačiau neįrodė, kad būtent atsakovė pažeidė (pažeidinėja) ieškovo teises į ūkinį pastatą. Šiame kontekste atsakovė net neneigė aplinkybių, kad ji naudojasi rūsiu, tačiau nurodė, kad ji (jau) nesinaudoja ūkiniu pastatu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – atsakovė su visu jai priklausančiu turtu iškeldintina iš ginčo rūsio. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta, neįrodžius ieškovo teisių pažeidimo (kad ieškovo teises į ūkinį pastatą pažeidžia būtent atsakovė).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Tenkinant ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. pareikštų reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 961 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir trečiasis asmuo nepareiškė prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas. Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo CPK 961 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė iš viso 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 9, 10, 11, 12) ir 6 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto registro paslaugas (T. 2, b. l. 13), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina iš viso 1003 Lt, t. y. pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų.

33Valstybei iš atsakovės priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (nuo kurios sumokėjimo ieškovas atleistas) ir 24,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 1; CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikintina 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi (T. 1, b. l. 67-68) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis, susijusi su draudimu atsakovei perduoti ar leisti kitaip naudotis tretiesiems asmenims ginčo ūkiniu pastatu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kita nutarties dalis paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

35Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 961 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2, 3 dalimis, Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.98 straipsniu,

Nutarė

36Ieškinį tenkinti iš dalies.

37Iškeldinti atsakovę J. Š., a. k. ( - ), su visu jai priklausančiu turtu iš 83,50 kv. m rūsio, esančio name ( - ), namo unikalus Nr. ( - ).

38Kitą ieškinio dalį atmesti.

39Priteisti atsakovei J. Š., a. k. ( - ), iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, 1003 (tūkstantį tris) Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti valstybei iš atsakovės J. Š., a. k. ( - ), 143 (šimtą keturiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio ir 24,49 Lt (dvidešimt keturis litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

41Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuri susijusi su draudimu atsakovei J. Š., a. k. ( - ), perduoti ar leisti kitaip naudotis tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu 60 kv. m ūkiniu pastatu, esančiu ( - ), žymimu indeksu 4I1p, unikalus Nr. ( - ).

42Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,... 2. teismo posėdžio sekretorė Eglė Zubrickaitė,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei Giedrei Jančiauskienei ir... 4. atsakovės atstovei advokatei Akvilei Grikienytei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 7. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš... 8. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė... 9. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovės argumentus ir su ieškiniu... 10. Nustatytos aplinkybės... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 12. - pripažino 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių ir rūsio, esančių name... 13. - pašalino iš 1992 m. gruodžio 18 d. (sutarties) teiginį apie rūsio... 14. - pripažino 1996 m. balandžio 3 d. susitarimą, sudarytą tarp J. Š. ir... 15. Šiame Apeliacinio teismo sprendime nurodyta sprendimo įpareigojimus įvykdyti... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. Antstolio V. M. 2012 m. spalio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką... 18. Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. gruodžio 6 d. įregistruotos Vilniaus... 19. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ji naudojasi ginčo rūsiu (rūsio... 20. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji nesinaudoja ginčo ūkiniu pastatu – anot... 21. Aplinkybių teisinis įvertinimas... 22. Dėl ginčo daiktų savininko... 23. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų... 24. Aiškindamas ir taikydamas CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo... 25. Remdamasis nurodytomis kasacinio teismo suformuotomis teisės aiškinimo ir... 26. Dėl ieškovo teisių gynimo... 27. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.98 straipsnyje, kuriame... 29. Ieškovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo... 30. Dėl ieškovo teisių pažeidimų įrodytumo teismas sprendžia, kad ieškovas... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Tenkinant ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. pareikštų... 33. Valstybei iš atsakovės priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už patenkintų... 34. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikintina 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi... 35. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio... 36. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Iškeldinti atsakovę J. Š., a. k. ( - ), su visu jai priklausančiu turtu iš... 38. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 39. Priteisti atsakovei J. Š., a. k. ( - ), iš ieškovo Vilniaus miesto... 40. Priteisti valstybei iš atsakovės J. Š., a. k. ( - ), 143 (šimtą... 41. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi... 42. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...