Byla 2A-1201-798/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Danola“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Augustine house plius“ bei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „UCS Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „UCS Baltic“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Danola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Augustine house plius“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ritmas“, J. F., S. M., T. D., išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl daikto kainos sumažinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškininiu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 77971,19 Lt nuostolių, 6150,92 Lt patalpų šildymo išlaidų, 4114 Lt už statinio termovizinius ir konstrukcijos tyrimus, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2006-12-06 su atsakovu UAB „Danola“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytų Lizingo sutarčių pagrindu gavo teisę naudotis atsakovės lizingo davėjui parduotomis patalpomis, su sąlyga, kad sumokėjus lizingo davėjui patalpų kainą, jos pereis ieškovui nuosavybės teise. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas patvirtino, kad patalpos yra tinkamos naudoti bei neturi trūkumų, tačiau pradėjus jas naudoti pastebėta, kad jose sunku palaikyti norimą temperatūrą. Ieškovo užsakymu 2010 m. balandžio mėnesį atlikus patalpų termovizinį tyrimą nustatytos galimos problematiško patalpų šildymo priežastys - nehermetiškos siūlės tarp langų, durų ir jų rėmų; nesandari elektros instaliacija; nepakankama atitvarų šiluminė izoliacija. Ieškovui kreipusis į atsakovą su pretenzija, pastarasis įpareigojo UAB „Statybos ritmas“, kuri yra patalpų statybos rangovė, pašalinti galimus patalpų statybos trūkumus. Minėtas subjektas atsakė ieškovui, kad buvo atlikti papildomi patalpų išorinio apšildymo darbai, tačiau ieškovui atlikus pakartotinį termovizinį patalpų tyrimą paaiškėjo, jog tokie trečiojo asmens darbai nedavė jokių rezultatų. Teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad patalpų trūkumų pašalinimas kainuotų 77971,19 Lt. Nurodė, kad turto trūkumai neabejotinai mažina turto vertę. Kadangi atsakovas pardavė ieškovui patalpas su paslėptais trūkumais, turto pirkimo pardavimo kaina turi būti sumažinta tokių trūkumų šalinimo sumos dydžiu, vadinasi, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 77 971,19 Lt sumą, taip pat kompensuoti patalpų trūkumų nustatymo išlaidas. Kadangi patalpose dėl jų trūkumų buvo sunku palaikyti norimą temperatūrą, tai ieškovas buvo priverstas jas šildyti elektriniais šildytuvais. Už sunaudotą elektros energija jis patyrė 6150,92 Lt išlaidų, kurias, jo nuomone, turi taip pat atlyginti atsakovai.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovas neįvardino kokias konkrečiai teisės normas ar sutarties sąlygas atsakovas yra pažeidęs. Pabrėžė, kad patalpos pripažintos tinkamomis naudoti 2005-07-14 aktu, be to, pats ieškovas sutartimi patvirtino, kad patalpos atitinka joms keliamus reikalavimus ir dėl jų kokybės pretenzijų atsakovui nėra. Atsakovo teigimu, išorinių atitvarų termoizoliacijos storis pagal projektą buvo 13 mm, tuo tarpu faktiškai yra 15 mm, tai yra, sienų apšildymas yra netgi geresnis nei pagal projektą. Pagal ieškovo užsakymu atliktų termovizinių tyrimų duomenis, patalpose vyraujanti temperatūra atitinka ribinės oro temperatūros normą. Ieškovas skundžiasi tariamais patalpų trūkumais, tačiau faktiškai pretenziją atsakovui pateikė tik po 3 metų nuo patalpų perdavimo momento, tuo tarpu teisės aktai nustato, kad reikalavimas dėl trūkumų šalinimo turi būti pareikštas per protingą laiko terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 2 metai. Akivaizdu, kad ieškovas tokį terminą yra ženkliai praleidęs. Taigi, ieškinys atmestinas taikant ieškinio senaties termino institutą. Atsakovai suabejojo ekspertės R. U. objektyvu. Abejonę grindė tuo, kad ekspertė neteisingai atliktus statybos darbus vertino kaip rekonstrukciją, nors pagal STR 2.05.01:1999 ar STR 2.0.01:2005, kuriais vadovavosi ekspertė R. U., atlikti darbai priskirtini prie kapitalinio remonto darbų. Teismo paskirtos ekspertizės akte atsakovai pasigedo išsamesnių skaičiavimų. Dėl tariamų trūkumų šalinimo kainos, atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kadangi, jo nuomone, tokius trūkumus galima pašalinti už ženkliai mažesnę kainą pagal atsakovo iniciatyva atliktoje eksperto prof. hab. dr. L. U. teikiamo ekspertizės akto priede – lokalinėje sąmatoje – nurodytą sumą 9708 Lt be PVM. Atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovo patirtų išlaidų patalpų šildymui. Jo nuomone, ieškovas nepagrindė šių išlaidų (t. 1, b.l.198-206, t. 4 b.l. 79-84).

6Tretieji asmenys J. F. (pastato, esančio ( - ), architektas ir projekto vadovas) ir S. M. (pastato, esančio ( - ), konstruktorius) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad pastato statybinės konstrukcijos buvo suprojektuotos pagal projektavimo užduotį ir architektūrinius brėžinius, kurie atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Mano, kad V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012-08-13 tyrimo aktu atlikti skaičiavimai apima tik dalį išorinės sienos konstrukcijos, skaičiavimai atlikti tik dėl fasado konstrukcijos detalės, neatsižvelgiant į vidinėje išorės sienos pusėje įrengtą šilumos izoliaciją, be to, skaičiavimai atlikti ieškovo užsakymu ir jų turinys yra parengtas pagal ieškovo pageidavimą, todėl tokiais skaičiavimais negali būti remtasi šioje byloje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Danola“ ir UAB „Augustine house plius“ ieškovo UAB „UCS Baltic“ naudai 11 746,68 Lt nuostolių, 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus, 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-10-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,03 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Danola“ ir UAB „Augustine house plius“ valstybės naudai 31,64 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo UAB „UCS Baltic“ valstybės naudai 144,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas UAB „Danola“ ir AB „SEB lizingas“ 2006-12-06 sudarė Finansinio lizingo sutartis Nr. 2006-120087 ir Nr. 2006-110388, kurių pagrindu AB „SEB lizingas“ nupirko iš atsakovo patalpas, 7 automobilių parkavimo vietas, esančias ( - ), ir perdavė jas valdyti ieškovui, su sąlyga, kad pastaroji, dalimis sumokėjusi visą patalpų kainą lizingo davėjui AB „SEB lizingas“, įgys nuosavybės teisę į tokias patalpas (toliau – Patalpos). Ieškovas, atsakovas UAB „Danola“ ir AB „SEB lizingas“ 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo davėjas AB „SEB lizingas“ įgijo iš atsakovo ieškovo pasirinktas 532,86 kv. m administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), 253519/1629760 dalis parkingo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-07-14, 2005-09-05, 2006-11-24 aktais pastate, ( - ), esančios patalpos, taip pat ir ieškovo valdomos, pripažintos tinkamomis naudoti. Ieškovas 2008-01-04 raštu informavo atsakovą, kad patalpos nepakankamai sušyla. UAB „Miesto renovacija“ 2010-04-08 parengto termovizinio tyrimo duomenimis, patalpose, esančiose ( - ), vidaus temperatūra yra 19-21 laipsnių, kai lauko temperatūra siekia 1 laipsnį; temperatūrų skirtumas 20-22 laipsniai. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad ne visose patalpose yra hermetiškos siūlės tarp langų/durų rėmų ir angokraščių, nekokybiškai sumontuoti langai, nesandariai sumontuoti elektros lizdai ir elektros instaliacija, galima nepakankama išorinių atitvarų šiluminė izoliacija, dėl ko sienos temperatūra siekia 15,5 laipsnių. 2010-04-15 ieškovas pretenzija dėl patalpų trūkumų informavo atsakovą apie termovizinio tyrimo išvadas ir pareikalavo imtis reikiamų veiksmų esamų problemų sprendimui. Atsakovas UAB „Danola“ 2010-04-27 raštu paaiškino, kad visi trūkumai padaryti pastato statybos metu, todėl įsipareigojo apie tai pranešti pastato, statybą vykdžiusiam rangovui – trečiajam asmeniui UAB „Statybos ritmas“. Ieškovas 2010-09-02 raštu pareikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymus, t. y. organizuoti patalpų termovizinį tyrimą ir pateikti šio tyrimo ataskaitą patvirtinančią, kad patalpų šildymo ir tinkamos darbui temperatūros patalpose palaikymo priežastys yra pašalintos. Trečiasis asmuo UAB „Statybos ritmas“ 2010-09-24 raštu informavo ieškovą, kad 2010 m. birželio mėnesį patalpos buvo papildomai apšiltintos. Ieškovas 2010-09-28 raštu pakartotinai pareikalavo, kad atsakovas organizuotų patalpų termovizinį tyrimą ir pateiktų šio tyrimo ataskaitą (t.1, b.l. 82). UAB „Miesto renovacija“ 2010-10-28 parengto termovizinio tyrimo duomenimis, patalpose, esančiose ( - ), vidaus temperatūra yra 20-22 laipsnių, kai lauko temperatūra siekia 4 laipsnius; temperatūrų skirtumas 16-18 laipsnių bei nurodyta, kad ne visose patalpose yra hermetiškos siūlės tarp langų/durų rėmų ir angokraščių, šiluminė atitvarų izoliacinė medžiaga nėra tolygi, nepakankama perdangos šiluminė izoliacija. Ieškovas 2010-11-02 pretenzija pakartotinai pareikalavo atsakovą pašalinti trūkumus. Atsakovas 2010-12-06 raštu informavo ieškovą, kad patalpų trūkumų nešalins. V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ 2011-04-20 tyrimo aktu nustatė, jog patalpose, ( - ), vėdinimo fasado atitvaros netenkina projektinės u=0,2193 reikšmės, nes matomi tarpai tarp plokščių; vėjo izoliacijos plokštės storis yra 1,5 cm, kai pagal projektą turi būti 3 cm; vėjo izoliacijos sluoksnis nėra sandarus. Šio akto duomenimis, nurodytų trūkumų ištaisymo kaina 2011 m. rinkos kainomis yra 27 270 Lt. Ieškovo paskaičiavimu, jis nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio už elektros energiją, sunaudotą elektriniams šildytuvams, sumokėjo 6150,92 Lt. Taip pat 4114 Lt už statinio termovizinius ir konstrukcijos tyrimus. UAB „Danola“ išskaidyta į dvi bendroves – UAB „Danola ir UAB „Augstine Huse plius“ bei atskirtas jų turtas, teisės ir prievoliniai įsipareigojimai.

10Teismas nustatė, kad ieškovas yra pastato, esančio Ulono g. 5, Vilniuje, valdytojas, atsakovas UAB „Danola“ yra minėto pastato pardavėjas (kurio turtas, teisės ir prievolės padalintos su atsakovu UAB „Augustine house plius“ 2012-08-10), o trečiasis asmuo UAB „Statybos ritmas“ yra pastato rangovas. Teismo vertinimu, parduotų patalpų kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek pagal 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas – atsakovas UAB „Danola“, todėl jo pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka minėtam atsakovui, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims. Atsakovas užsakė pastatyti patalpas pardavimui, pardavė jį pirkėjams ir kaip pardavėjui pagal įstatymą bei pirkimo–pardavimo sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl jis ir yra atsakingas pirkėjui (pirkėjams), o šiuo atveju jo teises parėmusiam ieškovui, už parduoto daikto kokybės trūkumus. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog Patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi būtų suteikta teisė pirkėjui tiesiogiai reikšti reikalavimus rangovui, šiuo atveju – UAB „Statybos ritmas“. Dėl to teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad patalpų kokybės garantiniu laikotarpiu paaiškėjus sienų trūkumams, ieškovas esą turėjo galimybę reikšti ieškinį dėl kokybės trūkumų patalpų statybos rangovui. Teismas nustatė, kad byloje esančioje 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodytas kokybės garantijos terminas, todėl konstatavo, kad taikytinas įstatymo nustatytas terminas. P. S. įstatymo 36 str. 1 d. šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.698 str. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, priešingu atveju už daiktų trūkumus atsako pats pardavėjas (CK 6.333 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Šiuo atveju pardavėjas (atsakovas) pirkimo–pardavimo sutartimi garantavo ieškovui kaip daikto pirkėjui, patalpų pastatymo ir įrengimo, nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, o jei trūkumai paaiškėtų, pardavėjas, įsipareigojo savo sąskaita pašalinti trūkumus ir atlyginti nuostolius.

11Teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „Ramūnstata“ 2007 m. kovo 23 d., t. y. jau po ginčo patalpų įsigijimo iš atsakovo, sudarė elektros ir silpnų srovių darbų sutartį Nr. 07/03/23E-01, kurios pagrindu UAB „Ramūnstata“ patalpose atliko elektros ir silpnų srovių montavimo darbus išorinėje patalpų sienoje. Teismas, remdamasis abiejų ekspertų išvadomis, padarė išvadą, kad faktiškai įrengtas plonesnis nei techniniame projekte numatyta akmens vatos sluoksnis, priešvėjinės vatos sluoksnis yra nesandarus, o termovizinių tyrimų metu užfiksuoti didesni šilumos nuostoliai elektros lizdų vietose, atsirado dėl šilumos izoliacijos pašalinimo iš lizdų vietos ploto, garso izoliacijos iš vidinės pusės nebuvimo, kurių šalinimo išlaidos negali būti priteistos iš atsakovo visa apimtimi.

12Teismo vertinimu, eksperto hab. dr. L. U. išvadoje pasiūlymas statybos darbus atlikti iš išorės, yra pagrįstas, nes taip gaunama didesnė sienos šiluminė varža, o darbų organizavimas yra paprastesnis nei atliekant statybos darbus iš patalpų vidaus.

13Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimu siekia sumažinti prekės kainą (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikė, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, vertindamas atsakovo UAB „Danola“ neteisėtų veiksmų galimybę, pažymėjo, kad jis pirkimo–pardavimo sutarties 4.9 punktu užtikrino ieškovą, kad nėra akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių patalpų nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, o 4.11 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti pirkėjui visus nuostolius tuo atveju, jei paaiškėtų kokybės trūkumų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, susijusius su darbų trūkumų pašalinimo. Kadangi, teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos turi priežastinį ryšį su atsakovo UAB „Danola“ neteisėtais veiksmais (netinkamas pareigų vykdymas, pasireiškęs vengimu pašalinti patalpų trūkumus), todėl ieškovo reikalavimą atitinkamai sumažinti prekės kainą laikė pagrįstu.

14Teismas atsižvelgęs į tai, kad po patalpų įsigijimo ieškovo iniciatyva buvo atlikti elektros ir silpnų srovių montavimo darbai, į ekspertės R. U. ekspertizės akte nurodyta aplinkybę, kad būtent elektros kabelių vietose nėra šiltinimo medžiagos, į hab. dr. L. U. išsakytą argumentą, kad ekspertės R. U. ekspertizės akte visos atitvaros skaičiuojamos nepriklausomai nuo patalpų, o visam pastatui, į hab. dr. L. U. ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad siekiant pašalinti patalpų trūkumus, reikiamus darbus pakanka atlikti (t. y. trūkstamą vatos sluoksnį įrengti) iš išorinės sienos pusės, nes taip gaunama didesnė sienos šiluminė varža bei paprastesnis darbų organizavimas nei atliekant statybos darbus iš patalpų vidaus, į hab. dr. L. U. lokalinę sąmatą, sprendė, kad bendra visų darbų su medžiagomis kaina yra 11746,68 Lt su PVM. Dėl to teismas ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies, taikant ieškovo priimtiną teisių gynimo būdą, t. y. atitinkamai sumažindamas patalpų kainą.

15Teismas atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 6150,92 Lt dydžio išlaidas, patirtas mokant už elektros energiją, sunaudotą šildant patalpas elektriniais šildytuvais; pažymėjo, kad ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių šildytuvų naudojimo fakto ir apimčių, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, teismo vertinimu, nepatvirtino aplinkybės, kad ieškovas patyrė 6150,92 Lt išlaidų naudodamas elektrinius šildytuvus, nes minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta bendra sumą už suvartotą elektros energiją.

16Kadangi ieškovo patirtas 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus ir 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą, pagrindė rašytiniais įrodymais, tai šį ieškovo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas tenkintino.

17Teismas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgęs į UAB „Danola“ atskyrimo sąlygas, kuriose atsakovai nėra aptarę prievolių pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Danola“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, padarė išvadą, kad abu atsakovai atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš minėtos sutarties.

18Teismas nustatė, kad patalpos, pripažintas tinkamu naudoti 2006-11-24 aktu, todėl padarė išvadą, kad pirkėjui (ieškovui) teisė reikšti pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų buvo iki 2011-11-24. Ieškovas per įstatymu apibrėžtą patalpų kokybės garantijos terminą penkis kartus naudojosi teise reikšti pardavėjui pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų, t. y. 2008-01-04, 2010-04-15, 2010-09-02, 2010-09-28, 2010-11-02. Atsakovas po penktosios 2010-11-02 pretenzijos atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas jam pareiškimo 2010-12-06 pranešė ieškovui, kad jis neketina tenkinti ieškovo reikalavimų. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad nors atsakovas UAB „Danola“ iš esmės neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl parduotų patalpų trūkumų, tačiau aiškiai patvirtino, kad jis nesiims veiksmų pats juos ištaisyti ar kitaip pašalinti ieškovo teisių pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad būtent 2010-12-06 laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str. 1 d.). Kaip jau minėta CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovo reikalavimai pardavėjui buvo pareikšti patalpų kokybės garantijos termino laikotarpiu ir yra tiesiogiai susiję su parduoto daikto trūkumais. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2011-04-28, 2011-05-16 priimtas, 2011-10-05 paliktas nenagrinėtu (civilinė byla Nr. 2-10333-790/2011). 2011-10-12 ieškovas vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-1620-864/2013). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepraleisdamas minėtų terminu su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-04-28, padarė išvadą, kad tenkinti atsakovų prašymo taikyti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

19Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį (17,98%), proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Danola“ ir UAB „Augustine house plius“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o nesant galimybės priimti naujo sprendimo – šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

231. Dėl atsakomybės už patalpų trūkumus pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas, siekdamas atsakomybės už patalpų trūkumus pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ieškinį turėjo reikšti rangovui, projektuotojui ir (ar) statybos techniniam prižiūrėtojui ir tai padaryti nepraleisdamas ieškinio senaties termino, t. y. iki 2009 m. sausio 4 d. Byloje ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams, kurie pagal statybos teisės normas už patalpų trūkumus negali atsakyti, be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškinį turėjo atmesti visa apimtimi.

242. Dėl atsakomybės už patalpų trūkumus pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nors ieškovas kaip pirkėjas ieškinį dėl patalpų (t. y. parduoto daikto trūkumų) gali pareikšti atsakovams kaip pardavėjui, tačiau ieškovas ieškinį turėjo pareikšti nepraleisdamas sutrumpinto 6 mėn. ieškinio senaties termino. Ieškovo teisės į ieškinį atsiradimo diena – 2010 m. gruodžio 6 d., kai atsakovas UAB „Danola“ informavo ieškovą, kad patalpų trūkumų nešalins. Ieškinys pareikštas 2011 m. spalio 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas, ginčą spręsdamas pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, turėjo ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

253. Dėl materialiųjų teisės normų pažeidimo. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, bei taikęs atsakovams atsakomybę kai kuriuos klausimus sprendė pagal statybos, kitus – pagal pirkimo–pardavimo teisės normas. Teismas, nustatydamas už patalpų trūkumus atsakingą asmenį, taikė pirkimo–pardavimo teisės normas, tačiau apibrėždamas ginčo esmę – pagal statybos teisę; konstatuodamas teisę reikšti reikalavimus per garantijos terminą teismas sprendė pagal pirkimo–pardavimo teisės normas, tačiau patį kokybės terminą nustatė pagal statybos teisę ir pan. Atsakovų atsakomybės pagal ieškinį klausimas turėjo būti išspręstas sistemiškai – arba per statybos, arba per pirkimo–pardavimo teisės normas, nepažeidžiant teisinių santykių reglamentavimo išbaigtumo ir darnos. Teismas minėtų teisės šakos ir instituto normas taikė chaotiškai, taikytiną teisės normą parinkdamas ne pagal jos taikymo sąlygas, o pagal pageidaujamą rezultatą, tačiau toks teisės taikymas, nėra pagrįstas ir teisėtas. Dėl to teismas šias materialiosios teisės normas, t. y. statybos ir pirkimo–pardavimo, pažeidė (CPK 330 straipsnis). Be to, teismas nepagrįstai atmetė galimybę reikalauti rangovo atsakomybės už patalpų trūkumus, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už statinio trūkumus.

265. Dėl sprendime taikyto gynybos būdo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas siekia realizuoti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą gynybos būdą, t. y. sumažinti prekės kainą. Tačiau iš tiesų matyti, kad ieškovas siekė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytu gynybos būdu, t. y. iš tiesų prašė atlyginti patalpų trūkumų pašalinimo išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos patalpų kaina nebuvo nustatinėjama, o buvo įrodinėjamos trūkumų šalinimo išlaidos, nors tokių išlaidų ieškovas nepatyrė. Be to, teismas, atsakovo atsakomybę kildindamas iš daikto pirkimo–pardavimo sutarties, kurios šalys yra verslininkai, turėjo taikyti CK 6.334 straipsnio taisykles, o ne vadovautis vartojimo pirkimo–pardavimo teisės normomis.

276. Dėl PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo naudai solidariai iš atsakovų, be kita, ko priteisė 11 746 Lt nuostolius, 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus, 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą. Į visas šias sumas įeina PVM. Ieškovo naudai solidariai priteistos procesinės palūkanos taip pat apskaičiuotos nuo sumų su PVM. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pažeidė materialiosios teisės normas, t. y. ieškovo naudai priteisiant atitinkamas PVM sumas, buvo pažeistos Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo nuostatos, o kadangi ieškovui buvo priteistos didesnės sumos nei ieškovas realiai patyrė, kartu buvo pažeistos visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

287. Dėl įrodymų gavimo išlaidų nepagrįsto priteisimo. Teismas nepagrįstai 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus, 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą. Byla išspręsta remiantis ekspertų R. U. ir prof. habil. dr. L. U. pateiktais ekspertizės aktais, o ieškovo iniciatyva iki bylos nagrinėjimo atliktų termovizinių ir pastato konstrukcijų tyrimų išvados bylai buvo nereikšmingos, t. y. reikšmingai nepatvirtino ir nepaneigė byloje įrodinėtinų aplinkybių, todėl minėtos išlaidos negalėjo būti priteistos.

29Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „UCS BALTIC“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „UCS BALTIC“ iš atsakovų buvo priteista 11 746,68 Lt dydžio nuostolių suma, ir dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti: iš atsakovų solidariai priteisti 77 971,19 Lt dydžio nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. žyminį mokestį, pinigų sumas už advokato teisines paslaugas, 7200 Lt sumą, sumokėtą už teismo ekspertizę; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

311. Dėl patalpų trūkumų ir atsakovų atsakomybės. Ieškovas UAB „UCS BALTIC“, remdamasis teismo ekspertizės pateiktomis išvadomis, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsakovų reikalauja priteisti 77 971, 19 Lt nuostolių sumą. Pardavėjas, parduodantis nekilnojamąjį turtą, turi užtikrinti parduodamo nekilnojamojo turto atitikimą Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybą, reikalavimams. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį parduodamo daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką parduotas turtas bus tinkamas naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsako pardavėjas. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apskritai nebūtų to daikto prikęs arba už jį mokėjęs. Atsakovas UAB „Danola“ pažeidė savo prievoles ir ieškovui UAB „UCS BALTIC“ perdavė paslėptų trūkumų turinčias patalpas, neatitinkančias energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimų. Atsakovas UAB „Danola“ darbus, susijusius su patalpų pritaikymu ieškovo poreikiams, atliko 2006 m. rudenį, todėl tokie darbai turėjo būti vadovaujantis tuo metu galiojančiu techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005. Vilniaus miesto apylinkės teismo skirta ekspertizė nustatė, kad patalpų trūkumų pašalinimas siekiant užtikrinti patalpų atitikimą šiam techniniam reglamentui kainuotų 77 971,19 Lt. Esantys trūkumai trukdo naudoti patalpas pagal paskirtį ir sąlygoja didesnes ieškovo išlaidas patalpų šildymui. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį ir 6.399 straipsnį ieškovas paaiškėjus patalpų trūkumams turi teisę savo nuožiūra reikalauti patalpų pirkimo kainos sumažinimo, neatlygintinio patalpų trūkumų pašalinimo per protingą terminą, išlaidų patalpų trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, atlyginimo arba grąžinti už patalpas sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino patalpų trūkumų egzistavimą, vietoj prašomų 77 971,19 Lt, priteisė tik 11 746,68 Lt.

322. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 11 746,68 Lt rėmėsi atsakovų aiškinimais ir atsakovų samdyto eksperto išvadomis, esą patalpų išorinių sienų trūkumai lėmė elektros instaliacijos darbai, atlikti ieškovo užsakymu, nors byloje esantys įrodymai, ekspertų išvados tai paneigia. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, turėjo padaryti išvadą, kad keliolikos centimetrų tarpas tarp šilumos izoliacijos ir gipso – kartono plokštės egzistavo atsakovui UAB „Danola“ patalpas perduodant ieškovui. Teismo paskirta ekspertizė ieškovo užsakytų elektros instaliacijos įrengimo darbus įvertino tik kaip papildomą priežastį (šalia ne mažiau kaip trijų pagrindinių priežasčių), galėjusių turėti įtakos atskirų patalpų išorinių sienų trūkumų atsiradimui. Atsakovų samdytas ekspertas nevertino ieškovo užsakymu atliktų instaliacijos įrengimo darbų reikšmės patalpų išorinės sienų defektų atsiradimui. Be to, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad egzistuoja ne tik patalpų išorinių sienų vėjo izoliacijos trūkumai, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi atsakovų samdyto eksperto aiškinimais apie patalpų išorinių sienų trūkumų šalinimo darbų būdą, apimtį ir vertę. Tik atsakovų samdyto eksperto nurodytus patalpų išorinių sienų trūkumus – nepakankamą vėjo izoliacijos sluoksnį ir netinkamą vėjo izoliacijos įrengimą – galima pašalinti iš patalpų išorės. Atsakovų samdytas ekspertas, nustatęs tik vieną patalpų išorinių sienų trūkumą, nesiūlė kitų egzistuojančių patalpų išorinių sienų trūkumų šalinimo darbų būdo, apimties ir kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas be faktinio ir teisinio pagrindo nepaisė 2 kvalifikuotų asmenų – eksperto V. M. ir teismo ekspertės R. U. motyvuotų išvadų, kad yra ne vienas patalpų išorinių sienų trūkumas ir jų šalinimui būtini kompleksiniai darbai. Pirmosios instancijos teismo priteista pinigų suma yra nepakankama visiems teismo ekspertizės įvardintiems patalpų išorinių sienų trūkumams pašalinti. Teismo ekspertė R. U. nustatė, kad egzistuojantiems patalpų išorinių sienų trūkumams pašalinti būtina 77 971,19 Lt suma, todėl ši suma ir turėtų būti priteista.

333. Dėl ekspertų išvadų. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigęs, kad turi tikrinti atsakymų į klausimų pagrįstumą ekspertizės akte aprašytais tyrimais, atsakovų samdyto ekspertų išvadų atžvilgiu to nedarė. Teismas turėjo vertinti 2013 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir tikrinti eksperto išvadų atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams. Šiuo atveju atsakovų samdyto eksperto išvados neatitinka kitų byloje esančių įrodymų (2011 m. balandžio 20 d. tyrimo akto ir 2013 m. gegužės 20 d. ekspertizės akto). Teismas be pagrindo tikėjo atsakovų samdyto eksperto teiginiais, o savo paskirtos ekspertės išvadas sumenkino. Pirmosios instancijos teismas sureikšmino jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtintus atsakovų ir jų samdyto eksperto teiginius dėl apelianto UAB „UCS BALTIC“ užsakymu atliktų elektros instaliacijos įrengimo darbų kaip vienintelės patalpų išorinių sienų trūkumų priežasties, dėl per plono vėjo izoliacijos sluoksnio ir jos įrengimo netinkamumo kaip vienintelio patalpų išorinių sienų trūkumo ir dėl vėjo izoliacijos keitimo kaip visų patalpų išorinių sienų trūkumų pašalinimo priemonės. Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kad egzistavo keli patalpų išorinių sienų trūkumai, o jiems pašalinti reikia atlikti kompleksinius darbus, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Be to, atsakovo ir teismo skirtų ekspertų sienų brėžiniai skiriasi, atsakovų skirtas ekspertas neįvertino, kad patalpų išorinė siena yra nevienalytė, jokių skaičiavimų atsižvelgiant į langų ploto padidėjimą nepateikė, fiziškai neapžiūrėjo patalpų. Teismas ignoravo papildomo akto, atlikto eksperto V. M., teiginius ir argumentus bei teismo paskirtos ekspertės R. U. išvadą. Pirmosios instancijos teismas, susidūręs su atsakovų samdyto eksperto paaiškinimais, neigiančiais teismo ekspertės R. U. išvadas, galėjo teismo ekspertės R. U. pareikalauti teismo posėdyje pateikti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs byloje pateiktų įrodymų visumos, kritiškai ir objektyviai nevertindamas atsakovų ir jų samdyto eksperto išvadų, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą

344. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pirmosios instancijos teismui 2012 m. vasario 1 d. prašymą dėl 4719 Lt dydžio bei 2013 m. spalio 7 d. prašymą dėl 2156,83 Lt dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Šie prašymai buvo pateikti kartu su šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti patvirtinančių dokumentų kopijomis. Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nesvarstė šių išlaidų atlyginimo klausimo.

35Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „UCS BALTIC“ prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti teikiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą.

36Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

371. Dėl sisteminio teisės normų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius ir pirkimo–pardavimo santykius taikymo nustačius patalpų trūkumus. Statybos rangovą ir techninį prižiūrėtoją samdė atsakovas UAB „Danola“, todėl jis gali reikšti jiems reikalavimus dėl jų prievolių netinkamo vykdymo, sąlygojusio patalpų trūkumų atsiradimą. Iš atsakovo aiškinimų, kad atsakovas nėra statybų srities profesionalas ir neturėjo įtakos patalpų statybos darbų kokybei, seka, jog atsakovo UAB „Danola“ garantijos dėl patalpų kokybės buvo formalios ir neatitinkančios tikrovės. Tai, kad asmuo po kurio laiko nuo tam tikro užtikrinimo pateikimo ima aiškinti, kad nesuprato, už ką garantavo, negali tokio asmens atleisti nuo atsakomybės, kai paaiškėjo jo garantijų neatitikimas tikrovei. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, pagrįstai taikė tiek teisės normas reguliuojančias tiek statybos teisinius santykius, tiek pirkimo–pardavimo santykius ir įvertinęs tai, kad ginčas kilo dėl patalpų trūkumų, pagrįstai vadovavosi kokybės garantijos terminais, nustatytais teisės normų, reguliuojančių statybos teisinius santykius. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas prašo sumažinti patalpų kainą, nes ieškovai prašė sumažinti patalpų kainą atsižvelgiant į jų trūkumų šalinimo kainą (CK 6.363 straipsnio 4 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad patalpų kaina – 2 919 730 Lt, o trūkumų šalinimo išlaidos gali būti pareikalautos avansu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009), todėl atsakovų teiginys, kad ieškovas nepatyrė patalpų trūkumų šalinimo išlaidų ir todėl jos neatlygintinos, nepagrįstas.

382. Dėl ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jei šie trūkumai nustatyti per garantijos terminą, ir kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Patalpų atveju, bendrasis kokybės garantijos terminas yra 5 metai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti 2006 m. lapkričio 24 d. Bendrasis 5 m. patalpų kokybės garantijos terminas baigėsi 2011 m. lapkričio 24 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2011 m. spalio mėn., kai ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs.

393. Dėl patalpų trūkumų šalinimo kainos ir pridėtinės vertės mokesčio. Patalpų trūkumų egzistavimas reiškia, kad patalpų kaina turi būti mažesnė nei nurodyta 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir patalpų kaina mažintina patalpų trūkumų šalinimo kaina. Teismo ekspertizė patalpų trūkumų šalinimą įvertino 77 971,19 Lt. Tai reiškia, kad atsakovui už patalpas buvo sumokėta 77 971,19 Lt daugiau nei jos vertos. Atsakovui UAB „Danola“ už patalpas buvo sumokėta pinigų suma, į kurią PVM buvo įskaičiuotas. Dėl to mažinant patalpų kainą atsakovas privalo grąžinti patalpų kainos dalį kartu su proporcinga PVM dalimi. Be to, ieškovas užsiima specializuotų kompiuterinės apskaitos ir valdymo sistemų maitinimo ir pramogų įstaigoms prekyba, diegimu ir aptarnavimu. Dėl to statybos darbai, reikalingi patalpų trūkumų pašalinimui, nėra skirti ieškovo vykdomai veiklai. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad PVM, mokėtinas mokant už patalpų trūkumų šalinimo darbus, negalėtų būti kaip PVM įtrauktas į ieškovo PVM atskaitą. Dėl priteisinat 77 971,19 Lt sumą be PVM būtų pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas, taip pat nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos žalos atlyginimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011)

404. Dėl išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, priteisimo iš atsakovų. Teismas pagrįstai priteisė 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus, 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą, nes išlaidos laikytinos nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

41Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Danola“ ir UAB „Augustine house plius“ prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį.

42Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

431. Dėl patalpų trūkumų. Byla iškelta dėl patalpų išorės sienos trūkumų, susijusių su šilumos izoliacija patalpose. Šiuos trūkumus galima išskirti į dvi grupes: 1) šilumos izoliacinių medžiagų storio trūkumas (per plonas patalpų išorinėje sienoje įrengtų šilumos izoliacinių medžiagų kiekis); 2) įvairūs šilumos izoliacinių medžiagų pažeidimai (medžiagų subyrėjimas, nusėdimas, nusmukimas ir pan.). Atsakovai galėtų atsakyti tik už pirmosios grupės patalpų trūkumus, tačiau už antrosios grupės trūkumus atsakovai neatsako, nes šie trūkumai yra nulemti ieškovui atliktų masinių elektros instaliacijos įrengimo darbų jau po patalpų perdavimo. Elektros instaliacijos darbų mąstą ir jų poveikį šilumos izoliacijai patvirtina tiek atsakovo, tiek ieškovo kviesti ekspertai, kiti byloje esantys įrodymai. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antrosios grupės patalpų trūkumų šalinimo išlaidos iš atsakovų negali būti priteistos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

442. Dėl patalpoms taikytino STR. Ieškovas teigia, kad taisant pirmosios grupės patalpų trūkumus turi būti pasiektas STR 2.05.01:2005, o teismas, pritaręs atsakovų pozicijai, konstatavo, kad turi atitikti STR 2.05.01:1999. Teismo ekspertas prof. habil. dr. L. U. dėl taikytino STR paaiškino, kad jis taikytinas viso pastato, o ne patalpų atžvilgiu. Be to, taikytinas STR nustatytinas pagal pastato techninio gavimo sąvado gavimo datą. Projektavimo sąlygų sąvadas pastatui išduotas 2003 m. gruodžio 29 d., taigi projektuojant išorines sienas turėjo būti vadovaujamasi STR 2.05.01:1999. Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad patalpų išorinei sienai turėjo būti taikytini STR 2.05.01:2005 reikalavimai, nes 2006 m. atsakovai išorinėje sienoje įrengė langus, kas, ieškovo nuomone, laikytina rekonstravimu, kuriam reikėjo gauti naują projektavimo sąlygų sąvadą, jau galiojant STR 2.05.01:2005. Pastato išorinė siena yra ne patalpų, bet pastato konstrukcija. Kadangi pastate buvo atlikta ne daugiau kaip 20 proc. pakeitimų, tai šie dabai vertintini kaip kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prof. habil. dr. L. U. atlikta ekspertize ir sprendė, kad trūkumų šalinimo išlaidos, pasiekiant pastato šiluminių savybių atitikimą STR 2.05.01:1999 reikalavimams. Tokia teismo išvada, jei būtų buvusios nustatytos ir kitos būtinos atsakovų atsakomybės sąlygos, būtų buvusi teisinga.

453. Dėl ekspertų išvadų. Taisant trūkumus, už kuriuos galėtų atsakyti atsakovai, darbus racionaliau atlikti iš išorės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto prof. habil. dr. L. U. 2013 m. rugpjūčio 16 d. išvada. Ieškovo teiginys, kad eksperto prof. habil. dr. L. U. išvada nepagrįsta įrodymais, deklaratyvus ir klaidingas. Be to, eksperto išvada yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), o CPK nereikalauja įrodymais pagrįsti įrodymų. Dėl teismo pareigos apklausti ekspertę R. U. – atsižvelgiant į rungtyniškumo principą, aplinkybę, kad įrodymus turi rinkti ir teikti šalys, o ne bylą nagrinėjantis teismas, ieškovas prašymą apklausti teismo paskirtą ekspertę turėjo teikti pats. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino tiek teismo paskirto eksperto išvadą, tiek prof. habil. dr. L. U. 2013 m. rugpjūčio 16 d. išvadą, šių aktų išvadas palygino ir įvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

46IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

47Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

48Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

49Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“,bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).

50Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

51Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju CK 6.334 straipsnio taisyklės taikomos su išimtimi – pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

52Dėl aptarto teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje

53Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pirkimo–pardavimo sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

54Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas, atsakovas UAB „Danola“ ir AB „SEB lizingas“ 2006-12-06 sudarė Finansinio lizingo sutartis Nr. 2006-120087 ir Nr. 2006-110388, kurių pagrindu AB „SEB lizingas“ nupirko iš atsakovo patalpas, 7 automobilių parkavimo vietas, esančias ( - ), ir perdavė jas valdyti ieškovui, su sąlyga, kad pastaroji, dalimis sumokėjusi visą patalpų kainą lizingo davėjui AB „SEB lizingas“, įgys nuosavybės teisę į tokias patalpas. Ieškovas, atsakovas UAB „Danola“ ir AB „SEB lizingas“ 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo davėjas AB „SEB lizingas“ įgijo iš atsakovo ieškovo pasirinktas 532,86 kv. m administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), 253519/1629760 dalis parkingo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-07-14, 2005-09-05, 2006-11-24 aktais pastate, ( - ), esančios patalpos, taip pat ir ieškovo valdomos, pripažintos tinkamomis naudoti. Ieškovas 2008-01-04 raštu informavo atsakovą, kad patalpos nepakankamai sušyla (t.1, b. l.53). UAB „Miesto renovacija“ 2010-04-08 parengto termovizinio tyrimo duomenimis, patalpose, esančiose ( - ), vidaus temperatūra yra 19-21 laipsnių, kai lauko temperatūra siekia 1 laipsnį; temperatūrų skirtumas 20-22 laipsniai (t. 1, b.l.54). Tyrimo išvadoje nurodyta, kad ne visose patalpose yra hermetiškos siūlės tarp langų/durų rėmų ir angokraščių, nekokybiškai sumontuoti langai, nesandariai sumontuoti elektros lizdai ir elektros instaliacija, galima nepakankama išorinių atitvarų šiluminė izoliacija, dėl ko sienos temperatūra siekia 15,5 laipsnių (t. 1, b.l. 58-59). 2010-04-15 ieškovas pretenzija dėl patalpų trūkumų informavo atsakovą apie termovizinio tyrimo išvadas ir pareikalavo imtis reikiamų veiksmų esamų problemų sprendimui (t. 1, b.l.74). Atsakovas UAB „Danola“ 2010-04-27 raštu paaiškino, kad visi trūkumai padaryti pastato statybos metu, todėl įsipareigojo apie tai pranešti pastato, statybą vykdžiusiam rangovui – trečiajam asmeniui UAB „Statybos ritmas“ (t. 1, b.l. 78). Ieškovas 2010-09-02 raštu pareikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymus, t. y. organizuoti patalpų termovizinį tyrimą ir pateikti šio tyrimo ataskaitą patvirtinančią, kad patalpų šildymo ir tinkamos darbui temperatūros patalpose palaikymo priežastys yra pašalintos (t. 1, b.l. 79-80). Trečiasis asmuo UAB „Statybos ritmas“ 2010-09-24 raštu informavo ieškovą, kad 2010 m. birželio mėnesį patalpos buvo papildomai apšiltintos (t.1, b.l.81). Ieškovas 2010-09-28 raštu pakartotinai pareikalavo, kad atsakovas organizuotų patalpų termovizinį tyrimą ir pateiktų šio tyrimo ataskaitą (t.1, b.l. 82). UAB „Miesto renovacija“ 2010-10-28 parengto termovizinio tyrimo duomenimis, patalpose, esančiose ( - ), vidaus temperatūra yra 20-22 laipsnių, kai lauko temperatūra siekia 4 laipsnius; temperatūrų skirtumas 16-18 laipsnių (t.1, b.l. 83) bei nurodyta, kad ne visose patalpose yra hermetiškos siūlės tarp langų/durų rėmų ir angokraščių, šiluminė atitvarų izoliacinė medžiaga nėra tolygi, nepakankama perdangos šiluminė izoliacija (t. 1, b.l. 88). Ieškovas 2010-11-02 pretenzija pakartotinai pareikalavo atsakovą pašalinti trūkumus (t.1, b.l.112). Atsakovas 2010-12-06 raštu informavo ieškovą, kad patalpų trūkumų nešalins (t. 1, b.l. 114-115). Firma „Tyrimai ir projektai“ 2011-04-20 tyrimo aktu nustatė, jog patalpose, ( - ), vėdinimo fasado atitvaros netenkina projektinės u=0,2193 reikšmės, nes matomi tarpai tarp plokščių; vėjo izoliacijos plokštės storis yra 1,5 cm, kai pagal projektą turi būti 3 cm; vėjo izoliacijos sluoksnis nėra sandarus (t. 1, b.l.123).

55Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovui buvo parduotos patalpos neatitinkančios kokybės reikalavimų taikė CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punkte pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.363 straipsnyje nustatyti pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdai taikytini vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, o pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – nekilnojamasis daiktas, todėl laikytinas pagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

56Kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, taikomos CK VIII skirsnio „Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartys“ nuostatos. Pagal šio skirsnio CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto prikimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės (išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

57Byloje nustatyta, kad parduotų patalpų kokybės garantais tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas (byloje – atsakovai), todėl atsakovų pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovams, kaip pardavėjams, o ne kitiems asmenims. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės gali būti viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Pardavėjas užsakė pastatyti namą parduoti, jo patalpas pardavė pirkėjui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl jis ir yra atsakingas pirkėjui už parduoto daikto kokybės trūkumus. Taigi atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl pardavėjo kaip netinkamo atsakovo atmestini kaip nepagrįsti.

58Dėl ieškinio senaties termino, kai pareiškiamas ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų,

59Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

60Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Į pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgia, spręsdama, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje.

61Byloje nustatyta, kad per įstatymo apibrėžtą namo kokybės garantijos terminą ieškovas 5 kartus naudojosi teise reikšti pardavėjams pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų ir reikalavo ištaisyti šilumos izoliacijos defektus ir atlikti termovizinius tyrimus (2008 m. sausio 4 d. raštas, 2010 m. balandžio 15 d. pretenzija, 2010 m. rugsėjo 2 d. raštas, 2010 m. rugsėjo 28 d. raštas, 2010 m. lapkričio 2 d. pretenzija). Pardavėjas UAB „Danola“ po paskutiniosios pretenzijos jiems pareiškimo pranešė ieškovui, kad neketina tenkinti jų reikalavimų, vertindami jų pagrįstumu bei siūlydami šiuos reikšti namo statybos rangovui UAB „Statybos ritmas“. Ieškovui pateikto atsakovo 2010 m. gruodžio 6 d. rašto (atsakymo į pretenziją) turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui daikto trūkumų šalinimo išlaidas, pasiūlydamas tokius reikalavimus reikšti namo statybos rangovui, todėl nuo šio pranešimo pateikimo ieškovui momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovui tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jo teisių atsakovai nevykdys. Ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė ieškinį 2011 m. spalio 12 d.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, gavęs atsakovo atsisakymą tenkinti jų reikalavimą (pašalinti patalpų trūkumus, atlyginti termovizinio tyrimo išlaidas), siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip apsaugodami šalis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti atsiradimo. Pažymėtina ir tai, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013).

63Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinti atsakovų prašymą ir atmesti ieškinį, suėjus ieškinio senaties terminui, nėra pagrindo. Teismo nuomone, teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje 2011 m. balandžio 28 d. pateikė ieškinį atsakovui UAB „Danola“ dėl šių patalpų trūkumų (civilinė byla Nr. 2-1033-790/2011), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nagrinėjo ieškinį, kuris buvo pateiktas 2011 m. spalio 12 d., bei ieškinio neatmetė, pažymi, kad ieškovas aktyviai siekė apginti pažeistas teises neteisminiu keliu, reiškė pretenzijas atsakovui, užsakė termovizinį patalpų tyrimą, pareiškė ieškinį kitoje byloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo pažeista teisė turi būti ginama.

64Dėl pardavėjo atsakomybę šalinančių sąlygų

65Minėta, kad pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

66Nagrinėjamoje byloje atsakovai, savo kaip pardavėjo, atsakomybę šalinančią sąlygą nurodo, kad dėl ieškovo veiksmų, t. y. dėl jo elektros instaliacijos montavimo darbų, atsirado patalpų išorinių sienų trūkumai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad šilumos izoliacijos trūkumai atsirado tiek dėl priežasčių buvusių iki daikto pardavimo, tiek dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas apeliaciniame skunde, ginčydamas šią teismo išvadą, nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, be pagrindo rėmėsi atsakovų, o ne ieškovo ir teismo paskirtų ekspertų išvadomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpų pirkimo kaina turi būti sumažinta tik 11 746,68 Lt suma.

67Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nepakankama šilumos izoliacija atsirado dėl šilumos izoliacinių medžiagų storio trūkumo bei įvairių šilumos izoliacinių medžiagų pažeidimų, tokių kaip medžiagų subyrėjimas, nusėdimas, nusmukimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas atsakingas už šilumos izoliacinių medžiagų storio trūkumą, o šilumos izoliacinių medžiagų pažeidimai atsirado dėl ieškovo pasitelkto asmens UAB „Ramūnstata“ atliktų elektros instaliacijos darbų. Teismas, darydamas šią išvadą rėmėsi šiais įrodymais: ekspertės R. U. 2013 m. gegužės 20 d. ekspertizės aktas, eksperto prof. habil. dr. L. U. 2013 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės aktas, ieškovo ir UAB „Ramūnstata“ 2007 m. kovo 23 d. elektros ir silpnų srovių darbų sutartis Nr. 07/03/23E-01, 2011 m. balandžio 20 d. tyrimo aktas, 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. spalio 28 d. termovizinio tyrimo ataskaitos.

68CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

69Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas UAB „UCS Baltic“) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad teismas, nepažeisdamas pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik eksperto prof. habil. dr. L. U. ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentai, dėl netinkamos teismo išvados, jog šilumos izoliacinių medžiagų pažeidimai atsirado dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą pažeidimo, laikytini nepagrįstais.

70Dėl daikto trūkumų šalinimo darbų kainos

71Pirmos instancijos teismas, nustatydamas kokia suma mažintina ieškovo UAB „UCS Baltic“ sumokėta kaina, kitaip tariant nustatant pardavėjo perduotų nekokybiškų patalpų trūkumų apimtis ir jų taisymo kainą rėmėsi eksperto prof. habil. dr. L. U. išvadomis. Teismo vertinimu, eksperto L. U. išvadoje pasiūlymas statybos darbus atlikti iš išorės, yra pagrįstas, nes taip gaunama didesnė sienos šiluminė varža, o darbų organizavimas yra paprastesnis nei atliekant statybos darbus iš patalpų vidaus. Be to, pritarė, kad taisant patalpų trūkumus, už kuriuos atsakingas pardavėjas, turi būti pasiektas Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:1999. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbus galima atlikti iš išorės, o ne iš vidaus, bei, kad patalpos turi atitikti STR 2.05.01:2005 reikalavimus.

72Ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009).

73Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovai atsako tik už izoliacinių medžiagų storio trūkumą. Kadangi papildomos izoliacinės medžiagos sluoksnį galima įrengti tiek iš vidaus, tiek iš išorės, tai pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto L. U. išvada bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, nusprendė, kad patalpų trūkumus, už kuriuos atsako atsakovai, galima atlikti iš išorės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patalpos turi atitikti STR 2.05.01:1999 reikalavimus.

74Pažymėtina, kad taikytinas STR nustatytinas pagal pastato techninio gavimo sąvado gavimo datą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad projektavimo sąlygų sąvadas pastatui išduotas 2003 m. gruodžio 29 d., taigi projektuojant išorines sienas turėjo būti vadovaujamasi STR 2.05.01:1999. Be to, atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad patalpų išorinei sienai turėjo būti taikytini STR 2.05.01:2005 reikalavimai, nes 2006 m. atsakovai išorinėje sienoje įrengė langus, kas, ieškovo nuomone, laikytina rekonstravimu, kuriam reikėjo gauti naują projektavimo sąlygų sąvadą, jau galiojant STR 2.05.01:2005. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastato išorinė siena yra ne patalpų, bet pastato konstrukcija. Kadangi pastate buvo atlikta ne daugiau kaip 20 proc. pakeitimų, tai šie dabai vertintini kaip kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prof. habil. dr. L. U. atlikta ekspertize bei sprendė, kad priteistinos tokios trūkumų šalinimo išlaidos, kurios turi būti pasiektos STR 2.05.01:1999 pastato šiluminių savybių reikalavimus.

75Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, apelianto (ieškovo) argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju reikiamų patalpų defektų šalinimo darbai nėra atlikti, todėl ekspertas L. U. bei ekspertė R. U. skaičiavo darbų būsimą (galimą) vertę. Todėl skaičiuojant būsimas defektų pašalinimo darbų kainas, ekspertai buvo laisvi pasirinkti kainų skaičiavimo metodiką, šaltinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai kaip pagrindą apskaičiuojant būsimų darbų vertę, rėmėsi eksperto L. U., o ne R. U. išvada. Apklaustas byloje ekspertas, profesorius L. U., atlikęs byloje ekspertizę, papildomai paaiškino aplinkybes apie izoliacinių medžiagų pakeitimo, papildymo ir kitų darbų, susijusių su defektų, už kuriuos atsakingi atsakovai, šalinimu, vertę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada ar kitaip vertinti eksperto išvadas ir tuo labiau, neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

76Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl ekspertės R. U. ekspertizės akto įrodomosios vertės ir patikimumo, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Šioje byloje teismas spremdė, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalingos specialios žinios ir teismas skyrė ekspertizę ir papildomą ekspertizę, tokiu atveju pripažindamas, kad nepakanka rašytinių įrodymų, be specialių žinių, byloje iškeltiems argumentams pagrįsti ir išvadai padaryti. Taigi teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą, todėl apeliacinio skundai dėl išlaidų būtinų darbų ištaisymui atmestini kaip nepagrįsti.

77Dėl pridėtinės vertės mokesčio

78Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad patalpų trūkumų šalinimo kaina turi būti priteista be pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovų argumentai nepagrįsti.

79Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011).

80Nagrinėjamu atveju, patalpų trūkumų jų perdavimo metu egzistavimas reiškia, kad patalpų kaina būti mažesnė nei nurodyta 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir patalpų kaina mažintina patalpų trūkumų šalinimo kaina. Kadangi nagrinėjamoje byloje patalpų trūkumų defektų, už kuriuos atsakingi atsakovai, šalinimas įvertintas 11 746,68 Lt suma, tai šia suma yra mažintina parduotų patalpų kaina. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovui už patalpas buvo sumokėta pinigų suma, į kurią PVM buvo įskaičiuotas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažindamas patalpų kainą įskaičiavo PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl PVM įskaičiavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

81Dėl įrodymų gavimo išlaidų priteisimo

82Atsakovai apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už termovizinius tyrimus, 3630 Lt dydžio išlaidas, patirtas sumokant už atliktą pastato konstrukcijų tyrimą. Atsakovų nuomone, ieškovo iniciatyva iki bylos nagrinėjimo atliktų termovizinių ir pastato konstrukcijų tyrimų išvados bylai buvo nereikšmingos, todėl minėtos išlaidos negalėjo būti priteistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovų argumentai nepagrįsti.

83Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo atliktų termovizinių ir pastato konstrukcijų tyrimų nereikšmingumo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ieškovas šiais tyrimais siekė neteisminiu būdu išspręsti kilusį ginčą. Dėl to nustačius, kad atsakovų perduotos patalpos buvo su trūkumais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovui minėtų išlaidų atlyginimą.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

85Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo.

86CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

87Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nepaskirstė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

88Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bendraatsakovių bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“, V. D., J. K., J. Č., bylos Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų tikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis.

89Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti Civilinio kodekso pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių nuostatų taikymo pažeidimai neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų paliktina nepakeista, tačiau naujais šioje nutartyje išdėstytais motyvais, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

90Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

91Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

93Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Danola“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Augustine house plius“ solidariai priteista ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „UCS Baltic“ 113,03 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir valstybei 31,64 Lt pašto išlaidų.

94Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „UCS Baltic“ (į. k. 110825653) naudai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Danola“ (į. k. 125275788) ir uždarosios akcinės bendrovės „Augustine house plius“ (302880374) iš kiekvienos lygiomis dalimis po 56,52 Lt (penkiasdešimt šešis litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir valstybei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 15,82 Lt (penkiolika litų 82 ct) pirmosios instancijos teismo pašto išlaidų.

95Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškininiu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 77971,19 Lt... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovas neįvardino kokias... 6. Tretieji asmenys J. F. (pastato, esančio ( - ), architektas ir projekto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas UAB „Danola“ ir AB „SEB... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pastato, esančio Ulono g. 5, Vilniuje,... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „Ramūnstata“ 2007 m. kovo 23 d., t.... 12. Teismo vertinimu, eksperto hab. dr. L. U. išvadoje pasiūlymas statybos darbus... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimu siekia sumažinti... 14. Teismas atsižvelgęs į tai, kad po patalpų įsigijimo ieškovo iniciatyva... 15. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 6150,92 Lt dydžio... 16. Kadangi ieškovo patirtas 484 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant už... 17. Teismas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 3 dalimi,... 18. Teismas nustatė, kad patalpos, pripažintas tinkamu naudoti 2006-11-24 aktu,... 19. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį (17,98%),... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Danola“ ir UAB „Augustine house... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 23. 1. Dėl atsakomybės už patalpų trūkumus pagal statybos teisinius santykius... 24. 2. Dėl atsakomybės už patalpų trūkumus pagal pirkimo–pardavimo teisinius... 25. 3. Dėl materialiųjų teisės normų pažeidimo. Teismas, iš dalies... 26. 5. Dėl sprendime taikyto gynybos būdo. Teismas padarė išvadą, kad... 27. 6. Dėl PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo naudai solidariai... 28. 7. Dėl įrodymų gavimo išlaidų nepagrįsto priteisimo. Teismas nepagrįstai... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „UCS BALTIC“ prašo Vilniaus miesto... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 31. 1. Dėl patalpų trūkumų ir atsakovų atsakomybės. Ieškovas UAB „UCS... 32. 2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas,... 33. 3. Dėl ekspertų išvadų. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigęs,... 34. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pirmosios instancijos teismui 2012... 35. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „UCS BALTIC“... 36. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 37. 1. Dėl sisteminio teisės normų, reglamentuojančių statybos teisinius... 38. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad... 39. 3. Dėl patalpų trūkumų šalinimo kainos ir pridėtinės vertės mokesčio.... 40. 4. Dėl išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu,... 41. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Danola“ ir UAB... 42. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 43. 1. Dėl patalpų trūkumų. Byla iškelta dėl patalpų išorės sienos... 44. 2. Dėl patalpoms taikytino STR. Ieškovas teigia, kad taisant pirmosios... 45. 3. Dėl ekspertų išvadų. Taisant trūkumus, už kuriuos galėtų atsakyti... 46. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 47. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 48. Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo... 49. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti... 50. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.... 51. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje... 52. Dėl aptarto teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje... 53. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 54. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas, atsakovas UAB... 55. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovui buvo parduotos... 56. Kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, taikomos... 57. Byloje nustatyta, kad parduotų patalpų kokybės garantais tiek pagal... 58. Dėl ieškinio senaties termino, kai pareiškiamas ieškinys dėl parduoto... 59. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 60. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių... 61. Byloje nustatyta, kad per įstatymo apibrėžtą namo kokybės garantijos... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, gavęs... 63. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinti... 64. Dėl pardavėjo atsakomybę šalinančių sąlygų... 65. Minėta, kad pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir... 66. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, savo kaip pardavėjo, atsakomybę... 67. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nepakankama šilumos izoliacija... 68. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 69. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas UAB „UCS Baltic“)... 70. Dėl daikto trūkumų šalinimo darbų kainos... 71. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas kokia suma mažintina ieškovo UAB... 72. Ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam... 73. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad... 74. Pažymėtina, kad taikytinas STR nustatytinas pagal pastato techninio gavimo... 75. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, apelianto (ieškovo) argumentus... 76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl... 77. Dėl pridėtinės vertės mokesčio... 78. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad patalpų trūkumų šalinimo kaina... 79. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius... 80. Nagrinėjamu atveju, patalpų trūkumų jų perdavimo metu egzistavimas... 81. Dėl įrodymų gavimo išlaidų priteisimo... 82. Atsakovai apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 83. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi visais... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme... 85. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be... 86. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš... 87. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato... 88. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs ieškovo... 89. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 91. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 93. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo... 94. Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „UCS Baltic“ (į. k.... 95. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo dalį...