Byla e2-1855-779/2018
Dėl skolos priteisimo ir T. B. priešieškinį N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovei N. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Egidijui Kierui, atsakovui T. B., atsakovo atstovei advokatei A. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo ir T. B. priešieškinį N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 7240,50 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 724,05 Eur palūkanų, 262,11 Eur delspinigių, 1252 Eur laidojimo išlaidų, 1471,56 Eur skolos už G. B. prievolės įvykdymą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieškovės skolininkas G. B. (toliau – Palikėjas). 2017 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiškimą, nurodydamas, jog 2017 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas G. B. ir kad paveldimą turtą jis pradėjo valdyti bei prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaudamasi minėta teisės norma ir būdama Palikėjo kreditore, ieškovė reiškia reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui, t. y. atsakovui. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iš Palikėjo buvo priteistas 300 Lt/mėn. išlaikymas ir 9 725,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sūnui T. B. (atsakovui). Neturėdamas lėšų mokėti išlaikymą ir padengti jo įsiskolinimą, Palikėjas kreipėsi į savo tetą, t. y. ieškovę, dėl paskolos suteikimo. Ieškovė paskolą sūnėnui suteikė ir buvo sudarytos šešios paskolų sutartys. Šių paskolos sutarčių pagrindu ieškovė vykdė Palikėjo prievolę nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Iš paskolos sutarčių 2 punkto yra matyti, jog „pinigai suteikiami 3 (trijų) metų laikotarpiui ir turi būti grąžinti iki 2010 m. gruodžio 30 d.“. Kadangi skola ieškovei nebuvo grąžinta, ieškovė iš atsakovo paveldimo turto prašo priteisti 7 240,50 Eur (25000 Lt) skolą. Kadangi ieškovė ir Palikėjas buvo sutarę dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais dydžio - 2 procentų metinių palūkanų, todėl iš atsakovo priteistinos 724,05 Eur palūkanos už naudojimąsi pinigais. Be to, kadangi ieškovės ir Palikėjo sudarytų paskolos sutarčių 5 punktuose yra nurodyta, jog „pinigų gavėjui negrąžinus pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“, todėl iš atsakovo priteistini 262,11 Eur dydžio delspinigiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad Palikėją palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, kurias sudaro 1252 Eur suma. Sulaukęs pilnametystės atsakovas jau pats kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011). Palikėjo pajamų nepakako šiai prievolei vykdyti, todėl kaip ir iki tol, jis kreipėsi į ieškovę dėl finansavimo mokant išlaikymą sūnui. CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiąjam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Šiuo atveju ieškovė Palikėjo prašymu įvykdė jo prievolę, todėl jai perėjo kreditoriaus (atsakovo) reikalavimo teisė. Ieškovė prašo iš atsakovo, kaip Palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui, vykdydama Palikėjo prievoles.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis palikėjo G. B. pirmos eilės įpėdinis, tėvai J. B. ir G. B., kai jam buvo 5 metai, nutraukė santuoką 1998-07-03 teismo sprendimu. 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, buvo priteistas iš G. B. atsakovui, kaip nepilnamečiam sūnui, išlaikymas ir jo įsiskolinimas už tris metus. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti pavedė 2007-06-28 Įgaliojimu tetai N. G.. Nurodė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos galiojant 2007-06-28 išduotam Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CPK 1.78 str.). Be to, sutartys akivaizdžiai pasirašytos vienu metu, nes G. B. parašas visose per tris metus sudarytose sutartyse iš esmės identiškas, o kadangi Atsakovas buvo įgaliojęs ieškovę atstovauti jį net teismuose, teikiant procesinius dokumentus ir įrodymus, neatmestina versija, jog pasirašė ant sutarčių ne pats G. B., arba jis buvo dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutartyse numatytam paskolų gražinimo terminui, kuris visose sutartyse buvo nustatytas vienodas iki 2010-12-30, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati ieškovė, manytina, kad net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimas priteisti palūkanas ir delspinigius, vertintinas kaip siekis be pagrindo praturtėti atsakovo sąskaita, kuris nėra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau būtų bauduojamas realiai 60 procentų bauda. Taip pat nurodė, kad ieškovė 2007-2010 metais buvo pensinio amžiaus, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog ji galėjo pati gauti tokias dideles pajamas, kad galėtų apmokėti per mėnesį po 1242, 24 Lt už palikėją, ir dar turėti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Abejonių dėl paskolos realaus suteikimo kelia ir skolos mokėjimas dalimis, jei paskola būtų suteikta iš santaupų, toks grąžinimas dalimis būtų buvęs visiškai netikslingas. Abejonių dėl sutarčių realumo bei pinigų perdavimo fakto kelia ir šalių pasirašytų sutarčių bei Ieškovės faktiškai atliktų mokėjimų datos. Dėl laidojimo išlaidų priteisimo nurodė, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovė ne tik kad nederino laidojimo išlaidų su atsakovu, ji net neinformavo atsakovo apie tėvo mirtį (apie tėvo mirtį pranešė kaimynai), bei šmeižia, jog jis nedalyvavo laidotuvėse. Jei ieškovė įrodys, jog laidojimo išlaidas ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, atsakovas svarstys dėl ieškinio pripažinimo šioje dalyje.

6Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 paskolų sutartis CK 1.86 straipsnio, CK 1.78 straipsnio bei CK 1.91 straipsnio pagrindais.

7Nurodė, kad G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti pavedė artimai giminaitei (motinos seseriai) N. G., išduodamas oficialų 2007-06-28 Įgaliojimą. N. G. antstolės B. P. kontorai pagal minėtą įgaliojimą 2007-11-23 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog ji apsiima padengti G. B. skolą (11 525,00 Lt/3 337,87 Eurų) pagal teismo 2007-11-15 Vykdomąjį rašą Nr. N2-7165-656/2007 dėl išlaikymo išieškojimo, ir vykdymo išlaidas 1612,40 Lt. Visos Paskolos sutartys sudarytos galiojant 2007-06-28 Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo įgaliojimo pagrindu antstolės B. P. vykdomojoje byloje, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, yra akivaizdus atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas bei prieštaringas ieškovės elgesys - ieškovė pagal 2007-06-28 įgaliojimą 2007-11-22 d. prašymu antstolės B. P. kontorai įsipareigoja padengti G. B. skolą ir mokėti atsakovo motinai J. B. (uzufruktorei) tuomet nepilnamečio atsakovo išlaikymui skirtą sumą, tuo pačiu sudarydama paskolos sutartis su G. B. būtent dėl šio įsipareigojimo. Ieškovei, gerai žinant, palikėjui susiklosčiusias sunkias aplinkybes tiek su jo finansine padėtimi (eilę metų buvo bedarbis), tiek su sveikata, sunkia emocine būsena, tiek dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Sutarčių 3 p. paskolos gavėjui nustatyta prievolė už naudojimąsi paskolinta pinigų suma mokėti 2 procentų metines palūkanas, o pagal sutarčių 5 p. „pinigų gavėjui negrąžinus pinigų sumos nustatytu laiku, nustatytas įpareigojimas mokėti 0,02 procento dydžio nuo įsiskolinimo sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“, laikytini itin nesąžiningais bei akivaizdžiai pasirašyti palikėjui nenaudingomis sąlygomis. Jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai nei teisiniu, nei moraliniu aspektu susitarimų nuostatos negali būti kitaip vertintinos kaip sudarytos piktavališkai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti Sutartis labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.). Nurodo, jog ginčo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) atskleidžia Sutarčių 2 p. turinys, kuriame „pinigai suteikiami 3 (trejų) metų laikotarpiui ir turi būti grąžinti iki 2010-12-30“. Nors paskolos sutartys sudarytos palikėjui valdant nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, tačiau jos neužtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), kas vertintina neprotingu rizikos prisiėmimu. Byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutarčių 2 p. nustatytam paskolų gražinimo terminui, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ar reikalavimus teisme dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Taip pat nurodė, kad byloje pateikti banko kasos pajamų orderiai, iš kurių turinio matyti, jog N. G. atlieka pavedimus ne iš savo pinigų, esančių banko sąskaitoje, o įneša konkrečias pinigų sumas į savo asmeninę sąskaitą, ir tą pačią dieną atlieka pavedimą B. J. arba antstolei, kelia pagrįstų abejonių, jog ji operuoja ne savo asmeninėmis lėšomis, o paskola realiai palikėjui niekada nebuvo perduota.

8Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, aiškindamas CK 2.134 str. 1 d. nuostatą, iškreipia jos turinį, kadangi įstatymas draudžia atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius su savimi, o ne sudaryti bet kokį sandorį su atstovaujamuoju. Šiuo atveju paskolos sutartys yra sudarytos ir pasirašytos pačio mirusiojo G. B., jo vardu ieškovė nepasirašinėjo ir su savimi sandorių nesudarė, todėl jie nevertintini kaip pažeidžiantys CK 2.134 str. 1 d.. Dėl atsakovo priešieškinyje nurodytų argumentų, jog pasibaigus paskolos sutarčių trijų metų terminui ieškovė per 7 metus nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolos išreikalavimo, kas patvirtina tariamai (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį (CK 1.86 str. 1 d.), siekiant išvengti išlaikymo prievolės aukštojo išsilavinimo siekiančiam pilnamečiam sūnui, kurie pripažinti negaliojančiais, nurodė, jog atsakovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų, patvirtinančių tariamo sandorio egzistavimą. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio samprotavimai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina priešingą faktą - ginčijami sandoriai buvo realūs, pinigai buvo perduoti, o skola negrąžinta.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

112017 m. vasario 9 d. mirė atsakovo T. B. tėvas G. B.; 2017 m. vasario 28 d. atsakovas T. B. pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiškimą, kad jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (t. 1, b. l.47; 156-157). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad G. B. testamento nebuvo palikęs, 2017-02-28 jo palikimą priėmė T. B. (t. 3, b. l. 29).

121998-07-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu atsakovo T. B. tėvų J. B. ir G. B. santuoka buvo nutraukta (t.1, b. l. 66-67); 2007-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iš G. B. buvo priteistas 300 Lt per mėnesį išlaikymas ir 9 725,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sūnui T. B. ( t. 1, b. l. 68-70). 2007-06-28 įgaliojimu G. B. įgaliojo ieškovę N. G. atstovauti jo interesus (t. 1, b. l. 74). 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 G. B. ir N. G. pasirašė paskolų sutartis, kuriomis N. G. skolino G. B. pinigų sumas: 3500 Lt, 5000 Lt, 4500 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, iš viso 25 000 Lt, visose sutartyse nurodydami, jog G. B. pinigus skolinasi nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, taip pat, kad G. B. dėl rimtų priežasčių pats to negali atlikti, todėl paveda, o N. G. sutinka vykdyti bankines ir kitas operacijas, susijusias su nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymu iš skolintų pinigų (t. 1, b. l. 7-12). 2007-11-22 prašymu antstolės B. P. kontorai (t. 1, b. l. 75), ieškovė N. G. apsiėmė padengti G. B. skolą (11 525 Lt) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidas. Į bylą pateikti N. G. mokėjimo dokumentai patvirtina, jog ieškovė, vykdydama su G. B. sudarytas paskolos sutartis, į antstolės B. P. kontoros bei J. B. sąskaitas laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2011-01-17 yra pervedusi iš viso 24832, 30 Lt (7191,93 Eur) sumą, mokėjimo dokumentuose nurodžiusi, jog tai pinigai nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-7165-656/2007 (t. 1, b. l. 13-44).

13Dėl palikėjo kreditorės reikalavimų

14CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

15Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2014 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2014).

16Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus.

17Dėl paskolos sutarčių teisinio vertinimo

18Atsakovas ginčija palikėjo ir ieškovės sudarytas paskolų sutartis trimis skirtingais teisiniais pagrindais: CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį, CK 1.78 straipsnio pagrindu kaip niekinį, nes prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai bei CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis.

19Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).

20Į bylą pateiktų šešių paskolų sutarčių turinys bei ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad šalys susitarė, jog N. G. pinigus skolino G. B. ne grynaisiais, bet mokėjimo pavedimu atlikdama tikslinius periodinius mokėjimo pavedimus už G. B. antstolei B. P. ir J. B., kurie buvo skirti nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui (taip susitarta paskolos sutartyse, taip nurodyta ir mokėjimo pavedimuose). Paskolos sutartyse nurodyta, jog pats G. B. asmeniškai dėl rimtų priežasčių to padaryti negali. Pagal paskolos sutartis iš viso G. B. buvo paskolinta 25 000 Lt, tačiau teismui atlikus ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų perskaičiavimus, nustatyta, jog ieškovė, vykdydama su G. B. pasirašytas sutartis, iš viso pervedė/paskolino G. B. 24832,30 Lt (7191,43 Eur), o ne 7240,50 Eur.

21Atsakovas teigia, jog sudarytos paskolos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1 d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui (atsakovui) teikimo 2007-06-28 įgaliojimo pagrindu, todėl sandoriai laikytini niekiniais.

22CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Kadangi ieškovė atstovaujamojo vardu jokių sandorių nesudarinėjo, ką patvirtina teismo paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė (paskolų sutartys pasirašytos ne vienos, o abiejų šalių bei skirtingu metu) (t.2, b. l. 188-190; 192-195), todėl atsakovo nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas neegzistuoja.

23Atsakovas nurodo, jog ieškovė nepateikė nė vieno į bylą dokumento, patvirtinančio, jog pasibaigus paskolos sutarčių trijų metų terminui ji per 7 metus ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos išreikalavimo, kas patvirtina tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį (CK 1.86 str. 1 d.).

24CK 1.86 str. yra nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukelti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Taigi, sprendžiant dėl šalių valios trūkumų sudaryto sandorio kvalifikavimą, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

25Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad N. G. ir G. B. sudarytos paskolų sutartys yra tariamasis sandoris, nes ieškovė realiai nesuteikė G. B. paskolos, o vėliau paskolintų pinigų nereikalavo grąžinti. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateiktos paskolų sutartys, jų pagrindu ieškovės atlikti mokėjimai, ieškovės paaiškinimai apie sutarčių sudarymo aplinkybes, jog palikėjas prašė jos paskolinti pinigų ir atlikti už jį mokėjimus. Pažymėtina, kad paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytą formą, t. y. jos yra rašytinės; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grąžinti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti). Į bylą pateikti įrodymai – palikėjo banko sąskaitos išrašai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iš kurių G. B. būtų galėjęs teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iš pastarosios pensijos, nedirbo, nes rūpinosi ir prižiūrėjo sergančią, II-os grupės invalidę mamą (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). Ieškovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, išrašai iš VĮ Registrų centras apie turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog ieškovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142; T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Atsakovo atstovės argumentai, jog ieškovė suteiktų paskolų nedeklaravo, nedaro šių sandorių negaliojančiais, kadangi 2015-12-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius ( - ) formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau taisyklės) Nr. VA-114 5.5 punkte nustatyta prievolė asmenims iki 2016 m. birželio mėn. 30 d. deklaruoti duomenis apie visas suteiktas/gautas paskolas, kurios buvo suteiktos grynaisiais pinigais. Šiuo atveju, paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieškovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieškovė nereikalavo iš palikėjo jam esant gyvam grąžinti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieškovės valia. Visose paskolų sutartyse nurodytas vienodas paskolų grąžinimo terminas – 3 metai iki 2010 m. gruodžio 30 d. vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes, kaip paaiškino ieškovė, šalys tarėsi dėl paskolos grąžinimo iki 2010 m. gruodžio 30 d., ir šis netikslumas taip pat neturi įtakos sandorių galiojimui.

26Nenustačius CK 1.86 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti paskolų sutartis negaliojančiomis.

27Atsakovas teigia, jog jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai susitarimų nuostatos turi būti vertinamos kaip sudarytos piktavališkai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti sutartis labai nenaudingomis sąlygomis.

28CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

29CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo.

30Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). CK 1.91 str. 1 d. viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme, t. y. CK 1.91 str. įtvirtinta ir šioje nutartyje jau minėtų faktų visuma. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse šalys susitarė dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo negrąžinus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieškovės savanaudišku pasinaudojimu. Ieškovė paaiškino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi.

31Kadangi ieškovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiškai buvo atlikta mokėjimų (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis): 2007-12-06 – 1242,24 Lt, 2007-12-07 – 300 Lt, 2007-12-03 – 438,72 Lt, 2008-01-10 – 300 Lt, 2008-01-10 – 1242,24 Lt, 2008-02-06 – 300 Lt, 2008-02-06 – 1242,24 Lt, 2008-03-07 – 300 Lt, 2008-03-07 – 1242,24 Lt, 2008-04-10 – 300 Lt, 2008-04-10 – 1242,24 Lt, 2008-05-09 – 1242, 24 Lt, 2008-05-09 – 300 Lt, 2008-06-10 – 1242,24 Lt, 2008-06-10 – 300 Lt, 2008-07-10 – 1242,24 Lt, 2008-07-10 – 300 Lt, 2008-08-08 – 1242,24 Lt, 2008-08-08 – 300 Lt, 2008-09-10 – 300 Lt, 2008-09-10 – 1242,24 Lt, 2008-10-13 – 300 Lt, 2008-11-10 – 397,20 Lt, 2008-12-09 – 324,30 Lt, 2009-01-09 – 972,90 Lt, 2009-03-31 – 972,90 Lt, 2009-07-11 – 972,90Lt, 2009-10-12 – 972,90 Lt, 2010-01-15 – 972 Lt, 2010-04-12 – 972,90 Lt, 2010-07-12 – 972,90 Lt, 2010-10-13 – 972,90 Lt, 2011-01-17 – 167,38 Lt; iš viso 24832,30 Lt (7191,43 Eur).

32Atsakovo atstovės nurodyti argumentai, jog vaikui priklausančios piniginės lėšos negali būti civilinės atsakomybės objektu ir negali būti išreikalautos, atmestini, kadangi šioje byloje ieškovė reikalauja grąžinti jai G. B. paskolintas pinigų sumas pagal paskolos sutartis palikimą priėmusiam įpėdiniui iš paveldimo turto, o ne iš asmeninių T. B. lėšų.

33Dėl palūkanų priteisimo

34CK 6.872 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovė ir palikėjas G. B. visose paskolų sutartyse (3 punktu) buvo sutarę dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais dydžio - dviejų procentų metinių palūkanų.

35Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas, kadangi ieškovė palūkanas paskaičiavo už penkerius metus, skaičiuojant, kad metai turi 365 dienas ir prašo priteisti 724,05 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais.

36Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

37Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.) skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį. Kadangi ieškovė pagal paskolų sutartis pervedė bendrai ne 25000 Lt , o 24832,30 Lt paskolos sumą, t. y. 167,70 Lt mažiau, todėl šia suma mažintina bendra paskolų suma ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos tokio dydžio palūkanos: pagal 2007-11-07 paskolos sutartį – 347,20 Lt (3500-27,95:100*2*1825:365), pagal 2008-02-03 paskolos sutartį – 497,20 Lt (5000-27,95*2*1825:365), pagal 2008-04-07 sutartį – 447,20 Lt (4500-27,95:100*2*1825:365), pagal 2008-07-01 paskolos sutartį – 397,20 Lt (4000-27,95:100*2*1825:365), pagal 2009-01-06 paskolos sutartį ir 2010-01-04 paskolos sutartį – po 397,20 Lt. Iš viso 2483,20 Lt (719,18 Eur).

38Dėl delspinigių priteisimo

39Ieškovė ir palikėjas paskolų sutarčių 5 punktuose susitarė, jog pinigų gavėjui negrąžinus paskolintos pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė paskaičiavo 262,11 Eur delspinigių už trejus metus.

40Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

41Kadangi palikėjas savo prievolės grąžinti pasiskolintą pinigų sumą neįvykdė, ieškovė pagrįstai reikalauja iš palikėjo įpėdinio delspinigių pagal paskolos sutartis. Pagal 2007-11-07 paskolos sutartį – 125.68 Lt (3500-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-02-03 paskolos sutartį – 179,98 Lt (5000-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-04-07 sutartį – 161,88 Lt (4500-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-07-01 paskolos sutartį – 143,78 Lt (4000-27,95*0,02:100*181), pagal 2009-01-06 paskolos sutartį ir 2010-01-04 paskolos sutartį – po 143,78 Lt. Iš viso 898,88 Lt (260,33 Eur).

42Dėl skolos priteisimo įvykdžius prievolę

43Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui vykdydama palikėjo prievoles, t. y. priteistą išlaikymą pilnamečiam vaikui iš palikėjo. Atsakovas ginasi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodydamas, kad ieškovė gera valia vykdė G. B. prievolę, todėl neturi teisės reikalauti pinigus grąžinti iš atsakovo.

44CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

45CK 6.241 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

46Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją, priteisiant skolą). Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ir skolos grąžinimo pagal prievolę institutų konkurencijos klausimas.

47Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.).

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimu iš G. B. buvo priteistas pilnamečiui sūnui T. B. išlaikymas po 320 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pilnametystės iki kol jis baigs Vilniaus Šeškinės vidurinę mokyklą. Ieškovė nurodė, jog kadangi G. B. pinigų neturėjo, kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigus pilnamečio sūnaus išlaikymui. Ieškovė sutiko G. B. paskolinti pinigus neterminuotai ir teismo priteistą išlaikymo sumą kas mėnesį mokėjo T. B.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą ieškovės pateikti mokėjimo pavedimai T. B., kuriuose nurodyta, jog pinigai skirti pilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5490-127/2011. Atsižvelgiant į tai, kad yra įstatyminis pagrindas, iš kurio atsirado G. B. prievolė, negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Be to, teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieškovė N. G. pinigus pilnamečio T. B. išlaikymui G. B. skolino (net ir nesant rašytinės paskolos sutarties), negu kad tuos pinigus dovanojo ar vykdė G. B. prievolę gera valia. Tokią išvadą teismas daro iš to, jog prieš tai nepilnamečio T. B. išlaikymui pinigus ieškovė palikėjui skolino pagal paskolos sutartis, todėl T. B. tapus pilnamečiu, G. B. prievolės vykdymas gera valia ar dovanojimo pagrindu, neatitiktų prieš tai buvusių/susiklosčiusių ieškovės ir palikėjo teisinių santykių, logikos bei protingumo kriterijų. Kadangi G. B. pajamų savo prievolei vykdyti neturėjo, prieš tai iš N. G. pinigus skolinosi, todėl labiau tikėtina, jog jis kreipėsi į ieškovę dėl finansavimo mokant išlaikymą sūnui, o ieškovė palikėjo prašymu įvykdė jo prievolę, todėl ieškovei N. G. perėjo kreditoriaus reikalavimo teisė. Kadangi atsakovas T. B. išlaikymui skirtas lėšas gavo į savo asmeninę banko sąskaitą, pinigus priėmė, sutiko, kad juos pervestų ne tėvas G. B., o teta N. G., dėl to pretenzijų nereiškė, laikytina, kad tokią prievolę pripažino bei ją patvirtino. Ieškovė prašo iš atsakovo, kaip palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui vykdydama Palikėjo prievoles, tačiau į bylą pateikti mokėjimo dokumentai (t. 2, b. l. 36-48) patvirtina, jog N. G. yra sumokėjusi T. B. 4950 Lt (1433,61 Eur) sumą: 2011-05-29 mokėjimo nurodymu – 400 Lt, 2011-06-07 mokėjimo nurodymu – 400 Lt, 2011-07-14 – 400 Lt, 2011-08-13 – 400 Lt, 2011-09-14 – 400 Lt, 2011-10-18 – 400 Lt, 2011-11-15 – 400 Lt, 2011-12-14 – 400 Lt, 2012-01-16 – 320 Lt, 2012-02-15 – 320 Lt, 2012-03-26 – 320 Lt, 2012-04-30 – 640 Lt, 2012-06-29 – 150 Lt. Atsižvelgiant į tai, nurodyta pinigų suma priteistina iš atsakovo T. B. paveldimo turto ieškovės N. G. naudai.

49Dėl laidojimo išlaidų

50Ieškovė nurodė, kad palikėją palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, kurias sudaro 1252 Eur suma (1182 Lt už UAB „Laidojimo paslaugų centras“ sutartį ir 70 Eur auka bažnyčiai).

51Atsakovo atstovė nurodo, jog minėta suma per didelė, be to, atsakovas nežinojo apie tėvo laidotuves. Atsakovo atstovės argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad nors civiliniame kodekse ir nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012) ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų palaidojo giminaitį G. B. (t.1, b. l. 4), sumokėdama UAB „Laidojimo paslaugų centras“ 1486 Eur sumą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 56-J ir 70 Eur sumą kunigo užsakymui, vežimui į kapus, aukai bažnyčiai, konstatuojama, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl to atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos patirtas palikėjo laidojimo išlaidas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Kadangi ieškovė yra gavusi 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą, nurodytą sumą ieškovė iš reikalaujamos priteisti sumos išminusavo (t. 2, b. l. 49). Kadangi ieškovė mirusio G. B. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 str.), suteiktos laidojimo paslaugos nelaikytinos prabangiomis, o skirtos lėšos neprotingai didelėmis, šių išlaidų dydžio negali nulemti įpėdinio materialinė padėtis, amžius ar žinojimas/nežinojimas apie tėvo laidotuves. Ieškovės patirtos išlaidos pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, todėl ji turi teisę atgauti iš paveldėtojo šias pinigų sumas, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.; CK 5.59 str.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo T. B. paveldimo turto priteistina 1252 Eur suma. Atsakovas, teigdamas, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas, įvertinęs laidojimo išlaidų išklotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustatęs, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu. Taip pat, kadangi Lietuvoje susiklosčiusios laidojimo tradicijos paremiant artimojo netekusio artimuosius aukojant bažnyčiai, užsakant kunigo paslaugas, todėl ieškovės patirtos 70 Eur ritualinių paslaugų išlaidos taip pat pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos.

52Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

53Pripažinus ieškinį pagrįstu, tenkintinas ir kitas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Už ieškinio padavimą ieškovė sumokėjo 270 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors turėjo sumokėti 246 Eur, todėl 24 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžintina. Ieškovė taip pat patyrė 3049,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.2, b. l. 118-121; t. 3, b. l. 22-23). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 71) ir patyrė 2178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 114-117). Ieškinį tenkinus 99 procentais, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 244 Eur žyminio mokesčio ir 3018,70 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 3262,70 Eur suma, kuri neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių. Atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

56Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

57Ieškinį tenkinti iš dalies.

58Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 7191,43 Eur skolos pagal paskolų sutartis, 719,18 Eur palūkanų, 260,33 Eur delspinigių, 1433,61 Eur skolos įvykdžius skolininko prievolę, 1252 Eur laidojimo išlaidų, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10856,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo... 4. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieškovės skolininkas G. B.... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis,... 6. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis... 7. Nurodė, kad G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti... 8. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 11. 2017 m. vasario 9 d. mirė atsakovo T. B. tėvas G. B.; 2017 m. vasario 28 d.... 12. 1998-07-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu atsakovo T. B. tėvų... 13. Dėl palikėjo kreditorės reikalavimų ... 14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo... 15. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę,... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo... 17. Dėl paskolos sutarčių teisinio vertinimo... 18. Atsakovas ginčija palikėjo ir ieškovės sudarytas paskolų sutartis trimis... 19. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 20. Į bylą pateiktų šešių paskolų sutarčių turinys bei ieškovės atlikti... 21. Atsakovas teigia, jog sudarytos paskolos sutartys prieštarauja imperatyviai CK... 22. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu... 23. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nepateikė nė vieno į bylą dokumento,... 24. CK 1.86 str. yra nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukelti teisinių... 25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad N. G. ir G. B. sudarytos... 26. Nenustačius CK 1.86 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti... 27. Atsakovas teigia, jog jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai... 28. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 29. CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis... 30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu... 31. Kadangi ieškovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali būti... 32. Atsakovo atstovės nurodyti argumentai, jog vaikui priklausančios piniginės... 33. Dėl palūkanų priteisimo... 34. CK 6.872 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos... 35. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl... 36. Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi... 37. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų... 38. Dėl delspinigių priteisimo... 39. Ieškovė ir palikėjas paskolų sutarčių 5 punktuose susitarė, jog pinigų... 40. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 41. Kadangi palikėjas savo prievolės grąžinti pasiskolintą pinigų sumą... 42. Dėl skolos priteisimo įvykdžius prievolę... 43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumą, kurią... 44. CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam... 45. CK 6.241 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be... 46. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir... 47. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 49. Dėl laidojimo išlaidų... 50. Ieškovė nurodė, kad palikėją palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas... 51. Atsakovo atstovė nurodo, jog minėta suma per didelė, be to, atsakovas... 52. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama... 53. Pripažinus ieškinį pagrįstu, tenkintinas ir kitas ieškovės reikalavimas... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Už ieškinio padavimą ieškovė sumokėjo 270 Eur žyminį mokestį (CPK 80... 56. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 7191,43... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus...