Byla 2A-1129/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ atstovams A. P. ir advokatei Marijai Bartaševičiūtei,

4ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ir L. Ž. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

5atsakovo akcinės bendrovės „Lifosa“ atstovei Linaldai Mickevičienei,

6atsakovo E. S. įmonės atstovams E. S. ir advokatui Sigitui Štaraičiui,

7atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer – Zinkienei,

8atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui,

9išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ apeliacinį skundą bei ieškovės L. Ž. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-425/2011, pagal nurodytų ieškovų ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jara Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Kemira Lifosa“).

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11I. Ginčo esmė

12Ieškovo UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo bei ieškovės L. Ž. prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-425/2011 argumentai buvo vertinami Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje Nr. 2A-367/2013. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta nurodytoje byloje, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „LT Valda“ ieškinys buvo atmestas, o ieškovės L. Ž. - paliktas nenagrinėtas, nepakeistą. Ieškovas UAB „LT Valda“ nesutiko su priimtu procesiniu sprendimu ir kreipėsi į kasacinį teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalis - atmesti ieškovo UAB „LT Valda“ reikalavimą atlyginti žalą, ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog kiti byloje kelti klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, šioje civilinėje byloje ieškovo UAB „LT Valda“ apeliacinis skundas bei ieškovės L. Ž. prisidėjimas prie apeliacinio skundo, nagrinėjami tik ta apimtimi, kuri susijusi su grąžinta bylos dalimi, t. y. dėl ieškovo prašomų atlyginti nuostolių. Ginčo esmė ir teismų, nagrinėjusių šią bylą, procesiniai sprendimai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu.

13Ieškovas UAB „LT Valda“ ir L. Ž. teismo prašė:

141) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 7 d. ir 2004 m. birželio 1 d. įsakymus bei Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 4 d. sprendimą ir pripažinti negaliojančiomis jų pagrindu pasirašytos 1997 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2004 m. birželio 2 d. ją keitusios sutarties dalis dėl 67,48 arų valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainių m., patvirtinimo, suformavimo ir nuomos,

152) pripažinti ieškovei L. Ž. nuomos teisę į 67,84 arų valstybinės žemės sklypą, kuris užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais ( - ), Kėdainių m., ir būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį;

163) nustatyti tarnaujančiajam nekilnojamajam daiktui – 184,0429 ha valstybinės žemės sklypui ( - ), Kėdainių m., nuomos teise valdomam atsakovo, kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis ir bet kokiu būdu užtikrinant viešpataujančiojo daikto – statinių, nuosavybės teise priklausančių ieškovei, tinkamą naudojimą;

174) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl 67,84 arų valstybinės žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, prie ieškovės L. Ž. nuosavybės teise valdomų statinių, esančių ( - ), Kėdainių m., žemės sklypo plane pažymėtų raide „F“, ribos pažymėtos taškais 256-265;

185) priteisti solidariai iš atsakovų Kėdainių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, AB „Lifosa“, E. S. įmonės ieškovo naudai 344 638,47 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

19Ieškovas UAB ,,LT Valda“ nurodė, jog jis 2006 m. spalio 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Daumantų verslai“ statinius, esančius ( - ), Kėdainiuose. Šie statiniai yra valstybei priklausančiame ir atsakovui AB „Lifosa“ nuomojamame 184 ha žemės sklype. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui perleista nuomos teisė į žemės sklypą, kuri patvirtinta 2006 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities viršininko sutikimu Nr. 10-1424 „Dėl žemės nuomos perleidimo“. Bylos nagrinėjimo metu šiuos statinius ieškovas 2011 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei L. Ž..

20Ieškovai teigė, kad atsakovai AB ,,Lifosa“ ir E. S. įmonė savavališkai naudojosi ieškovui priklausančiais statiniais, juos ardė, ribojo ieškovo patekimą į pastatus, taip sukeldami žalą. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis, nesant AB „Lifosa“ suteiktos prieigos prie įsigytų pastatų, turėjo nutraukti Statybos rangos sutartis, dėl ko taip pat patyrė nuostolius. Atsakovai, Nacionalinė žemės tarnyba ir Kėdainių rajono savivaldybė, nepagrįstai suabsoliutino AB „Lifosa“ nuomos teisę, ydingai ją įgyvendino, pažeisdami teisėtus statinių savininkų interesus bei ribodami galimybę naudotis daiktu. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų, ar neveikimo, ieškovas UAB „LT Valda“ teigia patyręs 344 638,47 Lt nuostolių (sutartinių netesybų, negautų pajamų tiek negalint vykdyti veiklos, tiek dėl pastatų nuvertėjimo), kuriuos prašo iš atsakovų priteisti solidariai.

21Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas statinius įsigijo 2006 m. spalio 6 d., tačiau dėl žemės nuomos sutarties sudarymo kreipėsi tik 2008 m. birželio 20 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. liepos 10 d. informavo pareiškėją apie dokumentus, kurie turi būti pateikti sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau ieškovas nurodytų dokumentų nepateikė: žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti sklypo suteikimą ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pagal patvirtintą detalųjį planą pageidaujančių išsinuomoti žemės sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 344 638,47 Lt žalą yra visiškai nepagrįstas ir galėjo atsirasti tik dėl paties ieškovo neveikimo įstatymų nustatyta tvarka.

22Atsakovė E. S. įmonė prašė netenkinti ieškovų reikalavimo ir pašalinti E. S. įmonę iš atsakovų šioje byloje. Atsakovė nurodė, kad E. S. įmonė savo veiklai nuomojo patalpas iš AB „Lifosa“, tačiau jas prireikė skubiai atlaisvinti ir įmonė pradėjo ieškoti kitų patalpų nuomai. Po telefoninių pokalbių 2009 m. kovo mėn. 3-5 d. su UAB „LT Valda“ direktoriumi, šiai įmonei buvo išsiųstas raštiškas prašymas išnuomoti dalį bendrovei priklausančių patalpų. Būdami tikri, kad patalpos bus išnuomotos, E. S. įmonės darbuotojai pradėjo apleistų patalpų tvarkymo, o ne griovimo, darbus. 2009 m. kovo 9 d. buvo gautas neigiamas UAB „LT Valda“ atsakymas dėl patalpų nuomos, tačiau patalpų tvarkymo darbai jau buvo beveik baigti. Atsakovė pažymėjo, kad minimaliai sutvarkytos patalpos niekada nebuvo užimtos E. S. įmonės, jokios medžiagos ir įranga ten nebuvo laikoma. Atsakovė nurodė jokios žalos UAB „LT Valda“ nepadariusi, atvirkščiai – dalį patalpų sutvarkė ir pritaikė naudojimui.

23Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovas statinius, esančius ant valstybinės žemės įsigijo 2006 m. spalio 6 d., prašymas dėl detaliojo plano rengimo Kėdainių rajono savivaldybei pateiktas tik 2007 m. rugsėjo 13 d. Ieškovui buvo leista rengti detalųjį planą, sudarius 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartį, tačiau ieškovas dėl neaiškių priežasčių elgėsi pasyviai, plano neparengė. Atsakovė nurodė, kad UAB „LT Valda“ prašomų nuostolių atlyginimui nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: nėra pagrindo konstatuoti Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

24Atsakovas AB „Lifosa“ prašė netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad žemės nuomos sutartis tarp AB „Lifosa“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos sudaryta 1997 m. spalio 22 d. Dėl žemės sklypo nuomos teisės įgyvendinimo po atsakovo teritorijoje esančiais statiniais, įregistruotais adresu ( - ), ankstesni jų savininkai niekada nesikreipė į valstybės institucijas. Atsakovai AB „Lifosa“ ir Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakingi už tai, kad buvę statinių savininkai dėl jų pačių kaltės nepasirūpino žemės nuomos santykių įteisinimu, o ieškovai pirko statinius, nekreipdami dėmesio į faktą, kad žemės sklypas po statiniais nesuformuotas ir neįregistruotas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas po statinių pirkimo sutarties sudarymo beveik dvejus metus nesikreipė į Kėdainių žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Ieškovas nepateikė detalaus žemės sklypo plano, nesuderino jo su žemės naudotojais, taip pat nepateikė plano prilyginto detaliajam planui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nesitarė nei dėl žemės sklypo dydžio, nei dėl servituto nustatymo, be to ieškovai reikalauja neatlygintinio kelio servituto, nesirengia kompensuoti atsakovo AB „Lifosa“ išlaidų servitutinio kelio išlaikymui, remontui ir priežiūrai. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas AB „Lifosa“ niokoja statinius, naudojasi jais, leidžia ar netgi liepia jais naudotis tretiesiems asmenims yra nepagrįsti. Tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, tiek E. S. įmonė pateikė įrodymus, kad šalys tarėsi dėl ieškovo statinių nuomos, vyko derybos dėl statinių nuomos mokesčio dydžio. Atsakovo teigimu, nei buvę pastatų savininkai, nei ieškovas jais niekada nesirūpino, statiniai yra visiškai apleisti, apgriuvę, nenaudojami daugiau kaip 20 metų, juose nėra komunikacijų. Atsakovas ieškovo statinių savo reikmėms nenaudoja ir savo daiktų juose nesandėliuoja, nes ieškovo statiniai sandėliavimui visiškai netinka: jie yra be langų ir be durų, kiaurais stogais, o buvimas juose keltų grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „LT Valda“ reikalavimą atlyginti žalą, o ieškovės L. Ž. reikalavimus: panaikinti administracinius aktus, pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį iš dalies negaliojančia, nustatyti kelio servitutą, įpareigoti išduoti leidimą teritorijų planavimo dokumentams 67,84 arų valstybinės žemės sklypo planui rengti ir kitus, paliko nenagrinėtus.

27Teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė sąlygų valdžios institucijų atsakomybei kilti: nurodė, kad ieškovas nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai parengto individualaus žemės sklypo plano jam nuosavybės teise priklausiusiems statiniams eksploatuoti, todėl žemėtvarkos institucijoms nebuvo pagrindo sudaryti su juo 67,84 ha žemės nuomos sutartį.

28Teismas nenustatė dėl nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovo AB ,,Lifosa“ kaltės – ieškovui teko pareiga pateikti atsakovui asmenų ir transporto priemonių, norinčių patekti į teritoriją, sąrašą, tačiau šis jos nevykdė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas savavališkai buvo užėmęs ieškovui priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, kuriuose laikė metalo laužą, šiukšles, be teisinio pagrindo naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė ir įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad statinio būklės tyrimo akte nustatytus pastatų apgadinimus padarė, metalo laužą, įrengimus, šiukšles paliko, atsakovo darbuotojai ar jo pavedimu kiti asmenys, nes atsakovas nebuvo atsakingas už jos teritorijoje esančių, ieškovui priklausančių, statinių apsaugą.

29Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovės E. S. įmonės veiksmai (trijų metalinių durų–vartų įstatymas į ieškovo pastatų langų angas, dalies jų užmūrijimas plytomis, metalinių grotų ant dalies jų įrengimas, dalies pastato grindų betonavimas, dalies pastato teritorijos išvalymas nuo šiukšlių ir atliekų) negali būti pripažinti kaip pastato ar jo dalies sugadinimas, bloginantis pastato funkcijas, priešingai, jie vertintini kaip pastato gerinimo darbai, todėl teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai šiam atsakovui nepagrįsti.

30Nustačius, jog ieškovė L. Ž., įsigijusi iš kito ieškovo statinius, nesikreipė į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, teismas nurodė, kad ji nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Ieškinio dalis, susijusi su ieškovės reikalavimais dėl teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą įgyvendinimo, buvo palikta nenagrinėta.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

32Ieškovas UAB „LT Valda“, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Apeliaciniu skundu teigiama, jog:

341. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sudariusių sąlygas ar lėmusių ieškovo prašomų atlyginti nuostolių atsiradimą.

352. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajas, leistinumą, patikimumą, išvadas grindė prielaidomis.

363. Teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nors jų pagrindu buvo išnuomotas visas žemės sklypas, nenumatant prie apelianto pastatų net privažiavimo kelių.

374. Teismas neįvertinęs, kad ieškovas nuo pat statinių įsigijimo pradžios aktyviai siekė teisių realizavimo ir vien tik raštiškai į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi 8 kartus, skambino, vyko aiškintis į vietą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neveikė aktyviai, nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano.

385. Ieškovas įrodė 344 638,47 Lt patirtus nuostolius bei kitas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

39Ieškovė L. Ž. pareiškimu prisidėjo prie ieškovo UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo, prašė jį tenkinti ir panaikinti dalį ieškovo skundžiamo teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – šį ieškovo reikalavimą patenkinti visiškai. Taip pat prašė iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40L. Ž. prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindė argumentais iš esmės analogiškais išsakytiems ieškovo apeliaciniame skunde.

41Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog ieškovas visiškai neįrodė padarytos žalos fakto ir žalos dydžio, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kaip pablogėjo statinių būklė ieškovui įsigijus statinius 2006 m. spalio 6 d. iki ieškinio pateikimo teismui, todėl teismas ieškinio reikalavimų ir netenkino.

43Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

44Atsakovo teigimu, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Ginčo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas pagrįstai netenkino pareikštų reikalavimų, įskaitant ir dėl žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „LT Valda“ nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano, todėl dėl neįgyvendintos teisės į valstybinės žemės sklypo dalį atsakovų, valstybinių institucijų, kaltės nėra.

45Atsakovas AB „Lifosa“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

46Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad kaltinimai AB „Lifosa“ atžvilgiu nepasitvirtino. Ieškovas nepateikė nei savo paties, nei rangovų rašytinių prašymų, adresuotų atsakovui, dėl statybininkų įleidimo į teritoriją, ieškovo atstovai nei ieškiniuose, nei teismo posėdžiuose negalėjo nurodyti konkrečių neįleidimo aplinkybių. Ieškovas neįrodė ir atsakovo AB „Lifosa“ kaltės dėl neatliktų statybos darbų, kadangi ieškovas apskritai negalėjo jų vykdyti, nes neturėjo statybos leidimų, kurie buvo privalomi rangos sutartyse numatytai pastatų rekonstrukcijai.

47Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, pateikęs prašymą rengti detalųjį planą, jo neparengė ir neužbaigė planavimo procedūros. AB „Lifosa“ nėra gavęs kvietimų iš ieškovo ar jo samdyto matininko atvykti į sklypo ribų pažymėjimo procedūrą, tokių įrodymų nėra ir šioje byloje, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovas nederino ieškovo plano ir yra kaltas dėl jo paties aplaidumo.

48Atsakovė E. S. įmonė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovo įmonės veiksmai ieškovui priklausančiuose pastatuose nelėmė pastato sužalojimo ar apgadinimo, o priešingai buvo atlikti siekiant pritaikyti patalpas naudojimui.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

51Dėl faktinės bylos situacijos

52Byloje nustatyta, kad UAB „LT Valda“ 2006 m. spalio 6 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Daumantų verslai“ įsigijo statinius (gamybinį buitinį statinį, plane pažymėtą indeksu 1P2p ir dirbtuves, plane pažymėtas indeksu 2P1p), esančius ( - ), Kėdainiai. Minėti statiniai yra ant atsakovui AB „Lifosa“ 1997 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutartimi išnuomoto valstybinės žemės sklypo. Ieškovas nurodė, jog prieš sudarant pastatų pirkimo pardavimo sutartį, jis iš Kauno apskrities viršininko gavo sutikimą, kad įsigijus statinius jam bus perleista ir nuomos teisė į žemės sklypą prie statinių, tačiau šios teisės dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jis neįgyvendino.

53Ieškovas UAB „LT Valda“ teigė, jog jam, kaip pastatų savininkui, nebuvo užtikrinta įstatyme garantuota teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą, nes atsakovai – Kauno apskrities viršininko administracija ir Kėdainių rajono savivaldybė, neįvykdė imperatyviosiomis teisės normomis joms nustatytos pareigos išnuomoti ieškovui valstybinę žemę ne aukciono būdu (CK 6.551 str. 2 d.). Atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtais veiksmais buvo apribota ieškovo galimybė patekti prie pastatų, kas lėmė jų būklės suprastėjimą. E. S. įmonė, AB „Lifosa“ leidimu, atliko ieškovo įsigytuose statiniuose ardymo ir griovimo darbus, neteisėtai jais naudojosi, taip prisidėdama prie prašomų atlyginti nuostolių atsiradimo.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir bylą nagrinėjusių teismų sprendimus nustatė, jog vertindami ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismai nepasisakė dėl atsakovų (valdžios institucijų) pareigos nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu pagal įstatymo reikalavimus vykdymo, nevertino, ar jos ėmėsi iniciatyvos keisti sandorį, kurio dalis neatitinka imperatyviųjų nuostatų, ar turėjo priežastinį ryšį tokie jų veiksmai su atsiradusia žala ir kokio dydžio dėl tokių jų veiksmų žala galėjo atsirasti. Neįvertinti ir kitų atsakovų veiksmai, kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų, neištirta, ar jais galėjo būti padaryta žala ieškovo turtui, galimos žalos dydis ir priežastinis ryšys. Dėl to apeliacinės instancijos teismui pakartotinai pavesta įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014, aptartas ir vertintinas aplinkybes, apelianto papildomai pateiktus paaiškinimus (t. 5, b. l. 173-178), bei atsakovų atsikirtimus į juos, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pakartotinai spręsdama dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, ar atsižvelgiant į bylos medžiagą, yra sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

55CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

56Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

57Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumą klausimą, vertins, ar atsakovų veiksmuose galima įžvelgti neteisėtą veikimą (neveikimą), ir ar jis galėjo lemti ieškovo prašomų atlyginti nuostolių atsiradimą.

58Tačiau prieš atskirai aptardama kiekvieną iš sąlygų atsakovų civilinės atsakomybės taikymui, teisėjų kolegija pasisako dėl prašomos atsakovams taikyti atsakomybės rūšies. Ieškovas nurodo, jog 344 638,47 Lt nuostolį sąlygojo bendri neteisėti visų atsakovų veiksmai, todėl juos privalo atlyginti visi atsakovai solidariai.

59Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, prašydamas atsakovų solidariai atlyginti patirtą nuostolį, ieškovas išskyrė ir nurodė, kokie konkretūs nuostoliai sudaro bendrą patirtą žalą ir įvardijo už tai atsakingus asmenis. Kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai bei jais sukeltos žalos įvertinimas pateiktas ieškovo procesiniuose dokumentuose (t. 5, b. l. 173-178). Remiantis aukščiau pateiktais išaiškinimais dėl solidarios atsakomybės taikymo sąlygų, bei tuo, jog ieškovas pats pripažįsta, jog jo prašomus atlyginti nuostolius sukėlė skirtingų asmenų, veikusių skirtingais pagrindais ir skirtingais laikotarpiais, veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, jog solidari atsakomybė šiuo atveju nėra galima. Nepaisant to, jog reikalavimas priteisti žalą iš atsakovų solidariai netenkintas, nepaneigta, jog kiekvienam iš atsakovų gali tekti atsakyti už savo veiksmais ieškovui sukeltą žalą, jei tokia bus įrodyta, todėl teisėjų kolegija vertina atsakovų veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ir, jei bus nustatytas jų priešingumas teisei (valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti) ar bendrai pareigai elgtis taip, kad nebūtų sukelta žala kitam asmeniui ar jo turtui, teisėjų kolegija vertins ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

61Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų

62Ieškovas UAB „LT Valda“ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos: nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu) ir Kėdainių rajono savivaldybės civilinę atsakomybę kildina iš CK 6.271 straipsnio nuostatų, nustatančių valdžios institucijų atsakomybę už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šis straipsnis numato vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios, kaip minėta, pagrindinė funkcija –nukentėjusiojo nuostolių kompensavimas, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią, padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010.). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė ar savivaldybė iš savo biudžeto privalo atlyginti nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

63Neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.). Ieškovo teigimu, nurodytų atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymuose numatytos pareigos nevykdymu (neįvykdė imperatyvios pareigos išnuomoti ne aukciono būdu pastatų savininkui valstybinės žemės sklypo dalį, būtiną jam priklausančių statinių eksploatavimui, neinicijavo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su AB „Lifosa“ nutraukimo) bei draudžiamų veiksmų atlikimu (trukdė ieškovui įgyvendinti teisę į valstybinės žemės nuomą, klaidino ieškovą, reikalavo atlikti teisės aktuose nenumatytus veiksmus – parengti detalųjį planą).

64Siekiant įvertinti, ar ieškovo vardijami valdžios institucijų, kurioms pavesta valdyti valstybinę žemę, veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija aiškinasi, kas ir kokius reikalavimus nustatė valstybinių žemės sklypų nuomai ir kokios teisės ir pareigos buvo suteiktos atsakovams.

65Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės). Laikotarpiu, kuomet ieškovas siekė įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) 29 punktas numatė, jog valstybinės žemės (neperduotos savivaldybėms patikėjimo teise) nuomotoju buvo apskrities viršininkas. Savivaldybės funkcijos, susijusios su valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu buvo susijusios su prašomo išnuomoti žemės sklypo plano parengimu, žemės nuomos termino siūlymu ir kitų, Taisyklių 32 punkte, nurodytų darbų atlikimu (Taisyklių 33 p.).

66Taisyklių 28.1 punkte buvo nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ši nuostata iš esmės analogiška CK 6.551 straipsniui, nustatančiam, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

67Aptartos teisės normos numato, jog pagrindinis teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taip pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

68Byloje nustatyta, jog ieškovas 2006 m. spalio 6 d. statinių pirkimo pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius ( - ), Kėdainiai, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo. Sutartimi buvo aptarta ieškovo teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, būtino įsigytiems pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį (t. 1, b. l. 12-13). Kauno apskrities viršininkas prieš ieškovui pasirašant pastatų pirkimo sutartį nurodė, jog po sandorio sudarymo ieškovas turi kreiptis į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 14). Ieškovo teigimu, šią pareigą jis įgyvendino, 2007 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę, tačiau ji, užuot įvykdžiusi jai įstatymu nustatytą pareigą ir išnuomojusi valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis, nurodė, kokių veiksmų turi imtis ieškovas tam, kad būtų sudaryta nuomos sutartis, t. y. įpareigojo ieškovą parengti detalųjį žemės sklypo planą, nors iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto ieškovui tapo žinoma, jog tokių veiksmų atlikti ieškovas neprivalėjo, detalusis valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi ir ieškovui priklausantys pastatai, planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2004 metais. Šiais, ieškovo teigimu, neteisėtais veiksmais jam buvo apribota įstatymu garantuota teisė sudaryti statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pažeistos imperatyvios teisės normos, įpareigojusios valstybinės valdžios institucijas sudaryti su ieškovu žemės sklypo nuomos sutartį.

69Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą (CK 6.551 str., 6.564 str.) bei kasacinio teismo praktiką, bylose, kuriose buvo keliami valstybinės žemės nuomos sutarčių sudaryme dalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų pasiskirstymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013) pripažįsta, jog valstybės institucijoms, kurioms pagal savo kompetenciją pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas, suteikiama ne tik teisė, bet ir pareiga išnuomoti ne aukciono būdu valstybinę žemę, užstatytą ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Šios pareigos įgyvendinimui valstybės valdžios institucija, nustačiusi, jog valstybinės žemės sklypo valdymas suteiktas vienam iš ant jos esančių statinių savininkui, turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį, išnuomoto žemės sklypo savininkui nesutikus pakeisti nuomos sutarties sąlygų.

70Tačiau, nepaisant įstatymu valstybinėms valdžioms institucijoms, nustatytų pareigų, susijusių su valstybinių žemės sklypų valdymu, jos privalo jas įgyvendinti tik griežtai laikantis teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti tik tuomet, kai asmuo, siekiantis išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, įgyvendino visas teisės aktais nustatytas sąlygas.

71Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.10 punkte (taisyklių redakcija, galiojusi 2007 metais) įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą.

72Taisyklių 31 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojimui žemės sklypus be aukciono, atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui arba žemėtvarkos skyriui pateikia: prašymą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; pagal patvirtintą detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) (kai išnuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) pageidaujančių išsinuomoti sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas.

73Vadinasi, šiuo atveju ieškovui įsigijus pastatus, esančius ant valstybinės žemės sklypo, išnuomoto kitam asmeniui, ir ant sklypo esant kelių savininkų statiniams, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su juo galėjo būti sudaryta tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl ieškovo įsigyto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 31.3 p.). Todėl ieškovas, siekdamas pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise išsinuomoti įsigyto pastato eksploatavimui būtiną dalį valstybinės žemės sklypo, turėjo laikytis Taisyklių 31 punkte numatytų reikalavimų ir įvykdyti visas jam nustatytas pareigas.

74Ieškovas teigimu, jis vykdė visas sąlygas, valstybinės žemės sklypo nuomai sudaryti, tačiau atsakovai kėlė įstatymu nenumatytus reikalavimus, tokius, kaip – rengti detalųjį sklypo planą, kas nesuderinama su teisės aktų nuostatomis. Ieškovas nurodė, jog Kėdainių rajono savivaldybė paaiškino ieškovui, jog jis privalo rengti detalųjį planą, nors, ieškovo teigimu, kaip paaiškėjo vėliau, tokių reikalavimų teisės aktai nenustatė, nes detalusis planas buvo parengtas dar 2004 m. Teisėjų kolegija vertindama ieškovo teiginių pagrįstumą, visų pirma pažymi, jog šias aplinkybes ieškovas įrodinėja remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais išaiškinimais (t. 4, b. l. 81-85), kurie taikomi L. Ž. teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą įgyvendinimui, t. y. aptaria teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą įgyvendinimo sąlygas, galiojančias ieškovės kreipimosi į žemėtvarkos institucijas galiojimo metu. Nuo 2011m. gegužės 5 d. įsigaliojo naujos redakcijos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurių 33.4 punktas nenustatė reikalavimo teikti pagal patvirtintą detalųjį planą parengto naudojamo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Remiantis 2011 metų gegužės 5 d. redakcijos Taisyklių 34.3. punktu, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą, t. y. žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

75Vadinasi, tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcijos, statinių, esančių ant valstybinės žemės kartu su kitų savininkų statiniais, teisei į nuomos sutartį nebuvo būtina teikti pagal patvirtintą detalųjį planą parengto naudojamo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, pakako, jog būtų parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl, įvertinus teisės aktų, reglamentavusių teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą, sąlygas ieškovo kreipimosi į žemėtvarkos institucijas, metu galiojusius reikalavimus, laikytina, jog iš ieškovo buvo pagrįstai ir teisėtai pareikalauta pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

76Toliau vertinant ieškovo teiginius dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, reikalaujant pateikti detalųjį žemės sklypo planą, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nepriklausomai nuo to, kaip teigia ieškovas, jog jis buvo parengtas jau 2004 metais, atsižvelgiant į ieškovo tikslus ir siekiamo išsinuomoti žemės sklypo naudojimo pobūdį, savivaldybė, kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendė, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 p.).

77Pažymėtina, jog į bylą nėra pateiktas pats 2007 m. birželio 20 d. kreipimosi į Kėdainių rajono savivaldybę tekstas, tačiau iš kitų byloje esančių įrodymų, bei paties ieškovo paaiškinimų, nustatyta, jog į savivaldybę buvo kreiptasi siekiant suformuoti ir išnuomoti ieškovui sklypą prie jam priklausančių statinių (Kauno apskrities viršininkas tokiam tikslui ir išduoda sutikimą rengti detalųjį planą (t. 3, b. l. 104). Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d., t. y. ir ieškovo kreipimosi į Kėdainių rajono savivaldybę laikotarpiu) 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai, numatė, jog detalieji planai rengiami tais atvejais kai: keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas ir kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Analogišką nuostatą atkartojo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.6 ir 16.7 punktai.

78Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktiką taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant detalusis planas neturi būti rengiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A2-235/2007; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-857/2011). Šių teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos pagrindu nustatyta, jog atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija, esant ieškovo prašymui išnuomoti jam valstybinės žemės sklypo dalį ir suformuoti žemės sklypą prie jo įsigytų statinių, pagrįstai sprendė, jog ieškovo prašymas patenka į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl nurodė, jog, siekiant sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, būtina parengti detalųjį planą ir pagal jį parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

79Iš ieškovo detaliai aptarto bendravimo su atsakovais matyti, jog ieškovas pats sutiko, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymui būtina atlikti detaliojo planavimo procedūrą. Iš Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 11 d. ieškovui išduoto sutikimo dėl detaliojo plano rengimo matyti, jog sutikimas buvo išduotas paties ieškovo prašymu, siekiant suformuoti sklypą prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių (t. 3, b. l. 104). Ieškovo į bylą pateikti jo bendradarbiavimą su Kėdainių rajono savivaldybės atsakingais skyriais ir Kauno apskrities viršininko administracija, atspindintys įrodymai patvirtina, jog remiantis galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu ir esant ieškovo prašymui buvo imtasi veiksmų detaliojo plano parengimui: 2007 m. rugsėjo 25 d. Kėdainių rajono savivaldybė ir ieškovas sudarė sutartį dėl detaliojo plano rengimo, kuria ieškovui buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijos (t. 3, b. l. 101), 2007 m. spalio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracija išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti (t. 3, b. l. 97-100).

802008 m. balandžio 28 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydamas papildyti jo išduotą sutikimą detaliajam sklypo planui rengti, nurodant, jog planavimo tikslas – įregistruoti žemės sklypo padalijimą pagal nuosavybės teise priklausančius statinius. Taip pat prašė prie nuosavybės teise ieškovui priklausančių pastatų detaliuoju planu atidalinamam sklypui numatyti servitutinius privažiavimus per AB „Lifosa“ iš valstybės nuomojamo sklypo teritoriją, bei prašė paaiškinti, kokiais aktais būtina vadovautis nustatant sklypo plotą (t. 3, b. l. 96). Aukščiau aptarto Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis numatė, jog detalieji planai rengiami ir tuomet, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p.), todėl 2008 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininkas sutiko, kad detalusis planas būtų rengiamas ieškovo nurodytu tikslu, bei pažymėjo, jog detalusis planas turi būti rengiamas kartu su valdos bendraturčiais (t. 3, b. l. 95). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ar Kėdainių rajono savivaldybė, kaip planavimo sąlygų rengėjas, kreipėsi į atsakovą AB „Lifosa“ siekiant atlikti naujus sklypo matavimus, derino galimas sklypų ribas ar siūlė keisti su juo sudarytos nuomos sutarties sąlygas.

81Ieškovo teigimu, 2008 m. birželio 20 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas išnuomoti žemės sklypo dalį, nustatytą proporcingai ieškovo nuosavybės teise valdomų pastatų plotui (t. 3, b. l. 33-34), tačiau ieškovui buvo atsakyta, jog jo prašymas bus patenkintas tuomet, kai bus pateikti visi žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti būtini dokumentai (t. 3, b. l. 92), t. y. sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovas nepagrįstai mano, jog Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius šiais veiksmais apribojo ieškovo teisę į nuomos sutarties sudarymą. Minėta, jog įstatymu garantuota teisė sudaryti lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės sklypo nuomą turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma ne tik valdžios institucijoms, bet ir pačiam ieškovui, todėl atsakovai įstatymu jiems nustatytą pareigą išnuomoti ieškovui valstybinę žemę, būtiną jo įsigytiems pastatams valdyti, galėjo įgyvendinti tik ieškovui pateikus visus nuomos sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, nurodytus aptartų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos buvo nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte.

82Ieškovo teigimu, jis įvykdė Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus reikalavimus, tačiau nuomos sutartis su juo vis tiek nebuvo sudaryta. Nustatyta, jog ieškovas gavęs atsakovo išaiškinimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, kartu su 2008 m. spalio 22 d. prašymu pateikė dokumentus, tarp jų ir žemės sklypo plano kopiją (t. 3, b. l. 90-91), tačiau Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, jog sutartis su ieškovu bus sudaryta tik tuomet, jei skyriui bus pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas, t. y. pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (t. 3, b. l. 89). Ieškovas nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimus, jis 2008 m. gruodžio 23 d. pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą (t. 3, b. l. 88), tačiau valstybinės žemės sklypo, būtino jam priklausantiems statiniams eksploatuoti, sutartį buvo delsiama sudaryti. Teisėjų kolegijai minėtas žemės sklypo planas nėra pateiktas, todėl ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumo neįmanoma įvertinti, tačiau turint omenyje, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas nebuvo ir nėra pateiktas žemėtvarkos institucijoms (t. 5, b. l. 13-14), manytina, jog jis nebuvo pateiktas ir atsakovui, kartu su 2008 m. gruodžio 23 d. raštu.

832009 m. vasario 4 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją prašydamas sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ar nurodyti, kokių duomenų trūksta nuomos sutarties sudarymui (t. 3, b. l. 86-87). Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 18 d. informavo ieškovą, jog ieškovui kreipusis į teismą dėl tarp atsakovų sudarytos valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainiai, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių žemėtvarkos skyrius sustabdė nuomos sutarties sudarymo procedūrų vykdymą ir, sulaukus teismo sprendimo, vykdys jį (t. 3, b. l. 85). Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo procedūros sustabdymą atsakovas grindė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad, kai pradėjus administracinę procedūrą paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

84Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14). Siekiant įvertinti ar pagrįstai valstybinės žemės sklypo nuomos procedūra buvo sustabdyta šiuo atveju, teisėjų kolegija išskiria, jog administracinė procedūra, pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį – tai pagal nurodytą įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šiuo atveju administracinė procedūra dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų nebuvo pradėta, valstybinės žemės sklypo nuomos procedūra jai prilyginta nepagrįstai, todėl ir sustabdyti jos vykdymą, tuo labiau tuo pagrindu neatsakyti į interesanto paklausimus, nebuvo pagrindo. Nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą 2009 m. sausio 19 d. ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1997 m. spalio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp AB „Lifosa“ bei Kauno apskrities viršininko administracijos, dalį dėl 67,87 arų žemės sklypo nuomos, būtinos ieškovo įsigytiems pastatams eksploatuoti. Teisminiu keliu apginti savo, kaip asmens ketinančio ir siekiančio įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, teises ėmėsi tik po to, kai Kauno apskrities viršininko administracija nepaisydama ieškovo raštų, nevykdė jai kaip institucijai, kuriai pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas veiksmų: neatsakė į paklausimus, nesiėmė veiksmų esamos nuomos sutarties galiojimui spręsti.

85Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog Kauno apskrities viršininko administracija bei Kėdainių rajono savivaldybė formaliai laikėsi įstatymu nustatytų reikalavimų, sprendžiant valstybinės žemės sklypo nuomos klausimus, tačiau toks jų veikimas neatitinka gero viešojo administravimo principų.

86Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

87Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, pažymima, kad valstybės (savivaldybės) valdžios institucijai keliami aukštesni reikalavimai veikti teisėtai, nepriklausomai nuo kitų subjektų veiksmų, ji visais atvejais atsakinga už kompetencijos ribose priimtų sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-492-3221/2011). Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje. Aukšti valstybės (savivaldybės) valdžios institucijų veiklos teisėtumo standartai suponuoja atitinkamus privačių asmenų, kitų subjektų lūkesčius – kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti. Kauno apskrities viršininkas prieš ieškovui įsigyjant pastatus, esančius ant valstybinės žemės, sutiko perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, būtiną pastatams valdyti (t. 1, b. l. 14) sukūrė prielaidas ieškovui tikėtis, jog jo teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą, bus įgyvendinta, tačiau valstybinės valdžios institucijos neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovai turėjo aktyviau dalyvauti šio klausimo nagrinėjime, atsakyti į ieškovo raštus, nurodant, kokių papildomų ar tolimesnių veiksmų būtina imtis, siekiant įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, derinti nuomos sutarties sąlygų pakeitimus su atsakovu AB „Lifosa“, nenusišalinti nuo klausimo nagrinėjimo. Atsakovų veiksmai, tiksliau neveikimas, nesuderinami su viešojo administravimo principais (efektyvumo, proporcingumo), nustatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Tačiau ar šie valdžios institucijų veiksmai sąlygojo ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimą ir jei taip, kiek ir kokia apimtimi, bus atsakyta įvertinus, ar ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai yra pagrįsti.

88Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog siekdamas įrodyti neteisėtus Kėdainių rajono savivaldybės veiksmus, ieškovas pateikė ir minėtos įstaigos 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštą, kuriuo savivaldybės administracija pateikė informaciją dėl detaliojo plano rengimo (t. 3, b. l. 84). Šiuo įrodymu ieškovas siekia įtikinti teismą, jog savivaldybė, klaidindama ieškovą, reikalavo rengti detalųjį planą net ir tuomet, kai bylos nagrinėjimas vyko teisme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis įrodymas neteisėtų Kėdainių rajono savivaldybės veiksmų nepatvirtina. Visų pirma į bylą nėra pateiktas ieškovo raštas savivaldybei, į kurį savivaldybė 2010 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakymą, be to, iš paties savivaldybės rašto turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog juo ieškovo prašymu buvo suteikta tik bendro pobūdžio informacija dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros ir tvarkos, nesusijusi su šiuo konkrečiu atveju svarstomu ieškovo prašymu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, todėl papildomai Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų neįrodo.

89Dėl E. S. įmonės neteisėtų veiksmų

90Ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, kaip minėta, nurodė patirtų nuostolių pobūdį ir aptarė, kiekvieno iš atsakomybėn traukiamo atsakovo neteisėtus veiksmus, įtakojusius tam tikro dydžio žalos atsiradimą. Iš prašomos solidariai priteisti 344 638,47 Lt dydžio nuostolių sumos, 179 000 Lt žalą ieškovas teigia patyręs dėl statinių būklės pablogėjimo, kurią nulėmė neteisėti atsakovų E. S. įmonės, AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybės veiksmai.

91Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti ieškovo nurodomų teiginių pagrįstumą, visų pirma vertina, ar egzistuoja atsakovų, šiuo atveju vieno iš jų – E. S. įmonės, neteisėti veiksmai, galėję įtakoti ieškovo prašomų atlyginti nuostolių - 179 000 Lt, atsiradimą. Pagrindiniais neteisėtais minėto atsakovo veiksmais, sukėlusiais prašomos atlyginti žalos dydį, įvardijami – savavališkas ieškovui priklausiusių statinių užėmimas, naudojimas savo reikmėms, jų griovimas ir ardymas.

92Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. S. įmonė atlieka atsakovo AB „Lifosa“ gaminamos sieros rūgšties ir fosforo rūgšties transportavimą Lietuvos teritorijoje. Šios veiklos vykdymui ji nuomojo patalpas iš AB „Lifosa“, tačiau minėtai įmonei plečiant gamybinius pajėgumus, E. S. įmonės buvo paprašyta atlaisvinti AB „Lifosa“ patalpas. Atsakovės atstovas nurodė, jog siekiant, kad įmonės veikla nesutriktų, o AB „Lifosa“ patalpos būtų kuo skubiau atlaisvintos, 2009 m. kovo 3 d. buvo pradėtos derybos su ieškovo vadovu dėl jiems nuosavybės teise priklausančių ir AB „Lifosa“ teritorijoje esančių pastatų dalies nuomos. Atsakovo atstovo teigimu, telefoninių pokalbių metu ieškovo vadovui patikinus, jog kliūčių patalpų nuomai nėra, E. S. įmonė pradėjo ieškovui priklausiusių patalpų tvarkymo darbus, t. y. atsakovo teigimu, įmonė, siekdama, jog apleistais ieškovui priklausančiais pastatais galima būtų naudotis, jie atliko ne pastatų griovimo, bet priešingai – jų tvarkymo darbus: į tuščias angas įstatė metalines duris, vartus, sutvarkė langų angas (t. 4, b. l 13). Įrodymai patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise valdant statinius (gamybinį – buitinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 1P2/p ir dirbtuves, plane pažymėtas indeksu – 2P1/p), esančius adresu ( - ), Kėdainiai, jis 2009 m. kovo 4 d. sulaukė iš atsakovės E. S. įmonės pasiūlymo nuomoti šiai įmonei dalį ieškovui priklausančių pastatų (t. 2, b. l. 164). Tačiau ieškovas nesutiko dėl pastatų dalies nuomos ir 2009 m. kovo 9 d. apie tai informavo atsakovą (t. 2, b. l. 166). 2009 m. kovo 20 d. raštu ieškovas pareikalavo atlaisvinti atsakovo užimtas patalpas, kadangi 2009 m. kovo 17 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuota, jog atsakovas vis dar naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir vykdo jose savo veiklą (t. 4, b. l. 12). Aptarta situacija patvirtina, jog, nesant ieškovo sutikimo, atsakovas E. S. įmonė užėmė, naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis pastatų dalimis ir atliko juose tam tikrus statybos darbus, tačiau ar atsakovo atlikti veiksmai galėjo lemti statinio būklės suprastėjimą, ieškovo įvertintą 179 000 Lt suma, bus atsakyta tik aptarus šalių pateiktus įrodymus.

93Ieškovas, įrodinėdamas pastatui padarytą ir prašomą atlyginti žalą rėmėsi 2006 m. spalio 4 d., t. y. prieš ieškovui įsigyjant statinius, atliktu Statinio apžiūros aktu (t. 4, b. l. 176) bei 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. atliktais antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 2, b. l. 141 ir t. 3, b. l. 106), kurie, ieškovo teigimu, patvirtina statinių sužalojimo faktą. Teisėjų kolegija susipažinusi su ieškovo pateiktais įrodymais bei bylos medžiaga nustatė, jog prieš ieškovui sudarant 2006 m. spalio 6 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pastatai (gamybinis – buitinis pastatas, plane pažymėtas 1P2p ir dirbtuvės, plane pažymėtos 2P1p), 2006 m. spalio 4 d. buvo apžiūrėti (t. 4, b. l. 176). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas statinių apžiūros aktas nėra pakankamas tam, jog remiantis juo būtų galima įvertinti pastatų sužalojimo faktus ir nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Visų pirma iš pateikto dokumento sudėtinga suprasti, ar šiuo aktu patvirtintas tik vieno pastato, t. y. gamybinių - buitinių patalpų, ar ir dirbtuvių apžiūros faktas. Pats dokumento pavadinimas byloja tik apie vieno iš ieškovo įgytų pastatų, būtent gamybinio – buitinio pastato, apžiūrą, tačiau tekste kalbama apie pastatus ir daugiskaita, ir vienaskaita. Antra, apžiūros aktas nėra detalus, neaptarta kiekvieno iš ketinamų įsigyti pastatų (tuo atveju jei pripažintume, jog šis dokumentas patvirtina abiejų ieškovo įsigytų pastatų apžiūrą) būklė, nurodoma tik informacija apie tai, jog patalpos tuščios, langai su rėmais, kai kur išdaužyti stiklai, stogo danga tvarkinga, visur yra lauko durys. Bylos nagrinėjimu metu atsakovas AB „Lifosa“ pateikė nuotraukas, jo teigimu, įrodančias ieškovo įsigytų statinių būklę 2006 -2007 metais (t. 6, b. l. 83), tačiau atskiri nuotraukose užfiksuoti statinių komplekso fragmentai neleidžia nustatyti, ar nuotraukos atspindi būtent ieškovui priklausančių statinių, esančių ( - ), Kėdainiai, būklę nurodytu laikotarpiu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimų įrodymų, atspindinčių statinių būklę prieš ieškovui juos įsigyjant, nėra.

94Prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovas su antstoliu atvyko prie pastatų, esančių ( - ), Kėdainiai, ir atliko jų apžiūrą, kuri užfiksuota 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 141). Ieškovas teigia, jog minėtas dokumentas patvirtina, jog atsakovas be ieškovo sutikimo, statinius griovė ir ardė, taip sukeldamas jiems žalą. Tačiau teisėjų kolegija nemano, jog remiantis pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovo veiksmai darė žalą ieškovo pastatams.

95Antstolis 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, jog atvykus prie pastatų, dalyje jų buvo vykdomi statybos darbai, kuriuos atliko E. S. įmonės darbuotojai (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas). Atsakovo įmonės darbuotojai neneigė, jog atliko tam tikrus darbus: ieškovui priklausančiame pastato priestate, plane pažymėtu 1P1p, sumontavo metalines grotas ant langų, keletą langų užmūrijo, išvalė vidinį kiemą bei atliko kitus darbus (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), tačiau jų nelaikė statinio griovimu ar ardymu. Siekiant įvertinti ieškovui priklausančių pastatų būklę, bei nustatyti atsakovo atliekamus veiksmus juose, antstolis apžiūrėjo pastatą 2P1p ir jo priestatą 1p1p (dirbtuvės), bei pastato 1P2p kiemo bei pastato vidaus vaizdą, kiek tai buvo galima užfiksuoti pro praėjimo angą ir langų angas, kadangi pats patekimas į pastato patalpas buvo apribotas - nes ant praėjimo vartų kabojo spyna (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3-4 lapai).

962009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pastate 2P1p ir jo priestate 1p1p ant sienos, kuriame yra langas, sumontuotos metalinės grotos, šalia lango su metalinėmis grotomis esanti lango anga užmūryta, pastate ir jo priestate yra įvairaus statybinio laužo, šiukšlių, vienoje pastato sienoje sumontuoti vartai, dalis patalpų užlieta betonu. Tuo tarpu pastato priestate matyti vandens nutekėjimo žymės pro stogą, keletas pastato sienų yra išgriautos, langai išdaužyti. Prie šių statinių matyti atsakovo AB „Lifosa“ metaliniai konteineriai. (t. 2, b. l. 141, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu iš esmės nustatyta, jog atsakovas E. S. įmonė atliko tam tikrus darbus ieškovui priklausančiuose pastatuose, tačiau neįrodo ieškovo teiginių, jog jais buvo ardomos pastatų konstrukcijos ir niokojami pastatai. Kaip nustatyta, daugelis iš pastate 2P1p atliktų darbų teisėjų kolegijos vertintini ne kaip pastato niokojimas, o priešingai – jo būklės pagerinimas: įstatytos grotos, išlietas betonas ant grindų, užmūryti langai, įstatyti vartai. Be to, atsakovai nurodė, jog dalyje ieškovui priklausančių pastatų ketino vykdyti veiklą, todėl akivaizdu, jog siekdami patalpas pritaikyti veiklai, juos ne ardė, o remontavo.

97Pastato 2P1p priestato 1p1p būklė aptariamu įrodymu apibūdinta kaip prasta, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog šie pastato pažeidimai atsirado dėl atsakovės E. S. įmonės neteisėtų veiksmų. Neįrodyta, jog dėl įmonės veiksmų buvo apgadintas pastato stogas ar išdaužyti langai ir sienos. Tuo labiau, jog ir 2006 m. spalio 4 d. Statinio apžiūros aktu nurodyta, jog dalis statinių langų yra išdaužyta (t. 4, b. l. 176), todėl teigti, jog minėtame priestate langai ir kitos statinio konstrukcijos buvo pažeistos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, negalima. Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieškovo teiginiais, jog atsakovas turi atsakyti dėl statinio prastos būklės pažymi, jog pats ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog 2007 m. kovo 29 d. su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudarė Statybos rangos sutartį dėl stogo renovacijos (t. 2, b. l. 87), taip pat sudarė ir kitas statybos rangos sutartis (t. 2, b. l. 80-81, 86), taip pripažindamas, jog jau sutarčių sudarymo metu, t. y. 2007 metais, ieškovo įsigyti pastatai reikalavo remonto, o įvertinus sutartimis numatytus darbus, jie iš esmės laikytini kapitaliniais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija nemano, jog 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog atsakovo be ieškovo sutikimo atlikti statybos darbai, sąlygojo žalos pastatui atsiradimą. Pažymėtina ir tai, jog E. S. įmonė siūlė ieškovui pašalinti visus ieškovui priklausančiuose pastatuose atliktus darbus (t. 2, b. l. 168), tačiau ieškovas į atsakovės pasiūlymą neatsakė, taip pripažindamas, jog pastatui atlikti statybos darbai žalos nedaro.

98Ieškovas atsakovės E. S. neteisėtus veiksmus įrodinėja ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 3, b. l. 106), kuris ieškovo teigimu įrodo, jog po penkių mėnesių po prieš tai atliktos statinio apžiūros (užfiksuotos 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), buvo nustatyti ir papildomi statinių sužalojimo faktai. Teisėjų kolegija susipažinusi su 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neturi pagrindo sutikti su ieškovu ir pritarti jo teiginiams. Nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 3, b. l. 106) nustatyta, jog apžiūrėjus pastatą 2P1p ir jo priestatą 1p1p, pasikeitimų nenustatyta, t. y. vaizdas, užfiksuotas 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atlikus apžiūrą 2009 m. rugpjūčio 18 d., iš esmės sutampa. Esminiai statinio 2P1p ir jo priestato 1p1p 2009 m. rugpjūčio 18 d. protokolu užfiksuoti pasikeitimai - išneštos baltos spalvos plytos, perdažyti vartai, nerasta pastato vartų spyna (t. 3, b. l. 106, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 lapas), tačiau jie nelaikytini esminiais.

99Priestato 1p1p būklė taip pat iš esmės analogiška konstatuotai 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių aktu, t. y. pastato viduje yra šiukšlių, sienomis teka vanduo, išdaužyti langai (t. 2, b. l. 141, t. 3, b. l. 106), tačiau, kaip minėta, dalis šių statinio pažeidimų jau užfiksuoti prieš ieškovui įsigyjant statinius, o statybinio laužo ir šiukšlių sieti su atsakovo atliktais veiksmais, nesant kitų patikimų įrodymų, jog jis jas sukaupė, nėra pagrindo.

100Atkreiptinas dėmesys, jog esminiai pastatų būklės skirtumai nuo 2009 m. kovo 17 d. atliktos apžiūros, atsispindi apžiūrint pastatą 1P2p. 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pažymėta, jog patekti į šį pastatą nėra galimybės, todėl pastato būklė fiksuojama iš išorės bei pro langų angas, nurodant, jog pastate matosi sukrauti guminiai ritiniai, vamzdžiai, įvairių mechanizmų dalys (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas). Tuo tarpu nors 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu taip pat konstatuota, jog patekti į pastatą nėra galimybės (t. 3, b. l. 106, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), tačiau nepaisant to, aptariamas ir pastato vaizdas iš vidaus, t. y. nurodoma, jog išardyti šio pastato laiptinės laiptai, išimti langai ir durys. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis įrodymas patvirtina tik pastato būklę 2009 m. rugpjūčio 18 d., bet ne jo pasikeitimą po 2009 m. kovo 17 d. apžiūros, kadangi jie ankstesniu protokolu nėra fiksuoti, todėl ir palyginti jų nėra galimybės. Tačiau vertinant ieškovo siekiamų įrodyti statinių konstrukcijų pažeidimo pobūdį ir įvardijant tai atlikusius asmenis, negalima vienareikšmiškai teigti, jog statinių konstrukcijų išardymą atliko, jei tokie veiksmai apskritai buvo atlikti, atsakovo E. S. įmonė. Visų pirma atsakovas neigė atlikęs bet kokius statinių ardymo darbus, to neįrodo ir ieškovo pateikti dokumentai. Be to, 2009 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolas bei 2009 m. kovo 17 d. protokolas patvirtina, jog patekimas į pastatą 1P2p, kuriame neva buvo atlikti statinio ardymo darbai, buvo apribotas. 2009 m. kovo 17 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neužfiksuota atsakovų (AB „Lifosa“ ar E. S. įmonės) darbuotojų veikla pastate 1P2p. Be to, iš atsakovo E. S. įmonės ieškovui teikto pasiūlymo nuomoti patalpas, matyti, jog juos domino patalpų, kuriose nėra laiptų, nuoma (t. 2, b. l. 164-164), todėl kyla klausimas kaip atsakovas patalpose, į kurias patekimas buvo apribotas, galėjo atlikti statinio ardymo darbus, sukėlusius ieškovo įrodinėjamos žalos dydį. 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teigiama, jog iš pastato 1P2p patalpų buvo pašalintos statybinės medžiagos, mechanizmų dalys ir kitos šiukšlės, taip patvirtinant atsakovo galimybę patekti į šias patalpas, tačiau iš 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų negalima nustatyti, ar patalpos užfiksuotos 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 48 nuotraukoje, atitinka patalpas atvaizduotas 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukoje, pažymėta numeriu 48A (t. 2, b. l. 141 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 28 lapas, t. 3, b. l. 106 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 31 lapas).

101Ieškovas, teigdamas, jog jo įrodinėti neteisėti atsakovo veiksmai lėmė statinio sužalojimus, rėmėsi ir 2009 m. birželio 19 d. Statinio būklės tyrimo aktu (t. 3, b. l. 107). Teisėjų kolegija pažymi, jog šis aktas, buvo parengtas ieškovo užsakymu, pavedant statinio ekspertizės vadovui atsakyti į klausimą – kiek reikalinga lėšų, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, norint atstatyti ieškovo įsigytuose pastatuose išardytus langus, duris, laiptus ir kt. įrangą (t. 3, b. l. 107, Statinio būklės tyrimo akto 1 lapas). Statinio būklės tyrimo aktu nurodyti tik ieškovui priklausančių patalpų atstatymo darbų mastas ir įkainiai, o ne asmenys, ar asmenų veiksmai, lėmė esamą statinių būklę, todėl plačiau šis įrodymas, vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus nevertinamas.

102Aptarti ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų neteisėtų atsakovo E. S. įmonės veiksmų, galimai sukėlusių ieškovo prašomus atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka, jog minėtas atsakovas, nesulaukęs ieškovo sutikimo ir užėmęs ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir pradėjęs jose statybos darbus, elgėsi neteisėtai, tačiau šie veiksmai nesukėlė nurodomo dydžio – 179 000 Lt, nuostolių. Ieškovas už neteisėto naudojimosi jo patalpomis laiką galėtų prašyti atsakovo sumokėti tam tikro dydžio nuomos mokestį, tačiau šis reikalavimas byloje nereiškiamas.

103Nenustačius atsakovo E. S. įmonės veiksmų, lėmusių žalos statiniams atsiradimą, neįrodžius, jog tam tikros statinių konstrukcijos buvo pažeistos būtent šios įmonės, nėra pagrindo atsakovo veiksmuose, savavališkai užimant ieškovo patalpas, įžvelgti pakankamą priežastinį ryšį su ieškovo prašomais atlyginti nuostoliais. Nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinio reikalavimai E. S. įmonės atžvilgiu atmestini.

104Dėl AB „Lifosa“ neteisėtų veiksmų

105Ieškovo teigimu, atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, pasireiškę kliūčių ieškovui patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, sudarymu, lėmė patirtą 127 404,10 Lt dydžio nuostolį. Ši suma yra rangovams dėl neįvykdytų rangos sutarčių sąlygų ieškovo sumokėtos netesybos. Ieškovas įrodinėja, jog nurodyto dydžio nuostoliai buvo patirti tik dėl to, jog ieškovas nebuvo įleistas į atsakovo valdomą teritoriją, negalėjo disponuoti savo turtu ir suteikti galimybę rangovams atlikti užsakytų darbų.

106Prieš vertindama prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, teisėjų kolegija tiria, ar pagrįsti ir teisėti yra ieškovo kaltinimai atsakovui dėl trukdymo naudotis pastatais.

107Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog dar prieš 2006 m. spalio 6 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigyjant pastatus, jam buvo žinoma aplinkybė apie tai, jog jie stovi ant valstybei priklausančios žemės, kuri yra išnuomota atsakovui AB „Lifosa“ (t. 1, b. l. 14). Prieš kreipiantis į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, ieškovas 2007 m. sausio 22 d. kreipėsi į AB „Lisofa“ informuodamas apie tai, jog įsigijo patalpas, esančias AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje ir ketina jose vykdyti veiklą, todėl prašė atlaisvinti patalpas, leisti naudotis vandeniu buitiniams reikalams, sudaryti sąlygas prisijungti prie elektros bei išduoti leidimus į teritoriją patekti transporto priemonėms ir ieškovo įmonės darbuotojams (t. 1, b. l. 91). 2007 m. vasario 5 d. raštu AB „Lifosa“ nurodė, jog įmonė yra pasirengusi svarstyti laiške išdėstytus prašymus, tačiau paprašė suteikti papildomą informaciją apie ketinamą AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje vykdyti veiklą, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą apie nekilnojamųjų daiktų įregistravimą, taip pat pažymėjo, jog leidimai darbuotojams ir transportui įvažiuoti į teritoriją išduodami pagal iš anksto pateiktus ir suderintus su atsakingais bendrovės darbuotojais, sąrašus (t. 1, b. l. 92). Ieškovas tokį atsakovo raštą laiko ribojančiu jo galimybę patekti prie pastatų, tačiau teisėjų kolegija su šia nuomone nesutinka. Pats 2007 m. vasario 5 d. raštas patvirtina, jog atsakovas AB „Lifosa“ buvo linkęs svarstyti ieškovo prašymus, tačiau tam jam buvo būtina gauti papildomus duomenis. Ieškovas kartu su pateiktu 2007 m. sausio 22 d. prašymu nepateikė atsakovui jokių teisę į statinius patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovas pagrįstai, prieš suteikdamas leidimą įvažiuoti į gamyklos teritoriją, reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo teises į statinius. Vertinant atsakovo prašymą suteikti papildomą informaciją apie ieškovo ketinamą vykdyti veiklą AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje turi būti atsižvelgta į tai, jog atsakovas AB „Lifosa“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 539 „Dėl potencialiai pavojingų objektų sąrašo“ įtrauktas į potencialiai pavojingų objektų, galinčių sukelti ypač didelį pavojų gyventojams ir aplinkai galimų avarijų atvejais sąrašą. Remiantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis laikytina, jog atsakovui AB „Lifosa“ suteikus potencialiai pavojingo objekto statusą, tokiu (pavojingu objektu) laikytina ne tik pati atsakovo gamykla, bet ir visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų (Civilinės saugos įstatymo 2 str. 24 p.). Už saugų pavojingųjų objektų naudojimą ir saugos kontrolę atsako veiklos vykdytojas, kuris privalo užtikrinti saugų pavojingo objekto naudojimą ir imtis būtinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius žmonėms ir aplinkai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų 5 punktas). Todėl atsakovas, įgyvendindamas jam nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas - užtikrinti saugų pavojingo objekto eksploatavimą bei siekdamas užtikrinti aplinkos apsaugą ir žmonių gyvybę, pagrįstai ir teisėtai šių tikslų įgyvendinimui paprašė ieškovo nurodyti, kokią veiklą jis ketina vykdyti pastatuose, esančiuose AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. vasario 5 d. atsakovo raštas nelaikytinas atsisakymu suteikti ieškovui prieigą prie pastatų, leidimai nebuvo išduoti dėl paties ieškovo nebendradarbiavimo su atsakovu – 2007 m. vasario 5 d. atsakovo raštu išvardintų duomenų ieškovas atsakovui nenurodė, nepateikė ir sąrašo asmenų bei transporto priemonių, kuriems turėjo būti išduoti leidimai patekti į teritoriją. Ieškovas įrodinėjo, jog po 2007 m. vasario 5 d. atsakovo rašto, ieškovas pateikė atsakovui sąrašą transporto priemonių ir ieškovo darbuotojų, kuriems turėjo būti išduoti leidimai patekti į gamyklos teritoriją, tačiau atsakovas atsisakė juos išduoti (t. 2, b. l. 95-96). Rašte, kuriuo remiantis įrodinėjamos šios aplinkybės, nėra nurodyta jo sudarymo data, neįrodyta, ar jis buvo įteiktas ar siųstas atsakovui, todėl atsakovui neigiant bet kokį tokio rašto kartu su sąrašu asmenų, kuriems turi būti išduotas leidimas patekti į ginčijamą teritoriją, gavimą (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), teisėjų kolegija taip pat nemano, jog jis įrodo, jog be 2007 m. sausio 22 d. rašto ieškovas kreipėsi į atsakovą. Tai, jog ieškovui buvo sudarytos kliūtys patekti į atsakovo valdomą teritoriją ieškovas įrodinėja ir UAB „Kerasta“ raštais (t. 2, b. l. 91, 93), tačiau iš jų nustatyta tik tai, jog minėta įmonė rangos sutartis su ieškovu nutraukė būtent dėl pastarosios neįvykdytų sutarties sąlygų – neužtikrinus rangovo įmonės darbuotojų patekimo prie remontuotinų statinių, esančių AB „Lifosa“ valdomoje teritorijoje. Teismo posėdžio metu liudijęs UAB „Kerasta“ vadovas K. R., teigė, jog jis tris kartus asmeniškai kreipėsi į AB „Lifosa“ vadovus, siekdamas gauti leidimus patekti į gamyklos teritoriją įmonės darbuotojams, kad būtų galima vykdyti kartu su ieškovu sudarytas Statybos rangos sutartis, tačiau jam buvo atsisakyta juos išduoti (t. 6, b. l. 76). Remiantis statybos rangos sutarčių nuostatomis (detaliau jos bus aptartos vertinant ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą), pareiga gauti leidimus patekti į AB „Lifosos“ gamyklos teritoriją, buvo numatyta būtent ieškovui, o ne rangovams (t. 2, b. l. 80-81, 86, 87). Be to, atsakovas dėl jam suteikto pavojingo objekto statuso, išduodamas leidimus, remiantis aukščiau aptartomis teisės normomis, turėjo įvertinti gamyklos teritorijoje siekiamos vykdyti veiklos galimą poveikį aplinkai, dėl ko buvo siekiama gauti visapusišką informaciją apie asmenis, pageidaujančius gauti leidimą patekti į gamyklos teritoriją, o liudytojas nenurodė, ar jis disponavo šia informacija apie ieškovą ir ją pateikė atsakovui.

108Atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, ieškovo teigimu, apsunkinę jo patekimą prie pastatų ir sukėlę žalą, taip pat pasireiškė ir atsakovo netinkamu naudojimusi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. teismo nutarčių skundimu, bylos sustabdymo inicijavimu. Nustatyta, jog ieškovui pareiškus teisme ieškinį atsakovams dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti ir leisti patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti AB „Lifosa“ leisti ieškovo atstovams netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( - ), Kėdainių m.; atlaisvinti statinius ir žemės sklypo dalį po statiniais, nuo AB „Lifosa“ priklausančių daiktų, būtiną ieškovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti ir eksploatuoti. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 102-103). Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo AB „Lifosa“ atskirojo skundo argumentus, 2009 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas atlaisvinti statinius ir žemės sklypo teritoriją po statiniais, likusią nutarties dalį, paliko nepakeistą.

109Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, tačiau, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai, kad atsakovo skundas buvo paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nelaikytini pagrįstais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Šiuo atveju pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas realizavo savo teisę į teisminę gynybą bei įgyvendino teisę būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, dalis atsakovo skundo argumentų buvo pagrįsti ir teisėti, todėl skundžiama nutartis buvo iš dalies panaikinta. Be to, ieškovas, manydamas, jog atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, turėjo teisę CPK 95 straipsnio tvarka, prašyti apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar atsakovas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi teisėtai. Šia teise ieškovas nepasinaudojo, atsakovo atskirasis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl teisėjų kolegija nemano, jog skundo pateikimas nagrinėjimu atveju reiškė atsakovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, buvo teiktas siekiant apsunkinti ieškovo patekimą prie jam priklausančių statinių ar veikiant priešingai operatyviam civilinės bylos nagrinėjimui.

110Ieškovo teigimu, net ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsakovas AB „Lifosa“ buvo įpareigotas leisti ieškovo atstovams netrukdomai patekti į statinius, šia teise pasinaudoti ieškovui buvo trukdoma: 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog ieškovas į teritoriją buvo įleistas tik po eilės procedūrinių reikalavimų įvykdymo. Įvertinus minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą informaciją matyti, jog ieškovo atstovams kartu su antstoliu atvykus prie AB „Lifosa“ apsaugos punkto, atvykę asmenys buvo informuoti apie tai, jog į teritoriją patenkama tik su leidimais, todėl apsaugos darbuotojai ir pasiūlė kreiptis į atsakovo administraciją. AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų skyriaus viršininkas palydėjo atvykusius asmenis pas įmonės juristą, kuris patvirtinto, jog prašymų išduoti leidimus pateikti į gamyklos iš ieškovo nėra gauta, tačiau 2009 m. kovo 17 d. pateikus asmenų ir transporto priemonių sąrašą buvo užtikrinta, jog leidimai patekti į teritoriją bus išduoti, o atvykę asmenys, remiantis teismo nutartimi buvo įleisti į teritoriją (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 ir 2 lapai). Aptartos aplinkybės nepatvirtina ieškovo teiginių, jog nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 metų kovo mėnesio jam buvo trukdoma patekti ir naudotis statiniais, esančiais ( - ), Kėdainiai. Priešingai, įrodyta, jog ieškovas per nurodytą laikotarpį tik vieną kartą, t. y. 2007 m. sausio 22 d., kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti sąlygas patekti prie įsigytų statinių, todėl teisėjų kolegijos manymu, neteisėti atsakovo AB „Lifosa“ veiksmai trukdant ieškovai patekti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, neįrodyti.

111Ieškovas mano, jog ir atsakovo inicijuotas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas lėmė užsitęsusią bylos nagrinėjimo trukmę bei apsunkino ieškovo patekimą į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kas įtakojo ir nuostolių atsiradimą. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. birželio 25 d. atsakovas AB „Lifosa“ kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo ieškinį, nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas AB „Lifosa“ skundas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių ( - ), Kėdainiuose, teisinės registracijos panaikinimo (t. 2, b. l. 156). Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo pagrįstumą, bei tai, jog bylos šalys (ieškovas taip pat) jam neprieštaravo, 2009 m. liepos 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti ir leisti patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl ieškovui priklausančio gamybinio buitinio pastato ir dirbtuvių teisinės registracijos panaikinimo (t. 2, b. l. 176). Civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2011 m. gegužės 10 d. (t. 3, b. l. 49). Bylų nagrinėjimo stabdymas be abejo įtakoja bylos nagrinėjimo trukmę, tačiau negalima teigti, jog jis (bylos nagrinėjimo sustabdymas) vilkina procesą, pažeidžia proceso šalių teises ar kitaip apsunkina ginčo sprendimą, jei nenustatoma, jog teikiant tokį prašymą buvo sąmoningai veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis ir prašymų teikimas laikomas civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimu, neatkreipia dėmesio į tai, jog ieškinys, jo paties iniciatyva, buvo tris kartus tikslintas, kas taip pat lėmė ir bylos nagrinėjimo trukmę. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas niekaip negalėjo įtakoti ieškovo teisių, patekti į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pažeidimo, kadangi 2009 m. kovo 18 d. teismo nutartimi, jam ši teisė buvo užtikrinta. Paminėtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nuginčytas, ieškovo atstovas nagrinėjant atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo teigė, jog nenorėtų stabdyti bylos nagrinėjimo, tačiau prieštaravimų nepareiškė (t. 2, b. l. 174), nors vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl 2009 m. liepos 3 d. nutarties teikė atskirąjį skundą, tačiau jį dėl procesinių terminų skundui pateikti praleidimo, buvo atsisakyta priimti (t. 2, b. l. 177-199). Nenustačius, kad atsakovas AB „Lifosa“ būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, bei, kad atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis galėjo pažeisti ieškovo kaip statinių savininko teises, teisėjų kolegija nemano, jog ieškovo nurodyti veiksmai laikytini neteisėtais ir prisidėjo prie ieškovo nurodomų nuostolių atsiradimo.

112Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtus veiksmus, be jau aptartų ir tiesiogiai susijusių su 127 404,10 Lt dydžio nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo rangovams sumokėtų baudų, (jų pagrįstumas bus vertinamas vėliau) mano, jog atsakovo neteisėti veiksmai įtakojo ir 179 000 Lt ieškovo patirtų turto pardavimo nuostolių atsiradimą. Ieškovo teigimu, AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai priežastiniame ryšyje su 179 000 Lt žala pasireiškė: ieškovo pastatų naudojimu savo reikmėms, leidimu ieškovui priklausančiais pastatais naudotis atsakovės E. S. įmonei ir statinių žalojimu išardant pastatų šildymo ir elektros sistemas.

113Teisėjų kolegijos nuomone, išvardintos aplinkybės nepatvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo. Ieškovas, įrodinėdamas, jog atsakovas kaltas dėl statinių ardymo, pasireiškusio elektros instaliacijos ir šildymo sistemos demontavimu ieškovui priklausančiuose statiniuose, remiasi tik 2009 m. birželio 19 d. Statinio būklės tyrimo aktu. Tačiau šis dokumentas, kaip minėta, tik aprašo atliktą statinių konstrukcijų būklės tyrimą ir nurodo, kiek reikalinga lėšų, pažeistų statinio konstrukcijų atkūrimui, tačiau nevertina ir neįrodo, kas ir kokio lygio statinio apgadinimus atliko, jei atliko. Statinio būklės tyrimo aktu konstatuota, jog elektros vidaus instaliacija ir šildymo sistema patalpose pilnai demontuota (t. 3, b. l. 107, Statinio būklės tyrimo akto 3 lapas). Ieškovas mano, jog šios inžinierinės įrangos vertės praradimą turi atlyginti atsakovas AB „Lifosa“, kadangi teritorija, kurioje yra ieškovui priklausantys statiniai, nuomos teise priklauso būtent jam. Teisėjų kolegijos manymu, tai, jog ieškovui priklausantys pastatai yra teritorijoje, kurią nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovas, nereiškia, jog atsakovas yra atsakingas už ant jo nuomojamo žemės sklypo esančių, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių, statinių priežiūrą ar apsaugą, kadangi ši pareiga nustatyta išimtinai statinių savininkams. Be to, byloje neįrodyta ir tai, jog ieškovui jau įsigyjant pastatus, elektros instaliacija bei šildymo sistema patalpose dar buvo. 2006 m. spalio 4 d. patalpų apžiūros akte apie elektros instaliacijos bei šildymo sistemos buvimą neužsimenama, pastatų vidaus būklė neaptariama (t. 4, b. l. 176). Liudytojas K. R. teigė, jog patalpos iki pat jas perduodant ieškovui buvo naudojamos pagal paskirtį, tačiau įrodymų galinčių patvirtinti šiuos teiginius nepateikta.

114Byloje neįrodytas ir faktas, jog atsakovas AB „Lifosa“ leido atsakovui E. S. įmonei įsikelti ir atlikti statybos darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose. Šią aplinkybę neigė E. S. įmonės atstovai, nepatvirtino ir įmonės darbuotojai, atlikę statybos darbus ieškovo pastatuose (2009 m. kovo 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas, t. 2, b. l. 141). Vien tik aplinkybė, jog atsakovus AB „Lifosa“ ir E. S. įmonę siejo nuomos sutartis (t. 6, b. l. 39-40), nesudaro pagrindo teigti, jog ją nutraukus, atsakovas AB „Lifosa“ leido E. S. įmonei įsikelti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė E. S. įmonė tvirtino, jog į ieškovo pastatus įsikėlė ir juose tam tikrus statinių tvarkymo darbus atliko gavę žodinį ieškovo vadovo pritarimą, o ne AB „Lifosos“ leidimą. Be to, net ir pripažinus, jog atsakovas E. S. įmonė su atsakovo AB „Lifosa“ žinia įsikėlė į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, tik toks veiksmas, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytinas savaime sukėlusiu ieškovui prašomus atlyginti nuostolius, kadangi neįrodyta, jog neteisėti atsakovo E. S. veiksmai valdant ieškovo turtą lėmė nuostolių jam atsiradimą.

115Ieškovas, siekdamas įrodyti, jog atsakovas AB „Lifosa“ prisidėjo prie 179 000 Lt dydžio nuostolių, kuriuos sudaro statinių pardavimo nuostoliai, nulemti jų būklės suprastėjimo, teigė, jog atsakovas jam priklausančius sunkiasvorius konteinerius atrėmė į ieškovui priklausančių pastatų sienas ir taip sulaužė pastato stogo parapetą. Ieškovo teigimu, šis faktas užfiksuotas 2009 m. kovo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o tokių veiksmų žala įvertinta Statinio būklės tyrimo akte. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ieškovas atsakovo nuomojamoje teritorijoje nuosavybės teise valdo tik 2 pastatus, kurie stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo nuomojamo žemės sklypo, todėl aplink ieškovui priklausančius pastatus esančiomis stovėjimo aikštelėmis, kiemais ir kita teritorija naudotis atsakovui (nedarant žalos ieškovui priklausantiems pastatams) apribojimų nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo puslapis 3, nuotraukos Nr. 28, 38, 47; t. 3, b. l. 106, 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo puslapis 2, nuotrauka Nr. 17), nustatyta, jog konteineriai su atsakovo įmonės logotipu ne atremti į ieškovui priklausančių statinių sienas, bet pastatyti apytiksliai 1 metro atstumu nuo ieškovui priklausančių pastatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, konteinerių laikymas nurodytu atstumu nuo ieškovo pastatų negalėjo sukelti ieškovo nurodytų statinio pažeidimų – stogo parapeto sulaužymą. Ieškovo pateiktas Statinio būklės tyrimo akte nurodyta, jog tik gamybinio – buitinio pastato, plane pažymėto indeksu 1P2/p būklė dėl nesandarios stogo konstrukcijos yra prasta, tuo tarpu dirbtuvių, plane pažymėtų indeksu 2P1p, vadinasi ir jo priestato, plane pažymėto 1p1p, stogo danga įvardijama kaip pakankamai sandari, tik dalyje patalpų reikalaujanti remonto (t. 3, b. l. 107, Statinio būklės tyrimo akto puslapiai 2 ir 5). Ieškovo teiginius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais buvo padaryta žala ieškovo statinių stogo konstrukcijai, paneigia ir 2007 m. kovo 29 d. Statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Stogo dangų arsenalas“ dėl stogo remonto darbų atlikimo, kas tik įrodo, jog jau 2007 metais ieškovui priklausančių statinių stogo konstrukcijos reikalavo remonto ir apie tai ieškovui buvo žinoma.

116Neįrodyta ir tai, kad atsakovas sandėliavo daiktus ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. 2009 m. kovo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos aplinkybės, jog ieškovui priklausančiuose pastatuose matyti sukrautų gumų ritiniai, metaliniai vamzdžiai, įrangos dalys ir kitos medžiagos, neįrodo, jog nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso būtent atsakovui AB „Lifosa“, ar kad jų laikymas pastatuose įtakojo žalos statiniams, jų konstrukcijoms atsiradimą. Be to, 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pažymėta, jog minėtų daiktų patalpų viduje jau nėra (t. 2, b. l. 141, t. 3, b. l. 107). Aptartos aplinkybės paneigia ieškovo įrodinėjamus neteisėtus atsakovo AB „Lifosa“ veiksmus, galėjusius įtakoti ieškovo įrodinėjamų nuostolių atsiradimą, todėl nesant visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškinio reikalavimai AB „Lifosa“ atžvilgiu taip pat netenkinami.

117Dėl prašomų priteisti nuostolių (žalos) pagrįstumo ir jų ryšio su atsakovų veiksmais

118CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

119Kaip minėta aptariant faktinę bylos situaciją, ieškovas, dėl jam laiku ir tinkamai nesuteiktos teisės naudotis pastatais, esančiais AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje, prašo priteisti solidariai iš bylos šalių 344 638,47 Lt dydžio nuostolius. Teisėjų kolegija jau nustatė, jog nagrinėjamu atveju solidari atsakovų atsakomybė negalima, kadangi ieškovo prašomą atlyginti nuostolį, jo paties teigimu, įtakojo skirtingi savo pobūdžiu neteisėti atsakovų veiksmai (127 404 Lt dydžio patirtą nuostolį sumokant baudas rangovams ieškovas sieja su atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtais veiksmais; 179 000 Lt statinių pardavimo nuostolis bei 2 380 Lt Statinio būklės tyrimo akto atlikimo išlaidos atsirado dėl bendrų visų atsakovų veiksmų; 34 715 Lt išlaidas advokatams turi atlyginti išimtinai valstybinės institucijos; 1 139,08 Lt žemės nuomos mokestį neteisėtai reikalavimo sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė), todėl byloje vertinama kiekvieno iš atsakovų veiksmų įtaka galbūt patirtiems nuostoliams. Nepaisant to, jog dalies atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, neįrodyti, teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, vertina ieškovo prašomų priteisti nuostolių realumą visa apimtimi.

120Byloje įrodinėjama, jog dalį iš prašomų atlyginti 344 368,47 Lt dydžio nuostolių, sudaro, ieškovo teigimu, neteisėtais atsakovo AB „Lifosa“ veiksmais, padarytas 127 404,10 Lt nuostolis. Šį nuostolį, ieškovo teigimu, sudaro rangovams sumokėtos netesybos, kurios buvo apskaičiuotos minėtam atsakovui nesuteikus prieigos prie pastatų, esančių ( - ), Kėdainiai, ir rangovams nutraukus rangos sutartis.

121Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas 2006 m. spalio 6 d. sutartimi įsigijęs atsakovo valdomoje teritorijoje esančius pastatus, sudarė sutartis dėl minėtų pastatų statybos darbų: 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutartį su UAB „Kerasta“ dėl pastato ( - ), Kėdainiai remonto – ardymo darbų (darbų kaina – 74 359,95 Lt); sutartimi sulygtus darbus rangovas turėjo pradėti per 10 dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo, o sutartis įsigaliojo nuo 20 proc. dydžio sumos (nuo sąmatinės objekto vertės) sumokėjimo avansu; nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, ieškovas įsipareigojo jam atlyginti pagrįstas objekto statybos išlaidas (t. 2, b. l. 80-81); 2007 m. kovo 15 d. sudaroma Statybos rangos sutartis su UAB „Kerasta“ dėl pastato ( - ), Kėdainiai remonto darbų (darbų kaina – 651 561,03 Lt); sutartimi sulygtus darbus rangovas turėjo pradėti per 10 dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo, o sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento; nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės ieškovas įsipareigojo jam sumokėti 15 proc. sąmatinės objekto vertės dydžio baudą (t. 2, b. l. 86); 2007 m. kovo 29 d. su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudaroma Statybos rangos sutartis Nr. 070329/2 dėl pastato, esančio ( - ), Kėdainiai stogo renovacijos darbų (darbų kaina – 175 052,70 Lt); sutartimi numatytus darbus rangovas turėjo pradėti nuo 2007 m. balandžio 9 d.; šia sutartimi ieškovas įsipareigojo atlyginti rangovui 20 proc. darbų sąmatos bendros sumos dydžio baudą, jei sutartis būtų neįvykdyta ar nevykdoma ne dėl rangovo kaltės (t. 2, b. l. 87-90). Ieškovas įrodinėja, jog atsakovui AB „Lifosa“ neteisėtai apribojus ieškovo galimybę patekti prie įsigytų pastatų, ieškovas neperdavė nurodytiems rangovams statybos objekto, dėl ko rangos sutartys buvo nutrauktos, o ieškovas privalėjo sumokėti sutartimis nustatyto dydžio baudas, t. y. 97 734,15 Lt dydžio baudą UAB „Kerasta“ dėl 2007 m. kovo 2 d. ir 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarčių nutraukimo bei 29 669,95 Lt dydžio baudą rangovui UAB „Stogo dangų arsenalas“ dėl 2007 m. kovo 29 d. sutarties nutraukimo.

122Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek aukščiau aptartus atsakovo AB „Lifosa“ veiksmus ir nenustačiusi juose neteisėtumo, tiek ir žemiau nurodytas aplinkybes, nemano, jog 127 404,10 Lt dydžio ieškovo įrodinėjamų nuostolių dydis yra realus ar tuo labiau įtakotas atsakovo veiksmų. Nustatyta, jog ieškovui jau įgyjant pastatus buvo žinoma, jog jie yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra išnuomotas atsakovui AB „Lifosa“, todėl siekdamas patekti į pastatus ir jais disponuoti, turės ne tik įgyvendinti teisę į žemės sklypo dalies nuomą, t.y. kreiptis į atitinkamas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo (tai buvo išaiškinta ieškovui Pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 12), bet ir kreiptis į atsakovą siekiant gauti leidimus įvažiuoti į gamyklos teritoriją (t. 1, b. l. 91). Nepaisant to, nepasirūpinęs nei išankstiniu leidimų patekti į gamyklos teritoriją gavimu, nei įgyvendinęs savo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, ieškovas sudarė statybos rangos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog rangos sutartys sudarytos jau po 2007 m. vasario 5 d. atsakovo atsakymo į ieškovo prašymą išduot leidimą (t. 1, b. l. 91-92), kuriame buvo aptarta, kokią informaciją turi pateikti ieškovas tam, kad būtų išduoti leidimai, tačiau jų, kaip jau buvo minėta, ieškovas neįvykdė, todėl akivaizdu, jog sudarydamas rangos sutartis ir įsipareigodamas rangovams suteikti per sutartyje nustatytą terminą galimybę patekti prie statybos objekto – veikė savo rizika. Negalima nepaminėti ir to, jog 2007 m. kovo 29 d. Statybos rangos sutartis su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudaroma tuo metu, kai jau yra nevykdomos ankstesnės 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties nuostatos, kuriomis ieškovas įsipareigojo gauti leidimus rangovo darbuotojams ir transportui, kad šie patektų prie remontuotinų statinių (t. 2, b. l. 86). Todėl ir pagal minėtą sutartį, ieškovo teigimu, sumokėta baudos suma – 29 669,95 Lt (t. 2, b. l. 92, t. 4, b. l. 97-98), verčia abejoti jos realumu, tuo labiau neįrodžius, jog rangovas reikalavo ją sumokėti. Teisėjų kolegijos manymu, apdairus ir rūpestingas asmuo nesudarinėtų sutarties dėl darbų atlikimo ir neįsipareigotų mokėti 20 proc. sąmatos bendros sumos dydžio baudos, neturėdamas galimybės ir nedėdamas pastangų patekti prie remontuotino objekto, tuo labiau žinant ir suprantant, jog ankstesnių sutarčių, sudarytų tuo pačiu pagrindu, taip pat nėra galimybių vykdyti.

123Abejones dėl prašomų atlyginti nuostolių realumo kelia ir pačių Statybos rangos sutarčių sudarymas. Kaip teisingai pažymėta atsakovo AB „Lifosa“ atsiliepime į ieškovo paaiškinimus dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio, neatskiriama Statybos rangos sutarčių dalimi buvo sutarčių priedai – sąmatos (t. 2, b. l. 80, 86, 87). Dėl jose pateikiamos informacijos apie atliktinų darbų kiekius, akivaizdu, jog rangovai UAB „Kerasta“ ir UAB „Stogo dangų arsenalas“ sąmatas galėjo parengti tik tiesiogiai apžiūrėję statybos objektus ir įvertinę būtinus atlikti darbus. Tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovas AB „Lifosa“ apribojo galimybę patekti prie pastatų tiek ieškovo darbuotojams, tiek ir rangovams, dėl ko Statybos rangos sutartys buvo nutrauktos. Todėl neaišku, kaip UAB „Kerasta“ ir UAB „Stogo dangų arsenalas“ galėjo neapžiūrėję pastatų, įvertinti juose atliktinų darbų kiekius ir numatyti darbų kainas. Be to, pats UAB „Kerasta“ vadovas K. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis po statinių pardavimo ieškovui, daugiau juose nesilankė. Teismas atkreipia dėmesį, jog sąmata prie 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutarties nepateikta, o sąmata, esanti sudėtine 2007 m. kovo 15 d. sutarties dalimi, sutarties šalių nepasirašyta, nenurodyti ir ją sudarę asmenys (t. 4, b. l. 89-91).

124Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, jog Statybos rangos sutartys buvo nutrauktos dėl jo kaltės – apribojus ieškovo teisę patekti į statinius, teigia, jog aptariamos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neturint tikslo realiai jas vykdyti, kadangi net leidimai numatytiems statybos darbams nebuvo gauti. Iš ieškovo pateiktų sąmatų matyti, jog jose atlikti pastato rekonstrukcijos ir stogo renovacijos skaičiavimai (t. 4, b. l. 89, 95), paties ieškovo laiške atsakovui pažymėta, jog ketinama atlikti pastatų rekonstrukciją (t. 1, b. l. 91), o ir sąmatose numatyti darbai (sienų apšiltinimas, fasado apkalimas skarda) atitinka 2007 m. sausio 11 d. Statybos įstatymo redakcijoje numatytų statinio rekonstravimo (2 str. 18 d.) ir statinio kapitalinio remonto (2 str. 20 d.) darbus, kuriems vadovaujantis 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo būtina gauti statybos leidimą. Ieškovas ir rangovai leidimų pastatų rekonstrukcijai ir kapitalinio ar paprasto remonto darbams nebuvo gavę (t. 4, b. l. 123), todėl ir ši aplinkybė verčia abejoti ar išties ieškovas realiai ketino vykdyti Statybos rangos sutartimis aptartus darbus ir jo nurodomo dydžio nuostoliai dėl sutarčių nutraukimo yra patirti. Nepateikta ir įrodymų, jog buvo sumokėtas avansas, pagal 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutartį, patvirtinantis jos įsigaliojimą (sutarties 5.1.; 10.2. punktai) (t. 2, b. l. 80-81).

125Ieškovas teigia, jog nutraukus Statybos rangos sutartis su UAB „Kerasta“ jis minėtai įmonei sumokėjo 97 734,50 Lt dydžio baudą. Vertindamas prašymo priteisti iš atsakovo AB „Lifosa“ nurodyto dydžio nuostolius pagrįstumą, teismas pažymi, jog 2007 m. kovo 2 d. rangos sutartis nenustatė ieškovui pareigos nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės mokėti baudą. Sutarties 8 punktas numatė tik užsakovo (ieškovo) pareigą, nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, atlyginti jo turėtas pagrįstas objekto statybos išlaidas (t. 2, b. l. 81). Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog statybos darbai pagal aptariamas Statybos rangos sutartis nebuvo vykdomi, todėl ieškovas neturėjo ir jokios pareigos mokėti rangovui UAB „Kerasta“ baudą. 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties 8 punktas numatė ieškovo pareigą mokėti 15 proc. dydžio baudą nuo sąmatoje numatytos objekto vertės, tuo atveju, jei jis nutraukia sutartį ne dėl rangovo kaltės (t. 2, b. l. 86). Sąmatoje prie 2007 m. kovo 15 d. sutarties darbų vertė įvertinta 651 561,03 Lt dydžio suma (t. 4, b. l. 91), todėl bauda už 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties nutraukimą sudarė 97 734,15 Lt. Ieškovas nurodė, jog minėta suma rangovui UAB „Kerasta“ buvo padengta (tai patvirtina 2008 m. balandžio 10 d. dvišalis užskaitos aktas, kuriuo ieškovo mokėtina bauda padengiama UAB „Kerasta“ ieškovui mokėtina skola pagal šalių 2006 m. lapkričio 23 d. susitarimą (t. 2, b. l. 94, t. 4, b. l. 103-108, 110). Tačiau tai, kad minėtos sumos buvo mokėtos, savaime neleidžia pripažinti jų nuostoliais bei neįrodo atsakovo AB „Lifosa“ pareigos jas atlyginti ieškovui, kadangi visuma aukščiau aptartų aplinkybių verčia abejoti paties ieškovo sąžiningumu sudarant sutartis ir ketinant jas vykdyti.

126Nustatyta, jog ieškovas prieš sudarydamas Statybos rangos sutartis, neįvertino jomis prisiimamų pareigų apimties ir jų įgyvendinimo galimybių. Teisėjų kolegija pripažino, jog ieškovas įsipareigojęs rangovų transportui ir darbuotojams užtikrinti patekimą prie statybų objekto, esančio AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje (t. 2, b. l. 86), nebendradarbiavo su atsakovu, nedėjo visų pastangų leidimams gauti (kreiptasi buvo tik vieną kartą, paprašius pateikti papildomus duomenis leidimų išdavimui, jų ieškovas nesuteikė), dėl ko rangos sutartys, ieškovui neįvykdžius jomis prisiimtų pareigų, buvo nutrauktos. Byloje neįrodyta ir tai, jog ieškovas siekdamas atlikti statinių rekonstrukciją, gavo leidimus tokių darbų atlikimui.

127Įvertinus aptartų sutarčių sudarymo aplinkybes, laikytina, jog ieškovas sudarydamas sutartis iš anksto nepasirūpinęs leidimais patekti prie statybos objekto, veikė išimtinai savo rizika, todėl ir sutarčių neįgyvendinimo pasekmės tenka tik jam vienam. Be to, ieškovas nesiėmė ir jokių veiksmų galimoms neigiamoms pasekmės ateityje sumažinti ar išvengti: net ir žinodamas apie nevykdomas sutartis, sudarė naujas, kuriomis taip pat prisiėmė pareigą gauti leidimus rangovų darbuotojams patekti į statybos objektą, o jos neįvykdžius - mokėti baudą. Teisėjų kolegija mano, jog ieškovo neveikimas ir sutartimis priimamos veiklos vykdymo rizikos neįvertinimas, o ne AB „Lifosa“ veiksmai, lėmė tiek 29 669,95 Lt dydžio baudos UAB „Stogo dangų arsenalas“, tiek ir 97 734,5 Lt dydžio baudos UAB „Kerasta“ sumokėjimą. Išdėstytos aplinkybės tik sustiprina teismo poziciją dėl atsakovui netaikytinos civilinės atsakomybės, kadangi neįrodyti nei jo neteisėti veiksmai, nei jais, ieškovo teigimu, nulemta žala.

128Be kitų aptartų nuostolių, ieškovas teigia patyręs ir 1 139,08 Lt dydžio nuostolį 2007 – 2010 metais mokėdamas žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis su juo nebuvo sudaryta. Ieškovo manymu, Kėdainių rajono savivaldybė neteisėtai reikalavo mokėti šį mokestį, todėl privalo atlyginti nurodyto dydžio žalą.

129Teisėjų kolegijos manymu, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 metų mokėtą žemės nuomos mokestį ieškovas nepagrįstai laiko nuostoliais ir prašo juos atlyginti iš atsakovo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnį, žemės nuomos mokestis už žemės naudojimą skaičiuojamas pagrįstai net ir nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, t. y. žemės nuomos mokestį remiantis šiais teisės aktais privalo mokėti ir valstybinės žemės sklypų naudotojai. Ieškovas neginčija, jog jo įsigyti pastatai yra ant valstybinės žemės, todėl laikytina, jog jis yra ir žemės, esančios po pastatais, naudotoju. Byloje nepateikta įrodymų, kad statinių ar žemės naudojimosi teisė teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta kitam asmeniui, tuo laikotarpiu, kai buvo sumokėti žemės nuomos mokesčiai, todėl ir pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovui buvo nustatyta pagrįstai.

130Be to, ieškovas nurodydamas jog patyrė 1139,08 Lt dydžio nuostolį, kurį sudaro jo sumokėtas žemės nuomos mokestis (t. 1, b. l. 96, t. 4, b. l. 113, 115, 120), nepateikė įrodymų, jog nuomos mokestis už 2010 metus buvo sumokėtas: teismui pateikta tik žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2010 metus 270 Lt sumai, tačiau apie tai, jog nurodyto dydžio suma sumokėta – įrodymų nėra (t. 3, b. l. 105).

131Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko 1 139,08 Lt sumos ieškovo nuostoliais patirtais, dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neteisėto neveikimo, todėl nesprendžia jos atlyginimo iš nurodyto atsakovo klausimo.

132Į prašomų atlyginti nuostolių sumą ieškovas įtraukia ir 34 715 Lt dydžio išlaidas, sumokėtas ieškovo advokatams už jų suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas teigia, jos šias išlaidas sudaro advokatų konsultacijų, dokumentų rengimo išlaidos, patirtos ieškovui siekiant įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą ir nesėkmingai bendraujant su valstybinėmis valdžios institucijomis. Ieškovo manymu, šią sumą privalo atlyginti Kėdainių rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, kadangi dėl jų nekompetencijos ir tyčinio neveikimo, ieškovas kelis metus nesėkmingai siekė sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

133Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė advokatų parengtas darbų ataskaitas ir vadovaujantis jomis pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 109-115) bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (t. 4, b. l. 114-117, 122). Visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors ieškiniu prašoma atlyginti 34 715 Lt dydžio išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, tačiau sąskaitos faktūros pateiktos tik 34 515,29 Lt sumai, iš jų apmokėta 32 971,53 Lt suma. Nors minėtos išlaidos vertintinos ne kaip ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme, bet kaip nuostoliai, patirti dėl įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų, jos taip pat turi būti pagrįstos ir įrodytos. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atstovavimo sutartis tarp ieškovo ir advokatų bendrijos, kurios išrašytomis sąskaitomis faktūromis grindžiamas reikalavimas, nepateikta (teikiant patikslintą ieškinį buvo nurodyta, jog kartu pridedama ir ieškovo su Advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ pasirašyta atstovavimo sutartis, tačiau ji teismui nepateikta (t. 2, b. l. 73-98). Antra, raštai Kėdainių rajono savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai buvo parengti pačios ieškovo įmonės, neįrodytas atstovų dalyvavimas bendraujant su valstybinėmis įstaigomis (t. 1, b. l. 93, 94-95, t. 2, b. l. 82, t. 3, b. l. 88). Trečia, ieškovas įrodinėdamas neteisėtus Kauno apskrities viršininko veiksmus teigė, jog ši įstaiga pažeidė jai, kaip viešajam subjektui, nustatytą pareigą suteikti ieškovui visą nagrinėjimo klausimo sprendimui būtiną informaciją, nurodyti, kokiais teisės aktais būtina vadovautis, siekiant parengti tinkamus dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti (t. 3, b. l. 94), tačiau ar tai buvo būtina, jei ieškovą, kaip jis siekia įrodyti, visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį atstovavo advokatai, teikė konsultacijas, analizavo teisės aktus ir pan. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog dalis iš advokatų suteiktų išlaidų buvo susijusios ne tik su ieškovo atstovavimu ir pagalba siekiant sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomą, į prašomą atlyginti sumą įtrauktos ir išlaidos vertinant veiksmus su kitais juridiniais asmenimis (pvz., UAB „Atelier“), rengiant patikslintus ieškinius (t. 3, b. l. 112). Aptartos aplinkybės verčia abejoti, ar ieškovas patyrė viso dydžio prašomas priteisti išlaidas už advokatų suteiktą pagalbą (kadangi dalies jų apmokėjimas nepatvirtintas), ar jos buvo būtinos ir, ar pareiga jas atlyginti tenka nurodytiems atsakovams. Teisėjų kolegijos manymu, nepaisant to, jog Kėdainių rajono savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai neatitiko jiems kaip viešojo administravimo subjektams įstatymu keliamų veiklos vykdymo reikalavimų, tačiau joms negali būti perkelta ieškovo rizika ir sąskaita prisiimtos išlaidos, apmokant už advokatų pagalbą, kurios teikimas bendraujant būtent su nurodytais atsakovais neįrodytas.

134Iš prašomos solidariai iš atsakovų priteisti 344 638,47 Lt dydžio sumos, 179 000 Lt nuostolį ieškovas teigia patyręs dėl statinių būklės pablogėjimo. Ieškovas nurodo, jog statinius jis įsigijo už 270 000 Lt (prieš sudarant 2006 m. spalio 6 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartį jie buvo apžiūrėti, jų būklė įvertinta kaip gera), tačiau 2011 m. kovo 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi, ieškovas statinius perleido tik už 91 000 Lt kainą. Ieškovo teigimu, 179 000 Lt dydžio pardavimo nuostoliai įtakoti tik statinių būklės pablogėjimo, kurį nulėmė neteisėti atsakovų E. S. įmonės, AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybės veiksmai.

135Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

136Ieškovas 179 000 Lt vertės nuostolį įrodinėja Turto vertės nustatymo pažyma, Statinio būklės tyrimo aktu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog į bylą pateiktos ir statinių būklę jų įsigijimo metu, t. y. 2006 metais, atspindinčios nuotraukos (t. 6, b. l. 83), tačiau negalint identifikuoti nei juose užfiksuotų statinių dislokacijos, nei nuotraukų atlikimo momento, jos, nelaikytinos patikimais įrodymais, vertinant prašomos priteisti žalos pagrįstumą.

137Teismas kritiškai vertina ir ieškovo pateiktą Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje teigiama, jog statinių rinkos vertė 2008 m. balandžio 18 d. yra – 1 100 000 Lt. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertė nustatoma: 1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje; 2) laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 54 punktą vertinant turtą taikomi: 54.1. lyginamasis metodas; 54.2. išlaidų (kaštų) metodas; 54.3. pajamų metodas; 54.4. šios Metodikos 54.1–54.3 punktuose nustatytų metodų deriniai. Pagal Metodikos 55 punktą turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju, apelianto teismui pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje, pastatų vertės pateiktos atlikus vertinimą tik lyginamosios vertės metodu, ekspertui nenurodžius, kodėl remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatais, nebuvo pasirinkti du rinkos vertės nustatymo metodai (t. 3, b. l. 108). Be to, pastatus įsigyjant 2006 metais, jų rinkos vertė, remiantis sutarties nuostatomis sudarė 254 000 Lt, Statybos rangos sutartys įrodo, jog statinius buvo būtina remontuoti, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti, tačiau nepaisant to, 2008 metais statiniai įvertinami 1 100 000 Lt suma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reali.

138Ieškovas teigė, jog įsigyjant statinius, jie buvo tinkami naudoti, tačiau atsakovams nesudarius sąlygų juos valdyti, savavališkai juos užėmus ir išardžius jų konstrukcijas, buvo padaryta didelio masto žala statiniams, lėmusi ir jų vertės sumažėjimą. Byloje nustatyta, jog statiniai jau prieš ieškovui juos įsigyjant buvo remontuotini, todėl atsakovų AB „Lifosa“ bei E. S. įmonės neteisėti veiksmai, galėję turėti įtakos statinių vertės mažėjimui, neįrodyti. Nepaisant to, žalą statiniams ieškovas įrodinėja Statinio būklės tyrimo aktu, kuriuo nurodyta, jog siekiant atkurti statinio konstrukcijas, būtina 486 050 Lt dydžio investicija (t. 3, b. l. 107, Statinio būklės tyrimo akto 8 lapas). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog vienas iš nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydžiui įvertinti taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tačiau šiuo atveju ieškovas neprašo priteisti turto atkūrimo vertės. Ieškovas 179 000 Lt nuostolius sieja su pardavimo nuostoliais, patirtais pardavus statinius už mažesnę, nei įsigijimo vertę, todėl prašomą atlyginti žalą galėjo įtakoti ne tik statinio suprastėjimas bet ir bendra ekonominė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse konstatavo, jog nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui; pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovai taip pat pripažino, jog nekilnojamojo turto kaina, neabejotinai buvo įtakota ekonominės krizės (t. 4, b. l. 137), atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė tikino, jog pokalbio su ieškovo vadovu metu, jis pripažino, jog ekonominė krizė statinių vertės sumažėjimą galėjo lemti net 60 proc. (t. 4, b. l. 148).

139Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas, įrodinėdamas statinių pardavimo nuostolius neįrodo, jog statinius buvo siekiama parduoti už didesnę nei 91 000 Lt kainą, tačiau pirkėjų neatsirado. Be to, nuo 2009 metų kovo mėnesio ieškovui buvo sudarytos sąlygos naudotis statiniais, todėl statinių būklę galėjo įtakoti ir paties ieškovo juose atlikti veiksmai ar neveikimas.

140Aptarti ieškovo ir kitų bylos šalių pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui manyti, jog ieškovo prašomos priteisti 179 000 Lt išlaidos negali būti visa apimtimi priteistinos iš atsakovų, tačiau teisėjų kolegija visgi pripažįsta, jog statinių būklė, dėl jų nepriežiūros, galėjo suprastėti, o užsitęsę teisminiai ir administraciniai ginčai, netikrumas dėl teisių į žemės sklypo nuomą, galėjo įtakoti statinių pardavimo kainos sumažėjimą, tačiau ne tokia apimtimi kaip nurodo ieškovas. Nustatant, kokia suma vertintini ieškovo patirti statinių pardavimo nuostoliai pažymima, jog dalį jų, kaip nustatyta, lėmė bendra nekilnojamojo turto rinka, teisėjų kolegijos vertinimu, ji statinių vertės sumažėjimą galėjo įtakoti 25 procentais. Nepaneigiamai nustatyta, jog paties ieškovo veiksmai (pasyvus elgesys, statinių nepriežiūra nuo 2009 m. kovo mėnesio) lėmė, jog statiniai buvo perleisti už žemesnę kainą. Ieškovas, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų prisiimti 50 procentų statinių pardavimo vertės nuostolių, tuo tarpu atsakovų veiksmai galėjo lemti statinių nuvertėjimą 25 procentais, arba 44 750 Lt.

141Sprendžiant, kurių iš atsakovų veiksmai galėjo lemti statinių pardavimo nuostolius, nustatyta, jog atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti ieškovo nuostolius, nenustatyta: atsakovas nevengė bendradarbiauti su ieškovu, jo prašymai pateikti darbuotojų, ketinančių įeiti į pavojingo objekto teritoriją, nelaikyti trukdymu patekti prie statinių. E. S. įmonės veiksmai, kuriais nesulaukus ieškovo sutikimo dėl statinių dalies nuomos, jie buvo savavališkai pradėti naudoti, atliekant jų remonto darbus, pripažinti neteisėtai, tačiau šie veiksmai nesukėlė statinių pardavimo nuostolių.

142Sprendžiant dėl valdžios institucijų veiksmų ryšio su nustatyta nuostolių suma pažymima, jog, priežastinis ryšys, bylose, kuriose keliamas viešosios civilinės atsakomybės klausimas, dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija bei Kėdainių rajono savivaldybė, neveikė taip, kaip juos įpareigoja viešojo administravimo principai, t. y. nesiekė efektyviai ir greitai išspręsti valstybinės žemės nuomos klausimą, nors ieškovui nuo 2006 metų spalio mėnesio buvo sukurtas teisinis lūkestis į tokios jo teisės įgyvendinimą, nesikreipė į AB „Lifosa“ su siūlymu keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ir toks netinkamas pareigų vykdymas yra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su teisėjų kolegijos pripažinta pagrįsta prašoma priteisti nuostolių suma - 44 750 Lt.

143Kaip buvo nustatyta prieš vertinant atsakovų civilinės atsakomybės klausimus, solidarioji atsakovų atsakomybė šiuo atveju nėra galima, nes deliktinėje atsakomybėje, skolininkų solidarumas atsiranda tik tuomet, kai neįmanoma atriboti veiksmų, sukėlusių ieškovo įrodinėjamą nuostolį, atsakovų veiksmai yra bendri ir yra viename priežastiniame ryšyje su patirta žala, o tais atvejais, kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Byloje nustačius pagrįstą ir ieškovui atlygintiną nuostolių dydį, bei asmenis, kurių neteisėti veiksmai ją įtakojo, teisėjų kolegija nustato ir kiekvieno iš atsakovų (Kauno apskrities viršininko ir Kėdainių rajono savivaldybės) įtaką atsiradusiems nuostoliams. Kadangi pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas (redakcija galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) valstybinės žemės nuomotoju buvo apskrities viršininkas, o savivaldybės funkcijos, susijusios su valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu buvo susijusios tik su prašomo išnuomoti žemės sklypo plano parengimu (Taisyklių 29, 33 p.), todėl priteisiant nuostolius, pareiga atlyginti ieškovui nuostolius tarp šių subjektų paskirstoma atsižvelgiant į nustatytų funkcijų apimtį. Teisėjų kolegijos manymu, protinga ir pagal šalims suteiktą kompetenciją pagrįsta atlyginti nuostolių procentinė išraiška pasiskirstytų taip: 20 proc. Kauno apskrities viršininko administracijos ir 5 Kėdainių rajono savivaldybės. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybės iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų, neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, todėl įvertinus ieškovo patirtos ir įrodytos žalos dydį, bei kiekvienos iš valdžios (savivaldybės) institucijų įtaką nuostolių atsiradimui, iš valstybės biudžeto ieškovo naudai priteistina 35 800 Lt, o iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto 8 950 Lt suma nuostoliams atlyginti.

144Prašoma atlyginti ir 2 380 Lt išlaidas sumokėtas V. M. firmai „Tyrimai ir projektai“ už Statinių būklės tyrimo akto parengimą (t. 4, b. l. 118-119, 142, t. 3, b. l. 117). Šiuo aktu ieškovas siekė įrodyti jo įsigytiems pastatams neteisėtais atsakovų veiksmais (statinių žalojimu ir ribojimu ieškovui patekti ir rūpintis pastatais) padarytus nuostolius ir jų atkūrimo į prieš tai buvusią padėtį būtinas sąnaudas. Kaip nustatyta vertinant ieškovo reikalavimą atlyginti 179 000 Lt nuostolį, ieškovas jį siejo ne su turto atkūrimo verte, bet su nuostoliais, patirtais pardavus pastatus už mažesnę nei įsigyta rinkos vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui neprašant atlyginti pastatų atkuriamosios vertės, kurią ir įrodo Statinio būklės tyrimo aktas, byloje esant pakankamai duomenų ir įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimus, 2 380 Lt išlaidos nelaikytinomis būtinomis ir pagrįstomis. Ieškovas pats apsiėmė pareigą apmokėti už Statinio būklės tyrimo akto parengimą, todėl neturi pagrindo jos perkelti kitiems asmenims.

145Apibendrinant nutartyje nurodytas išvadas, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria konstatuota jog sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti nenustatytos, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas. Byloje nustačius, jog atsakovų, valdžios institucijų, veiksmai nors ir buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau visgi neatitiko viešojo administravimo principų, lemia pareigą atlyginti ieškovui jo patirtus ir teisėjų kolegijos pagrįstais pripažintus nuostolius, bei procesines palūkanas. Nors ieškovas procesines palūkanas prašo priteisti remiantis CK 6.37 straipsniu, numatančiu skolininko pareigą palūkanas mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau šiuo atveju jos priteisiamos nuo ieškovo patikslinto ieškinio, kuriuo ir buvo pareikštas šis reikalavimas priėmimo dienos, t. y. nuo 2011 m. birželio 7 d. (t. 3, b. l. 64-71) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus, jog teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo (šioje byloje ieškovo) prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (CPK 284 str. 1 d.).

146Dėl bylinėjimosi išlaidų

147Byloje prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik ieškovas ir atsakovas E. S. įmonė.

148E. S. įmonė nurodė, jog patyrė 1 450 Lt atstovavimo išlaidų (650 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (t. 5, b. l. 127, 132,134-135) ir 800 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 53-54). Kadangi ieškinio reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu netenkinti, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, užmokestis advokatui neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos. Ieškovas nagrinėjant bylą patyrė išlaidas, kurias sudaro: 12 250,46 Lt realiai sumokėto žyminio mokesčio už ieškinių, apeliacinio ir kasacinio skundo pateikimus (t. 1, b. l. 99, t. 2, b. l. 97, t. 4, b. l. 174, t. 5, b. l. 63). Dalies žyminio mokesčio, t. y. 3 898,38 Lt sumos, mokėjimas buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi (t. 3, b. l. 124), tačiau šios sumos priteisimas 2011 m. spalio 11 d. ginčijamu sprendimu nebuvo išspręstas, todėl šios sumos, kartu su atidėtos 6446 Lt žyminio mokesčio sumos už apeliacinio skundo padavimą (t. 4, b. l. 210) mokėjimas sprendžiamas šia nutartimi, kuria ginčas išspręstas iš esmės. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 200 Lt išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 3, b. l. 116), 1 500 Lt už advokato suteiktą pagalbą (t. 6, b. l. 35) ir prašo jas priteisti iš atsakovų. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju atsakovą (valstybę) CK 6.273 straipsnio pagrindu atstovavo atitinkama institucija, todėl ieškovo patirtos ir prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto, o ne iš jos atstovo. UAB „LT Valda“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų 344 638,47 Lt, o teismo sprendimu iš atsakovų priteista atlyginti tik 44 750 Lt suma), jo patenkintų reikalavimų suma sudaro 13 procentų, todėl iš atsakovų, įvertinus ieškovo atmestų (87 procentai) ir patenkintų reikalavimų dydį priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi viso ieškovas yra sumokėjęs, ar iš jo priteista sumokėti, 22 594,84 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovų priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 2 937 Lt (13 procentų nuo 22 594,84 Lt). Ši suma tarp atsakovų taip pat paskirstyta, įvertinus iš jų priteistų nuostolių procentinę išraišką, t. y. iš valstybės 20 procentų, o iš Kėdainių rajono savivaldybės 5 procentus. Todėl iš valstybės ieškovui priteistina atlyginti 2 349,60 Lt žyminio mokesčio, o iš Kėdainių rajono savivaldybės 587,40 Lt žyminio mokesčio. Atitinkamai iš atsakovų priteistinos ir kitos ieškovo patirtos išlaidos, t. y. 13 procentų nuo 1 700 Lt (išlaidos advokato ir antstolio pagalbai apmokėti), t. y. 177 Lt iš valstybės ir 44 Lt iš Kėdainių rajono savivaldybės. Viso iš atsakovų ieškovo naudai priteistina: iš valstybės - 2 526,60 Lt, o iš Kėdainių rajono savivaldybės – 631,40 Lt.

149Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, sudaro 185,68 Lt (t. 5, b. l. 163, 187, t. 6, b. l. 47). Jos tarp bylos šalių paskirstytinos taip: iš ieškovo valstybės naudai priteistina atlyginti 161,54 Lt pašto korespondencijos siuntimo išlaidų (87 procentai nuo visos sumos); 22,94 Lt dydžio pašto išlaidų suma iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai nepriteistina, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės atstovas, o ne savarankiškas atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014). Likusi pašto išlaidų suma – 1,20 Lt iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos taip pat nepriteistina, kadangi neviršija Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (10 Lt; Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). (CPK 92 str., 96 str. 6 d.)

150Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

151Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

152Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

153„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ieškinį tenkinti iš dalies.

154Priteisti iš valstybės 35 800 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus litų), o iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, 8 950 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, nuostoliams atlyginti.

155Priteisti iš valstybės ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 800 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų litų) nuo 2011 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

156Priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 950 Lt (aštuonių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties litų), nuo 2011 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

157Likusią Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

158Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, valstybės naudai 10 344,38 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt keturis litus ir 38 centus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas bei 161,54 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą ir 54 ct) pašto siuntimo išlaidų.

159Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, atsakovo E. S. įmonės, įmonės kodas 161445813, naudai 1 450 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

160Priteisti iš valstybės 2 526,60 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus ir 60 ct), o iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, 631,40 Lt (šešis šimtus trisdešimt vieną litą ir 40 ct) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant... 3. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ atstovams... 4. ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ir L. Ž. atstovei... 5. atsakovo akcinės bendrovės „Lifosa“ atstovei Linaldai Mickevičienei,... 6. atsakovo E. S. įmonės atstovams E. S. ir advokatui Sigitui Štaraičiui,... 7. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui,... 9. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 10. Teisėjų kolegija... 11. I. Ginčo esmė... 12. Ieškovo UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo bei ieškovės L. Ž.... 13. Ieškovas UAB „LT Valda“ ir L. Ž. teismo prašė:... 14. 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 7 d. ir 2004 m.... 15. 2) pripažinti ieškovei L. Ž. nuomos teisę į 67,84 arų valstybinės... 16. 3) nustatyti tarnaujančiajam nekilnojamajam daiktui – 184,0429 ha... 17. 4) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir... 18. 5) priteisti solidariai iš atsakovų Kėdainių rajono savivaldybės,... 19. Ieškovas UAB ,,LT Valda“ nurodė, jog jis 2006 m. spalio 6 d. pastatų... 20. Ieškovai teigė, kad atsakovai AB ,,Lifosa“ ir E. S. įmonė savavališkai... 21. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 22. Atsakovė E. S. įmonė prašė netenkinti ieškovų reikalavimo ir pašalinti... 23. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti kaip... 24. Atsakovas AB „Lifosa“ prašė netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė ieškovo... 27. Teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė sąlygų valdžios institucijų... 28. Teismas nenustatė dėl nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties... 29. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovės E. S. įmonės... 30. Nustačius, jog ieškovė L. Ž., įsigijusi iš kito ieškovo statinius,... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 32. Ieškovas UAB „LT Valda“, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė teismui... 33. Apeliaciniu skundu teigiama, jog:... 34. 1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kiekvieno iš atsakovų... 35. 2. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias... 36. 3. Teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų... 37. 4. Teismas neįvertinęs, kad ieškovas nuo pat statinių įsigijimo pradžios... 38. 5. Ieškovas įrodė 344 638,47 Lt patirtus nuostolius bei kitas sąlygas... 39. Ieškovė L. Ž. pareiškimu prisidėjo prie ieškovo UAB „LT Valda“... 40. L. Ž. prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindė argumentais iš esmės... 41. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog ieškovas visiškai neįrodė... 43. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 44. Atsakovo teigimu, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės... 45. Atsakovas AB „Lifosa“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį... 46. Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ieškovo... 47. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, pateikęs prašymą rengti... 48. Atsakovė E. S. įmonė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 51. Dėl faktinės bylos situacijos... 52. Byloje nustatyta, kad UAB „LT Valda“ 2006 m. spalio 6 d. Pastatų pirkimo... 53. Ieškovas UAB „LT Valda“ teigė, jog jam, kaip pastatų savininkui, nebuvo... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą... 55. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 56. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.... 57. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai... 58. Tačiau prieš atskirai aptardama kiekvieną iš sąlygų atsakovų civilinės... 59. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, prašydamas... 61. Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų... 62. Ieškovas UAB „LT Valda“ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos (Kauno... 63. Neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme – tai valdžios institucijos... 64. Siekiant įvertinti, ar ieškovo vardijami valdžios institucijų, kurioms... 65. Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso... 66. Taisyklių 28.1 punkte buvo nustatyta, kad naudojami kitos paskirties... 67. Aptartos teisės normos numato, jog pagrindinis teisės nuomoti valstybinę... 68. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2006 m. spalio 6 d. statinių pirkimo pardavimo... 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normas, reglamentuojančias... 70. Tačiau, nepaisant įstatymu valstybinėms valdžioms institucijoms, nustatytų... 71. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 72. Taisyklių 31 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę... 73. Vadinasi, šiuo atveju ieškovui įsigijus pastatus, esančius ant valstybinės... 74. Ieškovas teigimu, jis vykdė visas sąlygas, valstybinės žemės sklypo... 75. Vadinasi, tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. Naudojamų kitos paskirties... 76. Toliau vertinant ieškovo teiginius dėl neteisėtų valdžios institucijų... 77. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateiktas pats 2007 m. birželio 20 d.... 78. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktiką... 79. Iš ieškovo detaliai aptarto bendravimo su atsakovais matyti, jog ieškovas... 80. 2008 m. balandžio 28 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities viršininką,... 81. Ieškovo teigimu, 2008 m. birželio 20 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities... 82. Ieškovo teigimu, jis įvykdė Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus... 83. 2009 m. vasario 4 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apskrities... 84. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis... 85. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog Kauno apskrities viršininko... 86. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis... 87. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl... 88. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog siekdamas įrodyti neteisėtus... 89. Dėl E. S. įmonės neteisėtų veiksmų... 90. Ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, kaip minėta, nurodė patirtų... 91. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti ieškovo nurodomų teiginių... 92. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. S. įmonė atlieka atsakovo AB... 93. Ieškovas, įrodinėdamas pastatui padarytą ir prašomą atlyginti žalą... 94. Prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovas su antstoliu atvyko prie pastatų,... 95. Antstolis 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole... 96. 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota,... 97. Pastato 2P1p priestato 1p1p būklė aptariamu įrodymu apibūdinta kaip prasta,... 98. Ieškovas atsakovės E. S. neteisėtus veiksmus įrodinėja ir 2009 m.... 99. Priestato 1p1p būklė taip pat iš esmės analogiška konstatuotai 2009 m.... 100. Atkreiptinas dėmesys, jog esminiai pastatų būklės skirtumai nuo 2009 m.... 101. Ieškovas, teigdamas, jog jo įrodinėti neteisėti atsakovo veiksmai lėmė... 102. Aptarti ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų... 103. Nenustačius atsakovo E. S. įmonės veiksmų, lėmusių žalos statiniams... 104. Dėl AB „Lifosa“ neteisėtų veiksmų... 105. Ieškovo teigimu, atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, pasireiškę... 106. Prieš vertindama prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, teisėjų... 107. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog dar prieš 2006 m. spalio 6 d.... 108. Atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, ieškovo teigimu, apsunkinę jo... 109. Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą... 110. Ieškovo teigimu, net ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsakovas AB... 111. Ieškovas mano, jog ir atsakovo inicijuotas civilinės bylos nagrinėjimo... 112. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtus veiksmus, be jau... 113. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardintos aplinkybės nepatvirtina neteisėtų... 114. Byloje neįrodytas ir faktas, jog atsakovas AB „Lifosa“ leido atsakovui E.... 115. Ieškovas, siekdamas įrodyti, jog atsakovas AB „Lifosa“ prisidėjo prie... 116. Neįrodyta ir tai, kad atsakovas sandėliavo daiktus ieškovui nuosavybės... 117. Dėl prašomų priteisti nuostolių (žalos) pagrįstumo ir jų ryšio su... 118. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 119. Kaip minėta aptariant faktinę bylos situaciją, ieškovas, dėl jam laiku ir... 120. Byloje įrodinėjama, jog dalį iš prašomų atlyginti 344 368,47 Lt dydžio... 121. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas 2006 m. spalio... 122. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek aukščiau aptartus atsakovo AB... 123. Abejones dėl prašomų atlyginti nuostolių realumo kelia ir pačių Statybos... 124. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, jog Statybos rangos sutartys... 125. Ieškovas teigia, jog nutraukus Statybos rangos sutartis su UAB „Kerasta“... 126. Nustatyta, jog ieškovas prieš sudarydamas Statybos rangos sutartis,... 127. Įvertinus aptartų sutarčių sudarymo aplinkybes, laikytina, jog ieškovas... 128. Be kitų aptartų nuostolių, ieškovas teigia patyręs ir 1 139,08 Lt dydžio... 129. Teisėjų kolegijos manymu, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 metų mokėtą... 130. Be to, ieškovas nurodydamas jog patyrė 1139,08 Lt dydžio nuostolį, kurį... 131. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko 1 139,08 Lt sumos... 132. Į prašomų atlyginti nuostolių sumą ieškovas įtraukia ir 34 715 Lt... 133. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė advokatų parengtas darbų... 134. Iš prašomos solidariai iš atsakovų priteisti 344 638,47 Lt dydžio sumos,... 135. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar... 136. Ieškovas 179 000 Lt vertės nuostolį įrodinėja Turto vertės nustatymo... 137. Teismas kritiškai vertina ir ieškovo pateiktą Turto vertės nustatymo... 138. Ieškovas teigė, jog įsigyjant statinius, jie buvo tinkami naudoti, tačiau... 139. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas, įrodinėdamas... 140. Aptarti ieškovo ir kitų bylos šalių pateikti įrodymai, nustatytos... 141. Sprendžiant, kurių iš atsakovų veiksmai galėjo lemti statinių pardavimo... 142. Sprendžiant dėl valdžios institucijų veiksmų ryšio su nustatyta... 143. Kaip buvo nustatyta prieš vertinant atsakovų civilinės atsakomybės... 144. Prašoma atlyginti ir 2 380 Lt išlaidas sumokėtas V. M. firmai „Tyrimai ir... 145. Apibendrinant nutartyje nurodytas išvadas, teisėjų kolegija mano, jog... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 147. Byloje prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik... 148. E. S. įmonė nurodė, jog patyrė 1 450 Lt atstovavimo išlaidų (650 Lt už... 149. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant... 150. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 151. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 152. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria... 153. „Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ieškinį tenkinti... 154. Priteisti iš valstybės 35 800 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis... 155. Priteisti iš valstybės ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT... 156. Priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas... 157. Likusią Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį... 158. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės... 159. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės... 160. Priteisti iš valstybės 2 526,60 Lt (du tūkstančius penkis šimtus...