Byla eA-1753-602/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Genora“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-78 dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu nusprendė skirti bankroto administratoriui UAB „Genora“ (toliau – ir Administratorius) nuobaudą už Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.4 punkto pažeidimus, t. y. už tai, kad nerealizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas. Administratorius, administruodamas bankrutavusios viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Mažeikių sporto centras“ (toliau – ir Įstaiga) bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes žinodamas, kad jam iki 2013 m. gegužės 13 d. turėjo būti perduota Įstaigos turtas ir dokumentai, ir jų laiku negavęs, tik 2015 m. vasario 25 d. gavo teismo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstoliui vykdyti 2016 m. liepos 7 d., t. y. Administratorius neužtikrino, kad būtų realizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, įpareigojantis Administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad paskirta nuobauda neteisėta, skiriant nuobaudą Tarnyba atsižvelgė į aplinkybę, jog Administratoriui yra paskirta nuobauda, tačiau nepaminėjo, kad minimai nuobaudai apskųsti dar nėra pasibaigęs terminas, todėl faktiškai paskirta nuobauda nėra galiojanti, dėl šios nuobaudos yra pateiktas skundas. Atsižvelgiant į tai, Administratorius nuobaudų neturėjo ir neturi.

114.

12Pareiškėjas taip pat teigė, kad Tarnyba neteisingai nustatė atsakomybės subjektus, dėl ko paskirta nuobauda neteisėta ir turi būti panaikinta. Tarnybos pateiktoje išvadoje, nurodoma, kad iškeldamas bankroto bylą, teismas nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. perimti įstaigos turtą. Su šiomis išvadoje nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas nesutinka, nes iškeldamas bankroto bylą teismas ne Administratorių įpareigojo perimti turtą ir dokumentus, o VšĮ „Mažeikių sporto centras“ valdymo organams nustatė 15 dienų terminą šiems paminėtiems veiksmams atlikti. Taigi Tarnyba skiria nuobaudą bankroto administratoriui už tai, kad kažkas tai nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo. Bankroto administratorius tik nustatęs, kad galbūt Administratoriaus žinioje yra ne visi įmonės dokumentai ir turtas, galėjo pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, t. y. Administratoriaus žinion iš trečių asmenų perimti Įstaigos dokumentai buvo peržiūrimi, analizuojami. Ir tik detaliai susipažinus su turimais dokumentais, nustačius, kad Įstaiga galimai vykdė veiklą ir vėlesniais laikotarpiais nei turimi dokumentai, įvertinus koks turtas pagal dokumentus turi būti ir yra apskaitomas, yra galimas vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui toliau vykdyti. Pažymėjo, kad Įstaiga neturi nuosavų lėšų tam, jog būtų pateiktas vykdomasis dokumentas antstoliui toliau vykdyti, dėl ko Administratorius vykdomąjį dokumentą teikė savo sąskaita. Joks įstatymas nenumato, kada bankroto administratorius privalo kreiptis į antstolius ir ar privalo. Tai yra tik viena iš daugelio priemonių tikslams bankroto procese pasiekti (kuriomis beje galima pasinaudoti bet kuriame etape ir nėra niekur detalizuotas jų eiliškumas), todėl kol nėra kreditorių įpareigojimo tai padaryti, kol nėra numatytos lėšos (antstolių paslaugos yra mokamos) ir kol nėra pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, tol negalima sakyti, kad Administratorius pažeidė Elgesio kodekso principus. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo skirti nuobaudos Administratoriui vien už subjektyvų Tarnybos požiūrį į vieno ar kito veiksmo atlikimą ar būtinybę jį atlikti ir kada tai padaryti. Pažymėjo, kad bankroto administratorius turi visus įgalinimus, jog jam dokumentai būtų perduoti ir be antstolio pagalbos. Be to, vykdomasis raštas buvo grąžintas bankroto administratoriui su negalimumo įvykdyti aktu. Tarnyba tik deklaratyviai nurodo, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Elgesio kodekso reikalavimas elgtis vienaip ar kitaip. Tarnyba nenurodo kokie terminai pažeisti pateikiant vykdomąjį raštą ir vadovaudamasi tik subjektyvia nuomone sprendžia, kad vienas ar kitas veiksmas turėjo būti atliktas vienu ar kitu metu, neteisingai traktuoja pareigą atlikti tam tikrus veiksmus.

135.

14Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

156.

16Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba pradėjo neplaninį administratoriaus UAB „Genora“ veiklos patikrinimą, administruojant bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto procesą (toliau – ir Patikrinimas), pagal 2016 m. kovo 18 d. (registracijos Nr. D1-4997) Tarnyboje gautą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) 2016 m. kovo 10 d. skundą Nr. (4.18)1-5042 „Dėl bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto administratoriaus veiksmų“.

177.

18Atsakovas nurodė, kad pagal Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 31.1 papunktį administratoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad administratorius turi galiojančią nuobaudą. Tarnybos 2016 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. D4-1215 dėl Administratoriaus veiksmų administruojant Įstaigos bankroto procesą (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog, be kita ko, būtina įvertinti tai, kad Administratorius turi galiojančią nuobaudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir Elgesio kodekso pažeidimus. Tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V4-56 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“ administratoriui paskirta nuobauda – viešas įspėjimas. Šią nuobaudą pareiškėjas yra apskundęs, ginčas šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonė minėtam viešam įspėjimui nepritaikyta, todėl, skirtingai nei skunde teigia pareiškėjas, ši nuobauda šiuo metu (taip pat ir skundžiamo įsakymo priėmimo metu) yra galiojanti. Nei ĮBĮ, nei kitame teisės akte nenustatyta, kad bankroto administratoriui paskirtos nuobaudos apskundimas stabdo jos galiojimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba mano, kad priimdama skundžiamą įsakymą 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V4-56 administratoriui paskirtą nuobaudą (viešą įspėjimą) pagrįstai įvertino kaip sunkinančią aplinkybę.

198.

20Atsakovas pažymėjo, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo įvertintas faktas, jog Įstaigos bankroto procesas tęsiasi ilgai – nuo 2013 m. balandžio 15 d. (t. y. daugiau kaip 3 metus) – ir iki šiol neišspręstas klausimas dėl neperduoto Įstaigos turto ir galimai ne visų Įstaigos dokumentų perdavimo, kas apsunkina kreditorių ir Administratoriaus bendradarbiavimą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės valdymo organams per teismo nustatytus terminus neperduodant turto ir dokumentų, administratorius turi imtis aktyvių veiksmų, kad juos perimtų, nes jis yra pagrindinė bankroto proceso figūra, atsakinga už tinkamą proceso administravimą. Šiuo atveju Administratorius po daugiau nei 3 metų nuo bankroto proceso pradžios ėmėsi veiksmų dėl turto perėmimo, o bankroto procesas iš esmės nevykdomas, už ką administratoriui ir buvo skirta nuobauda.

219.

22Atsakovas pažymėjo, kad Patikrinimo metu nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-650-357/2013, įsiteisėjusia 2013 m. balandžio 26 d., Įstaigai iškėlė bankroto bylą, šia nutartimi Įstaigos bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Genora“. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų sąrašą. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2014 m. vasario 14 d. Pirmajame kreditorių susirinkime Administratorius pasiūlė Įstaigai taikyti likvidavimo procedūrą, tačiau, kaip nurodoma susirinkimo protokole, kreditorių nuomone, taikyti Įstaigai likvidavimo procedūrą buvo per anksti. Tarnybai pateiktuose kreditorių komiteto 2015 m. vasario 26 d. (kreditorių komitetas nepritarė Įstaigos likvidavimo procedūros taikymui, nepritarimo priežastys protokole nenurodytos), 2015 m. liepos 23 d. (neįvyko dėl kvorumo nebuvimo), 2016 m. vasario 10 d. (neįvyko dėl kvorumo nebuvimo) protokoluose arba posėdžiams parengtose darbotvarkėse (kai posėdžiai neįvykdavo) matyti, kad Administratorius inicijuodavo klausimo dėl likvidavimo procedūros taikymo svarstymą. 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartyje nurodoma, kad Administratorius pateikė prašymą spręsti klausimą dėl Įstaigos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat nurodoma, kad kreditoriai Administratoriaus siūlymui nepritaria. Šia nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. vasario 22 d., teismas pripažino Įstaigą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taigi nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas bendrasis 24 mėnesių terminas, per kurį turėtų būti parduotas Įstaigos turtas. 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartis buvo 2016 m. kovo 16 d. įregistruota juridinių asmenų registre. Pareiškėjas su priimta nutartimi supažindintas 2016 m. kovo 17 d. el. paštu nusiunčiant teismo nutarties kopiją. 2015 m. vasario 26 d. kreditorių komiteto posėdyje siūlyta laisvame pardavime parduoti Administratoriui žinomą turtą (pagal Administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktą ilgalaikio turto sąrašą), bet šiam siūlymui nepritarta. Į 2015 m. liepos 23 d. ir 2016 m. vasario 10 d. kreditorių komiteto posėdžių darbotvarkes buvo įtraukti klausimai dėl turto pardavimo, tačiau šie posėdžiai neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2016 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkime nepritarta Administratoriaus siūlymui dėl turto pardavimo, 2016 m. gegužės 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo kainos ir tvarka, tačiau kreditoriai apskundė šiuos sprendimus teismui ir šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2016 m. liepos 7 d. Administratorius antstoliui pateiktame prašyme Nr. 16/07-11 nurodė, jog turtas Administratoriui iki šiol neperduotas. Taip pat nurodyta, kad iškeldamas bankroto bylą Įstaigai, teismas nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. perimti Įstaigos turtą. Šiaulių apygardos teismas, Administratoriaus prašymu, 2015 m. vasario 25 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-188-357/2015. 2016 m. liepos 7 d. prašyme Administratorius prašo priimti vykdymui 2015 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą Nr. B2-188-357/2015. Administratorius 2016 m. vasario 10 d. kreditorių komiteto posėdžiui teiktoje medžiagoje nurodo, kad šis vykdomasis raštas jau yra teiktas antstoliams ir grąžintas dėl negalimumo įvykdyti. Tačiau, Administratoriaus nuomone, antstolis gan formaliai pažiūrėjo dėl galimumo įvykdyti pateiktą raštą, todėl jį teiks pakartotiniam vykdymui. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartimi Įstaiga pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, Įstaigos turtas iki šiol neperimtas, bei pilnai neidentifikuotas pagal Įstaigos buhalterinės apskaitos duomenimis, dėl Administratoriui žinomo turto pardavimo kainos ir tvarkos vyksta teisminiai ginčai tarp kreditorių ir Administratoriaus.

2310.

24Atsakovas nurodė, jog Administratorius, administruodamas Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes žinodamas, kad jam iki 2013 m. gegužės 13 d. turėjo būti perduota Įstaigos turtas ir dokumentai, ir jų laiku negavęs, tik 2015 m. vasario 25 d. gavo teismo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstoliui vykdyti 2016 m. liepos 7 d., t. y. Administratorius neužtikrino, kad būtų realizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas. Pažeidimo esmė yra ta, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų dėl turto perėmimo, t. y. pats pažeidimas yra dėl jo elgesio, vilkinant procesą, o ne dėl kreipimosi ar nesikreipimo į antstolį.

25II.

2611.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Genora“ skundą atmetė.

2812.

29Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V4-78, kuriuo nuspręsta skirti pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

3013.

31Teismas rašytiniais bylos dokumentais nustatė, jog Tarnyba, 2016 m. kovo 18 d. gavusi VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. kovo 10 d. skundą dėl VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto administratoriaus veiksmų, 2016 m. kovo 29 d. teikimu nusprendė atlikti pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, administruojant Įstaigos bankroto procesą. Pareiškėjas apie sprendimą atlikti patikrinimą informuotas 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr.02-1114, prašant iki 2016 m. balandžio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus ir dokumentus. Juos pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 16/04-01. 2016 m. liepos 26 pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus apie tai, kas įvyko bankroto procese po 2016 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas Tarnybai 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. 16/07-32 pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Tarnyba 2016 m. rugsėjo 8 d. surašė išvados Nr. D4-1152 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiksmų, administruojant VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto procesą“ projektą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu, paprašant pateikti dėl jo savo nuomonę ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Pareiškėjas Tarnybai papildomų paaiškinimų nepateikė. Tarnyba, įvertinusi patikrinimo metu surinktus dokumentus, 2016 m. rugsėjo 20 d. surašė išvadą Nr. D4-1215. Išvadoje konstatuotas vienas iš trijų skunde nurodytų ir patikrinimo metu tirtų pažeidimų, t. y. dėl Įstaigos bankroto proceso vilkinimo (motyvuojamosios dalies 1 p.). Dėl kitų skunde nurodomų teiginių (kreditorių susirinkimo įpareigojimų nevykdymo ir informacijos teikimo kreditoriams, motyvuojamosios dalies 2 ir 3 p.) tyrimo metu pareiškėjo veiksmuose pažeidimų nebuvo nustatyta. Išvados rezoliucinėje dalyje už patikrinimo metu nustatytą Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimą pasiūlyta administratoriui skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvados turiniu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, administruodamas Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. V4-78, kuriuo nusprendė už Elgesio kodekso 6.4 punktų pažeidimą, nustatytą atlikus patikrinimą, pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą. Įsakymas ir Išvada pareiškėjui buvo išsiųsti Tarnybos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 10.4 (D2)-3414. Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo preambulės, jis priimtas atsižvelgiant į Tarnybos 2016 m. rugsėjo 20 d. Išvadą.

3214.

33Teismas nurodė, kad teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, jog administracinio sprendimo priėmimo motyvai gali būti nurodomi ne tik administraciniame akte, bet ir prie jo pridėtuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Kadangi Tarnybos Išvadoje ginčijamas pažeidimas bei jo įvertinimas yra nurodyti išsamiai ir visapusiškai, teismas ją laikė neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalimi.

3415.

35Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-650-357/2013, įsiteisėjusia 2013 m. balandžio 26 d., VšĮ „Mažeikių sporto centras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Įstaigos valdymo organams nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įstaigos turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų sąrašą. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2014 m. vasario 14 d. Susirinkime nepritarta administratoriaus siūlymui taikyti Įstaigai likvidavimo procedūrą, kadangi nėra išanalizuoti visi dokumentai. 2015 m. vasario 26 d. susirinkime taip pat nepritarta Įstaigos likvidavimo procedūros taikymui, o 2015 m. liepos 23 d. ir 2016 m. vasario 10 d. posėdžiai neįvyko. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Įstaiga pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartyje nurodoma, jog kreditoriai šiam pareiškėjo siūlymui nepritarė. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius antstoliui 2016 m. liepos 7 d. pateiktame prašyme Nr. 16/07-11 nurodė, jog turtas jam iki šiol neperduotas. Taip pat nurodyta, kad iškeldamas bankroto bylą Įstaigai, teismas nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. perimti Įstaigos turtą. Šiaulių apygardos teismas, administratoriaus prašymu, 2015 m. vasario 25 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-188-357/2015, kurį bankroto administratorius prašo priimti vykdymui. 2016 m. vasario 10 d. kreditorių komiteto posėdžiui teiktoje medžiagoje administratorius nurodo, kad šis vykdomasis raštas jau yra teiktas antstoliams ir grąžintas dėl negalimumo įvykdyti. Taip pat nurodoma, kad jis bus teikiamas pakartotinai, nes antstolis gan formaliai pažiūrėjo dėl galimumo įvykdyti pateiktą raštą. Patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartimi Įstaiga pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau jos turtas iki šiol nėra perimtas bei pilnai identifikuotas pagal Įstaigos buhalterinės apskaitos duomenis, dėl administratoriui žinomo turto pardavimo kainos ir tvarkos vyksta teisminiai ginčai tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus. Išvados motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog Administratorius, administruodamas Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes žinodamas, kad jam iki 2013 m. gegužės 13 d. turėjo būti perduota Įstaigos turtas ir dokumentai, ir jų laiku negavęs, tik 2015 m. vasario 25 d. gavo teismo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstoliui vykdyti 2016 m. liepos 7 d., t. y. administratorius neužtikrino, kad būtų realizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas. Pareiškėjas ginčija Tarnybos direktoriaus Įsakymą, nurodydamas, kad skiriant nuobaudą nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjui anksčiau yra paskirta nuobauda, neteisingai nustatyti atsakomybės subjektai, įstatymas nenumato, jog bankroto administratorius turi kreiptis į antstolius, nes jis turi visus įgalinimus, jog dokumentai jam būtų perduoti ir be antstolio pagalbos.

3616.

37Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Nutarties iškelti Įstaigai bankroto bylą įsiteisėjimo metu galiojusiame ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, taip pat užtikrina jo apsaugą (3 ir 4 p.); patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (8 p.). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jo apsaugą, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Teismas, įvertinęs minėtas ĮBĮ nuostatas, nurodė, jog bankroto procedūros seka yra detaliai reglamentuota. Iškėlus bankroto bylą, be kita ko, numatytas dokumentų ir turto perdavimas, pateiktų dokumentų vertinimas, perimto turto valdymas ir apsauga. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę organizuojamas turto pardavimas ar perdavimas kreditoriams, o per įstatyme nustatytus terminus (24 mėn.) turto nepardavus ar neperdavus kreditoriams, jis kreditorių sprendimu nurašomas. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, akivaizdu, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Todėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo organizavimas bankroto procese privalo būti efektyvus bei operatyvus, nes nuo to priklauso visa tolesnė bankroto procedūrų eiga (sudarytų sandorių įvertinimas, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašų sudarymas, turto pardavimo ar perdavimo tvarkos nustatymas, ataskaitų teikimas ir kt.). Tuo metu delsimas bankroto procese paprastai sąlygoja ilgus bankroto proceso terminus, bankrutuojančios įmonės turto sumažėjimą, o kartu neatitinka jos kreditorių, siekiančių patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, lūkesčių ir interesų. Be to, efektyviai vykdyti visą bankroto procesą pareiškėją taip pat įpareigoja ir Elgesio kodeksas, kuriame įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, be kita ko, numatantis, kad bankroto administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu (6.4 p.).

3817.

39Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuojant pažeidimą buvo įvertinta tai, jog Įstaigos bankrotas buvo pradėtas 2013 m. balandžio 15 d., tęsėsi daugiau nei 3 metus, tačiau vis dar nebuvo išspręstas klausimas dėl Įstaigos turto ir galimai ne visų dokumentų perdavimo. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog iškeldamas Įstaigai bankroto bylą teismas nustatė terminą turtą ir dokumentus perimti iki 2013 m. gegužės 13 d. ir įpareigojo Įstaigos valdymo organus iki šio termino šiuos veiksmus atlikti. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog šiuo atveju jo atsakomybė nekyla. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atsakomybė kyla ne dėl to, jog iki nurodyto termino dokumentai ir turtas nebuvo perduoti, o dėl to, jog pareiškėjas nustatytu terminu jų negavęs ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų dėl šio turto ir dokumentų perdavimo. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo prašymu bankroto bylą nagrinėjantis teismas vykdomąjį raštą išdavė tik 2015 m. vasario 25 d., o bylos duomenimis vykdomąjį raštą pareiškėjas antstoliui vykdyti pateikė tik 2016 m. liepos 7 d. (2016 m. liepos 7 d. prašymas Nr. 16/-07-11). Nors pareiškėjas teigia, jog vykdomasis raštas jau anksčiau buvo teiktas antstoliui ir buvo grąžintas dėl negalimumo vykdyti, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pareiškėjas skunde nurodo, jog turi visus įgalinimus, jog jam dokumentai ir turtas būtų perduoti ir be antstolio pagalbos, nes kreipimasis į antstolį yra tik viena iš daugelio priemonių tikslams bankroto procese pasiekti, tačiau pareiškėjas nenurodo kokių kitų konkrečių veiksmų ėmėsi siekdamas turto ir dokumentų perdavimo. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 7 d. prašymo antstoliui, jame nurodoma, jog 2013 m. balandžio 15 d. teismo nutartis nėra įvykdyta – nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti.

4018.

41Teismas pažymėjo, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad bankroto administratoriui neperdavus turto ir dokumentų ar juos perdavus ne visus, teismas arba teisėjas įmonės vadovui gali skirti baudą. Pareiškėjas nurodo, jog ėmėsi kitų veiksmų dėl turto ir dokumentų perėmimo, tačiau, kaip matyti iš patikrinimo metu surinktos medžiagos, prašymas teismui dėl baudos Įstaigos direktoriui skyrimo pateiktas tik 2016 m. liepos 20 d. Minėtame prašyme taip pat nurodyta, jog Įstaigos vadovas I. K. – M. teismo įpareigojimo nevykdė ir iki kreipimosi dienos turto ir dokumentų pareiškėjui neperdavė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjo veiksmai siekiant Įstaigos dokumentų ir turto perėmimo ilgą laiką (trejus metus) buvo formalūs. Pareiškėjas trejus metus kreditorių susirinkimui teikdavo siūlymus taikyti Įstaigai likvidavimo procedūrą (2014 m. vasario 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. liepos 23 d., 2016 m. vasario 10 d. susirinkimai), kuriai nebuvo pritarta. Pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant perimti Įstaigos turtą ir dokumentus (veiksmų imtasi tik pradėjus pareiškėjo patikrinimą), ir ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai Įmonės bankroto procese nebuvo efektyvūs ir operatyvūs. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, pagal kurį bankroto administratorius privalo siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

4219.

43Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, jog Administratorius turi galiojančią nuobaudą – Tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V4-56 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“ administratoriui paskirta nuobauda – viešas įspėjimas. Pareiškėjo paaiškinimais ir ,,Liteko“ sistemos duomenimis teismas nustatė, jog minėta nuobauda pareiškėjo ginčijama Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1378-764/2017. Ši byla nėra išnagrinėta ir teismas nėra pasisakęs dėl šios nuobaudos skyrimo teisėtumo, todėl, pareiškėjui ginčijant skirtą nuobaudą, atsakovas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą ir šią aplinkybę išvadoje vertino kaip sunkinančią. Tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamo įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju nenustatęs jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui tinkamai vykdyti minėtas ĮBĮ ir Elgesio kodekso nuostatas, teismas priėjo išvadą, jog Tarnybos parinktos švelniausios sankcijos – įspėjimo, skyrimas pareiškėjui laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

44III.

4520.

46Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir panaikinti Tarnybos 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-78 dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4720.1.

48Teismas nepasisakė dėl Administratoriaus pateikto įrodymo – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta Įstaigos turto sudėtis ir vertė.

4920.2.

50Teismas ir Tarnyba, spręsdami dėl Administratoriaus elgesio, Elgesio kodeksą taikė labai siaurai ir selektyviai tik 6.4 punktą, tačiau Elgesio kodekse yra ir kiti punktai, kuriais administratorius privalo vadovautis. Elgesio kodekso 7.1 punktas numato, kad administratorius turi priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą, 6.2 ir 6.3 punktai nusako, kad administratorius turi veikti atsakingai ir profesionaliai. Administratorius, išanalizavęs turimus dokumentus, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl nesavalaikio bankroto, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi (kaip nurodyta Elgesio kodekso 6.4 p.). Taip pat išanalizavęs turimus dokumentus Administratorius sprendė, kad galbūt dalies turto, kuris nurodytas nepasirašytuose atskaitomybėse, iš viso nėra. Todėl logiška, kad ir vykdomojo dokumento pateikimas vykdymui nebuvo vienareikšmis, susidarė prielaidos, jog vykdomojo dokumento nereikia teikti, nes galbūt perduotino turto nėra. Todėl yra svarbus teismui Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas, kaip įrodymas, iš kurio akivaizdu, jog teismo proceso metu buvo nustatyta turto sudėtis ir paaiškėjo, kad kaip ir sprendė Administratorius, jokio perduotino turto nėra. Teismo metu nustatyta turto sudėtis ženkliai skiriasi nuo tos, kuri pateikta finansinėse ataskaitose. Vadinasi, Administratorius elgėsi teisingai ir profesionaliai. Kitu atveju, reikalaudamas to, ko nėra, jis būtų pažeidęs viešąjį interesą ir pastatęs asmenis į nepavydėtiną padėtį – tai būtų privertę asmenį samdytis advokatus, įrodinėti, kad toks turtas neegzistuoja ir pan., o tai būtų didinę įmonės ir tuo pačiu kreditorių išlaidas. Tokiu atveju administratorius vėl būtų pažeidęs Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes kreditorių reikalavimų patenkinimas sumažėtų. Tokiu būdu akivaizdu, kad vien dėl formalaus vykdomojo dokumento nepateikimo administratorius neturi būti baudžiamas. Būtent administratorius sprendžia einamuosius darbinius bankroto proceso klausimus.

5120.3.

52Tarnyba įsakyme ir teismas sprendime taip ir nenurodė, kokia apimtimi sumažėjo kreditorių reikalavimų tenkinimas, nes dėl Administratoriaus veiksmų, tai yra pateiktų ieškinių, kreditorių reikalavimų tenkinimas galimai padidės; taip pat ir Tarnyba, ir teismas perkelia pareigas, kurios nustatytos bankrutuojančios įstaigos valdymo organams, o ne administratoriui. Visiškai aišku ir logiška, kad neperdavus dokumentų, nėra galimybės nustatyti turto pagal dokumentus ir pagal tai pateikti reikalavimus išieškoti. Tačiau Tarnyba į bankroto procesą žiūri labai siaurai ir formaliai.

5320.4.

54Nei teismas, nei Tarnyba nenustatė, kad būtų pažeisti kreditorių komiteto ar kreditorių susirinkimo nutarimai, teismo procesiniai dokumentai. Vykdomojo rašto pateikimas nėra privalomas, taigi Tarnybos išreikšta subjektyvi nuomonė, kad jis privalėjo būti pateiktas, tėra tik nuomonė, neparemta jokias objektyviais argumentais. Tarnyba, nurodydama, kad vykdomojo rašto pateikimas antstoliui yra privalomas, parodo savo nekompetenciją – tokiu būdu iš esmės bankroto proceso metu po keletą kartų lygiagrečiai sprendžiamas klausimas dėl nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo skirtingais pagrindais.

5520.5.

56Nutartyje, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, teismas tik nustato terminą per kurį turi būti įvykdytas įstatyme nustatytas įpareigojimas įmonės valdymo organams, tuo metu pati pareiga perduoti turtą ir dokumentus kyla įstatymo pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta byla. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka. Ieškovais, reiškiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti kreditorius arba įmonės direktorius, arba juridinio asmens dalyviai, o atsakovu traukiama įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą. Taigi įmonės valdymo organai, kaip ginčo šalis procese nedalyvauja (tačiau turi tam tikras pareigas – teikti kreditorių sąrašus, atskaitomybę ir pan.). Tokiu būdu Tarnyba, skirdama nuobaudą administratoriui už tokius „pažeidimus“, verčia administratorių nuolat svarstyti ar įstatymus atitinkantis administratoriaus elgesys nepažeis Tarnybos nuomonės, nors pastaroji nėra niekur viešai išreikšta ir nėra žinoma. Nuolatinis Tarnybos kišimasis trikdo bankroto procesą. Tarnyba, neradusi įstatymų pažeidimų, pasako labai abstrakčiai, kad pažeistos Elgesio kodekso normos, kurios yra plačios ir abstrakčios, ir kurios gali būti pritaikomos bet kokiai situacijai.

5721.

58Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

5922.

60Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog iš esmės visos ĮBĮ nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Taigi, administratorius savo veikloje vadovaujasi ne tik ĮBĮ nuostatomis, bet privalo efektyviai vykdyti visą bankroto procesą, kaip tą įpareigoja daryti ir Elgesio kodeksas, kuriame įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, be kita ko, numatantis, kad bankroto administratorius turi „siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesnė apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu“ (6.4 punktas). Priimant skundžiamą įsakymą buvo įvertintas faktas, kad Įstaigos bankroto procesas tęsiasi ilgai ir iki šiol neišspręstas klausimas dėl neperduoto Įstaigos turto ir galimai ne visų Įstaigos dokumentų perdavimo, kas apsunkina kreditorių ir Administratoriaus bendradarbiavimą. Pažymi, kad ĮBĮ konkrečių bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turto pardavimo terminų nenustato. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas bendrasis 24 mėnesių terminas, per kurį, skaičiuojant nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos, turėtų būti perduotas bankrutavusios įmonės turtas. Taigi šiuo atveju nustatytas ne kurio nors kito, o būtent Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtinto profesinės kompetencijos principo pažeidimas, kurio padarymas pagrįstas Išvadoje išsamiai išdėstytomis aplinkybėmis.

6123.

62Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1130-146/2016, be kita ko, pasisakė, kad Tarnyba, atlikdama bankroto administratorių veiklos priežiūrą, gali atlikti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą tais aspektais, kurie nurodyti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju administratorius po daugiau nei 3 metų nuo bankroto proceso pradžios ėmėsi veiksmų dėl turto perėmimo, o bankroto procesas iš esmės nevykdomas, už ką administratoriui ir buvo skirta nuobauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžiamas kaip ypatingas, nes nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso įmonės kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

6324.

64Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo veiksmai siekiant Įstaigos dokumentų ir turto perėmimo ilgą laiką buvo formalūs. Įmonės valdymo organams per teismo nustatytus terminus neperduodant turto ir dokumentų, administratorius turi imtis aktyvių veiksmų, kad juos perimtų, kadangi administratorius yra pagrindinė bankroto proceso figūra, atsakinga už tinkamą proceso administravimą. Tiek Išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme nurodyta kokio teisės akto pažeidimai buvo nustatyti, Išvadoje taip pat nurodytos visos Tarnybos nustatytos aplinkybės, lėmusios nuobaudos Administratoriui paskyrimą. Pažeidimo esmė yra ta, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų dėl turto perėmimo, t. y. pats pažeidimas yra dėl jo elgesio, vilkinant procesą, o ne dėl kreipimosi ar nesikreipimo į antstolį.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

6725.

68Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V4-78 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“ teisėtumo.

6926.

70Tarnybos direktorius, susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. D4-1215 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiksmų administruojant bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto procesą“ turiniu, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Genora“, administruodama Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 punktą, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriame nusprendė pareiškėjui už Elgesio kodekso 6.4 punkte nustatyto profesinės kompetencijos principo pažeidimą, nustatytą atlikus neplaninį administratoriaus UAB „Genora“ veiklos patikrinimą, administruojant bankrutavusios Įstaigos bankroto procesą, pagal 2016 m. kovo 18 d. (registracijos Nr. D1-4997) Tarnyboje gautą VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. kovo 10 d. skundą Nr. (4.18)1-5042 „Dėl bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto administratoriaus veiksmų“, skirti nuobaudą – įspėjimą.

7127.

72Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikytos drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus.

7328.

74Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuobauda paskirta pagrįstai, pareiškėjo skundą dėl jos panaikinimo atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su paskirta nuobauda nesutinka.

7529.

76ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Iš šio įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Tarnyba, atlikdama administratoriaus veiklos priežiūrą, gali atlikti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą tais aspektais, kurie nurodyti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje. Tarnybos skundžiamame 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. V4-78 buvo konstatuotas padarytas pažeidimas, paminėtas Tarnybos Išvadoje. Pažymėtina, kad Išvadoje konstatuotas vienas iš patikrinimo metu tirtų pažeidimų, t. y. dėl Įstaigos bankroto proceso vilkinimo (motyvuojamosios dalies 1 p.). Išvadoje konstatuota, kad Administratorius, administruodamas Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes žinodamas, kad jam iki 2013 m. gegužės 13 d. turėjo būti perduoti Įstaigos turtas ir dokumentai, ir jų laiku negavęs, tik 2015 m. vasario 25 d. gavo teismo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstoliui vykdyti 2016 m. liepos 7 d., t. y. Administratorius neužtikrino, kad būtų realizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, įpareigojantis administratorių siekti, kad ,,kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu“. Išvados rezoliucinėje dalyje už patikrinimo metu nustatytą Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimą pasiūlyta administratoriui skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

7730.

78Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstines teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje A-2479-261/2016; 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1387-422/2018).

7931.

80Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

8132.

82Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).

8333.

84Juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai.

8534.

86Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą.

8735.

88Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, įvertinus skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė ir byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas aiškiai aplaidžiai neatliko pareigos siekiant perimti Įstaigos turtą ir dokumentus, t. y. kad Administratorius neužtikrino, kad būtų realizuotas Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, įpareigojantis Administratorių siekti, kad „kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu“.

8936.

90Sutiktina su atsakovo argumentais, kad bankroto administratorius yra pagrindinė bankroto proceso figūra, atsakinga už tinkamą proceso administravimą, jog iš esmės visos ĮBĮ nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, tačiau atsakovas turi aiškiai nurodyti aplinkybes, lėmusias konkrečios nuobaudos paskyrimą, bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui nuobaudą.

9137.

92Byloje esanti 2016 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. D4-1215 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB ,,Genora“ veiksmų administruojant bankrutuojančios VšĮ ,,Mažeikių sporto centras“ bankroto procesą“, kuri, kaip minėta, yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, ir kurioje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai, neduoda pagrindo teigti, kad ginčijamas įsakymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kad aiškiai yra argumentuotas. Išvadoje išdėstyti motyvai, kurių pagrindu padaryta išvada, jog Administratorius, administruodamas Įstaigos bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą, yra labai abstraktūs, iš esmės dėstomos tam tikros faktinės aplinkybės dėl VSDFV Mažeikių skyriaus gauto skundo, Įstaigos bankroto proceso eigos, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bankroto administratoriaus veiksmų, vykdant bankroto procesą, cituojamos tam tikros ĮBĮ nuostatos, aprašyti tam tikra seka atlikti bankroto administratoriaus veiksmai administruojant Įstaigos bankroto procesą, tačiau vien iš šių aplinkybių negalima prieiti prie išvados, kad Administratorius padarė akivaizdų Elgesio kodekso 6.4 punkte numatytą pažeidimą.

9338.

94Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas teisme negali papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016). Todėl atsakovo pateikti papildomi argumentai atsiliepimuose į pareiškėjo skundus teismui negali būti vertinami kaip skundžiamo akto motyvai. Minimi trūkumai akivaizdžiai trukdo asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumentai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudžiaujama valdžia (suteiktais įgaliojimais).

9539.

96Nagrinėjamu atveju Tarnyba, kuri sprendė klausimą dėl drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikymo, apskritai nemotyvavo, ar Elgesio kodekso 6.4 punkte nustatytą profesinės kompetencijos principo pažeidimą galima vertinti kaip akivaizdų ir, ar šis pažeidimas yra toks profesinės veiklos pažeidimas, už kurį yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę. Be to, Tarnyba taip pat nevertino, ar šis pažeidimas nesukėlė tam tikrų neigiamų pasekmių (pvz., ar nebuvo pažeisti bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar nebuvo sukelta kitokia žala).

9740.

98Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neteisingai vertino pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimus, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovo priimtą 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-78 pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Konstatavus, jog pareiškėjas negali būti laikomas padariusiu ginčijamame įsakyme nurodytą pažeidimą, yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-78 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“.

99Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

100Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ apeliacinį skundą tenkinti.

101Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ skundą tenkinti.

102Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V4-78 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“.

103Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Genora“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad paskirta nuobauda neteisėta, skiriant nuobaudą... 11. 4.... 12. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Tarnyba neteisingai nustatė atsakomybės... 13. 5.... 14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.... 15. 6.... 16. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba pradėjo neplaninį administratoriaus UAB... 17. 7.... 18. Atsakovas nurodė, kad pagal Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d.... 19. 8.... 20. Atsakovas pažymėjo, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo įvertintas... 21. 9.... 22. Atsakovas pažymėjo, kad Patikrinimo metu nustatyta, jog Šiaulių apygardos... 23. 10.... 24. Atsakovas nurodė, jog Administratorius, administruodamas Įstaigos bankroto... 25. II.... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu... 28. 12.... 29. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m.... 30. 13.... 31. Teismas rašytiniais bylos dokumentais nustatė, jog Tarnyba, 2016 m. kovo 18... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, jog... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d.... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilusius teisinius santykius... 38. 17.... 39. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuojant pažeidimą buvo įvertinta... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog skiriant nuobaudą buvo... 44. III.... 45. 20.... 46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 47. 20.1.... 48. Teismas nepasisakė dėl Administratoriaus pateikto įrodymo – Šiaulių... 49. 20.2.... 50. Teismas ir Tarnyba, spręsdami dėl Administratoriaus elgesio, Elgesio kodeksą... 51. 20.3.... 52. Tarnyba įsakyme ir teismas sprendime taip ir nenurodė, kokia apimtimi... 53. 20.4.... 54. Nei teismas, nei Tarnyba nenustatė, kad būtų pažeisti kreditorių komiteto... 55. 20.5.... 56. Nutartyje, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7... 57. 21.... 58. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo... 59. 22.... 60. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta,... 61. 23.... 62. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 63. 24.... 64. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo veiksmai siekiant Įstaigos dokumentų ir... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. 25.... 68. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir... 69. 26.... 70. Tarnybos direktorius, susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr.... 71. 27.... 72. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl juridiniam asmeniui, teikiančiam... 73. 28.... 74. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė... 75. 29.... 76. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad už įmonių bankrotą... 77. 30.... 78. Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės,... 79. 31.... 80. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio... 81. 32.... 82. Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą... 83. 33.... 84. Juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas,... 85. 34.... 86. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti... 87. 35.... 88. Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus,... 89. 36.... 90. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad bankroto administratorius yra... 91. 37.... 92. Byloje esanti 2016 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. D4-1215 ,,Dėl bankroto... 93. 38.... 94. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kilus administraciniam ginčui dėl... 95. 39.... 96. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, kuri sprendė klausimą dėl drausminės... 97. 40.... 98. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neteisingai... 99. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 100. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ apeliacinį skundą... 101. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą... 102. Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie... 103. Sprendimas neskundžiamas....