Byla 2-371/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GRUNDOLITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5699-275/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRUNDOLITA“ generalinio direktoriaus D. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRUNDOLITA“. Tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė UAB „Delete Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Consena“, akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovui UAB „GRUNDOLITA“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

5Pareiškėjas UAB „GRUNDOLITA“ administracijos vadovas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė iškelti atsakovui UAB „GRUNDOLITA“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Pareiškime nurodoma, jog atsakovas UAB „GRUNDOLITA“ (toliau tekste – ir bendrovė, įmonė) yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nėra nemokus, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano matmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, o svarbiausia – išvengti bankroto.

6Pareiškėjas nurodė, kad po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos UAB „GRUNDOLITA“ sudarė eilę komercinių sutarčių, ji nėra nutraukusi veiklos. Paaiškino, jog didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų yra susijusioms įmonėms. Neįskaitant įsipareigojimų susijusioms įmonėms, bendrovės skolos kreditoriams yra tik 5,5 mln. Lt. Pareiškėjas nurodė aštuonis kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma sudaro daugiau nei 50 procentų visų UAB „GRUNDOLITA“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Šie kreditoriai sutiko daryti įmonei nuolaidas, atidedant mokėjimus iki tol, kol bus patvirtintas restruktūrizavimo planas.

7Tretieji asmenys UAB „Delete Baltic“, UAB „Consena“ ir AB „Eurovia Lietuva“ nesutiko su pareiškimu ir prašė atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Trečiųjų asmenų vertinimu, atsakovo restruktūrizavimo metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų, o išanalizavus atsakovo pateiktus finansinius duomenis darytina išvada, kad atsakovas yra nemoki įmonė. Trečiojo asmens UAB „Delete Baltic“ teigimu, atsakovas visų įsipareigojimų kreditoriams dengimą sieja išimtinai su pajamomis, gautinomis susigrąžinus skolas iš savo debitorių, tačiau pažymėtina, kad daliai atsakovo debitorių yra iškeltos restruktūrizavimo bylos, todėl realumas atgauti iš debitorių skolas yra abejotinas. Ilgai besitęsiantis atsakovo nemokumas sukelia abejonių dėl restruktūrizavimo metmenų realumo. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ prašydamas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „GRUNDOLITA“, akcentavo, kad bendrovės turto vertė yra mažesnė nei nurodoma restruktūrizavimo metmenyse. Be to, UAB „GRUNDOLITA“ vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o tai yra savarankiškas bankroto bylos įmonei iškėlimo pagrindas.

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „GRUNDOLITA“ restruktūrizavimo bylą. Teismas sprendė, jog įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro prielaidų išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus atkurti mokumą ir normalią ūkinę komercinę veiklą.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriskyrė prie įmonės turto daugiau kaip 6 mln. Lt pirkėjų įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad nėra aišku, kokią skolų sumą pirmosios instancijos teismas vertino kaip pradelstų įsipareigojimų dydį. Apeliacinis teismas sprendė, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu įmonės turto vertė gali siekti nuo 15,5 mln. Lt iki 33,5 mln. Lt, o pradelsti įsipareigojimai nuo 5 mln. Lt iki 8 mln. Lt. Apeliacinis teismas taip pat sprendė, jog šie duomenys neleidžia daryti aiškios nuomonės dėl įmonės nemokumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme, jog į bylą pateikti restruktūrizavimo metmenys atitinka formalius įstatymo reikalavimus, bei atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tebevykdomų įmonės sutarčių.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „GRUNDOLITA“.

12Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties turinį, konstatavo, jog įmonės nemokumą apsprendžia ne per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, o reikšmingu faktu yra pradelstų įsipareigojimų dydis bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo įmonės balansuose esančių duomenų trūkumą sprendžiamam klausimui. Pateikti teismui duomenis apie įmonės pradelstas skolas ir įsipareigojimus, kurie (duomenys) būtų patvirtinti įmonės darbuotojų, atsakingų už tų duomenų teisingumą, privalo atsakovas. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateiktas kreditorių sąrašas nėra patvirtintas įmonės vyriausiojo buhalterio, prieštarauja kitai bylos medžiagai – prie metmenų pateiktam kreditorių sąrašui, todėl teismas sprendė neturįs pagrindo šiuo įrodymu vadovautis. Pirmosios instancijos teismas pritarė trečiojo asmens argumentui, jog į kreditorių, kuriems įsipareigojimai pradelsti, sąrašą neįtrauktos skolos valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbuotojams, kreditoriams, A. B., Š. K., Baltarusijos valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nepagrįstai nurodyta mažesnė įsiskolinimo suma trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“. Teismas, vadovaudamasis tokiais duomenimis sprendė, jog atsakovo pradelstos skolos ir įsipareigojimai sudaro 10 630 213,60 Lt. Vertindamas atsakovui priklausančio turto vertę pirmosios instancijos teismas išreiškė abejones dėl atsakovo nurodytos jam priklausančio turto vertės – 41 mln. Lt. Pažymėjo, jog didelę dalį šio turto pagal atsakovo pateiktus duomenis sudaro po vienerių metų gautina suma – 18 044 278 Lt, iš kurios – 13 304 650,79 Lt finansinis reikalavimas RUAB „Žemda“ ir 8 mln. reikalavimas UAB „Grundolitos grupė“ už parduotas kitos bendrovės akcijas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog RUAB „Žemda“ per 2012 metus patyrė 1 854 564 Lt nuostolio, kad bendrovės turtas yra du kartus mažesnis už turimus įsipareigojimus, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, kad UAB „GRUNDOLITA“ reikalavimai nebus dengiami 2015-2016 metais, priėjo išvados, jog po vienerių metų šios sumos bendrovė negaus, todėl šis balanse įrašytas turtas negali būti laikomas realiu bendrovės turtu. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų dėl 8 mln. Lt reikalavimo į UAB „Grundolitos grupė“ pagrįstumą bei realumą, teismas sprendė, jog šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip realus turtas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonės realią (rinkos) ilgalaikio turto vertę. Teismas akcentavo aplinkybę, jog tokio turto kaip mašinų, įrengimų, transporto priemonių vertė nėra tokia pati, kaip jų įsigijimo kaina. Teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, kad atsakovo turto vertė siekia 15,5 mln. Lt. Įvertinęs tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 10 630 213,60 Lt, o turtas – 15,5 mln. Lt, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą atsisakytina Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu. Padarius išvadą, kad įmonė yra nemoki, aplinkybė, jog ji gali gauti pajamų iš tebevykdomų sutarčių, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonė gaus pelno ir dėl to tikslinga būtų ją restruktūrizuoti. Atmesdamas argumentus dėl kreditorių, kurių reikalavimų suma yra 16 mln. Lt, pritarimo restruktūrizavimui, pirmosios instancijos teismas akcentavo kreditorių, kurių įsipareigojimai (10 630 213,60 Lt) yra pradelsti, nuomonės svarbą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas UAB „GRUNDOLITA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo pateiktus išaiškinimus nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ir nepagrįstai ignoravo kreditorių, kurie sutinka su skolų jiems mokėjimo terminų atidėjimu, poziciją dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų ir už trečiuosius asmenis, neįtrauktus į bylos nagrinėjimą, sprendė, kad šie neturi teisės atidėti skolų mokėjimo terminų.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas dėl duomenų neatitikimo prie restruktūrizavimo metmenų pateiktuose kreditorių sąrašuose ir bylos nagrinėjimo metu pateiktuose sąrašuose, neatsižvelgė į tai, kad būtent teismo nurodymu buvo teikiami atnaujinti kreditorių sąrašai. Kadangi restruktūrizavimo procesas trunka ilgą laiko tarpą, įmonės tarpusavyje sudaro įvairius sandorius, dalis jų atideda prievolių įvykdymo terminus, todėl pradelstų įsipareigojimų santykis yra pasikeitęs.
  3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į įmonės balansą įrašyto turto vertes ir lygindamas jų santykį su pradelstais įsipareigojimais, nepagrįstai vertino tik ilgalaikį įmonės turtą ir nevertino įmonės trumpalaikio turto. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonės balanse įrašyto turto vertė yra mažesnė.
  4. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamosios nutarties, o iš esmės pritarė trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ pozicijai.

15Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas, vertindamas atsakovo (ne) mokumą, į pradelstų įsipareigojimų sąrašą pagrįstai įtraukė ir 4 360 866,28 Lt skolą tai pačiai su atsakovu susijusių įmonių grupei priklausančioms įmonėms. Atsakovas nepateikė kreditorių rašytinių sutikimų dėl skolų grąžinimo termino nukėlimo, todėl ta aplinkybė, jog šie kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, neturi reikšmės. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 13 238 028,70 Lt. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo turto vertė yra mažesnė nei nurodyta įmonės balanse. Pasak trečiojo asmens, atsakovas nepateikė įmonės trumpalaikio turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas vėluoja mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kas sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos kėlimui. Aplinkybės, jog įmonė skolinga valstybės ir socialinio draudimo fondams, jog pradėtas vykdymo procesas, sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė yra nemoki.

162014 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo UAB „GRUNDOLITA“ rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovas prašo priimti rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus – atnaujintus finansinius dokumentus: 2013 metų balansą, nematerialaus turto, nekilnojamojo turto, mašinų (įrangos), transporto priemonių, kitos įrangos, atsargų likučių, sumokėtų išankstinių mokėjimų, vykdomų sutarčių, pirkėjų įsiskolinimų, gautų avansų sąrašus ir kreditorių sutikimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei mokėjimų terminų atidėjimo nuorašus.

17Teismo posėdžio dieną (2014 m. vasario 20 d.) Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimas į atsakovo 2014 m. vasario 18 d. rašytinius paaiškinimus. Kartu su atsiliepimu trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus: išrašų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos svetainės ir iš Turto arešto aktų registro kopijas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

21CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

22Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

23ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 puntas).

24Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo pagrindu

25Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „GRUNDOLITA“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. padaręs išvadą, jog įmonė yra nemoki. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, jog teismas netinkamai nustatė įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą, nepagrįstai ignoravo kreditorių poziciją dėl skolų jiems mokėjimo atidėjimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo vieno kreditorių sąrašo neatitikimą kitam kreditorių sąrašui, kuris buvo pateiktas prie restruktūrizavimo metmenų. Be to, teismas netinkamai vertino atsakovui priklausantį turtą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

26Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliacine tvarka nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, ir perduodamas šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo būtinybę nustatyti tikrąjį atsakovui priklausančio turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (t. 2, b. l. 163-168). Įvertinus apskųstos nutarties turinį spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje akcentuotas aplinkybes, atsakovo (ne) mokumą vertino visų byloje esančių duomenų kontekste, t. y. teismo sprendimą, jog atsakovas yra nemoki įmonė, lėmė ne formalus vien įmonės balanso duomenų, o byloje esančių įrodymų visumos įvertinimas. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas atsakovo UAB „GRUNDOLITA“ nemokumas, yra pagrįsta.

27Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 10 630 213,60 Lt, o turto vertė – 15,5 mln. Lt. Apeliacinio teismo vertinimu, toks įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytus kriterijus. Negalima sutikti su apelianto argumentais, esą pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 10 630 213,60 Lt sumą. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas į šią finansinių įsipareigojimų sumą nepagrįstai įtraukė įsiskolinimus kreditoriams, kurie neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir sutinka atidėti skolų mokėjimo (grąžinimo) terminus. Visų pirma, apeliacinis teismas pastebi, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių skunde dėstomas aplinkybes, jog tam tikri kreditoriai (priklausantys vienai įmonių grupei) atidėjo atsakovo skolų grąžinimo terminus (pvz., pasirašė atitinkamus susitarimus dėl skolų mokėjimo). Antra, apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas pernelyg plačiai aiškina šių kreditorių pritarimo įmonės restruktūrizavimo procesui reikšmę. Reikia sutikti, jog kreditorių pritarimas sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra svarbus tarpusavyje derinant kreditorių interesų užtikrinimo ir įmonės, susidūrusios su laikinais finansiniais sunkumais, veiklos išsaugojimo tikslus. Tačiau apelianto akcentuojamas kreditorių grupės pritarimas restruktūrizavimui nesudaro pagrindo manyti, jog šių kreditorių finansinių reikalavimų egzistavimas tampa sprendžiamam klausimui nebeaktualus, nes šitokiu (pritarimo įmonės restruktūrizavimui) būdu nėra paneigiamas pats įmonės pradelstų įsipareigojimų faktas. Tokio aiškinimo kontekste apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą įtraukė ir pradelstus įsipareigojimus su atsakovu susijusioms įmonėms. Be to, esant pagrįstoms abejonėms dėl apelianto pateiktų duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus patikimumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesivadovauti atsakovo pateiktu patikslintu kreditorių sąrašu (t. 3, b. l. 180-182). Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog šio kreditorių sąrašo ir atitinkamai – pradelstų įsipareigojimų sumos pokyčius lėmė natūralūs veiksniai (pvz., skolų grąžinimo termino atidėjimai). Apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantas tokių teiginių nepagrindė. Gi esminiai skirtumai tarp įmonės kreditorių sąrašo, pridėto prie restruktūrizavimo metmenų, ir patikslinto kreditorių sąrašo, kurį apeliantas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, sudaro pagrįstas prielaidas išvadai dėl tokio įrodymo neobjektyvumo. Pastebėtina ir tai, jog apskųsta nutartimi akcentavus šių įrodymų prieštaringumą, vėlesniame įmonės kreditorių sąraše nenurodžius visų kreditorių (įsiskolinimų darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams ir kt.), atsakovas pirmosios instancijos teismo išsakytų abejonių nepašalino ir atskirajame skunde. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas atsakovo pateiktų duomenų nepatikimumas. Esant tokiai faktinei situacijai apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio.

28Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įmonei priklausančio turto, įrašyto į įmonės balansą, vertės. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į balansą įrašyto atsakovo turto vertė sudaro 15,5 mln. Lt. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybes, jog didelę turto vertės dalį sudaro įmonės po vienerių metų gautinos lėšos: 13 304 650,79 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Žemda“ restruktūrizavimo byloje ir 8 mln. Lt reikalavimas už parduotas akcijas. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog šis turtas negali būti laikomas realiu, nes apeliantas nepateikė 8 mln. Lt reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, o jo finansiniai reikalavimai UAB „Žemda“ restruktūrizavimo procese 2015-2016 metais nebus tenkinami, be to, teismas šios bendrovės veiklą pripažino nuostolinga. Apeliacinis teismas pastebi, jog atskiruoju skundu iš esmės nėra ginčijamos teismo išvados dėl šio turto (atsakovo reikalavimų debitoriams) vertės, likvidumo ir (ar) reikšmės vertinant atsakovo mokumą. Priešingai – nurodoma, jog ir pirmosios instancijos teismo nustatytos įmonės turto vertės pakanka įmonės mokumui konstatuoti. Be kita ko, apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog teismas nevertino įmonės trumpalaikio turto, nepagrįstai ir nemotyvuotai pritarė trečiojo asmens pareikštai pozicijai atsakovo turto vertės klausimu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto motyvams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbia pripažino aplinkybę, kad atsakovas nepateikė realią įmonės ilgalaikio turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, jog atsakovas nepateikė ir realią įmonės trumpalaikio turto vertę pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, šio turto įsigijimo kaina nepagrindžia realios jo vertės. Todėl nagrinėjamu atveju nesant objektyvių duomenų apie realią trumpalaikio turto vertę ir (ar) šio turto egzistavimą, jo įtraukimas į bendrą turto vertę neatspindėtų tikrosios apelianto mokumo būsenos.

29Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įmonės finansinių sunkumų įvertinimas sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą išvadai dėl įmonės nemokumo būsenos, o tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę. Nebuvo pagrįstų prielaidų teigti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra nemoki įmonė, o yra savarankiškas įstatyme numatytas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

30Padarius teisingą išvadą dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyme numatytą pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, tokiu atveju netenka prasmės atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas.

31Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą

32Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo skundžiamosios nutarties ir be pagrindo pritarė trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ argumentams. Atmesdamas šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo procesinį sprendimą, teismo motyvai grindžiami byloje esančių duomenų visumos įvertinimu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas ir atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodomą įmonės turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nebuvo keliamas atsakovo turto įvertinimo klausimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas informavo atsakovą apie pareigą pateikti aktualius duomenis apie įmonės finansinę padėtį (t. 2, b. l. 171). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje akcentavo atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepakankamumą (t. 2, b. l. 163-168). Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas atmeta skundo argumentus, esą bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas turto vertės nustatymo (pagrindimo) klausimas.

33Pažymėtina, jog civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).

34Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

35Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

36Kaip jau minėta, apeliantas 2014 m. vasario 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Apeliantas taip pat prašo priimti rašytinių paaiškinimų priedus: įmonės 2013 metų preliminarų balansą, nematerialaus turto, nekilnojamojo turto, mašinų (įrangos), transporto priemonių, kitos įrangos, atsargų likučių, sumokėtų išankstinių mokėjimų, vykdomų sutarčių, pirkėjų įsiskolinimų, gautų avansų sąrašus ir kreditorių pateiktų sutikimų nuorašus. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ teismo posėdžio dieną (2014 m. vasario 20 d.) pateikė atsiliepimą į apelianto 2014 m. vasario 18 d. rašytinius paaiškinimus. Kartu su atsiliepimu trečiasis asmuo pateikė ir naujus įrodymus: išrašų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos svetainės ir iš Turto arešto aktų registro kopijas.

37Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Susipažinus su teismui pateiktų procesinių dokumentų (rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į šiuos paaiškinimus) turiniu nustatyta, jog rašytiniais paaiškinimas apeliantas papildomai motyvuoja atskirąjį skundą, t. y. nurodo papildomus atskirojo skundo argumentus, pagrindžiančius apskųstos nutarties neteisėtumą. Šiems papildomiems argumentams pagrįsti apeliantas pateikė atnaujintus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus naujus įrodymus, kurie neatsiejamai susiję su rašytinių paaiškinimų turiniu. Trečiasis asmuo atsiliepimą teikia reaguodamas į apelianto rašytinių paaiškinimų turinį. Trečiojo asmens teikiami nauji įrodymai pagrindžia šio atsiliepimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos dalyviai iš esmės pildo tiek atsakovo atskirąjį skundą, tiek ir trečiojo asmens atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kaip jau pažymėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-940/2011 ir Nr. 2-1730/2011). Šių įstatymo bei teisminės praktikos nuostatų pagrindu teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir trečiojo asmens atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir jų nevertina. Minėti procesiniai dokumentai (rašytiniai paaiškinimai ir atsiliepimas į juos) procesiškai grąžinami juos pateikusiems asmenims, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą. Atsisakius priimti šiuos procesinius dokumentus, nėra pagrindo priimti ir juose dėstomus argumentus pagrindžiančių naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas paminėtu procesiniu dokumentu (rašytiniais paaiškinimais) savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo grindžia naujais (atnaujintais) atsakovo finansinę padėtį apibūdinančiais duomenimis (preliminariu balansu, turto ir įsipareigojimų sąrašais ir kt.), kurie sudaryti jau po skundžiamosios nutarties priėmimo. Apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog tokie nauji duomenys sprendžiamam klausimui negali būti aktualūs, kadangi jie nepagrindžia apelianto finansinės padėties, buvusios nagrinėjamam klausimui aktualiu – skundžiamosios nutarties priėmimo metu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokie nauji duomenys, jeigu jie esmingai skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ir duomenų, nėra pagrindas skundžiamosios nutarties teisėtumui bei pagrįstumui vertinti (nauji duomenys neegzistavo apskųstos nutarties priėmimo metu), tačiau jie gali sudaryti prielaidas ir sąlygas naujam klausimo dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo inicijavimui.

38Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovui... 5. Pareiškėjas UAB „GRUNDOLITA“ administracijos vadovas kreipėsi į teismą... 6. Pareiškėjas nurodė, kad po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos... 7. Tretieji asmenys UAB „Delete Baltic“, UAB „Consena“ ir AB „Eurovia... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti... 12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m.... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas UAB „GRUNDOLITA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 15. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį... 16. 2014 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo UAB... 17. Teismo posėdžio dieną (2014 m. vasario 20 d.) Lietuvos apeliaciniame teisme... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 20. Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų bei atsisakymo iškelti... 21. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal... 22. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko,... 23. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 24. Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo pagrindu... 25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB... 26. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliacine tvarka... 27. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius... 28. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 30. Padarius teisingą išvadą dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyme... 31. Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą... 32. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 33. Pažymėtina, jog civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui... 34. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 35. Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo... 36. Kaip jau minėta, apeliantas 2014 m. vasario 18 d. pateikė teismui rašytinius... 37. Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis... 38. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 40. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....