Byla e2-841-381/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Komercinio turto vystymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Komercinio turto vystymas“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-3774-431/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VV Con“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Komercinio turto vystymas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiami su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai.

4Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas UAB „VV Con“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Komercinio turto vystymas“, įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 306 123,60 Eur (1 056 983,56 Lt) už atliktus remonto darbus pagal 2012 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. VVC12/11/19-01. Ieškovas 2014 m. gruodžio 1 d. per antstolį įteikė atsakovui pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas nesumokės skolos. Atsakovas skolos iki šiol nesumokėjo. Kadangi atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Komercinio turto vystymas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“.

8Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Komercinio turto vystymas“ klausimą, vadovavosi pareiškėjo pateiktais dokumentais, Juridinių asmenų registre ir VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis bei civilinės bylos Nr. B2-6174-661/2014 medžiaga. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Komercinio turto vystymas“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovo turtas buvo 1 028 565 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 351 328 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos 4 169 Lt. Pagal atsakovo 2014 m. spalio 31 d. balanso, pateikto civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014, duomenis UAB „Komercinio turto vystymas“ turėjo 321 610 Lt turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 619 553 Lt. Visi šie atsakovo įsipareigojimai kreditoriams buvo pradelsti ir viršijo pusę balanse nurodyto įmonės turto vertės. Teismas nustatė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovas šiuo metu neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis šioms aplinkybėms pagrįsti, tai, kad atsakovo balansas rodo įmonės nemokumą, sprendė, kad yra pagrindas atsakovą UAB „Komercinio turto vystymas“ laikyti nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

9Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi bei naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, atsakovo UAB „Komercinio turto vystymas“ administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Komercinio turto vystymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Komercinio turto vystymas“ atmesti, taip pat prašo kartu su atskiruoju skundu priimti naujus įrodymus - UAB „Komercinio turto vystymas“ naujausius finansinius dokumentus. Nurodė, kad ankščiau jų pateikti negalėjo, nes naujasis atsakovo vadovas pateikiamus dokumentus gavo tik 2015 m. kovo 9 d., t.y. pirmosios instancijos teismui jau priėmus nutartį dėl apelianto bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovavosi tik pareiškėjo UAB „VV Con" pateiktais duomenimis apie apelianto finansinę būklę, kurie buvo pareiškėjo pateikti iš civilinės bylos Nr. B2-6174-661/2014, kuria taipogi buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto bankroto bylos iškėlimo. Pastarojoje byloje teismas apeliantui bankroto bylos neiškėlė ir bylą nutraukė, kadangi ieškovas E. S. atsisakė nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui buvo pateikti paaiškinimai dėl įmonės įsiskolinimų, tame tarpe ir pareiškėjo reiškiamo reikalavimo, t.y. buvo nurodyta, kad apeliantas šių reikalavimų nepripažįsta, priešingai, apeliantas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas UAB „VV Con" yra skolingas apeliantui 34 441,61 Eur (118 920 Lt). Iš civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 esančios medžiagos akivaizdžiai matyti, kad šią bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgė į apelianto paaiškinimus apie jo finansinę būklę, o ne į apelianto pateiktą balansą, kuriuo be kita ko pareiškėjas UAB „VV Con“ grindžia savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui taip pat ir nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visus civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 esančius įrodymus nenustatė LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numatytų pagrindų apelianto bankroto bylos iškėlimui. 2014 m. spalio 31 d. apelianto balansas buvo sudarytas netiksliai, kadangi sudarant įmonės įsiskolinimus buvo remiamasi išrašytomis sąskaitomis, tame tarpe ir tomis, kuriomis pareiškėjas UAB „VV Con" grindžia savo reikalavimus, kurių apeliantas, nustatęs jog dalis darbų pagal išrašytas sąskaitas realiai neatlikta, vėliau nepripažino ir užginčijo, bei teismas šiuos papildomus paaiškinimus 2014-12-10 priėmė.
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kuris buvo įtrauktas į minėtą civilinę bylą (Nr. B2-6174-661/2014) trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neskundė 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl apelianto bankroto bylos iškėlimo nutraukimo, nors, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pareiškėjas remiasi tuo pačiu pagrindu (2014 m. spalio 31 d. apelianto balansu), kaip ir nagrinėjamoje byloje, bei į tai, jog buvo atstovaujamas profesionalių atstovų (advokatų), turėjo tam visas galimybes. Pareiškėjas UAB „VV Con“ naudoja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui, kaip spaudimo priemonę, siekiant palenkti tarpusavio įsiskolinimo nustatymo klausimą sau palankia linkme, kas apelianto nuomone neatitinka sąžiningos verslo praktikos kriterijų.
  3. 2014 m. spalio 31 d. apelianto balanse nurodyti duomenys yra neaktualūs, kadangi dalies reikalavimų apeliantas nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui pateikiami patikslinti ir aktualūs apelianto finansinę būklę pagrindžiantys dokumentai (balansas, pelno nuostolio ataskaita, kreditorių ir debitorių sąrašai). Pagal pateikiamus aktualius apelianto finansinius dokumentus matyti, kad apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 24 454 Eur, o įmonės turto bendra balansinė vertė sudaro 111 635 Eur, kas akivaizdžiai rodo, kad apelianto finansinė būklė neatitinka LR ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyto įmonės nemokumo kriterijaus, todėl kelti bankroto bylą apeliantui dėl įmonės nemokumo nėra jokio pagrindo.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto pateiktus argumentus ir aplinkybes, iš kurių matyti, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių nebuvo informuotas apie teismo reikalavimus pateikti įmonės finansinę būklę nusakančius dokumentus ir dėl to neturėjo galimybių nustatytu terminu juos įvykdyti, nors ir stengėsi geranoriškai šiuos reikalavimus tinkamai įvykdyti bei prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino nepagrįstai kritiškai, nebuvo pakankamai aktyvus siekiant informuot apeliantą apie teismo iškeltus reikalavimus nagrinėjamoje byloje, vadovavosi išimtinai tik pareiškėjo pateiktais įrodymais, kurie prieštarauja apelianto pateiktiems įrodymams, iš kurių akivaizdu, kad apeliantas yra mokus ir ko pasėkoje, apeliantui nepagrįstai iškelta bankroto byla.

12Ieškovas UAB „VV Con“ atskiruoju skundu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, vadovavosi tik ieškovo pateiktais duomenimis apie atsakovo finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, vadovavosi ieškovo pateiktais dokumentais, Juridinių asmenų registre ir VĮ "Registrų centras" esančiais duomenimis bei civilinės bylos Nr. B2-6174-661/2014 medžiaga. Teismas įvertino atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, atsakovo 2014 m. spalio 31 d. balansą, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014, VĮ „Registrų centro“ duomenis ir nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 179 434,86 Eur, t.y. viršija pusę balanse nurodytos įmonės turto vertės, o atsakovo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Tik įvertinęs visus duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 2 str. 8 p. bei 9 str. 7 d. 1 p., įsitikinęs, kad nėra ĮBĮ 10 str. 3 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta, nustatęs, kad atsakovas yra nemokus, teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą. Todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad teismas vadovavosi tik ieškovo pareikštais duomenimis, yra nepagrįsti.
  2. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje bankrotas tariamai negali būti keliamas, kadangi teismui civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 nutraukus bankroto bylą, neva nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti atsakovui keliama bankroto byla. Šie atsakovo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes minėta civilinė byla buvo nutraukta vien dėl tos priežasties, jog ieškovas (buvęs atsakovo darbuotojas E. S.) atsiėmė ieškinį, atsakovui galimai atsiskaičius su juo. Pažymėtina, kad teismas tenkino šį E. S. prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kadangi CPK 140 str. 1 d. numato šią teisę ieškovui, o bankroto byla dar net nebuvo iškelta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti atsakovui, kad teismas civilinę bylą Nr. B2-6174-661/2014 nutraukė įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus.
  3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismui nutraukus civilinę bylą Nr. B2-6174-661/2014, o ieškovui jos neskundus, laikytina, kad ieškovas bylos nutraukimui neprieštaravo. Pažymėtina, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl, teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo, ieškovui šią bylą tęsti ir skųsti teismo nutartį nebuvo tikslinga.
  4. Ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriumi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškovu, turėjo teisinį pagrindą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovui nėra suprantama, apie kokį tarpusavio įsiskolinimą kalba atsakovas, kuomet atsakovas yra skolingas ieškovui 306 123,60 Eur už tinkamai atliktus darbus, tačiau ne atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovą kreditoriumi pripažino ir atsakovas pateikdamas teismui kreditorių sąrašą civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014, kurį vėliau pats nepagrįstai pataisė ir išbraukė ieškovą iš kreditorių sąrašo, nurodydamas, kad buvo padaryta buhalterinė klaida. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas, kadangi atsakovas, siekdamas išvengti įsiskolinimo ieškovui, neteisėtai pakeitė duomenis, tokiu būdu siekdamas sąmoningai suklaidinti teismą ir kreditorius.
  5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas turi gauti iš įmonės vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Vadovo nebendradarbiavimas su teismu negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą ar vesti prie procesinio rezultato, kai dėl duomenų nepakankamumo, prieštaringumo, vadovaujantis principu, kad prioritetas turi būti teikiamas įmonės reabilitaciniam tikslui, teismas mokia įmone pripažįsta realiai nemokią ir negalinčią atsiskaityti su kreditoriais įmonę, taip pažeisdamas jos kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-170-180/2015). Taigi skundžiama nutartis yra pagrįsta teismo ex officio surinktais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį. Įmonės vadovui neteikiant duomenų apie įmonę, teismas galėjo bylą išnagrinėti ir dėl įmonės mokumo spręsti pagal surinktus duomenis, net jeigu jie ir nebuvo išsamūs. Priešingu atveju, teismas sudarytų prielaidas įmonės vadovui nebendradarbiaujant su teismu vilkinti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimo išnagrinėjimą, dėl ko nukentėtų visų įmonės kreditorių teisėti interesai, nes užsitęstų nemokios įmonės pašalinimas iš rinkos ir jos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje procesas.
  6. Atsakovo nurodyti argumentai, jog turi būti vertinami finansiniai duomenys, kurie yra pateikti su skundu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti, kadangi jie yra teikiami tik apeliacijoje, kuomet šie duomenys turėjo būti pateikti pirmoje instancijoje, o teismas atsakovo finansinę būseną įvertino pagal bylos medžiagoje surinktus duomenis ir pagal registrų pateiktą informaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-371/2014 yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismui netyrus naujai teikiamų dokumentų apeliacijoje, jais remtis nėra aktualu. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantas savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo grindžia naujais (atnaujintais) atsakovo finansinę padėtį apibūdinančiais duomenimis (preliminariu balansu, turto ir įsipareigojimų sąrašais ir kt.), kurie sudaryti jau po skundžiamosios nutarties priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog tokie nauji duomenys sprendžiamam klausimui negali būti aktualūs, kadangi jie nepagrindžia apelianto finansinės padėties, buvusios nagrinėjamam klausimui aktualiu skundžiamosios nutarties priėmimo metu.
  7. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad neva nurodytų dokumentų nepateikimas per teismo nurodytą laikotarpį yra sąlygotas objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, jog jam buvęs atsakovo direktorius neperdavė raktų nuo pašto dėžutės, dėl ko atsakovo naujasis direktorius neturėjo galimybės gauti korespondencijos. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neišnaudojo visų dokumentams įteikti galimybių, todėl atsakovas šių dokumentų ir negavo. Tokie atsakovo nurodyti argumentai turi būti atmesti, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str. 2 d.). Pagal CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai ankščiau nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos teisinės nuostatos leidžia daryti išvadą, jos įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).
  8. Kai atsakovo vadovas ar kiti darbuotojai aplaidžiai vykdo savo pareigas, susijusias su atsakovui adresuotos korespondencijos priėmimu, tokia aplinkybė nelaikoma klaida ar kita objektyvia nuo atsakovo valios nepriklausančia priežastimi. Minėtos aplinkybės gali būti aktualios tik sprendžiant atsakovo vadovo ir kitų darbuotojų civilinės atsakomybės klausimą dėl žalos atsakovui padarymo, aplaidžiai vykdant savo pareigas (CK 2.87 str., 6.245 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014). Taigi, atsakovo nurodyti argumentai, kad teismo nurodyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti laiku dėl objektyvių priežasčių, kai tuo tarpu teismas procesinius dokumentus įteikė tinkamai - registruotu buveinės adresu ir dar papildomai siuntė veiklos adresu, yra nepagrįsti.
  9. Atsakovas nurodo, kad teismo reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti ir todėl, jog G. B. 2014 m. gruodžio 31 d. tapus UAB "Komercinio turto vystymas" direktoriumi, buvęs įmonės direktorius V. J. neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Teismas turėjęs šias aplinkybes įvertinti ir bendradarbiauti su atsakovu ir jam dokumentų pateikimui terminą pratęsti. Tokie atsakovo argumentai negali būtų vertinti kaip pagrįsti ir, tuo labiau, kaip objektyvios priežastys, lėmusios atsakovo direktoriaus dokumentų pateikimui termino praleidimą, kuomet tai akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai dėl vadovui keliamų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai: tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyality); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju įvykdė šias pareigas, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi atsakovo nurodyti argumentai, kad atsakovo direktorius nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų dėl objektyvių priežasčių, yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad šie dokumentai buvo nepateikti dėl to, jog atsakovo direktorius aplaidžiai atlikto savo kaip direktoriaus pareigas.
  10. CPK 7 str. įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. CPK 314 str. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl atsakovas, pateikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus tik apeliacinėje instancijoje, pažeidžia proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsakovo procesinių teisių tinkamo užtikrinimo, bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

17Dėl atsakovo procesinių teisių užtikrinimo

18Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, vienu iš argumentų nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių jis neturėjo galimybės pateikti teismui finansinių dokumentų, todėl nutartis iškelti bankroto bylą paremta tik ieškovo pateiktais nepagrįstais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti.

19Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-6174-661/2014 pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą atsakovui UAB „Komercinio turto vystymas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys A. A. IĮ „Santechma“, UAB „VV Con“. Tuometinis atsakovo UAB „Komercinio turto vystymas“ direktorius V. J. 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėjo, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, įmonės skolos sudaro 619 553 Lt, o turimas įmonės turtas - 321 610 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – įmonės balansą už 2013 metus bei įmonės balansą 2014 metų spalio 31 dienai. Taip pat pateikė ir kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad vienas iš UAB „Komercinio turto vystymas“ kreditorių yra UAB „VV Con“ (435 029,60 Lt). Atsakovas pažymėjo, kad atstatyti įmonės mokumą, susidarius tokiai finansinei situacijai, neįmanoma. Minėta civilinė byla Nr. B2-6174-661/2014 buvo nutraukta, nes E. S. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo.

20Iš šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė rangos sutartį Nr. VVC 12/11/19. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir atsakovas, ieškovo teigimu, liko skoloje ieškovui 1 056 983,56 Lt (306 123,60 Eur). Ieškovas 2014 m. gruodžio 1 d. per antstolį įteikė atsakovui reikalavimą sumokėti skolą ir pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Kartu su ieškiniu pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, o su 2015 m. vasario 25 d. rašytiniais paaiškinimais - ir atsakovo finansinius duomenis (balansus bei pelno nuostolių ataskaitas) iš civilinės bylos Nr. B2-6174-661/2014 medžiagos. Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir 2015 m. sausio 29 d. pranešimu nustatė atsakovui 5 dienų terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, taip pat įpareigojo įmonės vadovą per 5 dienas nuo dokumentų gavimo dienos pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. UAB „Komercinio turto vystymas“ direktoriui nepateikus teismui nurodytų dokumentų, nenurodžius jų nepateikimo priežasties, neprašius teismo pratęsti nustatyto termino, pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi paskyrė atsakovo UAB „Komercinio turto vystymas“ generaliniam direktoriui G. B. 1 448 Eur baudą. Pirmosios instancijos teisme 2015 m. vasario 24 d. buvo gautas G. B. prašymas dėl baudos panaikinimo ir termino dokumentams pateikti pratęsimo. G. B. prašyme nurodė, kad UAB „Komercinio turto vystymas“ vadovu tapo nuo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ar turtas. Buvęs įmonės vadovas V. J. išvykęs į Prancūziją ir žadėjęs grįžti į Lietuvą 2015 m. kovo 8 d. bei perduoti naujam vadovui įmonės turtą ir dokumentus. Apie teismo nustatytus įpareigojimus sužinojęs tik gavus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį, kuri buvo gauta G. B. gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ar turtas, tame tarpe raktai nuo įmonės buveinės pašto dėžutės, todėl jis neturi galimybės įmonės vardu priimti korespondencijos. Taigi, dėl objektyvių priežasčių G. B. neturėjęs galimybių įvykdyti teismo įpareigojimus. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino UAB „Komercinio turto vystymas“ vadovo G. B. prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su dokumentais ir teismo pranešimas atsakovui buvo siųstas du kartus - Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės ir pareiškėjo nurodytu kitu žinomu atsakovo buveinės adresu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai sprendė, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, t.y., praėjus 10 dienų nuo dokumentų išsiuntimo. Be to, įmonei dar 2014 m. gruodžio 1 d. buvo įteiktas ieškovo pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei jau ankščiau civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Šioje byloje ieškinys priimtas 2015 m. sausio 27 d., apie civilinės bylos iškėlimą buvo skelbiama viešai (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Taigi visa ši informacija buvo žinoma ankstesniam įmonės vadovui ir turėjo būti žinoma naujajam UAB „Komercinio turto vystymas“ vadovui, paskirtam dar 2014 m. gruodžio 23 d. akcininkų susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

21Nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą pažeisdamas proceso teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą bei priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vykdė savo funkcijas, bendradarbiavo su atsakovu, sudarė atsakovui palankias sąlygas pasirūpinti jo teisių gynyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė atsakovo procesines teises ar atėmė iš jo galimybę atsikirsti į jam pareikštą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei paneigti ieškovo dėstomus argumentus dėl įmonės nemokumo (CPK 178 str.). Juo labiau, kad visus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo ir teismo nutarties teisėtumo, taip pat juos pagrindžiančius įrodymus atsakovas turėjo galimybę pateikti ir atskirajame skunde.

22Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas, žinodamas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei teismo reikalaujamus dokumentus, juos (ir tai ne visus) pateikė tik kartu su atskiruoju skundu. Toks atsakovo procesinis elgesys negali būti pripažįstamas pateisinamu. Atsakovas, atstovaujamas direktoriaus, yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl, būdamas suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, turi elgtis labai atidžiai ir rūpestingai, aktyviai domėtis bylos eiga, pateikti savo poziciją, ar pagrįstas reikalavimas iškelti jam bankroto bylą, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant paneigti jam reiškiamus reikalavimus, operatyviai teikti duomenis apie įmonės turtinę padėtį (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

23Dėl nurodytų priežasčių nepateisina atsakovo elgesio ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kodėl teismo nustatytu terminu jis negalėjo pateikti įmonės finansinių dokumentų, t. y. kad buvęs įmonės vadovas neperdavė įmonės turto bei dokumentų bei kad neturėjo raktų nuo pašto dėžutės. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas, prieš tapdamas UAB „Komercinio turto vystymas“ vadovu, būdamas rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo, turėjo pasidomėti įmonės finansine būkle, įmonės esamais įsipareigojimais ir skolomis, susipažinti su įmonės praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio finansinių ataskaitų rinkiniais, kokio ir kiek turto įmonė turi bei perimti visus įmonės dokumentus, turtą ir pan. Pažymėtina, kad rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo tokiu atveju, kai jam, kaip naujam įmonės vadovui, nėra perduodamas nei įmonės turtas, nei dokumentai, turėtų veikti aktyviai, t.y. imtis visų įmanomų priemonių, kad visi įmonės dokumentai, turtas būtų jam perduoti (pvz., kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pan.), tačiau apeliantas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Be to, įmonės buveinės bei pašto dėžutės raktų neturėjimas, neatleidžia apelianto, kaip įmonės vadovo, nuo įstatymais deleguotų pareigų tinkamai atstovauti įmonės interesus ir užtikrinti tinkamą įmonės kasdienę veiklą. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jei atsakovo vadovas ar kiti darbuotojai aplaidžiai vykdo savo pareigas, susijusias su atsakovui adresuotos korespondencijos priėmimu, tokia aplinkybė nelaikoma klaida ar kita objektyvia nuo atsakovo valios nepriklausančia priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

24Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

25Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeista turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas turi gauti iš įmonės vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Vadovo nebendradarbiavimas su teismu negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą ar vesti prie procesinio rezultato, kai dėl duomenų nepakankamumo, prieštaringumo, vadovaujantis principu, kad prioritetas turi būti teikiamas įmonės reabilitaciniam tikslui, teismas mokia įmone pripažįsta realiai nemokią ir negalinčią atsiskaityti su kreditoriais įmonę, taip pažeisdamas jos kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-170-180/2015).

27Apeliantas ginčija skundžiamos teismo nutarties iškelti atsakovui UAB „Komercinio turto vystymas“ bankroto bylą teisėtumą nurodydamas, kad teismo išvada paremta tik ieškovo pateiktais faktais ir įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą, įvertino atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, atsakovo 2014 m. spalio 31 d. balansą, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014, VĮ „Registrų centro“ duomenis ir nustatė, kad atsakovo turtas sudarė 321 610 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 619 553 Lt, t.y. viršija pusę balanse nurodytos įmonės turto vertės, o atsakovo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Tik įvertinęs visus duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 2 str. 8 p. bei 9 str. 7 d. 1 p., įsitikinęs, kad nėra ĮBĮ 10 str. 3 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta, nustatęs, kad atsakovas yra nemokus, pirmosios instancijos teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą. Apelianto pateiktame 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad UAB “Komercinis turto vystymas” turtas sudaro 388 247 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 84 528 Lt. Iš 2015 m. kovo 9 d. balanso matyti, kad atsakovo turtas buvo 111 635 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 24 454 Eur. Atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad, 2014 m. lapkričio 5 d. pateikiant atsiliepimą civilinėje byloje Nr.B2-6174-661/2014, dėl įsivėlusios buhalterinėje apskaitoje klaidos buvo pateikti netikslūs duomenys, o ieškovo pateikti duomenys yra neteisingi. Be to, atsakovas nurodo, kad pripažįsta tik dalį ieškovo reikalavimų, o pats ieškovas yra skolingas atsakovui 118 920 Lt.

28Civilinio proceso teisėje, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Be to, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

30Teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas aptartus byloje įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas paskutinį kartą finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui teikė 2013 metais, į tai, kad atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą ar įmonės galimybes toliau tęsti veiklą nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis įmonėje nėra dirbančiųjų asmenų, į tai, kad ankstesnis atsakovo vadovas buvo nurodęs, jog įmonės finansinė padėtis yra bloga ir įmonė yra nemoki, sprendžia, kad visuma šių įrodymų sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas atitinka nemokios įmonės būseną, bankroto byla jam iškelta teisėtai ir pagrįstai (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Be to, apeliantas pats pripažįsta, jog pagal rangos sutartį ieškovas neatliko tik dalies darbų, tačiau, nepaisant to, ginčija visą ieškovo reikalavimą, nedetalizuoja, kuri dalis ir kokios vertės darbų yra atlikta, o kuri – ne, t.y. kurios vertės darbai turėjo būti apmokėti. Buvęs įmonės vadovas ankstesnėje civilinėje byloje Nr. B2-6174-661/2014 pripažino, jog pradelsta skola ieškovui yra 435 029,60 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuo grindžia ieškovo skolą jam 118 920 Lt dydžio, taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad būtų nagrinėjamos civilinės bylos pagal atsakovo ieškinius ieškovui dėl 118 920 Lt įsiskolinimo išieškojimo.

31Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

32Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

33Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

34CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

35Ieškovas UAB „VV Con“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti G. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. kad nesilaikoma teismo nurodymų, teismo terminų ir taip vilkinamas bankroto procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Šioje byloje pareikštą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas atsakovo teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Be to pažymėtina, kad apeliantui G. B. už netinkamą teismo įpareigojimų vykdymą, jau yra paskirta bauda, todėl ieškovo reikalavimas netenkintinas.

36Dėl atskirosios nutarties priėmimo (CPK 299 straipsnis) ir kreipimosi į teisėsaugos institucijas

37Ieškovas UAB „VV Con“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priimti atskirąją nutartį ir pranešti teisėsaugos institucijoms apie galimus G. B. ir V. J. neteisėtus veiksmus sudarant ir pateikiant teismui UAV „Komercinio turto vystymas“ finansinius dokumentus. Ieškovas pažymėjo, kad tiek G. B., tiek V. J. pateikti finansinės atskaitomybės rinkiniai neatspindi tikrosios UAB „Komercinio turto vystymas" finansinės padėties, todėl dėl šių finansinių ataskaitų rinkinių teisėtumo ir tikrumo turi būti priimta atskiroji nutartis ir šie dokumentai perduoti teisėsaugos institucijoms, kurios pradėtų tyrimą ir nustatytų ar jų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK 299-300 str.). Kilus ginčui tarp šalių dėl ieškovo prievolės pagal rangos sutartį tinkamo vykdymo ir vienos šalies įsipareigojimų kitai šaliai dydžio, kas tiesiogiai turi reikšmės sudaromai įmonės finansinei atskaitomybei, šis ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas mano, kad G. B. ir V. J. atlieka nusikalstamas veikas ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali pats savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.

38Dėl A. A. IĮ „Santechma“ įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu

392015 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. A. IĮ „Santechma“ rašytinis prašymas dėl įtraukimo į elektroniniu būdu nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu.

40Pažymėtina, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ normose nereglamentuojami su trečiųjų asmenų statusu susiję klausimai bankroto bylos iškėlimo procese, tačiau nei šiose normose, nei CPK normose, kurios taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms, nedraudžiama kreditoriui įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

41Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas lemia ir asmens įtraukimo ar atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniui pagrindą, tvarką ir statusą, t. y. kreditoriaus procesinę padėtį bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia pareiškimo momentas ir tai, kokį reikalavimą jis pareiškia. Kreditoriaus, pareiškiančio reikalavimą įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo metu, procesinė padėtis atitinka jo poziciją byloje. Taigi, kai teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui įgyvendino kitas asmuo (kreditorius) ir kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo reiškia savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, arba kaip bendraieškis priklausomai nuo jo pasirinkto bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindo, besiskiriančio ar sutampančio su pradinio ieškovo nurodytu ieškinio pagrindu. Tuo atveju, jeigu kreditorius palaiko bankroto bylos iškėlimą, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo iškelti bankroto bylą, kreditorius įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovo pusėje. Prieštaraujantis bankroto bylos iškėlimui kreditorius turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo. Nors tam tikri padariniai, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

42Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo A. A. IĮ „Santechma“ prašymas dėl įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu netenkintinas.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiami su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai.... 4. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui... 5. Ieškovas UAB „VV Con“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą... 8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui... 9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 116... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Komercinio turto vystymas“ atskiruoju skundu prašo... 12. Ieškovas UAB „VV Con“ atskiruoju skundu prašo atsakovo atskirąjį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Atskirasis skundas atmestinas. ... 16. Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsakovo procesinių teisių tinkamo... 17. Dėl atsakovo procesinių teisių užtikrinimo... 18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, vienu iš argumentų... 19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme... 20. Iš šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2012... 21. Nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad teismas priėmė... 22. Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys... 23. Dėl nurodytų priežasčių nepateisina atsakovo elgesio ir atsakovo nurodomos... 24. Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ... 25. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje... 27. Apeliantas ginčija skundžiamos teismo nutarties iškelti atsakovui UAB... 28. Civilinio proceso teisėje, siekiant užtikrinti proceso šalių... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės sudarytas balansas nėra... 30. Teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo... 31. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo... 33. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 34. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė... 35. Ieškovas UAB „VV Con“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti G.... 36. Dėl atskirosios nutarties priėmimo (CPK 299 straipsnis) ir kreipimosi į... 37. Ieškovas UAB „VV Con“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priimti... 38. Dėl A. A. IĮ „Santechma“ įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu... 39. 2015 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. A. IĮ... 40. Pažymėtina, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus... 41. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos... 42. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo A. A. IĮ... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 44. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą....