Byla 2-1511/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRUNDOLITA“ civilinėje byloje Nr. B2-4427-565/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GRUNDOLITA“ generalinio direktoriaus D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRUNDOLITA“ civilinėje byloje Nr. B2-4427-565/2014.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei.

5Ieškovas UAB „GRUNDOLITA“ generalinis direktorius D. S. ieškiniu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „GRUNDOLITA“. Nurodė, kad įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki, kaip anksčiau konstatavo teismai (Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5699-275/2013 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-371/2014). Bendrovė vykdo veiklą, jos generuojamų pajamų pakanka palaikyti einamąją bendrovės veiklą ir toliau sėkmingai vykdyti pasirašytas ir galiojančias sutartis. Įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, atitinka kitas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau tekste – ĮRĮ) nustatytas sąlygas, kad jai galėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla ir įgyvendintos pateikiamuose restruktūrizavimo plano matmenyse numatytos priemonės, bendrovė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, o svarbiausia – išvengti bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „GRUNDOLITA“. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.), atsižvelgiant į įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį (teismo vertinimu, įmonės realaus turto vertė siekia apie 4 milijonus litų, o pradelsti įsipareigojimai – 2014-03-31 - 4 193 055,90 Lt), todėl restruktūrizavimo bylą atsisakė iškelti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu.

8Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė 2014-03-31 UAB „GRUNDOLITA“ preliminarų balansą, balanse apskaityto turto vertei (41 124 905 Lt) pagrįsti 2014 m. kovo 24-25 d. UAB „Verslavita“ parengtą UAB „GRUNDOLITA“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, iš kurio matyti, kad įvertinto nekilnojamojo turto vertė – 180 000 Lt, o kilnojamojo turto – 3 694 000 Lt, tačiau kitų įrodymų, pagrindžiančių įmonės balanse apskaityto turto vertę, nepateikė.

9Papildomai teismas pažymėjo, kad dėl UAB „GRUNDOLITA“ balanse įrašyto 18 044 278 Lt vertės turto, įvardyto kaip po vienerių metų gautinos sumos, kuris nesikeitė nuo 2012 metų, jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje, nurodydamas, kad toks turtas negali būti laikomas realiu, nes jį sudaro kreditorinis reikalavimas UAB „Žemda“ restruktūrizavimo byloje, kuris 2015-2016 metais nebus tenkinamas, ir reikalavimas UAB „Grundolitos grupė“ už parduotas akcijas, kurio realumas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Kitų įrodymų, leidžiančių kitaip vertinti nurodytą turtą, atsakovas nepateikė.

10Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių realią įmonės trumpalaikio turto vertę. Įmonės trumpalaikį turtą sudaro 14 625 178 Lt per vienerius metus gautinos sumos, kurios iš esmės nesikeitė nuo 2012 metų balanse apskaitytų per vienerius metus gautinių sumų, todėl tai kelia abejonių šių sumų susigrąžinimo realumu.

11Nutartyje nurodyta, kad dėl likusio UAB „GRUNDOLITA“ turto – pinigų ir terminuotų indėlių 600 457 Lt sumai bei atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 1 949 846 Lt - nėra pateikta duomenų apie realų disponavimą šiuo turtu, galimybę panaudoti šį turtą įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi nesant objektyvių duomenų apie realią trumpalaikio turto vertę ir (ar) šio turto egzistavimą, jo įtraukimas į bendrą turto vertę neatspindėtų tikrosios bendrovės finansinės būsenos, o tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

12Spręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo 2012 metų įmonė nuolat patiria didelius nuostolius, todėl tai sudaro pagrindą abejoti UAB „GRUNDOLITA“ galimybe toliau vykdyti veiklą ir gauti pajamas, reikalingas ne tik veiklos sąnaudoms padengti, bet ir atsiskaityti su kreditoriais.

13Teismas, priimdamas nutartį, taip pat atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „GRUNDOLITA“ konstatavus, kad ši įmonė yra nemoki.

14III. Atskirojo skundo argumentai

15Atskiruoju skundu ieškovas UAB „GRUNDOLITA“ generalinis direktorius D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

16Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytus restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindus ir tikslus bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neatitinka šiame įstatyme nustatytų restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų (ĮRĮ 4 str.). Pasak apelianto, bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos; bendrovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; bendrovė yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus ir įmonė anksčiau nėra kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

17Be to, teismas nepagrįstai konstatavo tariamą įmonės nemokumą, o vertindamas į įmonės balansą įrašyto turto vertes ir lygindamas jų santykį su pradelstais įsipareigojimais, nepagrįstai vertino ir pripažino tik dalies įmonės turto buvimą.

18Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turimo turto (4 193 055,90 Lt < 20 562 452,50 Lt), todėl atsakovas nelaikytinas nemokiu, jis ir toliau vykdo veiklą bei aktyviai derasi su kreditoriais, o iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų sudarytos sąlygos atkurti ilgalaikį mokumą ir tai leistų padengti visus finansinius įsipareigojimus.

19Teismas absoliučiai be jokio teisinio pagrindo ignoravo kreditorių, kurie sutinka su skolų jiems mokėjimo terminų atidėjimu ir kurių reikalavimai sudaro didžiąją atsakovo įsipareigojimų, poziciją dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Be to, teismas neatsižvelgė į įmonės darbuotojų interesus, kurie yra esminiai sprendžiant nurodytą klausimą.

20Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas iš viso nevertino atsakovo vykdomos veiklos galimybių ir sėkmingo restruktūrizavimo perspektyvų.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas atmestinas.

23Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą bendrovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų

25Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).

26ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2340/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-23 nutartis c. b.Nr. 2-2754/2013).

27Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino ĮRĮ nustatytus restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindus ir tikslus bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neatitinka restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tinkamai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad įmonei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad ji yra nemoki. Dėl nurodytos priežasties teismui nebuvo pagrindo analizuoti, ar įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

28Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė yra restruktūrizuojama, t. y. turi laikinų finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.).

29Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino tiek UAB „GRUNDOLITA“ materialinę padėtį, tiek realaus turto ir pradelstų skolų santykį, taip pat įvertino pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis ir priėjo prie išvados, kad pagal tokius duomenis įmonei negali būti pradėtas restruktūrizavimo procesas.

30Apeliantas nurodo, kad pagal 2014-03-31 sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus ir kreditorių sąrašus atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus, sudaro 10 179 039 Lt, tačiau iš jų yra pradelsta tik 4 193 055,90 Lt (skolos tiekėjams), o ilgalaikiai įsipareigojimai, mokėtini po vienerių metų, sudaro 22 020 877 Lt. Bendrovės turtą sudaro 41 124 905 Lt (ilgalaikis turtas – 23 949 424 Lt; trumpalaikis turtas –

3117 175 481 Lt). Taigi pagal tokius duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turimo turto (4 193 055,90 Lt < 20 562 452,50 Lt) ir atsakovas nelaikytinas nemokiu vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino į įmonės balansą įrašyto turto realumą ir konstatavo, kad tik dalis turto (apie 4 milijonus litų) gali būti pripažinta realia, o kita dalis – kelia abejonių, o atsakovas nepateikė pakankamai tokio turto realumą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011).

32Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad finansinio turto, kurio didžiąją dalį sudaro finansiniai reikalavimai UAB „Žemda“ ir UAB „Grundolitos grupė“ (18 044 278 Lt), pagrįstumas ir realumas kelia abejonių dėl to, jog UAB „Žemda“ yra restruktūrizuojama ir neaišku, ar minėta suma bus atgauta. Jis nurodo, kad vien tas faktas, kad UAB „Žemda“ yra restruktūrizuojama, neleidžia teigti, kad ši finansinio turto dalis yra „nurašytina“, kadangi UAB „Žemda“ iškelta restruktūrizavimo byla, 2012-10-11 patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuris galioja ir yra vykdomas, restruktūrizavimo byla nėra nutraukta, o planas nepanaikintas, todėl teismas nepagrįstai nevertino šio atsakovo turimo finansinio turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad šis atsakovo turimas finansinis turtas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir realumo. Jo nurodomi teiginiai bei aplinkybės apie tai, kad UAB „Žemda“ yra restruktūrizuojama, kad šiuo metu vykdomas restruktūrizavimo planas, nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti tokį turtą pagrįstu ir realiu, iš kurio įmonė artimiausiu metu galėtų atsiskaityti su kreditoriais ar tęsti veiklą, o kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo realias galimybes atgauti šį turtą 2014-2015 metais, į bylą nepateikta.

33Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie trumpalaikio turto, kurį sudaro 17 175 481 Lt, o jo didžiąją dalį – per vienerius metus gautinos sumos (14 625 178 Lt), realumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šį turtą sudaro per vienerius metus gautini debitoriniai įsiskolinimai (10 281 105 Lt) ir sukauptos pajamos pagal ilgalaikes sutartis (4 344 073 Lt). Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas yra realus, o būtent, kokios yra galimybės išieškoti nurodytas sumas iš debitorių, taip pat kur ir kaip gali būti panaudotos sukauptos pajamos pagal ilgalaikes sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes, susijusias su trumpalaikio turto realumu, laikė neįrodytomis (CPK 178 str.).

34Nesutikdamas su teismo išvadomis, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad disponuoja terminuotais indėliais, pinigais, atsargomis, išankstiniais mokėjimais, nebaigtomis vykdyti sutartimis, ir kad šiuo turtu gali pasinaudoti dengdamas kreditorių reikalavimus, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šis turtas yra naudojamas atsakovo veikloje, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia konkrečiais įrodymais, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

35Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tai, kad teismas ignoravo atsakovo darbuotojų, kreditorių interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su juo nesutinka. Nors apeliantas nurodo, kad įmonė neturi įsiskolinimų darbuotojams, laiku moka mokesčius valstybei, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant, ar yra pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei, nes turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių, leidžiančių atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal viešus SODRA duomenis 2014-09-11 įmonė įsiskolinimų VSDFV biudžetui neturi, tačiau apdraustųjų skaičius yra tik 18, o 2014-04-24 ieškinyje buvo nurodyta, kad įmonėje dirba daugiau nei 80 darbuotojų, tokie duomenys tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad įmonė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kuriems išspręsti restruktūrizavimo procesas, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nėra išeitis.

36Tai, kad atsakovo didžiausi kreditoriai UAB „Žemaitijos keliai“, UAB Rausva“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Šiaulių plento grupė“, UAB „Žemda“ pritarė atsakovo restruktūrizavimo procesui, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad restruktūrizavimo procesui turi būti teikiamas prioritetas prieš bankroto procesą, nes, kaip matyti iš bylos duomenys, nurodyti kreditoriai yra susiję su UAB „GRUNDOLITA“, todėl akivaizdu, kad jie yra suinteresuoti išsaugoti bendrovę ir ją restruktūrizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktos kitų kreditorių nuomonės dėl restruktūrizavimo proceso iniciavimo.

37Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog teismas iš viso nevertino atsakovo vykdomos veiklos galimybių ir sėkmingo restruktūrizavimo perspektyvų, nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą išsprendė visapusiškai, įvertindamas ne tik įmonės finansinius duomenis, bet ir atsižvelgdamas į tai, kokios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodytos priemonės veiklos nuostolingumui mažinti bei kokios yra galimybės toliau vykdyti veiklą ir gauti pajamas, ir padarydamas išvadą, kad ir 2014 metų įmonės veikla būtų nuostolinga. Tai, kad, pasak apelianto, restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjo, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo atliktas vertinimas prieštarauja tokiai teismų praktikai. Toje pačioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, turi įvertinti, ar restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su skolų sumažinimu kreditoriams, pertvarkant įmonės veiklą, iš tiesų gali būti pasiekti. Teismas taip pat turi ištirti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir vertino tai, ar pagal pateiktus į bylą duomenis, nurodytas aplinkybes atsakovas galėtų pasiekti restruktūrizavimo tikslus ir nustatė, kad restruktūrizavimo procesas negali būti pradėtas.

38Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė iškelti... 5. Ieškovas UAB „GRUNDOLITA“ generalinis direktorius D. S. ieškiniu prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė 2014-03-31 UAB „GRUNDOLITA“... 9. Papildomai teismas pažymėjo, kad dėl UAB „GRUNDOLITA“ balanse įrašyto... 10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių... 11. Nutartyje nurodyta, kad dėl likusio UAB „GRUNDOLITA“ turto – pinigų ir... 12. Spręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumą, teismas taip pat atsižvelgė... 13. Teismas, priimdamas nutartį, taip pat atsižvelgė į tai, kad Lietuvos... 14. III. Atskirojo skundo argumentai... 15. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „GRUNDOLITA“ generalinis direktorius D. S.... 16. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino Įmonių... 17. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo tariamą įmonės nemokumą, o... 18. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turimo turto (4... 19. Teismas absoliučiai be jokio teisinio pagrindo ignoravo kreditorių, kurie... 20. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas iš viso nevertino atsakovo vykdomos... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas atmestinas.... 23. Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta... 24. Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų... 25. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims,... 26. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi... 28. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo... 29. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas... 30. Apeliantas nurodo, kad pagal 2014-03-31 sudarytus finansinės atskaitomybės... 31. 17 175 481 Lt). Taigi pagal tokius duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai... 32. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad finansinio turto, kurio didžiąją... 33. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad... 34. Nesutikdamas su teismo išvadomis, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad... 35. Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tai, kad teismas ignoravo atsakovo... 36. Tai, kad atsakovo didžiausi kreditoriai UAB „Žemaitijos keliai“, UAB... 37. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog teismas iš viso nevertino atsakovo... 38. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....