Byla 2-1391-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. E. ir suinteresuoto asmens A. B. (A. B.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-643-275/2017 pagal pareiškėjų J. E., valstybės įmonės Turto banko ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Teismui pateiktame skunde pareiškėja VĮ Turto bankas (kreditorė) prašė panaikinti BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus ketvirtuoju, penktuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais. Kreditorė nurodė nesutinkanti su tuo, jog skiriant atlyginimą bankroto administratorei būtų papildomai mokama 25 procentų dydžio dalis nuo faktiškai gautų nuomos pajamų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Lėšos už patalpų nuomą priskiriamos prie neįkeisto įmonės turto. Pareiškėjos nuomone, papildoma atlyginimo administratorei dalis mažina įmonės kreditorių galimybes patenkinti jų finansinius reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad susirinkimo nutarimai, priimti ketvirtuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų. Penktuoju darbotvarkės klausimu priimtas susirinkimo nutarimas neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų.
  2. Pareiškėjas J. E. (kreditorius) teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju, ketvirtuoju bei šeštuoju darbotvarkės klausimais ir perduoti tuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodė, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė didžiausios kreditorės AB DNB banko balsai. Didžiausios kreditorės veiksmai, balsuojant tik už jai vienai naudingą nutarimą, laikytini nesąžiningais. Kreditorės nuomone, nekilnojamojo turto objektų pardavimas bendrame komplekse yra neracionalus ir neturi paklausos. Padalinus kotedžus ir pardavus juos kaip atskirus butus, būtų gauta žymiai didesnė pinigų suma, iš kurios būtų patenkinta daugiau kreditorinių reikalavimų. Be to, didžiausia kreditorė nepateikė siūlomos pardavimo kainos pagrindimo.
  3. Ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditorės AB DNB banko pasiūlymą. Pareiškėjas J. E. nurodė, kad susirinkime šiuo klausimu buvo sprendžiama dėl jau patirtų bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo. Tačiau tokiu atveju turėjo būti nagrinėjama administratorės ataskaita, o ne parengta išlaidų sąmata. Pareiškėjo nuomone, pateikta administravimo išlaidų sąmata objektyviai nepagrįsta.
  4. Šeštuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo balsuota už VĮ Turto banko pasiūlymą ir nutarta atlikus buto adresu ( - ), vertinimą skelbti minėto buto varžytynes, apie buto pardavimą skelbiant ir internetiniuose skelbimų portaluose. Minėtas butas anksčiau nuosavybės teise priklausė kreditorei J. S., kuriame ši kreditorė gyvena iki šiol. Pareiškėjas J. E. nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorė J. S. iki šiol gyvena minėtame bute, yra realiai sumokėjusi buto kainą, šis butas turi būti perduodamas kreditorei J. S., atitinkama dalimi sumažinant jos kreditorinį reikalavimą. Nusprendus šį butą pardavinėti, procesas užsitęs ir nebus įgyvendintas operatyvumo principas. Be to, skelbiant varžytynes ir per pirmąsias jų nepardavus šio buto, turtas bus parduotas už mažesnę kainą.
  5. BUAB „Archidis“ bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ skunde prašė panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės ketvirtuoju, penktuoju ir septintuoju klausimais. Akcentavo, kad nurodyti nutarimai buvo priimti kreditorės AB DNB banko valia, visi kiti kreditoriai tokiems nutarimams nepritarė, kas akivaizdžiai parodo, kad tie nutarimai buvo priimti skubotai, neatsižvelgus į kitų kreditorių ir administratoriaus nuomonę bei pageidavimus, todėl privalo būti svarstomi iš naujo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjų skundus patenkino iš dalies – panaikino BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus ketvirtuoju, septintuoju darbotvarkės klausimais ir penktojo darbotvarkės klausimo pirmuoju bei antruoju punktais, perduodamas tuos klausimus svarstyti iš naujo. Likusioje dalyje pareiškėjų skundus atmetė.
  2. Teismas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta BUAB „Archidis“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, nurodė, jog ta aplinkybė, kad nutarimo priėmimą lėmė didžiausio kreditoriaus balsai, savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo. Pažymėjo, jog pareiškėjas J. E., ginčijantis šį nutarimą, kreditorių susirinkimui nepateikė savo pasiūlymo dėl turto pardavimo tvarkos. Teismas nepagrįstomis pripažino kreditoriaus A. B. pastabas, esą naudingiau įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti prieš tai atlikus remontą ir didelės kvadratūros kotedžus padalinus į atskirus butus. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkime nebuvo pagrindo atsižvelgti į šias pastabas, kadangi jas pareiškęs kreditorius nenurodė šių veiksmų atlikimo finansavimo šaltinio.
  3. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo nutarimu buvo nuspręsta dėl patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo. Teismas laikėsi nuostatos, kad tokiu atveju turėjo būti vertinama administratorės veiklos ataskaita. Pažymėjo, kad administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl susirinkimas neturėjo pagrindo tvirtinti sąmatą.
  4. Teismas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos nustatymo, konstatavo, kad nustatyta administravimo išlaidų dengimo tvarka nėra pakankamai aiški, t. y. nenumačius, kokią turto dalį sudaro neįkeistas turtas, administravimo lėšų dengimas tuo nėra aptartas. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas priimtu nutarimu turi numatyti tokią lėšų dengimo tvarką, kuri būti aiški visiems kreditoriams, t. y. nuspręsti, kokią dalį turto sudaro įkeistas ir neįkeistas turtas. Teismas padarė išvadą, jog tokie trūkumai sudaro pagrindą konstatuoti dalies nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė argumentų dėl nutarimo dalies, kuria nutarta ūkinės komercinės veiklos išlaidas pirmiausia apmokėti iš nuomos gautomis pajamomis, neteisėtumo, todėl skundai dėl šios nutarimo dalies buvo atmesti.
  5. Teismas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, dėl buto, esančio ( - ), pardavimo, nurodė, kad kreditoriaus J. E. pasiūlymas susirinkime atmestas pagrįstai, kadangi, tokiam pasiūlymui pritarus ir perdavus butą J. S., būtų sudarytos neteisėtos sąlygos patenkinti tik vienos kreditorės finansinį reikalavimą.
  6. Dėl susirinkimo nutarimo, priimto septintuoju darbotvarkės klausimu dėl pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi pasirašymo, teismas nurodė, kad šio nutarimo panaikinimo būtinumą lemia tai, jog buvo panaikintas susirinkime priimtas nutarimas, nustatęs administratorės atlyginimą.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Pareiškėjas J. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo J. E. skundas dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė pareigą nutartyje išdėstyti motyvus, kurių pagrindu padarė išvadas, nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais rėmėsi. Pareiškėjo skundas nepagrįstai atmestas vien tik todėl, jog pareiškėjas nepateikė kreditorių susirinkimui savo pasiūlymo, kokių veiksmų reikia imtis, kad bendrovės turtas būtų kuo geriau realizuotas. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas susirinkimui nepateikė savo pasiūlymo, neriboja jo teisės teikti skundą. Teismas nevertino aplinkybės, jog tokį pasiūlymą pateikė kitas kreditorius, o pareiškėjas jį palaikė.
    2. Teismo išvada, jog kreditorius A. B. nenurodė finansavimo šaltinių jo pasiūlymui dėl turto realizavimo būdo įgyvendinti, nesudarė pagrindo atmesti pareiškėjo skundą. Siūlymui įgyvendinti būtini finansavimo šaltiniai kreditorių susirinkimui buvo nurodyti ne kartą. Kreditorius A. B. kreditorių susirinkimui nurodė, kad siūlymas dėl parduodamo turto remonto ir atidalijimo turėtų būti įgyvendinamas iš bankroto administravimui skirtų išlaidų.
    3. Teismas nevertino aplinkybių, jog turto nepavyko parduoti penkiose varžytynėse, jog turto būklė avarinė, jog pardavus turtą kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka, būtų patenkinti tik kreditorės AB DNB banko finansiniai reikalavimai. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą teismų praktiką bei į tai, jog patvirtinta turto pardavimo kaina neturi pagrindimo.
  2. Kreditorius A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atmesti skundai dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime trečiuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neįvertino, ar nebuvo pažeistos kreditorių procesinės teisės. Bankroto administratorė apie kreditorių susirinkimą neinformavo visų kreditorių. Teismas nevertino aplinkybės, jog bankroto administratorė atstovavo ne bankrutavusios įmonės, o savo pačios interesus. Teismas nepasisakė dėl viešojo intereso svarbos šiai bylai.
    2. Teismas, atmesdamas reikalavimą panaikinti susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstai akcentavo tai, jog pareiškėjas J. E. kreditorių susirinkimui nepateikė savo pasiūlymo dėl turto pardavimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistas didžiausios kreditorės AB DNB banko pateikto pasiūlymo ydingumas. Teismas ignoravo kreditorių pasiūlymą, pagal kurį pardavus turtą galima būtų tikėtis didesnio visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bankroto procese įmonė gavo 150 000 Eur įplaukų, skirtų šalinti statybos darbų defektus trijuose kotedžuose.
    3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, jog didžiausios kreditorės AB DNB banko siūloma turto pardavimo tvarka nepagrįsta, neargumentuota ir prieštarauja įmonės bei jos kreditorių interesams. Didžiausia kreditorė, pasiūliusi turto pardavimo kainą, jos nepagrindė. Pasiūlyta turto pardavimo kaina neatitinka ekspertų nustatytų verčių. Po vertinimo atlikimo praėjus keliems metams turto vertė galėjo padidėti. Teismas nevertino kreditorių argumentų dėl neįkeistų žemės sklypų vertės.
    4. Teismas nevertino aplinkybės, jog turto pardavimo kaina yra sąmoningai mažinama. Nagrinėjamu atveju tikslinga pasirinkti ne pasyvų, o aktyvų turto pardavimo būdą.
    5. Teismas neįvertino aplinkybės, jog turto pardavimo tvarka yra neįmanoma, nes su bankroto administratore nėra pasirašyta pavedimo sutartis. Nesant pavedimo sutarties, administratorės veiksmai laikytini neteisėtais.
    6. Teismo išvados dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstos. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog buto perdavimas kreditorei J. S. pažeistų kitų kreditorių teises. Ginčo butas BUAB „Archidis“ priklauso tik de jure, butas į įmonės kapitalą įtrauktas formaliai. Be to, kreditorė J. S. įmonei yra sumokėjusi visą buto kainą.
  3. Atsiliepime į pareiškėjo J. E. atskirąjį skundą kreditorė AB DNB bankas prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas J. E. neįrodė teisinių pagrindų panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta esminių procedūrinių pažeidimų, sudarančių pagrindą skundžiamą susirinkimo nutarimą panaikinti.
    2. Teismo išvados vertinant susirinkimo nutarimą turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimu yra pagrįstos ir teisingos. Kreditoriams dar iki susirinkimo buvo išsamiai paaiškinta, kodėl siūlomas būtent toks turto pardavimo būdas ir kaina.
    3. Pareiškėjas neįrodė skundo argumentų, jog kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka nėra patraukli ir paklausi rinkoje. Be to, buvo nutarta, nepavykus turto parduoti bendrame komplekse, vykdyti jo pardavimą atskirais objektais. Pareiškėjas neįrodė argumentų dėl pastato avarinės būklės ir kapitalinio remonto poreikio.
    4. Pareiškėjas neįrodė, kad skundžiamu nutarimu nustatyta neprotingai maža turto pardavimo kaina. Turto kaina nustatyta remiantis objektyviais duomenimis – vertinimo ataskaitomis, potencialių pirkėjų pasiūlymais, taip pat duomenimis apie neįvykusias turto pardavimo varžytynes. Pradinė turto pardavimo kaina nelemia tos kainos, už kuria turtas realiai bus parduotas.
    5. Pareiškėjo argumentai dėl turto pardavimo atskirais turtiniais vienetais racionalumo nepagrįsti. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams.
    6. Ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė dominuojančio kreditoriaus balsai, nesudaro pagrindo išvadai dėl nutarimo neteisėtumo.
  4. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą kreditorė AB DNB bankas prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl kreditorių susirinkime padarytų procedūrinių pažeidimų nepagrįsti. Tokie pažeidimai nebuvo įrodinėjami pirmosios instancijos teisme. Tai, kad kreditorių susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai, o susirinkimo protokolas buvo išsiųstas tik susirinkime dalyvavusiems kreditoriams, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu. Be to, tokie pažeidimai negalėjo lemti kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinio.
    2. Atskirojo skundo argumentai, jog UAB „Bankroto administravimas ir auditas“ negalėjo šioje byloje atstovauti BUAB „Archidis“, prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
    3. Suinteresuoto asmens argumentai, jog skundžiamas nutarimas dėl BUAB „Archidis“ turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo buvo priimtas pasinaudojant kreditorės AB DNB banko dominuojančia padėtimi, neturi pagrindo. Vien tai, kad nutarimo priėmimą nulemia vieno kreditoriaus balsai, savaime nelemia jo neteisėtumo. Šio nutarimo teisėtumą kreditorė AB DNB bankas grindė atsiliepime į pareiškėjo J. E. atskirąjį skundą nurodytais argumentais.
    4. Atskirajame skunde akcentuojami pasiūlymai dėl BUAB „Archidis“ nekilnojamojo turto objektų padalijimo į mažesnius turtinius vienetus ne kartą atmesti kreditorių susirinkimuose bei pripažinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
    5. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog skundžiamu susirinkimo nutarimu patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti išsamūs duomenys, darantys įtaką kainos nustatymui.
    6. Suinteresuotas asmuo, teigdamas, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka neatitinka teisės aktų nuostatų, pažeidžia draudimą grįsti skundą naujais, pirmosios instancijos teisme nenurodytais, argumentais. Kadangi eilę kartų nepavyko turtą parduoti iš varžytynių, kreditoriai galėjo nustatyti kitokią turto pardavimo tvarką.
    7. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl buto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos yra pagrįstos. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto kitaip, nei nustatyta įstatymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė J. S. ieškinį dėl šio buto pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine.
  5. Pareiškėja VĮ Turto bankas atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. ir pareiškėjo J. E. atskiruosius skundus prašo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime akcentavo pritarianti pirmosios instancijos teismo išvadoms.
  6. Pareiškėjas J. E. prašo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą patenkinti. Pritarimą suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentams dėl susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą grindė jo atskirajame skunde pateiktais argumentais, taip pat palaikydamas suinteresuoto asmens poziciją ir dėl susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu.
  7. Kreditorė J. S. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo J. E. ir suinteresuoto asmens A. B. atskiruosius skundus patenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinka rekomenduojamų teismo procesinių sprendimų kokybės standartų.
    2. Teismo išvados dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų prieštarauja teismų praktikai. Bankroto proceso operatyvumo principas neturi nusverti siekio turtą parduoti už kaip galima didesnę kainą.
    3. Teismas nesprendė ir nenagrinėjo klausimo dėl būtinybės racionaliai naudoti įmonės turtą. Teismas nevertino argumentų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo teisėtumo.
  8. BUAB „Archidis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimas ir auditas“, atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo J. E. ir suinteresuoto asmens A. B. atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teiginiai dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, kreditorė AB PST buvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.
    2. Pareiškėjas J. E. atstovauja ginčo turto potencialų pirkėją, todėl jo argumentai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo vertintini rezervuotai ir kritiškai. Pareiškėjo argumentus dėl ginčo turto paklausos rinkoje paneigia objektyvūs duomenys.
    3. Pareiškėjo argumentai dėl ginčo turto avarinės būklės nepagrįsti. Antstolė patvarkymu panaikino teismui pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
    4. Kreditorių susirinkime patvirtinta ekonomiška ir racionali turto pardavimo tvarka, o pradinė kaina nustatyta pagal objektyvius duomenis.
    5. Klausimas dėl buto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos kreditorių susirinkimuose keliamas ne pirmą kartą. Įstatymai draudžia šį butą perduoti vienai kreditorei, tokiu būdu tenkinant tik jos finansinį reikalavimą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo J. E. (kreditoriaus) skundas dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.

5Dėl kreditorių susirinkime priimtų ginčijamų nutarimų procedūrinės patikros

  1. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Apelianto A. B. atskirajame skunde tvirtinama, jog apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo informuota kreditorė AB PST. BUAB „Archidis“ pateiktų procesinių dokumentų turinys ir jame nurodyti duomenys šį apelianto argumentą paneigia (CPK 185 straipsnis). Minėti duomenys patvirtina, kad kreditorė AB PST kartu su kitais kreditoriais buvo informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jai pateikta susirinkimo medžiaga. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 97,89 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kreditorė AB PST nebūtų tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (ko analizuojamu atveju nėra), akivaizdu, jog ši aplinkybė neturėtų lemiamos įtakos balsavimo rezultatams susirinkime. Apelianto samprotavimai atskirajame skunde dėl bankroto administratorės teisės atstovauti bankrutavusią įmonę šiame teisminiame procese neturi pagrindo. Tokia administratorės teisė įtvirtinta įstatyme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kita vertus, atitinkami argumentai dėl procedūrinių trūkumų nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis teismas šiuo atveju fiksuoja ir CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimo požymius.

6Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo

  1. Įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Kadangi įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi, kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu įvertinti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Teisminė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo priėmimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Todėl vien aplinkybė, kad dauguma kreditorių pritarė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimui, neužkerta kelio mažumoje likusiems kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir siekti, kad būtų atsižvelgta į jų interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-227/2012, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1687/2014).
  3. BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl BUAB „Archidis“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo) priimtas nutarimas patvirtinti didžiausios kreditorės AB DNB banko pateiktame pasiūlyme išdėstytą turto pardavimo tvarką ir kainą. Pagal patvirtintą tvarką visas bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas (kotedžai, esantys ( - )) būtų parduodamas viename komplekse už bendrą ne mažesnę nei 3 640 000 Eur kainą. Tiek pareiškėjas J. E., tiek suinteresuoti asmenys A. B., J. S. pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus dėl šio nutarimo neteisėtumo. Šie asmenys susirinkimo nutarimo neteisėtumą grindė ekonominiu aspektu. Jų vertinimu, avarinės būklės pastato pardavimas komplekse (nepašalinus darbų trūkumų, nepadalinus pastato į mažesnius, rinkoje paklausesnius objektus) už objektyviai nepagrįstą (arba grindžiama aktualumą praradusiais duomenimis) kainą naudingas tik didžiausiai kreditorei AB DNB bankui (kurio balsai ir lėmė tokio turinio nutarimo priėmimą) bei pažeidžia likusių kreditorių interesus.
  4. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pareiškėjo J. E. skundas dėl šio ginčijamo susirinkimo nutarimo atmestas remiantis iš esmės vienu motyvu – jog pareiškėjas kreditorių susirinkimui nepateikė savo pasiūlymo dėl galimo nutarimo turinio (projekto), o suinteresuoto asmens A. B. pasiūlyme (dėl pastato remonto ir atidalijimo darbų poreikio) nėra nurodyti darbų finansavimo šaltiniai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, iš esmės nevertino, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra reali ir atitinka tikrąją turto rinkos vertę, ar nustatyta turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinkanti visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Pareiškėjo J. E. skundas dėl ginčo nutarimo atmestas formaliu pagrindu, t. y. iš esmės nevertinant to nutarimo turinio. Dėl to iš esmės nebuvo įvertinti visi bylos procese dalyvavusių asmenų argumentai ir atsikirtimai į juos, susiję su patvirtinta turto pardavimo tvarka tiek kainos, tiek pardavimo būdo (parduoti suremontuotas arba su trūkumais patalpas, parduoti visą turtą viename komplekse ar prieš tai atidalintus atskirus turtinius vienetus) aspektais. Neįvertinti liko ir argumentai dėl turto komplekse esančio neįkeisto žemės sklypo (sklypų) kainos dalies, kas turi įtakos kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui pagal nustatytą eiliškumą.
  5. Taigi, sprendžiant klausimą dėl susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka ir kaina, nebuvo aiškinamos aplinkybės dėl turto pardavimo kainos realumo ir atitikimo rinkos vertei, dėl nustatytos turto pardavimo tvarkos ekonomiškumo ir atitikimo visų kreditorių teisėtiems lūkesčiams, kas iš esmės privaloma siekiant išsiaiškinti, ar ginčijama turto pardavimo tvarka bei pardavimo kaina atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai).
  6. Kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 681 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011; 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014).
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikti keli ginčo turto vertinimai (pardavimo kainos nustatymo tikslu), tačiau jų išvados nėra vieningos, be to, dėl jų atlikimo laikotarpio galėjo prarasti aktualumą. Todėl nutarimo ekonominio naudingumo tyrimo etape turėjo būti įvertinta, ar patvirtinta turto pardavimo kaina turi objektyvųjį pagrindimą, atsižvelgiant ir tai, jog kiti kreditoriai tokio pagrindimo pasigedo, o kreditorių susirinkime į kitų kreditorių alternatyvius pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
  8. Apeliacinio teismo įsitikinimu, vien tai, kad nutarimas priimtas nepažeidus procedūrinės tvarkos, o pareiškėjas kreditorių susirinkimui savo pasiūlymo nagrinėtu klausimu nepateikė, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti jo teisėtumą. Pirmiau jau buvo pateikta išvada (nutarties 30 punktas), kad ginčijamo nutarimo teisėtumas ekonominiu aspektu liko neįvertintas. Išvadą dėl susirinkimo nutarimo teisėtumo pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neatskleidęs klausimo esmės, ginčo išsamiai nenagrinėjęs ir nenustatinėjęs reikšmingų šiam klausimui faktinių aplinkybių, kas sudaro pagrindą panaikinti apskųstą nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Archidis“ priklausančio turto – buto, esančio ( - ), vertinimo ir pardavimo. Šiuo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas atlikti nurodyto buto vertinimą ir vykdyti šio turto pardavimą iš varžytynių už pradinę kainą, lygią turto vertintojo nustatytai vertei.
  10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo J. E. skundą dėl šio susirinkimo nutarimo, nurodė, kad pritarimas jo (pareiškėjo) pasiūlytam nutarimo projektui, kuomet ginčo butas būtų perduotas kreditorei J. S., mažinant buto verte jos kreditorinį reikalavimą, pažeistų kitų kreditorių teises, kadangi tokiu būdu tik vienai kreditorei būtų suteikta galimybė įmonės turtu patenkinti savo finansinį reikalavimą. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai motyvuota. Iš nutarties turinio matyti, kad analizuojamu atveju apskųsto kreditorių nutarimo teisėtumo vertinimas nebuvo atliktas pareiškėjo, suinteresuotų asmenų pateiktų argumentų ir atsikirtimų į juos kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas nutarimo teisėtumo vertinimas negali būti pripažintas išsamiu ir objektyviu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl ginčo turto (jo nuosavybės fakto bei realizavimo bankroto procese) vyko teisminiai ginčai, todėl pareiškėjo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentai turėjo būti įvertinti ankstesnių teisminių ginčų kontekste. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad išvadą dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neatskleidęs klausimo esmės, nenagrinėjęs ir nenustatinėjęs ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, kas sudaro pagrindą panaikinti apskųstos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  11. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Įvertinęs ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių). Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutarties dalį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.
  13. Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo J. E. skundas dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju bei šeštuoju darbotvarkės klausimais, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako, taip pat nesprendžia procesinio pobūdžio klausimų dėl kartu su procesiniais dokumentais pateiktų naujų įrodymų priėmimo, dėl apelianto A. B. atskirajame skunde pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes minėti klausimai spręstini nagrinėjant bylą iš naujo.
  14. Apskųstos nutarties dalies panaikinimas ir bylos dalies perdavimas nagrinėti iš naujo reškia, kad turės būti iš naujo išsprendžiamas ginčo šalių patirtų bei kitų bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių šiame procese, paskirstymo klausimas. Dėl šios priežasties panaikinama ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 12 d. papildoma nutartis, priimta bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu. Atskiruosius skundus patenkinus iš dalies ir bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo, galutinai išsprendus ginčą atitinkamai turės būti išspręstas ir trečiojo asmens (kreditorės) AB DNB banko 2017 m. rugpjūčio 30 d. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

8Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo J. E. skundas dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju bei šeštuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. papildomą nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai