Byla 2A-1943-264/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-633/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkuva“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 800,59 Lt namo administravimo ir techninės priežiūros išlaidų (mokesčių) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2012-12-01, 60,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas yra buto, esančio ( - ), nuomininkas pagal 2005-07-07 neterminuotos nuomos sutartį, kuriam privaloma mokėti visus mokesčius už dalinės nuosavybės teise buto savininkui priklausančias bendro naudojimo patalpas. Ieškovė yra minėto namo administratorė.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės, t. y., kad yra tinkamai įgaliota administruoti ir techniškai prižiūrėti daugiabutį namą, taip pat kad ji turi teisę vykdyti ir vykdo namo techninę priežiūrą pagal statybos techninio reglamento reikalavimus. Nuomos sutartimi yra prisiėmęs iš savininko, savo sūnaus, prievoles mokėti visus su butu ir bendro naudojimo patalpomis susijusius komunalinius mokesčius, ginčo laikotarpiu ieškovės reikalaujamų mokesčių nemokėjo, taip elgėsi nes manė, jog ieškovė administruoti ir techniškai prižiūrėti namą paskirta neteisėtai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 sprendimu ieškinį tenkino dalinai; priteisė iš atsakovo V. K. 800,59 Lt daugiabučio gyvenamojo namo administravimo ir eksploatavimo (techninės priežiūros) mokesčių skolą, 60,43 Lt delspinigių, 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-28 iki visiško sprendimo įvykdymo, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Vilkuva“ bei 16,96 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad 2002-01-25 Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 12 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės laikino administravimo“ ieškovė UAB „Vilkuva“ buvo įpareigota iki bus paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriai, atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Vilkaviškio mieste administratoriaus funkcijas. 2009-11-23 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-1105 „Dėl Vilkaviškio m. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ieškovė paskirta nuo 2009-12-01 nuolatiniu daugiabučių gyvenamųjų namų pagal sąrašą bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi, tame tarpe ir namo, kuriame yra ginčo butas. Remiantis 2002-05-28 LRV nutarimu Nr. 752 ir ieškovei išduotu atestatu tokiai veiklai Nr. 152. 2008-02-28 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-214 „Dėl Vilkaviškio m. daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifų nustatymo“ nuo 2008-03-01 ieškovės administruojamiems daugiabučiams buvo nustatyti tokie tarifai (mokesčių dydis): už administravimą, - 0,16 Lt/kv. m, už techninę priežiūrą (eksploatavimą) - 0,26 Lt/kv. m, 2011-03-01 direktoriaus analogiško pavadinimo įsakymu Nr. B-ĮV-168 nuo 2011-03-01 mokestis už administravimą buvo padidintas iki 0,18 Lt/kv. m. 2008-10-02 LR Aplinkos ministerijos atestavimo komisijos išduotas atestatas Nr. 152, kuriuo ieškovei suteikta teisė iki 2009-10-02 vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, 2009-09-18 tos pačios komisijos išduotas (pratęstas) atestatas Nr. 152 ieškovei, kuriuo suteikta (pratęsta) teisė iki 2014-09-18 vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą.

7Teismas nurodė, kad per visą ginčo laikotarpį daugiabutį namą, kuriame yra ginčo butas, faktiškai eksploatavo, turėjo tam specialiąją atestatu patvirtintą teisę, buvo tam ne tik įgaliota, bet ir įpareigota, būtent ieškovė, o mokesčių už administravimą ir eksploatavimą (techninę priežiūrą) tarifus ir jų surinkimo (mokėjimo) tvarką nustatė minėti vietos savivaldybės lokaliniai teisės aktai. 2005-07-07 neterminuotos ginčo buto nuomos sutarties pagrindu atsakovas iš buto savininko, savo sūnaus R. K., perėmė prievoles mokėti visus mokesčius už butui ir namo, kuriame jis yra, bendros nuosavybės objektams teikiamas komunalines paslaugas, vadinasi ir ginčo mokesčius, nuo 2005-07-13 prievolių perėmimas pagal nuomos sutartį išviešintas viešame Nekilnojamo turto registre. Atsakovas mokesčių už daugiabučio namo administravimą ir bendros dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą (techninę priežiūrą) nemokėjo per visą ginčo laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2012-12-01, mokesčio už administravimą dydis nuo 2009-11-01 iki 2011-03-01 ginčo butui buvo skaičiuojamas po 8,03 Lt/mėn., o nuo 2012-03-01 iki 2012-12-01 – po 9,03 Lt/mėn., mokesčio už techninę priežiūrą dydis per visą ginčo laikotarpį ginčo butui buvo skaičiuojamas po 13,04 Lt/mėn. pagal ginčo laikotarpiu buvusį ir dabar esamą teisinį reguliavimą buto savininkui (jo prievoles perėmusiam nuomininkui) prievolė mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra jam priklausantis (nuomojamas) butas ar kt. patalpos, administravimą ir eksploatavimą yra nustatyta nepriklausomai nuo faktinio buto (kt. patalpų) valdymo ir naudojimo aplinkybių, - ar patalpas valdo ir naudoja pats savininkas, ar pats jose gyvena, ar per ataskaitinį laikotarpį konkrečiame name buvo atlikti kokie nors konkretūs priežiūros ir (ar) remonto (eksploatavimo) darbai, ar buto (kt. patalpų) savininkas yra sudaręs su namą administruojančia ir eksploatuojančia įmone rašytinę sutartį dėl tokio administravimo, eksploatavimo, - mokesčių prievolė šiuo atveju kyla tiesiogiai iš įstatymo ir viešojo (ne individualaus) administracinio akto, o ne iš sutarties ar kitokio privataus susitarimo, kuri tokiais atvejais laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais konkrečiam asmeniui laisvu apsisprendimu savo nuosavybėn įsigyjant (ar išsinuomojant) butą (kt. patalpas) ne atskirame, o daugiabučiame gyvenamajame name, kas sąlygoja atitinkamus tokio turto teisinio režimo ypatumus. Savivaldos institucijų sprendimais ieškovė buvo įpareigota pradžioje laikinai, vėliau ir nuolat administruoti bei techniškai prižiūrėti daugiabučius namus Vilkaviškio m. Šie viešojo pobūdžio administraciniai aktai nuosekliai pakeitė vienas kitą, - ieškovės įgaliojimai ir pareiga administruoti bei techniškai prižiūrėti per visą ginčo laikotarpį nebuvo nei pasibaigę, nei nutrūkę. Analogiška situacija teismo nustatyta ir su tarifų (mokesčių dydžių) nustatymu - tarifai buvo nustatyti ne ieškovės, bet savivaldybės, administravimo mokesčio padidinimas nuo 2011-03-01 ieškovės skaičiavimuose atspindėtas teisingai. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie procedūrų pažeidimą, esami ginčo šalių dispozityviai bylon teikti duomenys neduoda faktinio pagrindo teismui abejoti šių lokalinių savivaldos teisės aktų atitiktimi įstatymams ar Vyriausybės poįstatyminiams teisės aktams ir dėl to kreiptis į atitinkamą administracinį teismą dėl tokios atitikties patikrinimo, nesant aukštesniojo viešojo administravimo subjekto sprendimo ar įsiteisėjusios administracinio teismo nutarties dėl ieškovės prašomų taikyti šiame ginče savivaldos teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ar jų panaikinimo, teismas neturi juridinio pagrindo atsisakyti byloje taikyti savivaldybės viešojo administravimo aktus, kurių taikymo šiuo atveju reikalauja ieškovė. Atsakovas klysta dėl aplinkybės, kad daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, pagal 2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-813 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ turi būti priskirtas ypatingų statinių kategorijai. Minimo reglamento 5.6 punkte yra labai aiškiai pasakyta, jog ypatingiems statiniams priskiriami pastatai – gyvenamieji daugiabučiai pastatai (namai) tik tada, kai jie yra daugiau nei 5 aukštų taigi kaip pastatas nėra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai STR 1.01.06:2010 prasme, o tai reiškia, jog techniniam prižiūrėtojui taikytini kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžti 2010-12-31 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-1067 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010, 25-ame punkte, statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008, 7.2.1 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012, 1 priede, - tokius reikalavimus ieškovės techninės priežiūros vadybininkė atitinka. Atsakovas pripažino, jog ieškovės darbuotojai nors ir nekokybiškai, tačiau tinkavo daugiabučio pastato cokolį, neseniai remontavo laiptinę, dėl kurios atsakovas taip pat likęs nepatenkintas, - šis pareiškimas teismui sudaro pakankamą faktinį pagrindą konstatuoti realų (faktinį) administravimo ir techninės priežiūros vykdymą ieškovės asmenyje kaip ginčo šalių byloje pripažintą faktą, nuo kurio papildomo įrodinėjimo ieškovė yra atleista įstatymu. Be to, teismas iš ieškovės atstovo paaiškinimų teismui bei savivaldybės teisės aktų turinio turi pagrindo tokį faktą pripažinti ir visuotinai žinomu visiems Vilkaviškio m. daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, - teismo pripažintos visiems ja suinteresuotiems asmenims žinoma aplinkybės įrodinėjimo teisme įstatymas taip pat nereikalauja. Atsakovui netesybos dėl pinginių prievolių pažeidimo (jų vykdymo termino praleidimo) yra paskaičiuotos pagrįstai, remiantis 1995-01-25 LRV nutarimu Nr. 124, 6 mėn. senaties termino ribose.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 73-77) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės UAB „Vilkuva“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

101. Teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nesivadovavo teismų praktika bei šališkai išnagrinėjo bylą. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrindo, kad tenkinant nepagrįstą ieškinį yra pažeidžiamos apelianto, kaip pensininko, konstitucinės teisės ir interesai tenkinant ieškovės nepagrįstą ieškinį gauti mokesčius tinkamai neatlikus savo darbą, dėl ko apeliantas patiria didelę turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat teismas apie teisminį procesą neinformavo buto savininko.

112. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į atsakovo argumentus ir civilinėje byloje nagrinėjimo metu iškeltus klausimus, o rėmėsi ieškovės klaidingais samprotavimais ir prielaidomis, todėl buvo priimtas neobjektyvus sprendimas. Teismas netinkamai ir klaidingai motyvavo savo išvadas, nenurodė teisinių argumentų (įstatymų), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

123. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti. Ieškovei jau anksčiau nei nuo 2009-11-01 buvo žinoma, kad kyla ginčas dėl mokesčių mokėjimo, tačiau ieškovė tik 2012-12-28 pareiškė ieškinį teismui, kuriuo prašo priteisti apelianto nemokėtus mokesčius nuo 2009-11-01. Byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes nebuvo konstatuotos svarbios jo praleidimo priežastys.

134. Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdo namo techninę priežiūrą nes tinkavo namo cokolį ir atliko laiptinės remontą. Laiptinės remontas neįtrauktas į privalomų darbų sąrašą ir todėl negali būti vertinamas kaip techninė priežiūra. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 aiškiai nurodo kokie dokumentai turi būti pildomi vykdant namo techninę priežiūrą. Teismas konstatavo, kad buvo vykdomi stebėjimai, apžiūros ir statybos remonto darbai, bet nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš ieškovės priežiūrą patvirtinančių įrodymų. Teismas nesistengė nustatyti, jog ieškovė vengia tinkamai atlikti techninę priežiūrą, kaip numato visi teisės aktai ir savo sprendime jų neišvardino ir jų nevertino. Teismas savo sprendime juos nuslėpė. Turėjimas atestato, suteikiančio teisę vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, nesudaro išvis pagrindo rinkti mokesčius.

145. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog buvo pažeista administratoriaus skyrimo procedūra ir sprendė, jog Vilkaviškio savivaldybė ieškovę administratoriumi paskyrė nepažeisdama įstatymų, nors ji buvo paskirta nesilaikant CK 4.84 ir 4.85 str. reikalavimų. Ne apeliantas turėjo pateikti namo gyventojų susirinkimo protokolą, o ieškovė. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad per visą ginčo laikotarpį ieškovė turėjo teisę administruoti ginčo namą. Ieškovė administratoriumi paskirta tik 2009-12-01, o iki to ir po to visa jos veikla prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl jos ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas.

156. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas suklydo priskirdamas daugiabutį namą, kuriame gyvena, prie ypatingų pastatų kategorijos. Pagal 2010-09-27 Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 5.2 punktą statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingi įrenginiai, yra priskirti ypatingiems statiniams. Prie reglamento pateiktoje lentelėje nurodoma, kad pavojingiems įrenginiams yra priskirta vamzdynai skirti dujoms, vandentiekio tinklai (iš jų karšto vandens tinklai), magistraliniai ir skirstomieji šilumos tiekimo tinklai, o tai reiškia kad teismas suklydo nustatydamas namo kategoriją ir ieškovei turi būti taikomi statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 48 punkto reikalavimai.

167. Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. procesines palūkanas ieškovei, nes nėra rašytinės sutarties su ieškove, šalys dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos raštu nėra susitarusios. Ieškovė netesybas skaičiuoja vadovaudamasi Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p., tačiau nutarimas nepriskiriamas prie CK 6.71 straipsnyje nurodytų delspinigių skaičiavimo pagrindų.

17Ieškovė UAB „Vilkuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88-89) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra skolingas UAB „Vilkuva“ nesumokėtų mokesčių už daugiabučio gyvenamojo namo administravimą ir eksploatavimą (techninę priežiūrą) ir ją priteisė. Teismo sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad atsakovas nesutinka su skola bei pareiga mokėti CK 4.82 str. 3 d. numatytus mokesčius ir rinkliavas, nėra pagrindas teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ar jį naikinti. Savo teiginiui dėl praleisto ieškinio senaties termino pagrindimui atsakovas nurodo CK 84 str. l d., tačiau Civilinis kodeksas, kurio straipsniu dėl ieškinio senaties termino atsakovas vadovaujasi, negalioja jau daugiau nei dešimt metų, o pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. l d.), o ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo - sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. l p.). Klausimai dėl administratoriaus skyrimo procedūros teisėtumo ar dėl mokesčio tarifo bei jo apskaičiavimo metodikos nebuvo šios bylos dalyku, todėl teismas visiškai pagrįstai šių klausimų nenagrinėjo byloje ir dėl jų nepasisakė savo sprendime. Kai kurios atsakovo apeliaciniame skunde naudojamos sąvokos bei išsireiškimai yra nesuprantamos, taip pat rodančios nepagarbą teismui ir nepagrįstą atsakovo įsitikinimą savo besąlygišku teisumu. Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikia jokių jas įrodančių dokumentų, jo prie apeliacinio skundo pridedamos teisinių paslaugų sutartis bei sąskaita už teisines paslaugas neįrodo patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto.

18IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21Byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises ir pareigas, konkrečiai paėmus – dėl patalpų savininko pareigos apmokėti išlaidas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, taikymo. Atsakovas (nuomininkas) apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje dėl administravimo, techninės priežiūros išlaidų bei teismo priteistų delspinigių bei procesinių palūkanų. Apeliacinis skundas taip pat argumentuojamas netinkamu civilinio proceso normų taikymu - netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu ir kt. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo reikalavimo, atsižvelgdamas į šio apeliacinio skundo argumentus.

22CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Bendraturčių pareiga išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta ir DNSBĮ. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji DNSB v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. B. G. , bylos Nr. 3K-3-651/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003).

23Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, administruojanti ir eksploatuojanti bendrovė, atsakovas 2005-07-07 neterminuotos ginčo buto nuomos sutarties pagrindu iš buto savininko, savo sūnaus R. K., perėmė prievoles mokėti visus mokesčius už butui ir namo, kuriame jis yra, bendros nuosavybės objektams teikiamas komunalines paslaugas, nuomos sutartis išviešinta viešame Nekilnojamo turto registre. Atsakovas mokesčių už daugiabučio namo administravimą ir bendros dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą (techninę priežiūrą) nemokėjo, todėl ieškovė nuo 2009-11-01 iki 2011-03-01 laikotarpiu paskaičiavo proporcingai buto plotui (50, 16 kv. m. tarifu 0, 16 Lt/m ) administravimo mokestį 8,03 Lt/mėn., o nuo 2012-03-01 iki 2012-12-01 – po 9,03 Lt/mėn. mokesčio už techninę priežiūrą (50, 16 kv. m. tarifu 0, 26 Lt/m) bei 60, 43 Lt 0,04 proc. dydžio delspinigius, kuriuos apskaičiavo už 2012-06-01 – 2012-11-30 laikotarpį, pateikęs į bylą mokesčių tarifus bei skolos dydį bei pagrindą patvirtinančius duomenis.

24Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), o prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), jeigu jų nedraudžia įstatymas ir jie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 straipsnis). Taigi daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendraturčiui prievolė gali atsirasti ir administracinio akto, kuriuo paskiriamas namo administratorius, pagrindu. Bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių objektų būkle turi rūpintis visų patalpų – gyvenamųjų ir negyvenamųjų – savininkai, o savininkų bendrasis interesas, šiems nesusitarus kitaip, įgyvendinamas per administravimo institutą, kai administratorius sprendžia, ar namui reikalinga atlikti kokius nors veiksmus, būtinus to namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčio pareigas neabejotinai turi vykdyti ir atsakovas (CK 6.38 straipsnis), nepriklausomai nuo to, kokia paskirtimi naudoja ir ar apskritai naudojasi ginčo patalpomis, jeigu būtų nustatyta tokių teisiškai reikšmingų faktų visuma: 1) įmokas ir rinkliavas mokėti reikalauja tinkamas subjektas, kuriam yra deleguota tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkų apskaitą, mokesčių skaičiavimo ir jų surinkimo funkcijas, pavyzdžiui, teisėtai paskirtas namo administratorius, kiti bendraturčiai jų bendru sutarimu, gyvenamojo namo bendrija; 2) šios rinkliavos ir mokesčiai pagrįsti įstatymu, o jų apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų įmokų ir paslaugų tarifus; 3) jų dydis apskaičiuotas teisingai ir gali būti patvirtinamas atitinkamais duomenimis.

25Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovo (perėmusio savininko pareigas) teisiniai santykiai yra sureguliuoti įstatymo nustatytomis teisės normomis, apeliantas neginčija, kad perėmė visas savininko pareigas mokėti butui tenkančius mokesčius, yra tinkamas atsakovas, todėl prievolės atsiradimui sutarties buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės.

26Apeliantas privalo mokėti už bendros paskirties objektų priežiūrą, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis (CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalimis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiui prievolė gali atsirasti ir administracinio akto, kuriuo paskiriamas namo administratorius, pagrindu, nes pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Atsakovo prievolė mokėti įstatyme nustatytus mokesčius būtent ieškovui kyla iš CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu priimto administracinio akto – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. B-ĮV-1105 „Dėl Vilkaviškio m. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ , kuriuo UAB „Vilkuva“ paskirta Vilkaviškio miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, kurio 50 eilės numeriu nurodytas namas, esantis ( - ), kuriame yra 80 butų, vienas kurių nuosavybės teise priklauso apelianto sūnui R. K.. Tai, kad fizinis asmuo nesilaiko nurodytos pareigos, nereiškia, jog, nesant sutarties, jis neprivalo teisėtai paskirtam administratoriui vykdyti įstatyme (CK 4.84 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintos pareigos.

27Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija, kad perėmė visas savo sūnaus – buto savininko pareigas, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad apie teisminį procesą neinformuotas buto savininkas, neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

28Kiekvienos proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas tik reiškia abejones, ar ieškovė atliko administravimo ir techninės priežiūros paslaugų 800, 59 Lt sumai, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta, tačiau konkrečiai nenurodė ir neįrodė kokie faktiniai duomenys ir/ar byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jo teiginius apie ieškovės reikalavimų patenkintai sumai nepagrįstumą (LR CPK 178 str., 179 str.), Vien tik rėmimasis teisės aktais konkrečiau nenurodžius (ir neįrodžius), kaip ieškovė šiuos teisės aktus pažeidė, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad tokie pažeidimai apskritai buvo padaryti. Apeliantas neginčija ieškovės pateiktos skolos dydžio apskaičiavimo, nepateikė priešingų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas yra sumokėjęs ginčijamus mokesčius ieškovei. Tai, kad byloje ieškovė nepateikė, o teismas neišreikalavo techninę priežiūrą patvirtinančių įrodymų (apie vykdomus stebėjimus, apžiūras, statybos remonto darbus) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 str.). Šiuo atveju skundžiamajame teismo sprendime buvo išsamiai išdėstyti teismo motyvai ir nurodytos teisės normos, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas patenkino aptariamą ieškinio reikalavimą, o atsakovui nepagrindus leistinais įrodymais ieškovės paskaičiuotos sumos už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas neteisėtumo, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

29Apelianto abejonės dėl administratoriaus paskyrimo procedūrinių pažeidimų bei dėl jo kompetencijos administruoti daugiabutį namą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

30Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo nemotyvavimo nepagrįsti. Sprendimas visiškai atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, aiškus, byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Sprendime išdėstytos teismo išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 270 straipsnio nuostatų pažeidimo ir daryti išvados, kad ieškinys patenkintas nepagrįstai.

31Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Skundžiamu teismo sprendimu priteistas 800,59 Lt įsiskolinimas administravimo ir techninės priežiūros mokesčių, nesumokėtų 2009-11-01 – 2012-12-28 laikotarpiu, todėl šiam ieškinio reikalavimui taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 str. 1 d., nepraleistas (2000 m. CK redakcija). Apeliantui (atsakovui) praleidusiam piniginės prievolės - laiku atsiskaityti - įvykdymo terminą, remiantis 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ ieškovas turėjo teisę reikalauti jo apskaičiuotus 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelsimo atsiskaityti dieną (b. l. 3, 6). Skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisti 60,43 Lt delspinigiai, apskaičiuoti už 6 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, todėl CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų baudos, delspinigių) nepraleistas. Apeliantas teigdamas, kad iš jo nepagrįstai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra neteisus, nes patenkinus ieškinio reikalavimus dėl pagrindinės skolos ir delspinigių, ieškovė nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turi teisę į CK 6. 37 straipsnyje, 6. 210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas.

32Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

33Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

34Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagrindžiamos į bylą pateiktais dokumentais (b. l. 90) ir neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytos sumos, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, ir priteistinos iš atsakovo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

35Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš V. K. (asmens kodas – ( - )) 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei “Vilkuva” ( j. a. kodas -185105281).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 800,59 Lt namo... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė savo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad per visą ginčo laikotarpį daugiabutį namą, kuriame... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 73-77) prašo Vilkaviškio rajono... 10. 1. Teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei... 11. 2. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos... 12. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepraleido trejų metų... 13. 4. Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdo namo techninę priežiūrą nes... 14. 5. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė... 15. 6. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas suklydo priskirdamas daugiabutį... 16. 7. Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. procesines palūkanas ieškovei, nes... 17. Ieškovė UAB „Vilkuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88-89)... 18. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų,... 22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo... 24. Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių... 25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Apeliantas privalo mokėti už bendros paskirties objektų priežiūrą,... 27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta,... 28. Kiekvienos proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia... 29. Apelianto abejonės dėl administratoriaus paskyrimo procedūrinių pažeidimų... 30. Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo nemotyvavimo nepagrįsti.... 31. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo.... 32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 33. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro... 34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 35. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 36. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą... 37. Priteisti iš V. K. (asmens kodas – ( - )) 100 Lt (vieną šimtą litų)...