Byla e2A-779-267/2018
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. U. ir A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1715-868/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Andrada“ ieškinį atsakovams G. U. ir A. U. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė BUAB „Andrada“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. 7420, kuria G. U., padovanojo A. U., ½ buto, esančio adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), negaliojančia nuo jos sudarymo momento; ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikyti restituciją natūra, teismo sprendime nurodant, kad tik ieškovė bankrutuojanti UAB „Andrada“ turi teisę patenkinti savo reikalavimą, kylantį iš atsakovo G. U. neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2083-430/2015. Nurodė, kad 2013 m. vasario 5 d. tarp UAB „Andrada“, atstovaujamos atsakovo G. U., ir vieną darbuotoją turinčios bei veiklos nevykdančios UAB „Rejona“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130205-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Andrada“ įsipareigojo įsigyti iš UAB „Rejona“ transporto priemones: vilkiką „Volvo 10 Stuck XL 420 Manuel Prod“ ir priekabą–šaldytuvą „Kögel Frigo Auflieger“ už bendrą 329 785,50 Lt (atitinka 95 51,48 Eur) piniginių lėšų sumą. Pagal Sutarties III dalies 2 punktą UAB „Andrada“ už nurodytas transporto priemones įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 12 d. sumokėti UAB „Rejona“ 100 000 Lt (atitinka 28 962,00 Eur) dydžio avansą, o po 10 darbo dienų – likusią sumą (III dalies 3 punktas). UAB „Andrada“ iki nurodytos datos už nurodytas transporto priemones sumokėjo UAB „Rejona“ tik 45 000 Lt (atitinka 13 032,90 Eur) dydžio avansą, Sutartis pagal jos III dalies 5 punktą buvo automatiškai nutraukta, o UAB „Andrada“ sumokėtas 13 032,90 Eur dydžio avansas jai negrąžintas. 2013 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Andrada“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Turto valdymas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2083-430/2015 pripažino, jog „G. U. akivaizdžiai viršijo normalią ūkinę riziką, sudarė ekonomiškai nenaudingą ir nuostolingą Sutartį, kurios sudaryti būtinumo nebuvo, bendrovė jos negalėjo įvykdyti – sumokėti visą transporto priemonės kainą, ir dėl to bendrovė patyrė pagal Sutarties 2 p. ir 5 p. sumokėto avanso dydžio nuostolius“ bei administratoriaus ieškinį tenkino visiškai ir 2016 m. balandžio 14 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2083-430/2015. 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. VILRA(12.5.26.)-20925 bei 2016 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, iš kurio matyti, jog pagal 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. 7420 (toliau – Dovanojimo sutartis) atsakovas G. U. neatlygintinai perleido savo motinai A. U. ½ butą, esantį adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ). Bankrutavusios UAB „Andrada“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, jog Dovanojimo sutartis buvo sudaryta po to, kuomet atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir sudarydamas pastarajai nenaudingą Sutartį, padarė UAB „Andrada“ 13 032,90 Eur dydžio žalą, įsitikinęs, kad sandoris yra neteisėtas, nesąžiningas bei turint vienintelį tikslą – paslėpti atsakovo G. U. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir išvengti į jį nukreipto išieškojimo, mano, jog yra nustatytinos visos būtinos sąlygos siekiant pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

62. Atsakovai G. U. ir A. U. nurodė, kad dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas nesąžiningai, jais nebuvo siekta perleisti G. U. priklausantį turtą turint tikslą, kad išieškojimas iš jo būtų negalimas. Ieškovė savo kaip kreditorės teises kildina iš 2014-08-27 pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuris galutinai buvo patenkintas tik 2016-03-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl iki 2016-03-31 ieškovė neturėjo jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą G. U.. Be to, ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2014-06-13, t. y. iki ieškinio pareiškimo. Sandorio sudarymo metu atsakovui G. U. nebuvo žinoma, kad ieškovė būtų buvusi jo kreditorė. Taigi ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti kreditorės interesų, nes ieškovė tuo metu ieškinio atsakovui nebuvo pareiškusi, o atsakovas niekada nepripažino, kad turi atlyginti vienokią ar kitokią žalą ieškovei. Nesant vienos būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų ieškinį prašė atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. 7420, kuria G. U., asmens kodas ( - ) padovanojo A. U., asmens kodas ( - ) ½ buto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją ir atsakovui G. U. grąžino ½ butą, esantį adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise; nustatė, kad iš atsakovui G. U. grąžinto ½ buto, esančio adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), tik ieškovė BUA „Andrada“ turi teisę patenkinti savo reikalavimą, kylantį iš atsakovo G. U. neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2083-430/2015; priteisė iš atsakovų G. U. ir A. U. po 15,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

94. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tai yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendime civ. byloje Nr. e2-2083-430/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-282-580/2016. Teismas pripažino, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovės interesus), nes atsakovas G. U. neturi jokio kito likvidaus turto. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovas G. U. privalėjo sudaryti. Taip pat nepaneigta prezumpcija, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta tarp artimųjų giminaičių, t. y. mamos ir sūnaus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių argumentų, kodėl ginčijama sutartis buvo sudaryta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo.

105. Pareikštam reikalavimui atsakovai prašė taikyti senaties terminą, teigdami, kad jis yra suėjęs, nes dovanojimo sandoris sudarytas 2014-06-13. Byloje esantis įrodymas, Registrų centro 2016-08-09 raštas Nr. VILRA (12.5.26.)-20925, patvirtina, kad ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo, kai gavo 2016-08-09 raštą, t. y. 2016-08-10, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-09-02, todėl teismas konstatavo, kad vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

126. Apeliaciniu skundu atsakovai G. U. ir A. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

136.1. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė materialinės, procesinės teisės normas bei principus, reglamentuojančius sutartinius santykius, įrodymų vertinimą civiliniame procese, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Ieškovė savo, kaip kreditorės, teises kildina iš 2014-08-27 pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuris galutinai buvo patenkintas tik Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi. Taigi, iki 2016-03-31 ieškovė neturėjo jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą G. U.. Be to, ginčijamas sandoris (dovanojimas) buvo sudarytas 2014-06-13, dar iki ieškinio pareiškimo. Apeliantų teigimu, ginčijamas sandoris negali būti laikomas sandoriu pažeidžiančiu kreditorės teises, kadangi 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų šalių, nesusijusių su BUAB ,„Andrada“ kreditore. Teismas neatsižvelgė į atsakovo G. U. tikruosius ketinimus ir kokiu tikslu buvo sudarytas dovanojimo sandoris: atsakovas G. U. buvo gavęs dideles sumas iš tėvo A. G. U., todėl, siekiant atsilyginti už suteiktą paramą grąžinant paskolas, buvo sudaryta dovanojimo sandoris su motina (dėl tėvo blogos sveikatos).

146.2. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškinio actio Pauliana senaties terminą, nes dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2014-06-13, jis buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, dar iki 2014-08-27 turėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, kad ieškinys nebūtų teikiamas be perspektyvų gauti realų žalos atlyginimą ir taip nebūtų švaistomos kreditorių lėšos bankroto procese. Be to, administratoriui įmonių bankroto įstatymas numato vienų metų ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti, kuris skaičiuojamas nuo dokumentų perdavimo administratoriui. Apeliantai įsitikinę, kad nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą ieškovė yra praleidusi.

157. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Andrada“ prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

167.1. Ginčo sandorio, t. y. 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties, sudarymo metu UAB „Andrada“ jau turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą G. U., kaip į 13 032,90 Eur žalą bendrovei dar 2013 metais padariusį asmenį.

177.2. Atsakovai būdami artimieji giminaičiai (motina ir sūnus) sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, kurio sudarymo metu UAB „Andrada“ jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. U.. Tarp atsakovų sudarytas ginčo sandoris sukėlė realias neigiamas pasekmes atsakovo G. U. mokumui (jokio turto neturėjo ir neturi, šiuo metu nedirba), bei kartu eliminavo vienintelę realią galimybę bendrovei gauti savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovai, elgdamiesi nesąžiningai ir sudarydami ginčo sandorį, tiesiogiai pažeidė bendrovės kaip atsakovo G. U. kreditorės interesus ir netiesiogiai – UAB „Andrada“ kreditorių interesus bendrovės bankroto byloje, kadangi pastariesiems taip pat buvo sumažinta reali galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

187.3. Atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 11 bankinių pavedimų kopijos nepridėtinos prie bylos, kadangi atsakovo G. U. tėvų A. U. ir A. G. U. galbūt suteikta parama atsakovui G. U. yra neatlygintinas sandoris, prilyginamas dovanojimui, todėl atsakovas G. U. neturėjo jokios pareigos su savo motina sudaryti ieškiniu ginčijamą dovanojimo sutartį. Atsakovai taip pat jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia pareigos sudaryti sandorį su atsakovo G. U. motina, nes pinigines lėšas atsakovui G. U. pervesdavo pastarojo tėvas A. G. U.. Atsakovas G. U., neturėdamas jokios pareigos sudaryti ginčijamo sandorio, bei žinodamas apie bendrovei padarytą žalą ir jos dydį ir siekdamas išvengti šios žalos atlyginimo, neatlygintinai perleido savo motinai – vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, taip visiškai eliminuodamas savo kreditoriaus, t. y. bendrovės teisę į turimo reikalavimo patenkinimą.

197.4. Nei ĮBĮ, nei CPK nenumato kreditorei ar bankroto administratoriui pareigos domėtis skolininko turtine padėtimi ir (ar) sudarytais sandoriais prieš imantis aktyvių veiksmų siekiant apginti savo pažeistas teises. Apeliantai teigdami, kad ieškovė dar iki 2014-08-27 turėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, kad ieškinys nebūtų teikiamas be perspektyvų gauti realų žalos atlyginimą ir taip nebūtų švaistomos kreditorių lėšos bankroto procese, siekia atsakomybės naštą dėl savo nesąžiningų veiksmų perkelti bankroto administratoriui. Įvertinęs ieškovės apie ginčo sandorį sužinojimo momentą, teismas pagrįstai konstatavo, kad vienų metų senaties terminas nėra praleistas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl actio Pauliana instituto taikymo.

22Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

239. Nors atskiras prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus nereiškiamas, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu teikia 11 (vienuolika) bankinių pavedimų kopijų, kuriomis grindžia atsakovo G. U. tikruosius ketinimus ir tikslą sudarant dovanojimo sandorį.

2410. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

2511. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad iš prašomų pridėti prie bylos mokėjimo pavedimų matyti, jog pinigines lėšas atsakovui G. U. pervesdavo pastarojo tėvas A. G. U. ir tai niekaip nelėmė pareigos sudaryti sandorį su atsakovo G. U. motina atsakove A. U., bei atsižvelgdamas į įstatyme numatytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, daro išvadą, kad apeliantų teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme teikiant atsiliepimą į ieškinį, todėl teisėjų kolegija šių įrodymų nepriima ir jų nevertina.

26Dėl actio Pauliana būtinųjų sąlygų

2712. Actio Pauliana – kreditorių teisių gynimo būdas, užkertantis kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) bei apibrėžtos pasinaudojimo šia teise sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, išskyrė tokias būtinas Pauliano ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

2813. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

2914. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog apeliantai ginčija ne visas pirmosios instancijos teismo nustatytas actio Pauliana taikymo sąlygas – nesutinka, kad kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas buto dalies dovanojimo sandoris pažeidė kreditorės interesus ir kad ginčijamo sandorio atsakovai neprivalėjo sudaryti, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija, neviršydama apeliacinio skundo ribų, dėl apeliantų nekvestionuojamų kitų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo nagrinėjamame ginče plačiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jų buvimą.

30Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės momento

3115. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovė savo kaip kreditorės teises kildina iš 2014-08-27 pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuris galutinai buvo patenkintas tik Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi, todėl ieškovas iki 2016 m. kovo 31 d. neturėjo jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą G. U.. Su tolia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka kategoriškai.

3216. Taigi viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

3317. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai padaryta žala kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

3418. Taigi, šiuo atveju apeliantai nepagrįstai kreditorės ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą bando susieti su apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo momentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo G. U. įsipareigojimo ieškovei atsiradimo pagrindas yra ne Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, o 2013 m. vasario 5 d. tarp UAB „Andrada“, atstovaujamos atsakovo G. U., ir UAB „Rejona“ sudaryta fiktyvi pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130205-1 ir jos pagrindu atsakovo G. U. atlikti mokėjimai, dėl kurių ieškovei buvo padaryta 13 032,90 Eur žala, kurią atlyginti pareiga teko bendrovės vadovui – atsakovui G. U.. Taigi, ginčo sandorio, t. y. 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties, sudarymo metu UAB „Andrada“ jau turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą G. U., kaip į 13 032,90 Eur žalą bendrovei dar 2013 metais padariusį asmenį.

35Dėl pažeistų kreditorės teisių

3619. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčo sandoris negali būti laikomas sandoriu, pažeidžiančiu kreditorių teises, kadangi pastarasis yra nesusijęs su UAB „Andrada“ kreditoriais ir sukelia tarpusavio teises ir pareigas tik patiems apeliantams.

3720. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

3821. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus, nes atsakovas G. U. jokio kito likvidaus turto neturi. Šias aplinkybes byloje patvirtina antstolės L. P. 2017-08-24 raštas Nr. 3.5.-3373, kuriame nurodoma, kad skolininkas (atsakovas) G. U. jokio turto neturi, bei šiuo metu nedirba (1 t., e. b. l. 135). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo 13 032,90 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisę, kadangi UAB „Andrada“ vadovas – atsakovas G. U. padarė žalos įmonei „Andrada“ sumokėjęs 45 000,00 Lt avansą pagal 2013-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Rejona“, kuri pagal sutarties III dalies 5 punktą buvo automatiškai nutraukta, o UAB „Andrada“ sumokėtas 13 032,90 Eur dydžio avansas jai negrąžintas (1 t., e. b. l. 14–19). Teisėjų kolegija vertina tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovai yra artimi giminaičiai – motina ir sūnus, kurie sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, dėl to liko nepaneigta CK 6.67 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija. Teismui akivaizdu, kad tarp atsakovų sudarytas ginčo sandoris sukėlė realias neigiamas pasekmes atsakovo G. U. mokumui bei drauge eliminavo vienintelę realią galimybę bendrovei gauti savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovai, elgdamiesi nesąžiningai ir sudarydami ginčo sandorį, tiesiogiai pažeidė bendrovės kaip atsakovo G. U. kreditorės interesus ir netiesiogiai – UAB „Andrada“ kreditorių interesus bendrovės bankroto byloje, kadangi pastariesiems taip pat buvo sumažinta reali galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą. Taigi, remdamasi byloje nustatytais duomenimis apie atsakovui G. U. priklausantį turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas apelianto G. U. turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės teisės, laikytina pagrįsta. Dėl ginčijamo sandorio (ne) privalomumo

3922. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 11 punkte nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų, jog ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovas G. U. privalėjo sudaryti.

40Dėl senaties termino

4123. Apeliantai tvirtina, kad teismas netinkamai vertino ieškinio actio Pauliana senaties terminą, nes dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2014-06-13, kuris buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, dar iki 2014-08-27 turėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, be to, administratoriui įmonių bankroto įstatymas numato vienų metų ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti, kuris skaičiuojamas nuo dokumentų perdavimo administratoriui. Apeliantai įsitikinę, kad nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą ieškovė yra praleidusi.

4224. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienų metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

4325. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką faktų išviešinimo momentas viešuose registruose nesudaro pagrindo išvadai, kad nuo atitinkamų registruojamų faktų įregistravimo ir atitinkamai išviešinimo momento suinteresuoti asmenys sužino apie tuos faktus ir gali nuspręsti dėl savo teisių gynimo, jeigu įregistravus faktus jos pažeidžiamos. Aplinkybė, kad sudarytas sandoris buvo įregistruotas viešuose registruose, nelemia išvados, kad asmuo turėjo žinoti apie savo pažeistas teises nuo tokių faktų įregistravimo momento registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. lapkričio 16 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-511/2012, 2013m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013, 2016m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).

4426. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014). Šiam klausimui spręsti reikšmingi bylos duomenys patvirtina, kad, nors ginčijamas susitarimas sudarytas 2014-06-13, ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo gavusi Registrų centro 2016-08-09 raštą Nr. VILRA (12.5.26.)-20925, t. y. 2016-08-10, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-09-02, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienų metų ieškinio senaties termino sandoriui ginčyti.

4527. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog terminas bankroto administratoriui actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra skaičiuojamas nuo bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų perdavimo bankroto administratoriui momento, yra taikytina tik bankrutuojančio juridinio asmens sudarytų sandorių nuginčijimui, šiuo atveju bankroto administratorius, atstovaudamas bendrovės pažeistiems interesams, ginčija ne bendrovės, o atsakovo, kaip ieškovės vadovo G. U. neteisėtai sudarytą sandorį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą, laikėsi šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir dėl to pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti.

4628. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

4829. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė BUAB „Andrada“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 6. 2. Atsakovai G. U. ir A. U. nurodė, kad dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 9. 4. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė turi neabejotiną ir... 10. 5. Pareikštam reikalavimui atsakovai prašė taikyti senaties terminą,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 6. Apeliaciniu skundu atsakovai G. U. ir A. U. prašo panaikinti Vilniaus... 13. 6.1. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė materialinės, procesinės teisės... 14. 6.2. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškinio actio Pauliana... 15. 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Andrada“ prašo... 16. 7.1. Ginčo sandorio, t. y. 2014 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties,... 17. 7.2. Atsakovai būdami artimieji giminaičiai (motina ir sūnus) sudarė... 18. 7.3. Atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 11 bankinių pavedimų... 19. 7.4. Nei ĮBĮ, nei CPK nenumato kreditorei ar bankroto administratoriui... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo... 23. 9. Nors atskiras prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus nereiškiamas,... 24. 10. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas.... 25. 11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad iš prašomų... 26. Dėl actio Pauliana būtinųjų sąlygų... 27. 12. Actio Pauliana – kreditorių teisių gynimo būdas, užkertantis kelią... 28. 13. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo... 29. 14. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog apeliantai... 30. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės momento... 31. 15. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovė savo... 32. 16. Taigi viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi... 33. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje... 34. 18. Taigi, šiuo atveju apeliantai nepagrįstai kreditorės ir skolininką... 35. Dėl pažeistų kreditorės teisių... 36. 19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčo sandoris negali... 37. 20. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę,... 38. 21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas dovanojimo... 39. 22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 11 punkte... 40. Dėl senaties termino ... 41. 23. Apeliantai tvirtina, kad teismas netinkamai vertino ieškinio actio... 42. 24. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu... 43. 25. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką faktų... 44. 26. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės... 45. 27. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog terminas bankroto... 46. 28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 48. 29. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas ruošiant... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti...