Byla e2A-210-657/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3dalyvaujant apelianto A. R. atstovui advokatui Aurimui Navikui,

4atsakovo S. R. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atstovaujamo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-5429-435/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Ginčo esmė

91.

10Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. R. 18 535,68 Eur skolos, 4 633,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Nurodė, kad 2005 m. sausio mėn. 19 d. savo broliui – atsakovui S. R. notarine tvarka išdavė įgaliojimą parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 13,43 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 10,75 ha ir 9,49 ha žemės sklypus, esančius ( - ). Broliu visiškai pasitikėjo, todėl įgaliojime numatė jam teisę parduoti ieškovui priklausantį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. 2005 m. sausio 20 d. įgaliotinis sudarė tris žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis ieškovo vardu P. K. už 26 000,00 Lt pardavė 13,43 ha žemės sklypą, esantį ( - )., už 17 000,00 Lt pardavė 10,75 ha žemės sklypą ir už 21 000,00 Lt pardavė 9,49 ha žemės sklypą, esančius ( - ). Bendra įgaliotinio sudarytų ieškovo vardu sandorių vertė – 64 000,00 Lt, kuriuos, kaip matyti iš sutarčių 3.2.1. punkto, įgaliotinis gavo prieš pasirašant sutartis. Visos trys sutartys buvo patvirtintos notaro. Kad nėra jam priklausiusių žemės sklypų savininku, ieškovas sužinojo atsitiktinai, kai 2005 m. liepos mėnesį gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė S. M. 2005 m. liepos 4 d. nutarimu panaikino dalį 2005 m. sausio 24 d. nutarimo apriboti nuosavybės teises į aukščiau nurodytus žemės sklypus. Pinigų, gautų už jam priklausiusį turtą, įgaliotinis ieškovui nėra perdavęs, todėl jie priteistini iš įgaliotinio. Kadangi įgaliotinis yra praleidęs protingumo kriterijus atitinkančius CK 2.150 straipsnyje numatytos pareigos perduoti turtą terminus daugiau nei penkeri metai, todėl įgaliotiniui už pastaruosius penkerius prievolės nevykdymo metus yra priskaičiuotinos 4 633,92 Eur palūkanos.

133.

14Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15177-451/2015 ieškinį tenkino. 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tenkino pareiškėjo – atsakovo S. R. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-15177-451/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

154.

16Atsakovas S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija fakto, kad pagal įgaliojimą atstovaudamas ieškovą A. R. 2005 m. sausio 20 d. sudarė jam nuosavybes teise priklausiusių trijų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su P. K. ir pagal šias sutartis gavo 18 535,68 Eur. Tačiau nesutinka, kad vykdant pavedimą gautų pinigų nėra perdavęs ieškovui. Visa nurodyta pinigų suma ieškovui buvo realiai perduota sandorių sudarymo dieną. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė CK 2.150 straipsnio numatytas pareigas – pateikti ataskaitą už savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Kartu su pinigais atsakovas ieškovui perdavė pirkimo – pardavimo sutartis bei grąžino įgaliojimą. Tuo metu atsakovas su ieškovu palaikė draugiškus santykius, todėl nematė reikalo raštu patvirtinti pinigų perdavimo faktą, be to, pats ieškovas nepageidavo būti nurodytas kaip gaunantis pinigus už ginčo sklypus asmuo dėl jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad apie parduotus žemės sklypus ieškovas sužinojo tik 2005 m. liepos mėnesį. Ieškovas išduodamas atsakovui 2005 m. sausio 19 d. įgaliojimą, žinojo, kad kitą dieną po įgaliojimo patvirtinimo, įvyks jam priklausiusių žemės sklypų pardavimas, pritarė turto pardavimo kainai ir sąlygoms. Pats atsakovui patvirtino, kad parduodami žemės sklypai nėra išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas jais. Atsakovui perdavus pinigus už parduotus žemės sklypus, ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, jų tarpusavio santykiai buvo geri, ką patvirtina ieškovo 2010 m. balandžio 7 d. sudarytas testamentas, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po mirties jis ketino palikti atsakovui. Jeigu pinigai grąžinti nebuvo, neaišku kodėl ieškovas kreipėsi į teismą tik praėjus 10 metų. Netiesiogiai pinigų perdavimą įrodo tai, kad ieškovas tokį ilgą laiko tarpą nesikreipė į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Apie žemės sklypų pardavimo sandorius ieškovui buvo žinoma jų sudarymo dieną, todėl ieškovas yra praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

195.

20Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

216.

22Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 2.150 straipsnį, nėra teisinio pagrindo reikalauti rašytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimą, todėl ieškovo ir jo atstovo argumentai, jog nesant rašytinio pakvitavimo apie pinigų grąžinimą atsakovas neįrodė, jog pinigus ieškovui grąžino, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pripažįstant, kad atstovo ir atstovaujamojo santykiuose atsiskaitymo sandoris neprivalėjo būti įformintas raštu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, jog šiuo atveju, liudytojų parodymai negali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone. Liudytoja J. K. patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovui buvo perduoti pinigai už parduotus žemės sklypus sandorių sudarymo dieną, ji tai tvirtino nuosekliai, tiksliai nurodydama sandorių sudarymo vietą ir laiką, bei patvirtindama aplinkybę, jog iš karto po sandorio sudarymo matė ieškovą su pinigais ir dokumentais, kuris pats jai patvirtino gavęs pinigus iš atsakovo už parduotus žemės sklypus. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Ieškovo atstovo aiškinimas, jog liudytoja atėjo į teismą smerkti ieškovo ir nepagrįstai teigia, kad jis elgiasi neteisingai, vertintinas kritiškai, kadangi duodama paaiškinimus liudytoja ne kartą pabrėžė, jog neturi jokio pykčio ieškovo atžvilgiu, jo nesmerkia, o priešingai, jo gailisi ir norėtų jam padėti. Aplinkybė kad liudytoja matė, jog ieškovas pinigus gavo, pati savaime negali būti vertinama, kaip priešingas nusistatymas ieškovo atžvilgiu. Tai, kad atsakovas pas antstolę 2016 m. sausio 18 d. pasirašė raštą dėl skolos mokėjimo, kuriuo pažadėjo grąžinti skolą dalimis, negali būti vertinamas kaip skolos pripažinimas jau vien dėl tos aplinkybės, jog iki surašant minėtą raštą atsakovui antstolė buvo išaiškinusi, kad priimtas teismo sprendimas turi būti vykdomas, kad atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas ir siekiant sustabdyti turto realizavimą yra galimas priteistos skolos dengimas dalimis. Atsakovui buvo išaiškintas antstolio reikalavimų privalomumas ir tokių reikalavimų nevykdymo pasekmės, atsakovo raštas buvo logiškas. Atsakovas nėra teisininkas ir, anot jo, neturėjęs reikalų su teisėsauga, neatmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, jog šiame rašte jis parašė tai, ką jam nurodė antstolė. Be to, iš karto sekę atsakovo veiksmai – ėjimas pas advokatą, operatyvus procesinių dokumentų rengimas siekiant atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje patvirtina, jog jis skolos nepripažino, nesutiko su priimtu teismo sprendimu ir siekė išnaudoti visas teisines priemones savo teisių gynimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negavo iš atsakovo, kaip įgaliotinio, pinigų už parduotą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Be to, nėra įrodymų, jog atsakovas už ieškovo pinigus būtų ką nors įsigijęs ar išleidęs kitoms reikmėms. Teismas vertina visas nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog ieškovas dėl nesumokėtų pinigų už parduotus sklypus į teismą kreipėsi tik po 10 metų, kad šalių svainis įsigijęs iš ieškovo žemės sklypus po metų juos pardavė tretiesiems asmenims, tai, kad ieškovas 2010 metais surašė testamentą atsakovui, kuriuo visą jo mirties dieną būsiantį turtą paliko atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodymo ir klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Surinktų įrodymų visuma, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas, turėdamas problemų su teisėsauga ir vengdamas turto arešto skubėjo perleisti savo nekilnojamąjį turtą, todėl pradžioje jis buvo parduotas artimiems giminaičiams, vėliau perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tikslu jis rašė įgaliojimus broliui, kuriuo labai pasitikėjo ir per jį, kaip atstovą, pardavė žemės sklypus, už kuriuos gavo pinigus tą pačią sklypų pardavimo dieną, nereikalaudamas jų pervesti į sąskaitą banke ir nerašydamas jokių pakvitavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinį, atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

257.

26Apeliaciniame skunde ieškovas A. R., atstovaujama advokato Aurimo Naviko prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

277.1.Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodymų vertinimo taisykles ir darė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nustatančią, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko atsakovui, tvirtinusiam, kad jis perdavė pinigus ieškovui, o ne ieškovui, neigusiam pinigų perdavimą. Teismas taikė neigiamas įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmes, kai tokia pareiga ieškovui net nebuvo kilusi, kita vertus, teismo nurodytos kaip ieškovo neįrodytos aplinkybės net nebuvo įrodinėjimo dalyku. Sprendimui esant nepagrįstam, jo išvados, jog atsakovas ieškovo vardu gautų pinigų nenaudojo turto įsigijimui, aspektu patvirtina ir pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas po to, kai jis ieškovo vardu sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ir iš pirkėjo gavo pinigus, 2007 m. balandžio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį ( - ).

287.2. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas įvykdė jam tekusią pareigą įrodyti pinigų sumokėjimo ieškovui faktą. Atsakovo nurodytos pinigų mokėjimo aplinkybės yra prieštaringos ir nenuoseklios. Liudytojas P. K. nepatvirtino aplinkybės, jog pinigai už parduotus žemės sklypus yra grąžinti ieškovui. Atsakovas kiekvieną kartą nurodydavo vis kitokias pinigų perdavimo aplinkybes, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, šių prieštaravimų ir nenuoseklumų visiškai nevertino. Atsakovo paaiškinimai neatitinka kasacinio teismo suformuluotų šalies parodymams keliamų nuoseklumo reikalavimų, teismas turėjo jais nesiremti. Liudytojas P. K. 2016 m. liepos 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad pirkti žemės sklypus jam pasiūlė S., t. y. atsakovas, kad būtent su juo tarėsi dėl žemės sklypų kainos, važiavo apžiūrėti sklypų, o su ieškovu nei prieš sandorį, nei po jo nebendravo. Teismas prieštaravimų nepašalino. Liudytojos J. K. parodymai, priešingai nei sprendė teismas, negali būti laikomi pakankamais pinigų sumokėjimo aplinkybei patvirtinti. Liudytojos J. K. išreikšta nuomonė apie ieškovą rodo jos akivaizdų ir tendencingą nusiteikimą prieš jį, todėl yra svarus pagrindas abejoti jos paaiškinimų objektyvumu ir patikimumu. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šios liudytojos parodymų, ieškovo paaiškinimų, atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui taikytos kardomosios priemonės. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas dėl nesumokėtų pinigų už parduotus sklypus į teismą kreipėsi tik po 10 metų, kad šalių svainis, įsigijęs iš ieškovo žemės sklypus po metų juos pardavė tretiesiems asmenims, kad ieškovas 2010 metais surašė testamentą atsakovui, kuriuo visą jo mirties dieną būsiantį turtą paliko atsakovui, jog ieškovas, turėdamas problemų su teisėsauga, skubėjo perleisti savo nekilnojamąjį turtą, nei visos kartu, nei kiekviena iš jų atskirai niekaip nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto, ką šioje byloje turėjo įrodyti atsakovas, ir yra niekuo nepagrįsta faktinių aplinkybių interpretacija. Be to, šias aplinkybes yra paaiškinęs ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, šių paaiškinimų visiškai nevertino. Ieškovas yra nurodęs, jog į teismą kreipėsi tik besibaigiant dešimtiems metams po to, kai jis sužinojo apie žemės sklypų pardavimą.

297.3. Teismas pinigų sumokėjimo aplinkybę, kurią šioje byloje turėjo pareigą įrodyti atsakovas, turėjo laikyti ne tik neįrodyta, bet net paneigta byloje esančių antstolės R. P. parodymų bei paties atsakovo 2016 m. sausio 18 d. antstolės kontoroje surašyto rašto, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino. Šio rašto neatitikimas atsakovo valiai negali būti grindžiamas antstolės veiksmais, jei tų veiksmų neteisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Antstolės R. P. paaiškinimai apie atsakovo veiksmus apsilankius jos kontoroje bei paties atsakovo surašyto rašto, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, įrodomoji galia vienareikšmiai nusveria įrodomąją galią teismo sprendime nurodytų įrodymų ir aplinkybių, kurių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas perdavė ieškovui pinigus dar tą pačią dieną, kai buvo sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai.

308.

31Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašus. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

329.

33Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas tvirtindamas, jog negavo iš atsakovo, kaip įgaliotinio pinigų už parduotą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą. Apeliantas remiasi pavieniais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visuma, o tai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir darė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Viso proceso metu atsakovo nurodyti faktiniai duomenys dėl bylos svarbių aplinkybių iš esmės nesiskyrė. Kadangi atsakovas savo paaiškinimuose iš esmės nurodė savo turiniu tapačius faktus, nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovo parodymai nenuoseklūs, todėl Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi atsakovo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti leistini įrodymai – liudytojos J. K. parodymai. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojos J. K. parodymai, kurie pasak ieškovo, patvirtina šios liudytojos priešiškumą jo atžvilgiu, yra išimti iš konteksto. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas už ieškovo pinigus būtų ką nors įsigijęs ar išleidęs kitoms reikmėms. Taigi, ieškovo nurodyta aplinkybė apie neva atsakovo negrąžintų pinigų panaudojimo faktą yra ne tik, kad neįrodyta, bet ir paneigiama pateikiamais rašytiniais įrodymais. Teismas teisėtai ir pagrįstai nesirėmė paties ieškovo parodymais kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, kadangi ieškovo parodymai yra ne tik akivaizdžiai prieštaraujantys tarpusavyje, bet ir nelogiški. Pinigai už parduotus žemės sklypus ieškovui buvo grąžinti tą pačią sandorių sudarymo dieną, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovas žinojo apie sandorių sudarymą bei kam žemės sklypai yra parduodami. Ieškovas surašydamas įgaliojimą jau žinojo, kad žemės sklypai nėra areštuoti ir siekė kuo greičiau juos parduoti, ką patvirtina aplinkybė, kad sandoriai sudaryti kitą dieną po įgaliojimo sudarymo. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo pas antstolę surašytas raštas negali būti vertinamas kaip skolos pripažinimas. Teismas įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė, kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo santykius, todėl naikinti skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

3410.

35Atsakovas su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2004 m. balandžio 20 d., 2007 m. balandžio 19 d., 2007 m. kovo 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Kredito sutartį Nr. ( - ), VĮ „Registrų centras“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. (8.4.3.)ŠG-1526. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su apeliacinio skundo argumentais ir ieškovo atstovo pridedamais naujais rašytiniais įrodymais.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3911.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

4112.

42Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio santykius bei teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį aiškinimo ir taikymo.

4313.

44CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

45Dėl naujų įrodymų priėmimo

4614.

47Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus. Nurodė, kad būtinybė pateikti juos su apeliaciniu skundu iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

4815.

49Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis: 1) ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

5016.

51Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).

5217.

53Teisėjų kolegija vertinimu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys apie atsakovo S. R. ir jo sutuoktinės vardu turėtą ir turimą turtą iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo juos priimti.

5418.

55Atsakovo S. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi.

56Dėl ieškinio senaties

5719.

58Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Apelianto nuomone, jis nėra praleidęs senaties termino, nes apie sudarytus sandorius sužinojo 2005 m. liepos mėnesį, kai gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. pranešimą Nr. 38-SD-2-2394, kuriame buvo nurodyta, kad panaikintas 2005 m. sausio 24 d. nutarimas apriboti ieškovo teises į žemės sklypus. Atsakovo atstovės nuomone, ieškovas apie sandorį žinojo jo sudarymo dieną, t.y. 2005 m. sausio 20 d. ir tai jos nuomone patvirtina VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. (8.4.3.)ŠG-1526, kuriame nurodyta, jog pažymas sandoriams 2004 m. gruodžio 23 d. atsiėmė A. R..

5920.

60Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šio prašymo.

6121.

62Pagal CK 1.31 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

6322.

64Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

6523.

66Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas norėjo parduoti žemės sklypus. Tačiau nesutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškinio senaties pradžia laikytina data, kai buvo paimtos pažymos sandoriams. Kaip matyti iš kitų byloje esančių įrodymų – įgaliojimas parduoti žemės sklypus buvo pasirašytas tik 2016 m. sausio 19 d., sandoriai sudaryti 2016 m. sausio 20 d. Iš byloje pateikto 2005 m. sausio 24 d. nutarimo nustatyta, kad buvo apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą žemės sklypus: 13,43 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 10,75 ha ir 9,49 ha žemės sklypus, esančius ( - ). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovo A. R. nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo registruotos iki 2005 m. vasario 3 d. Pareiga įgaliotiniui atsiskaityti su įgaliotoju atsirado tik sudarius sandorius, t. y. ne anksčiau kaip 2005 m. sausio 20 d. Kad šią dieną buvo atsiskaityta atsakovas įrodinėjo tik liudytojos J. K. parodymais. Jokių kitokių įrodymų byloje nepateikta. Tuo tarpu ieškovas A. R. teigimu apie sudarytus sandorius ir savo teisės pažeidimą (kad negavo pinigų) jis sužinojo gavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. pranešimą Nr. 38-SD-2-2394. Iš pateikto 2016 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą matyti, jog atsakovas S. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nurodė, jog su broliu susipykę maždaug prieš 10 metų, kas paneigia jo paaiškinimus, kad santykiai su broliu visą laiką buvo geri. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, būtent 2005 m. liepos 5 d. laikytina teisės į ieškinį atsiradimo momentu, t. y. momentas, kai ieškovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra dešimt metų. Ieškinys teismui paduotas 2015 m. gegužės 20 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

67Dėl ieškovo reikalavimų priteisti 18 535,68 Eur skolos ir 4 633,92 Eur palūkanų

6824.

69Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. 2005 m. sausio 19 d. davė įgaliojimą S. R. parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius ( - ). Įgaliojimas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto ( - ) notarų biuro notarės B. V.. 2005 m. sausio 20 d. buvo sudaryti trys žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai, patvirtinti Kauno ( - ) notarų biuro notarės S. B.: 13,43 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). buvo parduotas už 26 000,00 Lt, 10,75 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). buvo parduotas už 17 000,00 Lt, 9,49 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). buvo parduotas už 21 000,00 Lt. Bendra ieškovo vardu įgaliotinio sudarytų sandorių vertė sudarė 64 000,00 Lt, kuriuos įgaliotinis gavo prieš pasirašant sutartis (sutarčių 3.2.1. p.).

7025.

71Nagrinėdamas bylą teismas turi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes susieti su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų teisės normų hipotezėmis. Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti, ar egzistuoja konkrečiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba nebuvimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

7226.

73Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

7427.

75Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Įgaliojimas, būdamas vienašaliu sandoriu, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (CK 6.150 str.).

7628.

77Prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Ši teisės norma nereglamentuoja ataskaitos apie savo veiklą formos, nereikalauja jos rašytinės formos. Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016).

7829.

79Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

8030.

81Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

8231.

83Pagal CK 6.65 straipsnį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Ši nuostata – dispozityvioji, nes šalims leidžiama susitarti kitaip. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą.

8432.

85Pakvitavimas gali būti išduotas ir patvirtinti prievolės atsiskaityti įvykdymą, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui, siekiant įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą. Byloje nėra pateikta nei rašytinės įgaliotinio ataskaitos nei kreditoriaus išduoto rašytinio pakvitavimo apie prievolės įvykdymą. Kadangi įstatymo nuostatos (CK 6.65 str., 6.929 str.), reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja rašytinės atsiskaitymo formos, nesant tiesioginių įrodymų, pinigų sumokėjimo aplinkybė privalo būti įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Savo teiginius šalys privalėjo įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.), o teismas pateiktus įrodymus įvertinti (CPK 185 str. 1 d.).

8633.

87Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui teko pareiga įrodyti aplinkybę, jog jis negavo iš atsakovo reikalaujamos priteisti sumos, ir ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Iš esmės teismas savo išvadas grindė tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovui tuo metu buvo pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – namų areštas, kad 2010 m. balandžio 7 d. surašė testamentą atsakovo naudai, kad dešimt metų nereikalavo, kad atsakovas grąžintų pinigus, bei remdamasi liudytojos J. K. parodymais, kad pinigai ieškovui buvo perduoti sandorio sudarymo dieną.

8834.

89Teisėjų kolegija, remdamasi žemiau išdėstytais argumentais, šią teismo išvadą vertina kaip teisiškai nepagrįstą, padarytą neatsižvelgus į ginčo esmę, jam išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų hipotezėse įtvirtintas jų taikymo sąlygas, netinkamai nustačius ieškovo ir atsakovo įrodinėjimo pareigos apimtis.

9035.

91CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Įgaliotojas privalo tuojau pat priimti iš įgaliotinio visa, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį (CK 6.761 str. 2 d.). Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapačią pareigą atstovui / įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju / įgaliotoju įvykdžius pavedimą. Pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str.) atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis įvykdė pareigą atstovaujamajam (ieškovui) pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir perdavė visa, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

9236.

93Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius ieškovo vardu sudarė atsakovas S. R., veikdamas pagal ieškovo išduotą įgaliojimą. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypai buvo parduoti šalių svainiui P. K. už 64 000,00 Lt. Apklaustas liudytoju byloje P. K. nurodė, jog dėl sklypų pirkimo ir jų kainos tarėsi su atsakovu S. R.. Sudarant sandorius pas notarą ieškovas nedalyvavo, pinigus buvo sumokėjęs atsakovui S. R. dar iki sudarant sandorius.

9437.

95Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojos antstolės R. P. parodymų, kad atsakovas S. R., atvykęs antstolės kontorą kaip ir visi skolininkai elgėsi nemandagiai, o išaiškinus skolininko teises pats 2016 m. sausio 18 d. parašė įsipareigojimą, kuriame nurodė, jog visos skolos sumokėti negali ir prašo leisti skolą mokėti dalimis (01:42 – 01:45). Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad rašto turinį padiktavo antstolė, tačiau pats atsakovas, nei teismo posėdyje, nei atsiliepime į apeliacinį skundą, nei kituose procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nenurodė.

9638.

97Teismas vertindamas liudytojos šalių sesers J. K. parodymus, konstatavo, jog liudytoja nuosekliai tvirtino, jog matė, kaip ieškovas pinigus gavo. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes perklausius 2016 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teismo posėdžio metu liudytoja tvirtino, jog pinigų perdavimo fakto nematė, tik matė, kad ieškovas grįžo su dokumentais ir nepermatomu maišeliu, kiek pinigų buvo nežino, kiek atiduoti turėjo nežino, todėl atsakovas nieko neskolingas (laikas 02:13:59 – 02:14:30; 02:20:20 – 02:21:56). Liudytojos J. K. parodymus taip pat negalima vertinti kaip nuoseklius, nes pradžioje ji tvirtina, jog nematė pinigų perdavimo fakto, po to, kad matė pinigus maišelyje surištus kanceliarinėmis gumytėmis, be to, teismo posėdyje nuolat tvirtino, kad ieškovui reikalinga psichologinė pagalba, kad apie tai, jog pinigai grąžinti kalbėjo su atsakovu S. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojos parodymai iš dalies prieštarauja liudytojo P. K. parodymams, kad pinigus perdavė atsakovui S. R. dar iki sandorių sudarymo, tiek ir liudytojos antstolės R. P. parodymams, kad atsakovas prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

9839.

99Nors nagrinėjamu atveju yra netaikomas CK 1.93 straipsnyje yra nustatytas ribojimas remtis liudytojų parodymais sandorio įvykdymo faktui įrodyti, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovo bei liudytojos J. K. nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nuo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimt metų bei tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė, ar kad ieškovas 2010 m. surašė testamentą atsakovo naudai, įrodo, jog atsakovas ieškovui yra perdavęs pagal 2005 m. sausio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorius gautus 64 000,00 Lt.

10040.

101Aplinkybes, jog su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Bylos įrodymų pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas neperdavė ieškovui visa, ką yra gavęs vykdydamas įgaliojimą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 18 535,68 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

10241.

103Apeliantas A. R., vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašė priteisti iš atsakovo S. R. 4 633,92 Eur palūkanas priskaičiuotas už penkerius metus.

10442.

105CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

10643.

107Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. R. neperdavė pagal įgaliojimą gautų pinigų, taigi piniginė prievolė yra neįvykdyta. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokių rašytinių sutarčių dėl pinigų grąžinimo, palūkanų mokėjimo. Pareiga skolininkui, mokėti palūkanas atsiranda tik praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas A. R. būtų šių pinigų pareikalavęs anksčiau, nei tik pateiktu ieškiniu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nebuvo aktyvus ir operatyvus gindamas savo pažeistas teises, todėl nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų ir priteisti jas už praėjusį penkerių metų laikotarpį.

10844.

109CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kaip jau minėta įstatyminių palūkanų dydis, kuris kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

110Dėl bylos baigties

11145.

112Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį).

11346.

114Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukščiau išvardintoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 2 p.).

115Dėl bylinėjimosi išlaidų

11647.

117Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 93 str. 5 d.).

11848.

119Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas A. R. prašė priteisti 2 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 1 621,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 042,00 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 000,00 Eur atstovavimo išlaidos, viso apeliantas turėjo 3 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.

12049.

121Atsakovas S. R. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo turėtas išlaidas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais sudaro 3 000,00 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovui S. R. iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

12250.

123Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinta 80 proc.) ieškinio reikalavimų, iš atsakovo S. R. ieškovui A. R. priteistina 2 993,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš ieškovo A. R. atsakovui S. R. priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėjimų įskaitymą iš atsakovo S. R. ieškovui A. R. priteistina 2 393,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

12451.

125Valstybė viso patyrė 526,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 521,00 Eur atidėtas žyminis mokestis ir 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš apelianto A. R. valstybei priteistina 105,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo S. R. valstybei priteistina 421,18 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.).

126Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

127Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

128Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

129Ieškinį tenkinti iš dalies.

130Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas ( - ) ieškovui A. R., asmens kodas ( - ) 18 535,68 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 68 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 535,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 393,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

131Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

132Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas ( - ) valstybei 105,30 Eur (vieną šimtą penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

133Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas ( - ) valstybei 421,18 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 18 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

134Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. dalyvaujant apelianto A. R. atstovui advokatui Aurimui Navikui,... 4. atsakovo S. R. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Ginčo esmė... 9. 1.... 10. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. R.... 11. 2.... 12. Nurodė, kad 2005 m. sausio mėn. 19 d. savo broliui – atsakovui S. R.... 13. 3.... 14. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių civilinėje... 15. 4.... 16. Atsakovas S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 5.... 20. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė... 21. 6.... 22. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 2.150... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 7.... 26. Apeliaciniame skunde ieškovas A. R., atstovaujama advokato Aurimo Naviko... 27. 7.1.Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodymų... 28. 7.2. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima... 29. 7.3. Teismas pinigų sumokėjimo aplinkybę, kurią šioje byloje turėjo... 30. 8.... 31. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo... 32. 9.... 33. Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį... 34. 10.... 35. Atsakovas su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 11.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 41. 12.... 42. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 43. 13.... 44. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą,... 45. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 46. 14.... 47. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro... 48. 15.... 49. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 50. 16.... 51. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai... 52. 17.... 53. Teisėjų kolegija vertinimu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto... 54. 18.... 55. Atsakovo S. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų... 56. Dėl ieškinio senaties... 57. 19.... 58. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Apelianto nuomone, jis... 59. 20.... 60. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė, todėl... 61. 21.... 62. Pagal CK 1.31 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga... 63. 22.... 64. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1... 65. 23.... 66. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas norėjo parduoti žemės sklypus.... 67. Dėl ieškovo reikalavimų priteisti 18 535,68 Eur skolos ir 4 633,92 Eur... 68. 24.... 69. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. 2005 m. sausio 19 d. davė įgaliojimą... 70. 25.... 71. Nagrinėdamas bylą teismas turi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes... 72. 26.... 73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo... 74. 27.... 75. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Įgaliojimas,... 76. 28.... 77. Prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už... 78. 29.... 79. Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir... 80. 30.... 81. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas... 82. 31.... 83. Pagal CK 6.65 straipsnį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo... 84. 32.... 85. Pakvitavimas gali būti išduotas ir patvirtinti prievolės atsiskaityti... 86. 33.... 87. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui teko... 88. 34.... 89. Teisėjų kolegija, remdamasi žemiau išdėstytais argumentais, šią teismo... 90. 35.... 91. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, ką gavo vykdydamas... 92. 36.... 93. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo... 94. 37.... 95. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojos antstolės R. P.... 96. 38.... 97. Teismas vertindamas liudytojos šalių sesers J. K. parodymus, konstatavo, jog... 98. 39.... 99. Nors nagrinėjamu atveju yra netaikomas CK 1.93 straipsnyje yra nustatytas... 100. 40.... 101. Aplinkybes, jog su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, turėjo įrodyti... 102. 41.... 103. Apeliantas A. R., vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašė... 104. 42.... 105. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę... 106. 43.... 107. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. R. neperdavė pagal... 108. 44.... 109. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali... 110. Dėl bylos baigties... 111. 45.... 112. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą,... 113. 46.... 114. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukščiau išvardintoms byloje... 115. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 116. 47.... 117. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 118. 48.... 119. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas A. R. prašė priteisti 2 121,00 Eur... 120. 49.... 121. Atsakovas S. R. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo turėtas... 122. 50.... 123. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinta 80 proc.) ieškinio... 124. 51.... 125. Valstybė viso patyrė 526,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,... 126. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir... 128. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių pakeisti, jo... 129. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 130. Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas ( - ) ieškovui A. R., asmens kodas... 131. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 132. Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas ( - ) valstybei 105,30 Eur (vieną... 133. Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas ( - ) valstybei 421,18 Eur (keturis... 134. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....