Byla 2-1986-798/2016
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovė „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vilniaus energija“ kreipėsi į bankrutuojančios viešosios įstaigos (toliau – BVšĮ) „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto administratorių su prašymu patvirtinti 471 826,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą (t. I, b. l. 4–5).
  2. BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto administratorius atsiliepime į prašymą sutiko su 53 328,58 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalimi, su likusia 418 498,35 Eur dydžio suma nesutiko ir prašė teismo jos netvirtinti. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. lapkričio 6 d. raštas, dėl 418 498,35 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, grindžiamas pateikiamomis sąskaitomis faktūromis už kolektorių ir techninių koridorių nuomą, tačiau bankroto administratoriui nebuvo perduotos ir nėra žinomos UAB „Vilniaus energija“ ir VŠĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartys, bet to atskaovės buhalterinės apskaitos duomenys nefiksuoja atitinkamų įsipareigojimų pagal apreiškėjos nurodytas sąskaitas faktūras. UAB „Vilniaus energija“ daromos nuorodos į 2006 m. ir 2014 m. procesinius teismų sprendimus nepagrįstos, kadangi minėtais teismų procesiniais sprendimais buvo išspręstas atitinkamos sumos priteisimo UAB „Vilniaus energija“ naudai klausimas tik už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2005-05-31. Administratoriui nėra žinomas ir nėra pateiktas joks teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis UAB „Vilniaus energija“ teisę į atitinkamas pinigines sumas už kolektorių ir techninių koridorių nuomą ir / ar patirtus nuostolius, laikotarpiu nuo 2005-05-31 iki 2015-09-29 (t. I, b. l. 7–9).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ prašymą patvirtinti jos 418 498,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto byloje.
  2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

59.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ 53 328,58 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, sprendė, kad šis finansinis reikalavimas tvirtinamas ne ginčo tvarka.

69.2. Iš pareiškėjos 2016-05-23 rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, jog 63 914,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro 39 633,09 Eur skola ir 24 281,51 Eur palūkanos; šis reikalavimas kildinamas iš Vilniaus apygardos teismo neįvykdyto 2006 m. kovo 23 d. sprendimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo priteista 333 455, 46 Lt nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais bei 7 434,55 Lt žyminio mokesčio ir 258 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei metinės palūkanos 6 procentų dydžio nuo 333 455,46 Lt sumos, jas skaičiuojant nuo 2005-07-12. Ieškovas pateikė pažymą, pagrindžiančią kokiu būdu apskaičiuota nesumokėta pagal šį teismo sprendimą skola. Iš skaičiavimo lentelės teismas nustatė, kad 24 281,51 Eur dydžio palūkanas apskaičiavo nuo sąskaitų faktūrų išrašymo 2005-03-15 iki 2005-05-31. Teismo vertinimu, tai, kad tokio dydžio palūkanos nebuvo priteistos Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu, apskaičiuoti jas už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2005-05-31 nebuvo pagrindo, nes palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2005-07-12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja palūkanų už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2005-05-31, todėl jos reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą pagal neįvykdytą teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 15 d. nutartį, 63 914,60 Eur sumos dalyje, dėl 24 281,51 Eur patvirtinimo atmetė. Be to, teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimas įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, todėl nesumokėtų sumų pagal skaičiavimas, remiantis ne teismo įsiteisėjusiu sprendimu, o išrašytomis sąskaitomis, laikotarpiu nuo 2002-11-29 iki 2005-05-31, už kolektorių nuomą, yra netinkamas skolos skaičiavimas.

79.3. Dalyje dėl 418 498,35 Eur kreditorinio reikalavimo pagal pateiktas sąskaitas faktūras už kolektorių nuomą, laikotarpiu nuo 2005-01 mėn. iki 2015-09 mėn., teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog reikalavimas grindžiamas išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir sudaryta 2004-06-21 pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartimi Nr. 231, tačiau nesant pasirašytam sutarties priedui dėl nuomos mokesčio skaičiavimo sąlygų, su kuriuo atsakovė nesutiko, kad nuomos mokesčio dydis nebuvo sutartas, sprendė, jog pareiškėja neturi pagrindo reikalauti nuomos mokesčio sutarties pagrindu, o turi teisę į nuostolius, kurie atsirado atsakovei naudojantis požeminiais kolektoriais. Finansinis reikalavimas tuo pagrindu, kad pareiškėjai padaryti tam tikro dydžio nuostoliai nebuvo pareikštas, todėl teismas negalėjo daryti išvadų dėl nuostolių dydžių. Vertino, kad pareiškėja, siekdama, kad būtų patvirtintas finansinis reikalavimas, grindžiamas jai atsiradusiais nuostoliais dėl atsakovės naudojimosi kolektoriais, gali kreiptis į bankroto administratorių (t. II, b. l. 148–150).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl 471 826,93 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ bankroto byloje.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliantė nėra ir negali būti atsakinga ir / ar prisiimti rizikos dėl to, jog Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimas įsiteisėjo tik 2014-03-15.
    2. Apeliantė turi teisę reikalauti užmokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais, kadangi šie prejudiciniai faktai yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiame 2006 m. kovo 23 d. sprendime. Dėl atsakovės nesąžiningumo (atsisakymo pasirašyti nuomos sutarties priedą) pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 14 d. 03-14 nutartyje.
    3. Kadangi atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantys radiofikacijos tinklai užima pareiškėjos valdomus kolektorius ir techninius koridorius, todėl pareiškėja neturėjo nei pareigos, nei galimybės tiekti sąskaitas faktūras ne atsakovei, o kitiems asmenims (t. II, b. l. 162–164).
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantė, teigdama, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jai yra suteikta teisė, net ir nesant tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties, išrašyti sąskaitas faktūras už kolektorių nuomą, neįrodinėjant tokio nuomos mokesčio dydžio, sąmoningai klaidina teismą ir nutyli esminę reikšmę turinčias aplinkybes.
    2. Ginčas kilo ne dėl nuomos mokesčio, o dėl nuostolių atlyginimo, todėl šiuos nuostolius apeliantė turi įrodinėti ne tik išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Kadangi apeliantė neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 418 498,35 Eur dydžio reikalavimą atmetė.
    3. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nėra konstatuota apeliantės besąlygiška teisė reikalauti užmokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais neribotą laiką į priekį.
    4. Pripažįsta, kad UAB „Vilniaus energija“ pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus turi teisę reikalauti nuostolių už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2005-05-31 (48 988,65 Eur) ir atsakovės bankroto administratorius šioje dalyje su finansiniu reikalavimu sutiko bei paprašė teismo patvirtinti.
    5. Jeigu apeliantė patyrė nuostolių dėl to, kad nebuvo sudaryta nuomos sutarties, kuria nesusitarta dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, ji turi teisę reikalauti jų atlyginimo, o ne nuomos mokesčio.
    6. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nuostolių dydis buvo nustatomas skiriant teismo ekspertizę, todėl reikalavimas dėl nuostolių dydžio nustatymo turi būti nagrinėjamas ne bankroto byloje, o atskiroje civilinėje byloje.
    7. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad turi teisę teikti BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ sąskaitas faktūras ir reikalauti jas apmokėti po to, kai buvo sudaryta 2004-06-21 praeinamų kolektorių koridorių nuomos sutartis Nr. 231. Mano, jog kreditorius negali vienašališkai nustatyti kainos ir reikalauti apmokėjimo pagal sąskaitas faktūras. Be to per ginčo laikotarpį nuomos mokesčio dydis didėjo, tačiau dėl kainų pokyčio apeliantė jokių paaiškinimų nepateikė (t. II, b. l. 167–170).

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl prejudicinių faktų

  1. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-62534/06, ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ 333 455, 46 Lt nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, laikotarpiu nuo 2002-11-01 iki 2005-05-31; 7 434, 55 Lt žyminio mokesčio; 258 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 333 455,46 Lt sumos už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. I, b. l. 71–87). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1/2014, Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose (žr. šios nutarties 13 punktą) nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią.

10Dėl reikalavimo teisės ir pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Apeliantė UAB „Vilniaus energija“ turi teisę reikalauti užmokesčio už atsakovės naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais, kadangi:
    1. Apeliantė UAB „Vilniaus energija“ naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais kolektoriais ir techniniais koridoriais panaudos pagrindais pagal 2000 m. sausio 19 d. su Vilnius miesto savivaldybe sudarytą panaudos sutartį, o atsakovei BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ nuosavybės teise priklausantys radiofikacijos tinklai užima dalį apeliantės valdomų kolektorių ir techninių koridorių.
    2. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1036-11/03, atsakovė VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ buvo įpareigota per 10 dienų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su UAB ,,Vilniaus energija“ praeinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartį Nr. 231, atitinkančią ieškovo pateiktą redakciją; tokia sutartis buvo pasirašyta 2004 m. birželio 11 d., tačiau atsakovė VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ atsisakė pasirašyti sutarties priedą Nr. 1, kuriame buvo pateiktas nuomos mokesčio skaičiavimas.
    3. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatyta, kad 2000 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi nuosavybės teisę į tinklus, atsakovė VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ perėmė visas pardavėjos AB ,,Lietuvos telekomas“ teises ir pareigas, susijusias su laidinio radijo tinklu, taip pat ir prievolę mokėti nuomos mokestį UAB ,,Vilniaus energija“ ir vykdyti visus nuomininko įsipareigojimus, faktiškai naudotis požeminiais pereinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais pradėjo 2002 m. balandžio 1 d., ir nuo šios datos tarp ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ir atsakovo VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ atsirado prievoliniai santykiai.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-14 nutartyje (c. b. Nr. 2A-1/2014) nurodė, kad „atsakovo elgesys, pasirašius nuomos sutartį, atsisakant pasirašyti jos priedą, kuriame išdėstytas nuomos mokesčio paskaičiavimas, atsisakant mokėti nuomos mokestį, paskaičiuotą sutartimi nustatyta tvarka, ir ginčijant sutarties sąlygą, kuri nustatyta įsitesėjusiu teismo sprendimu ir kurią atsakovas pasirašė, negali būti laikomas sąžiningu.
  2. Visi šie prejudiciniai faktai yra nustatyti Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendime, priimame civilinėje byloje Nr. 2-62534/20006, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1/2014, ir jų iš naujo įrodinėti nagrinėjamojoje byloje nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės neteisingai nurodytais argumentais, kad nesant pasirašytam sutarties priedui dėl nuomos mokesčio skaičiavimo sąlygų, su kuriuo atsakovė nesutiko bei dėl nuomos mokesčio dydžio šalys nesusitarė, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio sutarties pagrindu, o turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurie jam atsirado naudojantis požeminiai kolektoriais.
  3. Kaip jau minėta, apeliantė nagrinėjamojoje byloje finansinius reikalavimus kildina iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų: a) pagal teismo sprendimus bylose dėl skolų už šilumos energiją priteisimo, viso 4 339,93 Eur finansinio reikalavimo suma; b) pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-62534/20006, kuriuo apeliantei iš atsakovės buvo priteista 333 455,46 Lt nuostolių už naudojimąsi paeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, laikotarpiu nuo 2002-11-014 iki 2005-05-31, 7 434,55 Lt žyminio mokesčio, 258 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje. Nr. 2A-1/2014, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
  4. Atsakovė pripažįsta, kad UAB „Vilniaus energija“ pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus turi teisę reikalauti 4 339,93 Eur sumos pagal teismo sprendimus bylose dėl skolų už šilumos energiją priteisimo ir 48 988,65 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2005-05-31, todėl dėl 53 328,58 Eur (4 339,93 Eur + 48 988,65 Eur) finansinio reikalavimo šioje patvirtinimo atsakovės bankroto byloje neprieštaravo bei paprašė teismo patvirtinti. Tačiau atsakovė nesutinka su 24 281,51 Eur palūkanų dydžiu, paskaičiuotu pagal atsakovei išrašytas ir jos neapmokėtas sąskaitas faktūras už kolektorių nuomą, už laikotarpį nuo 2005-05-31 iki 2005-05-31. Taip pat administratorius ginčija nesumokėtą nuomos mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2005-05-31 iki 2005-09-29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo šio mokesčio skaičiuoti.
  5. Nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo įsiteisėjusiu 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1036-11/03, VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ buvo įpareigota per 10 dienų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su UAB „Vilniaus energija“ praeinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartį Nr. 231, atitinkančią ieškovo pateiktą redakciją. Tokia sutartis buvo pasiraišta 2004-06-11, tačiau VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atsisakė pasirašyti sutarties priedą Nr. 1, kuriame buvo pateiktas nuomos mokesčio skaičiavimas. UAB „Vilniaus energija“ pateikė BVšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ administratoriui sąskaitas faktūras, už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2015-09-29 bei pateikė skaičiuotes. Taigi, praeinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos mokestis buvo šalių sudarytos skaičiuojamas praeinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties pagrindu, atsakovei vienašališkai atsisakius pasirašyti sutarties priedą Nr. 1 dėl nuomos mokesčio skaičiavimo, todėl apeliantė turi teisę reikalauti nesumokėtų nuomos mokesčio sumų ir palūkanų Be to apeliantė, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-62534/20006, pagrindu, turi teisę ir į 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 333 455,46 Lt sumos už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, jog palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2005-07-12, tačiau teismas šių palūkanų neapskaičiavo ir apeliantei nepriteisė.
  6. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 24 d. nutartyje konstatuota, kad VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“, be teisinio pagrindo nesudarydama pereinamųjų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties su ieškove ir nemokėdama nuomos mokesčio, kurį ieškovas paskaičiuoja vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 843V patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifais, be pagrindo sutaupė šio dydžio nuomos mokesčius ieškovo sąskaita. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1/2014, taip pat konstatuota, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 30 d. Nr. 843V sprendimu buvo patvirtinti savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifai, kuriais šalys, sudarydamos šio savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartį, privalėjo vadovautis, todėl nuomos sutartimi nustatant nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, sutarties 4.5 punkte pagrįstai buvo nustatyta, kad nustatydamos nuomos mokestį, šalys vadovaujasi Vilniaus miesto valdybos sprendimu; būtent taip nuomos sutartimi buvo nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs 403 572,40 Eur dydžio finansinį reikalavimą pagal apeliantės pateiktas sąskaitas faktūras, išrašytas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., visai nepasisakė dėl šio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Iš apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų, lentelių dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad skola pagal atsakovės nepamokėtas sąskaitas surado 403 572,40 Eur (t. II, b. l. 73 – 74, 83–84, 90–91). Taip pat apeliantė 2015 m. lapkričio 6 d. rašte nurodo, kad atsakovė nėra visiškai įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. Nr. 2-62534/2006, taip pat už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. neapmokėjo jai pateiktų sąskaitų faktūrų už kolektorių nuomą (t. I, b. l. 53–54). Atsakovė nesutinka su apeliantės skaičiavimais, teigia, kad per ginčo laikotarpį nuomos mokesčio dydis didėjo, tačiau dėl kainų pokyčio apeliantė jokių paaiškinimų nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad šalys dėl nuomos mokesčio nesusitarė sutarties pagrindu, neišsprendė klausimo ir dėl 403 572,40 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo.
  8. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija, daro išvadą jog šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribojo neteisingomis išvadomis, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja palūkanų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nuomos mokesčio, dėl kurio skaičiavimo pagrįstumo taip pat buvo pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.
  9. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014).
  10. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti kreditorės reikalavimų pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nesiėmė, t. y., matydamas, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų, skaičiavimų nepakanka klausimui teisingai išspręsti, turėjo šalims patikslinti įrodinėjimo naštą (pavyzdžiui, įpareigoti pareiškėją pateikti teismui paaiškinimus (skaičiavimus) dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 843V patvirtintų savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas nuomos mokestis; pateikti duomenis apie paskaičiuoto mokesčio didėjimą (nedidėjimą) ir kt.), išsamiau vertinti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų turinį ir juose nustatytas aplinkybes. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, taip pat atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus nebuvo pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Vilniaus energija‘ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį šio klausimo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai