Byla 2A-915-657/2017
Dėl žemės sklypų ribos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovėms O. M. ir R. A. dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo, ir atsakovės O. M. patikslintą priešieškinį ieškovui V. R. dėl žemės sklypų ribos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas V. R. patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė nustatyti žemės sklypų, esančių ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir ( - ), Kaune (unikalus Nr. ( - )) ribą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2016 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo planą – atkarpa tarp jame nurodytų taškų 2 (X 6086773.05 / Y 492684.56) ir 3 (X 6086753.39 / Y 492697.03) valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994; įpareigoti atsakoves iš sklypo, esančio ( - ), patraukti tvorą, statinius ar kitus daiktus iki sklypų ribos bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 3-7). Patikslintą priešieškinį prašė atmesti (T.3, b.l. 55-58).
    2. Nurodė, kad pagal 1996 m. liepos 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą tvora sutapo su atsakovių sklypo matavimais. Iš UAB ,,Netkada“ 2015 m. spalio 21 d. tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad tvora net nesudaro tiesės, ji yra išlinkusi į ieškovo sklypo pusę. Ginčo tvoros poslinkis į ieškovo sklypą atsirado dėl neteisėtų atsakovės O. M. veiksmų, jai patraukiant tvorą dėl savo šiltnamio ir malkinės statybų, jau po abiejų sklypų matavimų atlikimo 1996 metais. Sklypų ribos atsakovei O. M. turėjo būti žinomos, ji pati dalyvavo jų nustatyme ir su jomis sutiko. Aplinkybė, kad atsakovės pastatė malkinę ir aptvėrė tvora sklypą vadovaudamosi klaidingais atstumais tarp statinių, nurodytais 1996 m. liepos mėn. parengtame jų žemės sklypo plane, nesuteikia joms teisės reikalauti nustatyti ribą iš naujo ir įregistruojant kitas taškų Nr. 9, 10, 11 koordinates. Malkinės įregistravimo VĮ Registrų centras pagrindas yra 2013 m. gruodžio 6 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Kartu su deklaracija buvo pateikti ir UAB „Inventora“ 2013 m. gruodžio 4 d. atlikti kadastriniai matavimai – statinių išdėstymo žemės sklype planas, kuris neatitinka ūkinio pastato faktinės padėties. Jame ūkinis pastatas yra atitrauktas nuo sklypo ribos, nors realiai taip nėra. UAB „Geomatininkų grupė“ pasinaudodama VĮ Registrų centras duomenimis parengė žemės sklypų ( - ) ir ( - ) suvestinį planą, tam, kad išskirti atstumus nuo statinių iki ribos skiriančios minėtus sklypus. Iš jo matyti, kad atstumas nuo atsakovėms priklausančio namo iki sklypo ribos toje vietoje, kur stovi malkinė, yra tik 4,17 m., o atsakovės teikė registruoti malkinę 4,15 m. ilgio, nors realiai malkinės ilgis plačiausioje vietoje yra 4,54 m. ir 0,37 m. patenka į ieškovo sklypą. Be to, nebuvo atlikta ūkinio pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka, nurodant faktiškas statinio kampų koordinates, faktišką statinio nulinę altitudę, statinio aukščiausio taško altitudes, statinio kampų atstumus nuo žemės sklypo ribų. UAB „Geomatininkų grupė“ kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo riba kerta atsakovių žemės sklype šalia tvoros esančius statinius – šiltnamį bei malkinę. UAB „Geomatininkų grupė“ atlikus ribų tikslinimą LKS-1994 koordinačių sistemoje matosi, kad jie identiški įregistruotiems 1996 m. atliktiems ieškovo ir atsakovių sklypų matavimams, kuriuos atsakovės yra patvirtinusios. Įregistruotų matavimų Kauno vietinėje koordinačių sistemoje taškai 1 (X 14315.47 / Y 10788.63) ir 2 (X 14295.80 Y 10801.11) atitinka UAB „Geomatininkų grupė“ 2016 m. balandžio 25 d. parengtame plane LKS-1994 koordinačių sistemoje taškus 2 (X 6086773.05 / Y 492684.56) ir 3 (X 6086753.39 / Y 492697.03). Pagal esamus dokumentus ši riba ir turi skirti sklypus. Patvirtinus šią ribą ieškovo sklypo plotas nesiskirs nuo teisiškai įtvirtinto. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus akte Nr. 08KAM-46831 pastabų dėl neteisingų matavimų ir neteisingai nustatytų ribų nėra. Šiandieninis matavimo prietaisų didesnis tikslumas nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti anksčiau atliktus ir teisiškai įregistruotus bei nenuginčytus matavimus. Nepagrįsti atsakovės O. M. argumentai, kad jos šiltnamis ir malkinė, patenkantys į ieškovo žemės sklypą, yra teisėti, todėl neaiškiai vertintina įteisinta sklypų riba. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nenagrinėjo ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo santykyje su minėtų statinių statybos teisėtumu. Atsakovės O. M. reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis. Jos ginčijama riba pamatuota ir įregistruota 1996 metais, o tuo metu galiojusiame CK buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
    3. Atsakovė O. M. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė nustatyti ieškovo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ) ir atsakovių žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) ribą pagal UAB „Netkada“ 2016 m. kovo 2 d. parengtą žemės sklypo planą tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994 yra: taško Nr. 9 x – 6086753,43, y – 492696.77, taško Nr. 10 x – 6086764,77, y – 492689,41, taško Nr. 11 x – 6086773.03, y – 492684.33; priteisti iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 149-156, T.4, b.l. 98-103).
    4. Nurodė, kad iš parengtos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovo siūloma riba tarp sklypų kerta atsakovei priklausančius statinius. Tai, kad teisinė sklypo riba neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimo neformuoti sklypo taip, kad jo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, išskyrus inžinerinius statinius, patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikta UAB „Žemėtvarkos darbai“ skiriamosios ribos taip ginčo sklypų išpildomoji nuotrauka. Iš jos matyti, jog teisinė sklypo riba kerta atsakovės šiltnamį ir malkinę, kurių statybos teisėtumas patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi. Iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ), riba eina per jo žemės sklype esančius statinius. Ginčo tvora tarp sklypų atitinka ilgą laiką nusistovėjusią žemės sklypų ribą bei ilgametį faktiškai nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą. Ginčo tvora yra įregistruota ir jos teisinė registracija nėra nuginčyta. Atsakovės O. M. pateikta UAB „Žemetra“ 2014 m. spalio 10 d. tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, jog statinio, esančio ( - ), atžvilgiu tvoros koordinatės realiai natūroje skiriasi nuo koordinačių, esančių plane – atstumas nuo pastato iki tvoros realiai yra mažesnis, atitinkamai 3,44 m ir 4,27 m, nei atstumas nuo pastato iki tvoros pagal planą, atitinkamai 3,52 m ir 4,35 m. Atstumų neatitikimai pagal planą ir natūroje statinio atžvilgiu patvirtina, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-1994 koordinačių sistemą yra atsiradusios ribų paklaidos. Tai, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra netikslios, patvirtina byloje pateikta Kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, jog ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ), riba eina per atsakovių žemės sklype esančius statinius. Negalima remtis ieškovo pateikta UAB „Žemėtvarkos darbai“ atlikta sklypų išpildomąja nuotrauka, kadangi ji parengta remiantis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančiomis, perkeltomis (transformuotomis) koordinatėmis, nors kaip matyti iš Kadastro žemėlapio ištraukos, ieškovo sklypo ribos yra akivaizdžiai netikslios, kadangi eina per statinius. Tai, kad teisinė ginčo sklypus skirianti riba yra netiksli, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 23 d. raštas Nr. 8SD-3649-(14.8.7), iš kurio matyti, jog atsakovės žemės sklypo, esančio( - ), planas, parengtas 1996 m. liepos mėn. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“, neatitinka esamos faktinės situacijos, nes žemės sklypo riba kerta pastatą. Šiame rašte nurodyta, kad žemės sklypo ribos ir koordinatės gali būti tikslinamos vietovėje pagal faktinį naudojimą. Tvora ribojasi ne tik su ieškovo žemės sklypu, tačiau eina dar per 5 sklypus, bet niekada nei su vienu iš šių sklypų savininkų ginčo dėl tvoros nebuvo, visi pripažino sklypų ribą iki tvoros ir sklypus naudoja iki tvoros. Jei tvora būtų buvusi statyta neteisėtai, VĮ Registrų centras būtų jos neregistravęs. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinio asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos laikomi teisingais tol, kol nėra nuginčyti. Ieškovui apie faktinį ginčo tvoros egzistavimą buvo žinoma nuo 2002 metų, tačiau iki šiol jokių pretenzijų atsakovei dėl tvoros jis nereiškė.
    5. Atsakovė R. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, prašė tenkinti atsakovės O. M. patikslintą priešieškinį bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. 3, b.l. 64-69). Nurodė, kad Geodezinis pagrindas buvo sudarytas pagal tarybiniais laikais galiojusią koordinačių sistemą, todėl transformuojant koordinates iš tarybinės į LKS - 1994 koordinačių sistemą, galėjo atsirasti paklaidos, dėl kurių atstumai tarp objektų planuose ir natūroje skiriasi. Nuo pat sklypo įsigijimo momento tvora jau stovėjo ir jos konfigūracija niekada nesikeitė, yra susiformavę ilgalaikiai žemės naudojimo santykiai. Tvora atskiria ir daugiau sklypų, visų jų savininkai pripažįsta, jog tvoros stovėjimo vieta yra faktinė sklypų riba. Tvora yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota. Ieškovui seniai buvo žinoma apie egzistuojančią tvorą, jokių pretenzijų jis nekėlė. Ginčydamas malkinės ir šiltnamio pastatymo teisėtumą administracinėje byloje ieškovas nekėlė versijos, kad statiniai stovi būtent jo sklype. Ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – nustatė ieškovo V. R. žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) ir atsakovių O. M. ir R. A. žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) ribą pagal UAB „Netkada“ 2016 m. kovo 2 d. parengtą žemės sklypo planą tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994 yra: taško Nr. 9 x – 6086753,43, y – 492696.77, taško Nr. 10 x – 6086764,77, y – 492689,41, taško Nr. 11 x – 6086773.03, y – 492684.33; priteisė iš ieškovo V. R. atsakovei O. M. 2 399,56 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 12,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (T.4, b.l. 126-136).
    2. Teismas nurodė, kad abiejų šalių žemės sklypų plotai pagal atliktus matavimus atitinka jų nuosavybės teise registruotus žemės sklypų plotus, ieškovo – 0,1966 ha, atsakovių – 0,0941 ha, sklypų kraštinių ilgiai nekinta. Jeigu būtų nustatyta riba pagal kurios nors vienos iš šalių pateiktą planą, jų žemės sklypo plotas nepadidėtų. Nors priešingos šalies žemės sklypo plotas galimai sumažėtų apie 7-9 m2, t. y. ieškovo 6,75 m2 lyginant su teisiškai įregistruota riba, o atsakovių 9 m2 – lyginant su dabar faktiškai naudojamų žemės sklypų dalimis, tačiau tam pagrįsti trūksta duomenų, be to, gali būti tikslinamos ribos iš priešingos žemės sklypų pusės. Nenustatyta, kad šalių žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skirtųsi daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad palyginus ieškovo ir atsakovių žemės sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinates, nurodytas UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1996 metų liepos mėnesį parengtame žemės sklypo, ( - ), plane ir 1996 metų lapkričio mėnesį parengtame žemės sklypo, ( - ), plane, jos iš esmės sutampa. Iš ieškovo žemės sklypo koordinačių žiniaraščio matyti, kad taško Nr. 1 koordinatės yra X 14315.47 / Y 10788.63, taško Nr. 2 koordinatės yra X 14295.80 / Y 10801.11 (T.1, b.l. 13, 16). Tokios pat ieškovo žemės sklypo taškų Nr. 1 ir Nr. 2 koordinatės yra nustatytos ir atsakovės sklypo ribų išpildomojoje nuotraukoje. Iš kadastro žemėlapio ištraukos bei išpildomosios nuotraukos matyti, kad ieškovo sklypas ribojasi tik su dalimi atsakovių sklypo. Ieškovo žemės sklypo ( - ), taškas Nr. 2 atitinka atsakovių žemės sklypo Apuolės 60 tašką Nr. 9, ieškovo sklypo taškas Nr. 1 žymi tašką, kur baigiasi šalių bendra sklypų riba, o atsakovių sklypo taškas Nr. 2 žymi tašką, kur tiesiojoje linijoje prasideda atsakovių sklypo riba bendra su ieškovu. Daugiau šalims priklausančių sklypų taškų, kurių koordinatės koordinačių žiniaraštyje sutaptų nėra. Pagal žemės sklypų kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nėra pagrindo spręsti, kad žemės sklypų ribos idealiai sutapo pagal anksčiau minėtus planus. Žemės sklypų ribas šiuo metu atstatyti kadastrinius matavimus atliekant nuo 1996 metais vietinėje koordinačių sistemoje panaudotų geodezinio pagrindo punktų nėra galimybės – geodezinio pagrindo punktai yra išnykę. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo punktų. Dėl šių koordinačių skirtumų vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Netkada“ parengta kontrolinė –geodezinė nuotrauka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės žemės sklype esančio statinio – gyvenamojo namo, koordinatės faktiškai skiriasi nuo koordinačių, užfiksuotų 1996 metų liepos mėnesį rengtame plane. Atstumas nuo atsakovės pastato iki tvoros natūroje yra mažesnis, t. y. 4,27 m., nors atstumas nuo pastato iki tvoros pagal planą turėtų būti 4,35 m, kai tuo tarpu pagal atsakovės prašoma nustatyti ribą šis atstumas būtų 4,17 m, t. y. 0,08 m mažesnis nei yra natūroje ir 0,18 m mažesnis nei užfiksuotas 1996 m. kadastriniuose matavimuose. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad didelė tikimybė, jog 1996 m. kadastriniai matavimai nebuvo tokie tikslūs, lyginant su šių dienų. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad tai buvo vien tik techninė klaida. Nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę, sprendžiant, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, kaip buvo nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartyje bei kasacinio teismo praktikoje, turi faktiškai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ši tvora jau buvo nuo 1967 metų, o 1996 metais išsiperkant žemę iš valstybės, tiek jos, tiek kaimynų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal tuo metu buvusią tvoros ribą, kuri tiek tuo metu, tiek šiuo metu iš esmės eina tiesia linija, patvirtino ir liudytojai K. K. I. ir S. Ž.. Ieškovas neįrodė, kad atsakovei nuėmus tvoros metalinį tinklą, tvora vėliau buvo užtverta kitoje vietoje. Pats ieškovas patvirtino, kad jis tiksliai pasakyti ar tvora buvo perkelta negali, to patvirtinti negalėjo ir liudytoja ieškovo sutuoktinė I. R.. Nesant įrodymų, kad atsakovė tvorą perkėlė į ieškovo pusę, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė prašo nustatyti žemės sklypo ribą ne pagal faktiškai nusistovėjusią žemės sklypų naudojimo ribą. Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų, ginčo tvora jau buvo iki žemės sklypų ( - ) ir Nr. ( - ) kadastrinių matavimų atlikimo, t. y. iki 1996 metų, jos lokalizacija iki šiol nekito, todėl teismas atsižvelgė į ilgą laiką faktiškai nusistovėjusią žemės sklypų naudojimo ribą. Ieškovo pateiktą 2015 m. liepos 22 d. Ekspertizės aktą teismas vertino kaip ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nes teismo ekspertizė nebuvo paskirta. Tačiau šis aktas pateiktas praėjus daugiau kaip metams po atlikto tyrimo vertinamas kritiškai, nes šis tyrimas atliktas paties ieškovo užsakymu, kartu su ekspertizės aktu nepateiktas jo rengėjo kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę tai atlikti, be to, eksperto išvados yra preliminarios, paremtos preliminariais skaičiavimais, ir nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo bei tvoros lokalizacijos. Šalių argumentai dėl tvoros teisinės registracijos, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl faktiškai nusistovėjusios žemės sklypų naudojimo ribos, todėl teismas to plačiau nevertino. Tačiau nei iš byloje esančios gyvenamojo namo techninio paso kopijos, nei namų valdos techninės apskaitos kortelių kopijos nėra aišku, kurioje vietoje tuo metu buvo ginčo tvora, juolab, kad apskritai nėra aišku, kurie šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra apie bylos šalių sklypus skiriančią tvorą. Tiek Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų riba, tiek ieškovo prašoma nustatyti sklypo riba eina per atsakovių malkinę. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu ( - ), 2013 m. gruodžio 4 d. yra įregistruotas pastatas-malikė, unikalus Nr. ( - ), statybos pradžios 1998 metai. Ieškovas, netgi šioje byloje yra pareiškęs reikalavimą dėl atsakovių malkinės ir šiltnamio nukėlimo iš ieškovui priklausančio žemės sklypo iki atsakovėms priklausančios žemės sklypo ribos. Šiltnamis, esantis ( - ), negali būti priskiriamas statiniams pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal visus jo surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas (Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Iš ieškovo pateiktos skiriamosios ribos tarp ginčo sklypų išpildomosios nuotraukos akivaizdu, kad nurodyta teisinė sklypo riba neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimo neformuoti sklypo taip, jog jo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Nors ieškovas teigia, kad malkinė kerta teisinę sklypo ribą apie 30 cm, nes ji yra faktiškai didesnė nei įregistruota viešajame registre, tačiau kol VĮ Registro centras duomenys nėra nuginčyti, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo teiginių pagrįstumo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šią malkinę nuo jos statybos pradžios atsakovės būtų padidinusios į ieškovo sklypo pusę. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad malkinės viena siena yra iš metalo sieto, iš šalių sklypus skiriančios tvoros, todėl ieškovas neabejotinai būtų pastebėjęs, jeigu atsakovės būtų padidinusios statinį bei patraukusios tvorą į ieškovo sklypo pusę. Ieškovas administracine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. I-932-423/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovių šiltnamio ir malkinės statybos teisėtumo, neįrodinėjo, kad jie yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo tvora buvo pastatyta dar iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku, todėl tvoros pastatymo faktas negali reikšti, kad ieškovas turėjo sužinoti apie ankstesnio savininko, o tuo pačiu ir savo pažeistas teises nuo pat tvoros pastatymo. Ieškovui nustačius, kad šie atsakovės statiniai galimai yra jam nuosavybės teise priklausančiame sklype bei atsakovei supratus, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios, būtent nuo šių aplinkybių paaiškėjimo turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovas ieškinį pareiškė 2014 m. vasario 5 d., atsakovė priešieškinį – 2015 m. balandžio 27 d. Įrodymų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovės apie jų nuosavybės teisę pažeidžiančias aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau nei prieš 10 metų iki kreipimosi į teismą, byloje nėra. Teismas sprendė, kad nei viena iš bylos šalių termino ieškiniui / priešieškiniui paduoti nepraleido bei nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos šalių reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovės pateiktame UAB „Netkada“ parengtame kadastrinių matavimų plane nustatytos bendros žemės sklypų ribos padėtis atitinka faktinę sklypų ribą. Sklypus skirianti tvora įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų ribą, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi kitokia sklypų riba, nei ta, kurią žymi gan seniai pastatyta tvora. Patvirtinus ieškovo siūlomą sklypų ribą, reikėtų perkelti jau daugiau kaip trisdešimt metų stovinčią tvorą, nugriauti malkinę, perkelti šiltnamį, todėl ribų patvirtinimas pagal atsakovės planą mažiausiai pažeistų šalių teises, o atsakovių žemės sklypo plotas (ribos ir kraštinės) dėl to nepadidėtų. Atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo ribos nustatymo pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2016 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo planą bei atitinkamai dėl tvoros bei malkinės ir šiltnamio patraukimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atmestini. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Priešieškinį tenkinęs, teismas iš ieškovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. A. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovas V. R. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės O. M. priešieškinį atmesti, o ieškovo V. R. ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 141-144). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino ieškovo žemės sklypo plotą. Teismui nustačius ieškovo ir atsakovių sklypų ribą pagal atsakovės prašomą planą ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau nei 8 kv. m. Atsakovėms teko daugiau žemės, nei kad užima faktiškai užtverta tvora. Apelianto pateiktas žemės sklypo planas sutampa su šiuo metu VĮ Registrų centras įregistruotomis ribomis, jį patvirtinus, atsakovių sklypo plotas nepasikeis. Teismas, konstatavęs, kad nenustatyta, jog šalių žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skirtųsi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą. Atsakovių žemės sklypas nebuvo matuojamas tomis pačiomis ribomis, kaip nurodyta pirminiuose dokumentuose, o pagal faktiškai atsakovių naudojamo žemės sklypo ribas, neatsižvelgiant į registruotas atsakovėms priklausančio žemės sklypo ribas ir kraštines (teisines ribas). Todėl ieškovo sklypo sumažėjimo paklaida negalėjo būti taikoma visiškai.
      2. Teismas negalėjo ginčo tvorą laikyti kontroliniu objektu, nustatant sklypus skiriančią ribą. Žymint žemės sklypų ribas kaip atskaitos taškas yra imami nekintami objektai, tuo tarpu, sklypą skirianti tvora yra lengvai kilnojama, nes sklypus skirianti tvora yra tiesiog vielos sietas. Faktinis svetimo sklypo užvaldymas negali būti pagrindu ribos perkėlimui. Kad sklypus skirianti tvora gali būti kilnojama ir yra kintamas objektas patvirtina liudytojų parodymai ir ekspertizės aktas. Atsakovių siūloma sklypus skirianti riba nesutampa su tvoros riba, nes tvora eina zigzagais. Tuo tarpu atsakovių siūloma sklypus skirianti ir teismo patvirtina riba yra tiesi. Atsakovės prašoma nustatyti riba užima daugiau ieškovo žemės, nei kad užima vingiuota tvora.
      3. Teismas netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus. Teismas pateiktą ekspertizės aktą privalėjo vertinti kaip aukštesnės įrodomosios galios oficialųjį įrodymą. Teismo ekspertų sąrašas yra tvirtinamas LR Teisingumo ministro ir skelbiamas viešai. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo eksperto surašytas aktas laikytinas oficialiuoju įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame nurodoma, jog teismo sprendime turi būti pateikiami argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Ekspertizės akte yra nustatyta, kad ginčo sklypus skirianti tvora įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą, o taip pat 0,31 – 0,34 m. apimtimi į ieškovo sklypą patenka atsakovių malkinė bei 0,32 m. apimtimi – šiltnamis. Teismo ekspertas V. Š. detaliai aprašė metodą, kurį taikė tikrajai sklypų ribai nustatyti, aprašė skaičiavimus. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, neįvertindamas šio įrodymo ir nepasisakydamas dėl eksperto skaičiavimų pagrįstumo. Šiuo metu įregistruota VĮ Registrų centras sklypus skiriantis riba yra aiški. Tačiau dėl ši riba yra ignoruojama ir teismas nustatė naują ribą. Ieškovo iniciatyva UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas ieškovo žemės sklypo planas buvo sudarytas ne kažkokiu automatiniu būdu transformuojant sklypo ribų koordinates, bet atliekant realius matavimus vietoje. Tuo tarpu atsakovių siūlomas žemės sklypo planas nuo esamos įregistruotos ribos nukrypo. Tai patvirtina tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. raštas, tiek VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 7 raštas, adresuotas UAB „Netkada“. Teismas neįvertino, kad atsakovėms priklausantys statiniai yra menkaverčiai arba dėl savo konstrukcijos gali būti lengvai perkeliami, nepadarant jiems žalos. Teismui patvirtinus naują šalių sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Netkada“ parengtą planą atsakovės sklypo kraštinės dalis, kuris ribojasi su ieškovo sklypu pasislinko į ieškovo sklypo pusę, t. y. šioje kraštinėje atsirado nauji posūkio taškai. Teismas nepagrįstai atmetė 1989 m. birželio 1 d. patvirtintą raudonųjų linijų planą, VĮ Registrų centras kadastro žemėlapį, UAB „Žemėtvarkos darbai“ išpildomąją nuotrauką, UAB „Geomatininkų grupė“ parengtus Žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) atstumus nuo ūkinio pastato iki esamos tvoros ir atstumus nuo ūkinio pastato iki VĮ Registrų centras registruotos ribos.
    2. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą schemą (T.4, b.l. 147-148). Nurodė, kad joje matyti šalių sklypus skiriančios ribos pasikeitimas po teismo sprendimo, patvirtinus atsakovių teiktą UAB „Netkada“ parengtą planą. Šio įrodymo būtinumas iškilo tik susipažinus su pirmos instancijos teismo sprendimu.
    3. Atsakovė O. M. atstovaujama advokatės Rasos Gradauskienės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; kreiptis atskirąja nutartimi į LR Aplinkos ministeriją ir LR Žemės ūkio ministeriją dėl teismo eksperto V. Š. atlikto Ekspertizės akto teisėtumo ir tokio akto atlikimo pagrindų; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.4, b.l. 152-160).
    4. Atsiliepime nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagristi, prieštaraujantys kasacinio teismo suformuotai teisminei praktikai, šioje byloje priimtai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, pažeidžiantys materialinės teisės normas. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog ieškovui formaliai transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-1994 koordinačių sistemą, neatlikus jokių kontrolinių matavimų, nebuvo pašalintos matavimų paklaidos, dėl ko atsirado koordinačių skirtumai ir atsirado žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos skiriasi nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų ribų. Ginčo tvora atitinka ilgą laika nusistovėjusią žemės sklypų ribą bei ilgametį faktiškai nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą. Sklypų savininkai visada pripažino faktinę sklypų ribą ir kiekvienas sklypą naudojo iki tvoros. Nustačius ribą tarp sklypų pagal faktinę žemėvaldą, atsižvelgiant į sklype esančius statinius, į teisinės ir faktinės ribos neatitikimus bei kitas aplinkybes, buvo nuosekliai laikytasi kasacinio teismo išaiškinimų. Atsakovės teismui teiktas planas paremtas tais pačiais planiniais ir faktiniais duomenimis, sklypų ribos nėra keičiamos, tik sklypų plotas tiksliau išmatuojamas. Ieškovas, rengdamas savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sąmoningai perslinko jo sklypo ribas link atsakovės pusės ne tik ginčo ribos dalyje, bet ir visas kitas sklypo kraštines patraukdamas link atsakovių sklypo pusės. Tinkamai nustačius ieškovo žemės sklypo ribas 9 kv. m. ploto trūkumas būtų pašalintas. Be to, toks sklypo sumažėjimas neviršija leistinų ribų ir tai nebūtų kliūtis suderinti ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovo nurodyto dydžio paklaida yra visiškai galima, nes atsakovės sklypas ir buvo išmatuotas tomis pačios ribomis, kaip kad jis buvo suformuotas, tik dėl netikslių matavimo vienetų netiksliai nustatytos jo koordinatės. Teismas neturėjo jokio pagrindo įtvirtinti teisinę ribą, nes tokia riba ne išsprendžia šalių ginčus, o juos sukelia. Tai, kad tvoros tinklas vietomis yra išlinkęs, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas patvirtino ribą pagal tvoros išlinkimus. Ieškovo pateiktas ekspertizės aktas yra neaiškus ir nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Šio akto argumentai neparemti absoliučiai jokiais šiuo metu galiojančiais teisės aktais, tiesiog tai yra subjektyvūs V. Š. matematiniai skaičiavimai. Aktas visiškai negrindžiamas kadastro nuostatų reikalavimais, jame nėra užsimenama apie vietinių koordinačių transformavimą į respublikines ir su tuo susijusias paklaidas. Ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovių žemės sklype esančius statinius, yra visiškai nepagrįstas, nes teismas ginčą dėl ribos nustatymo sprendė vadovaudamasis Kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimu. Atsakovės teikti planiniai duomenys patvirtina, kad faktiškai sklypus skirianti riba yra tiesi. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno žemėtvarkos skyrius, patikrinęs atsakovės kadastrinių matavimų bylą, nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta tinkamai ir žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Teismas objektyviai vertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teises normas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

    1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą schemą ir prašė ją prijungti prie bylos (T.4, b.l. 147-148). Nurodė, kad joje matyti šalių sklypus skiriančios ribos pasikeitimas po teismo sprendimo, patvirtinus atsakovių teiktą UAB „Netkada“ parengtą planą. Šio įrodymo būtinumas iškilo tik susipažinus su pirmos instancijos teismo sprendimu.
    2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis: 1) ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
    3. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).

      8

    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsiradęs procesinis dokumentas, su kuriuo atsakovės yra susipažinusios ir prieštaravimo dėl šio dokumento prijungimo atsiliepime į apeliacinį skundą neišreiškė, priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

    1. Atsakovė O. M. atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
    2. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Žodinio proceso būtinybę atsakovė argumentuoja teise būti išklausytai dėl teismo sprendimo išvadų, bylos duomenų, faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta priežastis nėra pakankamas pagrindas byla nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo

    1. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovui V. R. nuosavybės teise priklauso 0,1966 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (T.1, b.l. 7-8), kuris ribojasi su atsakovėms O. M. ir R. A. bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ) (T.1, b.l. 14-15, 30). Abu sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
    2. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos, nes skiriasi faktinė ir teisinė žemės sklypų ribos. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypus skiriančią ribą nustatė pagal atsakovių priešieškinį.
    3. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
    4. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. R. pareiškė ieškinį dėl jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypą ir atsakovių O. M. bei R. A. nuosavybės teise valdomo žemės sklypą skiriančios ribos nustatymo, prie ieškinio pridėjo UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo planą. Atsakovės pareiškė priešieškinį, prašydamos žemės sklypus skiriančiąją ribą nustatyti remiantis UAB „Netkada“ parengtu žemės sklypo planu. Kadangi šalys byloje reiškė priešpriešinius reikalavimus nustatyti žemės sklypus skiriančiąją ribas, pateikė kadastrinius matavimus, kuriuose nustatytos skirtingos pagal atliktus preliminarius matavimus suformuotų žemės sklypų ribos, nesutaria dėl statinių, tvoros vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijama sklypo ribos atkarpa yra neaiški pagal pirminius planavimo dokumentus, esančius statinius ir faktinį žemės naudojimą. Byloje kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, šalims teikiant skirtingus įgaliotų tą atlikti asmenų parengtus matavimus, nelieka abejonių, ar šalys nesutaria dėl ginčytinų ribų, dėl to būtina jas nustatyti teismine tvarka.
    5. Šalys nesutaria, kurios šalies pateiktais kadastriniais matavimais reikia vadovautis nustatant ribą tarp ieškovui ir atsakovėms priklausančių žemės sklypų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį ir nustatyti ribą tarp žemės sklypų pagal UAB „Netkada“ atliktus kadastrinius matavimus. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė žemės sklypus skiriančią ribą pagal atsakovių pateiktą planą, nes tokiu atveju jo sklypas sumažėjo daugiau nei 8 kv.m.
    6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016; kt.).
    7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal šalių atliktus matavimus, žemės sklypų plotai atitinka jų nuosavybės teise registruotus žemės sklypų plotus: ieškovo – 0,1966 ha (T.4, b.l. 17-19, 79), atsakovių – 0,0941 ha (T.2 priedas „Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla“), sklypų kraštinių ilgiai nekinta. Bendra žemės sklypus skirianti riba yra 23,29 m ilgio, tačiau iš esmės ginčas dėl žemės sklypų ribos, nesutariant dėl maždaug 0,29 m į vieną ar kitą žemės sklypų pusę. Teismo vertinimu, jeigu būtų nustatyta riba pagal kurios nors vienos iš šalių pateiktą planą, jų žemės sklypo plotas nepadidėtų, tačiau bet kuriuo atveju priešingos šalies žemės sklypo plotas galimai sumažėtų 8-9 kv. m (T.3, b.l. 157, T.4, b.l. 120). Byloje pateiktame UAB „Netkada“ 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 04-02 Dėl V. R. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastrinius matavimus konstatuota, kad atlikus matavimus ir nustatant sklypo ribą pagal natūroje esančią tvorą sklypo plotas išlieka nepakitęs – 0,0941 ha (T.3, b.l. 39).
    8. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 1 priede Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalių žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skirtųsi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.
    9. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu taip pat nurodė, kad nustatant sklypus skiriančią ribą, teismas negalėjo tvorą laikyti kontroliniu objektu, nes riba tarp atsakovių pateiktame plane nurodytų ir šiuo metu įregistruotų kadastre koordinačių taškų skiriasi nuo 20 iki 34 cm. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti.
    10. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
    11. Vertinant apelianto argumentus dėl faktinio žemės sklypų valdymo (nusistovėjusių ribų) reikšmingumo, pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
    12. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę.
    13. Pirmosios instancijos teismas apelianto siūlomą sklypų ribų nustatymo variantą pagal jo teikiamą planą įvertino kaip pažeidžiantį atsakovių interesus, konstatavęs, kad pagal šį planą žemės sklypo riba kerta atsakovėms priklausančiame žemės sklype šalia tvoros esančius statinius – šiltnamį ir malkinę. Tos aplinkybės yra nurodytos ir ieškovo planą rengusios UAB „Geomatininkų grupė“ aiškinamajame rašte (T.4, b.l. 12). Be to teismas, remdamasis liudytojų K. K. I. ir S. Ž. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais sprendė, kad šalių sklypus skirianti tvora buvo dar prieš ieškovui įsigyjant žemės sklypą, esantį ( - ), t. y. nuo 2002 m. rugsėjo 10 d., jos vieta nebuvo keičiama nuo 1967 metų, o 1996 metais išsiperkant žemės sklypus, kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal tuo metu buvusią tvoros ribą, kuri tiek tuo metu, tiek šiuo metu iš esmės eina tiesia linija (labiau išlinkęs jos viršus).
    14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, į ilgą laiką faktiškai nusistovėjusią žemės sklypų naudojimo ribą, bei ieškovui neįrodžius, kad atsakovė O. M. perkėlė tvorą į ieškovo pusę, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovo pateiktas planas, skiriamosios ribos tarp ginčo sklypų išpildomosios nuotraukos patvirtina tą faktą, kad nurodyta teisinė sklypo riba neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimo neformuoti sklypo taip, jog jo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.), pagrįstai sprendė, jog tikslinga nustatyti žemės sklypo ribą pagal faktiškai nusistovėjusią žemės sklypų naudojimo ribą ir atsakovių parengtą planą.

11Dėl įrodymų vertinimo

    1. Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, t. y. eksperto V. Š. paskaičiavimų, taip pat 1989 m. birželio 1 d. patvirtintą raudonųjų linijų planą, VĮ Registrų centras kadastro žemėlapį, UAB „Žemėtvarkos darbai“ išpildomąją nuotrauką, UAB „Geomatininkų grupė“ parengtus matavimus, nors ši informacija galėjo turėti esminę reikšmę, priimant galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kadangi kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
    2. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
    3. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.).
    4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė nesivadovauti eksperto V. Š. išvada, nes ekspertizė nebuvo paskirta teismo, ją ekspertas atliko ieškovo prašymu, kartu su ekspertizės aktu nepateiktas jo rengėjo kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę tai atlikti, be to, eksperto išvados yra preliminarios, paremtos preliminariais skaičiavimais, ir nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo bei tvoros lokalizacijos.
    5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
    6. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (( - ) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
    7. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

12Dėl atsakovės O. M. prašymo

    1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog V. Š. pateiktas ekspertizės aktas yra nesuvokiamas, neaiškus, nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, todėl prašė kreiptis atskirąja nutartimi į LR Aplinkos ministeriją ir LR Žemės ūkio ministeriją dėl teismo eksperto V. Š. atlikto Ekspertizės akto teisėtumo ir tokio akto atlikimo pagrindų.
    2. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas apie pažeidimus (CPK 299 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo V. R. apeliacinį skundą, nenustatė įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės O. M. prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo ir LR Aplinkos ministerijos ir LR Žemės ūkio ministerijos informavimo dėl teismo eksperto V. Š. atlikto Ekspertizės akto teisėtumo ir tokio akto atlikimo pagrindų atmestinas kaip nepagrįstas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovė O. M. prašė iš apelianto priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.4, b.l. 161-162).
    2. Atsakovė O. M. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas ( - ) atsakovei O. M., asmens kodas ( - ) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai