Byla 2-619-230/2015
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Skirmantei Zelenkienei, Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovės BAB Ūkio bankas atstovui advokato padėjėjui M. B., atsakovės BUAB „Turto valdymo strategija“ atstovui bankroto administratoriui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovėms ribotos atsakomybės bendrovei „Lazurit“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo strategija“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

2Teisėja išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė BAB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-11-19 preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir RAB „Lazurit“; 2) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pirmojo reikalavimo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012-11-19 preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir RAB „Lazurit“, 6.1 p. dėl netesybų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog bankas ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2012-09-30 sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė UAB „Turto valdymo strategija“ 43 474 000 Lt kreditą, UAB „Turto valdymo strategija“ kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė bankui pirminiu įkeitimu 14 824 600 vnt. paprastųjų vardinių ir 110 400 vnt. privilegijuotų OAO „Russkij Karavaj“ akcijų. Iškėlus UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto bylą kredito sutarties mokėjimo terminai yra suėję, skolininkas yra laikomas pažeidusiu sutartines prievoles. Kredito sutarties 12.7.2 p. –12.7.3 p. UAB „Turto valdymo strategija“ įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ir kitaip neperleisti, neįkeisti, nenuomoti ir kitaip nesuvaržyti bankui įkeisto turto be išankstinio banko sutikimo, tačiau UAB „Turto valdymo strategija“ ir „Lazurit“ sudarė preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „Turto valdymo strategija“ slėpė preliminarios sutarties sudarymo faktą, prisiimamus įsipareigojimus nuo pagrindinio kreditoriaus – banko, nesikreipė ir negavo sutikimo iš banko dėl sandorio sudarymo. Neįvykdžius preliminarios sutarties, bendrovė „Lazurit“ įgijo 50 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą į UAB „Turto valdymo strategija“ ir tapo didžiausiu šios bendrovės kreditoriumi, taip ženkliai sumažindama banko ir kitų kreditorių galimybę atgauti savo kreditorinius reikalavimus. Banko vertinimu, preliminarios sutarties šalių veiksmai buvo nukreipti į dirbtinio kreditorinio reikalavimo sukūrimą UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto byloje, taip užsitikrinant balsų daugumą ir galimybę priimti sprendimus UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių susirinkimuose, siekiant išvengti UAB „Turto valdymo strategija“ vadovų ir akcininkų atsakomybės už bendrovės nemokumą, taip pat realizavus UAB „Turto valdymo strategija“ turtą gauti dalį kreditorinio reikalavimo sumos. Nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu. Pirma, bankas buvo įtrauktas į UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto bylą. Tokiu būdu teismas pripažino, jog bankas yra neabejotinas UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir kredito sutartis. Antra, preliminari sutartis gerokai sumažino banko ir kitų kreditorių galimybes atgauti skolos dalį, kadangi bendrovė „Lazurit“ ginčo sutarties pagrindu įgijo 50 000 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Turto valdymo strategija“ bei balsų daugumą UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad banko turimas akcijų įkeitimas (OAO „Russkij Karavaj“) nepadengs visos skolos, kadangi UAB „Turto valdymo strategija“ balanse nurodyta akcijų vertė yra didesnė už faktinę ir realiai neparodo tikrosios akcijų kainos. Taip pat pažymėtina, kad banko reikalavimas kilo kredito sutarties pagrindu, tuo tarpu bendrovės „Lazurit“ – neprotingai didelių, nepagrįstų baudinių netesybų pagrindu. Skirtingai nei bankas, bendrovė „Lazurit“ neperdavė UAB „Turto valdymo strategija“ jokių piniginių lėšų, nepatyrė faktinių nuostolių, tačiau kaip kiti kreditoriai pretenduoja į dalį UAB „Turto valdymo strategija“ turto. Tokia situacija yra teisiškai negalima, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Trečia, UAB „Turto valdymo strategija“ neprivalėjo sudaryti preliminarios sutarties, nes tam nebuvo nei įstatyminės, nei sutartinės pareigos. Ketvirta, UAB „Turto valdymo strategija“ ir „Lazurit“ nevykdė preliminarios sutarties, neturėjo finansinių galimybių ją įvykdyti, o tai parodo, jog sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių (CK 1.86 str.), o siekiant dirbtinai sukurti „Lazurit“ kreditorinį reikalavimą. Be to, UAB „Turto valdymo strategija“ nesąžiningumą patvirtinta tas faktas, jog preliminarios sutarties 6.1 p. šalys susitarė dėl netesybų, kurios akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), yra nepagrįstai ir neprotingai didelės (CK 1.5 str.). Joks protingas ir atidus verslininkas įprastomis sąlygomis nebūtų sutikęs su tokio dydžio netesybomis. Be to, UAB „Turto valdymo strategija“ turėjo būti žinomos CK 6.71–6.75 str. nuostatos, draudžiančios baudines netesybas, todėl nesąžiningumo faktas laikytinas įrodytu. UAB „Turto valdymo strategija“ kreditą bankui turėjo grąžinti iki 2012 m. lapkričio 30 d., bet šių savo įsipareigojimų neįvykdė. Atitinkamai sudarant preliminarią sutartį 2012 m. lapkričio 19 d., t. y. 11 dienų iki kredito grąžinimo termino, UAB „Turto valdymo strategija“ jau turėjo žinoti, kad kredito grąžinti negalės arba tai padaryti bus labai sudėtinga, todėl negaus sutikimo perleisti akcijas. Net jei akcijų pirkėjas „Lazurit“ ir būtų sutikęs dalį akcijų kainos pervesti bankui tiesiogiai, apie tokius ketinimus bankas turėjo būti informuotas ir gautas banko sutikimas, kaip numatyta preliminarios sutarties sąlygose. Banko žiniomis nei UAB „Turto valdymo strategija“, nei „Lazurit“ nevykdė preliminarios sutarties nuostatų ir neatliko veiksmų, kurie leistų sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties 3.1.1 p. yra numatyta, jog UAB „Turto valdymo strategija“ turi gauti reikiamus leidimus akcijų perleidimui, tačiau dėl sutikimo parduoti akcijas, kredito sutarties pakeitimo, paskolos restruktūrizavimo ir kitų veiksmų atlikimo į banką nebuvo kreiptasi. Preliminarios sutarties 5.1.2 p. numatyta UAB „Turto valdymo strategija“ pareiga išregistruoti akcijų įkeitimą, tačiau norint tai padaryti, reikėjo atsiskaityti su banku arba tartis dėl kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, tačiau į banką vėlgi nebuvo kreiptasi. Preliminarios sutarties 4.6 p. yra numatytas šalių įsipareigojimas vesti derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, tačiau banko žiniomis tokios derybos net nebuvo pradėtos. Preliminarios sutarties 4.8 p. šalys susitarė, kad pagrindinio sandorio projektą parengs ir pateiks derinti „Lazurit“. Jokių faktinių derybų nevyko, „Lazurit“ nepateikė UAB „Turto valdymo strategija“ pagrindinės sutarties projekto. Šie argumentai leidžia daryti išvadą, jog šalys nesiekė preliminarioje sutartyje nurodytų tikslų, faktiškai preliminarios sutarties nevykdė, neturėjo tam reikalingų finansinių galimybių, todėl sandoris pripažintinas tariamu. Taip pat pažymi, jog preliminarios sutarties sąlyga dėl netesybų prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Preliminari sutartis sudaryta dėl būsimo akcijų pirkimo–pardavimo už 100 000 000 Lt. Nesudarius sandorio, preliminarios sutarties 6.1 p. nustatyta 50 000 000 Lt bauda. Preliminarios sutarties 6.1 p. dėl netesybų akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o joks apdairus ir rūpestingas bendrovės vadovas niekada neprisiimtų tokio dydžio įsipareigojimų netesybų forma. Tokio dydžio netesybos nepagrįstos jokiais objektyviais kriterijais, galimais „Lazurit“ nuostoliais, taip pat vien netesybos gali lemti UAB „Turto valdymo strategija“ nemokumą. Tokio dydžio netesybos nepagrįstos jokiais objektyviais kriterijais. Baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 str. draudžiamos (CK 1.81 str.), todėl preliminarios sutarties 6.1 p. naikintinas CK 1.81 str. pagrindu.

4Atsakovės BUAB „Turto valdymo strategija“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovės BAB Ūkio bankas ieškinį nurodo, jog su ieškovės ieškiniu sutinka bei mano, kad ginčijama 2012 m. lapkričio 19 d. preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant dirbtinai RAB „Lazurit“ sukurti 50 000 000 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Turto valdymo strategija“.

5Ieškovės atstovas adv. padėjėjas M. B. prašo ieškinį patenkinti. Faktines aplinkybes nurodė analogiškai išdėstytoms ieškinyje. Paaiškino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ties UAB „Turto valdymo strategija“ nemokumo riba arba net jau esant jai nemokiai. Preliminari sutartis faktiškai sudaryta tam, kad bendrovė „Lazurit“ įgytų kreditorinį reikalavimą, turėtų balsų daugumą ir galėtų kontroliuoti bankroto procesą, joje numatytos nerealios įvykdymo sąlygos. Nėra įrodymų, kad bendrovė „Lazurit“ galėtų sumokėti tokią sumą, UAB „Turto valdymo strategija“ tam, kad bankas sutiktų su įkeistų akcijų perleidimų, turėtų grąžinti visą kreditą ir pan., tačiau visa tai nebuvo daroma, todėl sandoris yra fiktyvus. Mano, kad yra ir visos actio Pauliana sąlygos, nes ieškovė turi reikalavimo teisę ir yra pažeidžiamos UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių teisės. Dėl ginčo sandorio bankroto byloje atsirado dar vienas kreditorius ir be jokio pagrindo. Tai, kad bendrovė „Lazurit“ nepareiškė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nereiškia, kad negali atsirasti pasekmių, nes ji savo teisę pareikšti reikalavimą gali realizuoti iki sprendimo bankroto byloje priėmimo. Be to, kadangi buvo sudaryta pagrindinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, reiškia, kad ši teisė realizuota ir bendrovė „Lazurit“ laiko save kreditoriumi. Visos sandorio šalys nesąžiningos, nes yra susijusios su V. R.. UAB „Turto valdymo strategija“ sudarydama preliminarią sutartį turėjo suprasti, kad 50 mln. bauda yra faktiškai už nieką ir kad ji neturi finansinių galimybių ją sumokėti. Tokio sandorio šalys sudaryti neprivalėjo, o ieškovė nėra praleidusi 1 metų ieškinio senaties termino .

6Atsakovės UAB „Turto valdymo strategija“ atstovas D. V. sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad bendrovė „Lazurit“ nekontaktavo su atsakove tik pareiškė prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą, bet buvo praleistas terminas, todėl pasiūlė kreiptis į teismą. Atsakovė neturėjo informacijos ir apie sudarytą pagrindinę sutartį, tai sužinojo tik iš ieškinio.

7Atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „Lazurit“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš 2015 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento rašto matyti, jog buvo įvykdytas Kauno apygardos teismo teisinės pagalbos prašymas ir iš Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos yra gautas patvirtinimas apie dokumentų įteikimą RAB „Lazurit“ atstovui. Iš prie šio rašto pateiktų dokumentų matyti, jog ieškinys su priedais, 2013 m. lapkričio 12 d. teismo nutartis bei teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo RAB „Lazurit“ atstovui A. O. L. įteiktas Maskvos miesto arbitražo teisme 2015 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu. (b. l. 157–168) Atsakovė RAB „Lazurit“ per teismo nustatytą 30 dienų laikotarpį atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Vadovaujantis CPK 805 straipsnio 1 dalimi, jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė RAB „Lazurit“, kurios buveinė yra užsienio valstybėje, nepaskyrė atstovo ar įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikos, jai procesiniai dokumentai laikomi įteiktais, todėl byla išnagrinėta šiai atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

8Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovės ribotos atsakomybės bendrovė „Lazurit“ ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl akcijų pirkimo–pardavimo ateityje (b. l. 10–21), kuria UAB „Turto valdymo strategija“ (pardavėjas) įsipareigojo parduoti atsakomybės bendrovei „Lazurit“ 14 824 600 vnt. paprastųjų vardinių ir 110 400 vnt. privilegijuotų OAO „Russkij Karavaj“ akcijų, akcijų kaina numatyta 100 000 000 Lt, kuri turėjo būti sumokėta per 6 mėn. nuo pagrindinio sandorio sudarymo dienos (sutarties 1.1, 1.2, 4.1, 4.2 punktai). Šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2012 m. gegužės 31 d., šalims įvykdžius sutarties 3 straipsnyje nurodytas išankstines sąlygas (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 6.1 punkte buvo nustatyta, kad jeigu bet kuri iš šalių nepagrįstai vengia ar atsisako per sutartyje nurodytą terminą sudaryti pagrindinį sandorį sutartyje aptartomis sąlygomis, tokia šalis privalo sumokėti kitai šaliai baudą, sudarančią 50 procentų kainos sumos, bei atlyginti nuostolius, kurių nepadengia ši bauda. Taip pat byloje nustatyta, kad AB Ūkio bankas ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2012-09-30 sudarė kredito sutartį Nr. R17-423/12 (b. l. 24–41), pagal kurią bankas suteikė UAB „Turto valdymo strategija“ 43 474 000 Lt kreditą, kredito grąžinimo terminas numatytas 2012-11-30 (kredito sutarties specialiosios dalies 1.1 ir 1.3 punktai). UAB „Turto valdymo strategija“ kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė bankui pirminiu įkeitimu 14 824 600 vnt. paprastųjų vardinių ir 110 400 vnt. privilegijuotų atvirosios akcinės bendrovės „Russkij Karavaj“ akcijų. Išrašas iš registro (b. l. 53–54) patvirtina, kad buvo įregistruotas šios bendrovės akcijų įkeitimas. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis (b. l. 134–135) patvirtina, kad šia nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Turto valdymo strategija“, konstatavus šios bendrovės nemokumą. UAB „Turto valdymo strategijos“ kreditorių sąrašas (b. l. 79–80) patvirtina, kad ieškovė AB Ūkio bankas yra šios bendrovės kreditoriumi, jos reikalavimas – 43 473 501,11 Lt. Taip pat remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pagal tos pačios ieškovės AB Ūkio bankas ieškinį tom pačiom atsakovėm RAB „Lazurit“ ir UAB Turto valdymo strategija“ yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1707-230/2015 dėl 2012 m. kovo 6 d. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. dėl pagrindinės sutarties pripažinimo negaliojančia, iš kurios duomenų nustatyta, kad atsakovės RAB „Lazurit“ ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2012 m. kovo 6 d. sudarė ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. preliminarios sutarties, dėl kurios vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, pagrindu sudarė pagrindinį sandorį.

9Ieškovė nagrinėjamoje reiškia reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-11-19 preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir RAB „Lazurit“, ieškinio pagrindu nurodydama, kad tai buvo tariamas sandoris, be to, toks sandoris pažeidžia bankrutavusios UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių teises, todėl jų teisių gynybai reiškiamas reikalavimas grindžiamas ir CK 6.66 straipsniu. Ieškinys pripažintinas pagrįstu šiais ieškovės reiškiamais pagrindais.

10Dėl preliminarios sutarties tariamo pobūdžio ir jos pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu

11CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus... Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014)

12Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Tačiau nustačius, kad šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas gauti lėšas, vis tiek yra pagrindas konstatuoti, kad realiai nė viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Star1 Airlines” v. bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Star Team Group” ir M. L, bylos Nr. 3K-3-250/2014). Todėl nors atsakovės RAB „Lazurit“ ir UAB „Turto valdymo strategija“, kaip nustatyta, 2012 m. kovo 6 d. yra sudariusios pagrindinę sutartį, tačiau šis faktas nepaneigia nagrinėjamoje byloje ginčijamos preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tariamumo. Šio sandorio tariamą pobūdį patvirtina tai, kad atsakovės, preliminarioje sutartyje sutarusios pagrindinį sandorį sudaryti, tik šalims tinkamai išpildžius sutarties 3 straipsnyje nurodytas išankstines sąlygas, šių sąlygų visiškai nevykdė. Preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalims (šios bylos atsakovėms) buvo žinoma apie AB Ūkio bankas su atsakove UAB „Turto valdymo strategija“ sudarytą kredito sutartį ir šios sutarties įsipareigojimus ir kad šių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistos preliminarios sutarties dalykas – perleidžiamos akcijos, ką jos nurodė ir preliminarios sutarties 3.2 punkte. Todėl perleidžiant įkeistas akcijas turėjo būti gautas įkaito turėtojo – ieškovės AB Ūkio bankas sutikimas (CK 4.225 straipsnio 5 dalis), kas įtvirtinta kredito sutarties 12.7.–12.7.3 p., kuriuo UAB „Turto valdymo strategija“ įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ir kitaip neperleisti, neįkeisti, nenuomoti ir kitaip nesuvaržyti bankui įkeisto turto be išankstinio banko sutikimo. Visų reikalingų sutikimų ir leidimų gavimą, kaip būtiną pagrindinės sutarties sudarymo išankstinę sąlygą, atsakovės numatė ir preliminarios sutarties 3.1.1 punkte. Tai, kad atsakovės nesikreipė į AB Ūkio bankas dėl sutikimo perleisti bankui įkeistas akcijas (tuo pačiu sudaryti sutartį), o atsakovė UAB „Turto valdymo strategija“ neįvykdė bankui pagal kredito sutartį numatytų įsipareigojimų, ką patvirtina bankroto byloje pareikštas ir patvirtintas banko reikalavimas, rodo, kad iš esmės ir negalėjo būti sudaryti pagrindinė sutartis, t. y. iš esmės šalys šio tikslo nesiekė ir negalėjo tikėtis jį pasiekti. Preliminarios sutarties 5.1.2 punkte taip pat buvo numatyta atsakovės UAB „Turto valdymo strategija“ pareiga pasirūpinti akcijų įkeitimo išregistravimu, tačiau tai priklausė tik nuo AB Ūkio bankas sutikimo, o tai nebuvo padaryta. Neįvykdžius sutartyje numatytų būtinų išankstinių pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, šalys negalėjo tikėtis atsirasiant akcijų perleidimo pasekmėms, t. y. kad akcijos bus tinkamai ir realiai perleistos, o tai reiškia, jog šalys realiai nesiekė preliminarioje sutartyje nurodytų tikslų ir faktiškai sutarties nevykdė ir net neturėjo tam finansinių galimybių, nes to nepagrindžia jokie įrodymai. Sandorio tariamumą iš dalies patvirtina ir tai, kad šia sutartimi nebuvo numatyti jokie avansiniai mokėjimai už numatytas perleisti akcijas. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais dėl faktinio ginčo sandorio tikslo, t. y., kad sudarius preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir šios sutarties neįvykdžius, bendrovė „Lazurit“ preliminarioje sutartyje numatytų netesybų pagrindu įgytų 50 000 000 Lt reikalavimą į UAB „Turto valdymo strategija“ ir tokiu būdu taptų didžiausiu šios bendrovės kreditoriumi, taip ženkliai sumažindama banko ir kitų kreditorių galimybę atgauti savo kreditorinius reikalavimus. Todėl preliminarios sutarties šalių veiksmai iš esmės buvo nukreipti į dirbtiną kreditorinio reikalavimo sukūrimą UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto byloje, taip užsitikrinant balsų daugumą ir galimybę priimti sprendimus UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių susirinkimuose, tuo pačiu siekiant išvengti UAB „Turto valdymo strategija“ vadovų ir akcininkų atsakomybės už bendrovės nemokumą, taip pat realizavus UAB „Turto valdymo strategija“ turtą gauti dalį kreditorinio reikalavimo sumos. Pažymėtina, kad tai iš esmės patvirtina ir tarp atsakovių 2012-12-31 sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (b. l. 23) dėl 50 000 000 Lt atsakovės RAB „Lazurit“ debeto ir UAB ‚Turto valdymo strategija“ šios sumos kredito, kas patvirtina, kad faktinis šių susitarimų dalykas buvo netesybos, o ne realus akcijų perleidimo sutarties sudarymas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ginčo sandoris buvo sudarytas vos likus dviem savaitėm iki kredito sutartimi numatyto kredito grąžinimo termino (kreditas turėjo būti grąžintas 2012-11-30), t. y. faktiškai jau žinant, kad kreditas nebus grąžintas ir banko sutikimas perleisti akcijas nėra ir nebus gautas. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės buvo tariamas sandoris, o vėliau sudaryta pagrindinė sutartis to nepaneigia.

13Dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu

14Ieškinys dėl preliminarios akcijų pirkimo–paradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia taip pat pareikštas ir kreditoriaus interesų apsaugai nustatyto actio Pauliana ieškinio pagrindu. (CK 6.66 straipsnis). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013).

15Kadangi ieškovė yra bankrutavusios UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorius, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir tai leidžia konstatuoti esant pirmai actio Pauliana taikymo sąlygai.

16CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti; jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC prekyba“, UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. D., K. A., trečiasis asmuo AB DNB bankas, bylos Nr. Nr. 3K-3-174-313/2015). Atsižvelgiant į tokias, nustatant kreditorių teisių pažeidimą, teismų praktikoje suformuotas taisykles, nagrinėjamu atveju, konstatavus ginčo sandorio tariamą pobūdį, galima spręsti, kad atsakovei RAB „Lazurit“ šiuo sandoriu iš esmės siekiant įgyti tik teisę į itin dideles netesybas (50 mln.) neabejotinai būtų pažeidžiamos atsakovės UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių teisės. RAB „Lazurit“, nepatyrusi jokių finansinių išlaidų vien ginčo sandorio pagrindu įgytų reikalavimo teisę itin didelei sumai, taip apribodama ar net visiškai atimdama galimybes kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Kaip jau nustatyta, ginčo sandoriu buvo dirbtinai sukurtas pagrindas RAB „Lazurit“ reikalavimui atsirasti, todėl tokio kreditoriaus galimas atsiradimas pats savaime pažeidžia kitų kreditorių teises, o įvertinus ir itin didelį galimo reikalavimo dydį, kreditorių teisėms kyla itin didelė grėsmė. Nors atsakovė RAB „Lazurit” dar nėra pareiškusi šio reikalavimo UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto byloje, tačiau tokią galimybę ji turi iki bankroto byloje bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl tokio sandorio, kurio pagrindu toks reikalavimas gali būti pareikštas bet kada, kelia grėsmę ir pažeidžia kreditorių interesus.

17Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinėje praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakoves sudaryti ginčo įkeitimo sandorius.

18CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, o 2 dalyje numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Įvertinus ginčo sandorio tariamą pobūdį ir jo tikslą dirbtinai sukurti RAB „Lazurit“ teisę į kreditorinį reikalavimą, grindžiamą netesybomis, spręstina, kad abi sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad tokiais veiksmais pažeis UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių teises. Preliminarioje akcijų pirkimo–padavimo sutartyje numatyta netesybų suma, šalims vengiant ar atsisakant sudaryti sandorį – 50 000 000 Lt, kai akcijų pardavimo kaina – 10 000 000 Lt, rodo sandorio šalių veiksmų prieštaravimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir patvirtina jų nesąžiningumą. Atsakovė UAB „Turto valdymo strategija“ sudarydama ginčo sandorį neabejotinai turėjo žinoti apie savo finansinę padėtį ir įsipareigojimus kreditoriams, todėl turėjo įvertinti tokio sandorio pasekmes kreditorių teisėms. Kad UAB „Turto valdymo strategija“ finansinė padėtis tuo metu buvo bloga patvirtina byloje nustatytas faktas, kad pati šios bendrovės direktorė A. G. netrukus o šio sandorio sudarymo, t. y. 2013-03-04 padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ir 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla (b. l. 134–135). Nutartimi iškelti bankroto byla nustatyta, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2013 m. sausio 31 d. viršijo į balansą įrašyto turto vertę (turtas – 91 766 841 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 93 838 649 Lt). Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti ir sandorio šalių nesąžiningumą.

19Teisėja, vadovaudamasi CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

20Ieškinį patenkinti.

21Pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. preliminarią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo strategija“ ir ribotosios atsakomybės bendrovės „Lazurit“.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant... 2. Teisėja išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė BAB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1)... 4. Atsakovės BUAB „Turto valdymo strategija“ bankroto administratorius... 5. Ieškovės atstovas adv. padėjėjas M. B. prašo ieškinį patenkinti.... 6. Atsakovės UAB „Turto valdymo strategija“ atstovas D. V. sutinka su... 7. Atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „Lazurit“ atstovas į teismo... 8. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovės ribotos atsakomybės... 9. Ieškovė nagrinėjamoje reiškia reikalavimą pripažinti niekine ir... 10. Dėl preliminarios sutarties tariamo pobūdžio ir jos pripažinimo... 11. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti... 12. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas.... 13. Dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu ... 14. Ieškinys dėl preliminarios akcijų pirkimo–paradavimo sutarties... 15. Kadangi ieškovė yra bankrutavusios UAB „Turto valdymo strategija“... 16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 17. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad skolininkas neprivalėjo... 18. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 19. Teisėja, vadovaudamasi CPK 268, 270 straipsniais,... 20. Ieškinį patenkinti.... 21. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. preliminarią... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...