Byla e2-1544-157/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2235-390/2017, kurioje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto byla, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,LZ Statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2235-390/2017, kurioje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto byla, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,LZ Statyba“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Makveža“ (toliau – UAB „Makveža“, pareiškėja) 2017 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ (toliau – UAB „Mono Status“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo.
  2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį, skola už prekes – 32 306,33 Eur.
  3. Trečiasis asmuo UAB „LZ Statyba“ nurodė, kad atsakovė nesumoka 73 585,41 Eur už atliktus statybos rangos darbus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-736-262/2016).
  4. Atsakovė UAB ,,Mono Status“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iš tiesų yra skolinga pareiškėjai, tačiau ketina skolą grąžinti, prašo pareiškimo netenkinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Mono Status“ bankroto bylą, nustatęs jos nemokumą, bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.
  2. Teismas nustatė, kad VSDFV duomenimis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 7 d. atsakovės skola sudarė 1 768,83 Eur; kad įmonėje yra 2 apdraustieji asmenys; kad nėra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; kad jos vardu registruotos 7 transporto priemonės, kurioms pritaikytas areštas. Teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad pagal 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė turi turto už 743 999 Eur (trumpalaikis turtas – 692 901 Eur, iš kurio atsargos 28 939 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 653 880 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 082 Eur); kad per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 798 887,00 Eur, pradelsti mokėjimai kreditoriams – 661 327,91 Eur; kad įmonė minimu laikotarpiu patyrė 89 011 Eur nuostolių.
  3. Teismas, vertindamas minėtus duomenis pažymėjo, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl trumpalaikio turto sudėties yra išaiškinta, jog preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir susigrąžinti aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015), o aplinkybę, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) patvirtina pateikti duomenys apie šiai iškeltas civilines bylas ir antstolių vykdomus išieškojimus.
  4. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovės turtas yra ne didesnės nei 743 999 Eur vertės (atėmus 653 880,00 Eur debitorines skolas, turtas sudarytų tik 90 119 Eur), o 661 327,91 Eur pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (371 999,50 (743 999/2)).
  5. Teismas nurodytų duomenų pagrindu konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir šiuo pagrindu iškėlė jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2, 6 dalimis bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Mono Status“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra skolinga tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriams ir, kad didžioji dalis skolų yra pradelstos, tačiau ignoravo faktą, jog finansiniai sunkumai yra laikini ir bendrovė tvirtai tiki, kad pavyks išbristi iš susidariusios nepalankios finansinės situacijos, atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo bei teisingumo principus ir į atsakovės pagrįstus bei teisėtus lūkesčius, galėjo suteikti papildomą šansą bendrovei išspręsti kilusius finansinius sunkumus.
    2. Sutiktina su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad formaliai įmonė atitinka ĮBĮ nurodytą nemokios įmonės sąvoką, tačiau nepagrįsta išvada, jog nėra šansų iš debitorių atgauti skolas, – inicijuoti skolų išieškojimo teisminiai procesai, todėl yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismas neatsižvelgė į atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad deramasi su daugeliu kreditorių dėl skolų išdėstymo, derybos gali baigtis palankiai, o tai sumažintų pradelstų skolų dydį.?
    3. Teismas be pagrindo nesirėmė faktu, kad įmonė neturi skolų VMI, o VSDFV yra skolinga tik 1 768,83 Eur, o tai rodo, jog finansinė padėtis, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nustatė teismas, nėra kritiška. Taigi įmonė savalaikiai moka mokesčius valstybei ir sugeba vykdyti veiklą.
    4. Teismas, netinkamai įvertinęs atsiliepimo motyvus, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad finansiniai sunkumai yra laikini, atsirado tik todėl, jog kreditorių iniciatyva iškeltose civilinėse bylose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, ir iškilo sunkumų atsiskaityti. Teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, kad šiuo metu aktyviai deramasi dėl kelių stambių statybinių projektų, kuriuose užsakovams patiems tiekiant medžiagas įmonė atliktų statybinius darbus ir tai neabejotinai pagerintų jos finansinę padėtį.
  1. Trečiasis asmuo UAB ,,LZ Statyba“ su atsakovės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovės teiginiai, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini, situacija tik gerės, įmonė galės grąžinti skolas, kad pradedama derėtis dėl kelių stambių statybinių projektų, kurie neva pagerins finansinę padėtį, yra deklaratyvūs. Šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta nei finansinių srautų skaičiavimų, nei kitų įrodymų.
    2. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis lėšomis, nes atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pastangas išsiieškoti šias skolas, nepateikė jokių duomenų apie jų atgavimo perspektyvas.
    3. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas derybas ar kreditorių nusiteikimą išdėstyti prievolių vykdymą.
    4. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog įmonė sugeba vykdyti veiklą ir savalaikiai moka mokesčius valstybei, nes jos skola VSDFV biudžetui yra 2 436,07 Eur, o įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Tai patvirtina atsakovės nemokumą ir nesuteikia jokio pagrįsto pagrindo tikėtis sėkmingos veiklos – darbuotojų skaičiaus aiškiai nepakanka statybos rangos veiklai.
    5. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, jog nuo 2015 m. jos finansinė padėtis nuosekliai blogėjo (turto mažėjimas, įsipareigojimų didėjimas, neigiamas nuosavas kapitalas, didėja patiriami nuostoliai). Įmonės vadovas privalėjo žinoti apie prastėjančią situaciją ir pats kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl to galima teigti, kad bankroto byla iškelta pavėluotai, o tai rodo, jog yra tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 8 straipsnis, 20 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
    6. Atsakovės UAB „Mono Status“ ir kitos įmonės – UAB „Modusta“, vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas yra J. K., jos abi yra įregistruotos tuo pačiu adresu, vykdo iš esmės analogišką veiklą, ir būtent nuo šios įsteigimo – 2015 m. kovo 18 d., ženkliai sumažėjo atsakovės pelnas, sistemingai nevykdomi įsipareigojimai.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria iškelta atsakovės UAB „Mono Status“ bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė remiasi esminiu argumentu, jog teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumas, apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu nustatoma ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, tai yra nebegalės vykdyti veiklos, todėl bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat yra ne kartą nurodę, kad įrodinėjimo procesą reglamentuojančios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  8. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „Mono Status“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  9. Remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo surinkti, kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia vienareikšmiai konstatuoti, jog, priešingai nei tvirtinama skunde, nustatyti faktai, apibūdinantys atsakovės finansinius sunkumus, nėra laikino pobūdžio: nors įmonėje yra tik 2 apdraustieji asmenys skola VSDFV biudžetui 2017 m. liepos 7 d. sudarė 1 768,83 Eur, nėra jokio įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, turimos 7 transporto priemonės areštuotos, 2017 m. birželio 30 d. nuostolingame balanse nurodytas 743 999 Eur vertės turtas, kurio didžiąją dalį – 653 880 Eur, sudaro per vienerius metus gautinos lėšos, per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 798 887 Eur, o pradelsti mokėjimai kreditoriams – 661 327,91 Eur. Beje, pati apeliantė, skunde pripažindama, kad formaliai atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokios įmonės sąvoką, apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija (CPK 314 straipsnis), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius apie realias galimybes išsiieškoti debitorines skolas, tai yra apie didesnę turimo turto vertę nei sprendė teismas – 743 999 Eur, apie palankius kreditorių sprendimus dėl savo pačios skolų gražinimo išdėstymo, apie sudarytas ir vykdomas paminėtas statybos rangos sutartis etc. (CPK 7, 13, 42, 178, 185 straipsniai).
  10. Taigi apeliacinis teismas, sutikdamas tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiek ir su trečiojo asmens UAB ,,LZ Statyba“ atsiliepimo argumentais, sprendžia, kad atsakovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusius su jos turimo turto verte, galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, tai yra jos mokumu ir bankroto bylos neteisėtu iškėlimu, laikytinos neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnių nuostatas bankroto byla gali būti nutraukta.
  11. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų atsakovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai