Byla e2-1432-823/2016

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4384-781/2016 dalies, kuria buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas bei nutrauktas pradėtas UAB „Fair 1 trade“ bankroto ne teismo tvarka procesas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fair 1 trade“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4384-781/2016 dalies, kuria buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas bei nutrauktas pradėtas UAB „Fair 1 trade“ bankroto ne teismo tvarka procesas,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

3Pareiškėja UAB „DSP Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo 2016 m. kovo 22 d. protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta: UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirti UAB „TOP CONSULT“; nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šio nutarimo priėmimo dienos bendrovės kreditoriams pareikšti savo reikalavimus UAB „Fair 1 trade“; nustatyti 15 dienų laikotarpį nuo šio nutarimo priėmimo dienos, per kurį UAB „Fair 1 trade“ direktorius privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus bei pavesti administratoriui vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 7 dalies 8 punkto, 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kitas šiuo įstatymu jam paskirtas funkcijas; 2) nutraukti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procesą ne teismo tvarka; 3) iškelti teisminį bankrotą, paskiriant įmonės bankroto administratorių.

4Pareiškėja nurodė, kad ginčijami UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti pažeidžiant tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių teises ir teisėtus interesus, nebuvo ĮBĮ įvirtintų sąlygų, kurioms esant galima įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Pareiškėja 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu teismas 2016 m. kovo 23 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Pareiškėja prieš kreditorių susirinkimo pradžią informavo UAB „Fair 1 trade“ dėl nurodyto pareiškimo pateikimo teismui, todėl kreditorių susirinkimas turėjo būti atšauktas arba turėjo būti atsisakyta priimti nutarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo. Be to, UAB „Fair 1 trade“ netinkamai, t.y. 2016 m. kovo 22 d. 7 val. ryto, informavo pareiškėją apie 2016 m. kovo 22 d. 10 val. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Toks terminas nelaikytinas protingu ir atitinkančiu teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Nors ginčijamame protokole nurodyta, kad UAB „Fair 1 trade“ kreditoriai apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį susirinkimą buvo informuoti registruotu paštu, pareiškėja jokios informacijos registruotu paštu negavo. UAB „Fair 1 trade“ direktoriaus 2016 m. kovo 15 d. parengtame kreditorių sąraše skolos pareiškėjai dydis nurodytas klaidingai, t. y. vietoje 1 511,03 EUR nurodyta 701,59 EUR. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, kyla pagrįstų abejonių ir dėl kitų kreditorių reikalavimų sumų. Taip pat neaišku, ar kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime, reikalavimų suma vertine išraiška sudarė ne mažiau nei ¾ visų įmonės įsipareigojimų.

5Atsakovė UAB „Fair 1 trade“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo dieną (2016 m. kovo 22 d.) teismuose bendrovei iškeltų bylų, kuriose UAB „Fair 1 trade“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nebuvo. Iš bendrovės taip pat nebuvo išieškoma pagal teismų sprendimus ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, t. y. nebuvo kliūčių pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Nors pareiškėja į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2016 m. kovo 22 d., tačiau savo pareiškimą 2016 m. kovo 23 d. dar tikslino, o teismo įsakymas buvo išduotas 2016 m. kovo 23 d., t. y. jau po 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo. Pareiškėja buvo informuota apie susirinkimo datą ir laiką (tą pripažino ir ji pati) bei turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę nurodytame kreditorių susirinkime jei būtų norėjusi. Bendra UAB „Fair 1 trade“ kreditorinių reikalavimų suma sudaro 209 675,94 EUR, o UAB „DSP Baltic“ kreditorinis reikalavimas sudaro vos 0,33 proc. visų reikalavimų, todėl, jeigu pareiškėja ir būtų dalyvavusi bei balsavusi kreditorių susirinkime, jos balsas neturėtų įtakos nutarimų priėmimui. Net ir esant vieno kreditoriaus finansinių reikalavimų neatitikimui, tai nereiškia, kad kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, nurodyti UAB „Fair 1 trade“ direktoriaus 2016 m. kovo 15 d. kreditorių finansinių reikalavimų sąraše, yra klaidingi. Pareiškėjos veiksmai ir siekis nutraukti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūras pažeidžia kitų kreditorių teises; 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek atsakovei, tiek jos kreditoriams.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos UAB „DSP Baltic“ skundą tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 bei nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka; kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

8Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo metu teisme jai buvo iškelta byla Nr. eL2-16279-934/2016 ir nurodė, kad teismo įsakymas atsakovės atžvilgiu šioje byloje buvo priimtas 2016 m. kovo 23 d., t. y. jau po bankroto bylos jai iškėlimo, be to, pačiame teismo įsakyme nurodyta bylos iškėlimo data - 2016 m. kovo 23 d. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-8631-848/2016 2016 m. kovo 9 d. taip pat išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Fair 1 trade“ kreditorės UAB „Filipopolis“ naudai, kuris yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

9Dėl pareiškėjos informavimo apie 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimą teismas pažymėjo, kad atsakovė ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą pareiškėjai išsiuntė tik likus apie 3,5 val. iki numatyto kreditorių susirinkimo sušaukimo. Teismas sprendė, kad minėtas terminas laikytinas neprotingu ir neatitinkančiu sąžiningumo principo, nes tokiu būdu pareiškėjai iš esmės buvo apribotos galimybės tinkamai įgyvendinti jai suteiktas teises, įskaitant galimybę išreikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors ginčijamame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, jog atsakovės kreditoriai apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuoti registruotu paštu, tačiau atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai laikėsi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, nustatytų ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tokiu būdu pažeisdama teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

10Teismas pripažino teisiškai nereikšmingais atsakovės teiginius, kad pareiškėjos dalyvavimas 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime iš esmės nieko nepakeistų, nes jos kreditorinis reikalavimas yra nedidelis palyginus su visų kreditorių reikalavimų dydžiu, pažymėdamas, kad toks argumentas bankroto procedūros, kuri pradėta neteisėtų sprendimų pagrindu, savaime nepaverčia teisėta.

11Teismas atmetė pareiškėjos prašymą iškelti UAB „Fair 1 trade“ teisminį bankrotą nurodydamas, kad pareiškėja nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė UAB „Fair 1 trade“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir palikti galioti 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtus nutarimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Teismas neteisingai taikė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iškelta civilinė byla L2-8631-848/2016 2016 m. kovo 9 d. buvo išnagrinėta, priimant teismo įsakymą. Teismo įsakymo išdavimas nėra tęstinio pobūdžio - kadangi teismo įsakymas atsakovės nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo ir byla nenagrinėjama toliau. Kadangi pareiškėja skundą pateikė ir teismas priėmė ginčijamą nutartį po 2016 m. kovo 9 d. teismo įsakymo įsiteisėjimo, nagrinėjant pareiškėjos skundą, teismas turėjo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. teismo įsakymo civilinėje byloje L2-8631-848/2016 priėmimo ir įsiteisėjimo aplinkybes, išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinę bylą L2-8631-848/2016 bei išnagrinėti šioje byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, juolab, kad skundą dėl 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė ne UAB „Filipopolis“, o kita kreditorė.

152) Neteisminis bankroto procesas pats savaime nepažeidžia ir negali pažeisti UAB „Fair 1 trade“ kreditorių teisių ir interesų. UAB „Filipolis“ nepateikė jokių prieštaravimų dėl bankroto bylos UAB „Fair 1 trade“ ne teismo tvarka iškėlimo. Taigi aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje jai pareikšti turtiniai reikalavimai, netrukdo bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui, neprieštarauja neteisminio bankroto siekiamam tikslui, nepažeidžia nei ieškovės, nei kitų kreditorių teisių, o priešingai – atitinka kreditorių interesus dėl trumpesnio bankroto proceso, mažesnių išlaidų, kas atitinkamai leidžia tikėtis didesnio kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų patenkinimo.

163) Panaikinus UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių nutarimus, būtų paneigiama didžiosios dalies kreditorių (ginčo atveju kreditorių, turinčių net 83.54 proc. visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimo sumos) valia ir šių kreditorių interesai. Patenkinus pareiškėjos skundą, formuotųsi klaidinga teismų praktika, leidžianti „mažiesiems“ kreditoriams nuginčyti kreditorių daugumos nutarimus.

174) Jeigu UAB „DSP Baltic“ būtų dalyvavusi ir balsavusi kreditorių susirinkime, jos balsas nebūtų pakeitęs nutarimo dėl UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūros iškėlimo priėmimo. Be to, UAB „DSP Baltic“ gavo pranešimą ir balsavimo raštu biuletenį apie šaukiama susirinkimą bei galėjo išreikšti savo nuomonę UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi IBI nenustatytas terminas, prieš kurį kreditoriai turi būti informuoti apie šaukiamą susirinkimą, laikytina, kad UAB „Fair 1 trade“ tinkamai įgyvendino IBĮ normas ir pranešimai apie UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimą įteikti tinkamai.

185) Jeigu būtų panaikinti 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo nutarimai, UAB „Fair 1 trade“ bankroto administratorius netektų įgaliojimų, kas reikštų, kad UAB ..Fair 1 trade“ neturėtų vadovo įgaliojimus ir pareigas turinčio atstovo. Kadangi buvęs įmonės vadovas atleistas, nebūtų galima jo grąžinti į buvusias UAB „Fair 1 trade“ direktoriaus pareigas. Atsakovė liktų be jokio valdymo organo, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos akciniu bendrovių įstatymui. Didžioji dalis BUAB „Fair 1 trade“ darbuotojų yra atleisti, todėl, pripažinus BUAB „Fair 1 trade“ kreditorių 2016 m. kovo 22 d. susirinkimo sprendimus negaliojančiais, darbuotojų į buvusias darbo vietas nebūtų galimybės gražinti, nes įmonė veiklos nebevykdo, patalpos, kurias įmonė nuomojo veiklai vykdyti, yra perduotos nuomotojui, o sutartis nutraukta. Neatleistiems darbuotojams ir toliau būtų priskaičiuojamas atlyginimas, nors įmonė veiklos nevykdo, kas reikštų finansinių įsipareigojimų, o taip pat ir žalos UAB „Fair 1 trade“ didėjimą. Tokiu būdu būtų sumažinta galimybė patenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus.

19Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia naujus įrodymus – 2016 m. kovo 16 d. pašto sąrašo nuorašą ir 2016 m. kovo 22 d. el. pašto nuorašus.

20Pareiškėja UAB „DSP Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 100 EUR. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

211) Atsakovės argumentai, kad jokių turtinių ginčų tarp UAB „Filipopolis“ ir UAB „Fair 1 trade“ nebuvo, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tokį ginčą liudija pats kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo faktas. Tai, kad 2016 m. kovo 9 d. teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. L2-8631-848/2016, įsiteisėjo, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2016 m. kovo 22 d. teismuose nebuvo iškeltų bylų, kuriuose UAB „Fair 1 trade“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir kad neegzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, draudžianti pradėti bankrotą ne teismo tvarka. Teismo įsakymo įsiteisėjimas nereiškia, kad turtinių reikalavimų nebeliko – išdavus teismo įsakymą prasideda vykdymo stadija.

222) Siekis operatyviai inicijuoti ir vykdyti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procesą, nedidinti kreditorių finansinių reikalavimų, nepateisina imperatyvios įstatymo normos pažeidimo ir nepaneigia ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumo.

233) Atsakovė netinkamai laikėsi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, nustatytų ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tokiu būdu pažeisdama teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

244) Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2016 m. kovo 16 d. pašto sąrašo nuorašą ir elektroninio pašto siuntimo 2016 m. kovo 22 d. nuorašus. Kadangi minėti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nutrauktas įmonės bankroto ne teismo tvarka procesas. Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą ne teismo tvarka nutraukė konstatavęs ĮBĮ 12 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros iniciavimo tvarkos pažeidimus – kreditorių susirinkimo dieną UAB „Fair 1 trade“ teisme buvo pareikšti turtiniai reikalavimai; nebuvo užtikrintas visų UAB „Fair 1 trade“ kreditorių tinkamas informavimas apie klausimo svarstymą.

28Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka pradėti vykdyti galima tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas. Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka, gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas pradėti neteisminę bankroto procedūrą draudžiama tiek tuo atveju, jei tarp įmonės skolininkės ir jos kreditoriaus kilęs turtinis ginčas dar nėra teismo išspręstas (pirmoji sąlyga), tiek tais atvejais, kai kreditoriui palankus teismo procesinis sprendimas yra vykdymo stadijoje (antroji sąlyga).

29Nors apeliantė pagrįstai pažymi, kad teismo įsakymui įsiteisėjus civilinė byla dėl turtinio reikalavimo, kurio pagrindu teismo įsakymas išduotas, laikoma pasibaigusia, pagal CPK 587 straipsnio 2 punktą teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kuris kreditoriaus gali būti pateikiamas antstoliui vykdyti. Kadangi pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą vykdymo procesas pradedamas kreditoriaus iniciatyva, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant įsiteisėjusiam teismo įsakymui įmonės skolininkės atžvilgiu, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos nebūtų pažeidžiamos, jeigu būtų nustatyta, kad su kreditoriumi, kurio naudai išduotas teismo įsakymas, yra atsiskaityta, arba kad šis kreditorius iki kreditorių susirinkimo, kuriame sprendžiamas bankroto proceso ne teismo tvarka iniciavimo klausimas, savanoriškai neinicijavo priverstinio vykdymo proceso, t.y. nepradėjo išieškojimo pagal išduotą teismo įsakymą.

30Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 9 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš UAB „Fair 1 trade“ 2 563,17 EUR skolą kreditorės UAB „Filipopolis“ naudai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 22 d., taigi ginčijamo kreditorių susirinkimo sušaukimo dieną (2012 m. kovo 22 d.) civilinė byla Nr. L2-8631-848/2016, priešingai nei teigia apeliantė, nebuvo pasibaigusi.

31Apeliantės argumentus, kad kreditorė UAB „Filipopolis“ nepateikė jokių prieštaravimų dėl bankroto bylos UAB „Fair 1 trade“ ne teismo tvarka iškėlimo, paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pagal kuriuos ši kreditorė 2016 m. gegužės 23 d. pateikė teismui skundą dėl UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo. Nors Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (teismo žinioje yra tapati byla) atsižvelgiant į tai, kad prašomas išspręsti klausimas išspręstas šioje byloje ginčijama nutartimi, pats skundo pateikimo faktas aiškiai liudija kreditorės, kurios naudai išduotas teismo įsakymas, nepritarimą neteisminiam UAB „Fair 1 trade“ bankroto procesui.

32Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo kreditorių susirinkimo sušaukimo dieną civilinė byla Nr. eL2-16279-934/2016 pagal kreditorės UAB „DSP Baltic“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dar nebuvo iškelta, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ginčijamo kreditorių susirinkimo dieną buvo informuota apie tokio pareiškimo pateikimo teismui faktą, t.y. apie tai, kad teisme inicijuojamas turtinis ginčas, tačiau nepaisydama to sprendė dėl bankroto proceso ne teismo tvarka iniciavimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, aptariamoje civilinėje byloje teismui priėmus UAB „Fair 1 trade“ prieštaravimus, ginčas tarp šalių šioje byloje vis dar nėra išspręstas (civilinė byla Nr. e2-26940-934/2016).

33Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos inicijuojant atsakovei bankroto procesą ne teismo tvarka buvo pažeistos, kadangi teisme buvo iškelta byla, kurioje atsakovei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai. Ši aplinkybė pati savaime yra pakankama ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais ir pradėtą UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka nutraukti.

34Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo nutarimą iškelti UAB „Fair 1 trade“ bankroto bylą ne teismo tvarka panaikino konstatavęs taip pat ĮBĮ 12 straipsnio 2 bei 3 dalies pažeidimus. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien formaliai - laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis konkrečioje situacijoje buvo protingas bei pakankamas tinkamai pasiruošti ir dalyvauti kreditorių susirinkime.

35Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja apie kreditorių susirinkimą elektroniniu paštu buvo informuota tą pačią dieną, kurią ir įvyko susirinkimas t. y. 2016 m. kovo 22 d., ankstyvą rytą (b.l. 15). Net jei laikytis pozicijos, kad bendrovės elektroniniu paštu pusę septintos ryto gautas elektroninis laiškas iškart buvo perskaitytas, pasiruošimui dešimtą valandą vyksiančiam kreditorių susirinkimui ir dalyvavimui jame pareiškėja turėjo tik kelias valandas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks ypatingai trumpas terminas negali būti vertinamas kaip pakankamas ir protingas, ir kad pareiškėjos informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra buvo iš esmės pažeista.

36Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors ginčijamame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, jog atsakovės kreditoriai apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuoti registruotu paštu, tačiau atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė kartu atskiruoju skundu pateikė Lietuvos pašto išrašą, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t.y. nepagrindė naujų įrodymų leistinumo apeliaciniame procese sąlygų (CPK 314 straipsnis). Be to, apeliantės pateiktas išrašas nepatvirtina, kad pranešimas apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą registruotu paštu buvo siųstas ir pareiškėjai UAB „DSP Baltic“.

37Apeliantė akcentuoja, kad UAB „DSP Baltic“ kreditorinis reikalavimas sudaro vos 0,33 proc. visų reikalavimų, todėl, jeigu pareiškėja ir būtų dalyvavusi bei balsavusi kreditorių susirinkime, jos balsas neturėtų įtakos nutarimų priėmimui. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015). Kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko reikalaujantis visus kreditorius tinkamai informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, negali būti pažeidžiamas vien dėl to, kad kreditoriaus kreditorinis reikalavimas įmonei skolininkei nėra didelis. Be to, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos draudimo pradėti vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka esant pareikštiems turtiniams reikalavimams teismuose nesieja su pareikštų reikalavimų dydžiu ir jų procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše.

38Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su įmonės vadovo bei didžios dalies darbuotojų atleidimu, veiklos nevykdymu, siekiu nedidinti kreditorių finansinių reikalavimų nepateisina imperatyvių įstatymo normų pažeidimo ir nepaneigia ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų neteisėtumo. Pažymėtina, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas.

39Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

40BUAB „Fair 1 trade“ atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjai UAB „DSP Baltic“ priteisiamos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų dydžių, t. y. 100 EUR (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti pareiškėjai UAB „DSP Baltic“ iš UAB „Fair 1 trade“ 100 EUR (šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.