Byla e2-791-157/2017

Dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3198-781/2017, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) prašė panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ (toliau – UAB „VIPC Vilnius“, atsakovė) 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą, kuriame nuspręsta ne teismo tvarka vykdyti šios bendrovės bankroto procedūrą.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „VIPC Vilnius“ 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimas, kurį ši gavo 2017 m. sausio 2 d. ir kuriuo nutarta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra neteisėtas, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, bei pažeidžia jos interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo dienos. Pareiškėja tvirtino, kad pranešimą apie šaukiamą šį susirinkimą gavo 2016 m. gruodžio 23 d. 12 val., t. y. likus kelioms valandoms iki VMI darbo pabaigos, o atsakingas darbuotojas – tik 2016 m. gruodžio 27 d., todėl nebuvo sudaryta galimybė pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę šiuo klausimu, tuo pažeidžiant bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo taisykles (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 2 dalis).
3. Pareiškėja taip pat teigė, kad pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. sausio 10 d. duomenis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 313 342,26 Eur, o nepavykus šios išieškoti pagal VMI nurodymus iš banko sąskaitų, išieškojimas perduotas antstoliams; kad pagal atsakovės 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymą išdėstyti nepriemokos mokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui VMI viršininko 2016 m. spalio 18 d. sprendimu mokėjimas buvo išdėstytas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2016 m. gruodžio 25 d., o 2016 m. gruodžio 7 d. tarp šalių buvo pasirašyta tokia mokestinės paskolos sutartis. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, pasirašydama šią sutartį, jau žinojo / turėjo žinoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka ir galimai net neketino vykdyti sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nes nuo tokios sutarties sudarymo yra laikoma, jog įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų biudžetui atidėtos nepriemokos atžvilgiu, ir pareiškėja negalėjo vykdyti išieškojimo procedūrų. Tokiu būdu atsakovė pasinaudojo šia aplinkybe ir inicijavo bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka. Be to, pasak pareiškėjos, pagal 2017 m. sausio 10 d. antstolių informacinės sistemos duomenis yra vykdoma byla Nr. 0033/15/00425, kurioje iš atsakovės išieškotojo VMI naudai yra išieškoma 111 440,16 Eur skola, vykdomosios bylos būsena – vykdoma, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, nes prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies normai.
4. Atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ atsiliepime į šį skundą prašė jį atmesti, nes procedūros nebuvo pažeistos. Tvirtino, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 19 d. pranešimu buvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą; kad pareiškėjos veiklos ir šaukto susirinkimo vietos yra pakankamai arti viena kitos, be to, ši turėjo teisę dalyvauti balsuodama raštu, taigi jai buvo sudarytos visos sąlygos pareikšti savo nuomonę dėl ginčijamo nutarimo, tačiau to nepadarė; kad už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, turintys 96,88 proc. nuo visų įmonės finansinių reikalavimų sumos, todėl netgi jei pareiškėja būtų dalyvavusi skundžiamas nutarimas būtų priimtas, nes jos balsai nebūtų įtakoję rezultato.
5. Atsakovės bankroto administratorės teigimu šio nutarimo priėmimo metu teismuose nebuvo iškelta bylų, kuriose įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat nebuvo vykdomi jokie išieškojimai, o dėl pareiškėjos argumentų apie antstolės vykdomą bylą dėl skolos išieškojimo jos naudai, pažymėjo, jog tarp jų 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, ir skolos VMI mokėjimas buvo išdėstytas jo pradžią atidedant iki 2016 m. gruodžio 25 d. Taigi nuo sutarties sudarymo atsakovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų biudžetui atidėtos nepriemokos atžvilgiu, todėl VMI negalėjo vykdyti išieškojimo procedūrų. Nurodė, kad VMI 2016 m. gruodžio 9 d. raštu informavo antstolę apie 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekęs galios 2015 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-2777 dėl nepriemokos išieškojimo iš įmonės turto, 2016 m. gruodžio 7 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį. Todėl antstolė, gavusi minėtus dokumentus, privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Be to, skundžiamas nutarimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, nes atsakovės skola VMI yra užtikrinta priverstine jos nekilnojamojo turto hipoteka. Bankroto administratorė taip pat teigė, kad pareiškėja neįrodė, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar akivaizdžiai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes buvo visos ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos inicijuoti ir ne teismo tvarka vykdyti šios bendrovės bankroto procedūrą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė panaikinti atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą, kuriame inicijuotas šios bendrovės bankroto procedūros vykdymas ne teismo tvarka.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. vykusiame UAB „VIPC Vilnius“ kreditorių susirinkime, kuriame balsavo jos kreditoriai, turintys 96,88 proc. nuo visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos, buvo nutarta – UAB „VIPC Vilnius“ bankroto procedūrą pradėti vykdyti ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“; nustatyti 30 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti; nustatyti 10 dienų terminą UAB „VIPC Vilnius“ direktoriui perduoti dokumentus ir turtą paskirtam bankroto administratoriui; patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
8. Spręsdamas dėl egzistavimo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad vien tai, jog pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš atsakovės VMI naudai, nesuteikia pagrindo konstatuoti ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes skundžiamo nutarimo priėmimo metu toks išieškojimas nebuvo / negalėjo būti vykdomas, kadangi šalys buvo pasirašiusios mokestinės paskolos sutartį ir pareiškėja buvo panaikinusi sprendimą, kurio pagrindu buvo pradėta nurodyta vykdomoji byla. Pažymėjo, kad dėl šių priežasčių antstolė, gavusi pareiškėjos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą, turėjo nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie kitus vykdytus išieškojimus iš atsakovės skundžiamo nutarimo priėmimo metu (CPK 12, 178 straipsniai), o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovei 2016 m. gruodžio 27 d. nebuvo iškelta jokių bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.
9. Spręsdamas dėl pareiškėjos nurodytų ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalies pažeidimų egzistavimo teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės tinkamai laikėsi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, nustatytų šiose ĮBĮ dalyse. Teismas nustatė, kad atsakovės pranešimas dėl 2016 m. gruodžio 27 d. 11 val. šaukiamo kreditorių susirinkimo ir balsavimo biuletenis pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu 2016 m. gruodžio 20 d. ir gautas 2016 m. gruodžio 23 d. Tokį informavimą bei jo terminą laikė iš esmės protingu ir atitinkančiu sąžiningumo principus, atmetė pareiškėjos argumentus, kad iš esmės buvo apribotos jos galimybės tinkamai įgyvendinti suteiktas teises, įskaitant galimybę išreikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų, nurodęs, jog vien tai, kad pareiškėja šį 2016 m. gruodžio 23 d. gautą pranešimą, atsakingam darbuotojui įteikė tik 2016 m. gruodžio 27 d., nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė apie nurodytą susirinkimą buvo informuota netinkamai. Be to, pareiškėja galėjo imtis aktyvių veiksmų bei savo užpildytą balsavimo biuletenį išsiųsti atsakovei elektroniniu paštu (kuris buvo nurodytas tame pačiame pranešime dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo) ir (ar) kitais būdais informuoti atsakovę apie savo poziciją, tačiau to nepadarė.
10. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog atsakovė, pasirašydama mokestinės paskolos sutartį ir netrukus po to sušaukusi kreditorių susirinkimą dėl pradėjimo bankroto proceso ne teismo tvarka, galimai net neketino vykdyti šios sutarties sąlygų, – yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo labiau, jog pareiškėjos reikalavimas yra užtikrintas atsakovės nekilnojamojo turto priverstine hipoteka, todėl vykdant atsakovės bankroto procedūras tiek teismo, tiek ne teismo tvarka, jos reikalavimas būtų tenkinamas pirmiausia.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto procedūra ne teismo tvarka iš esmės buvo inicijuota laikantis procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis), buvo užtikrintas tinkamas visų įmonės kreditorių informavimas apie šio klausimo svarstymą (ĮBĮ 12 straipsnio 2, 3 dalys), todėl netenkino pareiškėjos VMI skundo dėl 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

12. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį.
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo, be pagrindo nevertino aplinkybių, kurios rodo, kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo 2016 m. gruodžio 7 d. mokestinės paskolos sutarties sudarymu, siekdama tik to, jog būtų pradėtas bankrotas ne teismo tvarka, kad atsakovei informavus VMI apie ketinimą pradėti neteisminį bankrotą pastarosios iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 7 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Be to, apeliantės nuomone, atsakovės direktoriui D. V. dar iki pasirašant šią sutartį, buvo žinoma, jog įmonė nevykdys jos sąlygų, nes dėl sunkios finansinės padėties akivaizdžiai grėsė bankrotas: pagal http://pranešimai.teismai.lt/teismu_pranešimai/ duomenis Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. rugsėjo mėn. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo (civilinė byla Nr. e2-5966-262/2016), o šio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti reikalaujamų priteisti 56 093,08 Eur išieškojimą.
2. Teismas neteisingai įvertino faktą, kad pagal 2017 m. sausio 10 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis buvo vykdoma byla Nr. 0033/15/00425, kurioje iš atsakovės buvo išieškoma 111 440,16 Eur skola VMI naudai, nes priimant skundžiamus nutarimus vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo nebuvo užbaigtos įstatymų nustatyta tvarka, todėl nutarimas dėl neteisminės bankroto procedūros vykdymo yra naikintinas, kaip prieštaraujantis imperatyviam ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimui.
3. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017 m. sausio 10 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 313 342,26 Eur; kad mokesčių administratorius susirinkime nebalsavo, nes apie jį nebuvo tinkamai informuotas; kad dalyvavo tik vienas raštu balsavęs atsakovės kreditorius – UAB „Donseta“.
4. Teismas be pagrindo sprendė, kad vien tai, jog pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą mokesčių administratorius gavo 2016 m. gruodžio 23 d., o atsakingam darbuotojui jis buvo įteiktas tik 2016 m. gruodžio 27 d., nesuteikia pagrindo išvadai, jog ji buvo informuota netinkamai. Pagal teismų praktiką laikas nuo pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti, tai yra ar suteikto termino trukmė buvo protinga ir pakankama (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016). Tuo tarpu ši bankroto procedūra buvo inicijuota akivaizdžiai itin skubotai ir nesant reikiamo sutarimo tarp įmonės savininkų bei kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodę, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti; kad mokesčių teisės prasme subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai; kad nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, mokesčių visuotinio privalomumo, mokėtojų lygybės principai, nes jų nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556– 2255/2011 etc.).

14. Atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ atsiliepime į pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neteisingai konstatavo, jog sprendžiant dėl neteisminio bankroto nebuvo pažeisti ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes minimos vykdomosios bylos užbaigimo stadija nuo vykdomojo dokumento panaikinimo, kai mokesčių administratorius 2016 m. gruodžio 8 d. pripažino netekusiu galios sprendimą Nr. (23.31-08) 467-265454 išieškoti iš atsakovės mokestinę nepriemoką, iki antstolio patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą – negali būti laikoma išieškojimu pagal vykdomuosius dokumentus, kaip tai numatyta ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė iš esmės tinkamai laikėsi bankroto ne teismo tvarka iniciavimo sąlygų, numatytų ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nes pati pareiškėja pripažįsta aplinkybę, kad pranešimą bei visą susirinkimo medžiagą gavo 2016 m. gruodžio 23 d. 12 val., t. y. likus pusei darbo dienos, todėl priežastys, dėl kurių dokumentai jos atsakingam darbuotojui buvo perduoti tik 2017 m. gruodžio 27 d., t. y. kreditorių susirinkimo dieną, nėra svarbios. Be to, pareiškėjos veiklos vieta yra Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje, o šio susirinkimo vieta administratoriaus buveinėje – A. Jakšto g. 5 Vilniuje (3 min. pėsčiomis). Nepaprastai lėtas pašto įstaigų darbas, bei netinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas valstybinės institucijos atsakingų darbuotojų darbas, už kurį atsakovė neatsako, nesuteikia pagrindo išvadai, kad inicijuojant bankroto procedūrų pradėjimą ne teismo tvarka buvo pažeisti ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai.
3. Pagal teismų praktiką net ir nustačius procedūrinius pažeidimus jie galėtų būti pripažinti tinkamu ir pakankamu pagrindu panaikinti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta, jog tai galėjo nulemti nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016), todėl net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nebūtų teisinio pagrindo panaikinti šį nutarimą, nes už neteisminį bankrotą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 96,88 proc. visų reikalavimų sumos, o pareiškėjos dalyvavimas susirinkime nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės nutarimų priėmimui. Taigi net ir nustačius formalų procedūrų pažeidimą šis negali būti laikomas esminiu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
4. Teismas, be kita ko, teisingai rėmėsi faktu, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas atsakovės nekilnojamo turto priverstine hipoteka, todėl vykdant bankroto procedūras tiek teismo, tiek ne teismo tvarka pareiškėjos reikalavimas bus patenkintas pirmiausia. Be to, ši atsakovės skola, kurios mokėjimas pagal 2016 m. gruodžio 7 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-7894 sąlygas yra išdėstytas laikotarpiui iki 2021 m. rugsėjo 25 d., pardavus nekilnojamąjį turtą bus sumokėta gerokai anksčiau nei 2021 m. rugsėjo mėn.
5. Teismas teisingai sprendė, kad yra deklaratyvūs ir nepagrįstas jokias įrodymais pareiškėjos argumentai, jog mokestinės paskolos sutartis buvo pasirašyta neketinant jos vykdyti, nes 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovei nebuvo iškelta jokių bylų, su Vilniaus miesto savivaldybe ji atsiskaitė ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-5966-262/2016 buvo nutraukta, be to, ji elgėsi sąžiningai ir vykdydama sutartį ir iš pasiskolintų lėšų sumokėjo 3 977 Eur.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; byla nagrinėjama neperžengiant skunde nustatytų ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjamos apeliacinės bylos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, teisėtumas bei pagrįstumas pagal pareiškėjos VMI atskirąjį skundą.
18. Teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo argumentus yra būtina nurodyti esmines bankroto procesą, kuris vykdomas ne teismo tvarka, reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus šiais klausimais.
19. Taigi pagal ĮBĮ 12 straipsnį, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą šias procedūras vykdyti tokiu būdu privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis); kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis); tokį nutarimą gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu balsuodami atvirai tam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3 / 4 dalis visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).
20. Kaip žinoma, neteisminės bankroto procedūros pagrindiniai ypatumai yra nustatyti ĮBĮ 13 straipsnyje. Svarbiausias tokios procedūros bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas; kad tokios procedūros tikslas yra užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų, terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016 etc.). Taigi kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas – kai pastarieji susitaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – minėtų asmenų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad vykdant bankroto procedūras jiems nereikia teismo pagalbos ir įsikišimo.
21. Turint omenyje tokios bankroto procedūros ypatumus, kreditorių informavimas apie siūlymą ją pradėti yra ypač svarbus, nes, kaip jau minėta, vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka iš esmės skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia pats kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016 etc.).
22. Kaip jau minėta, ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti tokiu būdu neturėtų būti vertinamas vien tik formaliai. Teismai yra išaiškinę, kad laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016). Taigi tiek ĮBĮ normos, tiek teismų praktikos išaiškinimai, suformuluoti jas aiškinant bei taikant, vienareikšmiai rodo, kad būtent šį procesą inicijuojančiam įmonės vadovui / savininkui (savininkams) tenka tiesioginė pareiga spręsti, kad jo nustatyto termino trukmė, bet ne ilgesnė nei 20 dienų, yra protinga ir pakankama tam, jog būtų tiksliai įvykdyti įstatymo reikalavimai, užtikrinantys kreditorių lygiateisiškumą, kad pastariesiems būtų atskleisti visi duomenys, susiję tiek su kreditorinėmis, tiek su debitorinėmis įmonės skolomis, turtu (lėšos, kilnojamasis / nekilnojamasis turtas, turtinės teisės) ir kt. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju galima išvada, jog įstatyme nustatyta tvarka yra pasiektas susitarimas dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems, tai yra nesikreipiant į teismą.
23. Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime ir teigiama atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atsiliepime į pareiškėjos VMI atskirąjį skundą, – atsakovės kreditoriai tarpusavyje nesutaria dėl visų ginčų sprendimo ne teismo tvarka, o šio proceso iniciatorius – atsakovės direktorius D. V., neįvykdė pirmiau minėtų sąlygų dėl tokio proceso inicijavimo skaidrumo, kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimo.
24. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės administracijos vadovo pranešimas dėl 2016 m. gruodžio 27 d. 11 val. šaukiamo kreditorių susirinkimo ir balsavimo biuletenis pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu 2016 m. gruodžio 20 d. ir gautas 2016 m. gruodžio 23 d., taigi susirinkimas buvo sušauktas praėjus 7 dienoms po pranešimo išsiuntimo. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai su šiuo pranešimu buvo pateikti pačios atsakovės paaiškinimai apie įmonės finansinę situaciją ir bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymą, 2016 m. gruodžio 16 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita ir balsavimo raštu biuletenis.
25. Iš byloje esančio atsakovės paaiškinimo turinio matyti, kad jame buvo apsiribota pateikimu duomenų, kurie pareiškėjai kreditorei VMI ir taip buvo žinomi, tai yra 2016 m. gruodžio 19 d. balansinių duomenų apie turimą 19 172 479 Eur vertės turtą, 11 048 823 Eur dydžio įsipareigojimus, 10 695 559 Eur iš kurių yra pradelsti, o taip pat nurodymu, jog 2016 m. gruodžio 19 d. įmonės grynasis nuostolis sudarė 1 742 100 Eur, bei išvada, kad įmonės finansinė situacija atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo būseną, todėl siekiant operatyvesnės, greitesnės, efektyvesnės bankroto procedūros yra tikslinga neteisminė procedūra. Nėra ginčo ir dėl to, kad kreditoriams / kreditorei pareiškėjai iš anksto nebuvo pateikta jokios aktualios informacijos, kuri pagal aukščiau paminėtą teismų praktiką yra svarbi, siekiant pastarajai apsispręsti dėl nemokios bendrovės (tai pripažįsta pati atsakovė) bankroto proceso rūšies, tai yra tiek duomenų apie kreditorines, debitorines jos skolas, tiek apie turtą (lėšos, kilnojamasis / nekilnojamasis turtas, turtinės teisės etc.). Beje, pagal 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolą jame dalyvavo vienintelis kreditorius – UAB ,,Donseta“, su 10 695 559,16 Eur reikalavimu, sudarančiu 96,88 proc. nuo 11 039 613,10 Eur, tai yra visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kuris kreditorių sąraše, mokesčių administratoriui pateiktame 2016 m. birželio 30 d., iš viso nebuvo nurodytas, o pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis šis asmuo yra vienintelis atsakovės akcininkas. Tuo tarpu nei pareiškėjai atsiųstame pranešime, nei minėtame paaiškinime nėra jokių duomenų apie šį didžiausią kreditorių (reikalavimo pagrindas ir kt.), nors jo turima balsų dauguma nulemtų neteisminiame bankroto procese priimamus sprendimus.
26. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nustatant atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ kreditorių susirinkimo datą 2016 m. gruodžio 27 d. 11 val. ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalies norma formaliai nebuvo pažeista. Tačiau įvertinus būtent nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kai kreditoriai nesutaria dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka, konstatuotina, kad, priešingai nei sprendė teismas, tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė tinkamai įvykdė šio proceso inicijavimo sąlygas, jog kreditorės informavimas atitinka protingumo, sąžiningumo principus, jog pareiškėjos argumentai, kad iš esmės buvo apribotos jos galimybės tinkamai įgyvendinti suteiktas teises, įskaitant galimybę išreikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).
27. Šiuo klausimu pirmiausiai pažymėtina tai, kad įvertinus laikotarpį, apie kurį kalbama, ir informaciją, kurią pareiškėjai pateikė atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ administracijos vadovas D. V., – matyti, jog pareiškėja iš esmės buvo ignoruota, tai yra jai nebuvo suteikta nė vienos dienos tam, kad būtų tinkamai įvertintas jo pasiūlymas dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka inicijavimo ir tinkamai pasiruošta susirinkimui, nes, kaip žinia, pasiūlymas VMI buvo gautas 2016 m. gruodžio 23 d. (penktadienį), o kreditorių susirinkimas buvo paskirtas 2016 m. gruodžio 27 d. 11 val., tai yra pirmąją darbo dieną po Šv. Kalėdų švenčių. Antra, kaip jau minėta, skolininkas, teikiantis pasiūlymą, minimą laikotarpį privalo nustatyti, atsižvelgdamas į kreditorių interesus, nes tokio susirinkimo nutarimai iš esmės pakeičia būtent jų teises. Turint omenyje tai, kas yra viešai žinoma – pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip centrinio mokesčių administratoriaus struktūra, funkcijos, darbo apimtis etc. – yra akivaizdu, jog siekiant užtikrinti kreditorių teisę realiai įgyvendinti ĮBĮ suteiktas teises, toks terminas turėjo būti nustatytas atsižvelgiant taip pat ir į šias aplinkybes. Taigi atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių (vėlyvo procesinių dokumentų gavimo, šventinių dienų), neturėdama pakankamai daug laiko pasiruošti kreditorių susirinkimui, galėjo imtis aktyvių veiksmų bei savo užpildytą balsavimo biuletenį išsiųsti atsakovui elektroniniu paštu (kuris buvo nurodytas tame pačiame pranešime dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo) ir (ar) kitais būdais informuoti atsakovą apie savo poziciją. Priešingai nei sprendė teismas, tokie atsakovės veiksmai vertintini ne tik kaip neteisėti, bet taip pat kaip nesąžiningi, o atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atsiliepimo motyvai, kad atsakovei negali tekti atsakomybė už nepaprastai lėtą pašto įstaigų darbą, netinkamai organizuojamą ir kontroliuojamą valstybinės institucijos atsakingų darbuotojų darbą, atmestini (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau, kad didžiausias atsakovės kreditorius yra jos akcininkė UAB ,,Donseta“.
28. Atmestinas atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atsiliepimo motyvas, kad net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie šį susirinkimą, nebūtų teisinio pagrindo panaikinti nutarimą, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 96,88 proc. visų reikalavimų sumos, o pareiškėjos dalyvavimas susirinkime nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės nutarimų priėmimui. Kaip žinoma, sprendžiant tiek dėl įstatymo, tiek ir dėl teismų praktikoje suformuluotų taisyklių aiškinimo bei taikymo yra vadovaujamasi būtent nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste toks argumentas traktuotinas kaip nesąžiningas, nes pareiga informuoti kreditorius negali būti vykdoma taip itin formaliai, kaip tai buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pirmiausiai turi būti atskleistos visos aktualios aplinkybės, kurios leistų kreditoriams laisvai suformuoti savo poziciją ir tik tuomet spręstina dėl įmonės neteisminio bankroto proceso (CPK 185 straipsnis).
29. Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei teisines aplinkybes, susijusias ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimų įvykdymu inicijuojant atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto procesą ne teismo tvarka, ir dėl to, atmesdamas šį skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikinamas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nustatęs esminį šios kreditorės teisių pažeidimą apeliacinis teismas priima naują sprendimą – jos skundą patenkina ir panaikina atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą, kuriame inicijuota šios bendrovės bankroto procedūrą vykdytina ne teismo tvarka (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
30. Nustačius esminius minėtų procedūrų ir kreditorės teisių pažeidimus kiti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai (mokestinės paskolos sutarties sudarymas, vykdomoji byla Nr. 0033/15/00425, atsakovės nekilnojamo turto priverstine hipoteka etc.) neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
31. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas patenkintas, atsakovės UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ prašymas priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

13Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą ir panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ (įmonės kodas 126234374) 2016 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą dėl šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka.