Byla 3K-3-383/2014
Dėl skolos iš suinteresuotų asmenų V. J. ir G. D. įkeisto turto priverstinio išieškojimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. J. (V. J. ) ir G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) J. S. (Y. S. ) pakartotinį pareiškimą dėl skolos iš suinteresuotų asmenų V. J. ir G. D. įkeisto turto priverstinio išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas (kreditorius) J. S. pakartotiniu pareiškimu prašė teismo parduoti iš varžytynių įkeistą hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0017625 nekilnojamąjį turtą – butą ( - ) ir išieškoti iš skolininkų – suinteresuotų asmenų V. J. ir G. D. 70 000 eurų negrąžintos skolos, 12 600 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,132 Lt žyminį mokestį bei 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 7 d. paskolos sutarties pagrindu paskolino suinteresuotiems asmenims 70 000 eurų; skolą jie įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. balandžio 15 d., tačiau iki šiol nėra grąžinę. Skolos grąžinimui užtikrinti suinteresuoti asmenys įkeitė pareiškėjui savo butą ( - ), todėl pradėtinas skolos priverstinis išieškojimas iš šio turto.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Nutarė 1) išieškoti 70 000 eurų negrąžintą skolą, 12 600 eurų delspinigių, 132 Lt žyminį mokestį bei 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2011 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. J. ir G. D. .

9Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priteisiant iš skolininkų negrąžintą skolą, kreditoriaus apskaičiuotas netesybas (CK 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.72 straipsnis, 2009 m. spalio 7 d. sutarties 4 punktas) ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis; 178 straipsnio l dalis), priverstinai parduodant įkeistą daiktą iš varžytynių, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl prašomos priteisti sumos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėse byloje pagal R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėse byloje pagal AB bankas „Snoras“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėse byloje UAB „Arijus“ v. AB „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-260/2010), todėl išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškinio teisenos tvarka ir ginčyti priteistiną delspinigių dydį (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

10Teismas nurodė, kad tiek įstatymų, tiek sutarties nustatyto dydžio palūkanų skaičiavimo laikotarpis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš šio turto įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa – LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003). Dėl to kreditoriaus prašymas išieškoti 5 proc. dydžio įstatyme nustatytų metinių palūkanų nuo grąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 16-osios, iki visiško skolos išieškojimo dienos, tenkintinas.

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

12Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, išaiškinimus; nurodė, kad per vieno mėnesio įspėjimo terminą skolininkai skolos, delspinigių negrąžino, todėl kreditorius su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taip pat teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl hipotekos teisėjo pareigos veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-433/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

13Nagrinėjamoje byloje skolininkai V. J. ir G. D. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi J. S. . Sutarties šalys yra fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių buvo sudarytos paskolos ir hipotekos vartojimo sutartys. Ginčas dėl reikalavimo teisės ir kiti iš sutarties kilę ginčai nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos teisėjo nutarties priėmimo metu duomenų apie tai, kad skola grąžinta, nepateikta. Nors skolininkų prašymas išregistruoti hipoteką gautas Hipotekos skyriuje skundžiamos nutarties priėmimo dieną, tačiau žymiai vėliau; kitų duomenų apie tai, kad hipotekos teisėjas būtų anksčiau informuotas apie CK 4.197 straipsnyje nustatytus hipotekos pasibaigimo pagrindus, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad hipotekos išregistravimo procedūra reglamentuota CPK 554, 565 straipsniuose, Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 49–58 punktuose, kur nustatyta, kad prašymas baigti hipoteką turi būti nagrinėjamas hipotekos teisėjo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir atmesti kreditoriaus J. S. pakartotinį pareiškimą priverstinai išieškoti skolą; priteisti iš kreditoriaus visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi tokie kasacinio skundo argumentai:

161. Dėl įrodymų vertinimą ir nutarties turinį reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Suinteresuotų asmenų teigimu, nors jie buvo nurodyti paskolos sutartyje, tačiau faktiškai paskolą gavo R. M. , o jie tik savo turtu užtikrino paskolos grąžinimą. R. M. , gavusi paskolą, išrašė V. J. vekselį. Suėjus skolos grąžinimo terminui, R. M. negrąžino skolos, be to, ji, susitarusi su J. S. , pradėjo neigti paskolos gavimo faktą, o kreditorius pradėjo reikalauti grąžinti skolą iš suinteresuotų asmenų. Kadangi suinteresuoti asmenys realiai paskolos negavo, tai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad suinteresuoti asmenys su visais dokumentais pas notarą pasirašė ir pareiškimą, jog paskolą gavo. Dėl šios priežasties suinteresuoti asmenys savo reikalavimų atsisakė ir byla buvo nutraukta. Suinteresuoti asmenys suvokė, kad kreditorius sieks perimti jų įkeistą turtą ar lėšas, gautas priverstinai realizavus butą, todėl įvykdė visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį – grynais pinigais grąžino J. S. visą jo reikalaujamą sumą; tai patvirtina 2011 m. birželio 27 d. J. S. pareiškimas. Įvykdę savo įsipareigojimus už R. M. suinteresuoti asmenys kreipėsi į antstolį, pateikdami vykdyti R. M. išduotą vekselį. J. S. atsisakė kreiptis dėl hipotekos išregistravimo, todėl suinteresuoti asmenys su 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymu išregistruoti hipoteką kreipėsi į teismą. Tačiau hipotekos teisėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė iš suinteresuotų asmenų išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą; apeliacinės instancijos teismas paliko šią nutartį nepakeistą. Suinteresuotų asmenų teigimu, teismai neatsižvelgė į jų pateiktą kreditoriaus 2011 m. birželio 27 d. rašytinį patvirtinimą, kad suinteresuoti asmenys įvykdė savo skolinius įsipareigojimus, taigi išvadas padarė nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėję byloje esančius įrodymus, dėl jų nepasisakė (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktu). Suinteresuoti asmenys 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą išregistruoti jiems nuosavybės teise priklausančio buto hipoteką grindė kreditoriaus 2011 m. birželio 27 d. rašytiniu pareiškimu. Šis rašytinis įrodymas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl patvirtinantis suinteresuotų asmenų reikalavimo išregistruoti hipoteką CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumą. Kreditorius tą pačią dieną pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotiems asmenims priklausančio buto, kurį teismas tenkino tos pačios dienos nutartimi. Suinteresuotų asmenų nuomone, teismai pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtinus lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Suinteresuoti asmenys, grąžindami skolą ir gavę pakvitavimą, pagrįstai tikėjosi, kad buto hipoteka bus išregistruota. Kreditorius, atsiliepime į atskirąjį skundą teigdamas, kad 2011 m. birželio 27 d. pareiškimas yra suklastotas, turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

172. Dėl CPK 558 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Hipotekos teisėjas gali priimti nutartį dėl skolos išieškojimo tik tuomet, jeigu skola hipotekos kreditoriui nėra grąžinta. Šioje byloje hipotekos teisėjas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, privalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos sąlygos tenkinti kreditoriaus pakartotinį priverstinio išieškojimo prašymą, t. y. ar skola negrąžinta, nors suinteresuoti asmenys pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad skola grąžinta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Snoras“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc prašymą, bylos Nr. 3K-3-171/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

183. Dėl CPK 565 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Esant hipotekos pabaigos pagrindui (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), skolos grąžinimas patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 16 d. kreditoriaus raštišku pareiškimu, o kreditoriui atsisakius grąžinti hipotekos lakštą ar jį pateikti Hipotekos skyriui, hipoteka turėjo būti išregistruota iš Hipotekos registro pagal hipotekos teisėjo nutartį CPK 565 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad kreditorius atsisako grąžinti suinteresuotiems asmenims hipotekos lakštą ar jį pateikti hipotekos teisėjui, įrodo tai, kad J. S., gavęs suinteresuotų asmenų advokato prašymą atlikti šiuos veiksmus, pateikė Hipotekos skyriui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo.

194. Dėl CK 4.197 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pagal CK 6.123 straipsnio 3 dalį pasibaigus suinteresuotų asmenų prievolei kreditoriui pagal paskolos sutartį, baigėsi ir kreditoriaus teisė reikalauti priverstinio išieškojimo iš suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio buto. Pagal CK 1.137 straipsnį draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymu saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims. Šiuo atveju kreditorius priėmė skolininkų įvykdymą, todėl jam tenka pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). J. S. teigia, kad 2011 m. birželio 27 d. pakvitavimas apie skolos grąžinimą yra suklastotas, nors nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija – įrodomoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-594/2009); taip pat išaiškinta, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Erama“ v. D. E. , bylos Nr. 3K-3-257/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-197/2011). CK 6.65 straipsnio formuluotė ir pakvitavimo paskirtis lemia, kad pakvitavimas turi būti rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-594/2009). J. S. , priimdamas suinteresuotų asmenų prievolės įvykdymą, 2011 m. birželio 27 d. išdavė rašytinį pakvitavimą apie visišką ir tinkamą prievolės įvykdymą. Šis kreditoriaus pakvitavimas yra galiojantis ir nenuginčytas įrodymas, todėl hipotekos teisėjas neturėjo jokio pagrindo jo atmesti ir netenkinti suinteresuotų asmenų prašymo išregistruoti buto hipoteką bei priimti nutartį, kuria kreditoriui sudarytos sąlygos pradėti priverstinį išieškojimą (CK 4.197 straipsnio 2 dalis).

205. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes hipotekos teisėjo vaidmenį apribojo tik formaliu veiksmų atlikimu, nesivadovavo bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir, neatsižvelgdami į pateiktą kreditoriaus rašytinį patvirtinimą, nusprendė, kad kreditoriaus pateiktas pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo atitinka įstatymo reikalavimus. Kasacinis teismas, formuodamas naujausią praktiką, konstatavo, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Dėl to aplinkybė, kad hipotekos skolininkas ar trečiasis asmuo neiškėlė civilinės bylos dėl hipoteka užtikrintos prievolės ar hipotekos galiojimo ginčo teisena, neturi būti suabsoliutinama ir nereiškia, kad hipotekos teisėjas besąlygiškai turi patenkinti kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-241/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-433/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

21Atsiliepimu į kasacinį skundą J. S. prašo suinteresuotų asmenų kasacinį skundą atmesti.

22Procesiniame dokumente nurodoma, kad atskirais atvejais hipotekos teisėjas neturi apsiriboti vien tik formaliu veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-433/2010), t. y. jis gali imtis papildomų priemonių patikrinti aktualius (hipotekos kreditoriaus teikiamus) duomenis, tačiau neturi teisės pereiti į ginčo teiseną, yra saistomas Hipotekos registro duomenų teisingumo prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Swedbank“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2012). Tai lemia, kad bet kuriuo atveju skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, tai – ginčo teisenos dalykas ir tie ginčai turi būti inicijuojami suinteresuoto asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-153/2012). Tai, kad CK 4.197 straipsnyje yra nustatyti pagrindai hipotekai baigti, nereiškia, kad juos nustato hipotekos teisėjas, kuris tik gali konstatuoti, kad jie (ne)nustatyti kitų asmenų. CPK 565 straipsnyje nustatytais atvejais hipotekos teisėjas gali panaikinti hipoteką, kai jam yra pateikiami įstatymuose nurodyti dokumentai, paneigiantys Hipotekos registro duomenis apie skolos faktą, būtent: 1) hipotekos kreditoriaus patvirtinimą su hipotekos lakštu apie įvykdytą prievolę (CPK 565 straipsnio 1 dalis); 2) kreditoriaus atsisakymą nuo hipotekos (CPK 567 straipsnis); 3) teismo sprendimą panaikinti hipoteką (CPK 568 straipsnis), t. y. hipotekos pasibaigimo pagrindą hipotekos teisėjui tiesiogiai turi patvirtinti įstatymuose numatyti asmenys arba turi būti objektyvios įstatymuose numatytos aplinkybės, lemiančios hipotekos pasibaigimą (CPK 569 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra teisės aktuose reglamentuotų įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą. Suinteresuotų asmenų pateikta kreditoriaus pakvitavimo kopija nėra hipotekos pabaigą patvirtinantis dokumentas, pagal kurį hipotekos teisėjas ne ginčo tvarka gali spręsti hipotekos išregistravimo klausimą, juolab kai hipotekos kreditorius neteikia prašymo išregistruoti hipoteką, ginčija atsiskaitymo ir pakvitavimo faktą. Be to, skolininkai nepateikė hipotekos kreditoriui ir hipotekos teisėjui pakvitavimo originalo ir dėl to negalima patikrinti jo tikrumo. Pakvitavimas yra tik pagrindas reikalauti pripažinti prievolę įvykdyta ir baigti su ja susijusią hipoteką, bet ne besąlyginis pagrindas panaikinti hipoteką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Teisiškai reikšmingos aplinkybės įrodinėjamos ginčo teisenos tvarka – suinteresuoti asmenys kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl buto hipotekos panaikinimo, įvykdymo faktą įrodinėdami 2011 m. birželio 27 d. pakvitavimu (civilinė byla Nr. 2-4841-734/2012). Hipotekos kreditorius visada teigė, kad pinigų iš skolininkų nėra gavęs, jokio pakvitavimo dėl jų gavimo nėra pasirašęs.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 25 d. nutartimi sustabdė bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4841-734-2012.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atnaujino šią bylą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-608/2013).

27Nagrinėjamoje byloje LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir G. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei pasibaigusia ir hipotekos pripažinimo baigta bei atsakovo priešieškinį ieškovams dėl pareiškimo įvykdžius prievolę pripažinimo negaliojančiu, pripažino V. J. ir G. D. prievolę pagal 2009 m. spalio 7 d. paskolos sutartį tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia, taip pat buto ( - ) hipoteką (hipotekos lakšto Nr. 01120090017625; įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje 2009 m. spalio 13 d.) baigta. Šis teismo sprendimas kasacine tvarka neapskųstas (kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimis atsisakyta priimti J. S. kasacinį skundą), įsigaliojęs, todėl turi res judicata galią šioje byloje. Kadangi įsiteisėjusiu teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimu konstatuota, kad V. J. ir G. D. prievolė pagal 2009 m. spalio 7 d. paskolos sutartį pareiškėjui J. S. yra pasibaigusi, tai išieškojimas iš buvusio įkeisto turto pagal pasibaigusią prievolę negalimas. Pažymėtina, kad, Hipotekos registro duomenimis, nurodyto buto hipotekos lakštas jau išregistruotas. Taigi, nors bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į kasacine tvarka skundžiamų nutarčių priėmimo metu byloje buvusius įrodymus ir proceso dalyvių reikalavimus, teisingai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. J. B. , bylos Nr. 3k-3-336/2012), dėl po suinteresuotų asmenų kasacinio skundo priėmimo šioje byloje paaiškėjusios aplinkybės – V. J. ir G. D. prievolės pareiškėjui pagal 2009 m. spalio 7 d. paskolos sutartį ir buto ( - ) hipotekos pabaigos – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos, priimtinas naujas sprendimas – J. S. pareiškimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde dėstomų argumentų, nes kasatorių siekiamą šios bylos teisinį rezultatą – teismų nutarčių panaikinimą lemia būtent kitoje byloje priimtas ir res judicata galią šioje byloje turintis apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

28Teisėjų kolegija, remdamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendžia panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi taikytą areštą V. J. ir G. D. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam butui ( - ).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 28,46 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, tai jos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

31Kasaciniu skundu V. J. ir G. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl to šis suinteresuotų asmenų prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia priteisti suinteresuotiems asmenims 518 Lt, t. y. po 258,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.15 punktai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – J. S. pareiškimą atmesti.

34Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi taikytą areštą V. J. ir G. D. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam butui ( - ).

35Priteisti kasatoriams V. J. (asmens kodas ( - ) ir G. D. (asmens kodas ( - ) iš pareiškėjo J. S. (asmens kodas ( - ) po 258,75 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

36Priteisti iš pareiškėjo J. S. (asmens kodas ( - ) 28,46 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

37Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro duomenų bazės tvarkymo įstaigai – Centrinei hipotekos įstaigai ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės tvarkymo įstaigai – VĮ Registrų centrui.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas (kreditorius) J. S. pakartotiniu pareiškimu prašė teismo... 6. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 7 d. paskolos sutarties pagrindu... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. rugpjūčio... 9. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priteisiant iš... 10. Teismas nurodė, kad tiek įstatymų, tiek sutarties nustatyto dydžio... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą... 12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo... 13. Nagrinėjamoje byloje skolininkai V. J. ir G. D. sudarė paskolos sutartį su... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 16. 1. Dėl įrodymų vertinimą ir nutarties turinį reglamentuojančių teisės... 17. 2. Dėl CPK 558 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Hipotekos teisėjas gali... 18. 3. Dėl CPK 565 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Esant hipotekos pabaigos... 19. 4. Dėl CK 4.197 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pagal CK 6.123 straipsnio 3... 20. 5. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Teismai nukrypo nuo Lietuvos... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą J. S. prašo suinteresuotų asmenų kasacinį... 22. Procesiniame dokumente nurodoma, kad atskirais atvejais hipotekos teisėjas... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Teisėjų kolegija... 26. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar... 27. Nagrinėjamoje byloje LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. pažymą apie... 31. Kasaciniu skundu V. J. ir G. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir Vilniaus... 34. Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos... 35. Priteisti kasatoriams V. J. (asmens kodas ( - ) ir G. D. (asmens kodas ( - )... 36. Priteisti iš pareiškėjo J. S. (asmens kodas ( - ) 28,46 Lt (dvidešimt... 37. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro duomenų... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...