Byla 2A-2129-221/2014
Dėl žalos atlyginimo ir sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Rasai Juronienei, Jolantai Banevičiūtei, dalyvaujant apeliantės atstovams advokatui Girdučiui Vainiui ir direktoriui G. T., atsakovės atstovui advokatui Albinui Čeplinskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-577-944/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ dėl žalos atlyginimo ir sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Gerada“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ivetra ir Ko“ 3 621,32 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti 2011 m. gegužės 23 d. automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 4.1 punktą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (1 t., b. l. 60–65).

5Nurodė, kad ieškovė žalą patyrė dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų. 2013 m. sausio 18 d. atsakovė atliko ieškovei priklausančiam vilkikui VOLVO FH12, valstybinis Nr. ( - ) serviso darbus, t. y. ratų suvedimą. Per vieną reisą iš Kauno į Europą nepataisomai sudilo priekinės vilkiko VOLVO FH12 padangos, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Deisas“. Šiame autoservise ieškovės vilkikui buvo pakeistos padangos, patikrinta pakaba, vairo traukės ir kt. Kadangi jokių gedimų nebuvo nustatyta, mano, kad padangos sudilo dėl blogo ratų suvedimo. Dėl papildomai atliktų darbų ieškovė patyrė 3 621,32 Lt nuostolius. Ieškovės teigimu, šalių santykiams taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovė atsisakymą atlyginti nuostolius grindžia sutartiniu vieno mėnesio garantijos terminu. Automobilis sugedo 2013 m. kovo 5 d., t. y. po sutartinio garantinio termino, tačiau šis vilkikas kurį laiką į reisus nevyko, todėl atsakovės atliktų darbų trūkumai pasireiškė iš karto. Atliktų darbų kokybės trūkumai buvo užslėpti ir paaiškėjo tik eksploatuojant automobilį, tačiau prievolė atsakyti už darbų kokybę yra imperatyvi. Teigia, kad sutarties sąlyga dėl garantinio termino prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsniui, 1.136 straipsnio 2 daliai.

6Atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepimais į ieškinius su jais nesutiko, prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 34–36, 104–106).

7Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte nustatyti garantiniai terminai, kurie neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teigia, kad sutartis sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, todėl sutartis turi būti traktuojama kaip šalių valios išraiška. Atsakovė yra specializuotas servisas, darbai atliekami vadovaujantis IVECO gamintojų technine–normatyvine dokumentacija, nustatytomis darbo laiko normomis, paslaugos atliekamos ir šalių sutartiniai tarpusavio santykiai grindžiami vykdytojo paslaugų teikimo taisyklėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbai, t. y. ratų suvedimas, buvo atlikti neatitinkant darbų kokybės reikalavimų, kad ratų suvedimas įtakojo priekinių vilkiko padangų nusidėvėjimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu (1 t., b. l. 152–156) ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos automobilio techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 1 punkto matyti, kad šios sutarties objektas – automobilio techninė priežiūra ar remontas, toliau šiame punkte nurodoma, kaip bus atliekami šie darbai. Šioje sutartyje nėra tariamasi dėl kokio nors materialaus objekto sukūrimo, dėl medžiagų šiam objektui ir kt., todėl, teismo nuomone, šios sutarties tikslas yra ne materialaus rezultato sukūrimas, o atsakovės paslaugų teikimas ieškovei. Šalių sudarytoje sutartyje taip pat minimas ir detalių pirkimas–pardavimas. Teismo nuomone, būtent šios sutarties sąlygos, susijusios automobilio detalių pirkimu–pardavimu, turi pirkimo–pardavimo sutarčių bruožų. Teismas darė išvadą, kad šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, turintys ir pirkimo–pardavimo sutarties bruožų. Teismas nurodė, kad šalių teisinius santykius kvalifikavus kaip atlygintinų paslaugų teikimą, CK 6.666 straipsnio 4 dalies normos, susijusios su garantiniu terminu, netaikytinos. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atliktų ratų suvedimo, joks materialaus pobūdžio objektas nebuvo sukurtas, atsakovė 2013 m. sausio 18 d. atliko automobilio pirminio stovio patikrinimą ir paslaugas pagal ieškovės užsakymo sutartį, jokios detalės, remonto darbai nebuvo atliekami. Teismas nurodė, kad CK XXXV skyriuje įstatymo leidėjas nėra numatęs paslaugų atlikimui garantinių terminų. Dėl šios aplinkybės ginčijama sutarties sąlyga, kuri numato vieno mėnesio garantijos terminą darbų atlikimui suteikia ieškovei didesnę teisinę apsaugą, nei teisės aktai. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, teigti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad sutartį sudarė du verslo subjektai, kurių tikslas yra pelno siekimas. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad sutarties projektą paruošė atsakovė, tačiau įrodymų, kad atsakovė piktnaudžiavo savo padėtimi ir ieškovei primetė jai nepalankias sutarties sąlygas nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Dėl ginčijamoje sutarties sąlygoje nustatyto 6 mėnesio termino teismas nurodė, kad atsakovė teikė garantiją autoservise pakeistoms atsarginėms detalėms. Išaiškino, kad ne atsakovė tas detales gamino, kūrė ar kt., o jas tik perparduodavo iš šių detalių gamintojų. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad rangos sutarties nuostatos negali būti taikytinos, nes detales parduodavo kaip su remonto paslauga susijusią prekę. Dėl šių aplinkybių atskiroms automobilio detalėms garantinis terminas gali būti taikomas pagal pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas. Teismo nuomone, nuo keičiamos detalės paskirties ir jos tarnavimo termino yra nustatyti skirtingi gamintojo garantiniai terminai. Šioje byloje nebuvo keičiamos jokios detalės, todėl spręsti, kad a priori šis terminas pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog sutarties 4.1 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas ex officio, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai byloje grindžiami būtent sutartine civiline atsakovės atsakomybe, t. y. netinkamu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, turtinė prievolė atlyginti nuostolius neatsiranda. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovės pareigos nėra detaliai reglamentuotos. Šioje sutartyje šalys buvo susitarusios, kad darbų apimtis, jų vykdymo terminus užsakovė (ieškovė) nurodys automobilio remonto užsakyme. Nagrinėjamu atveju užsakymo sutartimi buvo sutarta tik dėl ratų suvedimo, jokios kitos paslaugos nebuvo suteiktos. Sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės ieškovė turi įrodyti, kad šie darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant tokiems darbams keliamų reikalavimų, akivaizdžiai aplaidžiai ir pan. Teismo pavedimu atliktoje teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ekspertiniais tyrimais vienareikšmiškai nustatyti, kas buvo automobilio VOLVO (valst. Nr. ( - ) netinkamo ratų suvedimo priežastimi, negalima. Teismas darė išvadą, kad pats faktas, jog atliekant ratų suvedimo darbus Olandijoje vairo traukės nebuvo įmanoma pasukti, neįrodo 2013 m. sausio 18 d. atsakovės netinkamai atliktų darbų. Ieškovė nurodė, kad atlikus ratų suvedimą, vilkikas VOLVO kurį laiką stovėjo ir išvyko į pirmą reisą tik kovo mėnesį, kelionės metu nuvažiavus iki Olandijos padangos nepataisomai sudilo. Iš byloje esančių duomenų – užsakymo sutarties, sunkvežimio techninio stovio pirminio stovio patikrinimo lapo matyti, kad ieškovės vilkikas po atsakovės atliktų paslaugų nuvažiavo virš 9 000 km. Ieškovė turėjo įrodyti, kad visą šį eksploatacijos laikotarpį minėto automobilio negalėjo paveikti jokie kiti veiksniai, galėję turėti įtakos pasikeitusiai ratų geometrijai, o padangos sudilo būtent dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų, t. y. atsakovės atlikti darbai turėjo lemiamą ir esminę reikšmę žalai atsirasti. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys, jog ieškovei priklausantis vilkikas yra techniškai tvarkingas, nepatvirtina jo tinkamos eksploatacijos nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl dėl kitų atsakomybės sąlygų egzistavimo nepasisakė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 3–8) ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2011 m. gegužės 23 d. automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 4.1 punktą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ir priteisti iš atsakovės 3 621,32 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nesilaikydamas CK ir CPK reikalavimų ir iš esmės nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas dėl sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ir padarė išvadas, nepaisydamas byloje esančių įrodymų. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra ištirti ir įvertinti įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, t. y. teismas tinkamai neįvertino 2014 m. balandžio 4 d. ekspertizės akto ir kitų apeliantės pateiktų įrodymų. Teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino įrodymų viseto ir dėl šios priežasties padarė klaidingas išvadas.

152. Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. automobilio techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 sąlygose nustatydama garantinius terminus, kurie prieštarauja CK nustatytiems paslaugų (prekių) kokybės trūkumų, kurie gali atsirasti dėl atsakovo kaltės, terminams, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. tokie garantiniai terminai negalėjo būti nustatyti sutartyje, todėl apeliantės reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 4.1. punktą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog sutarties 4.1. punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti vertinamas kritiškai, kadangi teismas nesivadovavo Vartotojų teisių apsaugos 16 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.338 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

163. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą atlyginti atsakovės padarytą žalą nurodė, kad nenustatė atsakovės veiksmų neteisėtumo. Apeliantės nuomone, toks teismo vertinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir galiojančioms materialinėms normoms, todėl turi būti vertinamas kritiškai. Apeliantės nuomone, ji įrodė, kad ratų suvedimo paslaugą atsakovė atliko nekokybiškai. Nuo atsakovės atliktos ratų suvedimo paslaugos buvo praėję tik mėnuo ir kelios dienos, todėl šiuo atveju teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, neabejotinai turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad vilkiko padangos galėjo nusidėvėti dėl netinkamos jo eksploatacijos yra tik prielaida, bet ne įrodymais patvirtinta faktinė aplinkybė. Teismo vertinimas, kad apeliantei priklausantis vilkikas nors ir yra techniškai tvarkingas, bet tai nepatvirtina tinkamos jo eksploatacijos, prieštarauja protingumo principui, kadangi techninės apžiūros duomenys yra vienas iš pagrindinių kriterijų, patvirtinančių automobilio techninę būklę ir tinkamumą jį eksploatuoti.

174. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad byloje atliktos ekspertizės išvadoje eksperimentiniais tyrimais vienareikšmiškai nustatyti, kas buvo vilkiko VOLVO netinkamo ratų suvedimo priežastimi negalima, neįrodo atsakovės netinkamai atliktų darbų. Apeliantės nuomone, toks teismo vertinimas prieštarauja atliktos ekspertizės išvadai, kadangi ekspertizės išvadų 7 ir 8 punktuose patvirtinama faktinė aplinkybė, kad atsakovė, atlikdama ratų suvedimo darbus, nebuvo net atsukusi reguliavimo įvorės/skersinės traukės antgalio, kas suponuoja nuomonę, kad atsakovė ratų suvedimo darbus atliko netinkamai. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, atlikti kaltais veiksmais ir yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 19–20) atsakovės atstovas advokatas Albinas Čeplinskas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

19Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, kad apeliantės reikalavimas šalių sudarytos 2011 m. gegužės 23 d. automobilio techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 4.1 punktą pripažinti negaliojančiu yra prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, neįrodytas ir nepagrįstas. Byloje nenustatyta, kad sutartinė 4.1 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviosioms normoms, ja pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad minėtas sutarties punktas prieštarauja CK 6.338 straipsnio 5 daliai. Apeliantė neįrodinėjo sutartinės sąlygos prieštaravimo sąžiningumo principui, o ir apeliaciniame skunde nepagrindė, kad sutarties 4.1 punktas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. Neįrodžius atsakovės nesąžiningumo sutarties sudarymo momentu ar kitų sutarties negaliojimo pagrindų, apeliantės argumentai dėl sutarties sąlygos negaliojimo atmestini. Sutarties šalys yra verslo objektai, kuriems taikomi aukštesni reikalavimai. Pasirašydamos sutartį, šalys pareiškė, kad sutarties turinys perskaitytas ir suprantamas bei atitinkantis šalių valią ir tikslus, todėl yra neabejotinas pagrindas traktuoti šią sutartį su visomis sąlygomis, kaip šalių valios išraišką, kuria siekiama teisinio rezultato – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos ginčo šalims netaikytinos, kadangi abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl apeliantės argumentai dėl šiame įstatyme nurodytų garantinių terminų neturėtų būti vertinami. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas dėl sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ir padarė išvadas, nepaisydamas byloje esančių įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nenustatydamas atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, ištyrė visus įrodymus, įvertino dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrindo – žalos, atsiradusios dėl atsakovės nekokybiškai atliktų remonto darbų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei kaltę dėl atsiradusios ieškovės žalos, taip pat neįrodė, kad visą eksploatacinį laikotarpį automobilio negalėjo paveikti jokie kiti veiksniai, o būtent atsakovės neteisėti veiksmai turėjo esminę reikšmę žalai atsirasti. Apeliantė taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent sudilusios padangos buvo sumontuotos ant transporto priemonės atsakovei atliekant ratų suvedimo darbus, todėl vertinti atsakovės atliktų darbų kokybę, nenustačius ginčo objekto kilmės, nėra pagrindo.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

22Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. gegužės 23 d. sudarė automobilio techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11-029 (1 t., b. l. 38–39), kurioje atsakovė prisiėmė atsakomybę už savalaikį ir kokybišką darbų atlikimą (Sutarties 3.1 punktas), garantavo atliktų darbų kokybę vieno mėnesio laikotarpyje nuo darbų atlikimo, su sąlyga, kad užsakovas eksploatuos transporto priemonę pagal gamyklos–gamintojo reikalavimus (Sutarties 4.1 punktas). Ieškovės užsakymu (1 t., b. l. 40–41), atsakovė atliko ratų suvedimą. Atsakovės suremontuotam, ieškovei priklausančiam vilkikui VOLVO FH12, valstybinis Nr. ( - ), išvykus į reisą sudilo padangos. Ieškovė kreipėsi į UAB „Deisas“ servisą, esantį Zuiderdijk 31Wetteren (1 t., b. l. 14), kuriam už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 389,08 Lt (1 t., b. l. 15). Pagal išrašytą sąskaitą ieškovė BEST Trucks apmokėjo 451,50 EUR (1 t., b. l. 21), Eurogravis Nederland – 195 EUR (1 t., b. l. 27). Ieškovė prašė priteisti išmokėtas sumas, kaip nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų; pripažinti 2011 m. gegužės 23 d. sudarytos automobilio techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-029 sutarties 4.1 punktą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, su kuo nesutinka apeliantė (ieškovė).

23Dėl sutarties 4.1 punkto pripažinimo negaliojančiu

24Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad šalių sudarytoje sutartyje yra ir pirkimo–pardavimo sutarties bruožų (CK 6.305 straipsnis). Ginčo šalys nekvestionuoja tokios teisinių santykių kvalifikacijos ir su ja iš esmės sutinka, dėl to papildomai nepasisakytina, tačiau, apeliantės manymu, teismas netinkamai taikė CK 6.338 straipsnio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

25Atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuoja CK XXXV skyrius. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kai klientas yra fizinis asmuo – vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius: a) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; b) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Ginčo atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta ginčo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, nes neatitinka visų aukščiau aptartų požymių. Pažymėtina ir tai, kad ginčo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės jų laisva valia šalių aptartomis sąlygomis (Civilinio kodekso 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai).

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šalių sudarytos sutarties 4.1 punktas, numatantis vieno mėnesio garantinį terminą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 178 straipsnis) ir pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė. Tačiau kolegija pažymi, kad CK 6.724 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad paslaugų sutartims taikomos CK šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santykiams netaikytinos CK 6.666 straipsnio 4 dalies nuostatos – jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento.

27Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

28CK normos neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokiu atveju taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

29Konkrečiu atveju, kaip minėta, šalys sutarties 4.1 punktu numatė vieno mėnesio garantinį terminą, t. y. trumpesnį negu dvejų metų terminą, trūkumai paaiškėjo perdavus darbų rezultatą, pasibaigus sutartimi nustatytam terminui, todėl ieškovės pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento (CK 6.666 straipsnio 4 dalis).

30Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

31Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovė ieškovės užsakymu atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio VOLVO FH12, valstybinis Nr. ( - ), ratų suvedimą. Ieškovė ieškinį grindė netinkamu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t. y. nenustatė pagrindų civilinei atsakomybei kilti, todėl apeliantės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė, kaip neįrodytą.

32Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nesilaikydamas materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, padarė išvadas nepaisydamas byloje esančių įrodymų.

33Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilio ratų suvedimą atliko atsakovė, kad atliekant šią paslaugą buvo įvertinta automobilio techninė būklė – nenustatyta šio automobilio techninių trūkumų (1 t., b. l. 41). Pastebėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tam tikrus techninius parametrus prieš atliekant šią paslaugą ir po jos atlikimo. Ieškovės teigimu, jų negavo iš atsakovės, atsakovės teigimu, keičiant kompiuterines programas, duomenys neišsaugoti. Neginčytinai nustatyta ir tai, kad automobiliui VOLVO, valstybinis Nr. ( - ) nuvykus į reisą po atsakovės atliktos paslaugos iki Belgijos, padangos buvo visiškai sudilusios. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nuo atsakovės atliktos ratų suvedimo paslaugos buvo praėję tik mėnuo ir kelios dienos (1 t., b. l. 8–25, 40–41). Nėra ginčo, kad esant blogam ratų suvedimui, t. y., kai abu ratai arti vienos ašies priekiais yra arčiau vienas kito nei galais, ar atvirkščiai, automobiliui važiuojant padangos trinasi nevienodai, kas sąlygoja padangų sudilimą.

34Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobiliui nuvykus į Belgiją, servise nustatyta, kad padangos sudilusios iki kordo, jos pakeistos, patikrinta pakaba, vairo traukės, škvorniai (posūkio pirštai) – gedimų nenustatyta, padarytos išvados, kad reikalingas skubus ratų suvedimas (1 t., b. l. 14, 15), kas ir buvo padaryta (1 t., b. l. 16–27). BEST Trucks barendrecht B.V. 2013 m. balandžio 16 d. rašte nurodyta, kad aptarnaujant automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ) buvo patikrintas šio automobilio ašių sureguliavimas ir techninė būklė. Atliekant priekinės ašies ratų sureguliavimą, buvo sunkumų atsukti skersinę traukę (srieginiai sujungimai buvo paveikti korozijos), todėl ši traukė buvo pakeista. Tik pakeitus skersinę vairo traukę, buvo sureguliuotas priekinės ašies ratų suvedimas (1 t., b. l. 24–25). Ekspertas 2014 m. balandžio 4 d. ekspertizės MV 2014-16 ekspertizės akte nurodęs, kad esant pagal bylos medžiagą nustatytam (1 t., b. l. 16–18) priekinių ratų sureguliavimui, protektorius dyla labai greitai. Teisėjų kolegija sutinka, kad padangų sudilimui gali turėti įtakos ir netinkama automobilio eksploatacija, tačiau, kad konkrečiu atveju tai įvyko dėl netinkamos automobilio eksploatacijos byloje nėra jokių duomenų. Atkreiptinas dėmesys į ekspertizės aktą, kuriame ekspertas nurodęs, jog pagrindo spręsti, kad šio automobilio pakaba buvo pažeista eksploatacijos metu po 2013 m. sausio 18 d. atlikto aptarnavimo autoservise UAB „Ivetra ir Ko“, ir kad dėl to galėjo ženkliai pasikeisti priekinių ratų suvedimas, nėra. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad tokie veiksniai, kaip „gulintis policininkas“, krovinio svoris, neturėtų įtakos. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinantis aplinkybes dėl mechaninio poveikio, atsakovės atstovas pripažino, kad „autobanuose (greitkeliuose) geri keliai ir duobių neturėtų būti.“ Iš visų byloje esančių įrodymų nustatyta padangų nusidėvėjimo priežastis – netinkamas ratų suvedimas, tai pažymėjęs ekspertas ir ekspertizės aktų išvadose. Kolegija pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pats faktas, kad atliekant ratų suvedimo darbus Olandijoje vairo traukės nebuvo įmanoma pasukti, neįrodo, atsakovės netinkamai atliktų darbų, nėra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į ekspertizės išvadas, kurias patvirtino ekspertas teismo posėdžio metu, kad darant ratų suvedimą, būtina reguliuoti, sukinėti reguliavimo įvorę/skersinę traukę, antgalį automobilyje VOLVO FH12, jei patikrinus ratų suvedimą nustatoma, kad suvedimas neatitinka nustatytų reikalavimų (7 punktas). Jei tikrinant nustatoma, kad ratų suvedimas neatitinka nustatytų reikalavimų, tai sureguliuoti priekinių ratų suvedimą automobilyje VOLVO FH12, galima tik sukiojant reguliavimo įvorę/skersinės traukės antgalį (8 punktas). Atkreiptinas dėmesys į atsakovės atsiliepime į ieškinį išsakytą argumentą, kad ieškovė atsakovei nesuteikė galimybės pačiai atsakovei ištaisyti atliktų darbų trūkumų. Taigi iš tokio teiginio spręstina, jog atsakovė trūkumus pripažįsta (1 t., b. l. 36). Visuma įrodymų patvirtinama faktinė aplinkybė, kad atsakovė, atlikdama ratų suvedimo darbus, reguliavimo įvorės/skersinės traukės, antgalio, nebuvo atsukusi, kas leidžia spęsti, jog atsakovė ratų suvedimo darbus atliko netinkamai, tai buvo priežastimi trūkumams atsirasti (CK 6.666 straipsnio 4 dalis), tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

35Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra žala (CK 6.249 straipsnis). Siekiant įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovė nurodžiusi, kad dėl papildomų remonto darbų ir padangų pirkimo patyrė 3 621,32 Lt nuostolius, kurie pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 13–15, 20–23, 26–27). Teisėjų kolegija iš anksčiau išvardintų aplinkybių, byloje pateiktų įrodymų sprendžia, jog tiek žalos faktas, tiek jos dydis yra įrodytas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutikdama su žalos dydžiu yra nurodžiusi, kad, jos nuomone, ne visus darbus reikėjo atlikti, pakeistos padangos į naujas, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ekspertas ekspertizės akto išvadose nurodęs, jog suvedimo patikrinimas ir reguliavimas turi būti atliekamas pakeitus priekinės pakabos posūkio pirštus, skersinę traukę ar jos antgalius bei vairo traukę. Būtent šie darbai ir atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad padangos buvo pakeistos naudotomis.

36Trečioji sąlyga, kurią ieškovė privalo įrodyti tam, kad būtų pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

37Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, nenustatyta jog ginčo automobilio padangos sudilo dėl netinkamos automobilio eksploatacijos. Vairuotojas, kaip aiškino ekspertas, gali ir nenustatyti galimai pasikeitusios automobilio skersinės dinamikos svyravimų, nes tai priklauso nuo vairuotojo patirties ir pan. Padangos, kaip nurodyta ekspertizės akte, susidėvėjo ne akimirksniu, bet automobiliui nuvažiavus didesnį atstumą, kad nudilus padangos darbiniam protektoriaus paviršiui, tolesnis padangos susidėvėjimas, tikėtina, sulėtėja, todėl nelaikyti reikšmingais atsakovės atstovo atsikirtimai dėl ginčo automobilio nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. Visos išnagrinėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti esant nustatytą priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtais pripažintų veiksmų ir žalos.

38Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003 yra konstatavęs, jog civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio ar padėjusio jai atsirasti asmens požiūris į savo veiksmus, jų pasekmes, t. y. savo veiksmų vidinis vertinimas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai, todėl sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo keistina – priimtinas sprendimas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus ieškovės turtinį reikalavimą, atitinkamai tarp šalių patikslintinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei UAB „Gerada“ iš atsakovės UAB „Ivetra ir Ko“ priteistina 109 Lt žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovei priteistos 847 Lt bylinėjimosi išlaidos atitinkamai mažintinos per pusę, t. y. atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“ iš ieškovės UAB „Gerada“ priteistinos 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

41Apeliantės UAB „Gerada“ apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50 proc.), atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 9–11, 17; 21–22, 41–42). Ieškovei priteistina 109 Lt žyminis mokestis, paduodant apeliacinį skundą ir už apeliacinio skundo surašymą 500 Lt, iš viso 609 Lt; atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 635,25 Lt ir už atstovavimą teisme 317,63 Lt, iš viso 952,88 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

42Kauno apygardos teisme 2014 m. gruodžio 5 d. gauti eksperto V. M. prašymai dėl išlaidų kompensavimo vykstant į teismo posėdį ir apmokėjimo už eksperto paslaugų teikimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-2129-221/2014. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. baigė nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-2129-221/2014 pagal ieškovės UAB „Gerada“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gerada“ ieškinį atsakovei UAB „Ivetra ir Ko“ dėl žalos atlyginimo ir, vadovaudamasis CPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarė procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2014 m. gruodžio 23 d., 13.15 val. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010). Taigi, ekspertui, turėjus galimybę, tačiau nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki teismui bylą baigus nagrinėti iš esmės, t. y. iki 2014 m. lapkričio 27 d., eksperto prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

44Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti žalą, pakeisti – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerada“, įmonės kodas 300647492, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“, įmonės kodas 134971823, 3 621,32 Lt (1 048,81 Eur) žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109 Lt (31,57 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

45Priteistas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, įmonės kodas 134971823, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“, įmonės kodas 300647492, 847 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 423,50 Lt (122,65 Eur).

46Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

47Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerada“, įmonės kodas 300647492, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“, įmonės kodas 134971823, 609 Lt (176,38 Eur) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

48Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, įmonės kodas 134971823, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“, įmonės kodas 300647492, 952,88 Lt (275,97 Eur) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Gerada“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 5. Nurodė, kad ieškovė žalą patyrė dėl atsakovės nekokybiškai atliktų... 6. Atsakovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepimais į ieškinius su jais nesutiko,... 7. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte nustatyti garantiniai... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu (1 t., b. l.... 10. Teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos automobilio techninės priežiūros,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 3–8) ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nesilaikydamas CK ir CPK... 15. 2. Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. automobilio techninės priežiūros,... 16. 3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą atlyginti... 17. 4. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad byloje atliktos ekspertizės... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 19–20) atsakovės atstovas... 19. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, kad... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 22. Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. gegužės 23 d. sudarė automobilio... 23. Dėl sutarties 4.1 punkto pripažinimo negaliojančiu... 24. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius... 25. Atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuoja CK XXXV skyrius.... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 27. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo... 28. CK normos neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų... 29. Konkrečiu atveju, kaip minėta, šalys sutarties 4.1 punktu numatė vieno... 30. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina... 31. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovė ieškovės užsakymu atliko... 32. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą,... 33. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilio ratų suvedimą atliko... 34. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobiliui nuvykus į Belgiją,... 35. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra žala (CK 6.249 straipsnis). Siekiant... 36. Trečioji sąlyga, kurią ieškovė privalo įrodyti tam, kad būtų pagrindas... 37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip... 38. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu... 40. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus ieškovės... 41. Apeliantės UAB „Gerada“ apeliacinį skundą patenkinus iš dalies... 42. Kauno apygardos teisme 2014 m. gruodžio 5 d. gauti eksperto V. M. prašymai... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 44. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą dalį, kuria... 45. Priteistas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, įmonės... 46. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 47. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerada“, įmonės kodas... 48. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, įmonės...