Byla 3K-3-155-684/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, sumokėjusi eismo įvykio metu žuvusio asmens sutuoktiniui vienkartinę draudimo išmoką, periodinę draudimo išmoką mirus apdraustajam ir valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją, turi teisę reikalauti grąžinti visas sumokėtas socialinio draudimo išmokas iš atsakingo už žalą asmens draudiko.

62009 m. spalio 25 d. atsitiko eismo įvykis, jo metu žuvo Z. L. ir buvo sužalotas automobilio vairuotojas S. V. Eismo įvykio kaltininko R. D. vairuojamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Ieškovas, nustatęs, kad eismo įvykis atsitiko Z. L. darbo metu, pripažino jį draudžiamuoju ir išmokėjo Z. L. sutuoktiniui Egedijui A. L. tokias išmokas: 148 800 Lt (43 095,46 Eur) vienkartinę draudimo išmoką, nuo 2009 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 15 646,5 Lt (4531,54 Eur) periodinės draudimo išmokos mirus apdraustajam ir 1152,31 Lt (333,73 Eur) valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos; nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. kovo 31 d. – 24 637,5 Lt (7135,51 Eur) periodinių draudimo išmokų mirus apdraustajam, 1648,5 Lt (477,44 Eur) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos.

7Ieškovas, nustatęs, kad eismo įvykis atsitiko S. V. darbo metu, pripažino jį draudžiamuoju ir išmokėjo jam tokias išmokas: nuo 2009 m. spalio 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. – 20 948,08 Lt (6066,98 Eur) ligos pašalpos, nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 3552,11 Lt (1028,76 Eur) netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 5642,59 Lt (1634,21 Eur) netekto darbingumo pensijos, nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. – 11 175,33 Lt (3236,60 Eur) netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 10 716,24 Lt (3103,64 Eur) valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Taigi, ieškovo teigimu, išmokėdamas nurodytas išmokas, jis iš viso patyrė 222 972,08 Lt (64 577,18 Eur) žalos.

8Remdamasis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 11 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsniu, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalimi, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2009 m. spalio 25 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpiu Z. L. sutuoktiniui E. A. L. ir S. V. sumokėtas socialinio draudimo išmokas – 222 972,08 Lt (64 577,18 Eur) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių iki eismo įvykio Z. L. vidutiniškai uždirbdavo 6302,05 Lt (1825,20 Eur) per mėnesį, todėl E. A. L. dėl sutuoktinės mirties per mėnesį vidutiniškai patiria 3151,03 Lt (912,60 Eur) žalos – negautų pajamų. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. spalio 25 d. iki 2013 m. kovo 31 d. jis patyrė 129 717,4 Lt (37 568,76 Eur) žalos, t. y. jo patiriami nuostoliai yra daug didesni, nei ieškovo atlyginta žala (kas mėnesį mokama 1116 Lt (323,22 Eur) periodinė išmoka apdraustajam mirus ir 70 Lt (20,27 Eur) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos). Dėl to, ieškovo nuomone, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam visas E. A. L. sumokėtas socialinio draudimo išmokų sumas.

9Ieškovas pažymėjo, kad dėl patirtų sužalojimų S. V. nuo 2009 m. spalio 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. vasario 12 d. jam nustatytas darbingumo netekimas. S. V. dėl 2010 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio iki 2011 m. kovo 31 d. iš viso išmokėta 30 142,78 Lt (8729,95 Eur) valstybinio socialinio draudimo išmokų, jų dalį – 20 948,08 Lt (6066,98 Eur) – atsakovas atlygino. Ieškovo teigimu, tiek netekto darbingumo periodinė kompensacija, tiek valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija savo prigimtimi yra kompensacinio pobūdžio, todėl preziumuojama, kad S. V. išmokėtos socialinio draudimo išmokos neviršijo jo dėl eismo įvykio patirtos žalos ir atsakovas turi pareigą ją atlyginti.

10Atsakovas atlygino ieškovui 68 417,93 Lt (19 815,20 Eur) šio sumokėtų draudimo išmokų, skaičiuodamas, kad tokią sumą sudaro E. A. L. negautos pajamos nuo 2009 m. spalio 25 d., todėl ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti jam iš atsakovo 154 554,15 Lt (44 761,98 Eur) (išmokėtų socialinio draudimo išmokų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 71 767,29 Lt (20 785,24 Eur) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, valstybei – 2153 Lt (623,55 Eur) žyminio mokesčio.

13Teismas nustatė, kad Z. L. dirbo Šilalės rajono savivaldybės administracijoje, 2008 m. ji gavo 72 662,86 Lt (21 044,62 Eur), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 25 d. – 63 656,41 Lt

14(18 436,17 Eur) darbo užmokesčio. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, sprendė, kad Z. L. vidutinis darbo užmokestis buvo 5321,90 Lt (1541,33 Eur); nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. E. A. L. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 11 d. iki 2009 m. spalio 31 d. E. A. L. buvo mokama kas mėnesį 707,19 Lt (204,82 Eur) neįgalumo (netekto darbingumo) pensijos, kuri yra asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad E. A. L. po sutuoktinės žūties negauna per mėnesį 2660,95 Lt (770,66 Eur) pajamų, o laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 25 d. iki 2013 m. kovo 31 d. jis iš viso negavo 109 098,95 Lt (31 597,24 Eur) pajamų (2660,95 Lt (770,66 Eur) x 41 mėn.). Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovui 68 417,93 Lt (19 815,20 Eur), tai teismas sprendė, kad ieškovui priteistina iš atsakovo 40 681,02 Lt (11 782,04 Eur) žalos atlyginimo.

15Teismas, spręsdamas dėl S. V. išmokėtų socialinių draudimo išmokų ieškovui iš atsakovo priteisimo, pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo S. V. išmokėtos sumos viršija šiam padarytos turtinės žalos dydį, todėl šią ieškovo reikalavimo dalį tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovo 31 086,27 Lt (9003,21 Eur).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą: sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą iki

1745 583,87 Lt (13 202 Eur) ir valstybei iš atsakovo priteistą žyminį mokestį – iki 1368 Lt

18(396,20 Eur); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl E. A. L. išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos paskirties, pažymėjo, kad, remiantis NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalimi, ši vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. jos dydis nepriklauso nei nuo mirusiojo gautų pajamų fakto ir dydžio, nei nuo jokių kitų aplinkybių. Be to, ji mokama ir ją gali gauti ne tik TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą pagal TPSVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai) (NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalis). Tad, teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ja atlyginamos negautos pajamos. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje vienkartinė draudimo išmoka pagal savo paskirtį vertinama nevienareikšmiškai – tam tikrais atvejais ji gali kompensuoti žalą, tačiau ji (jos dalis) taip pat gali reikšti socialinės politikos realizavimą tais atvejais, jei žala (jos dalis) jau yra kompensuota kitais būdais, pavyzdžiui, žalą savanoriškai atlygino kaltas asmuo, arba ją kompensuoja kitos socialinio draudimo įstaigos išmokėtos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). Taigi vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kitos valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t. y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPSVCAPDĮ nuostatas (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto ir pan. išlaidos) ir tuo atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti ją susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6.290 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal TPSVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs asmuo taip pat negalėtų reikalauti iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) jokių išmokų, kurios viršija padarytą žalą. Tai taikytina ir ieškovui (CK 6.113 straipsnis). Be to, atgręžtinio reikalavimo teisė yra įgyjama ne į visą išmokėtą, o tik į tokio dydžio sumą, kuria atlyginama žala (CK 6.280 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos (negautų pajamų) dydį apskaičiavo nuo žuvusiosios viso darbo užmokesčio, t. y. neatskaitė mokesčių, nes gali būti prarandamos tik tos sumos, kurios yra gautinos realiai. Be to, pajamų mokesčio atskaitymas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8, 11 punktuose. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad žuvusiosios darbo užmokestis buvo 5321,90 Lt (1541,33 Eur) (su mokesčiais), ir pats skaičiuoja jos iki 65 metų gautiną darbo užmokestį nuo šios sumos. Tokiu atveju, nuo nurodytos sumos atskaičius nuo 2009 m. sausio 1 d. taikytiną 15 proc. pajamų mokestį (798,28 Lt) (231,20 Eur), 3 proc. socialinio draudimo ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius (478,97 Lt) (138,72 Eur), realiai gautina darbo užmokesčio suma būtų 4044,65 Lt (1171,41 Eur), o netekta žuvusiosios sutuoktinio E. A. L. pajamų dalis – 2022,33 Lt (585,71 Eur).

20Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti visas už laikotarpį nuo įvykio dienos iki 2013 m. kovo 31 d. išmokėtas draudimo išmokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo dalis dėl visos vienkartinės draudimo išmokos priteisimo nepagrįsta, nes šia išmoka (jos dalimi), kai ji atlieka negautų pajamų kompensavimo funkciją, dengiama žala ne tik už laikotarpį iki ieškinio pateikimo, bet ir ta, kuri atsiras ateityje. E. A. L. turi teisę gauti žalos atlyginimą iki gyvos galvos (NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl neįmanoma nustatyti, iki kada jam bus mokamos periodinės išmokos apdraustajam mirus, našlių pensija, taip pat kiek laiko ir kokia žalos (negautų pajamų) dalis bus atlyginama vienkartine draudimo išmoka. Juolab kad tiek našlių pensijos, tiek kitų periodinių išmokų dydis laikui bėgant keičiasi dėl indeksavimo ar valstybės institucijų sprendimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendė, kad ieškovui priteistina ta vienkartinės draudimo išmokos dalis, kuri per atitinkamą laikotarpį atlygina kitomis išmokomis neatlygintą žalos dalį. Ieškovas, išmokėjęs atitinkamas periodines išmokas už kitą laikotarpį ir reikalaudamas jas priteisti, be kita ko, galėtų reikalauti ir sumokėti jam vienkartinės draudimo išmokos dalį tiek, kiek per kitą laikotarpį Z. L. sutuoktinio E. A. L. žalos neatlygina periodinės išmokos, ir tol, kol jos bus mokamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik taip įmanoma nustatyti, kokia vienkartinės draudimo išmokos dalis (ar ji visa) buvo skirta realiai žalai kompensuoti (negautoms pajamoms), o kokia dalis – socialinei funkcijai atlikti, ir kurios draudikas neturėtų pareigos kompensuoti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalies vienkartinės draudimo išmokos šioje byloje nepriteisimas nereiškia, kad kita jos dalis negalės būti priteista ateityje. Teisėjų kolegija nustatė, kad už laikotarpį iki 2013 m. kovo 31 d. E. A. L. išmokėta 43 085,81 Lt (12 478,51 Eur) periodinių draudimo išmokų mirus apdraustajam ir našlių pensijos, 148 800 Lt (43 095,46 Eur) vienkartinė draudimo išmoka. Iki šios datos patirta žala (negauta pajamų dalis) – 82 915,53 Lt (24 014 Eur) (2022,33 Lt (585,71 Eur) x 41 mėn.). Atsakovas atlygino 68 417,93 Lt (19 815,20 Eur). Taigi neatlyginta ir ieškovui iš atsakovo priteistina žalos atlyginimo dalis – 14 497,60 Lt (4198,8 Eur).

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

231. Dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, apskaičiuojant E. A. L. dėl sutuoktinės žūties patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, turi būti remiamasi Z. L. darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, dydžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. G. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012, konstatuota, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį), neatskaičius pajamų mokesčio. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija grindžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 31 punktu, 22 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi (redakcija nuo 2008 m. gruodžio 30 d.). Nurodytoje nutartyje teismas sprendė, kad tokių pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai išmoka išmokama, o konkretų pajamų mokestį pagal įstatymą apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmoką išmokantis Lietuvos vienetas. Taigi, kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išreikštą poziciją dėl asmens realiai negautų pajamų apskaičiavimo metodikos, darytina išvada, kad E. A. L. negautos pajamos apskaičiuotinos nuo Z. L. vidutinio darbo užmokesčio (5321,90 Lt) (1541,33 Eur) atskaičius 3 proc. socialinio draudimo bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius.

242. Dėl išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos priteisimo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatoriui iš atsakovo nepriteistina visa

25A. E. L. išmokėta vienkartinė išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas ir kurioje pasisakyta, kad vienkartinė draudimo išmoka pagal savo paskirtį tam tikrais atvejais gali kompensuoti žalą, tačiau kita vertus, ji (jos dalis) gali reikšti socialinės politikos įgyvendinimą tais atvejais, jei žala (jos dalis) jau yra kompensuota kitais būdais (pvz., ją kompensuoja kitos socialinio draudimo išmokos), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai, pateiktai ankstesnėse nutartyse sprendžiant panašius ginčus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-571/2007, nurodyta, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio dalį šis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) skirtos negautoms pajamoms kompensuoti, todėl vienkartinė draudimo išmoka, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nėra valstybės socialinė parama, o negautų pajamų dėl darbuotojų žūties kompensavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, išaiškinta, kad kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, perima draudėjo teises ir pareigas tos pačioje draudimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kasatorius turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visas išmokėtas socialinio draudimo išmokas, t. y. vienkartinę išmoką, lygią 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, galiojusiam mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį, ir periodines išmokas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, jog išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2014). Kasatorius pažymi, kad vien periodinės išmokos nekompensuoja E. A. L. pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei Z. L. nebūtų žuvusi. Jos vidutinis darbo užmokestis buvo 5321,90 Lt (1541,33 Eur) per mėnesį (atskaičius 3 proc. socialinio draudimo bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius – 4842,93 Lt (1402,61 Eur) per mėnesį). Laikotarpis nuo eismo įvykio datos (2009 m. spalio 25 d.) iki Z. L. senatvės pensijos amžiaus (65 metų) – 8 metai, arba 96 mėnesiai, per kuriuos Z. L. būtų uždirbusi 510 902,40 Lt (147 967,56 Eur) (atskaičius 3 proc. socialinio draudimo bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius – 464 921,28 Lt (134 650,51 Eur), iš kurių 255 451,12 Lt (73 983,76 Eur), atskaičius 3 proc. socialinio draudimo bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius – (232 460,64 Lt) (67 325,25 Eur) tektų E. A. L. ir ši suma yra E. A. L. patirta žala (negauta pajamų dalis). Iki 2013 m. kovo 31 d. E. A. L. išmokėta 43 085,81 Lt (12 478,51 Eur) periodinių draudimo išmokų mirus apdraustajam ir našlių pensijos, taip pat 148 800 Lt (43 095,46 Eur) vienkartinė draudimo išmoka. Bendra šių išmokų suma – 191 885,81 Lt (55 573,97 Eur), kuri yra mažesnė, nei pirmiau nurodyta A. E. L. patirta žala (negauta pajamų dalis) (255 451,12 Lt (73 983,76 Eur), atskaičius 3 proc. socialinio draudimo bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčius – 232 460,64 Lt (67 325,25 Eur). Be to, kasatoriaus teigimu, dėl sutuoktinės žūties E. A. L. patirtą žalą sudaro ne tik jo negauta mirusiosios sutuoktinės darbo pajamų dalis, tačiau ir prarastas išlaikymas natūra, pagalba buityje ar ūkyje ir kasdienis rūpestis, kurie, be kita ko, turi ekonominę vertę. E. A. L. nuo 2002 m. gruodžio 13 d. neterminuotai nustatyta II neįgalumo grupė, tai reiškia, kad jo pagalbos ir rūpesčio buityje ar ūkyje poreikiai yra daug didesni, nei darbingo asmens. Atsakovas savo poziciją dėl E. A. L. patirtos žalos dydžio grindė tik mirusiosios sutuoktinės darbo pajamų dydžiu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktinė neteikė E. A. L. išlaikymo natūra, kasdienio rūpesčio ir pagalbos buityje ar ūkyje, todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad visos E. A. L. išmokėtos socialinio draudimo išmokos atlygina jo patirtą žalą.

263. Dėl kasatoriaus teisės išreikalauti vienkartinės draudimo išmokos sumas apribojimo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasatorius ieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo visą E. A. L. išmokėtą vienkartinę socialinio draudimo išmoką. Dėl šio reikalavimo pagrįstumo išspręsta įsiteisėjusia (skundžiama) apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Tai reiškia, kad tolesnis kasatoriaus bylinėjimasis dėl tos pačios vienkartinės socialinės draudimo išmokos priteisimo kelia abejonių, be to, apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog kasatorius galės pareikšti ieškinį atsakovui ateityje, sudaro prielaidas kilti naujam teisiniam šalių ginčui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasatorius pažymi, kad atsakovas yra įsipareigojęs atlyginti 500 000 eurų žalą asmeniui (tarp jų – 1000 eurų neturtinę žalą) ir 100 000 eurų žalą turtui. Kasatoriaus E. A. L. sumokėtos socialinio draudimo išmokos neviršija šios sumos, todėl jos gali būti atsakovo atlygintos.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

281. Dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Atsakovas pažymi, kad draudiko atsakomybė – sutartinė, o ne deliktinė, todėl jis atsako tik neperžengdamas prisiimtų įsipareigojimų ribų, jo pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą AC-34-1). Socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, perima nukentėjusiojo asmens teises ir pareigas, todėl, sprendžiant dėl draudiko pareigos atlyginti kasatoriaus išmokėtą vienkartinę socialinio draudimo išmoką, turi būti vadovaujamasi TPSVCAPDĮ ir Taisyklėmis, kurių pagrindu apskaičiuojamas netektas išlaikymas žuvusio asmens sutuoktiniui. TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal Taisyklių 8 punktą žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas); pagal 11 punktą žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos CK 6.283–6.284 straipsniuose. Atsakovo teigimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai Z. L. pajamas apskaičiavo, atskaitydamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

292. Dėl išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos apimties. Kasatorius, grįsdamas savo reikalavimo teisę į žuvusio asmens sutuoktiniui sumokėtą ir draudiko neatlygintą 154 554,15 Lt

30(44 761,98 Eur) dydžio draudimo išmokų dalį, nepagrįstai suabsoliutina visiško nuostolių atlyginimo principą. Remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 8 d. nutarime pateiktu išaiškinimu dėl socialinių draudimo įstaigų subrogacinio reikalavimo teisės apimties, visiško nuostolių atlyginimo principas susigrąžinant socialinio draudimo išmokėtas sumas taikomas dėl tos dalies, kuria draudimo išmokos padengė (atlygino) nukentėjusiems asmenims arba mirties atveju – jų šeimos nariams patirtą turtinę žalą. Kita dalis, t. y. ta, kuri viršija padarytą žalą, yra valstybės teikiama socialinė parama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013) ir socialinio draudimo įstaiga neturi teisės reikalauti iš draudiko ją atlyginti.

313. Dėl kasatoriaus teisės išreikalauti vienkartinės draudimo išmokos sumas apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų patirtos žalos dydį apskaičiavo iki konkrečios datos – 2013 m. kovo 31 d. Atsakovo nuomone, toks sprendimas neapriboja kasatoriaus teisės reikšti reikalavimus atsakovui atlyginti sumokėtas periodines socialinio draudimo išmokas ir vienkartinės socialinės draudimo išmokos dalį, kuri kompensuoja E. A. L. atlygintą turtinę žalą, po 2013 m. kovo 31 d.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės aiškinimo bei taikymo klausimais. Dėl žuvusio sutuoktinio pajamų, nuo kurių apskaičiuojamos kito sutuoktinio negautos pajamos, apskaičiavimo Kasaciniame skunde keliamas klausimas, nuo kokio dydžio žuvusio sutuoktinio pajamų, t. y. apskaičiuotų su gyventojų pajamų mokesčiu ar jį atskaičius, apskaičiuotinos kitam sutuoktiniui tenkančios (negautos) pajamos. Kasatoriaus teigimu, gyventojų pajamų mokestis neturėtų būti atskaitomas ir tai, jo nuomone, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. G. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012, suformuota praktika, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį), neatskaičius pajamų mokesčio. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, pažymi, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste; galima remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012). Kasatoriaus nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens kalnelių) valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią lankytojui naudojantis vandens kalneliu. Remiantis nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis, susižalojus fiziniam asmeniui, buvo, be kita ko, svarstomas jo negautų pajamų dėl sužalojimo atlyginimo dydžio klausimas, nurodant, kad sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms ir nuo jų turi būti atskaičiuojamas 15 procentų pajamų mokestis (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis), taip pat kad konkretų pajamų mokestį pagal įstatymą apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmoką išmokantis Lietuvos vienetas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje yra sprendžiamas turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo žuvusio asmens sutuoktiniui priteisimo klausimas, t. y. nustatinėjama, kokia žuvusio sutuoktinio pajamų dalis atitekdavo kitam sutuoktiniui. Remiantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Akivaizdu, kad sutuoktinis įgydavo teisę tik į tą žuvusio sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų taikymo ir, remiantis kasatoriaus nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, spręsti, jog Z. L. sutuoktinio patirta žala – negautos pajamos – turėjo būti apskaičiuojamos nuo Z. L. pajamų, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio.

35Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad, apskaičiuojant žuvusio sutuoktinio pajamas, nuo kurių apskaičiuojamas kito sutuoktinio turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis, be kita ko, būtina atsižvelgti į TPSVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatas. TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal Taisyklių 11 punktą mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad nustatant žalos dėl negautų pajamų dydį atsižvelgiama į dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį <...>). Šios nuostatos, nors ir netiesiogiai, taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti E. A. L. negautų pajamų dydį, pagrįstai Z. L. gautas pajamas apskaičiavo, atskaitydamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

36Dėl socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisės, sumokėjus eismo įvykio metu žuvusio asmens sutuoktiniui vienkartinę kompensaciją, apimties ir šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

37Remiantis NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalimi, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, kuriuo, inter alia, yra mirusiojo sutuoktinis (NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalis). Einamųjų metų draudžiamosios pajamos tvirtinamos Vyriausybės Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka (NADPLSDĮ 3 straipsnio 7 dalis, 13 straipsnio 2, 3 dalys, 20 straipsnio 2 dalis, kt.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienkartinės draudimo išmokos dydis priklauso išimtinai tik nuo valstybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir visiškai nesiejamas su žuvusio asmens gautų pajamų dydžiu bei nuo jo nepriklauso.

38Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl vienkartinės draudimo išmokos, mokamos apdraustajam mirus, paskirties, pažymi, kad, kaip pagrįstai teigia kasatorius, ši vienkartinė išmoka (kaip ir kitos socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal NADPLSDĮ) visų pirma skirta žuvusio asmens šeimos narių negautoms pajamoms kompensuoti (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos yra viena iš asmens patirtą turtinę žalą, nustatytą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, sudarančių dalių. Šie išaiškinimai koreliuoja su kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007, pateiktais išaiškinimais, kuriuos cituoja kasatorius, ir jiems neprieštarauja. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog vienkartinė draudimo išmoka, skirta žuvusio asmens šeimos narių negautoms pajamoms kompensuoti, savaime nereiškia, kad ja visada atlyginamos realiai asmens negautos pajamos, t. y. žala, kurią privalo atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (šiuo atveju – už eismo įvykį atsakingo asmens draudikas), ypač atsižvelgiant į tai, jog asmeniui gali būti mokamos ir kitos socialinio draudimo išmokos pagal NADPLSDĮ, kurių paskirtis – kompensuoti negautas pajamas. Tuo atveju, kai paaiškės, kad asmeniui išmokėta bendra socialinių draudimo išmokų, skirtų atlyginti asmens negautas pajamas, suma viršija jo realiai negautų pajamų dydį, tai vienkartinės draudimo išmokos dalis, viršijanti asmens negautas pajamas, negalės būti vertinama kaip kompensuojanti asmens negautas pajamas, nes ji tokios funkcijos neatliks, ir priešingai, jeigu bendra išmokėtų socialinio draudimo išmokų suma atitiks realiai asmens negautas pajamas, tai visa ji bus laikoma kompensuojančia negautas pajamas ir turės būti atlyginama kalto asmens. Pažymėtina, kad kaltas asmuo privalo atlyginti tiek žalos, kiek jos realiai padaryta, atitinkamai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti grąžinti tik tą dalį išmokėtų socialinio draudimo išmokų, kuri atitinka asmens realiai patirtos žalos, šiuo atveju – negautų pajamų – dydį (NADPLSDĮ 31 straipsnis).

39Kasatorius, grįsdamas savo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo visą Z. L. sutuoktiniui sumokėtą vienkartinę draudimo išmoką, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo kasatorius, nurodytoje nutartyje atskleista teisinių santykių, atsirandančių tarp socialinio draudimo įstaigų ir eismo įvykio metu žalą padariusio asmens draudiko, prigimtis, taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo įstaiga turi tokias pačias teises, kaip ir nukentėjęs asmuo. Tačiau nurodytoje nutartyje, pirma, nebuvo apskritai sprendžiama dėl mokėtinų socialinio draudimo išmokų turinio ir apimties, antra, joje padaryta išvada, kad socialinio draudimo įstaiga turi tokias pačias teises, kaip ir nukentėjęs asmuo, patvirtina šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti atlyginti tik tokią žalą, kurią atlyginti turėtų teisę reikalauti nukentėjęs asmuo ir kurią atitinkamai turėtų pareigą atlyginti kaltas asmuo ar jo civilinės atsakomybės draudikas. Taigi šiuo atveju nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai nepatvirtina kasatoriaus argumentų, kad jis turi teisę susigrąžinti visą Z. L. sutuoktiniui sumokėtą vienkartinę draudimo išmoką, pagrįstumo.

40Kasatorius teigia, kad jis įrodė, jog nukentėjęs asmuo patyrė tokio dydžio žalą, kiek jam yra išmokėta socialinio draudimo išmokų, nes pateikė socialinio draudimo išmokų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad, remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti socialinio draudimo išmokų išmokėjimą patvirtinantys dokumentai vertintini kaip įrodymai, sprendžiant dėl nukentėjusio asmens patirtos konkrečios žalos (šiuo atveju – negautų pajamų) dydžio. Kartu, kaip nurodo ir pats kasatorius, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, jog išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014).

41Šioje byloje kasatorius pareiškė reikalavimą grąžinti jam E. A. L. iki 2013 m. kovo 31 d. sumokėtas socialinio draudimo išmokas: 43 085,81 Lt (12 478,51 Eur) periodinių draudimo išmokų mirus apdraustajam ir našlių pensijos, 148 000 Lt (42 863,76 Eur) vienkartinės draudimo išmokos, bei pateikė šių išmokų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, nesutikdamas su kasatoriaus reikalaujamu grąžinti išmokėtų socialinių draudimo išmokų, kaip žuvusio asmens sutuoktiniui atlygintinos žalos dėl negautų pajamų, dydžiu, pateikė įrodymų, kad realiai E. A. Lazdaukas iki 2013 m. kovo 31 d. negavo 82 915,53 Lt (24 014 Eur) pajamų, kurias sudaro pusė Z. L. gauto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), apskaičiuoto už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo dienos (2009 m. spalio 25-osios) iki 2013 m. kovo 31 d. Bylą nagrinėję teismai nenustatė ir kasatorius neįrodinėjo, kad E. A. L., be dalies sutuoktinės darbo užmokesčio, dėl jos žūties prarado dar kitos rūšies pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, apskaičiuodamas E. A. L. negautas pajamas, nepagrįstai atsižvelgia į visas pajamas, kurias Z. L. būtų uždirbusi nuo eismo įvykio datos (2009 m. spalio 25 d.) iki pensijos amžiaus (65 metų). Kaip pagrįstai nurodo apeliacinės instancijos teismas, taip būtų atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje (socialinio draudimo įstaiga išmokės socialinio draudimo išmokas). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog dėl sutuoktinės žūties E. A. L. neteko pagalbos buityje ar ūkyje, taip pat kasdienio rūpesčio, nesusijusios su E. A. L. negautomis pajamomis, todėl šioje byloje neaktualios.

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, pateikdamas įrodymų apie E. A. L. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 25-osios iki 2013 m. kovo 31 d. negautas pajamas, paneigė kasatoriaus pateiktais įrodymais – socialinių draudimo išmokų mokėjimą patvirtinančiais dokumentais – įrodinėjamą nukentėjusio asmens patirtos žalos negautų pajamų forma dydį, t. y. įrodė, kad jis realiai yra mažesnis, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju kasatorius turi teisę reikalauti grąžinti jam tik tą sumokėtų socialinio draudimo išmokų dalį, kuri atitinka E. A. L. ginčo laikotarpiu negautų pajamų dydį, nepaisant to, kad kasatoriaus išmokėta vienkartinė draudimo išmoka šį dydį viršija.

43Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatoriaus argumento, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis apriboja jo galimybes ateityje pareikšti reikalavimą atlyginti E. A. L. sumokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalį, kuri nepriteista šioje byloje, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi res judicata išspręsta tik dėl tos E. A. L. išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalies, kuri patenka į jam iki 2013 m. kovo 31 d. atlygintiną žalos dėl negautų pajamų dydį. Dėl likusios vienkartinės draudimo išmokos dalies priteisimo kasatoriaus reikalavimas netenkintas tuo aspektu, kad dar nėra patirta realios žalos (dar neišmokėtos E. A. L. negautas pajamas atitinkančios socialinio draudimo išmokos). Taigi kasatorius, po 2013 m. kovo 31 d. sumokėjęs E. A. L. periodines socialinio draudimo išmokas ir vienkartinės socialinės draudimo išmokos dalį, kuri kompensuoja E. A. L. negautas pajamas, turės teisę reikšti atsakovui reikalavimus šias išmokas atlyginti. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žuvusio asmens sutuoktinio pajamų apskaičiavimą, socialinio draudimo įstaigų atgręžtino reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens draudiką reglamentuojančias teisės normas bei šiais klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl nėra pagrindo, remiantis kasacinio skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, sumokėjusi eismo... 6. 2009 m. spalio 25 d. atsitiko eismo įvykis, jo metu žuvo Z. L. ir buvo... 7. Ieškovas, nustatęs, kad eismo įvykis atsitiko S. V. darbo metu, pripažino... 8. Remdamasis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos... 9. Ieškovas pažymėjo, kad dėl patirtų sužalojimų S. V. nuo 2009 m. spalio... 10. Atsakovas atlygino ieškovui 68 417,93 Lt (19 815,20 Eur) šio sumokėtų... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu tenkino ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad Z. L. dirbo Šilalės rajono savivaldybės... 14. (18 436,17 Eur) darbo užmokesčio. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos... 15. Teismas, spręsdamas dėl S. V. išmokėtų socialinių draudimo išmokų... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. 45 583,87 Lt (13 202 Eur) ir valstybei iš atsakovo priteistą žyminį... 18. (396,20 Eur); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė... 19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl E. A. L. išmokėtos vienkartinės... 20. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 23. 1. Dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Kasatoriaus teigimu,... 24. 2. Dėl išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos priteisimo. Kasatoriaus... 25. A. E. L. išmokėta vienkartinė išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 26. 3. Dėl kasatoriaus teisės išreikalauti vienkartinės draudimo išmokos sumas... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir skundžiamą... 28. 1. Dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Atsakovas pažymi, kad... 29. 2. Dėl išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos apimties. Kasatorius,... 30. (44 761,98 Eur) dydžio draudimo išmokų dalį, nepagrįstai suabsoliutina... 31. 3. Dėl kasatoriaus teisės išreikalauti vienkartinės draudimo išmokos sumas... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 35. Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu,... 36. Dėl socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisės,... 37. Remiantis NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalimi, apdraustajam mirus dėl nelaimingo... 38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl vienkartinės draudimo išmokos, mokamos... 39. Kasatorius, grįsdamas savo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo visą Z. L.... 40. Kasatorius teigia, kad jis įrodė, jog nukentėjęs asmuo patyrė tokio... 41. Šioje byloje kasatorius pareiškė reikalavimą grąžinti jam E. A. L. iki... 42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatoriaus argumento, kad apeliacinės... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...