Byla 1-101-486/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant V. M., A. R., dalyvaujant prokurorei L. U., kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui V. B., kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui G. M., kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui F. V., nukentėjusiajam G. B., jo atstovui advokatui R. V., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. G., asmens kodas ( - ) gim. pagrindinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis,

3kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

4E. L., asmens kodas ( - ) gim., nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, teistas:

51) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 baudžiamuoju įsakymu pagal (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., vadovaujantis LR BK 64¹ str. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

62) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

7kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

8R. N., asmens kodas ( - ) gim. vidurinio – profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo teistas:

91) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 1 metų laisvės apribojimo bausme;

102) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams;

113) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 ir 2017-04-07 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui; į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 ir 2017-04-07 nuosprendžiais paskirti laikotarpiai bei pagal minėtus nuosprendžius jau atliktos bausmės dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-13 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, ir nuteistasis R. N. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nutartimi paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

124) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu pagal 138 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikaltimą, 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. V. B. kodekso 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinai paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nutartimi nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, t. y. prie 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šio nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

13kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

14Teismas

Nustatė

15V. G., E. L. ir R. N. 2017 m. liepos 18 d., apie 23.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, prie prekybos centro „H. R.“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. B., tai yra jie visi bendrai pargriovė nukentėjusįjį ant žemės bei sudavė ne mažiau 9 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę ir galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam G. B. dešinio smilkinio, kaktos kairės pusės, kairės akies vokų, kairio smilkinio – skruosto, nosies kairės sienelės, kaklo kairės pusės poodines kraujosruvas bei smakro, dešinės plaštakos, dešinio kelio odos nubrozdinimus, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nuėmė bei pasiėmė G. B. priklausančią striukę, 80 eurų vertės, striukės kišenėje buvusį MRT „Samsung S5 Neo“, 320 eurų vertės, bei telefono ausines, 20 eurų vertės, šiais savo veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė G. B. priklausantį 420 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

16Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. 2017 m. liepos 18 d., apie 12.00 val., jis susitiko prie savo namų, esančių Birželio 23-osios g. 2, Vilniuje, su E. L.. Vėliau atvažiavo K. Ž.. Jie nuėjo į stadioną pažaisti krepšinio. Ten atėjo Karimo draugė su savo drauge. Vėliau su Edgaru jie nuvažiavo apsipirkti, grįžę vėl susitiko su Karimu ir merginomis. Jie nusipirko alkoholio, kurį vartojo už picerijos. Ten jie sutiko pažįstamą vardu I. su draugėmis, kaip kaltinamasis suprato ne iš Lietuvos. Jie visi vartojo alkoholį. Po to jie nuėjo su K., E., I ir dar dviem merginom. V. G. su merginomis nuėjo pirmi, o Edgaras su Karimu nuėjo pro kitą pusę. Radę vietą, jie visi toliau vartojo alkoholį. Kai alkoholis pasibaigė, kadangi jau buvo po 22.00 val., V. G. su K., R. ir I. ir dar viena mergina vardu V., nuėjo į naktinę krautuvę prie prekybos centro HIPER M. P. nusipirko alaus ir vartojo jį šalia parduotuvės. Į naktinę parduotuvė atėjo du nepažįstami vaikinai. Kai tie vaikinai išėjo iš parduotuvės, R. prie jų kabinėtis, tačiau tie vaikinai nuėjo link policijos komisariato. Paskui juos nuėjo R. N. ir E. L.. V. G. matė, kaip jo draugai ėjo paskui vaikinų, bet paskui jie pasuko už kampo. Netrukus jis pamatė, kaip vienas iš vaikinų pabėgo link policijos komisariato. Jis girdėjo, kad už tvoros kažkas vyko, girdėjo kaip sudužo butelis, jis išsigandęs pradėjo bėgti. Bėgo į tą pusę kur nubėgo matytas vaikinas. Po to sustojo ir pasisukęs pamatė į jo pusę einančius E., R. K.ir merginas. Priėję jie parodė telefoną, tas telefonas buvo pas E. Kaip ir sakė pačių muštynių jis nematė, tik girdėjo triukšmą iš už tvoros. V. G. buvo išsigandęs, nes nenorėjo turėti problemų. Jis ir K. nieko nemušė, tiesiog ėjo su R.. Ar jie mušė ką nors, kaltinamasis nematė. Merginos įvykio metu stovėjo prie naktinės parduotuvės. Civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi jis nieko nemušė, jokios nusikalstamos veikos neįvykdė.

17Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Įvykio vakarą jis su draugais V. G., E. L., I. V. buvo prie naktinės parduotuvės, gėrė alkoholinius gėrimus. Pastebėjo, kad į naktinę parduotuvę ėjo du nepažįstami vaikinai, vienas iš jų dabar nukentėjusysis. E. L. su draugais paprašė nukentėjusiojo cigaretės, tačiau jis nedavė. Kai nukentėjusysis su draugu išėjo iš parduotuvės, paskui juos nuėjo R. N., o netrukus paskui jų nuėjo E. L.. Kai E. L. priėjo prie tų vaikinų ir R. N., jis kažką ne taip suprato, kadangi buvo pakankamai daug išgėręs ir trenkė nukentėjusiajam du kartus į pilvą. Po antro smūgio nukentėjusysis nukrito. Tada E. L. paėmė nukentėjusiajam už striukės ir nukentėjusysis išsimovė iš striukes ir pabėgo. Iš nukentėjusiojo striukės iškrito telefonas ir E. L. paėmė tą telefoną, o striukę berods išmetė. Nukentėjusiojo draugas pabėgo iš karto, kai E. L. sudavė nukentėjusiajam smūgius. Dėl įvykdyto E. L. nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo girtas. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet mano, kad nukentėjusysis G. B. prašo per didelės neturtinės žalos. Sutiktų solidariai atlyginti 1000 eurų.

18Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio vakarą prie naktinės parduotuvės jis, V. G., E. L. ir pora merginų, bet jų kaltinamasis gerai nepažįsta, stovėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pamatė į naktinę parduotuvę ateinančius du vaikinus. R. N. su draugais paprašė nukentėjusiojo ir jo draugo, cigaretės bet jie nedavė ir nuėjo į parduotuvę. Paskui paskambino vienai merginai tėvas ir liepė eiti namo, ir R. N. irgi norėjo eiti namo. Tuomet iš parduotuvės išėjo nukentėjusysis su draugų ir R. N. išgirdo pokalbį, kad lyg nukentėjusysis apie jį šneka. Tuomet R. N. nuėjo paskui nukentėjusįjį su draugu. Kai R. N. pavijo nukentėjusįjį su draugu, tuomet pribėgo E. L. ir sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Tada R. N. prispaudė nukentėjusįjį ranką ir pasakė nukentėjusiajam, kad nusiramintų, nereikia muštis. Bandė juos raminti. Bet paskui jam merginos liepė paimti kuprinę, kadangi jos eina namo. Tada R. N. nubėgo link parduotuvės, paimti savo striukės. Prie parduotuvės buvo merginos, o V. G. jis prie parduotuvės nematė, jis atėjo vėliau ir jie išsiskirstė. Kitą rytą paskambino jam E. L. močiutė ir pasakė, kad E. L. yra sulaikytas areštinėje. Vėliau kai jie susitiko, R. N. sužinojo, kad pas E. L. buvo rastas G. B. telefonas. R. N. asmeniškai nukentėjusiojo nemušė, tik laikė prispaudę prie žemės, kad jis niekur nebėgtų ir paklausė kas čia dedasi. Vėliau jį pakvietė merginos, nes ten prie parduotuvės buvo jo daiktai. Jis pasakė E. L., kad jis palauktų, kol R. N. paims savo daiktus. Kai grįžo, nukentėjusiojo jau nebuvo, jis pabėgo. Dėl turtinės žalos kaltinamasis nesutinka, nes neėmė nei nematė nei telefono, nei ko kito. Dėl 10 000 eurų neturtinės žalos taip pat nesutinka. Kaltinamojo manymu neturtinė žala galėtų būti 1000 eurų iš visų. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

19Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2017 m. liepos 17 d., ėjo su draugu į naktinę parduotuvę. Prie įėjimo buvo vaikinų ir merginų kompanija, jie su jais nekontaktavo, nes nemėgsta tokių dalykų. Vaikinai paklausė, ar nukentėjusysis su draugu neturi cigarečių, atsakė, kad ne. Ten buvo vaikinai ir merginos, jie sėdėjo ant laiptų ir gėrė alų. Nukentėjusysis su draugu užėjo į parduotuvę, nusipirko vyno. Turėjo rankoje butelį, o jo draugas Žygimantas kuprinę. Išėję iš parduotuvės, jie ėjo link senamiesčio, link namų. Pakeliui netoliese parduotuvės, buvo tvora, vyko statybos ir G. B. pastebėjo, kad kažkas eina jiems iš paskos. Pamatė, kad kažkas juos seka, tai buvo trys žmonės. Nukentėjusysis pasakę Žygimantui, kad gali būti negerai ir kad reikia sukam į kairę, gal pabėgs, bet ten buvo aklavietė. Prie jų atėjo iš tos kompanijos trise. Vienas iš jų trenkė nukentėjusiajam tada spyrė ir tuomet nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tada tas trečias, aukščiausias vaikinas (posėdžių salėje rodo į V. G.) pradėjo vytis jo draugą Žygimantą. Nukentėjusysis atsimena jų veidus. Vienas nukentėjusįjį laikė už nugaros, o kitas spardė. Spyrių buvo 3-4, spardė dviese. Nukentėjusysis tam tikru momentu jau buvo praradęs sąmonę, neturėjo galimybės priešintis. Nukentėjusysis jautė, kaip vienu momentu jį pakelia ir tempia striukę, tada paklausė, ko jiems reikia. Kaltinamieji jo paklausė, ar jis turi pinigų ir tada gavo spyrį į galvą, jam pradėjo plėšti striukę nuo jo. Jis realiai suprato galimybę pabėgti tik išsimovęs iš striukės, nes gulėjo butelio šukėse. Išsimovęs iš striukės nukentėjusysis puolė bėgti iki tos pačios parduotuvės tam, kad išsikviestų policiją. Atbėgęs iki parduotuvės nukentėjusysis viską papasakojo pardavėjai ir paprašė iškviesti policiją, o pardavėja jam pasakė, kad šie asmenys ne pirmą kartą puldinėja. Nukentėjusiajam buvo panika, suprato, kad nėra jo draugo. Išėjo į lauką, ten jau nieko nebuvo ir tada atvyko policija. Dėl civilinio ieškinio, dėl turtinės žalos, tai ją sudaro telefonas, striukė, banko kortelė, ausinės. Žala neatlyginta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai gali paaiškinti, kad jo veidas buvo subjaurotas, apie 2 savaites vaikščiojo sukruvintu, subjaurotu veidu su kraujosruvomis. Jis negalėjo gauti geresnio darbo, jis dirba padavėju, negalėjo gauti arbatpinigių. Jam buvo gėda, negalėjo būti viešumoje su tokiu veidu, prisiminti labai tai skausminga ir nemalonu. Jis dar dirbo modeliu, ir turėjo projektų, kuriuos reikėjo atlikti, jis juos turėjo atšaukti, nes to padaryti negalėjo, paskui sekė nemiga. Jis studijuoja Vilniaus universitete, reikėjo koncentruotis į mokslą, o jo emocinė būsena nėra stabili, todėl visa tai ir susideda į šią sumą.

20Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, jis su draugu ėjo į naktinę parduotuvę - barą. Prie parduotuvės sėdėjo grupė žmonių, 5-7 žmonės. Kažkas iš tos grupelės paklausė, ar turi cigaretę. Buvo pasakyta, kad neturi. Jie naktinėje parduotuvėje nusipirko vyno butelį ir išėjo. Ėjo keliu link policijos komisariato ir pastebėjo, kad kažkas eina jiems iš paskos. Atsisuko ir pamatė tris kaltinamuosius. Vienas priėjo kažkaip šalia liudytojo, Ž. M. bandė trauktis, o G. pasitraukė arčiau link aklavietės ir jį užpuolė pirmą, liudytojas išgirdo, kaip sudužo vyno butelis. T. Ž. M. nutarė bėgti, šaukti pagalbos. Vienas iš kaltinamųjų, kuris aukštesnis (parodė į V. G.), puolė jį vytis. Liudytojui pavyko nubėgti į policijos komisariatą, tada buvo iškviesta policija. Po to liudytojas nuėjo atgal į įvykio vietą. Pamatė, kad liko butelis sudužęs ir daugiau nieko nebuvo, nei G., nei tų vaikinų. Paskui sutiko G. visą sumuštą. Buvo stresinė situacija, jie visi įsėdo į policijos automobilį ir ieškojo po tą teritoriją kaltinamųjų.

21Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. Ž. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Nelabai ką pamena, tačiau 2017 liepos 18 d. jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. B. I. Karavajeva ir Veronika (pavardės neatsimenu), buvo V. G., E. L., R. N.. Užėjo į naktinę parduotuvę, kur šalia „Rimi“, ten daug žmonių užeidavo. Užėjo vaikinas (rodo į G. B.) su draugu. Liudytojas tuo metu buvo viduje, parduotuvėje, nes lauke negalima gerti. Po 1-3 min. išėjo tas nukentėjusysis ir dar po 1-2 minučių R. N. atsisveikino ir išėjo namo gal. Po kokios minutės išėjo E. L. iš naktinės parduotuvės. Po to grįžo abudu – R. N. ir E. L.. Liudytojas toje naktinėje parduotuvėje buvo gal 2-3 valandas. Vėliau jie išėjo iš naktinės parduotuvės ir penkiese: jis, V. G., E. L., ir dvi merginos, visi ėjo gatve. Tuomet privažiavo policijos pareigūnai, juos visu sulaikė ir nuvežė į areštinę, net nežino kodėl. Liudytojas policijoje jokių parodymų nedavė, atsisakė nuo parodymų, nes jis tik gėrė. Jeigu būtų kokios muštynės, tai liudytojas jose dalyvautų. Liudytojas pirmą kartą išgirdo, kad jo draugai dabar kaltinamieji. Negirdėjo, kad nukentėjusysis prašytų pagalbos.

22Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S. (buv. L.parodė, kad šiuo metu tikrai neprisimena kas per įvykis, nes yra policijos pareigūnė, įvykių būna laibai daug. Vadovaujantis LR ( - ) straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018-01-08 liudytoja S. L. parodė, kad ji dirba Vilniaus AVPK patrulių rinktinėje. 2017-07-19 apie vidurnaktį, patruliuojant su vyriausiuoju patruliu D. R., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių pr. 22, prie naktinės parduotuvės sumuštas ir apiplėštas vaikinas, buvo nurodyti asmenų požymiai. Su vaikinais buvo ir kelios merginos. Jiems nuvykus prie vyriausiojo policijos komisariato, ten juos pasitiko VPK pareigūnas ir vaikinas, kaip suprato, ne nukentėjusysis, bet jo draugas. Jiems nurodė požymius asmenų, kurie sumušė ir apiplėšė nukentėjusį. Jie nuvažiavo pagal požymius ieškoti įtariamųjų, tačiau pagal požymius nieko nerado. Per raciją vėliau pranešė, kad kolegos iš VPK, Naugarduko gatvėje surado asmenis, atitinkančius nurodytus požymius. Privažiavus prie jų, jiems perdavė du sulaikytus asmenis, du vaikinus, jų duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime. Nuvežus juos į antrąjį policijos komisariatą, kieme, išlipus iš automobilio, vienas iš vaikinų paklausė, kas būtų, jeigu jis dabar pabėgtų. Ji į tai atkreipė dėmesį savo kolegos, sakė, tuoj bandys bėgti, taip ir nutiko, vaikinas atsisuko į išėjimo iš kiemo pusę, pamatė, kaip jis numetė telefoną, šiek tiek po mašina. Tada vaikinas bandė bėgti, bet kolega jį pagavo. Iš po mašinos paėmus numestą telefoną, pamatė, jog jo ekranas yra sudužęs. Telefono modelio ji jau nepamena. Vėliau paaiškėjo, kad šitas telefonas atimtas iš vaikino. Būtent šių asmenų ieškojo pagal požymius gavę iškvietimą dėl plėšimo. Iš kur vaikinas išsitraukė telefoną ji nematė, matė tik kaip numeta (t. 1, b. l. 38). Liudytoja visikai palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

23Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. L. parodė, kad įvykio dieną jie susitiko su draugais Vitalijumi, Edgaru ir Irina, paskui atėjo R.. Vakare nuėjo prie naktinės parduotuvės, sėdėjo, išgėrinėjo. Į naktinę parduotuvę atėjo du vaikinai (nukentėjusysis) su savo draugu, užėjo į parduotuvę. Jie visi sėdėjo lauke. Tuomet R. N. pradėjo kažką sakyti pagauti, pagauti, bet visi tai priėmė kaip juoką. Kai vaikinai išėjo iš parduotuvės, R. N. nuėjo paskui juos, paskui tuos vaikinus nuėjo E. L. ir V. G.. Liudytoja, Irina ir Karimas liko prie tos naktinės parduotuvės. Po 5-10 minučių V. L. matė kai išbėgo vienas iš tų dviejų vaikinų rėkdamas, prašydamas jo nemušti, iš paskos išbėgo R., bet jis jo nepasivijo. Paskui jie visi susitiko prie parduotuvės. Liudytoja tikrai neprisimena, kuris vaikinas išbėgo šaukdamas nemuškit. Prieš tai R. pasakė reikia pagauti ar kažką panašaus, bet visi tik pasijuokė iš to. Jokių konfliktų kiek liudytoja prisimena nebuvo, neprisimena ar tuos vaikinus kas nors užkabino. Tie vaikinai nuėjo link vyriausiojo policijos komisariato, kažkiek laiko R. palaukė, tie vaikinai dingo iš jų akiračio ir tuomet R. nuėjo paskui juos, jis nieko nesakė išeidamas. I. R., praėjo kažkiek laiko ir išėjo Vitalijus ir E. Ko jie ėjo liudytoja nežino, niekas nieko nesakė, niekas nieko neklausė. Po kurio laiko ji, I. ir K. nuėjo į tą pačią pusę, ir po kurio laiko pamatė bėgantį vaikinuką, šaukiantį „nemuškit“. Paksui jį išbėgo ir R., bet R. jo nepasivijo. Vėliau jie visi susitiko. Klausė kas nutiko, R. sakė, kad bandė pasivyti. Jokių pašalinių garsų liudytoja daugiau negirdėjo, nematė ar buvo paimti kokie svetimi daiktai. Kitą rytą iš Irinos sužinojo, ji paskambino ryte ir pasakė, kad pagavo policija, kad buvo rasti daiktai, kiek prisimena telefonas. Neprisimena ar po tos dienos buvo susitikę, neprisimena ar jai ką nors pasakojo. Kai susitiko prie buvo Vitalijus, E. ir R., nukentėjusiojo nebuvo.

24Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 23 valandą, V. L., ir ji buvo Naujamiestyje, po to nuėjo prie parduotuvės „Visą parą“. Ji su drauge ir K. sėdėjo prie parduotuvės. Į parduotuvę atėjo du jaunuoliai. Kai vaikinai išėjo iš parduotuvės, V. ir E. nuėjo paskui juos. Po to jos irgi ėjo su V., ėjo per kiemus ir juos sulaikė pareigūnai. Kai tie du vaikinai išėjo iš parduotuvės, juos pradėjo kabinti R.. Apsižodžiavo lyg tai, bet liudytoja jau neatsimena, labai daug laiko praėjo. Ko iš paskos nuėjo, liudytoja nežino, nepamena jau. Iš pradžių nuėjo R., po poros minučių nuėjo V. ir E., o ji liko su V. ir K. Ž. stovėti. Nematė, kas ten toliau vyko, nes ten yra betoninė siena, todėl nieko nesimato.

25Vadovaujantis LR ( - ) straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. 2017-10-24 liudytoja I. K. parodė, kad tiksliai datos pasakyti negali, galimai prieš 4 mėnesius, ar prieš tris, ji susitiko su V. L., V. G., K. Ž., Edgaru ir Robertu, kurių pavardžių nežino, susitiko naujamiesčio teritorijoje. Tada jie visi kažkur pasėdėjo, tiksliai vietos nurodyti negali. Nepamena kelinta, galimai 23.00 val., jie atėjo į naktinę parduotuvę Savanorių gatvėje prie prekybos centro „Rimi“. Ji su drauge ir Karimu sėdėjo prie parduotuvės. Jiems ten sėdint, į ją užėjo du jai nepažįstami vaikinai, 18-19 metų amžiaus, jie ten buvo neilgai, netrukus išėjo iš parduotuvės. Tada iš parduotuvės išbėgo R., jis pasakė, kad reikia tuos vaikinus užvesti už kampo, galimai sumušti, ar atimti telefoną. Ji su drauge pradėjo jam sakyti, kad jis apsiramintų, kad to nedarytų, bet jis nepaklausė, nubėgo į Birželio 23-osios g. pusę, į kalnelį, kur prieš tai nuėjo jos minėti du nepažįstami vaikinai. Į tą pusę nuėjo ir E. bei V.. Ji su V. ir K. liko, neužilgo jie atsistojo, nuėjo į tą pusę, kur nuėjo ir draugai. Jiems einant, pamatė, kaip atgal į naktinės parduotuvės pusę bėga vienas iš dviejų jos minėtų nepažįstamų jaunuolių. Bėgdamas vaikinas šaukėsi pagalbos. Netrukus jie sutiko visus prieš tai į tą pusę nuėjusius draugus, t. y. R., E. ir V.. Susitikus jie nuėjo prie Vytenio gatvės, netoli degalinės Lukoil, atsisėdo ant suoliukų. N. R. išėjo. Taip pat išėjo ir jos draugė V.. Liko su V., K. ir E.. Jie nekalbėjo apie minėtą vaikiną, kuris šaukėsi pagalbos. Vėliau, prie jų pėsčiomis atėjo pareigūnai, kurie juos visus išvežė į komisariatą. Ją vežė su K.. Komisariate minėjo, kad juos pristatė dėl sumušimo kažkokio. Komisariate, kai jos atvažiavo pasiimti brolis, ji matė vaikiną, kuris bėgo ir šaukėsi pagalbos, jam ant veido buvo kraujo. Nori pasakyti, kad ji jokių muštynių nematė, apie jokias muštynes nesikalbėjo prieš išeinant R.. K. R. bėgo paskui tuos du vaikinus, jie dar toli nebuvo nuėję, nes tik neseniai buvo nuėję. P. R., gal už kokios minutės, tiksliai negali pasakyti, nuėjo ir E. su V.. Dar už kelių minučių paskui Edgarą su Vitalijumi nuėjo ji su V. ir K.. Matė tik vieną vaikiną, bėgantį į naktinę parduotuvę, kito vaikino, kuris buvo su šiuo, ji nematė. Apie tos dienos įvykius daugiau su draugais nekalbėjo (t. 1, b. l. 43).

26Be kaltinamųjų parodymų, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, liudytojų parodymų V. G., E. L. ir R. N. kaltė, įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

27Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017 m. liepos 19 d. protokolu – pareiškimu, kuriame pareiškėjas G. B. nurodė, kad 2017-07-18, apie 23.20 valandą, Vilniuje, Kedrų g. 4, prie prekybos centro „H. R.“ jį užpuolė trys nepažįstami vaikinai, pargriovė ant žemė, sumušė, tokiu būdu atimdami galimybę priešinti ir atimdami juodos spalvos medžiaginę striukę, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung S5 Neo“, „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir „ Samsung“ ausinės. Jam buvo sumuštas veidas, padaryta fizinė ir turtinė žala. Turtinę žalą vertina 400 eurų (t. 1, b. l. 1).

28Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kas 2017 m. liepos 18 d., 18.23 val., į naktinę parduotuvę atėjo sumuštas ir apiplėštas vaikinas (t. 1, b. l. 14).

29Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2017-07-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 23.30 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. G. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Savanorių pr. 20, Vilniuje, prie naktinės parduotuvės sumuštas ir apiplėštas jaunuolis, pavogtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S5 Neo, banko kortelė ir striukė. Požymiai: vaikinas žemo ūgio, mėlynu megztiniu, raudona kuprine, su juo buvo dar keli vaikinai ir dvi merginos abidvi stambaus kūno sudėjimo. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pardavėja A. Ž., nukentėjusysis G. B., jo draugas Ž. M. ir paaiškino, kad visi įtariamieji pabėgo link Birželio 23 g., Vilniuje. <... > Pagal požymius sulaikyti du jaunuoli, pranešėja A. Ž. patvirtino, kad tie du jaunuoliai dalyvavo plėšime (t. 1, b. l. 15).

30Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. 2017 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų asmenų nurodoma, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 23.20 val., tarnybos metu į Vilniaus apskrities VPK, esantį Birželio 23-osios g.16, atėjo Ž. M., kuris pasakė, kad netoliese trys vaikinai užpuolė jį ir jo draugą G. B. ir pradėjo jį mušti, o jis pabėgo. Iš draugo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S 5. Į įtariamųjų paieškas įsitraukė kiti patruliai. Apie 0.30 valandą, Vilniuje, Naugarduko g. 47, namo kieme kartu su vyr. specialistu M. Z. buvo pastebėti einantys trys vaikinai ir mergina, atitinkantys požymius, kurie buvo sulaikyti. Tai E. L., V. G., K. Ž., I. K. (t. 1, b. l. 16).

31Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausioji patrulė S. L. 2017 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2017 m. liepos 19 d. patruliuodama su patruliu D. R. gautas pranešimas, kad Savanorių g. 22, prie naktinės parduotuvės sumuštas ir apiplėštas jaunuolis, pavogtas mobilaus ryšio telefonas samsung S5 Neo <..> Per radio stotį pranešta kad prie Naugarduko g. 43, sulaikyti neblaivūs nepilnamečiai E. L., V. G.. E. L. kieme bandė bėgti, ant žemės numėtė mobilaus ryšio telefoną Samsug S5 Neo, ko pasėkoje paaiškėjo, kad minėtas telefonas buvo pavogtas plėšiant Savanorių g. 22. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas mobilaus ryšio telefonas Samsung S5 Neo su suskilusiu ekranu (t. 1, b. l. 17).

322017-07-20 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas auksinės spalvos mobilaus ryšio telefonas Samsung S5 Neo. Ekranas yra suskilinėjęs (t. 1, b. l. 33).

33Pakvitavimu nukentėjusysis patvirtina, kad jam grąžintas mobilaus ryšio telefonas sudaužytu ekranu (t. 1, b. l. 34).

342017-07-19 specialisto išvadoje Nr. G 2298/2017(01) nurodoma, kad G. B. nustatyta dešinio smilkinio, kaktos kairės pusės, kairės akies vokų, kairio smilkinio - skruosto, nosies kairės sienelės, kaklo kairės pusės poodinės kraujosruvos, smakro dešinės plaštakos, dešinio kelio odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ir galimai paviršiumi, galimai nurodytu laiku (2017-07-18). Dešinės šlaunies pjautinė žaizda, padaryta aštraus, pjaunančių savybių turinčio daikto (daiktų) poveikyje, galimai nurodytu laiku ir būdu, t. y. nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kur buvo stiklo šukių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai galėjo atsirasti ir pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais (t. 1, b. l. 54-55).

352017-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis užfiksuota vieta kur buvo įvykdytas apiplėšimas(t. 1, b. l. 56-60).

362017-10-26, 2017-12-20 asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis G. B. atpažino įtariamuosius V. G., E. L. (t. 1, b. l. 61-68).

372017-08-08 pateikta USB laikmena su vaizdo kamerų įrašais iš Savanorių g. 22, Vilniuje. (t. 1, b.l. 75-77).

38Atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusysis G. B. atpažino R. N. kaip asmenį dalyvavusį plėšime (t. 1, b. l. 68).

39Iš 2017-08-08 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas 2017-07-18 (2017-07-19) vaizdo įrašas, iš parduotuvės esančios Savanorių pr. 22, Vilniuje, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kairėje pusėje yra atitverta parduotuvės zona, dešinėje pusėje yra nedidelė kur ateina klientai. Salėje matosi 6 asmenys, 4 vaikinai ir dvi merginos. (kaip vėliau nustatyta tarp jų V. G.; E. L., K. Ž., 4 vaikino tapatybė nenustatyta). Minėti asmenys vartoja alų. <..>23:04 iš parduotuvės išeina E. L.. Paskui jį, pasiėmę butelius su alumi išėjo ir su juo buvę trys vaikinai. Jiems išėjus atėjo dar klientų. 23:13 į parduotuvę užėjo 2 vaikinai (G. B. i Ž. M.). 23:21 jie iš parduotuvės išėjo nusipirkę butelį vyno. 23:23 į parduotuvę įbėgo G. B., pribėgęs prie pardavėjo paprašė iškviesti policiją. Pasakė, kad jį sumušė. Pardavėja G. B. paklaus: „Gal tas mažas“. Vėliau pardavėja bendravo su pareigūnais, uždavinėjo klausimus G. B.. Jis nurodė pardavėjai, kad sumušė trise, atėmė ir telefoną, pasišalino link policijos komisariato (t. 1, b. l. 77).

40Veikos kvalifikavimas ir motyvai.

41Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas V. G., E. L. ir R. N. visiškai pasitvirtino. Jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

42Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

43Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

44Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas, tai svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

45Nors kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau byloje esantys įrodymai ištirti teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtina jo dalyvavimą plėšime, o būtent tai, kad jis su E. L. bei R. N. 2017 m. liepos 18 d., apie 23.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu, prie prekybos centro „H. R.“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį G. B., tai yra visi bendrai pargriovė ant žemės bei sudavė ne mažiau 9 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę ir galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam G. B. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nuėmė bei pasiėmė G. B. priklausančią striukę, 80 eurų vertės, striukės kišenėje buvusį MRT „Samsung S5 Neo“, 320 eurų vertės, bei telefono ausines, 20 eurų vertės, šiais savo veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė G. B. priklausantį 420 eurų vertės turtą.

46Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (LR BK 24 straipsnio 1 dalis), visi atliktų visus veiksmus, nurodytus LR BK 180 straipsnio dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, net ir tada, kai kaltininkas iš tikrųjų tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudoja ir pats turto iš jo negrobia, tačiau net ir neaktyviais veiksmais prisideda prie kitų asmenų veikos ir jai pritaria, jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo. Šiuo atveju neabejotinai plėšimo veiksmai buvo vykdyti bendrininkų grupėje, tačiau nesant kaltinamųjų išankstiniam susitarimui, o norui apiplėšti kilus spontaniškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pats kaltinamasis V. G. neneigė, kad jis buvo su kitais kaltinamaisiais, tačiau nieko nemušė, nespardė. Vėlgi vertinant aukščiau išdėstytą teismų praktiką įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (LR BK 24 straipsnio 1 dalis), visi atliktų visus veiksmus, nurodytus LR BK 180 straipsnio dispozicijoje. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad jis dalyvavo plėšime ir nedarė jokių veiksmų, kad sudrausmintų E. L., R. N.. Be to, teismo neįtikino ir jo argumentai, kad sumušus nukentėjusįjį jis bėgo, kadangi visi bėgo. Manytina, kad jeigu nedaromi teisei priešingi veiksmai, pagrindo bėgti, slėptis nėra. Akcentuotina, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir logiškai pasakojo visą įvykių eigą. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio vakarą su draugu Žygimantu išėję iš parduotuvės, jie ėjo link senamiesčio, link namų. Pakeliui netoliese parduotuvės, buvo tvora, vyko statybos ir jis pastebėjo, kad kažkas eina jiems iš paskos. Pamatė, kad kažkas seka, tai buvo trys žmonės prieš tai buvę prie parduotuvės. Ir pribėgo jie trise: vienas jį parvertė, trenkė tada, spyrė, tada nukentėjusysis nukrito. Tada būtent V. G. pradėjo vytis nukentėjusiojo draugą Žygimantą. Nukentėjusysis veidus atsimena. Vienas iš kaltinamųjų jį laikė už nugaros, o kitas spardė. Spyrių buvo 3-4. Spardė dviese. Nukentėjusysis tam tikru momentu jis buvo praradęs sąmonę, neturėjo galimybės priešintis. Jis jautė, kaip jį pakelia ir tempia striukę, tada paklausė, ko jiems reikia. Kaltinamieji jo paklausė, ar jis turi pinigų, o po to gavo spyrį į galvą. Jam pradėjo plėšti striukę nuo jo. Jis realiai suprato galimybę pabėgti tik išsimovęs iš striukės, nes gulėjo butelio šukėse. Išsimovęs iš striukės, puolė bėgti iki tos pačios parduotuvės tam, kad išsikviestų policiją. Jis tada nubėgo ir pasakė viską pardavėjai. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir papildo kiti byloje ištirti įrodymai, o būtent: liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, vaizdo įvykio apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Vertinant bylos duomenis manytina, kad tokie kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenys objektyviai pagrindžia, jog kaltinamasis V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką

47Tiek E. L., tiek R. N. prisipažino įvykdę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jų kaltę įrodo ir kiti byloje ištirti įrodymai. Specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Kaltinamieji apklausti teisme prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę pagrindžia nukentėjusiojo parodymai, parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai, BPC garso įrašai, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas visiškai sutinka su kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal LR BK 180 str. 1 d., kadangi kaltinamieji panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

48Kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų V. G., E. L. ir R. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 straipsnį, kadangi byloje neginčijamai įrodyta, kad jie visi trys bendrai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

49Bausmių skyrimas.

50Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (LR BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

51V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

52Skirdamas bausmę V. G., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Veika nukreipta į svetimą turtą, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, kaltinamasis neišreiškė noro žalos atlyginti. Atsižvelgtina į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. V. G. yra pakankamai jauno amžiaus baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

53Svarstant klausimą LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. G. tikslingumo svarbu akcentuoti, kad LR BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nors pats kaltinamasis V. G. savo kaltę nepripažino, nusikalstama veika šiuo atveju pasižymėjo ypatingu ciniškumu – bendrininkai auką užsipuolė realiai be priežasties, mušė į gyvybiškai svarbias kūno vietas (iš kojos į galvą). Nusikaltimas buvo įvykdytas tyčia, suvokiant jo pavojingumą bei galimas pasekmes, tačiau jas ignoruojant, siekiant asmeninių poreikių patenkinimo (gauti pinigų ir juos išleisti savo reikmėms). Šios aplinkybės ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju V. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Vėlgi, paskiriant bausmę vertėtų pripažinti, kad V. G. vaidmuo šiuo atveju buvo antraeilis, jis nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, tik vijosi jo draugą, sukūrė bauginančią aplinką, be to yra dar pakankamai jauno amžiaus, praeityje neteistas. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam V. G. tikslinga suteikti galimybę pasitaisyti, atsižvelgiant į, būdamas laisvėje turės didesnę galimybę nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus ir draudimus.

54Skirdamas bausmę E. L., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Veika nukreipta į svetimą turtą, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Atsižvelgtina į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl įvykdyto gailisi, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta bendrininkaujant. Vertinant asmenybę nustatyta, kad jis praeityje teistas, iš jų ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, matyti, jog teigiamų išvadų iš ankstesnio teisei priešingo elgesio kaltinamasis nedaro. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už numatytą šios bausmės vidurkį.

55Tačiau įvertinęs tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti žalą, be to, į jo jauną amžių, kadangi veika padarė būnant nepilnamečiu, mano, kad kaltinamajam E. L. tikslinga suteikti jam galimybę pasitaisyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad būdamas laisvėje jis turės didesnę galimybę nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, E. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, paskiriant įstatyme numatytus draudimus ir auklėjamojo poveikio priemones.

56Skirdamas bausmę R. N., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Veika nukreipta į svetimą turtą, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

57Atsižvelgtina į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad R. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto gailisi, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta bendrininkaujant. Vertinant asmenybę nustatyta, kad jis praeityje 4 kartus teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmė vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2017-04-12 nuosprendį, o kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, R. N. atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę pagal 2018-04-20 nuosprendį. Nors kaltinamasis R. N. savo kaltę pripažino, nusikalstama veika šiuo atveju pasižymėjo ypatingu ciniškumu – bendrininkai auką užsipuolė realiai be priežasties, mušė į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Nusikaltimas buvo įvykdytas tyčia, suvokiant jo pavojingumą bei galimas pasekmes, tačiau jas ignoruojant, siekiant asmeninių poreikių patenkinimo (gauti pinigų ir juos išleisti savo reikmėms). Šios aplinkybės ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju R. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Vertinant asmenybę nustatyta, kad jis praeityje teistas, iš jų ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, matyti, jog teigiamų išvadų iš ankstesnio teisei priešingo elgesio kaltinamasis nedaro. Sprendžiant ar įmanoma R. N. vadovaujantis LR BK 75 straipsniu atidėti bausmės vykdymą, atsiželgtina į tai, kad šiuo atveju jis nusikalstamą veiką įvykdė praėjus neilgam laikotarpiui nuo 2017-04-12 nuosprendžio priėmimo, kai jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, be to jo atžvilgiu buvo priimtas 2018-04-20, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju galės būti pasiekti jam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

58Civiliniai ieškiniai.

59Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

60Nukentėjusysis G. B., pareiškė 10883,78 civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 78-81). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinį ieškinį sudaro turtinė žala - 883.78 eurų, (telefono vertė -337 eurų; striukė -80 eurų, mobiliojo ryšio „Labas“ pakuotė - 2 eurų, mobiliojo telefono ausinės Samsung -18.99 eurų, telefone prarasti buvę asmeniniai duomenys (300 eurų), vežimo, transportavimo paslaugos (90 eurų), ir neturtinė žala - 10 000 eurų. Nukentėjusysis pažymėjo, kad dėl akivaizdžiai sužaloto veido, šlubčiojimo jis patyrė pažeminimą bei nuoskaudos jausmą, teko ne kartą girdėti negatyvias replikas apie savo sužalotą veidą bei eiseną, dėl to sumenko jo reputacija, atsirado savivertės, komunikacijos bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą problemos. Atsirado nemiga, kuri kamuoja iki dabar, be to neretai sapnuoja užpuolimą, jaučia baimę.

61Teismas nesutinka su prašomos turtinės žalos dydžiu, o būtent dėl 300 eurų prašomos sumos, kurią sudaro mobilaus ryšio telefone esanti informacija. Teismas mano, kad mobilaus ryšio telefone esanti informacija negali būti laikoma turtinė žala, tai labiau įeina į neturtinės žalos sąvoką. Be to, nukentėjusysis privalo įrodyti buvusios informacijos materialinės išraiškos vertę. Nėra aišku, kodėl jis buvusius rašto darbus, nuotraukas įvertino būtent 300 eurų suma. Be to, matyti, kad pareiškimo padavimo dieną jis turtinę žalą vertino 400 eurų. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas sutinka tik su 583,78 eurų turtinės žalos dydžiu ir laiko jį įrodytu.

62Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

64Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltųjų asmenų interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl patirto užpuolimo kurio metu buvo jis buvo sumuštas net trijų asmenų ir apiplėštas be abejo jautė baimę, stresą, išgyvenimus, įtampą. Be to, dėl veido sužalojimo jis galėjo jausti diskomfortą, pažeminimą, pašaipas. Tačiau teismo vertinimo jo prašoma 10 000 eurų suma yra pernelyg didelė, neproporcinga ir neteisinga. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiajam yra pagrindas priteisti 2000 eurų sumą, neturtinei žalai atlyginti.

65Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš trijų kaltinamųjų solidariai 583,78 eurų turtinės žalos sumą bei 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

66Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 184,44 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 99-106).

67Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamųjų teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, pateiktas dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir suma priteistina solidariai ir visų trijų kaltinamųjų.

68Dėl kardomųjų priemonių.

69V. G. skirtas kardomąsias priemones - periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

70E. L. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

71R. N. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

72Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

73Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokolo kopija (t. 1, b. l. 51-52) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

74Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

75V. G., gim., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesius laisvės atėmimo.

76Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį:

771) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

782) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

79Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

80V. G. skirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

81E. L., , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

82Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams), įpareigojant nuteistąjį:

831) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

842) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

85Bausmės pradžią E. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

86R. N., gim., pripažinti kaltu pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

87Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

88Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. N. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

89R. N. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsigaliojus, panaikinti.

90Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 184,44 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

91Priteisti iš kaltinamųjų V. G., E. L. bei R. N. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 184,44 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 44 ct.) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

92Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

93Priteisti iš kaltinamųjų V. G., E. L. bei R. N. solidariai nukentėjusiojo G. B. naudai 583,78 (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 78 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti bei 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

94Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paciento G. B., patyrusio galvos traumą apžiūros protokolo kopija nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

95Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant V. M., A.... 2. V. G., asmens kodas ( - ) gim. pagrindinio išsilavinimo, neteistas,... 3. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. E. L., asmens kodas ( - ) gim., nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje,... 5. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 baudžiamuoju įsakymu pagal... 6. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu pagal LR BK 140... 7. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje,... 8. R. N., asmens kodas ( - ) gim. vidurinio – profesinio išsilavinimo,... 9. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nuosprendžiu pagal LR BK 284... 10. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu pagal LR BK 22... 11. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178... 12. 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžiu pagal 138 str. 2... 13. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje,... 14. Teismas... 15. V. G., E. L. ir R. N. 2017 m. liepos 18 d., apie 23.20 val., turėdami tikslą... 16. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. parodė, kad savo kaltės dėl... 17. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad savo kaltę dėl jam... 18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. parodė, kad savo kaltę dėl jam... 19. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2017... 20. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad 2017 m.... 21. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. Ž. parodė, kad... 22. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S. (buv. L.parodė, kad šiuo... 23. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. L. parodė, kad įvykio... 24. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad 2017 m. liepos 18... 25. Vadovaujantis LR ( - ) straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai... 26. Be kaltinamųjų parodymų, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, liudytojų... 27. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos... 28. Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kas 2017 m. liepos 18 d., 18.23... 29. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 30. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo... 31. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3... 32. 2017-07-20 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas auksinės spalvos... 33. Pakvitavimu nukentėjusysis patvirtina, kad jam grąžintas mobilaus ryšio... 34. 2017-07-19 specialisto išvadoje Nr. G 2298/2017(01) nurodoma, kad G. B.... 35. 2017-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis užfiksuota... 36. 2017-10-26, 2017-12-20 asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis G. B.... 37. 2017-08-08 pateikta USB laikmena su vaizdo kamerų įrašais iš Savanorių g.... 38. Atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusysis G. B. atpažino R. N. kaip... 39. Iš 2017-08-08 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas... 40. Veikos kvalifikavimas ir motyvai. ... 41. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 42. Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas... 43. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 44. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami... 45. Nors kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio... 46. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną... 47. Tiek E. L., tiek R. N. prisipažino įvykdę jiems inkriminuojamą... 48. Kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su išsamiais ir nuosekliais... 49. Bausmių skyrimas.... 50. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 51. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė... 52. Skirdamas bausmę V. G., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61... 53. Svarstant klausimą LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. G. tikslingumo... 54. Skirdamas bausmę E. L., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61... 55. Tačiau įvertinęs tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką,... 56. Skirdamas bausmę R. N., vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61... 57. Atsižvelgtina į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad... 58. Civiliniai ieškiniai.... 59. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 60. Nukentėjusysis G. B., pareiškė 10883,78 civilinį ieškinį (t. 1, b. l.... 61. Teismas nesutinka su prašomos turtinės žalos dydžiu, o būtent dėl 300... 62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 63. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 64. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 65. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys... 66. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 184,44 eurų civilinį ieškinį... 67. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas byloje... 68. Dėl kardomųjų priemonių.... 69. V. G. skirtas kardomąsias priemones - periodiškai registruotis policijos... 70. E. L. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti... 71. R. N. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis... 72. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 73. Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokolo kopija (t. 1, b. l.... 74. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 75. V. G., gim., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 76. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės... 77. 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose,... 78. 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti,... 79. Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 80. V. G. skirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis... 81. E. L., , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180... 82. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės... 83. 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose,... 84. 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti,... 85. Bausmės pradžią E. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 86. R. N., gim., pripažinti kaltu pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 180... 87. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 88. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. N. faktinio sulaikymo vykdant šį... 89. R. N. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis... 90. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 184,44 eurų civilinį... 91. Priteisti iš kaltinamųjų V. G., E. L. bei R. N. solidariai Vilniaus... 92. Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 93. Priteisti iš kaltinamųjų V. G., E. L. bei R. N. solidariai nukentėjusiojo... 94. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 95. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas...