Byla 2K-458/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

2Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas H. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5G. S. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas kartu su H. B., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą organizuoti dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, 2010 m. kovo 23 d. UAB „F.“ patalpose, esančiose ( - ), būdamas UAB „F.“ direktoriumi, siekdamas pridengti bei nuslėpti neteisėtą UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - ) antspaudo ir dokumentų įgijimą, organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, t. y. už 5000 Lt atlygį N. R. pažadėjęs surasti UAB „S.“ akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, žinodamas, kad H. B. iš tikrųjų šios įmonės akcijų neįsigis ir dokumentų bei antspaudo neperims, siekdamas gauti sutartą atlygį, parengė ir pateikė pasirašyti N. R. 2010 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o G. S. – 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo–perdavimo aktą; N. R. ir G. S., nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. kad H. B. iš tikrųjų akcijų neįgis ir dokumentų bei antspaudo neperims, o UAB „S.“ antspaudą ir dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo, įgis G. S., pasirašė pastarojo jiems pateiktuose dokumentuose; G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą; H. B., žinodamas, kad 100 vnt. paprastųjų UAB „S.“ vardinių akcijų iš N. R. neperka ir 100 Lt už jas nemokės, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad UAB „S.“ antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs UAB „S.“ direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo tikrus dokumentus; tęsiant nusikalstamą veiką, G. S. nuvežė H. B. į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, ir nurodė pasirašyti UAB „S.“ 2010 m. kovo 23 d. prašyme Nr. 1447628 bei 2010 m. kovo 23 d. prašyme registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis; H. B., neturėdamas tikslo daryti jokių UAB „S.“ duomenų pakeitimų, žinodamas, kad iš tikrųjų UAB „S.“ vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi nebus bei jokios darbinės veiklos įmonėje neorganizuos ir nevykdys, pasirašė kaip prašymus užpildęs ir pateikęs įmonės vadovas, t. y. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo – 2010 kovo 23 d. pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialo darbuotojams; taip G. S. organizavo dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą.

6Be to, G. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą neturint teisėto pagrindo įgyti ir laikyti UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - ) antspaudą ir dokumentus, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje už 5000 Lt atlygį N. R. pažadėjo surasti UAB „S.“ akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją; 2010 m. kovo 23 d. UAB „F.“ patalpose, esančiose ( - ), būdamas UAB „F.“ direktoriumi, žinodamas, kad H. B. iš tikrųjų UAB „S.“ akcijų neįsigis, dokumentų ir antspaudo neperims, siekdamas gauti sutartą atlygį ir neturėdamas teisėto pagrindo įgyti ir laikyti UAB „S.“ antspaudo ir dokumentų, parengė bei pateikė pasirašyti N. R. 2010 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o G. S. – 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą; G. S., nieko nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. kad H. B. iš tikrųjų akcijų neįgis, dokumentų ir antspaudo neperims, o UAB „S.“ antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jam pateiktame 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo akte bei UAB „S.“ antspaudą ir dokumentus – „Pirkimai“ 2005-2010 03 (6 segtuvai), „Avanso Apyskaitos 2005“ (1 segtuvas), „Pardavimai“ 2005-2007 (2 segtuvai), „Gautos–panaudotos PVM S. f.“ (1 segtuvas), „Kasa“ 2005-2010 03 (4 segtuvai), „PVM deklaracijų suvestinės“ (1 segtuvas), „Sutartys“ (1 segtuvas), „Aktai“ (1 segtuvas), „Darbo sutartys“ (1 segtuvas), „Darbuotojų sauga“ (1 segtuvas), „Avansinės apyskaitos“ (1 segtuvas), Žurnalai ir registrai (8 vnt.), Kasos operacijų žurnalai (8 vnt), „D.U. kortelės“ (1 segtuvas), „I. T. kortelės“ (1 segtuvas), „Įsakymai“ (1 segtuvas), „Pažymos“ (1 segtuvas), „Bankas“ (1 segtuvas), „Išrašytos sąskaitos“ (1 segtuvas), Pinigų priėmimo kvitai (TSA0854168-TSA0854200), „Sodra“ (1 segtuvas), „Tabeliai“ (1 segtuvas), „D. U. žiniaraščiai“ (1 segtuvas), „VMI deklaracijos“ (1 segtuvas), „Atskaitomybė“ (2 segtuvai) – paliko UAB „F.“ patalpose, esančiose ( - ); G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo akte; H. B., žinodamas, kad 100 vnt. paprastųjų UAB „S.“ vardinių akcijų iš N. R. neperka ir 100 Lt už jas nemokės, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad UAB „S.“ antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs UAB „S.“ direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip ir buvo iš anksto sutarta, už pasirašymą, gavęs 100 Lt, UAB „S.“ antspaudo ir dokumentų neperėmė, o juos 2010 m. kovo 23 d., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir UAB „F.“ patalpose, esančiose ( - ), laikė G. S.

7Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, t. y. padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, turėjusį įtakos netinkamam bendrininkavimo požymių aiškinimui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, neatsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

9Kasatorius teigia nesutinkantis su teismų išvadomis dėl jo ir nuteistojo H. B. bendrininkavimo bei jo (kasatoriaus) kaip organizatoriaus veiksmų.

10Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-114/2012, 2K-115/2012).

11Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas J. P. nieko neparodė apie tai, jog būtų matęs H. B. bendravus su kasatoriumi, buvus kartu su juo ir pan.; pagal liudytojos R. P. parodymus, H. B. su kasatoriumi nebendravo; iš liudytojos N. R. parodymų negalima daryti išvados, kad būtent kasatorius organizavo dokumentų pasirašymą ir jų neteisėtą panaudojimą, ji matė moterį, kuri vežė H. B. ir padėjo jam; pagal liudytojo G. S. parodymus, skirtingai nei nurodė liudytoja N. R., atvykus į biurą buvo ne tik pirkėjas H. B., bet ir sekretorė, o kasatorius ir H. B. iš esmės nebendravo, liudytojas nenurodė, kas ėmėsi iniciatyvos ir buvo visų veiksmų organizatorius; iš nuteistojo H. B. parodymų galima spręsti, kad jokio išankstinio ar vėlesnio susitarimo, vieningo veikimo tarp jo ir kasatoriaus nebuvo, jis (H. B.) buvo neblaivus ir būtent R. P. organizavo bei davė nurodymus, ką jis turi daryti – kur pasirašyti, kokius dokumentus duoti, kur laukti ir pan.

12Išdėstytos faktinės aplinkybės, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad teismai netinkamai vertino baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bendrininkavimo darant nusikalstamas veikas, nes kasatoriaus ir nuteistojo H. B. veiksmai neatitinka bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Iš nuteistųjų, liudytojų J. P., R. P. ir N. R. parodymų matyti, kad nuteistasis H. B., atvykęs į biurą, Vilniuje, būdamas neblaivus, jam nurodžius, kur ir ką turi padaryti, niekaip negalėjo suvokti, kad jo neteisėtas veikimas yra kasatoriaus veiksmų tąsa. Bendrininkavimui būtina, kad abu bendrininkai suvoktų vienas kito tyčinius bendrus neteisėtus veiksmus. Tai, kad H. B. pasirašė jam pateiktus dokumentus, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis suvokė kito nuteistojo – kasatoriaus tyčią dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo ir kad tuo buvo siekiama pridengti bei nuslėpti neteisėtą UAB „S.“ antspaudo ir dokumentų įgijimą. Apie tai, kad H. B. realiai nesuvokė, kas vyksta ir kokia to reikšmė, patvirtino liudytoja R. P., apie kurios buvimą šalia parodė ir liudytoja N. R. Iš šios baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad prieš atvykstant į UAB „F.“ biurą Vilniuje, atvykus į jį, po to vykstant į VĮ Registrų centras kasatorius su H. B. tarpusavyje nebendravo, bendrų siekių neaptarinėjo, dokumentų projektų nerengė, važiavo atskirais automobiliais, o tarp jų kaip tam tikra padėjėja veikė liudytoja R. P., apie kurią užsimena tiek nuteistasis H. B., tiek liudytojai J. P. ir N. R.

13Taip pat, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra teiginių ir motyvų, kurių visuma kelia abejonių, ar teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Nors šio teismo klaidos buvo nurodytos nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neišvengė procesinio pobūdžio klaidų ir padarė tas pačias įrodymų vertinimo klaidas kaip ir pirmosios instancijos teismas.

14Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus kaltumą grindė, teismo nuomone, nuosekliais kito nuteistojo H. B., liudytojų N. R., G. S., R. T., J. P., R. P., L. Ž., R. S. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau teismas nesiaiškino, ar šių asmenų tarpusavio parodymai nuosekliai dera. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo nurodyti svarūs argumentai dėl esminių šių asmenų parodymų prieštaravimų, tačiau teismas apsiribojo nurodydamas, kad liudytojų parodymai dėl esminių apelianto (kasatoriaus) nurodytų aplinkybių iš esmės nesiskiria, be to, tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti pagrindas jais nesivadovauti ar juos atmesti kaip nepagrįstus.

15Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, liudytojų J. P., R. P., N. R., G. S., nuteistojo H. B. parodymuose yra esminių prieštaravimų, kurių apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Šioje baudžiamojoje byloje dominuojantis asmuo yra R. P., kuri, pasak nuteistojo H. B., davė jam atitinkamus nurodymus, kur ir ką reikia daryti. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas J. P. Apie galimą R. P. dalyvavimą nurodė ir liudytoja N. R. Dėl to apeliacinio proceso metu buvo privalu aiškintis tikrąsias įvykių aplinkybes dėl liudytojos R. P. veiksmų, turinčias esminės reikšmės nustatant, kas buvo tikrasis atitinkamų veiksmų 2010 m. kovo 23 d. pasirašant dokumentus organizatorius, padėjėjas ir pan., tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad dar Maišiagaloje nuteistasis H. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Ši aplinkybė laikytina svarbia, nes nuo to priklauso bendrininkavimo turinio vertinimas. Taip pat abiejų instancijų teismai nenagrinėjo liudytojų G. S. ir N. R. parodymų, kurie nėra nuoseklūs dėl to, kokie asmenys buvo biure, kur buvo pasirašinėjami akcijų pirkimo dokumentai: liudytojas G. S. nurodė, kad buvo dar viena moteris, kai tuo tarpu N. R. apie tai nieko nenurodė. Tai irgi reikšminga aplinkybė, nes nuo jos nustatymo priklauso nuteistojo H. B. veiksmų dėl to, kas ir kaip jam davė nurodymus dėl dokumentų pasirašymo, vertinimas. Nepašalinti ir liudytojos R. P. bei nuteistojo H. B. parodymų prieštaravimai: H. B. parodė, kad būtent R. P. jam davė visus nurodymus, tačiau liudytoja tai neigė. Visų šių prieštaravimų ir abejonių nepašalinimas lėmė įrodymų vertinimo pažeidimus – BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymą. Dėl to abiejų instancijų teismai negalėjo priimti nešališko ir teisingo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ne visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teismas neišanalizavo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir įrodymų visumos vertinimu, liudytojų parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo, taip pat su nusikaltimų, dėl kurių kasatorius buvo nuteistas, baudžiamuoju teisiniu vertinimu, taip, be kita ko, padarydamas esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

16Taip pat kasatorius mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamoji atsakomybė už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus alternatyvius veiksmus negali kilti formaliai ir neproporcingai. Veikos pavojingumą ir jos atitikimą baudžiamajai atsakomybei lemia asmens, kuris neteisėtai įgyja ir laiko atitinkamus dokumentus, spaudus ir pan., konkretus tikslas jais pasinaudoti ir pan. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Neteisėtas dokumentų, juridinio asmens antspaudo, spaudo, kitų priemonių įgijimas ir laikymas negali sukelti baudžiamosios atsakomybės nenustačius kaltininko tikslo juos panaudoti savo reikmėms. Dėl to vien ta aplinkybė, kad kasatorius, neturėdamas teisinio pagrindo, įgijo ir laikė UAB „S.“ dokumentus ir antspaudą, jų neperdavė nuteistajam H. B., nerodo tokios veikos ir jo paties pavojingumo. Dėl šios veikos konstatavimo abejonių kyla ir dėl to, kad teismų sprendimuose nėra aiškiai nustatyta, kokį kiekį UAB „S.“ dokumentų, spaudų ir pan. jis įgijo, kiek ilgai laikė, kada jie buvo paimti ir t. t.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

18Prokuroras, atsakydamas į nuteistojo kasacinio skundo argumentus dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, priimtame apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai nurodė, jog byloje surinktų duomenų pakanka G. S. kaltei padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįsti. Nepagrįstas ir deklaratyvus kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą ir nutartyje atsakė į visus esminius jo aspektus, išsamiai ir motyvuotai aptarė visus byloje ištirtus įrodymus, kuriuos nuteistasis ginčijo savo apeliaciniame skunde, ir pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Išnagrinėjęs G. S. apeliacinio skundo argumentus dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų pakankamumo ir vertinimo, teismas pagrįstai nerado pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

19Prokuroro nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, teisminio įrodymų tyrimo metu duoti liudytojų N. R., G. S., R. T. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių iš esmės nesiskyrė, t. y. jie patvirtino, kad parduodamos įmonės dokumentai buvo perduoti G. S. Vilniuje, jo atstovaujamos įmonės UAB „F.“ patalpose. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti pagrindu jais nesivadovauti ar juos atmesti kaip nepagrįstus. Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad N. R., G. S. parodymus, jog jie atvežė į G. S. vadovaujamą įmonę buhalterinės apskaitos dokumentus, paneigia R. P., H. B., J. P. parodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad J. P., R. P. ir H. B. patalpose buvo trumpai, be to, pagal H. B. parodymus, jis ir J. P. buvo neblaivūs. Kasaciniame skunde keliamas abejones, kad 2012 m. kovo 8 d. kratos metu pas N. R. ir G. S. buvo rasti dokumentai, kurie privalomai turėjo būti UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje, motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog kratos metu rasti bei paimti dokumentai išimtinai susiję su akcininko sprendimu parduoti įmonę, jos pardavimu ir pardavimo fakto įforminimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad N. R., kaip buvusi įmonės akcininkė, šiuos dokumentus laikė be teisėto pagrindo, o kiti dokumentai, kurie pagal 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą turėjo būti perduoti įmonės pirkėjui H. B., kratos metu nerasti.

20Prokuroro atsiliepime taip pat teigiama, kad teismai teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nustatę bendrininkavimo bei nusikalstamos veikos organizavimo požymius G. S. veiksmuose. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismai G. S. veiksmuose konstatavo organizatoriaus, kaip vadovavusio nusikalstamai veikai (BK 24 straipsnio 4 dalis), požymį. Atmesdamas nuteistojo teiginius dėl to, kad jis su H. B. vienas kito nepažinojo ir aptariamų įvykių metu matėsi pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistieji ir nebuvo nuteisti už tai, kad iš anksto susitarė daryti nusikalstamas veikas, tačiau iš jų veiksmų aiškiai matyti, kad jie veikė bendrai. Byloje nustatyti nuteistųjų veiksmai rodo, kad tiek G. S. matė ir iš objektyvių aplinkybių suvokė, jog H. B. klastoja dokumentus, savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, užfiksuotą paties G. S. paruoštuose dokumentuose, o suklastotus dokumentus H. B. panaudojant, tokiems veiksmams pritarė, to siekė ir organizavo tokių veiksmų darymą; H. B. tokiems bendriems veiksmams taip pat pritarė ir jų siekė.

21Dėl BK 302 straipsnio taikymo prokuroras teigia, kad nuteistajam inkriminuoti du alternatyvūs veikos požymiai – neteisėtas dokumentų ir anspaudo įgijimas ir laikymas; neteisėtas dokumentų ir anspaudo įgijimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstas liudytojų N. R., G. S., R. T. ir nuteistojo H. B. parodymais, tačiau neteisėtas dokumentų ir antspaudo laikymas kasatoriui inkriminuotas nepagrįstai. Kaltinamajame akte nėra nurodytas laikotarpis, nuo kada ir iki kada G. S. laikė kaltinime nurodytus dokumentus ir antspaudą. Galima daryti tik prielaidą, kad neteisėtai įgytų dokumentų ir antspaudo laikymas prasidėjo 2010 m. kovo 23 d., o kada veika buvo baigta, nenustatyta. Kiekvienas nusikalstamos veikos alternatyvus požymis byloje turi būti įrodinėjamas atskirai. Šiuo atveju dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio – neteisėto dokumentų ir antspaudo laikymo – G. S. kaltė nėra pagrįsta žemesnės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose aptartais įrodymais, todėl šis kvalifikuojamasis požymis iš kaltinimo šalintinas. Nepaisant to, G. S. padaryta veika vertintina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto kaltinime paminėtų dokumentų ir antspaudo įgijimo, o vieno kvalifikuojamojo veikos požymio pašalinimas iš kaltinimo bausmės dydžiui įtakos neturi, todėl, anot prokuroro, laikytina, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

22Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies taikymo

24Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės argumentuoja tuo, kad teismai, neteisingai įvertinę įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nepagrįstai pripažino jį kaltu bendrininkavus (atliekant organizatoriaus vaidmenį) padarant nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje; kad BK 302 straipsnio 1 dalį taikė nepaisant to, jog padaryta veika nebuvo tiek pavojinga, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė; kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų neišnagrinėjo ir iš esmės į juos neatsakė.

25Tokie kasatoriaus teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

26Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, sukalstojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

27Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dokumentai – 2010 m. kovo 23 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2010 m. kovo 23 d. dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo–perdavimo aktas, taip pat ir VĮ Registrų centras 2010 m. kovo 23 d. pateikti prašymai, buvo suklastoti ir panaudoti VĮ Registrų centras įregistruojant šios bendrovės direktoriaus ir akcininko pasikeitimus Juridinių asmenų registre.

29Pagal byloje nustatytas pripažintas įrodytomis aplinkybes, minėtų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą organizavo G. S., t. y. jis, būdamas UAB „F.“ direktorius, už 5000 Lt atlygį pažadėjęs N. R. surasti UAB „S.“ akcijų pirkėją, šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, žinodamas, kad H. B. iš tikrųjų šios įmonės akcijų neįsigis, dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau, siekdamas gauti sutartą atlygį, parengė ir pateikė N. R., G. S. ir H. B. pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo–perdavimo aktą; H. B., žinodamas, kad jis tikrovėje akcijų neperka, nei jų, nei dokumentų ir antspaudo neperims, už pažadėtą 100 Lt atlygį pasirašė G. S. pateiktuose dokumentuose, po to, kartu nuvykus į VĮ „Registrų centras“, G. S. nurodymu pasirašė prašymus registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis ir pateikė juos kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad tikrovėje UAB „S.“ direktorius nebus ir jokios darbinės veiklos nevykdys. Teismas, konstatavęs, kad G. S. ir H. B. buvo daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, bendrininkai, ir, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes, G. S. veiką kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o H. B. – pagal 300 straipsnio 1 dalį.

30Kasatorius teigia, kad iš baudžiamosios bylos duomenų ir priimtų sprendimų matyti, jog „G. S. bei H. B. veiksmai objektyviąja ir subjektyviąja prasmėmis neatitinka kasacinio teismo suformuluotos bendrininkavimo sampratos teisinėje praktikoje“. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė bendrininkavimo nuostatas.

31Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalys).

32Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24–26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiškinimas suponuoja išvadą, jog organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad šie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų. Organizatorius, kurstytojas, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, šių bendrininkų nusikalstamos veikos aprašytos BK bendrojoje dalyje (BK 24 straipsnyje). Taigi tokių bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia.

33Nagrinėjamoje byloje G. S. ir H. B. bendrininkavimo padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir objektyvieji, ir subjektyvieji požymiai yra nustatyti, teismų sprendimuose pakankamai atskleisti. Pagal nustatytas aplinkybes G. S. ir H. B. veikė bendrai, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdami taip veikti. Susitarimą veikti bendrai rodo tiek H. B. atvykimo į G. S. vadovautos bendrovės patalpas aplinkybės, tiek ir tolesni bendri tyčiniai veiksmai darant nusikalstamą veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. S. bendroje nusikalstamoje veikoje atliko organizatoriaus vaidmenį – jis parengė nusikalstamos veikos planą, numatė jo įvykdymo būdą ir vadovavo vykdytojo veiksmams.

34Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes G. S. baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

36Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

37Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

38G. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo 2010 m. kovo 23 d. įgijo UAB „S.“ dokumentus (kurie teismų sprendimuose yra nurodyti) ir antspaudą, t. y. už tai, kad, pats suorganizavęs dokumentų klastojimą, tarp jų ir minėtos bendrovės dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį ir dokumentus, ir antspaudą perima neva tikrasis bendrovės akcijų pirkėjas H. B., pats neteisėtai užvaldė bendrovės pateiktus dokumentus ir antspaudą, kuriuos laikė iki byloje objektyvių priežasčių nenustatyto laiko.

39Netinkamą BK 302 straipsnio 1 dalies taikymą kasatorius argumentuoja teigdamas, kad „veikos pavojingumą ir jos atitikimą baudžiamajai atsakomybei lemia asmens, kuris neteisėtai įgyja ir laiko atitinkamus dokumentus, spaudus ir pan., jeigu jis turi konkretų tikslą tokiais dokumentais, esančiais teisinėje apyvartoje, pasinaudoti ir t. t.“, kad vien ta aplinkybė, jog jis „kaip nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo UAB „S.“ dokumentus ir pan., jų neperdavė nuteistajam H. B., nerodo tokios veikos ir ją padariusio asmens pavojingumo“.

40Kasatoriaus argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 302 straipsnio 1 dalies taikymą nėra pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad nei motyvas, nei tikslas nėra būtinieji nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistojo padaryta veika atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, byloje jokių, t. y. nei baudžiamąją atsakomybę šalinančių, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių nenustatyta.

41Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

42Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą motyvuoja ginčydamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios, jo nuomone, nustatytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išvadas dėl jo kaltumo padarant neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, nepašalinus esamų abejonių ir prieštaravimų tarp liudytojų, taip pat ir nuteitojo H. B. parodymų, neįvertinus visų ištirtų įrodymų visumos.

43Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

44BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

45Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, išsamiai išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą teisme visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – kaltinamųjų, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti kratos, reikalaujamų dokumentų paėmimo protokoluose, specialisto išvada ir kt., nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti, nuteistojo gynybos versija, įvertinus įrodymų visumą, palyginus juos tarpusavyje ir susiejus į vientisą loginę grandinę, motyvuotai atmesta. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodomi apeliaciniame skunde, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl G. S. kaltumo padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neturi teisinio pagrindo.

46Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes visų jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų neišnagrinėjo ir į juos priimtoje nutartyje neatsakė. Tokie kasatoriaus argumentai taip pat atmestini. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka byla tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, buvo patikrinta, priimtoje nutartyje, nepažeidžiant BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, į esminius apelianto argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

47Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas H. B., tačiau ši nuosprendžio dalis... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. G. S. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas kartu su H. B., veikdamas... 6. Be to, G. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir... 9. Kasatorius teigia nesutinkantis su teismų išvadomis dėl jo ir nuteistojo H.... 10. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma,... 11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas J. P.... 12. Išdėstytos faktinės aplinkybės, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad teismai... 13. Taip pat, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra... 14. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus kaltumą grindė, teismo nuomone,... 15. Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, liudytojų J. P., R. P., N. R., G. S.,... 16. Taip pat kasatorius mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 302... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. Prokuroras, atsakydamas į nuteistojo kasacinio skundo argumentus dėl teismų... 19. Prokuroro nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, teisminio įrodymų... 20. Prokuroro atsiliepime taip pat teigiama, kad teismai teisingai pritaikė... 21. Dėl BK 302 straipsnio taikymo prokuroras teigia, kad nuteistajam inkriminuoti... 22. Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.... 23. Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1... 24. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos... 25. Tokie kasatoriaus teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.... 26. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino... 27. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dokumentai – 2010 m. kovo 23 d. UAB... 29. Pagal byloje nustatytas pripažintas įrodytomis aplinkybes, minėtų... 30. Kasatorius teigia, kad iš baudžiamosios bylos duomenų ir priimtų sprendimų... 31. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sisteminis bendrininkavimo... 33. Nagrinėjamoje byloje G. S. ir H. B. bendrininkavimo padarant BK 300 straipsnio... 34. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 36. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė... 37. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas,... 38. G. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas... 39. Netinkamą BK 302 straipsnio 1 dalies taikymą kasatorius argumentuoja... 40. Kasatoriaus argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti netinkamą... 41. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 42. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą motyvuoja ginčydamas... 43. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 44. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 45. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 46. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK... 47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti....