Byla e2-60-761/2019
Dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto

1Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovės T. N. įmonės atstovui T. N., jo atstovui advokatui R. L., atsakovei G. Z., jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. įmonės ieškinį atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P., tretiesiems asmenims notarei Danutei Sandarienei, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė T. N. įmonė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo atsiradusio po motinos B. P. mirties; nukreipti T. N. įmonės išieškojimą sumoje 18.839,23 Eur į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties; per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovams nepradėjus tvarkyti B. P. paveldimo turto dokumentų, leisti ieškovės atstovui T. N. atsakovų sąskaita ir vardu atlikti B. P. gyvenamojo namo adresu ( - ) kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre; per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovams nepradėjus tvarkyti žemės sklypo adresu ( - )formavimo ir pertvarkymo dokumentų, leisti ieškovės atstovui T. N. atsakovų sąskaita ir vardu suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypą adresu ( - ), pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti ieškovei terminą reikalavimams pareikšti; atnaujinti atsakovei G. Z. terminą palikimui priimti po motinos B. P. mirties bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė G. Z. 2013 m. dirbo įmonėje ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje bei patenkinus ieškovės civilinį ieškinį iš atsakovės priteista 65015, 85 Lt žala ir 2400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. Išieškojimą vykdo antstolis K. K.. Per 5 metus atsakovė ieškovei išmokėjo tik 900 eurų, nes vengia mokėti žalą. Nors G. Z. visad minėjo, kad atsiskaitys su ieškove, kad turi žemės, kurią parduos. Tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypas registruotas jos vyro vardu, tačiau šis žemės sklypas yra areštuotas, vykdomas išieškojimas. G. Z. gauna tik pensiją. Pagal antstolio pateiktą pažymą išieškoma iš atsakovės G. Z. suma yra 18829,89 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. skola – 18168,56 Eur. Išieškojimo vykdymo eigoje, 2018 m. nuvykus kartu su advokatu į antstolio kontorą ir susipažinus su vykdomąja byla, buvo gauta informacija, kad mirė atsakovės G. Z. mama B. P., o atsakovė, vengdama įvykdyti prievolę T. N., palikimo nepriėmė. Minėtą informaciją patvirtinančius dokumentus iš antstolio kontoros ieškovė gavo 2018 m. balandžio 20 d. Po B. P. mirties palikimą priėmė G. Z. brolis Z. P. ir seserys D. K. bei D. J.. B. P. paveldėjimo byla buvo užvesta Šilalės rajono notarų biure, notarė Danutė Sandarienė.

6Be to, po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas ( - ) ir įmokos už žemės sklypą, esantį nurodytu adresu. Iš VĮ „Registrų centras“ gautoje Techninės inventorizacijos byloje savininku įrašyta B. P.. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad gyvenamojo namo ( - ), techninė inventorizacija buvo atlikta, tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad atsakovų mamai B. P. Šilalės rajono valdybos 1992-08-26 potvarkiu Nr. 179-V buvo leista išsipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypą adresu ( - ) už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta. Dėl nurodytų aplinkybių Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos traukiama byloje trečiuoju asmeniu.

7Atsakovės mama nežinojo, kad atsakovė sėdo į kalėjimą. Nagrinėjant bylą mamą prižiūrėjo G. Z., jai nešdavo valgyti, bijojo, kad mama nesužinotų apie jos sukčiavimą. G. Z. visą laiką kartu gyveno su mama B. P.. Vėliau dar parėjo gyventi ir G. Z. dukra. Atsakovė G. Z. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ). Atsakovai patvirtino, kad neketina ruošti dokumentų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė G. Z. priėmė palikimą, nes su šeima gyvena motinos B. P. gyvenamajame name, tačiau vengiant įvykdyti prievolę kreditoriui T. N. įmonei, netvarkomi dokumentai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo ( - ) rajone įteisinimo mirusios B. P. vardu ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovė G. Z. po mamos B. P. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nerašė ir palikimo, pradėdama faktiškai valdyti, nepriėmė. Toks G. Z. palikimo nepriėmimas yra vienašalis sandoris išreikštas neveikimu. Atsisakymas nuo palikimo yra vengimas atlyginti žalą, todėl ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsniu, 6.68 straipsniu kreipiasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kad galėtų įgyvendinti savo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu galima pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė termino nepraleido, nes informaciją apie palikimo nepriėmimą gavo tik 2018 m. balandžio mėnesį.

8Nurodė, jog atsakovai Z. P., D. K. bei D. J. yra įtraukti į bylą ne todėl, kad jiems reiškiamas kreditorinis reikalavimas, o todėl, kad ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas. Teismui patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nurodytiems atsakovams sumažės paveldimo turto apimtys. Teismui patenkinus pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimą, kad įvykdyti teismo sprendimą, notarei reikės pateikti B. P. paveldimo turto dokumentus. Atsakovai priėmę palikimą, netvarkė dokumentų paveldėjimo teisės liudijimo gavimui ir kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. Todėl trečias ir ketvirtas reikalavimas yra pareikšti vadovaujantis proceso ekonomiškumo principais, siekiant išvengti dar vienos bylos.

9Teismui ieškovė taip pat pateikė prašymą atnaujinti atsakovei G. Z. terminą palikimui priimti po motinos B. P. mirties. Nurodė, jog teismui patenkinus pirmą ieškinio reikalavimą, atsakovei G. Z. atsiras teisė paveldėti turtą po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimą, tačiau ji negalės įgyvendinti savo teisės, nes formaliai yra praleidusi nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau minėtas terminas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujintas. O šiuo atveju svarbiomis priežastimis laikytinos aplinkybės nurodytos pagrindu dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymą palikimo.

10Atsakovė G. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji 2013 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista realia dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko pataisos namuose. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleista prieš terminą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi. Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovei T. N. įmonei iš jos buvo priteista 65 015,85 LT (18 829,89 EUR) žalos atlyginimui. Nurodė, jog ji nevengia priteistos sumos mokėjimo kreditorei, ir pagal išgales moka. Būdama pensijinio amžiaus ir kalėjimo paveiktos sveikatos neturi galimybės dirbti. Pragyvena iš pensijos, kurios gauna tik 50 proc., t. y. 79,42 Eur, nes kitus atskaito antstolis pagal vykdomuosius raštus.

11Po jos mamos B. P. mirties ( - ) atsirado palikimas. Palikėja testamento nebuvo parašiusi, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Palikėjos mirties momentu, buvo keturi pirmos eilės įpėdiniai. Jos brolis ir abi seserys priėmė palikimą, paduodami notarui pareiškimus per tris mėnesius, tačiau ji palikimo nepriėmė ir neturi teisės į paveldėjimą. Ji nesikreipė pas notarą, neparašė ir nepateikė notarui atsisakymo priimti palikimą. Kadangi tokio atsisakymo nėra, vadinasi, nėra ką pripažinti negaliojančiu. Ji ne tik neparašė pareiškimo notarui, kad priima palikimą, tačiau palikimo nepriėmė ir faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes paveldimo turto nevaldo. Jos mama B. P., nors ir neparašė testamento, tačiau žodžiu atėmė iš jos teisę paveldėti jos turtą, kadangi dėl buvusio ilgo teisminio proceso ir jos nuteisimo laisvės atėmimo bausme, jos su mama santykiai buvo labai pašliję. Kadangi nuo pat gimimo kartu su jos mama gyveno jos duktė V. L., ji prižiūrėjo mamą B. P., ją slaugė, padėjo išlaikyti, todėl mama visuomet buvo tos nuomonės, kad mamos turtas turi likti jos dukrai V. L.. Tačiau testamento neparašė, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą ir palikimą priėmė jos brolis ir seserys, o ji nepriėmė, nes mama buvo jai atėmusi tokią teisę, todėl ji negalėjo ir negali veikti prieš savo motinos B. P. valią. Kai ji grįžo iš įkalinimo įstaigos, mama B. P. visiškai nenorėjo jos priimti gyventi savo namuose. Tik dėl to, kad su mama kartu gyveno jos duktė V. L., būtent ji įkalbėjo mamą priimti ją pagal žodinės panaudos sutartį gyventi jos gyvenamajame name, jos dukrai priskirtose patalpose. Nei mamai esant gyvai, nei jai mirus, ji nevaldė jos turto ir nevaldo po mamos mirties, neprižiūri jo ir neišlaiko, nes ir neturėtų tam lėšų. Jos brolio ir seserų pavedimu, kurie yra priėmę palikimą po mamos B. P. mirties, visus mokesčius už gyvenamojo namo išlaikymą moka duktė V. L.. Ji rūpinasi malkomis kūrenimui, atlieka kitus gyvenamojo namo priežiūros ir išlaikymo darbus. Ji tiesiog gyvena žodinės panaudos sutarties pagrindu kartu su dukterimi V. L. ir jos šeima, praktiškai jos išlaikoma.

12Ieškovė T. N. įmonė teismui teikia savo ieškinį, vadovaudamasi CK 6.68 straipsnio pagrindu, tačiau minėto straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota kad „Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Tuo tarpu ji nėra tapusi nemokia, jai nėra iškelta bankroto byla, bei ieškinyje nėra nurodytas joks kitas ypatingas atvejis, o pagal galimybes ji įsiskolinimą dengia. Be to, 6.68 straipsnio 3 dalis nustato „Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.“ Tačiau ieškovės reikalavimas „Pripažinti negaliojančiu jos atsisakymą (nepriėmimą) palikimo atsiradusio po motinos B. P. mirties“ išskirtinai susijęs su reikalavimu įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

13T. N. įmonės išieškojimą, sumoje 18 839.23 Eur, vykdo antstolio K. K. kontora. Išieškojimą antstolis vykdo CPK VI dalyje nustatyta tvarka ir antstolis nukreipia išieškojimą į turtą įstatymo nustatyta tvarka, o ne teismas. Tokiu atveju, nesuprantamas ieškovo reikalavimas teismui, nukreipti antstolio veiksmus, kurie jau ir taip atliekami, į šiuo metu neegzistuojantį ir jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, yra visiškai nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Be to, ieškovė T. N. įmonė, turi kreditorinius reikalavimus į ją, bet ne į kitus asmenis, kuriems priklauso idealiosios turto dalys. Jos brolis ir abi seserys nėra skolininkai nei ieškovės, nei kitų asmenų atžvilgiu, todėl nėra jokio teisėto pagrindo išduoti ieškovei liudijimą, kad ieškovė įgytų teisę atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti nekilnojamąjį turtą, sudaryti sutartis visiškai su šia byla nesusijusių asmenų vardu.

14CK 6.66 straipsnio 3 dalis (kurio pagrindu yra pareikštas ieškinys) numatyta, kad kreditorius turi teisę ieškinį pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ir turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Antstolis K. K. 2017 m. vasario 20 d. turėjo informaciją apie asmenis, priėmusius palikimą po B. P. mirties, kai B. P. mirties faktą ir datą sužinojo tik iš kreditoriaus, todėl kreditorius sužinojo ir privalėjo sužinoti iš antstolio apie tai, kad ji nepriėmė palikimo po B. P. mirties. Advokato užklausimai ir kitos pažymos įrodo, kad kai kreditorius kreipėsi dėl dokumentų rinkimo, jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai, todėl ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti šiuo pagrindu, todėl ieškinys vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestas.

15Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieškovei ieškinio senatį reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio tvarka, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu jų atžvilgiu, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas po 400 Eur kiekvienam ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, vadovaujantis jų rašytiniais procesiniais dokumentais. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ( - ) mirė jų mama B. P.. Jie nė vienas kartu su mama negyveno, bendro ūkio nevedė, palikimo faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą nepriėmė, tačiau visi padavė pareiškimus Šilalės rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei, kuri tvarko paveldėjimo teisinius klausimus po jų mamos mirties. Jų mamos B. P. vardu yra teisė įregistruoti asmeninę nuosavybę į žemės sklypą (namų valdą) ir gyvenamuosius pastatus. Nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, yra įregistruota. Jie dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pas notarę nesikreipė, kadangi prieš kreipiantis, reikalinga užsakyti kadastrinius pastatų matavimus. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame bus išspręstas investicinių čekių, sumokėtų mamos B. P. vardu už žemės sklypą (namų valdą), klausimas, bus galima sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastaruoju metu jie neturi lėšų kadastrinių matavimų ir kitų su paveldėjimu susijusių klausimų sprendimui, todėl šio klausimo nesprendžia ir jiems nėra tokios būtinybės, nes jų nuosavybės teisė niekur nedingo ir nedings. Jų sesuo G. Z. pareiškimo dėl palikimo priėmimo, notarui neparašė. Be to, ji nepriėmė palikimo faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi nemoka jokių mokesčių, neprisideda prie šildymo, netvarko, neprižiūri ir visiškai neišlaiko paveldimo turto. Sesuo G. Z. palikimo nepriėmė pirmiausia dėl to, kad visai šeimai buvo žinoma jų mamos nuostata, kad ji atėmė paveldėjimo teisę iš G. Z., tik to neįformino rašytiniu būdu. Tačiau žodžiu tai buvo pasakiusi ne vieną kartą. Jeigu G. Z. būtų realizavusi savo teisę ir priėmusi palikimą, ji būtų veikusi prieš jų mamos valią. Be to, atsakovė G. Z. neprisideda prie turto išlaikymo, o jie leidžia jai gyventi, kadangi ji neturi kur gyventi, be to, kartu gyvena jos duktė V. L. su šeima.

16Jie niekada neturėjo jokių reikalų su ieškove T. N. įmone, niekada nebuvo ir nėra ieškovei skolingi. Taigi, šioje byloje jų atžvilgiu, nėra nė vienos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: ieškovė, tariama kreditorė T. N. įmonė, neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į juos, nes jie nėra skolininkai ir jie nesudarė jokio sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises ir jų atžvilgiu ieškinys yra pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė T. N. įmonė jų atžvilgiu grubiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes iškėlė neteisėtą ir nepagrįstą ieškinį ir ieškovei skirtina bauda. Ieškovė T. N. įmonė patikslintame netiesioginiame ieškinyje nurodo, kad juos į civilinę bylą atsakovais traukia dėl to, kad jeigu būtų pripažintas negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po motinos B. P. mirties, sumažėtų jų turto dalys. Tačiau ieškovė nenurodo koks reikalavimas reiškiamas jiems ir kodėl jie traukiami atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Taip pat nėra pagrindo taikyti actio Pauliana ir atsakovės G. Z. atžvilgiu. G. Z. nepriėmė palikimo po motinos B. P. mirties, ji netapo nemoki, nes nemoki buvo ir anksčiau. Vienašaliu sandoriu, t. y. atsakovės G. Z. neveikimu, kuriuo ji nepriėmė palikimo po motinos mirties, ji nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, nes jie niekuomet nebuvo ir nėra atsakovės G. Z. kreditoriai. Be to, atsakovė G. Z. palikimo nepriėmė ne dėl to, kad pažeistų kreditorės, ieškovės T. N. įmonės teises, o dėl to, kad palikėja B. P. buvo išreiškusi žodžiu valią, kad atima iš G. Z. teisę paveldėti jos turtą, o atsakovė G. Z. šią valią vykdė.

17Antstolis K. K. testamentų registro išrašą, kad B. P. palikimą priėmė jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. Ieškovė su antstoliu K. K. išieškojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todėl tą aplinkybę, jog galimai pažeistos ieškovės teisės, kai G. Z. nepriėmė palikimo, sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pareikšti actio Pauliana pagrindu, todėl prašo ieškinį atmesti.

18Taip pat ieškovė jų atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo pareikšti netiesioginį ieškinį, nes jie nėra skolininkai. Tik esant nustatytam konkrečiam turtui skolininkės G. Z. vardu, kreditorė turėtų teisę į dokumentų tvarkymą kreditorės G. Z. vardu. Tačiau ieškovė niekuomet neturės teisės reikšti reikalavimų ir tvarkyti nuosavybės dokumentų jų vardu, nes jie nėra skolininkai ieškovės atžvilgiu, todėl netiesioginis ieškinys jų atžvilgiu, yra negalimas. Teismas gali svarstyti klausimą dėl liudijimo išdavimo ieškovės T. N. įmonės vardu ir jo sąskaita į jo skolininkės turtą, jeigu būtų nustatyta, kad jo skolininkė turi teisę į nekilnojamąjį turtą ir tik po to, jeigu teismas nustatytų, kad skolininkė turi teisę paveldėti nekilnojamąjį turtą. Tačiau jų vardu ir sąskaita atlikti kokius nors veiksmus, tame tarpe atlikti kadastrinius matavimus ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nei ieškovė, nei jos atstovas neturi jokios teisės.

19Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būt atmestas. Nurodė, jog atsakovė G. Z. turi ir turėjo teisę atsisakyti priimti mamos B. P. ¼ dalį jai priklausančio turto. Skolininke pripažinta tik G. Z., todėl mano, jog į bylą neteisingai įtraukti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P.. Nurodė, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, adresu: ( - ) gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad savaime aišku, kad ir žemės sklypas nesuformuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 2.1.3, 2.2, 2.3, 2.4 ir 2.15 punktuose nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) - visais kitais atvejais parduoda ir išnuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 3 punkte aiškiai įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju namų valdoje, esantis gyvenamasis namas, adresu: ( - ) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad ir juridinio pagrindo formuoti žemės sklypą ir atlikti kadastrinius matavimus nėra.

20Be to, pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas tik tada, kai pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas nėra 1-6 eilės paveldėtojų. Šiuo konkrečiu atveju, pagal Šilalės rajono biuro 2016-05-31 pažymą Nr. 01-10/59 aiškiai yra nurodyta, kad B. P. palikimą priėmė įpėdiniai, be to nesuformuotame žemės sklype, adresu: ( - )., randasi statinys - gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris šiai dienai Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taigi atlikus statinio teisinę registraciją į bylą suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtrauktas VĮ Turto bankas.

21Tretieji asmenys notarė Danutė Sandarienė, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

22Teismas

konstatuoja:

23Ieškinys tenkintinas.

24Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. Minėtu nuosprendžiu ieškovės T. N. įmonės civilinis ieškinys buvo tenkintas ir iš G. Z. priteista 65015,85 Lt T. N. įmonei turtinei žalai atlyginti bei 2400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam T. N.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. Priteistos sumos atsakovė G. Z. yra nesumokėjusi. Skolos išieškojimą vykdo antstolis K. K. vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00490/1. Antstolio K. K. 2018 m. balandžio 17 d. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S18-7100 nurodyta, jog vykdomojoje byloje iš skolininkės G. Z. išieškotos ir išieškotojui grąžintos 240,09 Eur išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos ir išieškota 661,33 Eur skolos. Likusi skola 18168,56 Eur. Priverstinio vykdymo proceso eigoje 2016 m. rugsėjo 5 d. mirė atsakovų G. Z., D. K., D. J. ir Z. P. mama B. P.. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovai D. K., D. J. ir Zenonas P. Š. rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei pateikė pareiškimus dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Šilalės rajono notarų biure dėl paveldėjimo yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 262-d/2016 m. Atsakovė G. Z. po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nerašė ir palikimo pradėdama faktiškai valdyti, nepriėmė. Paveldėjimo teisės liudijimai B. P. palikimą priėmusiems D. K., D. J. ir Z. P. nėra išduoti. Po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas ( - ) rajone ir įmokos už žemės sklypą, esantį nurodytu adresu. VĮ „Registrų centras“ Techninės inventorizacijos byloje namo savininke įrašyta B. P., tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2018 m. birželio 20 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 33SD-1788-(14.33.104.) nurodyta, jog atsakovų mamai B. P. Šilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista išsipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypą adresu ( - ), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta.

25Dėl G. Z. palikimo nepriėmimo po motinos mirties pripažinimo negaliojančiu

26Nagrinėjamu atveju, ieškovė T. N. įmonė ginčija atsakovės G. Z. vienašalį sandorį, t. y. palikimo nepriėmimą po motinos B. P. mirties, bei prašo pripažinti jį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Ieškovė teigia, kad atsakovės G. Z. sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises, o atsakovė apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Atsakovė G. Z. su ieškovės minėtu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad palikimo nepriėmė vykdydama motinos, kuri žodžiu buvo pareiškusi, jog atsakovė neturi teisės paveldėti jos turto, valią.

27CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kaip matyti viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

28Atsakovai iš esmės nesutinka su actio Pauliana instituto taikymu, dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino. Nurodė, jog antstolis K. K. testamentų registro išrašą, kad B. P. palikimą priėmė jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. Ieškovė su antstoliu K. K. išieškojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todėl tą aplinkybę, jog galimai pažeistos ieškovės teisės, kai G. Z. nepriėmė palikimo, ieškovė sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pareikšti actio Pauliana pagrindu, todėl prašo ieškinį atmesti. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, jog informaciją apie palikimo nepriėmimą gavo susipažinę su vykdomąja byla 2018 m. balandžio 7 d., o informaciją patvirtinančius dokumentus iš antstolio kontoros gavo tik 2018 m. balandžio 20 d.

29Teismas susipažinęs su antstolio K. K. pateikta vykdomąja byla Nr. 0118/14/00490/1 nustatė, jog antstolis 2017 m. vasario 20 d. patikrinęs Testamentų registrą gavo duomenis, jog po B. P. mirties, jos palikimą priėmė D. K., D. J. ir Z. P.. Duomenų, jog išieškotoja T. N. įmonė buvo informuota apie minėtą gautą informaciją, vykdomojoje byloje nėra. Nustatyta, jog antstolio K. K. kontoroje 2018 m. balandžio 10 d. gautas ieškovės advokato R. L. 2018 m. balandžio 6 d. prašymas susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 13 d. prašymu, advokatas R. L. antstolio paprašė pateikti konkrečių vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nes ruošiamas G. Z. ieškinys dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu.

30CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

31Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog senaties terminas nėra praleistas. Antstoliui K. K. vykdant Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-144-557/2013, 2017 m. vasario 20 d. paaiškėjo, kad mirus skolininkės G. Z. motinai, jos palikimo G. Z. nepriėmė. Duomenų, jog būtent tada ieškovė sužinojo apie atsiradusį palikimą ir tai, jog skolininkė palikimo nepriėmė, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į antstolį ir visą minėtą informaciją gavo tik 2018 m. balandžio mėnesį. Taigi, teismo nuomone, apie atsakovės G. Z. atsisakymą nuo palikimo ieškovė sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį ir ši data laikytina ieškinio senaties eigos pradžia. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė apie sudarytą sandorį sužinojo anksčiau. Taigi darytina išvada, kad ieškinys teismui buvo paduotas 2018 m. liepos 18 d. nepraleidus ieškinio senaties termino (vienerių metų nuo sužinojimo momento).

32Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei G. Z.. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu iš atsakovės G. Z. ieškovės naudai buvo priteista 65015,85 Lt (18829,89 Eur) suma turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d. 2018 m. balandžio 17 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 18168,56 Eur. Pažymėtina, kad skolininkė G. Z. byloje pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės reikalavimas atsirado iki ginčijamo sandorio. Atsakovė G. Z. nurodė, kad B. P. atėmė paveldėjimo teisę iš jos, tik to neįformino rašytiniu būdu. Tą pačią aplinkybę nurodė ir kiti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P., tačiau nė vienas atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie B. P. valią atimti iš G. Z. paveldėjimo teisę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, kad G. Z. privalėjo atsisakyti ar nepriimti motinos palikimo, todėl mano, jog minėta atsakovė sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

33Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.

34Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė G. Z., būdama ieškovei skolinga daugiau nei 18000 Eur, nepriėmė jai priklausančios pagal įstatymą savo motinos B. P. palikimo dalies, pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės teises, nes antstolis K. K. negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjusi minėta atsakovė, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Byloje neįrodyta, kad atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti nuo palikimo. Nepriimti palikimo atsakovė nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises ir skolininkė apie tai tikrai žinojo, žinojo apie vykdomus išieškojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grąžinti skolą kreditorei. Atsakovei G. Z. nepriėmus palikimo, motinos turtą lygiomis dalimis paveldėjo kiti trys atsakovai, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimų giminaičių naudai, ir šiuo atveju nesvarbu ar buvo sąžiningi palikimą priėmę asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). G. Z. buvo nesąžininga, nes akivaizdžiai žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

35Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į ¼ dalį paveldimo turto

36Kadangi vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukels ieškovei teisinių pasekmių, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį, kurio reikalavimai yra už atsakovę G. Z. atlikti veiksmus įgalinančius įvykdyti prievolę kreditoriui. Pripažinus atsakovės G. Z. vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) negaliojančiu, pasikeis atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalys, todėl netiesioginio ieškinio reikalavimai galimi tik visų atsakovų atžvilgiu.

37CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).

38Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

39Pagal CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

40Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008. Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą.

41Šioje byloje nustatyta, kad iš atsakovės G. Z. ieškovei žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnyje. Taigi ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkės G. Z. atžvilgiu. Iš skolininkės G. Z. priteistas didelis turtinės žalos atlyginimas ieškovei. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skola dengiama tik iš atsakovės G. Z. gaunamos nedidelės pensijos. Taigi galima konstatuoti, jog atsakovė yra praktiškai nemoki. Nepriimdama palikimo, į kurį ji turi teisę, G. Z. siekia išvengti žalos atlyginimo kreditoriui, turinčiam reikalavimą dėl jos padarytų nusikaltimų. Nustatant tai, ar iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), būtina atsižvelgti į žalos padarymo momentą. Nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Taigi nuo aukščiau nurodytos datos jai atsirado pareiga atlyginti žalą ir ji yra kreditorės T. N. įmonės skolininkė. Taigi iki ieškinio pareiškimo G. Z. turėjo pareigą atlyginti žalą, todėl už ją kreditorė T. N. įmonė turi teisę įgyvendinti G. Z., kaip skolininkės, teises pareikšdama netiesioginį ieškinį dėl skolininkės teisės priimti paveldimą turtą nustatymo.

42Byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovams D. K., D. J., Z. P.. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovės reikalavimas nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 išieškojimą T. N. įmonės naudai į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties, tenkintinas. Minėtas ieškovės reikalavimas tikslintinas, nenurodant konkrečios įsiskolinimo sumos, kuri kas mėnesį kinta, o byloje nėra pateikta duomenų apie sprendimo priėmimo dienai likusį įsiskolinimą.

43Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

44Teismui ieškovė pateikė prašymą atnaujinti atsakovei G. Z. terminą palikimui priimti po motinos B. P. mirties.

45CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimą turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Termino eigos pradžios momento nustatymas ir jo praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. CK ir kituose įstatymuose neišvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Įstatymuose taip pat nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

46Kadangi teismas patenkino ieškovės pirmą reikalavimą, t. y. G. Z. vienašalį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovei G. Z. atsiranda teisė paveldėti turtą po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimą, tačiau ji negalės įgyvendinti savo teisės, nes formaliai yra praleidusi nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Šiuo atveju, teismas pripažįsta svarbiomis priežastimis aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindu pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį ir atnaujina G. Z. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos B. P. mirties priimti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

47Dėl teisės atsakovų vardu įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą

48Byloje nustatyta, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas ( - ) ir įmokos už žemės sklypą, esantį nurodytu adresu. VĮ „Registrų centras“ Techninės inventorizacijos byloje namo savininke įrašyta B. P., tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Taip pat atsakovų mamai B. P. Šilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista išsipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypą adresu ( - ), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta.

49Patenkinus ieškovės pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, atnaujinus atsakovei G. Z. terminą palikimui priimti, notarei reikės pateikti B. P. paveldimo turto dokumentus. Byloje nustatyta, jog atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. priėmę palikimą, netvarkė dokumentų paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. Tačiau, kad būtų įmanoma realiai nukreipti išieškojimą į atsakovės G. Z. paveldimą ¼ dalį turto, nekilnojamasis turtas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, tik atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, atsiras pagrindas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovams vengiant įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre užkertamas kelias turtą išieškoti ieškovės naudai.

50CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

51Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovai įpareigojami per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti žemės sklypo, esančio adresu ( - ), formavimo ir pertvarkymo dokumentus. Atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieškovei suteikiama teisė atlikti B. P. gyvenamojo namo, adresu ( - ), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypą, adresu ( - ), pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų.

52Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

53Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu jų atžvilgiu.

54CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

55Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai prašymą skirti baudą ieškovei grindė aplinkybėmis, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į juos, nes jie nėra skolininkai, nesudarė jokio sandorio pažeidžiančio kreditorės teises, todėl ieškovės netiesioginis ieškinys jų atžvilgiu yra neteisėtas, negalimas ir nepagrįstas.

56Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė T. N. įmonė sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pareikšdama atsakovams ieškinį, juolab, kad ieškinys tenkinamas. Taip pat teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovė aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė teikdama procesinį dokumentą – netiesioginį ieškinį tyčia elgėsi nesąžiningai, siekė sukelti atsakovams nuostolių, trukdžių ir rūpesčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės veiksmuose galima įžvelgti aiškų nesąžiningą siekį sukelti kitai šaliai nepatogumų. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos ieškovei suteikia įstatymas (CPK 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieškovė vien tai, kad kreipėsi į teismą, pažeidė atsakovų teises ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovės patirtos 675 Eur bylinėjimosi išlaidos, po 168,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

60Ieškinį patenkinti.

61Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), atsisakymą (nepriėmimą) palikimo atsiradusio po jos motinos B. P., asmens kodas ( - ) mirties ( - ).

62Atnaujinti G. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos B. P., asmens kodas ( - ) mirties, priimti.

63Nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 išieškojimą T. N. įmonės, kodas 177977718, naudai į atsakovei G. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), tenkančią ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties.

64Įpareigoti atsakovus G. Z., gimusią ( - )., D. K., gimusią ( - ), D. J., gimusią ( - ), Z. P., gimusį ( - ), per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P., gimusios ( - ), gyvenamojo namo, ( - ), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus.

65Atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. per nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieškovės T. N. įmonės, kodas 177977718, adresas ( - ), atstovui suteikiama teisė atlikti B. P. gyvenamojo namo, adresu ( - ) kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypą, adresu P( - ), pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų.

66Priteisti iš atsakovės G. Z., asmens kodas ( - ) ( - ), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas ( - ), a. s. Nr. ( - ), AB Šiaulių bankas.

67Priteisti iš atsakovės D. K., gimusios ( - ), gyvenančios ( - ), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas ( - ), a. s. Nr. ( - ), AB Šiaulių bankas.

68Priteisti iš atsakovės D. J., gimusios ( - ), gyvenančios ( - ), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas ( - ), a. s. Nr. ( - ), AB Šiaulių bankas.

69Priteisti iš atsakovo Z. P., gimusio ( - ), gyvenančio ( - ), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas ( - ), a. s. Nr. ( - ), AB Šiaulių bankas.

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė T. N. įmonė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z.... 5. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdžio... 6. Be to, po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas ( - ) ir įmokos... 7. Atsakovės mama nežinojo, kad atsakovė sėdo į kalėjimą. Nagrinėjant... 8. Nurodė, jog atsakovai Z. P., D. K. bei D. J. yra įtraukti į bylą ne todėl,... 9. Teismui ieškovė taip pat pateikė prašymą atnaujinti atsakovei G. Z.... 10. Atsakovė G. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Procesiniuose... 11. Po jos mamos B. P. mirties ( - ) atsirado palikimas. Palikėja testamento... 12. Ieškovė T. N. įmonė teismui teikia savo ieškinį, vadovaudamasi CK 6.68... 13. T. N. įmonės išieškojimą, sumoje 18 839.23 Eur, vykdo antstolio K. K.... 14. CK 6.66 straipsnio 3 dalis (kurio pagrindu yra pareikštas ieškinys) numatyta,... 15. Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su... 16. Jie niekada neturėjo jokių reikalų su ieškove T. N. įmone, niekada nebuvo... 17. Antstolis K. K. testamentų registro išrašą, kad B. P. palikimą priėmė... 18. Taip pat ieškovė jų atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo pareikšti... 19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Be to, pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei... 21. Tretieji asmenys notarė Danutė Sandarienė, uždaroji akcinė bendrovė... 22. Teismas... 23. Ieškinys tenkintinas. ... 24. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 25. Dėl G. Z. palikimo nepriėmimo po motinos mirties pripažinimo negaliojančiu... 26. Nagrinėjamu atveju, ieškovė T. N. įmonė ginčija atsakovės G. Z.... 27. CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 28. Atsakovai iš esmės nesutinka su actio Pauliana instituto taikymu, dėl... 29. Teismas susipažinęs su antstolio K. K. pateikta vykdomąja byla Nr.... 30. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu... 31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią... 33. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu,... 34. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad... 35. Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į ¼ dalį paveldimo turto... 36. Kadangi vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukels ieškovei... 37. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir... 38. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms... 39. Pagal CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatas įpėdinis disponuodamas savo... 40. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį,... 41. Šioje byloje nustatyta, kad iš atsakovės G. Z. ieškovei žalos atlyginimas... 42. Byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise... 43. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ... 44. Teismui ieškovė pateikė prašymą atnaujinti atsakovei G. Z. terminą... 45. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimą turi... 46. Kadangi teismas patenkino ieškovės pirmą reikalavimą, t. y. G. Z.... 47. Dėl teisės atsakovų vardu įregistruoti jiems nuosavybės teise... 48. Byloje nustatyta, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas ( -... 49. Patenkinus ieškovės pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, atnaujinus atsakovei... 50. CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo... 51. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį... 52. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 53. Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose prašė skirti... 54. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 55. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai prašymą skirti... 56. Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270... 60. Ieškinį patenkinti.... 61. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z., asmens kodas... 62. Atnaujinti G. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), įstatymo nustatytą... 63. Nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17... 64. Įpareigoti atsakovus G. Z., gimusią ( - )., D. K., gimusią ( - ), D. J.,... 65. Atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. per nustatytą terminą neįvykdžius... 66. Priteisti iš atsakovės G. Z., asmens kodas ( - ) ( - ), 168,75 Eur (vieno... 67. Priteisti iš atsakovės D. K., gimusios ( - ), gyvenančios ( - ), 168,75 Eur... 68. Priteisti iš atsakovės D. J., gimusios ( - ), gyvenančios ( - ), 168,75 Eur... 69. Priteisti iš atsakovo Z. P., gimusio ( - ), gyvenančio ( - ), 168,75 Eur... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...