Byla 2S-1221-613/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys advokato padėjėja S. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2028-385/2019 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys advokato padėjėja S. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei teisėjai G. G. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisėjos neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei O. G. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumą.

103.

11Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl teismas sprendė, kad šioje byloje atsakove turėtų būti patraukta valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o ne teisėja.

12III. Atskirojo skundo argumentai

134.

14Atskiruoju skundu ieškovė O. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodo nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus, susijusius su anksčiau nagrinėtomis teismų bylomis.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

185.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20Dėl prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui

216.

22Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės prašymas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą, kuriuo prašo įrašą, kuriuo nusikalstamos veikos pagrindais R. Ž. prašymu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 50/168951 gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) pripažinti negaliojančiu; S. B. ir M. B. surašytą nekilnojamųjų daiktų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. ( - ) ir gyvenamąjį namą Nr. ( - ); neterminuotai taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vandens, elektros energijos, gamtinių dujų centralizuotai nepertraukiamo tiekimo, paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis sudarant su I. G., gyv. ( - ); pateiktą ieškinį teisėjams pripažinti teisėtu ir pagrįstu; priteisti moralinę-psichologinę žalą iš valstybės; ieškinio sumą palikti nepakeistą moralinei žalai atlyginti.

237.

24Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė negali reikšti naujų papildomų ieškinio reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui, nes jie šiam teismui nėra teismingi (CPK 26, 27, 28 straipsniai), todėl pateiktą prašymą atsisakytina priimti, jis grąžintinas ieškovei (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25Dėl ginčo esmės

268.

27Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

289.

29CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

3010.

31CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

3211.

33Šių nuostatų taikymo prasmė ir paskirtis yra aiškinama teismų praktikoje, kurioje nuosekliai įtvirtinta, kad, tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012; 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-196/2016).

3412.

35Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas).

3613.

37Pagal bendrą taisyklę ieškovė, remdamasi dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovės teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakove yra nurodžiusi šio teismo teisėją, turinčią imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai nelaikė jos proceso šalimi ir sprendė klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo (CPK 21 straipsnis, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-590-381/2015).

3814.

39Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4015.

41Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumo šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas teismo įpareigojimui įvykdyti ir nustatytinas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytą procesinio dokumento trūkumą. Teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės išaiškintos minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

43Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Nustatyti ieškovei O. G. 7 (septynių) dienų terminą pašalinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. atskirąjį... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei teisėjai G. G.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė... 10. 3.... 11. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. 4.... 14. Atskiruoju skundu ieškovė O. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 15. Teismas... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 17. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 18. 5.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 20. Dėl prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui... 21. 6.... 22. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės prašymas Lietuvos apeliaciniam... 23. 7.... 24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui... 25. Dėl ginčo esmės... 26. 8.... 27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 28. 9.... 29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 30. 10.... 31. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir... 32. 11.... 33. Šių nuostatų taikymo prasmė ir paskirtis yra aiškinama teismų praktikoje,... 34. 12.... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad... 36. 13.... 37. Pagal bendrą taisyklę ieškovė, remdamasi dispozityvumo principu,... 38. 14.... 39. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas... 40. 15.... 41. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 43. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti... 44. Nustatyti ieškovei O. G. 7 (septynių) dienų terminą pašalinti Tauragės...