Byla 2-332/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas uždarosios akcinės bendrovės „Šiekštelis“ bankroto byloje Nr. B2-294-198/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas uždarosios akcinės bendrovės „Šiekštelis“ bankroto byloje Nr. B2-294-198/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Šiekštelis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“.

5Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ kreipėsi į teismą su skundu (pavadintu ieškiniu), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos 2011 m. rugpjūčio 26 d. BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo nutarimą: „pritarti pateiktam A. K., E. K., V. K. 2011 m. rugpjūčio 2 d. pasiūlymui dėl galimos taikos sutarties civilinėse bylose“. Nurodė, kad buvę UAB „Šiekštelis“ akcininkai A. K., E. K., V. K. pasiūlė sumokėti atsakovui BUAB „Šiekštelis“ 20 000 Lt, kad bendrovė atsisakytų savo reikalavimų dviejose iškeltose civilinėse bylose pagal BUAB „Šiekštelis“ administratoriaus pateiktą ieškinį buvusiems bendrovės akcininkams dėl akcininkų veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu, o taip pat pagal atsakovo administratoriaus pateiktą ieškinį dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kreditorių susirinkimas vienintelio kreditoriaus V. T. balsais nusprendė pritarti buvusių akcininkų pasiūlymui ir priėmė ginčijamą nutarimą. Pareiškėjo nuomone, kreditorius V. T. piktnaudžiauja turimomis teisėmis, elgiasi neprotingai ir nesąžiningai atsakovo ir kitų kreditorių atžvilgiu. Bendrovės akcininkai prieš pat bankroto bylos UAB „Šiekštelis“ iškėlimą priėmė sprendimą nurašyti bendrovės turto už daugiau kaip vieną milijoną litų. Jei turtas nebūtų nurašytas, bendrovė būtų šį turtą pardavusi ir atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Tačiau V. T. balsavo už tai, kad iškeltos civilinės bylos būtų baigtos taikos sutartimis, sumokant bendrovei tik 20 000 Lt kompensaciją, kurios neužteks net administravimo išlaidoms padengti ir nebus atsiskaityta nei su vienu kreditoriumi. V. T. savo kreditoriaus reikalavimą įsigijo už 32 000 Lt sumą iš kitos bankrutavusios bendrovės ir šiuo atveju priima sprendimą tokį, pagal kurį neatgaus nei vieno lito. Pareiškėjo nuomone, V. T. elgiasi neprotingai arba yra susitaręs su buvusiais akcininkais ir savo veiksmais siekia tik padėti jiems išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus ir nesiekia, kad būtų patenkinti BUAB „Šiekštelis“ kreditorių reikalavimai.

6Atsakovo BUAB „Šiekštelis“ bankroto administratorius bei tretieji asmenys (BUAB „Šiekštelis“ kreditoriai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, VSDFV Utenos skyrius, Utenos apskrities VMI) atsiliepimais prašė pareiškėjo skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu tenkinti.

7Kreditorius V. T. atsiliepimu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškinys neatitinka ieškininės teisenos reikalavimų arba atmesti kaip nepagrįstą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi pripažino negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2011 m. rugpjūčio 26 d. BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo nutarimą: „pritarti pateiktam A. K., E. K., V. K. 2011 m. rugpjūčio 2 d. pasiūlymui dėl galimos taikos sutarties civilinėse bylose“.

10Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia visų kreditorių teises ir interesus. (CK 2.82 str. 4 d.).

11Teismas nurodė, kad iš ginčijamo BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, BUAB „Šiekštelis“ atsiliepimo į ieškinį (skundą) matyti, kad įmonės administratorius kreditorių susirinkimui neteikė svarstyti pasiūlymo sudaryti iškeltose civilinėse bylose 2-393-544/2011, 2-854-280/2011 taikos sutartis. Priešingai, bankroto administratorius atkreipė kreditorių dėmesį į tai, kad įmonė praktiškai turto neturi, ir pritarus taikos sutarčiai ne tik kreditorių reikalavimai nebūtų tenkinami, bet nepakaktų lėšų padengti administravimo išlaidoms. Bankroto administratorius nurodė, kad dar 2011 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkime kreditoriai 84,23 proc. balsų nepritarė atsakovų A. K., E. K., V. K. siūlymui dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu, kai minėti asmenys siūlė 50 000 Lt. Teismas, remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ĮBĮ nuostatomis padarė išvadą, kad įmonės administratoriui neišreiškus siūlymo sudaryti taikos sutartį iškeltose civilinėse bylose, šio klausimo negalėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas, todėl priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 23 str.). Teismas nurodė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas vienintelio kreditoriaus V. T. balsais, kuris, savo kreditinį reikalavimą įsigijęs už 32 000 Lt iš kitų BUAB „Šiekštelis“ kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės atžvilgiu balsuodamas už ginčijamą nutarimą, elgiasi neprotingai ir nesąžiningai, nes buvusių akcininkų pasiūlyta 20 000 Lt suma, kaip matyti iš UAB „Šiekštelis“ bankroto bylos duomenų, nedengia net patvirtintos administravimo išlaidų sumos. Be to, teismas nurodė, kad neprotinga įsigijus kreditinį reikalavimą už 32 000 Lt, sutikti su buvusių akcininkų pasiūlyta sumokėti įmonei 20 000 Lt sumą. Teismas sprendė, kad įmonei neturint jokio turto, vieno kreditoriaus balsais priėmus ginčijamą nutarimą, kitų įmonės kreditorių teisės, jų lūkesčiai gauti savo reikalavimų patenkinimą yra pažeisti, dėl to teismas padarė išvadą, kad V. T., balsuodamas už ginčijamą nutarimą, veikia ne įmonės, kitų kreditorių interesais, netgi ne savo interesais, bet buvusių akcininkų interesais. Teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pažeisti bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atskiruoju skundu kreditorius V. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą arba ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nagrinėjo ieškovo ieškinį, jį patenkino, tačiau priėmė ne teismo sprendimą, o nutartį. Taip teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes ieškinio nagrinėjimas ir jo patenkinimas ne ieškinine teisena yra negalimas. Dėl to skundžiama nutartis neteisėta ir naikintina.
  2. Ieškinio dalykas yra kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimas negaliojančiu, dėl to byla turėjo būti teisminga apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles.
  3. Teismas pažeidė teismų nepriklausomumo bei nešališkumo principus, nes ieškinį išnagrinėjo ne bankroto byloje, ir ne civilinėse bylose, kuriose buvo nuspręsta sudaryti taikos sutartis. Teismas neteisėtai įsikišo į kitų civilinių bylų procesą ir nutarė, jog kitoje byloje pateikti taikos sutarties pasiūlymai yra neteisėti. Tik taikos sutartį tvirtinantis teisėjas gali ir turi įvertinti taikos sutarties pagrįstumą ir teisėtumą savo nagrinėjamoje byloje.
  4. Teismas netinkamai aiškino administratoriaus galias. Administratoriaus negina viešojo intereso, jo pareiga likviduoti įmonę. Administratoriaus kreditorių susirinkimo sprendimai yra vykdytini, dėl to teismo motyvas, kad ne kreditoriai sprendžia sudaryti taikos sutartį, o tai sprendžia tik administratorius, yra nelogiškas ir neteisėtas. Kreditorių susirinkimas balsų dauguma nusprendė sudaryti taikos sutartis, o kreditorių susirinkimo teisių ribojimas yra neteisėtas ir neteisingas. Teismas negali pripažinti negaliojančiu kreditoriaus apsisprendimo balsuoti vienu iš klausimų ir negali nuspręsti kokia turi būti kreditoriaus valia. Be to, teismas, suabsoliutindamas administratoriaus galias, pažeidė teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-812/2011).
  5. Teismas, įsikišdamas į kitų bylų procesą, negali spręsti dėl kreditoriaus išreikštos valios. Apeliantas, kaip kreditorius, įsigilinęs į įrodymus, įsitikino, kad kiekviena bankrutavusios įmonės bankroto diena augina administratoriaus kaštus ir yra nuostolinga kreditoriams. Be to, teismas pažeidė šalių valią baigti bylą taikos sutartimi, kurios esmė – tarpusavio kompromisas. Savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto apsisprendimas balsuoti už taikos sutarties pasiūlymus prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo, sąžiningumo principams, nes taikos sutartis yra kompromisas, kuris eliminuoja kitus principus.
  6. Teismas neteisingai nurodė, kad kreditorių sprendimas turi nepažeisti kitų kreditorių teisių ir interesų. Tokia teismo išvada patvirtina ieškovo teisių suabsoliutinimą apelianto atžvilgiu ir leidžia daryti išvadą, kad net ir skolininkams pasiūlius 50 000 ar net 200 000 Lt, teismas naikins visus kreditorių sprendimus, nes nebus patenkinti kreditorių reikalavimai, kurie šiuo atveju sudaro 356 105,29 Lt.
  7. Teismo argumentai dėl apelianto nesąžiningumo yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

14Atsakovas BUAB „Šiekštelis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai dėl procesinės teisės pažeidimų yra nepagrįsti. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas sprendžiamas bankroto byloje (šiuo atveju skundas išnagrinėtas UAB „Šiekštelis“ bankroto byloje), dėl to ginčas neturėjo būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Teismas skundą išnagrinėjo pagal ĮBĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarką ir pagrįstai priėmė nutartį, o ne sprendimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad ne kreditoriai sprendžia sudaryti taikos sutartį, o administratorius, kurio pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus. Šiuo atveju ginčijamas nutarimas priimtas vien tik apelianto balsais, neatsižvelgiant nei į bankrutavusios įmonės, nei į kitų įmonės kreditorių interesus. Taikos sutartims sudaryti civilinėse bylose pasiūlyta 20 000 Lt suma už beveik 1,5 milijono litų vertės ieškinius yra nepagrįstai maža, nepadengianti net įmonės administravimo išlaidų. Analogiškas klausimas buvo svarstytas 2011 m. balandžio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai dėl per mažos pasiūlytos sumos nepritarė taikos sutarčiai vienoje civilinėje byloje, kurioje buvo siūloma 50 000 Lt suma už bylos nutraukimą. Šiuo atveju siūloma ženkliai mažesnė suma už dvi civilines bylas, todėl vieno kreditoriaus balsais priimtas ginčijamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu. Skundžiama nutartimi nebuvo pažeista šalių valia bylas baigti taikiai. Tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų (teisė baigti bylą taikiai) nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, konstatavęs, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Skundžiama nutartimi nebuvo pasisakyta dėl taikos sąlygų teisėtumo, o buvo sprendžiamas tik kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Utenos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami bankroto bylose, todėl kreditoriaus Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ ieškinys pagrįstai išnagrinėtas BUAB „Šiekštelis“ bankroto byloje. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia visų kreditorių teises ir interesus. Ginčijamas nutarimas priimtas vienintelio kreditoriaus V. T. balsais, kuris, kreditoriaus reikalavimą įsigijęs už 32 000 Lt, balsuodamas už ginčijamą nutarimą elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Įstatymai įpareigoja teismą bankroto byloje būti aktyviu ir prižiūrėti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų kreditorių teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Buvusių akcininkų pasiūlyta 20 000 Lt suma yra nepakankama net administravimo išlaidoms padengti ir nebus atsiskaityta nei su vienu kreditoriumi, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamu nutarimu pažeidžiamos kitų įmonės kreditorių teisės, lūkesčiai gauti savo reikalavimų patenkinimą.

17Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstomam klausimui ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymi, kad teismas ieškinį išnagrinėjo BUAB „Šiekštelis“ bankroto byloje, dėl to teismingumo taisyklių nepažeidė. Bankroto byloje sprendimas priimamas tik dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, visais kitais atvejais klausimai bankroto byloje sprendžiami priimant nutartis. Dėl to apelianto argumentai dėl procesinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįsi skundo argumentai dėl materialinės teisės pažeidimų. Administratorius privalo vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau šie sprendimai turi būti priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir būti teisėtais. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodytų ar pavedimų, o administratorius negali tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

18IV.

19Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimais, padarytais priimant skundžiamą nutartį, taip pat susijusius su kreditorių susirinkimo ir bankroto administratoriaus galių santykiu bei su teismo kompetencija vertinti kreditorių išreikštą valią kreditorių susirinkime. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pasisako savo nutartyje.

21Dėl skundo, kuriuo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nagrinėjimo procesinės formos ir tvarkos

22Apelianto teigimu, teismas byloje pareikštą ieškinį nagrinėjo ne ieškinine teisena, jį patenkindamas priėmė ne teismo sprendimą, o nutartį, pažeidė bylos teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, išnagrinėjo klausimą atskirai nuo bankroto bylos, įsiterpė į kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas.

23Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuota, kokį procesinį dokumentą turi paduoti kreditorius, skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismų praktikoje tokie dokumentai vadinami skundais dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis, priimta UAB „Belmedas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011). CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas <...> nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Nors kreditorius, skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimą, šį dokumentą įvardijo ieškiniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nelaikė kliūtimi, trukdančia iš esmės išnagrinėti procesiniame dokumente nurodomus argumentus.

24Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši byla išnagrinėta atskirai nuo bankroto bylos ir ne ginčo teisena, todėl turėjo būti nagrinėjama apylinkės teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal UAB „Abromika“ pateiktą ieškinį pirmiausia buvo užvesta atskira civilinė byla, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi (b.l. 49) ji buvo prijungta prie UAB „Šiekštelis“ bankroto bylos. Skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjami bankroto byloje, taip buvo padaryta ir šiuo atveju. Bankroto bylos nagrinėjamos apygardos teismuose (ĮBĮ 10 str. 2 d.), todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad byla turėjo būti nagrinėjama apylinkės teisme.

25Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Kadangi bankroto bylos užbaigiamos priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.), o ĮBĮ nėra reglamentuota, kokį procesinį sprendimą turi priimti teismas, išnagrinėjęs skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, tai remiantis CPK 290 straipsnio 1 dalimi klausimas pagrįstai išspręstas priimant nutartį, o ne sprendimą, kuri skundžiama atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu.

26Apeliantas taip pat nurodo, kad taikos sutarties sudarymo klausimas turėjo būti sprendžiamas civilinėse bylose, kuriose buvo pateikti pasiūlymai sudaryti taikos sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, ir tvirtinant taikos sutartį kitoje civilinėje byloje sprendžiami nors ir susiję, tačiau kitokio pobūdžio klausimai. Bankroto byloje nagrinėjant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo vertinama kreditorių valios išraiška, jos atitiktis imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, bankroto proceso tikslams, ar nėra pažeidžiami kreditorių, likusių mažumoje, teisės ir teisėti interesai, o taip pat ar priimant kreditorių susirinkimo nutarimą laikytasi tokio nutarimo priėmimo tvarkos. Tuo tarpu atskiroje civilinėje byloje tvirtinant šalių taikos sutartį teismas vertina, ar taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pripažino jį neteisėtu. Toks klausimas pagrįstai išspręstas bankroto byloje, nes tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali nagrinėti skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Išnagrinėjęs skundą, pirmosios instancijos teismas neviršijo savo kompetencijos ir neįsiterpė į kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas.

27Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos spręsti klausimą dėl pritarimo taikos sutarties, sudaromos kitoje byloje, sąlygoms

28Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne kreditoriai, o tik bankroto administratorius sprendžia ar bankrutuojanti įmonė turėtų sudaryti taikos sutartį bylose, kuriose ji yra šalis.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra specialių teisės normų, kurios reglamentuotų bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo galių santykį, kai priimami sprendimai, susiję su bylomis, kuriose bankrutuojanti įmonė yra šalis. ĮBĮ nereglamentuoja, ar kreditorių susirinkimas gali administratoriui duoti privalomo pobūdžio nurodymus dėl jo procesinio elgesio bylose. Todėl sprendžiant šį klausimą, reikia pasitelkti įvairius teisės aiškinimo metodus, tame tarpe ir sisteminės analizės bei lyginamosios teisėtyros metodus.

30Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktu, bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankroto administratorius. Aiškinant bankroto administratoriaus statusą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratorius yra bankrutuojančios įmonės atstovas. Pavedimo sutarties pagrindu susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis, priimta UAB „Belmedas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011).

31Analizuojant kreditorių susirinkimo teisinį statusą, teismų praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą. Šias funkcijas kreditorių susirinkimas vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokius sprendimus gali skųsti teismui kreditorius, jeigu mano, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisės normoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį AB „Daisotra“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-409/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį UAB „Belmedas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011).

32Reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, bankroto administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Nuo to, kaip sėkmingai bankrutuojančiai įmonei pavyks prisiteisti skolas iš jos skolininkų, didele dalimi priklauso ir galimybė kreditoriams sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Taikos sutartimi civilinė byla yra užbaigiama (CPK 293 str. 5 p.) ir ieškovas gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi. Dėl šios priežasties bankrutuojančios įmonės taikos sutarties sudarymas turi įtakos tos įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms. Įmonių bankroto įstatymo nuostatose nėra draudimo kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl įmonės taikos sutarties sudarymo. Priešingai, ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Ši nuostata aiškintina ne tik kaip suteikianti kreditorių susirinkimui kompetenciją priimti nutarimą dėl taikos sutarties tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių (ĮBĮ 29 str.), bet ir kaip suteikianti kompetenciją spręsti dėl bankrutuojančios įmonės taikos sutarčių su kitais asmenimis sudarymo. Atsižvelgiant į taikos sutarties reikšmę bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi išreikšti savo poziciją, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų sudaryti ar atsisakyti sudaryti taikos sutartį. Neatsitiktinai kai kurių užsienio valstybių teisės aktuose tiesiogiai reglamentuota, kad norint bankrutuojančios įmonės vardu sudaryti taikos sutartį, būtinas tos įmonės kreditorių pritarimas (Lenkijos bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo (lenk. Prawo upadłościowe i naprawcze) 206 str. 1 d. 6 p., Vokietijos nemokumo tvarkos (vok. Insolvenzordnung) 160 str. 2 d. 3 p.). Remdamasi šiais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažįsta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės taikos sutarties sudarymo.

33Dėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo BUAB „Šiekštelis“ bankroto byloje

34Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, pažeidė šalių siekį baigti bylą taikos sutartimi, nepagrįstai vertino kreditoriaus išreikštą valią ir įsikišo į šalių komercinius santykius.

35Nors kreditorių susirinkimas ir yra aukščiausias kreditorių savivaldos organas, turintis galimybę spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, visgi jo priimami nutarimai neturi pažeisti imperatyvių teisės normų. Teismas taip pat kontroliuoja, ar kreditorių susirinkimo nutarimai neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (šiuo klausimu mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Be to, teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

36Nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimas pritarė atsakovų civilinėse bylose Nr. 2-393-544/2011 ir Nr. 2-854-280/2011 pasiūlytai taikos sutarčiai, kurioje pasiūlyta sumokėti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą 20 000 Lt mainais į 1 440 295,38 Lt reikalavimų civilinėse bylose atsisakymą. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas vienintelio apelianto balsais, kitiems kreditoriams nepritariant tokiam siūlymui. Bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris atstovauja bankrutuojančią įmonę minėtose civilinėse bylose ir todėl yra susipažinęs su šių bylų perspektyva, nepritarė taikos sutarties sudarymui. Nors bankroto administratoriaus nuomonė neturi lemiamos reikšmės vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, ji yra teisiškai reikšminga kaip vienas iš kriterijų sprendžiant, ar nutarimas nepažeidžia kitų mažumoje likusių kreditorių teisių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad administratoriui neteikus svarstyti siūlymo sudaryti taikos sutartis, jų negalėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas. Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimui buvo pateiktas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad administratorius išreiškė neigiamą poziciją dėl taikos sutarties pasiūlymo neužkerta kelio kreditoriams pritarti taikos sutarčiai. Administratorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, gali skųsti jį teismui (dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje K. B. ir I. J. v UAB „Bankroto administravimo paslaugos”, bylos Nr. 3K-3-508/2010). Visgi šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvusių akcininkų pasiūlyta suma yra itin maža palyginus su pareikštu reikalavimų dydžiu, kad ši suma nepadengia net byloje patvirtintų administravimo išlaidų, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas vienintelio kreditoriaus balsais, kad 2011 m. balandžio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai dėl per mažos pasiūlytos sumos nepritarė taikos sutarčiai vienoje civilinėje byloje, kurioje buvo siūloma 50 000 Lt suma už bylos nutraukimą, padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimas pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises. Pažymėtina, kad priimdamas tokį sprendimą teismas nesikišo į šalių komercinius santykius ir nenurodė, kokia pasiūlyta suma atitiktų kreditorių interesus. Skundžiama nutartimi teismas įvertino konkretų kreditorių susirinkimo nutarimą kaip pažeidžiantį kreditorių interesus. Tai neužkerta kelio kreditoriams spręsti klausimą dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartis kitomis sąlygomis, jeigu tokie pasiūlymai būtų pateikti.

37Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-812/2011. Nors minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos nutartį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti kreditorių komiteto nutarimą dėl taikos sutarčių sudarymo, tačiau tos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje Nr. 2-812/2011 bankrutuojančios įmonės taikos sutartis jau buvo patvirtinta teisme, o ją patvirtinanti nutartis jau buvo įsiteisėjusi. Nagrinėjamoje byloje taikos sutartis nėra patvirtinta ir klausimas kitoje civilinėje byloje nėra išspręstas.

38Nors Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra argumentų, kurie Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais, skundžiama nutartis priimta teisingai nustačius faktines aplinkybes bei jas tinkamai įvertinus, naikinti šią nutartį nėra teisinio pagrindo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB... 5. Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ kreipėsi į teismą su... 6. Atsakovo BUAB „Šiekštelis“ bankroto administratorius bei tretieji asmenys... 7. Kreditorius V. T. atsiliepimu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi pripažino... 10. Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas... 11. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo BUAB „Šiekštelis“ kreditorių... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu kreditorius V. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 14. Atsakovas BUAB „Šiekštelis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Utenos skyrius prašo atskirąjį... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prie Lietuvos Respublikos finansų... 17. Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ atsiliepime į atskirąjį... 18. IV.... 19. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus, susijusius su pirmosios... 21. Dėl skundo, kuriuo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nagrinėjimo... 22. Apelianto teigimu, teismas byloje pareikštą ieškinį nagrinėjo ne... 23. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių... 24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši byla išnagrinėta atskirai nuo... 25. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta... 26. Apeliantas taip pat nurodo, kad taikos sutarties sudarymo klausimas turėjo... 27. Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos spręsti klausimą dėl pritarimo... 28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktu, bankrutuojančiai įmonei... 31. Analizuojant kreditorių susirinkimo teisinį statusą, teismų praktikoje... 32. Reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, bankroto... 33. Dėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo BUAB... 34. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas... 35. Nors kreditorių susirinkimas ir yra aukščiausias kreditorių savivaldos... 36. Nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimas pritarė atsakovų civilinėse... 37. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo... 38. Nors Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti...