Byla 2-884-196/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiekštelis“ bankroto byloje Nr. B2-27-198/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių V. T. ir L. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiekštelis“ bankroto byloje Nr. B2-27-198/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“ prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus: pirmu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą: “pritarti pateiktam pirkėjo siūlymui įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal 2012 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą (civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012) ir ieškovo teises Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo už bendrą 100 tūkst. Lt, tačiau prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, siūlau įpareigoti administratorių skelbti apie turto pardavimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir Respublikinėje spaudoje ir tik negavus geresnių pasiūlymų per 7 dienas nuo paskelbimo, parduoti už 100 tūkst. Lt sumą“ ir trečiu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą: „patvirtinti neišnaudotą administratoriaus atlyginimą 26 855,00 Lt (su PVM), o neišnaudotą administravimo sąmatos likutį 22 051,82 Lt (tame sk. PVM) panaikinti. Bankroto užbaigimo procese atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms jas dengti iš administratoriaus atlyginimo sumos“.

5Nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai - prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo bei sąžiningumo principams ir pažeidžiantys visų kreditorių teises ir interesus. Paaiškino, kad šiuo metu yra vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iš V. K., į kurį reikalavimo teises nuspręsta parduoti. Antstolis vykdantis išieškojimą yra areštavęs V. K. priklausantį butą, esantį Kudirkos g. 34-20, Utenoje. Minėto buto vertė pagal viešuosius duomenis yra apie 90 000 – 100 000 Lt. Vien pardavus šį turtą būtų galima atgauti apytiksliai sumą lygią kainai, už kurią kreditoriai nusprendė parduoti visas reikalavimo teises, taip pat ir ieškovo teises. Minėti kreditorių susirinkimo nutarimai iš esmės buvo priimti kreditoriaus V. T. balsais, jam piktnaudžiaujant turimomis teisėmis. Nors už panašaus nutarimo turinį balsavo ir Utenos apskrities VMI bei L. T., tačiau buvo priimtas modifikuotas V. T. pateiktas nutarimas. Mano, jog nei vienam iš kreditorių, nors jis ir turi daugiau kaip 50 procentų balsų kreditorių susirinkimuose, nesuteikta teisė priimti sprendimų, kurie užkirstų kelią kitiems kreditoriams atgauti savo skolas.

6Prašymą pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu grindė tuo, kad, kad ginčijamu nutarimu yra siekiama apriboti administratoriui galimybę prisiteisti lėšas iš bendrovės akcininkų, t.y. kad administratorius neturėtų lėšų samdyti advokatus ir jiems mokėti atlyginimą už teisines paslaugas arba atitinkamas lėšas padengtų iš savo atlyginimo. Mano, kad tokiu būdu siekiama vienašališkai pakeisti su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, nurodė, kad nesant administratoriaus kaltės administratoriui paskirtas atlyginimas negali būti mažinamas.

7Atsakovo BUAB „Šiekštelis“ administratorius su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant teisės normų, priimti ne tik balsų dauguma, bet ir kreditorių dauguma ir jie privalomi visiems kreditoriams. Teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu, prašė panaikinti ir nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

8Trečiasis asmuo V. T. prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirti baudą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pripažino negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2014 m. lapkričio 19 d. BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo nutarimus pirmu ir trečiu darbotvarkės klausimais dėl kreditorinių reikalavimų pardavimo ir dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Teismas nurodė, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma buvo nutarta parduoti 216 252,16 Lt su 5 procentų dydžio palūkanomis reikalavimo teises į skolininką V. K. (civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012, kurioje priimtas sprendimas yra pradėtas vykdyti) taip pat ieškovo teises civilinėje byloje, kurioje pareikšti reikalavimai bendrovės akcininkams V. K., A. K. ir E. K. dėl 1 224 043,22 Lt žalos atlyginimo (civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 ) už bendrą 100 000,00 Lt sumą. Trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti neišnaudotą administratoriaus atlyginimą 26 855 Lt (su PVM), o neišnaudotą administravimo sąmatos likutį 22 051,82 Lt (tame sk. PVM) panaikinti. Bankroto užbaigimo procese atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms jas dengti iš administratoriaus atlyginimo sumos. Teismas sprendė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia visų kreditorių teises ir interesus. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo aiškintina sistemiškai su ĮBĮ šeštojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties sudarymą bankroto byloje, o ne kitose civilinėse bylose. Teismas nurodė, kad įmonės administratorius kreditorių susirinkimui pats neteikė svarstyti pasiūlymo Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-556-278/2014 ir išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-314-280/2012 (jos vykdymo procese) sudaryti taikos sutartis. Bankroto administratorius tik informavo kreditorius, kad gautas 2014 m. lapkričio 4 d. pirkėjo siūlymas dėl kreditorinių reikalavimų pardavimo ir pateikė kreditoriams svarstyti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu pagal pirkėjo pateiktą pasiūlymą įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal 2012 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012 ir ieškovo teises Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo už bendrą 100 000,00 Lt sumą. Teismas sprendė, kad ieškinys minėtoje civilinėje byloje yra pareikštas ir pareiškėjo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ interesais, todėl kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimo perleisti reikalavimo teises kitiems asmenims ir į pareiškėjo teises, bei darė išvadą, kad kreditorių daugumos balsais parduoti visų kreditorių, tame tarpe ir pareiškėjo teises, negali būti leidžiama, todėl įmonės administratoriui neišreiškus siūlymo sudaryti taikos sutartį iškeltoje civilinėse byloseNr.2-556-278/2014 ir civilinės bylos 2-314-280/2012 vykdymo procese, šio klausimo negalėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas, ir todėl priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

11Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų, taip pat yra akivaizdžiai neteisėtas, nes priimto nutarimo esmė yra ta, kad kreditoriai nusprendė neskirti lėšų bankroto bylos užbaigimui, o tam reikalingas lėšas paimti iš administratoriaus atlyginimo, t.y. sumažinti administratoriui nustatytą atlyginimą nesant jo kaltės. Pažymėjo, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimo akivaizdus neteisėtumas yra tame, kad vienašališkai keičiama su administratoriumi sudaryta pavedimo sutartis, apribojama administratoriaus galimybė prisiteisti lėšas iš bendrovės akcininkų, siekiama, kad administratorius neturėtų lėšų apmokėti už teikiamą teisinę pagalbą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atskiruoju skundu kreditoriai (apeliantai) L. T. ir V. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 vasario 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį esmės – pareiškėjo Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“ pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo vertinti kreditorių susirinkimo daugumos sprendimą tuo aspektu, ar nėra pažeisti teisės aktai ir ar tuo nutarimu nėra padaroma neproporcinga žala visų kreditorių interesams. Pareiškėjas pateikė tik prielaidas apie galimą išieškojimą iš skolininko turto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau kaip tai atlikti realiai ir patenkinti visa apimtimi kreditorių reikalavimus, nenurodo. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl privalomi visiems kreditoriams, o pareiškėjas, ginčydamas nutarimus, pažeidžia kitų kreditorių teises, teisėtus lūkesčius ir sukelia jiems žalą. Pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo priimto trečiuoju klausimu – dėl administratoriaus išlaidų sumažinimo, administratorius šio nutarimo neskundė, reiškia su kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo klausimu, sutiko.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantų balsais jau ne vieną kartą kreditorių susirinkimuose buvo priimti nutarimai, kurie Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo panaikinti, o teismo nutarčių pagrįstumas ir teisėtumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, todėl ir ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti, nes šiuo atveju skiriasi tik asmuo, kuris už analogišką sumą, kaip ir panaikintuose nutarimuose, pareiškė norą įsigyti reikalavimo teisę į bendrovės akcininkus. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014, ieškinys pareikštas ir pareiškėjo interesais, todėl kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimo parduoti reikalavimo teisės kitiems asmenims ir į pareiškėjo teisę. Nors bankroto administratorius neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimų ir pradėjo juos vykdyti, tai nereiškia, kad jis, žinodamas savo atsakomybę prieš kreditorius, pats savarankiškai nusprendė sudaryti taiką konkrečioje civilinėje byloje.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis, kuria pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2014 m. lapkričio 19 d. BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo nutarimai pirmu ir trečiu darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Teismas atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra specialių teisės normų, kurios reglamentuotų bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo galių santykį, kai priimami sprendimai, susiję su bylomis, kuriose bankrutuojanti įmonė yra šalis. ĮBĮ nereglamentuoja, ar kreditorių susirinkimas gali administratoriui duoti privalomo pobūdžio nurodymus dėl jo procesinio elgesio bylose. Todėl sprendžiant šį klausimą, reikia pasitelkti įvairius teisės aiškinimo metodus, tame tarpe ir sisteminės analizės bei lyginamosios teisėtyros metodus.

19Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankroto administratorius. Aiškinant bankroto administratoriaus statusą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratorius yra bankrutuojančios įmonės atstovas. Pavedimo sutarties pagrindu susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011).

20Analizuojant kreditorių susirinkimo teisinį statusą, teismų praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą. Šias funkcijas kreditorių susirinkimas vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokius sprendimus gali skųsti teismui kreditorius, jeigu mano, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011). Reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, bankroto administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-332/2012).

21Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“ nurodo, kad jis nedavė sutikimo parduoti reikalavimo teisę Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį dėl nuostolių iš įmonės akcininkų priteisimo ir tuo buvo pažeistos jo, kaip ieškovo teisės, minėtoje civilinėje byloje ieškovas yra tik bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus ar jo įgalioto asmens, o ne tiesiogiai pareiškėjas. Pareiškėjas, skųsdamas 2014 m. lapkričio 16 d. BUAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimo nutarimus nurodė, kad yra draudžiami tokie kreditorių veiksmai, kurių pasekoje kiti kreditoriai neatgautų savo lėšų. Pažymėjo, kad panašaus pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimai teismo jau buvo pripažinti negaliojančiais, todėl jie turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes iš esmės pasikeitė tik aplinkybė, jog ne įmonės akcininkai, siekdami ginčą baigti taikos sutartimi, sumoka 100 000,00 Lt, o pirkėjas, už tą pačią sumą nuperka reikalavimo teisę į akcininkus.

22ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.).

23ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Narinėjamu atveju, BUAB „Šiekštelis“ 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 9 pirmu darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta “pritarti pateiktam pirkėjo siūlymui įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal 2012 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą (civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012) ir ieškovo teises Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo už bendrą 100 tūkst. Lt, tačiau prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, siūlau įpareigoti administratorių skelbti apie turto pardavimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir Respublikinėje spaudoje ir tik negavus geresnių pasiūlymų per 7 dienas nuo paskelbimo, parduoti už 100 tūkst. Lt sumą“. Šis kreditorių nutarimas buvo priimtas 74,93 procentą kreditorinio reikalavimo teisę turinčių kreditorių balsuojant „už“, ir 10,66 procentą kreditorinio reikalavimo teisę turinčių kreditorių balsuojant „prieš“, tai yra nutarimas priimtas kreditorių daugumos, todėl susirinkimo nutarimas, kaip minėta yra privalomas ir kitiems kreditoriams.

24Vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių kreditorių susirinkimo kompetenciją, susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, aiškinimu ir taikymu, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį. Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

25Pirmos instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad iš BUAB „Šiekštelis“ 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr.9 matyti, kad įmonės administratorius kreditorių susirinkimui pats neteikė svarstyti pasiūlymo sudaryti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-556-278/2014 ir išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-314-280/2012 (jos vykdymo procese) taikos sutartis. Bankroto administratorius tik informavo kreditorius, kad gautas 2014 m. lapkričio 4 d. pirkėjo siūlymas dėl kreditorinių reikalavimų pardavimo ir pateikė kreditoriams svarstyti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu pagal pirkėjo pateiktą pasiūlymą įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal 2012 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012 ir ieškovo teises Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo už bendrą 100 000,00 Lt sumą. Teismas sprendė, kad ieškinys Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 yra pareikštas akcininkams dėl subsidiarios atsakomybės už visų kreditorių neįvykdytas prievoles, todėl ieškinys minėtoje byloje pareikštas ir pareiškėjo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ interesais, o kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimo perleisti reikalavimo teises kitiems asmenims ir į pareiškėjo teises.

26Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmos instancijos teismo motyvais nesutinka. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl pritarimo/nepritarimo taikos sutarties sudarymui/nesudarymui, todėl pirmos instancijos teismo motyvas, kad įmonės administratoriui neišreiškus siūlymo sudaryti taikos sutartį iškeltose civilinėse bylose Nr.2-556-278/2014 ir Nr.2-314-280/2012 vykdymo procese, šio klausimo negalėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas ir todėl priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų (20-31 b. l.) matyti, kad kreditorių susirinkimui pirmu darbotvarkės klausimu buvo teiktas pirkėjo A. T. pasiūlymas pirkti BUAB „Šiekštelis“ kreditorinį reikalavimą (29 b. l.). Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ dėl šio darbotvarkės klausimo balsavo raštu, ir jam nepritarė.

27Šiuo atveju, apeliantų manymu, teismas spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo pirmu klausimu nutarimo pagrįstumo, neįsitikino galimybe patenkinti kreditorių reikalavimus vykdant išieškojimą jau išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012, realumu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantams ir daro išvadą, jog šiuo atveju skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, o tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, klausimo ar kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti reikalavimo teisę į tiek įsiteisėjusiu sprendimu vykdomą išieškojimą, tiek į ieškovo procesines teises pagal Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 pareikštą ieškinį bendrovės akcininkams dėl žalos atlyginimo, galimai maksimaliai padengtų kreditorių reikalavimus atsakovo BUAB „Šiekštelis“ bankroto byloje, nenagrinėjo. Teismas taip pat nevertino kokios yra galimybės realiai įvykdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, nutarimą naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus motyvuodamas tik tuo, jog minėtas ieškinys yra pareikštas ir Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ vardu, todėl, kreditoriui nepritarus, reikalavimo teisė negali būti perleista.

28Formaliai minėti kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, kadangi buvo priimti balsų dauguma, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, jog byloje keliant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti kitas reikalavimų įgyvendinimo galimybes, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi. Pastebėtina, kad pareiškėjo aukščiau nurodomose išnagrinėtose civilinėse bylose, turinčiose pasak pareiškėjo prejudicinę galią šioje byloje nagrinėjamam ginčui, buvo panaikinti ginčijami kreditorių susirinkimų nutarimai dėl taikos sutarties tarp atsakovų - bendrovės akcininkų ir ieškovo BUAB „Šviekštelis“ sudarymo ir kainos už teisės į reikalavimo atsisakymą nustatymo, o ne reikalavimo teisės kainos nustatymo. Be to, išnagrinėtose bylose teismai konstatavo, kad taikos sutartimi bankrutuojančiai įmonei pasiūlytos sumos netenkina kreditorių interesų, tačiau nesprendė kokia pasiūlymo kaina juos atitiktų.

29Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

30Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, kurie tarpusavyje yra susiję, netyrė ar pasiūlyta kaina atitinka kreditorių interesus, nevertino realios galimybės gauti didesnę pinigų sumą, nei buvo siūloma perkant reikalavimo teisę, nurodydamas, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises.

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiama nutartis naikintina ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

32Teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinis teismas nepasisako.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“ prašė pripažinti... 5. Nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai - prieštaraujantys... 6. Prašymą pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu... 7. Atsakovo BUAB „Šiekštelis“ administratorius su pareiškėjo prašymu... 8. Trečiasis asmuo V. T. prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pripažino... 11. Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu kreditoriai (apeliantai) L. T. ir V. T. prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos ir Airijos UAB „ABROMIKA“... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d.... 18. Teismas atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra specialių... 19. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, bankrutuojančiai įmonei... 20. Analizuojant kreditorių susirinkimo teisinį statusą, teismų praktikoje... 21. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus... 22. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su... 23. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas... 24. Vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų,... 25. Pirmos instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad iš BUAB... 26. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmos instancijos teismo motyvais... 27. Šiuo atveju, apeliantų manymu, teismas spręsdamas dėl kreditorių... 28. Formaliai minėti kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant... 29. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 30. Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus... 31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiama nutartis naikintina ir... 32. Teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 34. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir...