Byla 1-246-907/2012

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nukentėjusiajam A. Ž., jo atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui, kaltinamajam J. V. ir jo gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 4 klasių išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis ( - ), teistas: ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3J. V., laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-09-23, tiksliai nenustatytą valandą ir nenustatytoje vietoje, suklastojo Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pašalindamas pastabose punktą pirmą: „į ¾ (tris ketvirtąsias) dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas“, pakeisdamas antrą punktą ir jį įrašydamas pirmu: „Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre“, pakeisdamas trečią punktą ir jį įrašydamas antru: „į 1/2 dalį anksčiau nurodyto turto: buto su rūsiu, esančio ( - ), buto su bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniu, esančio ( - ), išduotas mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimas mirusiajai N. V., a.k. ( - ) Šiaulių m. 1 notarų biure, 2010-09-20, notaro reg. Nr. 1-10436“ įrašydamas duomenis neatitinkančius tikrovę, bei ant dokumento išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdintuvo būdu notaro V. Ž. antspaudą ir suklastodamas notaro V. Ž. parašą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2010-09-23 nenustatytą valandą, suklastotą tikrą dokumentą - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010-09-20 Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž., pateikė Paukščių takas 2, Šiauliuose, VĮ Registro centro Šiaulių filialo specialistams, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2010-10-05, tiksli valanda nenustatyta, suklastotą tikrą dokumentą - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010-09-20 Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž., pateikė Varpo g. 29-15, Šiauliuose, Šiaulių miesto 5 notarų biuro notarei S. J..

4Be to, J. V., 2010-09-23, tiksliai nenustatytą valandą, suklastodamas Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, įrašydamas duomenis neatitinkančius tikrovę, tai yra pašalindamas pastabose punktą pirmą: „į ¾ (tris ketvirtąsias) dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas“, pakeisdamas antrą punktą ir jį įrašydamas pirmu: „Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre“, pakeisdamas trečią punktą ir jį įrašydamas antru: „į 1/2 dalį anksčiau nurodyto turto: buto su rūsiu, esančio ( - ), buto su bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniu, esančio ( - ), išduotas mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimas mirusiajai N. V., a.k. ( - ) Šiaulių m. 1 notarų biure, 2010-09-20, notaro reg. Nr. 1-10436“, bei ant dokumento išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdintuvo būdu notaro V. Ž. antspaudą ir suklastodamas notaro V. Ž. parašą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: butą, esantį Liepų g. 22-4, Šiaulių m., 65 800 Lt vertės, butą, esantį ( - ), 45 062 Lt vertės, 0.1103 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 25 000 Lt vertės, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-09-23 13:45 val. pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui ir šio suklastoto dokumento pagrindu 2010-10-01 jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į šį turtą.

5Kaltinamasis J. V. teisme kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad 2008-09-22 mirė jo žmona N. V., su kuria santuoką įregistravo gal 2002 m. Žmonai mirus, pradėjo tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo, nuėjo pas notarę Paulauskienę. Ji jam išaiškino, kad ne visas po sutuoktinės mirties likęs turtas jam priklauso, dalis turto priklauso jo sutuoktinės sūnui A. Ž.. Tvarkydamasis paveldėjimą kreipėsi į savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos, jam buvo paskirtas advokatas G. A.. Dėl palikimo sutvarkymo kreipėsi į teismą, o po to į notarą V. Ž.. V. Ž. jam nurodė atsiimti ieškinį iš teismo ir tuomet žadėjo išduoti paveldėjimo liudijimą. Jis taip ir padarė ir laikraštyje paskelbė, kad parduoda butą, esantį Bielskio g. 10-3, Šiauliuose. Atsirado pirkėjas, su kuriuo nuėjo pas notarą, tačiau notaras pasakė, kad jam visas butas nepriklauso. Tuomet jis nuėjo pas advokatą G. A., kuris patarė butą keisti kitu. Notaro V. Ž. išduotą paveldėjimo liudijimą nunešė į Registrų centrą, ten jam išdavė dokumentus ir jis vėl pradėjo ieškoti klientų dėl buto, esančio Bielskio g. 10-3, Šiauliuose, mainų. Mainų sutartį pasirašė notarės S. J. kontoroje. Pasirašant mainų sutartį dalyvavo V. R. ir dar dvi nepažįstamos moterys. V. R. sumokėjo 5000 Lt, kitai moteriai sumokėjo kažkokią V. R. skolą už jos butą, kiek sumokėjo, neprisiminė. Teigė nežinojęs, kad sudarant mainų sandorį jis pateikė suklastotą paveldėjimo liudijimą, tačiau visus dokumentus tvarkė pats ir jų niekam nebuvo davęs. Kokį paveldėjimo teisės liudijimą jam išdavė notaras V. Ž., tokį jis pateikė VĮ Registrų centrui, tokį pateikė notarei S. J.. Paveldėjimo teisės liudijimą iš notaro V. Ž. pasiėmė pats. Niekam niekada paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo davęs, nežino, kas padarė pakeitimus. Paveldėjimo teisės liudijimą visą laiką laikė bute, esančiame ( - ), jame gyvena vienas pats, per tą laiką niekas pas jį atėjęs nebuvo, niekas to dokumento nečiupinėjo. Visą laiką visur vaikščiojo vienas, niekas nepadėjo apsimainyti butais. B. B. iš jo dokumentų paėmusi nebuvo, dokumentus visą laiką turėjo prie savęs, tik notarė S. J. juos sklaidė. Iškeitęs butą iš karto pradėjo jį pardavinėti, atsirado pirkėjai, kurie nupirko butą. Kam pardavė butą, neatsimena, butą pardavinėjo vienas pats. Butą keitė, nes jam G. A. sakė, kad buto, esančio Bielskio g. 10-3, Šiauliuose, parduoti negali, o tik iškeisti, tai taip ir padarė, o kai išsikeitė į Saulės take esantį butą, suprato, kad jis jam yra per brangus, jo neišlaikys, todėl tą butą pardavė. Su A. Ž. po sutuoktinės mirties susisiekti negalėjo, nes jis slapstėsi, kadangi turi daug skolų. Mano, kad po sutuoktinės mirties likęs turtas visas priklauso jam, nes A. Ž. iš motinos jau gavo savo turto dalį, jį pralošė ir pragėrė. Jis yra neįgalus dėl širdies ligos, gauna senatvės pensiją apie 750 Lt ir išmoką dėl neįgalumo apie 145 Lt. Butas, esantis ( - ), ir žemės sklypas ( - ), dar nėra parduotas.

6Nukentėjusysis A. Ž. teisme paaiškino, kad yra mirusios N. V. sūnus. Motina mirė 2008-09-22, santuokoje ji gyveno su antru vyru J. V.. Su J. V. jis jokių ryšių nepalaikė, tačiau su motina iki pat jos mirties palaikė ryšius, su ja dažnai susitikdavo mieste, bendravo. Žinojo, kad po motinos mirties liko turto, be to, motina jam buvo pažadėjusi ( - ), dar liko jos piniginių lėšų banke. J. V. jam pasakė, kad tik po trijų mėnesių po motinos mirties bus galima eiti pas notarą, todėl po trijų mėnesių jis nuvyko pas notarę, kuri paaiškino, kad jam priklauso 75 procentai sąskaitoje esančių pinigų, ( - ), taip pat priklauso buto dalis, bet kokia nepasakė. Su J. V. nebendravo, J. V. jam yra grasinęs susidoroti, sakė, kad niekas jam nepriklauso, nieko negaus. Apie tai, kad butas Bielskio gatvėje yra parduotas, sužinojo iš buvusios žmonos, daugiau pas notarę nebuvo nuėjęs, nieko nesiaiškino. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 100000 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis mano, kad jam pagal įstatymą po motinos mirties priklauso ¾ dalys buto, esančio ( - ), tai įvertina 20000 Lt suma, ½ dalis buto, esančio ( - ), tai įvertina 30000 Lt suma, ir žemės sklypas ( - ), kurį įvertina 50000 Lt. Vertes ima 2009 m. kainomis, kai turėjo turtą paveldėti, nes dabar kainos yra kritusios. Po motinos mirties negavęs palikimo patyrė stresą, tačiau į psichologus ir psichiatrus nesikreipė, vaistų nevartojo, dėl patirto streso prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Liudytojas V. Ž. teisme paaiškino, kad 2010-11-03 jis sužinojo, kad 2010-09-20 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo mirusios N. V. turtą paveldėjo jos sutuoktinis J. V., suklastotas ir tas suklastotas liudijimas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui įregistruoti daiktines teises į paveldimą turtą. Suklastotame dokumente buvo pakeistas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo teksto turinys, būtent: velionės N. V. sutuoktinis J. V. paveldėjo tik 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį jam priklausančio turto, o ne 1/2 dalį turto, kaip yra įrašyta suklastotame liudijime, taip pat suklastoto liudijimo pastabose buvo išnaikintas įrašas apie tai, kad į 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. ¾ turėjo paveldėti A. Ž.. Taip pat aiškiai matyti, kad suklastojant buvo panaudotas suklastotas jo, kaip notaro antspaudas, parašas taip pat suklastotas. Apie tai, kad jo išduotas 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas suklastotas jis pranešė VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Šiaulių m. V notarų biuro notarei S. J., pas kurią jau buvo numatytas atlikti sandoris remiantis minėtu suklastotu paveldėjimo liudijimu. Iš notarės S. J., sužinojo, kad suklastotą paveldėjimo liudijimą jai pateikė pats J. V.. Pas jį dėl paveldėjimo pasiklausti J. V. buvo užėjęs keletą kartų, paaiškino, kiek jam priklauso, jis išėjo. Pas jį J. V. vaikščiojo vienas. Žino, kad jam valstybės buvo skirtas advokatas, buvo iškelta byla, po to ji lyg tai buvo nutraukta, kiek jis žino. J. V. jis nieko nepatarinėjo. A. Ž. po motinos mirties priklauso 3/8 dalys buto, esančio ( - ), 3/8 dalys buto, ( - ), ir ¾ dalys žemės sklypo ( - ). Paveldėjimo byloje nurodytos kainos pagal tuo metu galiojusias nekilnojamojo turto pardavimo kainas, jos paimamos iš VĮ Registrų centro duomenų ir apskaičiuojamos pagal tam tikrą formulę.

8Liudytoja S. J. teisme paaiškino, kad 2010-11-03 paaiškėjo, jog, tvirtinant 2010-10-05 butų mainų sutartį, viena iš sandorio šalių, tai yra J. V., jai pateikė suklastotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2010-10-05 ji patvirtino buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio J. V., į butą, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausančio V. R., mainų sutartį. J. V. pateikė visus reikiamus dokumentus šio sandorio patvirtinimui, tame tarpe ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastotas. Kad šis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas suklastotas, S. J. pranešė Šiaulių m. 1 notarų biuro notaras V. Ž., kuris išdavė minėtą liudijimą. J. V. jai sakė, kad po sutuoktinės mirties paveldėjo visą turtą. Ji nekilnojamojo turto registre patikrino, visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, turtas buvo be arešto, todėl nematė kliūčių sandoriui sudaryti. J. V. į biurą buvo atvykęs su B. B., kuri tik stebėjo sandorį, ji pamanė, kad tai moteris iš nekilnojamojo turto agentūros.

9Liudytoja V. R. teisme paaiškino, kad ji buvo vienintelė buto, esančio Saulės takas 3-41, Šiauliai, savininkė. Kadangi dėl buto išlaikymo atsirado didelė skola, su vyru nusprendė šį butą keisti į kitą. Pažįstama Dalia pasakė, kad turi pažįstamą, vardu Kęstas, kuris jiems surado butą, esantį Bielskio g. 10-3, Šiauliai. Kęstas pasakė, kad, susikeitus su šio buto savininku butais, būtų apmokėtos turimos skolos bei primokėta apie 5000 Lt. Ji sutiko daryti butų keitimą. Kas padėjo sutvarkyti dokumentus, reikalingus butų keitimui, ji neprisimena. Keitimo sutarties dieną pas notarę S. J. pamatė J. V.. Prisimena, kad, pasirašant butų keitimo sutarties dokumentus Šiaulių miesto 5 notaro biure dalyvavo ji su vyru G. R., J. V., moteris vardu Birutė bei notarė S. J.. Pasirašius keitimo sutarties dokumentus, J. V. jai pagal butų keitimo sutartį į rankas įteikė 5000 Lt priemoką. Butų keitimo sutarties dokumentų įforminimo metu jokių įtarimų, kad gali būti suklastoti kokie nors dokumentai, jai nekilo. Kad butas jo, jai pasakė pats J. V.. Kad buto, esančio Bielskio g. 10-3, Šiauliuose, nuosavybės dokumentai yra suklastoti, nieko nežinojo. Kas už jos butą susidariusią skolą padengė, ji nežino, tų pinigų nematė, jai buvo duota sumokėti tik skolą bendrijai.

10Liudytoja B. B. teisme paaiškino, kad jos pažįstama D. P. papasakojo, kad jos draugė V. R. turi bėdų ir skolų už butą Šiauliuose. Ji susitiko su V. R. ir ši papasakojo, kad nori keisti butą į kitą, tačiau nežinojo, kokių jai reikia dokumentų. Suprato, kad V. R. jau buvo bendravusi su buto, esančio Bielskio g. 10-3, Šiauliuose, savininku J. V.. Ji kartu su J. V. buvo nuėjusi pas notarą V. Ž., J. V. gavo kažkokius dokumentus, paveldėjimo liudijimą. Prisimena, kad notaras V. Ž. J. V. pasakė, kad turi susitarti su posūniu Živatkauskiu, taip pat pamena, kad notaras J. V. braižė ant lapo, kaip pavyzdį, kaip dalijamas turtas, suprato, kad J. V. paveldi ¾ buto, tai yra 75 procentus, o 25 procentai lieka posūniui. Notaras sakė, kad reikia tartis su A. Ž. dėl turto, bet J. V. nesutiko, sakė, kad su juo jau atsiskaityta. Po kurio laiko ji, V. R., J. V. susitiko pas notarę S. J., J. V. pasakė, kad susitvarkė visus dokumentus. Notarei jau buvo pristatyti dokumentai iš V. R. pusės. Visus dokumentus J. V. nešiojosi pats, jai jokių dokumentų nebuvo davęs. Kas užsakė sandorį ir pridavė dokumentus, ji nežinojo. J. V. sandorio dieną pas notarę nuvežė ji, tačiau jo nuosavybės dokumentų nematė. Buto mainų sandoris įvyko, viskas buvo tvarkoje, notarė S. J. patvirtino sandorį. Apie tai, kad J. V. pateiktas paveldėjimo liudijimas yra suklastotas, nežinojo. Skolas, išskyrus bendrijai, mokėjo ji, pinigus skoloms apmokėti jai davė J. V., kiek davė, ji neprisiminė,

11Liudytojas G. A. teisme nuo parodymų davimo atsisakė.

12Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad jis verčiasi nekilnojamu turtu. 2010 metų spalio pradžioje į jo įmone kreipėsi moteris vardu Birutė, kuri pasiūlė pirkti butą, esantį ( - ), už 55 000 Lt. Buto apžiūrą suorganizavo Birutė, butas priklausė J. V., jis neseniai buvo išsikeitęs butą su kitais žmonėmis. Kadangi buto kaina buvo prieinama, butą jis nupirko. Forminant pirkimą- pardavimą pas notarę S. J., atėjo buto savininkas J. V., jį tada pamatė pirmą kartą. Pas notarę buvo sudarytas sandoris, ten sumokėjo J. V. pinigus. Vėliau šį butą nupirko kiti žmonės. Kad prieš tai buvo padarytas sandoris su suklastotais dokumentais, jis nežinojo.

13Kaltinamojo J. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta ne tik nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų V. Ž., S. J., V. R., B. B., R. G. duotais parodymais, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtais teisiamojo posėdžio metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.):

14- Šiaulių miesto 5- ojo notarų biuro notarės S. J. pranešimu (I tomas, b.l. 8-9), iš kurio matyti, kad 2010-11-03 paaiškėjo, jog tvirtinant 2010-10-05 butų mainų sutartį viena iš sandorio šalių, t.y. J. V. jai pateikė suklastotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą;

15- 2010-10-05 mainų sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 5 notarų biuro notarės S. J. (I tomas, b.l. 10-15), iš kurios matyti, kad mainomas nekilnojamas daiktas, tai yra butas, esantis Bielskio g. 10-3, Šiauliuose, su daikto priklausiniu, kuris nuosavybės teise yra įregistruotas J. V. pagal 2004-12-17 pirkimo-pardavimo sutartį, Nr. VPI-4706, 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Nr. 408/1-10438, 2010-10-01 Registrų centro Šiaulių filialo išduotą pažymą Nr. 44-2962465 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre;

16- Šiaulių miesto 1- ojo notarų biuro notaro V. Ž. pranešimu (I tomas, b.l. 23-27), iš kurio matyti, kad jo 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas J. V., suklastotas pakeičiant dokumento turinį, notaro parašą ir antspaudą, pateiktas VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisių į daiktus įregistravimo;

17- pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (I tomas, b.l. 30-31), iš kurios matyti, kad daiktinės teisės į ¾ buto, esančio ( - ), su priklausiniu J. V. įregistravimo juridinis pagrindas yra 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 408/1-10438;

18- pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (I tomas, b.l. 32-33), iš kurios matyti, kad daiktinės teisės į butą, esantį ( - ), su priklausiniu J. V. įregistravimo juridinis pagrindas yra 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 408/1-10438;

19- pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (I tomas, b.l. 34-36), iš kurios matyti, kad daiktinės teisės į 0,1103 ha žemės sklypo, esančio ( - ), J. V. įregistravimo juridinis pagrindas yra 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 408/1-10438;

20- nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (I tomas, b.l. 38-39), iš kurio matyti, kad butas, esantis ( - ), pagal 2010-10-06 pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą pas notarę S. J. tarp J. V. ir V. R., nuosavybės teise priklausė J. V., po to buvo parduotas R. G. IĮ „Būsterna“, vėliau- A. V.;

21- 2011-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, b.l. 125), iš kurio matyti, kad liudytoja notarė S. J. tyrimui pateikė 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalą, registro Nr. 408/1-10438;

22- specialisto išvada 2011-07-21 Nr. 11Š-157 (11) (I tomas, b.l. 129-130), iš kurios matyti, kad tirti pateiktame 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime esantys du atspaudai ( - ), nėra atspausti notaro V. Ž. antspaudu, o yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, tai yra rašaliniu spausdintuvu;

23- specialisto išvada 2011-09-02 Nr. 11Š-158 (11) (I tomas, b.l. 132-133), iš kurios matyti, tyrimui pateiktame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime reg. Nr. 408/1-10438 šalia spaudo atspaudo abiejose pusėse pasirašė ne V. Ž., o kitas asmuo;

24- Valstybės įmonės „Registrų centro“ Šiaulių filialas pateikta J. V. prašymo Nr. 1902188, priimto 2010-09-23, kopija (I tomas, b.l. 136), iš kurios matyti, kad J. V. prašo įregistruoti daiktinę teisę į statinius: ( - ), prie prašymo pridėdamas 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą;

25- 2011-01-06 kratos protokolu (I tomas, b.l. 187-198), iš kurio matyti, kad kratos metu iš J. V. paimti dokumentai, kurie patvirtina, kad J. V. 2009-04-15 kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2009-04-17 sprendimu jai suteikta teisinė pagalba civilinėje byloje dėl buto, esančio ( - ), ir piniginio indėlio pripažinimo asmenine nuosavybe, paskirtas advokatas G. A., 2010-07-08 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž. dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, 2010-08-25 teisme buvo gautas ieškovo J. V. prašymas dėl bylos nutraukimo, nes minėtas klausimas gali būti išspręstas notaro tvarkant paveldėjimo klausimus, 2010-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi jo prašymas buvo patenkintas;

26- 2011-06-23 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštu dėl informacijos pateikimo (II tomas, b.l. 16-32), iš kurio matyti, kad 2009-04-15 J. V. pateikė prašymą ir jo prašymą pagrindžiančius dokumentus (metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl buto, esančio ( - ), ir piniginio indėlio pripažinimo asmenine nuosavybe, vėliau- civilinėje byloje dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pagalbą teikė advokatas G. A., kuris 2010-11-17 tarnybai atsiuntė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pabaigimo, nes J. V. paprašė nutraukti bylą ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu;

27- 2008-09-22 mirusios N. V. paveldėjimo bylos kopija, pateikta Šiaulių miesto I- ojo notarų biuro notaro V. Ž., iš kurios matyti, kad po N. V. mirties liko turtas- butas, esantis ( - ), kurį turėjo paveldėti J. V. ir A. Ž. atitinkamomis dalimis.

28Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Suklastojimas laikomas baigtu nuo atitinkamų pokyčių atsiradimo: dokumento turinio pakeitimo, melagingo turinio dokumento sukūrimo. Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas - netikro ar suklastoto dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento panaudojimas. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

29Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis J. V. suklastojo Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jį panaudojo, pateikdamas VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams bei Šiaulių miesto 5 notarų biuro notarei S. J.. Iš specialisto išvadų Nr. 11Š-157 (11) ir Nr. 11Š-158 (11) matyti, 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime esantys du antspaudai nėra atspausti notaro V. Ž. antspaudu, o yra išspausdinti rašaliniu spausdintuvu (I tomas, b.l. 129-130), o šalia spaudo atspaudo abiejose pusėse pasirašė ne notaras V. Ž., o kitas asmuo (I tomas, b.l. 132-133). Tai patvirtino teisme apklaustas liudytoju notaras V. Ž., kuris nurodė, kad J. V. pateiktame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime buvo suklastotas jo, kaip notaro, antspaudas ir parašas, be to, buvo pakeistas liudijimo turinys. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau duodamas paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad visus dokumentus tvarkė pats, visur vaikščiojo vienas pats, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą iš notaro V. Ž. atsiėmė jis pats, kokį dokumentą jam išdavė notaras V. Ž., tokį pateikė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams ir notarei S. J., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo niekam nebuvo davęs nei pažiūrėti, nei pačiupinėti, jo nematė ir liudytoja apklausta B. B., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visą laiką laikė pas save namuose, esančiuose ( - ), kur gyvena vienas, per tą laiką niekas pas jį į svečius nebuvo užėjęs. Jis tvirtino, kad pakeitimų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime jis nedarė ir nežino, kas tai padarė, apie padarytus pakeitimus nežinojo. Tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, o būtent liudytojo V. Ž. parodymui, iš kurių matyti, kad notaras pas jį atėjusiam tvarkytis paveldėjimo J. V. smulkiai išaiškino, kad jis neturi teisės paveldėti viso turto, likusio po žmonos mirties, nes yra dar kitas įpėdinis- jos sūnus A. Ž., nurodė, kokia dalis turto priklauso jam, kokia- A. Ž. ir pasiūlė tarpusavyje tartis. Tą aplinkybę patvirtino liudytoja B. B., kuri nurodė, kad pas notarą V. Ž. lydėjo J. V., kad notaras jam braižė ant popieriaus ir aiškiai nurodė, kokia dalis palikimo priklauso jam, o kokia- A. Ž.. Kaltinamojo teiginį, kad jis nežinojo ir nesuvokė, kad po sutuoktinės mirties likęs turtas- ( - ), ir santaupos priklauso ne tik jam, bet ir jo sutuoktinės sūnui A. Ž., paneigia tas faktas, kad jis kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl paveldėto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, jam buvo skirtas advokatas G. A., kuris paruošė dokumentus kreipimuisi į teismą. 2010-07-08 J. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame atsakovu buvo nurodytas būtent kitas įpėdinis- mirusios sutuoktinės sūnus A. Ž., dėl turto- buto, esančio ( - ), ir 3025 eurų indėlio, esančio mirusios N. V. banko sąskaitoje, pripažinimo asmenine nuosavybe (I tomas, b.l. 195). Tačiau vėliau ieškinio atsisakė, nurodydamas teismui, kad minėtas klausimas gali būti išspręstas notaro tvarkant paveldėjimo klausimus, nors notaras V. Ž. niekada to nežadėjo. J. V. prašymas 2010-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas (I tomas, b.l. 199), o nepraėjus nei mėnesiui- 2010-09-23 J. V. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams pateikė prašymą įregistruoti daiktines teises į statinius: butą, esantį ( - ), prie prašymo pridėdamas jau suklastotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (I tomas, b.l. 136), kurį vėliau panaudojo tvirtindamas 2010-10-05 butų mainų sutartį. Pažymėtina, kad J. V., žinodamas ir suvokdamas, kad visas turtas jam nepriklauso, o tik dalis, sąmoningai įregistravo nuosavybės teises į visą po N. V. mirties likusį turtą, sąmoningai išmainė visą butą, esantį ( - ), o ne jam tenkančią buto dalį. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotas 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas be J. V. valios būtų išėjęs iš jo žinios, kad jį būtų turėję, laikę, žiūrėję ar čiupinėję kiti asmenys, įskaitant ir liudytoją B. B.. Tokių asmenų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir pats kaltinamasis, todėl jo teiginiai, kad jis neklastojo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir nieko apie tai nežinojo, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė versija, kuri prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams, dėl ko teismas jais nesivadovauja. Nenustačius fakto, kad notaro V. Ž. išduotu 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalu disponavo kiti asmenys bei kad kiti asmenys būtų suinteresuoti šio liudijimo suklastojimu, duomenų visuma įrodo, kad J. V., įrašydamas duomenis, neatitinkančius tikrovę, ir ant dokumento išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdintuvo būdu notaro V. Ž. antspaudą ir suklastodamas notaro V. Ž. parašą, suklastojo Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jį pateikdamas VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams bei Šiaulių miesto 5 notarų biuro notarei S. J., panaudojo, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. LR BK 300 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, todėl laikoma baigta: suklastojus tikrą dokumentą (šiuo atveju- paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) – baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus (pakeitus turinį, suklastojus notaro parašą ir antspaudą), panaudojus žinomai suklastotą tikrą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą- nuo tokio dokumento paleidimo į teisinę apyvartą momento (pateikimo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams ir notarei S. J.). Taigi J. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., laikoma baigta.

30Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010).

31Nors kaltinamasis J. V. kaltu dėl apgaulės būdu pasisavinto didelės vertės svetimo turto neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta jo paties, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Iš pažymų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2962464 ir Nr. 44-2962465 (I tomas, b.l. 16-17, 18-19) matyti, kad J. V. 2010-09-23 13.45 val. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui pateikė suklastotą Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu 2010-10-01 jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į turtą: į butą, esančio ( - ), (1 t., b. l. 30-35). Iš Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduoto 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalo, pateikto notarės S. J., matyti, kad J. V. priklauso ne 1/2 , o 1/4 paveldėto turto (1 t., b. l. 125). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas notaras V. Ž. nurodė, kad A. Ž. priklausė paveldėti pagal įstatymą 3/8 dalys buto, esančio ( - ), tai sudarytų 24 675 Lt vertės, 3/8 dalys buto, esančio ( - ), tai sudarytų 16 898,25 Lt vertės, ir ¾ dalys žemės sklypo, esančio ( - ), tai sudarytų 18 750 Lt vertės, viso jam priklausyti turėtų 60 323,25 Lt vertės paveldimo turto. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjos argumentu, kad kaltinimo ribos yra nepagrįstai išplėstos, nes J. V. apgaule įgijo ne visą turtą už 135 862 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o tik tą dalį turto, kuri jam nebūtų tekusi paveldint turtą po sutuoktinės mirties, t.y. A. Ž. tenkančią dalį turto, o tai, pasak liudytojo V. Ž., sudaro 60 323,25 Lt vertės, todėl kaltinimo ribos mažintinos ir pripažintina, kad J. V. apgaule savo naudai įgijo turtą 60 323,25 Lt vertės, tačiau tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes viršija 250 MGL.

32Sukčiavimo sudėtis (BK 182 str. 1 d.) yra materiali, t.y. visuomet būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių. Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento- šiuo atveju- nuo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo momento. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. V. apgaule, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistams pateikdamas suklastotą tikrą dokumentą- Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, nors jam buvo išaiškinta ir jis žinojo, kad visas po sutuoktinės mirties likęs turtas jam nepriklauso. Tai reiškia, kad kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajam A. Ž. atsirado žala- jis neteko jam paveldėti pagal įstatymą priklausančio turto, kaltinamojo apgaulė sąlygojo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistų, o vėliau- ir notarės S. J. suklydimą ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp apgaulės ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl J. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 2 d., laikoma baigta.

33Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padaromos tik tiesiogine tyčia (BK 15 str.). J. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą- paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pakeisdamas dokumento tikrumą ir jo turinio teisingumą, suklastodamas notaro parašą ir antspaudą, ir panaudojo, paleisdamas į teisinę apyvartą, žinomai suklastotą tikrą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, suvokė, kad apgaule suklaidinęs VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistus ir notarę S. J. ir žalos padaręs A. Ž., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, numatė, kad dėl jį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam A. Ž. atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių, norėjo taip veikti, nurodydamas, kad viskas priklauso jam, nukentėjęs nenusipelno turto, savo dalį jau gavo, pragėrė, pralošė, todėl nieko negaus. J. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

34Kaltinamojo veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

35Skirdamas J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas: vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir vieną sunkų (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimus, veikos baigtos. J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. V. iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (II tomas, b.l. 106), 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., jam bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., nuosprendis įsiteisėjo 2012-03-20, yra senatvės pensininkas, neįgalus, jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis (II tomas, b.l. 92-93, III tomas, b.l. 33, 34), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II tomas, b.l. 94), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filiale Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (II tomas, b.l. 96, 97, 98), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (II tomas, b.l. 70-71), Centro policijos nuovados pranešime nurodyta, kad dėl J. V. netinkamo elgesio gautas vienas pareiškimas, jis nėra įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (II tomas, b.l. 100). Pažymėtina, kad J. V. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarytos iki 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl J. V. laikomas neteistu, tačiau kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl jam negali būti taikomas LR BK 55 straipsnis, kuris numato, kad asmeniui, teisiamam pirmą kartą už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Dėl tos pačios priežasties jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.), nes neatitinka įstatyme numatytų bausmės vykdymo atidėjimui taikomų sąlygų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti LR BK 62 str. 1 d. ar 2 d., nes jo pritaikymui nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų- byloje net nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. LR BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-1235/2008, 2K-435/2008, 2K-318/2011 ir kt.). Taigi, tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaltinamasis J. V. yra senatvės pensininkas, neįgalus, tačiau be neįgalumo pažymėjimo, net ir teismui pasiūlius, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių blogą sveikatos būklę, kaltės nepripažino visiškai, nesigailėjo, jo atžvilgiu nėra nustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vienas iš jo padarytų nusikaltimų yra tyčinis sunkus nusikaltimas, kuriuo pakenkta normaliai valstybės institucijų veiklai, pažeisti fizinio asmens- nukentėjusiojo teisėti interesai, dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, jis prarado didelės vertės turtą, todėl teismas mano, kad kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės, todėl nėra pagrindo taikyti ir LR BK 54 str. 3 d. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami ir anksčiau neteisti asmenys. Teismas taip pat negali J. V. atleisti nuo bausmės dėl ligos, nes jis nepateikė įrodymų- specialios gydytojų komisijos išduotos pažymos, kad serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, nors teismas jam siūlė tai padaryti. Pažymėtina, kad LR BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d. skyrus areštą, savo dydžiu mažesnį nei baudžiamajame įstatyme (BK 49 straipsnis) numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis, pagal 182 str. 2 d. skyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, arčiau minimumo. Kadangi kaltinamojo veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarytos vieninga tyčia ir tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis bausmių apėmimo būdu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme LR BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalyse numatyta tvarka.

36Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes ir negautos pajamos.

37Baudžiamojoje byloje A. Ž. pareiškė 100000 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad J. V. nusikalstamais veiksmais atėmė iš jo, kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, galimybę paveldėti mirusios motinos N. V. turtą, tuo padarydamas jam turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje A. Ž. paaiškino, kad jam po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą būtų priklausę ¾ dalys buto, esančio ( - ), todėl dėl minėto turto perleidimo jam padaryta 20000 Lt turtinės žalos, ½ dalis buto, esančio ( - ), tai sudaro 30000 Lt turtinės žalos, ir 0,1103 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kurį motina jam buvo pažadėjusi, tai sudaro 50000 Lt turtinės žalos, viso iš kaltinamojo prašė priteisti 100000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nustatydamas turto vertę rėmėsi 2009 m. kainomis, t.y. to laikotarpio kainomis, kai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis neteko turto, nes dabar nekilnojamojo turto kainos yra kritusios, tačiau nei kainas, nei jam priklausančio turto dalis patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas notaras V. Ž. nurodė visai kitas turto, tenkančio A. Ž. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, dalis, o būtent, kad jam nuo viso turto priklauso 3/8 dalys buto, esančio ( - ), 3/8 dalys buto, esančio ( - ), ir ¾ dalys 0,1103 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ir kad kainos apskaičiuojamos pagal specialią formulę, imant vertę iš VĮ Registrų centro duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų nei apie turto dalis, tenkančias A. Ž., nei apie jam tenkančio turto vertę, to negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos dėl turto vertės ir jam priklausančio turto dalių, į tai, kad dalis turto- butas, esantis ( - ), ir 0,1103 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), yra natūroje, t. y. iki šiol niekam nėra perleisti, todėl minėtų daiktų dalis gali būti realiai grąžinta nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. Ž. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

38Be to, dėl J. V. neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir motinos N. V. turto netekimo A. Ž. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo neteisingai apšmeižtas ir apkalbėtas, patyrė nepatogumus prieš artimus žmones, nes buvo sudaryta nuomonė, kad motina, kaip blogam sūnui, nepaliko jokio turto, todėl prašė priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgti į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes, atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką. Nukentėjęs A. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis su motina bendravo iki pat jos mirties, dažnai su ja susitikdavo, nes dėl J. V. nenoro jo matyti negalėjo jos lankyti namuose, ja rūpinosi, domėjosi jos sveikata, motinos netektis jam buvo labai skaudi, tačiau sužinojęs, kad po motinos mirties dėl J. V. nusikalstamų veikų padarymo dar ir neteko savo turto dalies, patyrė stresą, bet dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo. Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ir nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl nors J. V. nusikalstama veika buvo pažeista A. Ž. teisė į nuosavybę, jo teisėti interesai, tačiau jis taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. A. Ž. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. dvasinio pobūdžio pakenkimai- dvasiniai išgyvenimai, stresas, pažeminimas prieš kitus, kad jam, kaip blogam sūnui, motina nieko nepaliko, tačiau teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio sukrėtimai, nukentėjęs, kaip pats patvirtino teisiamajame posėdyje, į psichologus ar psichiatrus nesikreipė, vaistų nevartojo, stresas praėjo pats savaime, dėl to nesumažėjo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Kaltinamasis J. V. abu nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus pensininkas, neįgalus, jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jo pajamos nėra didelės- per mėnesį jis gauna apie 750 Lt senatvės pensiją ir apie 145 Lt socialinę išmoką dėl neįgalumo, yra ligotas, nemažai išleidžia gydytojams ir vaistams, tačiau turi nekilnojamojo turto, piniginių santaupų, todėl teismas mano, kad jo turtinė padėtis leidžia atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, nesukeliant kaltinamajam nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į turtinės žalos dydį, kuri yra didelė, nes viršija 250 MGL, į paties nukentėjusiojo elgesį, kuris, sužinojęs, kad paveldimo turto neliko, nieko nedarė, nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, nesikreipė į teismą su ieškiniais, kad susigrąžintų prarastą turtą, nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų J. V. nusikalstamus veiksmus, o laukė, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, net civilinį ieškinį pareiškė tik paskutiniame teisiamajame posėdyje, tai rodo jo didelį nerūpestingumą ir neatidumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjęs patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus prieš artimus žmones, tačiau tai truko neilgai, dėl patirto streso į medikus nesikreipė, vaistų sveikatai atstatyti nevartojo, patirto streso pasekmės nėra negrąžinamos, sveikatos sutrikimai truko trumpą laiką, tai netrukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (nesumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės), į tai, kad minėtas stresas, dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl J. V. kaltės, į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, neįgalus, jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis, gaunantis nedideles pajamas, bet turintis kito turto, į paties nukentėjusiojo pasyvų elgesį, jo abejingumą ir nerūpestingumą prarandamo turto atžvilgiu bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieškinį atmetant.

39Taip pat iš kaltinamojo J. V. valstybei priteistinos proceso išlaidos- 640 Lt A. Ž. baudžiamojoje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (LR BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.).

40Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-12-12 21.00 val. iki 2012-12-13 12.35 val. (II tomas, b.l. 85,87) bei pagal 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

412011-09-02 nutarimu J. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b.l. 76-78) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

42Laikinas nuosavybės teisių apribojimas:

  1. 2010-12-08 nutarimu laikinai apribotos A. V. nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), (I tomas, b.l. 43-44), 2011-06-06 nutarimu nuosavybės teisių apribojimas panaikintas (I tomas, b.l. 75-76).
  2. 2010-12-08 nutarimu laikinai apribotos V. R. nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), (I tomas, b.l. 45-46), 2011-06-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-06-08 (I tomas, b.l. 45-46), 2011-09-08 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-09-08 (I tomas, b.l. 94-95), po to tęsiamas nebuvo; 2010-12-13 nutarimu laikinai apribotos V. R. nuosavybės teises į pastatą, esantį ( - ), (I tomas, b.l. 49-50), 2011-06-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-06-13 (I tomas, b.l. 61-62) 2011-09-12 laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-09-13 (I tomas, b.l. 91-92), po to tęsiamas nebuvo.
  3. 2010-12-08 nutarimu laikinai apribotos J. V. nuosavybės teisės į turtą – butą, esantį ( - ), (I tomas, b.l. 51-52), 2011-06-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-06-08 (I tomas, b.l. 71-72), 2011-09-08 laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-09-08 (I tomas, b.l. 101-102), po to tęsiamas nebuvo; 2010-12-13 nutarimu laikinai apribotos J. V. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ), (I tomas, b.l. 53-54) 2011-06-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-06-13 (I tomas, b.l. 66-67), 2011-09-12 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-09-13 (I tomas, b.l. 104-105), po to tęsiamas nebuvo.

43Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: suklastotas 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir dokumentai, paimti iš J. V. kratos metu, (pridėti prie bylos pakete), nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

Nutarė

45J. V. pripažinti kaltu :

46- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

47- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

50Laisvės atėmimo bausmę J. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

51J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

52Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

53Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-12 21.00 val. iki 2012-12-13 12.35 val. bei pagal 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

54Civiliniam ieškovui A. Ž. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

55Civiliniam ieškovui A. Ž. iš kaltinamojo J. V. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

56Valstybei iš kaltinamojo J. V. priteisti 640 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų) proceso išlaidų (VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas- 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

57Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: suklastotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir dokumentus, paimtus iš J. V. kratos metu, (pridėti prie bylos pakete),- palikti saugoti byloje.

58Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. J. V., laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-09-23, tiksliai nenustatytą... 4. Be to, J. V., 2010-09-23, tiksliai nenustatytą valandą, suklastodamas... 5. Kaltinamasis J. V. teisme kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo... 6. Nukentėjusysis A. Ž. teisme paaiškino, kad yra mirusios N. V. sūnus. Motina... 7. Liudytojas V. Ž. teisme paaiškino, kad 2010-11-03 jis sužinojo, kad... 8. Liudytoja S. J. teisme paaiškino, kad 2010-11-03 paaiškėjo, jog, tvirtinant... 9. Liudytoja V. R. teisme paaiškino, kad ji buvo vienintelė buto, esančio... 10. Liudytoja B. B. teisme paaiškino, kad jos pažįstama D. P. papasakojo, kad... 11. Liudytojas G. A. teisme nuo parodymų davimo atsisakė.... 12. Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad jis verčiasi nekilnojamu turtu. 2010... 13. Kaltinamojo J. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas,... 14. - Šiaulių miesto 5- ojo notarų biuro notarės S. J. pranešimu (I tomas,... 15. - 2010-10-05 mainų sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 5 notarų biuro... 16. - Šiaulių miesto 1- ojo notarų biuro notaro V. Ž. pranešimu (I tomas, b.l.... 17. - pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių... 18. - pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių... 19. - pažyma iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių... 20. - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (I tomas, b.l.... 21. - 2011-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, b.l. 125), iš... 22. - specialisto išvada 2011-07-21 Nr. 11Š-157 (11) (I tomas, b.l. 129-130), iš... 23. - specialisto išvada 2011-09-02 Nr. 11Š-158 (11) (I tomas, b.l. 132-133), iš... 24. - Valstybės įmonės „Registrų centro“ Šiaulių filialas pateikta J. V.... 25. - 2011-01-06 kratos protokolu (I tomas, b.l. 187-198), iš kurio matyti, kad... 26. - 2011-06-23 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 27. - 2008-09-22 mirusios N. V. paveldėjimo bylos kopija, pateikta Šiaulių... 28. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. baudžiamoji... 29. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti,... 30. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam,... 31. Nors kaltinamasis J. V. kaltu dėl apgaulės būdu pasisavinto didelės vertės... 32. Sukčiavimo sudėtis (BK 182 str. 1 d.) yra materiali, t.y. visuomet būtina... 33. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padaromos tik... 34. Kaltinamojo veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarytos... 35. Skirdamas J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54... 36. Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl... 37. Baudžiamojoje byloje A. Ž. pareiškė 100000 Lt civilinį ieškinį dėl... 38. Be to, dėl J. V. neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir motinos N. V.... 39. Taip pat iš kaltinamojo J. V. valstybei priteistinos proceso išlaidos- 640 Lt... 40. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname... 41. 2011-09-02 nutarimu J. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis... 42. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas:
  1. 2010-12-08... 43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,... 45. J. V. pripažinti kaltu :... 46. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir... 47. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4... 50. Laisvės atėmimo bausmę J. V. paskirti atlikti pataisos namuose.... 51. J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 52. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. V. sulaikymo vykdant... 53. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo... 54. Civiliniam ieškovui A. Ž. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės... 55. Civiliniam ieškovui A. Ž. iš kaltinamojo J. V. priteisti 2000 Lt (du... 56. Valstybei iš kaltinamojo J. V. priteisti 640 Lt (šešis šimtus... 57. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 58. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...