Byla 1A-386-307/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nuteistiesiems D. B., R. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės, nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. B. pripažinta kalta ir nuteista:

4– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

5– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

8D. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

10– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

11– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

13Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

14Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. liepos 13 d.

15R. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

16Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotos piniginės lėšos – 7 095,69 Eur (24 500 Lt), rastos ir paimtos iš R. B. darbo vietoje esančio seifo, adresu ( - ), Vilniuje.

17Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R. p.“ bei subsidiariai iš R. B. ir D. B. priteista 34 586,13 Eur valstybei; iš UAB „Ro.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 41 608,83 Eur valstybei; iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 15 031,38 Eur valstybei; iš R. B., D. B. ir R. D. subsidiariai priteista 51 320,38 Eur valstybei (dėl buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „V. t. p.“ veiklos).

18Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti juridiniai asmenys UAB „Ro.“, UAB „R.“, UAB „R. p.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, R. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, o juridiniam asmeniui UAB „V. t. p.“ baudžiamoji byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

20I.

21Bylos esmė

221.

23R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininku grupe su R. D., t. y. R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė bendrovių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

241.1.

25D. B. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. būdama UAB „Ro.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. rugpjūčio 15 d., adresu ( - ), Vilniuje) vyriausiąja buhaltere, nuo 2006 m. birželio 14 d. būdama UAB „R. p.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), Vilniuje) vyriausiąja buhaltere ir akcininke, nuo 2007 m. liepos 1 d. būdama UAB „R.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 5 d., adresu ( - ), Vilniuje) vyriausiąja buhaltere ir nuo 2010 m. vasario 26 d. UAB „V. t. p.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. spalio 5 d., adresu ( - ), Vilniuje) vyriausiąja buhaltere, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdama vieninga tyčia, bendrininkų grupe su R. B., ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R. D., įgyvendindama R. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007 m. sausio 1 d. parengtą nusikalstamos veikos planą – nuslėpti vykdančių keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), veikdama bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, R. B. nurodymu, vykdė nurodytų bendrovių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o R. B. įgyvendindamas šį planą, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su D. B. ir R. D., tyčia organizavo apgaulingą nurodytų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, vadovavo bendrininkų grupės nariams D. B. ir R. D., kurie veikė bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.

261.2.

27R. B. vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir būdamas UAB „R.“(bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 5 d., adresu ( - ), Vilniuje) vieninteliu akcininku ir nuo 2007 m. liepos 1 d. direktoriumi; UAB „Ro.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. rugpjūčio 15 d., adresu ( - ), Vilniuje) vieninteliu akcininku ir nuo 1996 m. rugpjūčio 15 d. direktoriumi; UAB „R. p.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), Vilniuje), kurios penkiasdešimt procentų akcijų priklauso D. B., nuo 2006 m. sausio 12 d. direktoriumi; UAB „V. t. p.“ (bendrovės kodas ( - ), juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. spalio 5 d., adresu ( - ), Vilniuje), kurios vienintelė akcininkė nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. tapo R. D. (B.), o jis (R. B.) kartu su D. B. tapo bendrovės realiais valdytojais, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas suplanuotai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2009 m. rugpjūčio 5 d., sutarė su R. D., kad pastarasis tęs darbą UAB „V. t. p.“ direktoriaus pareigose.

281.3.

29R. B. organizuodamas nurodytų bendrovių veiklą bei veikdamas vieninga tyčia su D. B. ir R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą bei siekdami, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė pirmiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“ (planus), kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau nei 190,57 Eur (658 Lt) per mėnesį; UAB ,,Ro.“ 2007 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį; UAB ,,R. p.“ ne mažiau nei 173,77 Eur (600 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį; UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., ne mažiau nei 189,12 Eur (653 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 198,10 Eur (684 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 199,26 Eur (688 Lt) per mėnesį.

301.4.

31R. B. siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo vadovaujamų bendrovių finansus, nurodė UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba šių bendrovių apskaitą tvarkančiai D. B. į biurą, esantį ( - ), Vilniuje, jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms, o dirbantiems UAB „V. t. p.“ taksi vairuotojams per direktorių R. D., nurodė grynuosius pinigus perduoti asmeniškai R. D. arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (kurioms ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

321.5.

33Vykdydami R. B. nurodymą, taksi vairuotojai dirbantys nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“, taip pat vykdydami R. D. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje arba buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ (planus) bendrą ne mažesnę sumą nei 757 079,47 Eur (2 614 044 Lt), kurią sudarė: UAB „R.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 54 350,67 Eur (187 662 Lt) (2007 metais – 26 267,38 Eur (90 696 Lt), 2008 metais – 18 980,24 Eur (65 535 Lt), 2009 metais – 8 798,37 Eur (30 379 Lt), 2010 metais – 304,97 Eur (1 053 Lt); UAB „Ro.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 295 651,36 Eur (1 020 825 Lt) (2007 metais – 60 153,21 Eur (207 697 Lt), 2008 metais – 65 200,71 Eur (225 125 Lt), 2009 metais – 49 099,28 Eur (169 530 Lt), 2010 metais – 59 411,20 Eur (205 135 Lt), 2011 metais – 213 338 Lt (61 786,95 Eur (213 338 Lt); UAB ,,R. p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 145 206,79 Eur (501 370 Lt) (2007 metais – 38 458,64 Eur (132 790 Lt), 2008 metais – 24 123,90 Eur (83 295 Lt), 2009 metais – 25 072,41 Eur (86 570 Lt), 2010 metais – 14 437 56 Eur (49 850 Lt), 2011 metais – 43 114,28 Eur (148 865 Lt); UAB „V. t. p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 261 870,66 Eur (904 187 Lt) (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 9 474,92 Eur (32 715 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį –10 888,26 Eur (37 595 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 11 364,98 Eur (39 241 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 7 487,83 Eur (25 854 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 8 608,09 Eur (29 722 Lt), 2010 metais – 103 898,57 Eur (358 741 Lt), 2011 metais – 110 148 Eur (380 319 Lt).

341.6.

35R. B. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“ (planas), D. B. ir R. D. nurodė likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaityti bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. D. B. veikdama kartu su R. B. ir R. D., įgyvendindama nusikalstamą sumanymą ir žinodama, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“ (planas), R. B. nurodymu, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų – dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasiliko sau kaip darbo užmokestį, ir bendrai bendrovių buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų – grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovėse dirbusiems vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis: UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 45 338,86 Eur (156 546 Lt) pajamų (2007 metais – 19 906,16 Eur (68 732 Lt), 2008 metais – 18 408,25 Eur (63 560 Lt), 2009 metais – 6 795,35 Eur (23 463 Lt), 2010 metais – 229,09 Eur (791 Lt); UAB „Ro.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų (2007 metais – 3 318,47 Eur (11 458 Lt), 2008 metais – 5 194,91 Eur (17 937 Lt), 2009 metais – 8 173,08 Eur (28 220 Lt), 2010 metais – 7 738,07 Eur (26 718 Lt), 2011 metais – 6 790,43 Eur (23 446 Lt); UAB „R. p.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 60 576,05 Eur (209 157 Lt) pajamų (2007 metais – 15 114,80 Eur (52 187 Lt), 2008 metais – 11 944,22 Eur (41 241 Lt), 2009 metais – 9 125,64 Eur (31 509 Lt), 2010 metais – 6 902,51 Eur (23 833 Lt), 2011 metais – 17 489,28 Eur (60 387 Lt); UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 100 690,16 Eur (347 663 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 3 981 Eur (13 747 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 4 149,67 Eur (14 328 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 4 527,34 Eur (15 632 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 3 832,83 Eur (13 234 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 3 712,35 Eur (12 818 Lt), 2010 metais – 38 513,09 Eur (132 978 Lt) ir 2011 metais – 41 973,47 Eur (144 926 Lt), kurios sudaro viso ne mažiau nei 237 821,19 Eur (821 149 Lt).

361.7.

37R. B. veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą ir, kuris veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, kartu su buhalterinę apskaitą nurodytose bendrovėse tvarkančia D. B., kuri veikdama vieninga tyčia kartu su R. B., turinčiu teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ ir R. D., turinčiu teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „V. t. p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą, veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais bei būdami atsakingais už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. D. B. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuslėpti realiai iš UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, ir nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas bei suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, tyčia klastojo finansinius dokumentus – kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ (planą) arba šių pajamų visiškai neįtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitą, bei juos pasirašė.

381.8.

39Tokiu būdu į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 23 102,41 Eur (79 768 Lt) pajamų (2007 metais – 15 848 Eur (54 720 Lt), 2008 metais – 4 485,92 Eur (15 489 Lt), 2009 metais – 4 754,40 Eur (6 416 Lt), 2010 metais – 910,27 Eur (3 143 Lt); į UAB „Ro.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 133 409,12 Eur (460 653 Lt) pajamų (2007 metais – 37 422,38 Eur (129 212 Lt), 2008 metais – 28 478,05 Eur (98 478,05 Lt), 2009 metais – 18 127,61 Eur (62 591 Lt), 2010 metais – 28 561,17 Eur (98 616 Lt), 2011 metais – 20 819,34 Eur (71 885 Lt); į UAB „R. p.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 91 702,97 Eur (316 692 Lt) pajamų (2007 metais – 28 855,71 Eur (99 633 Lt), 2008 metais – 15 644,70 Eur (54 018 Lt), 2009 metais – 14 272,47 Eur (49 280 Lt), 2010 metais – 34 004 Lt (9 848,24 Eur (34 004 Lt), 2011 metais – 23 775,20 Eur (82 091 Lt).

401.9.

41R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R. D., siekdami nuslėpti realiai iš UAB „V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas, R. B. asmeniškai ar per D. B., nurodė R. D. tyčia nefiksuoti finansinių operacijų UAB „V. t. p.“ buhalterinėje apskaitoje. R. D. vykdydamas realių valdytojų nurodymą, UAB „V. t. p.“ apskaitą iki 2010 m. vasario 26 d. tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodė parengti kasos pajamų orderius pagal R. B. ar D. B. arba jo (R. D.), pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašyti į kasos pajamų orderius mažesnę grynų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ (planą) arba šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, bei juos pasirašyti. Tokiu būdu, į UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 130 779,08 Eur (451 554 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 5 070,38 Eur (17 507 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 5 056,19 Eur (17 458 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 5 848 Eur (20 192 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 2 106,41 Eur (7 273 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 4 030,93 Eur (13 918 Lt), 2010 metais – 50 238,36 Eur (173 463 Lt), 2011 metais – 58 428,81 Eur (201 743 Lt).

421.10.

43UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ iš viso buhalterinėje apskaitoje tyčia neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su nurodytų bendrovių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudaro ne mažiau kaip 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt) pajamų.

441.11.

45R. B. ir D. B. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, o D. B. išmokėjo, R. B. nurodymu, ofise, adresu ( - ), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį darbuotojams, dirbusiems nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukiant šių išlaidų į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą, kurios sudarė viso ne mažiau nei 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt): UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt) pajamų; UAB ,,Ro.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų; UAB ,,R. p.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) pajamų; UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) pajamų.

461.12.

47R. B. būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, su D. B., žinodamas, kad jo vadovaujamų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose bei žinodamas, jog yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, o D. B. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia su R. B. ir R. D., žinodama, kad nurodytų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tvarkydama UAB „R.“, UAB „Ro.“ UAB „R. p.“ bei nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą, tyčia į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

481.13.

49R. B. ir D. B. būdami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R. D., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, R. B. nurodžius R. D. į UAB „V. t. p.“ darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, o R. D. vykdant D. B. ar R. B. nurodymus, bei žinant, kad UAB „V. t. p.“ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, ir žinant, jog jis (R. D.) yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, vykdydamas R. B. nurodymą, nurodė UAB „V. t. p.“ iki 2010 m. vasario 26 d. buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

501.14.

51D. B. ir apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), jų darbo laikotarpiu minėtose taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse, parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. ir R. D. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po to D. B. ir M. K. (Pilūtė) apskaitė bendrovių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

521.15.

53Dėl šių R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,R.“, UAB „Ro.“, UAB ,,R. p.“, ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB ,,V. t. p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“; 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ bei 4 dalies nuostata, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ nuostatas; 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus bei 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

541.16.

55Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatą, kad „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei šių taisyklių 41 punkto nuostatą, kad „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“.

561.17.

57Pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“.

581.18.

59Pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalį, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 straipsnį, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 straipsnį, kad „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“.

601.19.

61Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už mokestinius 2007 metus, 2008 metus, 2009 metus, 2010 metus, 2011 metus bei UAB „V. t. p.“ – už mokestinius 2009 metus, 2010 metus, 2011 metus.

622.

63R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių, R. B. davė nurodymą įrašyti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, o nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. t. p.“ pajamas, pelną, turtą, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

642.1.

65R. B. būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 28 straipsnį, atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, veikdamas vieninga tyčia su apskaitą tvarkančia D. B., kuri pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, per tęstinį laikotarpį iš anksto žinodami, kad R. B. vadovaujamų bendrovių veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, atliko šiuos veiksmus:

662.2.

67D. B. parengė UAB „R.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.“ pažeidė: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (toliau – ir PVM arba Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, neapskaičiavo gautų pajamų nuo 100 257,18 Eur (346 168 Lt), jų nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 11 010,48 Eur (38 017 Lt) pardavimo PVM; Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (toliau – ir GPM arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6 442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 550,63 Eur (5 354 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (toliau – ir VSDĮ arba Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6 442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo VSD įmokų viso 2 188,95 Eur (7 558 Lt); Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo (toliau – ir SDĮ arba Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymas) (Nr. I-1343) (2009 m. vasario 19 d. įstatymo redakcija Nr. XI-183) 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Nr. I-1336) (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo nauja redakcija Nr. IX-2535) 7 straipsnio 1 dalį, nes nuo darbuotojams 2009 metais buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 3 375 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 58,79 Eur (203 Lt) PSD; Lietuvos Respublikos Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (toliau – ir GFĮ arba Garantinio fondo įstatymo) (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, ir už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 22 245 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (38 Lt) garantinio fondo įmokų; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (toliau – ir PMĮ arba Pelno mokesčio įstatymas) (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 47 888 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 2 121,18 Eur (7 324 Lt) pelno mokesčio; Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo (toliau – ir LSDĮ arba Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas) 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, nes neapskaičiavo, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 metus, bei nedeklaravo ir nesumokėjo 337,99 Eur (1 167 Lt) (38 898 x 3 / 100) socialinio mokesčio;

682.3.

69D. B. parengė UAB „Ro.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (FR0600); metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204); Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ro.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį, ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Ro.“ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 104 447,12 Eur (360 635 Lt) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 23 865,27 Eur (82 402 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 401,70 Eur (18 651 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2007 metais – 3 318,47 Eur (11 458 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2008 metais – 5 194,91 Eur (17 937 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2009 metais – 8 173,08 Eur (28 220 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 metais – 7 738,07 Eur (26 718 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 metais – 6 790,43 Eur (23 446 Lt) išmokėtų A klasės išmokų; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neišskaičiavo ir į VSDF fondo biudžetą nesumokėjo iš viso 12 001,27 Eur (41 438 Lt) VSD įmokų; 2000 m. rugsėjo 12 d. GF įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 34,75 Eur (120 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 86 405,53 Eur (298 341 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 11 613,47 Eur (40 099 Lt) pelno mokesčio; Laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, nes neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 metus bei nedeklaravo ir nesumokėjo 693,64 Eur (2 395 Lt) (79 818 x 3 / 100) socialinio mokesčio;

702.4.

71D. B. parengė UAB „R. p.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204); Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608); Socialinio mokesčio deklaracijas (KIT702) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R. p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R. p.“ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju nuo 205 782,84 Eur (710 527 Lt) gautų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 20 208,24 Eur (69 775 Lt) pardavimo PVM; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2009 metais – 695,09 Eur (2 400 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 metais – 1 911,49 Eur (6 600 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 metais – 1 868,05 Eur (6 450 Lt) išmokėtų A klasės išmokų; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo (Nr. IX-2535) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 7 straipsnio 1 dalies (įstatymas galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.), nes nuo neapskaityto 4 474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 1 788,98 Eur (6 177 Lt); Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 4 474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (15 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 85 770,97 Eur (296 150 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 13 534,52 Eur (46 732 Lt) pelno mokesčio; Laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, nes už 2007 metus nedeklaravo (forma KIT702) ir nesumokėjo 839,03 Eur (2 897 Lt) (96 558 x 3 / 100) socialinio mokesčio.

722.5.

73R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, R. B. asmeniškai ar per D. B., UAB „V. t. p.“ direktoriui R. D., kuris pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 28 straipsnį, atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, nurodė parengti UAB „V. t. p.“ deklaracijas pagal R. B. ar D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t. p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį. R. D. vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus ir žinodamas, kad UAB „V. t. p.“ veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) nurodė parengti UAB „V. t. p.“ deklaracijas ir, kuriai parengus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., D. B. parengus UAB „V. t. p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „V. t. p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį ir pasirašius, R. D. nurodytus dokumentus pasirašė taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti M. K. (Pilūtė) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei apskaitą tvarkanti D. B. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) ir deklaracijas (FR0572, FR0573, PLN204, FR0600) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., elektroniniu būdu pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Vilnius taksi plius“ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 27 362,43 Eur (94 477 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. VA-75) 23 punktą, 37 punktą, 39 punktą, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo išmokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 5 184,64 Eur (17 901,53 Lt) GPM; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 12 769,33 Eur (44 089,94 Lt) VSD ir PSD įmokų; Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 31,91 Eur (110,17 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 130 779,08 Eur (451 554 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 13 238,24 Eur (45 709 Lt) pelno mokesčio.

742.6.

75Tokiais veiksmais R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., R. B. davus nurodymą D. B. ir R. D. įrašyti, o D. B. įrašius į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną ir turtą, R. B. davė nurodymą jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, nurodytais laikotarpiais neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 165 011,77 Eur (569 752,64 Lt), iš jų 12 136,97 Eur (41 906,53 Lt) GPM, 82 446,42 Eur (284 671 Lt) PVM, 40 507,41 Eur (139 864 Lt) pelno mokesčio, 82,01 Eur (283,17 Lt) įmokų į GF, 1 031,63 Eur (3 562 Lt) socialinio draudimo įmokų, 28 807,33 Eur (99 465,94 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo.

763.

77R. B. ir D. B. buvo kaltinami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) tuo, kad veikdami vieninga tyčia, siekdami nuslėpti ir įteisinti savo pačių ir kito asmens pinigus bei jų šaltinį, žinodami, jog pinigai įgyti nusikalstamu būdu, dalį pinigų panaudojo sudarydami sandorius, o kitą pinigų dalį naudojo bendrovių ūkinėje veikloje.

783.1.

79R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami vieninga tyčia, būdami UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamų veikų rezultatą – ne mažiau nei 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt), gautų sąmoningai apgaulingai tvarkant nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą, įrašant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelną ir turtą bei tokiu būdu apgaule išvengdami savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dalį, t. y. ne mažiau kaip 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt) grynųjų pinigų naudojo UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ ūkinėje veikloje – išmokėdami, biure, adresu ( - ), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt); taip pat nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R. B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje; taip pat pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / Grūdų g. 11, Vilniuje, už 107 159,41 Eur (370 000 Lt), kurių ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų.

803.2.

81Tokiu būdu, R. B. ir D. B. sudarydami sandorius ir panaudodami pinigus bendrovių ūkinėje veikloje, įteisino dalį pinigų, įgytų iš nusikalstamos veikos.

82II.

83Apeliacinių skundų argumentai

844.

85Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė (toliau – ir prokurorė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. ir D. B. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

864.1.

87R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

884.2.

89D. B. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir D. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

904.3.

91Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. B. ir D. B. iš nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas – 55 830 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

924.4.

93Apeliaciniame skunde prokurorė cituoja skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas išteisino R. B. ir D. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

944.5.

95BK 216 straipsnyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) buvo nustatyta, kad baudžiamas tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Be to, kaltininkas atlikdamas šiuos alternatyvius veiksmus suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu ir siekia taip veikti. Tuo tarpu, konstatuojant objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012; Nr. 2K-251/2014; Nr. 2K-384-648/2016; Nr. 2K-304-895/2018 ir kt.).

964.6.

97Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. B. būdamas UAB „Ro.“, UAB „R.“, UAB „R. p.“ akcininku ir direktoriumi, atsakingu už šių bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimą, o D. B. eidama šių bendrovių ir UAB „V. t. p.“ vyr. buhalterės pareigas, būdama UAB „R.“ akcininke bei atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat tiek R. B., tiek D. B. būdami bendrovės „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, žinojo, kad pirmiau nurodytose bendrovėse taksi vairuotojais dirbusių asmenų uždirbti pinigai, ne visi buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, o piniginės lėšos, kurios galimai buvo gaunamos už nuomojamus automobilius, visiškai nebuvo pajamuojamos. Be to, šias nustatytas aplinkybes parodymų metu patvirtino tiek patys nuteistieji R. B., D. B., R. D., tiek liudytojais apklausti bendrovėse dirbę taksi vairuotojai bei buhalterės A. S. ir M. K. (P.). Todėl apeliantės vertinimu, R. B. ir D. B. žinojo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., piniginės lėšos – 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt) buvo gautos nusikalstamu būdu, nes patys sąmoningai apgaulingai organizavo ir tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitą.

984.7.

99Skunde nurodoma, kad priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. B. ir D. B. nepanaudojo visų nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų tik bendrovių veikloje. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. ir D. B. siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę, dalį šių lėšų įteisino (legalizavo) atlikdami įvairias finansines operacijas bei sudarydami sandorius. Iš bankų pateiktų duomenų matyti, kad R. B. ir D. B. tiek į savo asmenines, tiek į dukters R. B. banko sąskaitas įnešdavo bei išimdavo grynuosius pinigus, kurių dalį panaudojo transporto priemonių įsigijimui (t. y. ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt); žemės sklypo su jame esančiu pastatu įsigijimui (t. y. ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt); 2011 metais suteikė paskolas fiziniams asmenims.

1004.8.

101Prokurorė pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė įvertinusi R. B. ir D. B. pirmosios instancijos teisme pateiktus papildomus dokumentus, sumažino nesumokėtą Gyventojų pajamų mokesčio sumą ir nustatė, jog R. ir D. B. už tiriamąjį laikotarpį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, nedeklaravo 246 053 Eur (849 573,38 Lt) kitų pajamų, todėl nesumokėjo 55 830 Eur (192 770 Lt) gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šie papildomai pateikti duomenys apie teisėtai gautas pajamas, prieštarauja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose esantiems duomenims, kuriuos R. B. ir D. B. teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2003–2011 metus. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad šie R. B. ir D. B. veiksmai patvirtina jų siekį dirbtinai pagrįsti nusikalstamu būdu įgytų pajamų teisėtumą.

1024.9.

103Prokurorės vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. ir D. B. veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

1045.

105Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą jam nutraukti.

1065.1.

107Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, atmetė gynybos prašymus dėl papildomo įrodymų tyrimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1085.2.

109Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog R. D. vykdydamas jo (apelianto) ir D. B. nurodymus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą. Apelianto vertinimu, šią konstatuotą aplinkybę paneigia ir paties R. D. 2012 m. birželio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. vykusių apklausų metu duoti parodymai. Be to, R. D. UAB „V. t. p.“ vadovavo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl bendrovė dirbo pagal nustatytą tvarką ir tuomet, kai bendrovės akcininkais 2009 metais tapo R. B. ir D. B., nes akcininkai nesikišo į bendrovės valdymą bei nekeitė darbo sąlygų ir tvarkos.

1105.3.

111Nuteistojo R. B. vertinimu tai, kad būdamas UAB „V. t. p.“ akcininku bendravo su R. D., nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog tokiu būdu koordinavo bendrovės veiklą. Pažymi, kad UAB „V. t. p.“ finansinė padėtis buvo labai sunki, todėl jis (R. B.) kartu su sutuoktine D. B. tapę šios bendrovės akcininkais nuomojo savo automobilius, davė kompiuterį bei suteikė patalpas, o nuo 2010 m. vasario 26 d. D. B. perėmė buhalterijos tvarkymą. Be to, R. D. dirbo jo (R. B.) vadovaujamose UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ pavaduotoju.

1125.4.

113Skunde apeliantas kritikuoja liudytojos M. K. (P.) dirbusios UAB „V. t. p.“ buhaltere parodymus, kurių metu ji tvirtino, kad R. B. buvo nurodęs kokios informacijos neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą bei pajamuoti kartą į mėnesį ir tik tiek, kiek reikia atlyginimų išmokėjimui. Pažymi, kad šios liudytojos parodymai yra nelogiški, nes UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams buvo nustatytas fiksuotas mėnesinis plano mokestis, kurio surinkimą kontroliavo R. D.. Be to, M. K. (P.) bendrovėje vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 metų, t. y. iki akcininkų pasikeitimo, ir tuo laikotarpiu taip pat pajamavo mažesnes sumas nei buvo nurodytos R. D. neoficialioje buhalterijoje (užrašuose).

1145.5.

115Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais nustatė, jog UAB „V. t. p.“ vairuotojai pildydavo kelionių lapus, tačiau faktinis darbo laikas juose neatspindėjo bei kiekvieną dieną kelionės lapų į buhalteriją pristatyti nereikėjo, taip pat realiai negaudavo ir atlyginimo. Tačiau apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „V. t. p.“ tokia tvarka buhalterijoje vyravo iki vyr. buhalterės D. B. paskyrimo.

1165.6.

117Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P. (I. P.), N. K., R. V., I. B., J. D., J. A. (Y. A.), M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J. (J. J.), I. B., A. B., A. S. parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra nuoseklūs bei patikimi, tačiau apelianto vertinimu, priešingai, šių liudytojų parodymai tiek nurodant mokesčių plano dydžius, tiek šių mokesčių perdavimo aplinkybes, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, atkreipia dėmesį, kad liudytojo I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes liudytojas proceso metu mirė.

1185.7.

119Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog specialisto Česlovo Maculevičiaus pateiktos išvados negali būti tinkamu įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje, nes tyrimo metu neįvertino visų duomenų. Nuteistojo vertinimu, teismas neteisingai vertino specialisto Česlovo Maculevičiaus paaiškinimus, duotus teisiamajame posėdyje. Pažymi, kad specialistas paaiškino, jog tyrimo metu vertino ne bendrovių finansinę būklę, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadas, kurios ekonomiškai nepagrįstos, nes buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti norminiai aktai reglamentuojantys tokių išvadų surašymą. Tuo tarpu, tyrimo metu specialistas Česlovas Maculevičius nesirėmė pateikta Sodros, VĮ Registrų centro informacija bei bendrovių finansine atskaitomybe tik todėl, kad ši informacija nebuvo susijusi su tyrimo objektu.

1205.8.

121Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių atlikti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos, taip pat R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-išlaidų patikrinimai, akivaizdžiai, prieštarauja specialisto (auditoriaus) Česlovo Maculevičiaus pateiktoms išvadomis. Tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių pateiktos išvados yra tik sąlyginės, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tačiau šių prieštaravimų nepašalino ir papildomų tyrimų nepaskyrė.

1225.9.

123Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, atlikusios bendrovių patikrinimus, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog atlikti skaičiavimai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu liudytojų (vairuotojų) parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“, o ne pagal bendrovės buhalterinius dokumentus. Be to, specialistė Rita Prieskienienė atlikusi UAB „R.“ patikrinimą, paaiškinimų metu pripažino, kad išvada gali būti neteisinga, nes tyrimo metu neįtraukė duomenų apie darbuotojų atostogas, nebuvo tyrimui pateikta ir bendrovės kolektyvinė sutartis.

1245.10.

125Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-išlaidų patikrinimą, teisiamajame posėdyje taip pat pripažino padarytas skaičiavimo klaidas ir pateikė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimus dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-30 patikslinimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis šiais specialistės paaiškinimais ir juos vertinti kaip patikslintą specialisto išvadą, nes šie paaiškinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieštarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu (Nr. V-388).

1265.11.

127Nuteistasis R. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus ir paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams.

1285.12.

129Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naują civilinį ieškinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje ir pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad šis civilinis ieškinys pirmosios instancijos teisme negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

1305.13.

131Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos.

1326.

133Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą jai nutraukti.

1346.1.

135Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, atmetė gynybos prašymus dėl papildomo įrodymų tyrimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1366.2.

137Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog R. D. vykdydamas jos (apeliantės) ir R. B. nurodymus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą. Apeliantės vertinimu, šią konstatuotą aplinkybę paneigia ir paties R. D. 2012 m. birželio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. vykusių apklausų metu duoti parodymai. Be to, R. D. UAB „V. t. p.“ vadovavo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl bendrovė dirbo pagal nustatytą tvarką ir tuomet, kai bendrovės akcininkais 2009 metais tapo R. B. ir D. B., nes akcininkai nesikišo į bendrovės valdymą bei nekeitė darbo sąlygų ir tvarkos. Pažymi ir tai, kad ji (apeliantė) iš UAB „V. t. p.“ vairuotojų pinigų niekada nerinko.

1386.3.

139Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „V. t. p.“ finansinė padėtis buvo labai sunki, todėl ji (D. B.) kartu su sutuoktiniu R. B. tapę šios bendrovės akcininkais nuomojo automobilius, davė kompiuterį bei suteikė patalpas, o nuo 2010 m. vasario 26 d. ji (D. B.) perėmė tvarkyti buhalteriją, nes pastebėjo, kad bendrovėje pilnu etatu dirbančių vairuotojų atnešamos pajamos (960 Lt), nepadengia net jų pačių darbo užmokesčio dydžio.

1406.4.

141Skunde apeliantė kritikuoja liudytojos M. K. (Pilūtės) dirbusios UAB „V. t. p.“ buhaltere parodymus, kurių metu tvirtino, kad R. B. buvo nurodęs kokios informacijos neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą bei pajamuoti kartą į mėnesį ir tik tiek, kiek reikia atlyginimų išmokėjimui. Pažymi, kad šios liudytojos parodymai yra nelogiški, nes UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams buvo nustatytas fiksuotas mėnesinis plano mokestis, kurio surinkimą kontroliavo R. D.. Be to, M. K. (Pilūtė) bendrovėje vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 metų, t. y. iki akcininkų pasikeitimo, ir tuo laikotarpiu taip pat pajamavo mažesnes sumas nei buvo nurodytos R. D. neoficialioje buhalterijoje (užrašuose). Tuo tarpu, kai ji (apeliantė) pradėjo dirbti buhaltere, UAB „V. t. p.“ tapo pelninga bei grąžino skolas kreditoriams.

1426.5.

143Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais nustatė, jog UAB „V. t. p.“ vairuotojai pildydavo kelionių lapus, tačiau faktinis darbo laikas juose neatspindėjo bei kiekvieną dieną kelionės lapų į buhalteriją pristatyti nereikėjo, taip pat realiai negaudavo ir atlyginimo. Tačiau apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „V. t. p.“ tokia tvarka buhalterijoje vyravo iki jos paskyrimo vyr. buhaltere.

1446.6.

145Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P., N. K., R. V., I. B., J. D., J. A., M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J., I. B., A. B., A. S. parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra nuoseklūs bei patikimi, tačiau apeliantės vertinimu, priešingai, šių liudytojų parodymai tiek nurodant mokesčių plano dydžius, tiek šių mokesčių perdavimo aplinkybes, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, atkreipia dėmesį, kad liudytojo I. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes liudytojas proceso metu mirė.

1466.7.

147Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog specialisto Česlovo Maculevičiaus pateiktos išvados negali būti tinkamu įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje, nes tyrimo metu neįvertino visų duomenų. Nuteistosios vertinimu, teismas neteisingai vertino specialisto Česlovo Maculevičiaus paaiškinimus, duotus teisiamajame posėdyje. Pažymi, kad specialistas paaiškino, jog tyrimo metu vertino ne bendrovių finansinę būklę, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadas, kurios ekonomiškai nepagrįstos, nes buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti norminiai aktai, reglamentuojantys tokių išvadų surašymą. Tuo tarpu, tyrimo metu specialistas Česlovas Maculevičius nesirėmė pateikta Sodros, VĮ Registrų centro informacija bei bendrovių finansine atskaitomybe tik todėl, kad ši informacija nebuvo susijusi su tyrimo objektu.

1486.8.

149Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių atlikti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos, taip pat R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-išlaidų patikrinimai, akivaizdžiai prieštarauja specialisto (auditoriaus) Česlovo Maculevičiaus pateiktoms išvadomis. Tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių pateiktos išvados yra tik sąlyginės, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tačiau šių prieštaravimų nepašalino ir papildomų tyrimų nepaskyrė.

1506.9.

151Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, atlikusios bendrovių patikrinimus, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog atlikti skaičiavimai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu liudytojų (vairuotojų) parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“, o ne pagal bendrovės buhalterinius dokumentus. Be to, specialistė Rita Prieskienienė, atlikusi UAB „R.“ patikrinimą, paaiškinimų metu pripažino, kad išvada gali būti neteisinga, nes tyrimo metu neįtraukė duomenų apie darbuotojų atostogas, nebuvo tyrimui pateikta ir bendrovės kolektyvinė sutartis.

1526.10.

153Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-išlaidų patikrinimą, teisiamajame posėdyje taip pat pripažino padarytas skaičiavimo klaidas ir pateikė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimus dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-30 patikslinimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis šiais specialistės paaiškinimais ir juos vertinti kaip patikslintą specialisto išvadą, nes šie paaiškinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieštarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu (Nr. V-388).

1546.11.

155Nuteistoji D. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus ir paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams.

1566.12.

157Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naują civilinį ieškinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje ir pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad šis civilinis ieškinys pirmosios instancijos teisme negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

1586.13.

159Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos.

1607.

161Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės skundą atmesti, prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

162III.

163Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1648.

165Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės bei nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniai skunda atmetami.

166Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį

1679.

168Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino nuteistojo R. D., liudytojų ir VMI specialistų parodymuose, taip pat VMI specialistų pateiktose sąlyginėse išvadose esančių prieštaravimų ir abejonių, nepagrįstai atmetė gynybos prašymus dėl specialių žinių reikalaujančių tyrimų atlikimo, t. y. nuteistiesiems pateiktame kaltinime nurodytų įmonių finansinės veiklos ekspertizės, todėl pažeidė apeliantų teises į sąžiningą ir objektyvų bylos nagrinėjimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė per griežtas bausmes ir nepagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nei įrodymų vertinimo nei įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų nuteistųjų apeliacinių argumentai iš esmės sutampa, dėl jų bus pasisakoma bendrai.

16910.

170R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininku grupe su R. D., t. y. R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė bendrovių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,R.“, UAB „Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB ,,V. t. p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeistos 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 41 punktų nuostatos, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio nuostatos, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais ir UAB „V. t. p.“ 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.

17111.

172R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių, R. B. davė nurodymą įrašyti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, o nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. t. p.“ pajamas, pelną, turtą, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms.

17312.

174Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. D., tiek byloje apklaustų liudytojų ir specialistų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų R. B. ir D. B. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai bei motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo, duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

17513.

176Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad R. D. apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą vykdydamas R. B. ir D. B. nurodymus. Apklausiamas teisme nuteistasis R. B. teigė, kad į UAB „V. t. p.“ veiklą nesikišo, jokių nurodymų niekam šioje įmonėje nedavė. Apklausiama teisme nuteistoji D. B. taip pat teigė, kad į šios įmonės veiklą nesikišo, taip pat parodė, kad jie su vyru prieš įsigydami UAB „V. t. p.“ prašė, kad R. D., ėjęs šios įmonės direktoriaus pareigas, nuramintų joje dirbusius vairuotojus, jog darbo sąlygos jiems nesikeis, viskas bus kaip buvę, o visą minėtos įmonės buhalteriją tvarkė M.K. P. ir R. D..

17714.

178Priešingai apeliantų teiginiams, aplinkybes, jog UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitą R. D. organizavo apgaulingai, veikdamas bendrai su apeliantais, patvirtina nuoseklūs nuteistojo R. D., liudytojų M. K. (P.), A. S., J. A., A. K., Ž. M., V. D. parodymai, o iš dalies ir nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu, o nuteistosios D. B. – teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

17915.

180Apklausiamas teisme nuteistasis R. D. parodė, kad UAB „V. t. p.“ akcininke buvo R. ir D. B. dukra R. B., tačiau realiai šios įmonės veiklą koordinavo R. B. ir D. B.. Prieš pasikeičiant akcininkams jis (R. D.), buvo informuotas buvusių akcininkų, kad įmonėje buvusi tvarka nesikeis, tiesiog pasikeis bendrovės buveinė, tokią informaciją jis ir pateikė UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams. Dalis jų pasiliko, dalis išėjo iš darbo. Kai bendrovės buveinė persikėlė adresu ( - ), Vilnius, susitikimo su akcininke nebuvo. Tačiau buvo organizuotas jo susitikimas su R. B., D. B. ir M. K. (P.). Susitikimo metu R. B. paklausė, kokios darbo ir apmokėjimo sąlygos buvo nustatytos įmonėje dirbusiems taksi vairuotojams, kokie mokesčiai, todėl jis (R. D.) jam šią informaciją suteikė. R. D. parodė, kad tiems vairuotojams, kurie dirbo su įmonės automobiliais, nuo 2009 metų iki 2011 metų plano dydis nesikeitė. Tie, kurie dirbdavo su nuosavomis transporto priemonėmis, turėdavo atnešti apie 650 Lt į mėnesį. Pasibaigus mėnesiui su savo transportu dirbantis taksi vairuotojas atvažiuodavo į įmonės buveinę ir pinigus atiduodavo prie langelio sėdinčiai A. S.. Būdavo ir nepatikimų vairuotojų, kurie piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jiems tekdavo pinigus atnešti dažniau. Jis (R. D.) tiksliai nežino, kaip buvo įforminami iš vairuotojų gauti pinigai. Žino, kad būdavo parengtas lapas į kurį vairuotojas įrašydavo vardą, pavardę, šaukinį ir pasirašydavo. Naktį dirbantys vairuotojai atvažiuodavo ir palikdavo pinigus prie langelio dispečerėms, kurios pildydavo kažkokius lapelius. O kaip toliau būdavo sutvarkoma buhalterija jis nežino. Buhaltere dirbusi M. K. (P.) darydavo lentelę, kurią galimai atiduodavo R. B. arba D. B.. Lentelėje būdavo vairuotojų vardas, pavardė, šaukinys, pinigų suma, kurią priduoda ir skola. Einant kitam mėnesiui jis (R. D.) jau žinodavo, kad tam tikras vairuotojas turi atnešti ne 650 Lt, o 750 Lt, vadinasi, skolingas 100 Lt, todėl imdavosi papildomų veiksmų, kad pinigus toks vairuotojas pristatytų laiku. Per jo darbo laiką nė karto nebuvo taip, kad 100 proc. būtų įvykdytas plano įsipareigojimas, viršytas taip pat nebuvo, nes buvo nustatyta konkreti suma. Darbo užmokesčio taksi vairuotojams niekas nemokėjo, tačiau vairuotojai pasirašydavo, kad jį gavo. Jis (R. D.) asmeniškai gaudavo darbo užmokestį. Kai pradėjo dirbti pas R. B., „ant popieriaus“ gaudavo 2 000 Lt, tačiau R. B. oficialų atlyginimą jam sumažino iki minimumo, o likusią dalį sumokėdavo „vokelyje“. Atlyginimą iš pradžių apie pusę metų mokėjo M. K. (P.), vėliau – D. B.. Nežino, kas užpildydavo deklaracijas, tikriausiai M. K. (P.) arba D. B., tačiau šiose deklaracijose jis (R. D.) pasirašydavo aklai, nes nelabai jas suprasdavo. Buhalterinio išsilavinimo jis neturi, kompiuteriu nedirba. R. B. nebuvo UAB „V. t. p.“ darbuotojas tačiau duodavo jam (R. D.) nurodymus darbo klausimais. Po akcininkų pasikeitimo UAB „V. t. p.“ buveinė persikėlė adresu ( - ), Vilniuje, kur veikė ir kitos R. B. ir D. B. valdytos įmonės. Su R. B. ir D. B. jie susitikdavo ir pasikalbėdavo, spręsdavo įvairius klausimus, nes pastarieji gyveno netoliese. Jis su R. B. kažkurį laiką dirbo viename kabinete, todėl girdėdavo, kokius nurodymus pastarasis duodavo vairuotojams. (t. 45, b. l. 74–83).

18116.

182Apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. birželio 26 d, R. D. taip pat parodė, kad pasikeitus akcininkams visus nurodymus jam duodavo R. B., kuris sakydavo kas, kiek ir kada jam (R. D.) turi atnešti pinigų, UAB „V. t. p.“ realiai vadovavo R. ir D. B. (t. 27, b. l. 8–11). Apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. birželio 28 d. parodė kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ šeimininkais buvo R. B. ir jo žmona. Susirinkimų R. B. neorganizuodavo, tačiau jis kartais paklausdavo, kaip sekasi dirbti, be to, iš esmės apie visą šios įmonė veiklą ir surenkamas „arendas“ žinojo D. B., kuri tapo šios įmonės buhaltere (t. 27, b. l. 14–19). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. D. dar kartą patvirtino, kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ valdytojais buvo R. B. ir D. B.. Jis (R. D.) supažindino R. B. su UAB „V. t. p.“ pirmiau galiojusia tvarka ir pastarasis liepė jam tęsti tokį darbo organizavimą. D. B. jam (R. D.) nurodymų praktiškai neduodavo (t. 27, b. l. 27–30). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 7 d. R. D. taip pat tvirtino, kad nepamena tiksliai, tačiau arba su R. B., arba su D. B. buvo aptartos pinigų sumos („planas (arenda)“), kurias taksi vairuotojai turėjo įnešti į bendrovės kasą. Sumos dydis priklausė nuo to, kokiu etatu (visu, puse, trečdaliu) ir įmonės ar savo automobiliu dirbo taksi vairuotojas. Kandidatui į vairuotojus jis (R. D.) tik perduodavo R. B. ir D. B. nustatytus reikalavimus bei vėliau juos vykdydamas minėtų nustatytų sumų jis (R. D.) reikalaudavo iš vairuotojų. Visus dokumentus bendrovėje po akcininkų pasikeitimo iš pradžių paruošdavo buhalterė M. K. (P.), o vėliau jos pareigas perėmusi D. B.. Jis (R. D.) tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentus (t. 27, b. l. 50-52). Taigi, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis R. D. nuosekliai parodė, kad UAB „V. t. p.“ tikraisiais valdytojais buvo R. B. ir D. B.. Būtent jie nustatydavo „plano“ mokestį, o D. B. parengdavo buhalterinius dokumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų nuteistojo R. D. parodymų visumą neturi pagrindo spręsti, kad jie yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog R. D. organizavo apgaulingą UAB „V. t. p.“ buhalterinės apskaitos tavrkymą vykdydamas R. B. ir D. B. nurodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Juo labiau, kad pirmiau aptarti nuteistojo R. D. parodymai iš dalies patvirtinami liudytojos M. K. (P.), A. S., J. A., A. K., Ž. M., V. D. parodymais.

18317.

184Liudytoja M. K. (P.) parodė, kad pasikeitus UAB „V. t. p.“ savininkams, pinigus iš vairuotojų rinkdavo dispečerės bei D. B., nors tuo metu ji įmonėje oficialiai įdarbinta nebuvo. Pagrindinius duomenis buhalterinei apskaitai sutvarkyti pateikdavo D. B. ir R. B.. Būtent jie jai, per R. D., buvo pasakę, kad kartą per mėnesį būtina įforminti tokias pajamas, kurios reikalingos algų išmokėjimui. Apie atlyginimo jai sumažinimą pranešė R. D., kuris jai pasakė, kad D. B. ir R. B. manymu, jų (liudytojos ir R. D.) oficialūs atlyginimai yra per dideli, todėl juos reikia sumažinti. R. B. ir D. B. nebuvo oficialiais akcininkais, tačiau R. D. su jais bendravo, jie visi trys tardavosi (t. 44, b. l. 52–59). Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad pinigus iš vairuotojų rinko D. bei R. B., R. D. ir dispečeriai. Visus buhalterinius dokumentus jai tekdavo tvarkyti pagal D. ir R. B. pateiktus duomenis ir jų nurodymus (t. 8, b. l. 49–53).

18518.

186Liudytoja A. S. parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį įsidarbino UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterio padėjėja. Dirbo puse etato. Jos funkcijos buvo vairuotojų kelionės lapų surinkimas, apskaita, atsiskaitymų priežiūra, kuro kvitų surinkimas ir taksi vairuotojų atnešamų pinigų surinkimas bei apskaita. Vairuotojai atsiskaitydavo už darbą taip, kaip būdavo numatyta jų darbo sutartyse. Atsiskaitymo sumos buvo nevienodos. Jie turėdavo atsiskaityti vieną kartą per savaitę. Buvo parengiamas atviras lapas, kuriame atiduodami pinigus pasirašydavo taksi vairuotojai. Pinigus ji paimdavo per langelį. Kai ji įsidarbino, M. P. jau nebedirbo. UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ buvo skirtingi direktoriai, atitinkamai R. D. ir R. B.. Vieni taksi vairuotojai dirbo UAB „V. t. p.“, kiti UAB „Ro.“. Per išeigines pinigus vairuotojai palikdavo dispečerėms, bet tai buvo labai retas atvejis, nebent jeigu jie nesugebėdavo atvežti pinigų darbo dienomis. Ji pinigus atiduodavo direktoriui R. B. arba vyr. buhalterei D. B.. Jeigu jų nebūdavo, pinigus perduodavo R. D.. Pinigų gavimą įformindavo atskirame lape, jame buvo atspausdinta vardas, pavardė, įrašoma pinigų suma ir vairuotojo parašas. Kasos orderio ji neišrašydavo. Tolesnio pinigų likimo nežino, kasos nevedė. Atlyginimą gaudavo oficialiai ir „vokelyje“. Ir UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ atlyginimą mokėjo vyr. buhalterė D. B.. Būdavo, jog su R. D., R. B. ir D. B. kartu spręsdavo iškilusias problemas (t. 44, b. l. 60–63). Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat parodė, kad mokesčio dydį kiekvienas vairuotojas aptardavo su R. B., nors tokių pokalbių metu galėjo dalyvauti ir UAB „V. t. p.“ direktorius R. D.. (t. 8 t., b. l. 160–163).

18719.

188Liudytojas J. A. parodė, kad po įmonių susijungimo jis dirbo UAB „V. t. p.“, kiek jis žino, šios įmonės savininkas buvo R. B.. Jis tai suprato, nes R. D. dėl klientų skundų jį (liudytoją) siųsdavo aiškintis pas R. B., kuris dažniausiai taikydavo sankcijas. „Plano“ mokestį jis (liudytojas) iš pradžių nešė R. D., bet buvo atvejų kai nešdavo ir R. B.. D. B. taip pat priimdavo pinigus. R. B. įsigijus UAB „V. t. p.“ naujos tvarkos ar naujų reikalavimų nebuvo, dokumentuose jis tik pasirašydavo, kad gavo atlyginimą, buvo griežtesnė darbo disciplina (t. 44, b. l. 69–72). Liudytojas V. D., dirbęs UAB „V. t. p.“ taksi vairuotoju taip pat parodė, kad dirbdamas įmonėje, kurios vadovu buvo R. D., kilusias problemas spręsdavo su juo ir su R. B. (t. 44, b. l. 103–105).

18920.

190Liudytoja A. K. parodė, kad dirbo UAB „V. t. p.“ operatore, vėliau įmonę nupirko nauji savininkai, kas tiksliai nežino, bet persikėlus dirbti į naują, ofisą adresu ( - ), Vilniuje, jai buvo pasakyta, kad naujasis įmonės direktorius yra R. B.. R. D. iš pradžių liko įmonės direktoriumi, tačiau jai teko klausyti tiek vieno, tiek kito direktoriaus nurodymų (t. 44, b. l. 82–83). Liudytoja Ž. M. parodė, kad dirbo dispečere UAB „V. t. p.“. Naujaisiais įmonės savininkais tapo R. B. ir D. B.. Direktoriumi liko R. D., tačiau nurodymus galėjo duoti ir jis ir R. B. (t. 44, b. l. 85–86).

19121.

192Taigi, pirmiau aptarti R. D. ir liudytojų parodymai visiškai paneigia apeliantų tvirtinimą kad visą UAB „V. t. p.“ veiklą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą savo nuožiūra organizavo R. D., o jie į jo darbą nesikišo, jokių nurodymų jam nedavė. Netikėti šių asmenų parodymais nėra teisinio pagrindo, nes jie nuoseklūs, pakankami išsamūs ir vieni kitus papildo. Taip pat nenustatyta, jog pirmiau nurodyti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar siekia apkalbėti R. B. ir D. B.. Juo labiau kad apklausiama teisme D. B. nepaneigė, jog abu su vyru, prieš įsigydami UAB „V. t. p.“, R. D. buvo informuoti apie ten nusistovėjusią „darbo tvarką“, tačiau patys davė jam nurodymą nuraminti taksi vairuotojus, tikindami, jog minėta tvarka nesikeis, t. y. iš esmės davė nurodymą ir toliau buhalterinę apskaitą tvarkyti apgaulingai. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad visus reikalus UAB „V. t. p.“ tvarkė direktorius R. D., kuris buvo atsakingas už taksi vairuotojų priėmimą ir atleidimą, už taip vadinamo „plano“ mokesčio surinkimą iš taksi vairuotojų. „Plano“ mokesčio dydį, kiek jam žinoma, šios bendrovės direktorius R. D. suderindavo su jo žmona D. B., dirbančia toje įmonėje vyr. buhaltere (t. 26, b. l. 31–37). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. B. taip pat parodė, kad asmeniškai buvo susitikusi su UAB „V. t. p.“ buhaltere M. P. ir paprašė pateikti informaciją apie įmonės veiklą ir atlyginimus. Preliminari informacija buvo gauta iš direktoriaus R. D., kuris jai paaiškino, kad taksi vairuotojai atneša pinigus, kad atlyginimai jiems nėra mokami. Tą pačią informaciją patvirtino ir buhalterė M. K.(P.). Taksi vairuotojų atnešamos sumos buvo įvardintos ir direktoriaus, ir buhalterės. Iš buhalterės M. K.(P.) sužinojo, kad buvę įmonės akcininkai nustatė didelius įmonei priklausančių automobilių nuomos mokesčius, kurie oficialiai buvo apskaičiuojami įmonės buhalterijoje. Pasikeitus UAB „V. t. p.“ priklausiusių automobilių savininkui, t. y. juo tapus R. B., ji paprašė buhalterės M. K.(P.) taksi vairuotojams nustatyto mokesčio nekeisti, o buhalterijoje apskaičiuoti tik tą dalį sumos, kuri priklauso iš vairuotojo įmonei (fiksuotą mokestį), t. y. pritaikyti kitose R. B. ir jai (D. B.) priklausančiose įmonėse naudojamą skaičiavimo sistemą. UAB „V. t. p.“ dispečeriai gavo mažesnius atlyginimus, nei dispečeriai dirbantys kitose R. B. ir jai (D. B.) priklausančiose įmonėse. UAB „V. t. p.“ direktoriaus ir buhalterės atlyginimai buvo gan dideli. Ji (D. B.) paprašė, kad buhalterė M. K.(P.) ir direktorius R. D. susimažintų savo oficialius atlyginimus, bei pasiūlė jiems ir dispečeriams kaip priedą pasiimti pinigus, kurie pasilieka įmonės kasoje iš vairuotojams priskaičiuotų, bet neišmokėtų atlyginimų (t. 26, b. l. 135–146). Taigi, iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad šie jų parodymai sutampa su nuteistojo R. D. duotais parodymais ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantai, nors ir nebuvo UAB „V. t. p.“ akcininkais, šią įmonę valdė bei koordinavo jos veiklą, taip pat ir buhalterinės apskaitos tvarkymą.

19322.

194Apeliaciniame skunde nuteistieji pagrįstai nurodo, kad nuteistasis R. D. UAB „V. t. p.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (5 pastraipa, 70 psl.) nevisiškai tiksliai nurodyta, kad šios įmonės direktoriumi jis tapo nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kita vertus, ši aplinkybė nėra esminė, nes bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog veikdamas bendrininkų grupe R. B. nurodymus dėl apgaulingos apskaitos organizavimo ir tvarkymo jis vykdė laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Faktas, jog UAB „V. t. p.“ valdant kitiems akcininkams, iki ją įgijo R. B., šios įmonės buhalterinė apskaita galimai taip pat buvo organizuojama ir tvarkoma apgaulingai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat ši aplinkybė savaime neatleidžia apeliantų nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nesivadovavo UAB „V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. nustatytais buhalterinės apskaitos trūkumais, šis laikotarpis nuteistiesiems inkriminuotas nebuvo. Pirmiau nurodyta aplinkybė taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, jog po akcininkų pasikeitimo UAB „V. t. p.“ apgaulingą apskaitą savo iniciatyva tvarkė R. D.. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad kitose R. B. ir D. B. valdytose taksi paslaugas teikusiose įmonėse UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ dar nuo 2007 metų pradžios buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Iš R. D., M. K. (P.) parodymų matyti, jog buvę UAB „V. t. p.“ akcininkai su naujaisiais įmonės savininkais aptarė, jog UAB „V. t. p.“ nusistovėjusi tvarka nebus keičiama, taigi, šios įmonės, kurią įgijo dukros R. B. vardu, apgaulingo apskaitos tvarkymo tęstinumas buvo R. B. ir D. B. tikslas. Tai rodo ir vėlesni jų veiksmai – R. B., R. D. supažindintas su UAB „V. t. p.“ veiklos principais, o D. B., kuri kontroliavo buhalterės M. K. (P.) darbą ir vėliau pati tapo įmonės vyr. buhaltere, įmonės veiklos gairių iš esmės nekeitė, o toliau tęsė nusikalstamus veiksmus neapskaitydami visų UAB „V. t. p.“ gaunamų pajamų. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog R. D. ir R. B. kažkurį laiką dirbo viename kabinete. D. B. UAB „V. t. p.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą koordinavo buhaltere dar dirbant M. K. (P.), o pastarajai išėjus iš darbo, pati ėmėsi tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl nelogiška, jog R. B. ir D. B. nebuvo žinomi R. D. atliekami veiksmai ir, kad jie nevykdė jo darbo kontrolės, o naujai įsigytos įmonės, kuri turėjo kreditorinių įsipareigojimų R. B., visišką valdymą patikėjo tik specialų vidurinį išsilavinimą turėjusiam R. D..

19523.

196Apeliantai teigia, jog apygardos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad R. B. parodė, jog „plano“ mokesčio dydį UAB „V. t. p.“ bendrovės direktorius R. D. suderindavo su jo žmona D. B., dirbančia tos įmonės vyr. buhaltere, supainiojo faktus. Anot apeliantų, R. D. dirbo antraeilėse pareigose R. B. vadovaujamose įmonėse UAB „Ro.“, vėliau UAB „R. p.“, o R. B. nurodymų kaip UAB „V. t. p.“ direktorius tikrai nevykdė, D. B. iš R. D. gaudavo informaciją, kokias sumas turėdavo atnešti vairuotojai ir kokias atnešdavo. Tačiau šie apeliantų argumentai prieštarauja pirmiau aptartiems jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kita vertus, visų apklausų metu nuteistasis R. D. nuosekliai tvirtino, kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ valdytojais buvo R. B. ir D. B.. R. B. duodavo jam nurodymus darbo klausimais, D. B. tvarkė buhalterinę apskaitą. Be to, apibūdindamas savo kaip UAB „Ro.“, vėliau UAB „R. p.“ direktoriaus pavaduotojo darbines pareigas jis parodė, kad niekada šioms įmonėms nevadovavo ir vairuotojų darbo neorganizavo, nesigilino ir nežinojo kiek pinigų šioms įmonėms uždirba vairuotojai. Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. D. parodymus, supainiojo faktus.

19724.

198Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad konstatuojant susitarimo veikti kartu bendrumą nėra būtina nustatyti, kad visi asmenys veikdami kartu būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Asmuo veikiantis kartu su kitais bendrininkais, taip pat nebūtinai realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet gali realizuoti tik jų dalį. Todėl esant bendram veikimui ir bendrai tyčiai, visi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog R. B., D. B. ir R. D. (kaip UAB „V. t. p.“ direktoriaus) veikė bendrininkų grupe ir jų bendras tikslas buvo išvengti turtinės prievolės sąžiningai sumokėti į valstybės biudžetą UAB „V. t. p.“ priklausančius mokėti mokesčius, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

19925.

200Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinių skundų teiginius, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P., N. K., R. V., I. B., J. D., J. A., M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J., I. B., A. B., A. S. parodymai yra neaiškūs, nenuoseklūs ir nepatikimi. Visi pirmiau išvardinti liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriose nurodė, kad jiems dirbant R. B. ir D. B. valdomose įmonėse egzistavo tvarka, pagal kurią, nepriklausomai nuo gautų pajamų už suteiktas taksi paslaugas, vairuotojai privalėjo mokėti įmonei „arendą“, kurią sudarė grynieji pinigai arba grynieji pinigai ir čekiai, o likusios piniginės lėšos, kurias uždirbdavo taksi vairuotojai, pastariesiems likdavo kaip atlyginimas, kuris įmonėje vairuotojams realiai nebuvo mokamas, o tik atvaizduojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, dispečerėms, buhalterėms ir daliai kitų darbuotojų dalis atlyginimo buvo sumokama neoficialiai. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji R. B. ir D. B. byloje nustatytų faktų apie „arendos“ rinkimą įmonėse ir neoficialių atlyginimų mokėjimą daliai darbuotojų taip pat neneigė. Iš bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. B. taip pat patvirtino, kad taksi bendrovių „Ro.“, „R. p.“ ir „R.“ kiekvienam vairuotojui laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas plano mokestis, kurio dydis apytikriai buvo nuo 400 Lt iki 1 200 Lt per mėnesį. Mokesčio suma ilgainiui buvo didinama (t. 26, b. l. 41-45). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. B. neatsiminė tikslios 2007–2010 metais mokamos „arendos“ sumos, tačiau ji teigė, kad taksi vairuotojams, kurie dirbo su R. B. priklausančiais automobiliais ši suma buvo apie 1 200 Lt (t. 26, b. l. 125–127). Sutiktina, jog liudytojų parodymuose yra smulkių neatitikimų dėl „plano“ dydžio, jo rinkimo tvarkos, tačiau šie neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių visų minėtų liudytojų parodymus reikėtų pripažinti nepatikimais ir juos atmesti.

20126.

202Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 4 dalimi nebuvo perskaityti liudytojo I. K. parodymai, nes šis liudytojas yra miręs. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų nuosprendyje neišdėstė, taigi, jais nesivadovavo spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu šie parodymai buvo ištirti garsinant baudžiamosios bylos medžiagą (t. 46, b. l. 24–35).

20327.

204Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

20528.

206Nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padariniai nustatyti 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43 (t. 16, b. l. 56–70), 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvada dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4 (t. 17, b. l. 4–44), 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34 (t. 15, b. l. 1–17), 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvada dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 (t. 13, b. l. 6–23). Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos specialistės, kurios atliko UAB „V. t. p.“, UAB „R.“ ir UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, t. y. Birutė Maciulevičienė, Regina Norvidė, Rita Prėskienienė. Visos šios specialistės savo išvadas patvirtino. Iš teisme duotų specialisčių paaiškinimų bei pirmiau nurodytų specialistų išvadų turinio matyti, jog atliekant minėtų bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus ir apskaičiuojant bendrovių nuslėptus ir į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius, buvo iš dalies remiamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų, kurių dalis buvo apklausta ir teisme, dirbusių šių įmonių taksi vairuotojais, dispečerėmis, buhalterėmis, parodymais dėl mokamo „arendos“ dydžio, jo apskaičiavimo, darbo užmokesčio išmokėjimo specifikos (tik pasirašydavo dokumentus, tačiau atlyginimo negaudavo arba dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai), darbo laiko apskaitos ir kitų aplinkybių. Be to, specialistės, atlikdamos tyrimus, vertino bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, gretino juos su VĮ Registrų centrui teikiama informacija, iš Sodros (nedraudiminiai laikotarpiai buvo išimti ir skaičiuota pagal „Sodrai“ parodytą darbo laiką), VĮ Regitros, VMI informacinių bazių apie įmones gautais duomenimis. Atlikus sugretinimus specialistės nustatė, kad bendrovių iš taksi paslaugų gautų pajamų dydis kaltime nurodytais laikotarpiais buvo gerokai didesnis, nei bendrovės apskaitė savo apskaitoje ir deklaravo Vilniaus apskrities VMI. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje padarė pagrįstas išvadas, kad, UAB „V. t. p.“, UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB ,,R. p.“ į apskaitą neįtraukus visų gautų pajamų, buvo nesumokėtos specialistų išvadose apskaičiuotos mokesčių sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad UAB „V. t. p.“ atveju tyrimo laikotarpis apėmė laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31., nors R. B. vardu apeliantai šią įmonę įgijo tik 2009 m. rugpjūčio 5 d., nesumokėtus mokesčius už neaktualų laikotarpį pirmosios instancijos teismas pašalino.

20729.

208Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad specialisčių atlikti mokesčių skaičiavimai, nurodyti 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 buvo sąlyginiai, tačiau, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiksliau jų apskaičiuoti iš esmės neįmanoma dėl ilgo nuteistiesiems inkriminuotų veikų laikotarpio ir dėl to, kad taksi vairuotojų gauti pinigai, dispečerėms ir kitiems įmonių darbuotojams mokėti atlyginimai „vokeliuose“ niekur fiksuoti nebuvo. Be to, iš pirmiau nurodytų specialistų išvadų turinio ir jas pateikusių specialisčių paaiškinimų matyti, kad, atliekant tyrimus ir apskaičiuojant valstybei nesumokėtų mokesčių dydį, skaičiavimai buvo atlikti įmonių, taigi ir apeliantų naudai, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų vairuotojų mokamos „arendos“ dydis buvo skaičiuotas kaip vairuotojų, vairavusių nuosavus automobilius, nes jų plano mokestis buvo mažesnis, pajamomis nepripažintos sumos, kurias vairuotojai išleisdavo automobilių remontui ir t. t.

20930.

210Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pateikiant pirmiau nurodytas specialistų išvadas nevertinta VĮ Regitra informacija apie įmonėms priklausiusius automobilius, neįvertintos įmonėse galiojusios kolektyvinės sutartys, neįtraukti duomenys apie darbuotojų atostogas. Tačiau visos teisme apklaustos specialistės paaiškino, jog kolektyvinė sutartis yra įmonės vidaus dokumentas, kuris negali įtakoti įstatymais nustatytos įmonėje gaunamų pajamų apskaitymo tvarkos. Be to, iš 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvados dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvados dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvados dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvados dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 turinio bei teisme apklaustų specialisčių paaiškinimų matyti, jog atliekant šiuos tyrimus, priešingai nei teigia apeliantai, buvo vadovautasi šių įmonių Sodrai teiktais duomenimis (teikiama informacija apie nedraudiminius laikotarpius, suteiktas neapmokamas atostogas), taip pat įmonėse buvusiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuose nustatyta tvarka buvo įforminamos darbuotojų atostogos.

21131.

212Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis minėtomis specialistų išvadomis kaip patikimais įrodymais, nes jose nurodomos bendrovių UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sąlyginiais skaičiavimais, todėl šios išvados tėra tik prielaidos. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019) kurioje konstatuota, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Todėl specialistas tyrime vien pagal buhalterinius duomenis ir iš duomenų bazių gautą informaciją negalėdamas nustatyti dalies aplinkybių, pavyzdžiui, bendrovės gaunamų pajamų ir priklausančių mokėti mokesčių sumos dydžio, joms nustatyti gali pasitelkti liudytojų parodymus. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019 taip pat pažymėta, kad specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokia specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.

21332.

214Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ištyrė liudytojų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ darbuotojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų išvadas ir jų priedus, jas pateikusių specialisčių paaiškinimus, kitą bylos medžiagą ir visapusiškai juos įvertino. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai vadovavosi specialisčių išvadomis, kurios paremtos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais. Nors specialistų išvadose pateiktos bendrovių UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ mokėtinų mokesčių sumos ir yra sąlyginės, t. y. dalis jų apskaičiuota sąlyginai, pagal turimus duomenis išvedant „arendos“ aritmetinį vidurkį, tačiau, kaip jau buvo minėta, šie skaičiavimai atlikti minėtų įmonių naudai. Tai, kad pirmiau nurodytose specialistų išvadose pateiktos kitokios išvados, negu norėtų nuteistieji, savaime nepaneigia specialistų išvadų pagrįstumo ir nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jomis remdamasis padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

21533.

216Nuteistųjų iniciatyva teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Česlovas Maculevičius parodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvada dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvada dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 yra ekonomiškai nepagrįstos, nes minėtose išvadose nenurodyti konkretūs Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą taisyklėse (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103) nurodyti vertinimo metodai, kurie buvo panaudoti atliekant minėtus specialistų tyrimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodytos specialistų išvados buvo atliktos vadovaujantis Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija), kuriose reikalavimas nurodyti specialisto pasirinktus vertinimo metodus neįtvirtintas (t. 46, b. l. 2-7). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmiau nurodytos specialistų išvados parengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

21734.

218Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės Renatos Učkuronienės atlikusios R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-išlaidų patikrinimą, pateiktais 2019 m. balandžio 10 d. (t. 46, b. l. 165) ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimais (t. 46, b. l. 166-167) dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-30 (t. 19, b. l. 82-115) patikslinimo, nes šie paaiškinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieštarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu (Nr. V-388). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018). Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės nustatant bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

21935.

220Nagrinėjamu atveju specialistė Renata Učkuronienė rašytinius 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-30 (t. 19, b. l. 82-115) patikslinimus pateikė po to, kai susipažino su teismui pateiktais 2019 m. sausio 4 d. tarpinės specialisto Česlovo Maculevičiaus išvados priedais, kurie jai nebuvo pateikti tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose paaiškinimuose pateikti paskaičiavimai buvo atlikti D. B. ir R. B. naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos specialistės paaiškinimus pripažino tinkamu įrodymu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad minėta specialisto išvada ir jos paaiškinimais buvo grindžiama jų kaltė ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie pagrįstai išteisinti. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis sąlyginėmis VMI specialisčių išvadomis, atmetami kaip nepagrįsti.

22136.

222Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino auditoriaus Česlovo Maculevičiaus pateiktų išvadų tinkamu įrodymu ir jų nevertino spręsdamas R. B. ir D. B. kaltės klausimą. Tiek iš minėtų išvadų turinio, tiek iš paties Česlovo Maculevičiaus parodymų turinio matyti, jog atlikdamas tyrimą šis specialistas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, t. y. ne visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir liudytojų parodymus, o tik pačias specialistų išvadas bei pasirinktus dokumentus. Toks tyrimas negali būti vertinamas nei kaip išsamus, nei kaip patikimas, ar paneigiantis 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 nustatytas aplinkybes.

22337.

224Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. teigia, jog šioje byloje turėjo būti paskirtos UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. Šie apeliacinių skundų teiginiai nepagrįsti. Ekspertizė daroma, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialiosios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2009).

22538.

226Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šioje byloje skirti dar vieną ekspertizę nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dar bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas pateikė prašymą paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant ekspertams ištirti, ne kokie buhalterinės apskaitos pažeidimai minėtose įmonėse buvo padaryti 2007 – 2011 metų laikotarpiu, o pavyzdžiui tirti, ar VMI specialistės, pateikdamos išvadas dėl pirmiau nurodytų įmonių veiklos, turėjo vadovautis ir ar vadovavosi norminiu aktu – Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą taisyklėmis (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103), ar jos pagrįstai naudojo „plano“ mokesčio vidurkio, apskaičiuoto iš liudytojų parodymų, metodiką, ar įmonės turėjo didinti savo pajamas ar mažinti sąnaudas, jeigu darbuotojams nebuvo išmokamas darbo užmokestis ir pan. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, tokį sprendimą grįsdamas tuo, kad gynėjo prašytos ekspertizės paprastai skiriamos tais atvejais, kai tuo pačiu klausimu yra viena kitai prieštaraujančios specialisto išvados ir kitaip nėra galimybių prieštaravimų pašalinti. Nagrinėjamu atveju auditorius Česlovas Maculevičius pateiktoje išvadoje sukritikavo VMI specialisčių atliktas specialisto išvadas teigdamas, kad jos ekonomine prasme nepagrįstos, nes jo vertinimu, buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys išvadų surašymą. Tačiau specialistės Birutė Maciulevičienė, Regina Norvidė, Rita Prieskienienė, susipažinusios su auditoriaus teiktomis išvadomis, teismo posėdyje savo išvadas palaikė ir paaiškino, kodėl lieka prie savo išvadų. Dėl to apygardos teismas sprendė, jog poreikio skirti gynėjo prašytas ekspertizes nėra, nes atsiradusius prieštaravimus tarp auditoriaus ir specialisčių pateiktų išvadų galima pašalinti šias išvadas lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kad įmonių gautų pajamų dydis apskaičiuotas sąlyginai, iš turimų duomenų išvedant aritmetinius vidurkius, tačiau šie skaičiavimai atlikti imant duomenis įmonei palankiausiu būdu (t. 49, b. l. 4-8, 33-36).

22739.

228Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria. Pirma, auditoriaus Česlovo Maculevičiaus pateiktos išvados nelaikytinos prieštaraujančiomis VMI specialisčių išvadoms, nes jose apsiribota tik VMI specialisčių atliktų tyrimų kritika, o specialisčių išvadoms prieštaraujančių išvadų, pavyzdžiui, pateiktų paskaičiavimų, kokius rezultatus atlikus tyrimą tinkamai turėjo gauti specialistės, nepateikta. Antra, nėra pagrindo manyti, jog paskyrus gynėjo prašomas ekspertizes būtų gauti R. B., D. B., R. D. bei UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ palankūs duomenys, galintys pagerinti jų teisinę padėtį. Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą taisyklių (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103) 6.3 punkte nustatytų vertinimo metodų taikymas nėra imperatyvus, nes pagal šio punkto nuostatas mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui priklausančių sumokėti mokesčių įvertinimą atlieka pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, pasirinkdamas vertinimo metodus, kurių taikyti neprivalo, bet gali. Be to, pagal minėto punkto nuostatas mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Taigi, aptartas teisės norminis aktas nenustato pareigos mokesčių administratoriui skaičiuojant mokesčių mokėtojo mokėtinų mokesčių dydžius skaičiavimus atlikti mokesčių mokėtojo pageidaujamu būdu, t. y. skaičiavimams pasirenkant ne išvestus vidurkius, o minimaliausias nustatytas sumas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o šių įmonių valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktos deklaracijos neatitiko tikrovės, akivaizdžios ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes ir iš pačių apeliantų, nuteistojo R. D., liudytojų parodymų byloje nustatyta, kad dalis už taksi paslaugas įmonių gautų pajamų nebuvo apskaitoma, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiktyviai parodomas darbo užmokesčio mokėjimas, dalis atlyginimų mokėta „vokeliuose“ bei kt., kas nulėmė išvadą, jog dėl to iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

22940.

230Apeliantai atkreipia dėmesį, kad vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmąja instancija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės panašios, tokio pobūdžio ekspertizė buvo paskirta (t. 49, b. l. 9-15). Tačiau kiekvienas bylą nagrinėjantis teismas turi išimtinę diskreciją nuspręsti, kokie papildomi įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atlikti. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta atlikti, nepatvirtina išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi baudžiamojo proceso nuostatomis ar nesivadovavo teismo suformuotu precedentu. Juo labiau kad apeliantų nurodyta nutartis nelaikytina suformuotu precedentu, nes minėta nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra tarpinė, be to, yra pavienė, o ne atspindinti susiformavusią teismų praktiką. Todėl minėtoje tarpinėje nutartyje nurodyti teiginiai ir žemesnės instancijos teismo pasirinkti įrodymų tyrimo metodai kitiems panašias bylas nagrinėjantiems teismams nėra privalomi. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizių nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

23141.

232Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. B. ir D. B. buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. ir D. B. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taigi, pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai suvokė, jog neįtraukus dalies įmonių gaunamų pajamų į buhalterinę apskaitą bei neoficialiai mokant darbo užmokestį privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose bus nurodomi neteisingi duomenys, kurie bus pateikti atsakingoms institucijoms ir to norėjo. Dėl to R. B. ir D. B. pagrįstai pripažinti kaltais bei nuteisti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.).

233Dėl išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

23442.

235Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. B. ir D. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992, įsigaliojusio 2004 m. vasario 14 d. redakcija) netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Objektyvieji BK 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo). Turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Taigi būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-304-895/2018).

23643.

237Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų R. B. ir D. B. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, padarė išvadas, kad pagrindinis jų tikslas, darant nusikalstamas veikas, buvo nuslėpti UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ valstybei mokėtinus mokesčius ir šias lėšas toliau naudoti vystant verslą, o ne siekis įteisinti nusikalstamu būdu įsigytą turtą, todėl nėra veikos subjektyviųjų požymių – kaltės – tiesioginės tyčios ir tikslo. Šios išvados yra teisingos.

23844.

239Apeliaciniame skunde prokurorė nuteistųjų R. B. ir D. B. kaltę grindžia aplinkybėmis, kad jie, būdami UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamų veikų rezultatą – ne mažiau nei 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt), gautų sąmoningai apgaulingai tvarkant nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą, įrašant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelną ir turtą bei tokiu būdu apgaule išvengdami savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dalį, t. y. ne mažiau kaip 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt) grynųjų pinigų naudojo UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ ūkinėje veikloje – 1) išmokėdami, biure, adresu ( - ), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt); 2) taip pat nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R. B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje. Pasak prokurorės, jie taip pat pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / Grūdų g. 11, Vilniuje, už 107 159,41 Eur (370 000 Lt), kurių ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, be to, 2011 metais suteikė paskolas fiziniams asmenims, nors neturėjo tam teisėtų pajamų, iš savo bei dukros R. B. banko sąskaitų ir į jas įnešė ir išsiėmė pinigines lėšas.

24045.

241Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju veikla iš kurios UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ gaudavo pajamas buvo visiškai teisėta – šios įmonės teikė taksi paslaugas klientams ir už tai gaudavo atlygį, taigi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinime nurodyti 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur) buvo gauti nusikalstamu būdu. Nusikalstami nuteistųjų D. B. ir R. B. veiksmai pasireiškė tuo, kad būdami minėtų įmonių realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, jie sąmoningai apgaulingai tvarkė nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelną ir turtą bei tokiu būdu išvengė savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas. D. B. ir R. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime nurodyta, kad tokiu būdu jie gavo ne mažiau nei 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pirmiau nurodytų nuteistųjų veiksmų buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir į biudžetą nesumokėta 569 752,64 Lt (165 011,77 Eur) privalomų mokesčių ir įmokų, kurie, o ne visa 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur) suma, yra BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų rezultatas. Kita vertus, ši aplinkybė nekeičia išvados, jog visos UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ pajamos buvo gaunamos iš teisėtos veiklos.

24246.

243R. B. ir D. B. buvo inkriminuota aplinkybė, kad jie, dalį minėtų lėšų panaudojo toliau vykdomai teisėtai ūkinei veiklai – išmokėdami, biure, adresu ( - ), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt). Tačiau už šių veiksmų atlikimą R. B. ir D. B. jau nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Todėl papildomas šių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 216 straipsnį pažeistų BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką) principą.

24447.

245Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį R. B. ir D. B. taip pat buvo kaltinami tuo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R. B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje. Tačiau iš šios kaltinimo formuluotės neaišku, kokie sandoriai nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius buvo sudaryti R. B. vardu, kokiu būdu pasireiškė šios informacijos slėpimas, ar buvo sudaryta ir daugiau sandorių, ar kaltinimas turi omenyje tik sandorius dėl 97 vnt. transporto priemonių įgijimo, ar įmonių veikloje buvo naudojamos lėšos, ar vis tik įsigyti automobiliai, kurie naudoti įmonės veikloje. Kita vertus, ši kaltinimo dalis bet kokiu atveju tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistieji turėjo tikslą slepiant mokesčius „sutaupytas“ sumas toliau naudoti vystant verslą, o ne siekė įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą.

24648.

247R. B. ir D. B. buvo inkriminuotos aplinkybės, kad jie pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / Grūdų g. 11, Vilniuje, dalį jo kainos – ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) – finansuodami iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savaime nusikalstamu būdu įgytų lėšų leidimas asmeninėms reikmėms dar nebūtinai pagrindžia siekį slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, kas ir neatitiktų tipinio pinigų plovimo sudėties pavojingumo – nusikalstamu būdu įgyto turto „juodosios rinkos“ uždraudimo. Priešingu atveju praktiškai bet koks disponavimas nusikalstamai įgytu turtu (pvz., važinėjimasis vogtu dviračiu kaip turto naudojimas) būtų kvalifikuojamas kaip pinigų plovimas, ir, jeigu turtą ir nusikalstamai įgijo, ir juo toliau disponavo tas pats asmuo, vestų prie konfliktų su non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką) principu. Todėl konkrečioje byloje turėtų būti duomenų, kurie pagrįstų R. B. ir D. B. tiesioginę tyčią, įgyjant pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą siekti būtent nuslėpti ir įteisinti nusikalstamai įgytas lėšas. Nagrinėjamu atveju esminis momentas, paneigiantis BK 216 straipsnio sudėtį, yra aplinkybė, kad gautos pajamos, kaip nurodyta pirmiau, R. B. ir D. B. pagal jiems pateiktus kaltinimus savaime galėjo būti legaliai uždirbamos – nusikalstamas buvo ne pats piniginių lėšų įgijimas, tačiau atitinkamos veikos apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir teikiant žinomai neteisingus duomenis deklaracijose. Todėl R. B. ir D. B. galėjo „nuslėpti“ tik UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“, vykdžiusių teisėtą veiklą, mokestinius įsipareigojimus, tačiau ne nusikalstamą pinigų kilmę savaime. Dėl šių priežasčių lieka neįrodyta ir veikos subjektyvioji pusė: tyčia, kad turtas gautas nusikalstamu būdu ir siekis tokį turtą nuslėpti, legalizuoti ar paslėpti jo tikrąjį pobūdį.

24849.

249Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl paskolų fiziniams asmenims suteikimo 2011 metais, piniginių lėšų į R. B. ar jų pačių sąskaitas įnešimo ar išėmimo, neteisingų duomenų gyventojo pajamų deklaracijose pateikimo nei R. B. nei D. B. pateiktas nebuvo. Dėl to šie prokurorės apeliaciniame skunde pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties nuteistųjų veiksmuose buvimą.

25050.

251Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta nuteistųjų R. B. ir D. B. (tiesioginė) tyčia slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, ar, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu: šioje byloje nusikalstamas buvo teisėtas taksi paslaugas teikusių UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir įrašant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingų duomenų apie nurodytų bendrovių pajamas, pelną ir turtą, bet ne tokio turto gavimas savaime. Nuteistųjų R. B. ir D. B. veiksmai neteisingai apskaitant iš teisėtos ūkinės veiklos gautas lėšas, teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ taip išvengiant valstybei mokėtinų mokesčių ir vėliau šias lėšas panaudojant jų valdytų taksi įmonių veikloje bei mokant už nekilnojamąjį turtą, nesudaro BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. ir D. B. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti pagrįstai.

252Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

25351.

254Nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos. BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o atitinkamai už BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) nustatyto nusikaltimo padarymą – bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. R. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Taigi, tiek nuteitajam R. B., tiek nuteistajai D. B. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni nei minėtų straipsnių sankcijų vidurkiai.

25552.

256Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Skundžiamame nuosprendyje šie įstatymo reikalavimai nepažeisti, atsižvelgta tiek į apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, padarinius, kiekvieno iš kaltininkų vaidmenį, asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikos padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalie 1 punktas)), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, reikšmingas šio klausimo sprendimui. Nuosprendyje taip pat pateikti motyvai, dėl kokių priežasčių pirmą kartą už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą teisiamiems R. B. ir D. B. skiriamos laisvės atėmimo, o ne BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės. Nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos nuteistiesiems palankiausiu bausmių apėmimo būdu. Be to, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nuteistiesiems bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, baudžiamojoje byloje įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, jog šis teismas R. B. ir D. B. paskyrė neteisingas, neproporcingas, neatitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bausmes. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. B. ir R. B. paskirtų bausmių yra teisėta ir pagrįsta, jiems paskirtos bausmės visiškai atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl jų keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

257Dėl civilinių ieškinių

25853.

259Nuteistųjų apeliacinių skundų teiginys, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naują civilinį ieškinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje, pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl šis civilinis ieškinys pirmosios instancijos teisme negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, atmetamas kaip nepagrįstas.

26054.

261Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau reiškiamas ieškinys neturi būti priimamas, nes pradėjus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme turi būti aiškios įrodinėjimo ribos. Tačiau tikslinti ieškinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

26255.

263Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė iš viso keturis civilinius ieškinius: 1) 2015 m. balandžio 17 d. civilinį ieškinį dėl UAB „R.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 15 031,28 Eur žalos atlyginimo, šis civilinis ieškinys dar buvo patikslintas 2016 m. rugsėjo 14 d., o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu 15 031,28 Eur sumai (t. 18, b. l. 83-86, 100-103, 107-108); 2) 2016 m. rugsėjo 28 d. civilinį ieškinį dėl UAB „V. t. p.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 51 320,38 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu 51 320,38 Eur sumai (t. 18, b. l. 91-93, 97-99); 3) 2016 m. rugsėjo 14 d. civilinį ieškinį dėl UAB „Ro.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 41 608,83 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu 41 608,83 Eur sumai (t. 18, b. l. 110-112, 116-117); 4) 2016 m. rugsėjo 16 d. civilinį ieškinį dėl UAB „R. p.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 34 586,13 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu 34 586,13 Eur sumai (t. 18, b. l. 119-121, 125-126).

26456.

2652019 m. balandžio 17 d., bylos įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, atsižvelgdamas į pasikeitusią kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018), pagal kurią už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, o nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens, pateikė patikslintus civilinius ieškinius nekeisdamas pradiniais ieškiniais reikalaujamos turtinės žalos dydžio, tačiau nurodydamas prašomas sumas atitinkamai priteisti ne tik iš apeliantų, UAB „V. t. p.“ atveju ir iš R. D., bet ir iš vis dar veiklą vykdančių kaltinamųjų juridinių asmenų – UAB „R. p.“, UAB „Ro.“, UAB „R.“ (t. 46, b. l. 181-184, 186-189, 191-195, 197-200). Dėl to, pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo metu, priėmęs nagrinėti civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintus civilinius ieškinius ir juos išsprendęs skundžiamu nuosprendžiu, BPK 112 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

26657.

267Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti nuteistųjų ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai netenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje bei šiame sklype esančių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pardavimo klausimai pagal nuteistųjų pageidavimą operatyviausiai ir tinkami bus išspręsti nuosprendžio vykdymo metu.

268Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

269Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės bei nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. B. pripažinta kalta ir nuteista:... 4. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222... 5. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu,... 8. D. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius... 9. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 10. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems... 11. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 13. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu,... 14. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 15. R. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius... 16. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas... 17. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 18. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti juridiniai asmenys UAB... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 20. I.... 21. Bylos esmė... 22. 1.... 23. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 24. 1.1.... 25. D. B. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. būdama UAB „Ro.“ (bendrovės kodas ( - ),... 26. 1.2.... 27. R. B. vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir būdamas UAB „R.“(bendrovės... 28. 1.3.... 29. R. B. organizuodamas nurodytų bendrovių veiklą bei veikdamas vieninga tyčia... 30. 1.4.... 31. R. B. siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo vadovaujamų... 32. 1.5.... 33. Vykdydami R. B. nurodymą, taksi vairuotojai dirbantys nuo 2007 m. sausio 1 d.... 34. 1.6.... 35. R. B. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai... 36. 1.7.... 37. R. B. veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos... 38. 1.8.... 39. Tokiu būdu į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki... 40. 1.9.... 41. R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realiais UAB „V. t.... 42. 1.10.... 43. UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ iš viso... 44. 1.11.... 45. R. B. ir D. B. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti... 46. 1.12.... 47. R. B. būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi,... 48. 1.13.... 49. R. B. ir D. B. būdami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, veikdami... 50. 1.14.... 51. D. B. ir apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas... 52. 1.15.... 53. Dėl šių R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų, nuo 2007 m. sausio 1... 54. 1.16.... 55. Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr.... 56. 1.17.... 57. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo... 58. 1.18.... 59. Pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m.... 60. 1.19.... 61. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.... 62. 2.... 63. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį... 64. 2.1.... 65. R. B. būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi,... 66. 2.2.... 67. D. B. parengė UAB „R.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų... 68. 2.3.... 69. D. B. parengė UAB „Ro.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų... 70. 2.4.... 71. D. B. parengė UAB „R. p.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės... 72. 2.5.... 73. R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realiais UAB „V. t.... 74. 2.6.... 75. Tokiais veiksmais R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio... 76. 3.... 77. R. B. ir D. B. buvo kaltinami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio... 78. 3.1.... 79. R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus... 80. 3.2.... 81. Tokiu būdu, R. B. ir D. B. sudarydami sandorius ir panaudodami pinigus... 82. II.... 83. Apeliacinių skundų argumentai... 84. 4.... 85. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 86. 4.1.... 87. R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216... 88. 4.2.... 89. D. B. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216... 90. 4.3.... 91. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. B. ir D. B. iš... 92. 4.4.... 93. Apeliaciniame skunde prokurorė cituoja skundžiamo nuosprendžio dalį,... 94. 4.5.... 95. BK 216 straipsnyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) buvo... 96. 4.6.... 97. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. B. būdamas UAB... 98. 4.7.... 99. Skunde nurodoma, kad priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo... 100. 4.8.... 101. Prokurorė pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata... 102. 4.9.... 103. Prokurorės vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. ir D.... 104. 5.... 105. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 106. 5.1.... 107. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas,... 108. 5.2.... 109. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog... 110. 5.3.... 111. Nuteistojo R. B. vertinimu tai, kad būdamas UAB „V. t. p.“ akcininku... 112. 5.4.... 113. Skunde apeliantas kritikuoja liudytojos M. K. (P.) dirbusios UAB „V. t. p.“... 114. 5.5.... 115. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu... 116. 5.6.... 117. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme... 118. 5.7.... 119. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 120. 5.8.... 121. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių... 122. 5.9.... 123. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos... 124. 5.10.... 125. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi... 126. 5.11.... 127. Nuteistasis R. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius... 128. 5.12.... 129. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai... 130. 5.13.... 131. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu... 132. 6.... 133. Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 134. 6.1.... 135. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 136. 6.2.... 137. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog... 138. 6.3.... 139. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „V. t. p.“ finansinė... 140. 6.4.... 141. Skunde apeliantė kritikuoja liudytojos M. K. (Pilūtės) dirbusios UAB „V.... 142. 6.5.... 143. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu... 144. 6.6.... 145. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme... 146. 6.7.... 147. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 148. 6.8.... 149. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių... 150. 6.9.... 151. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos... 152. 6.10.... 153. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi... 154. 6.11.... 155. Nuteistoji D. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius... 156. 6.12.... 157. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai... 158. 6.13.... 159. Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu... 160. 7.... 161. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų... 162. III.... 163. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 164. 8.... 165. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 166. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį... 167. 9.... 168. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. nurodo, kad pirmosios... 169. 10.... 170. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 171. 11.... 172. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį... 173. 12.... 174. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pirmosios... 175. 13.... 176. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su... 177. 14.... 178. Priešingai apeliantų teiginiams, aplinkybes, jog UAB „V. t. p.“... 179. 15.... 180. Apklausiamas teisme nuteistasis R. D. parodė, kad UAB „V. t. p.“ akcininke... 181. 16.... 182. Apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. birželio 26 d, R. D. taip pat parodė,... 183. 17.... 184. Liudytoja M. K. (P.) parodė, kad pasikeitus UAB „V. t. p.“ savininkams,... 185. 18.... 186. Liudytoja A. S. parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį įsidarbino UAB „Ro.“... 187. 19.... 188. Liudytojas J. A. parodė, kad po įmonių susijungimo jis dirbo UAB „V. t.... 189. 20.... 190. Liudytoja A. K. parodė, kad dirbo UAB „V. t. p.“ operatore, vėliau... 191. 21.... 192. Taigi, pirmiau aptarti R. D. ir liudytojų parodymai visiškai paneigia... 193. 22.... 194. Apeliaciniame skunde nuteistieji pagrįstai nurodo, kad nuteistasis R. D. UAB... 195. 23.... 196. Apeliantai teigia, jog apygardos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad R. B.... 197. 24.... 198. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos... 199. 25.... 200. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta... 201. 26.... 202. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme... 203. 27.... 204. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 205. 28.... 206. Nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos... 207. 29.... 208. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad specialisčių... 209. 30.... 210. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pateikiant pirmiau nurodytas... 211. 31.... 212. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos... 213. 32.... 214. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje... 215. 33.... 216. Nuteistųjų iniciatyva teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas... 217. 34.... 218. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos... 219. 35.... 220. Nagrinėjamu atveju specialistė Renata Učkuronienė rašytinius 2015 m.... 221. 36.... 222. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog... 223. 37.... 224. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. teigia, jog šioje byloje... 225. 38.... 226. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad... 227. 39.... 228. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria.... 229. 40.... 230. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo... 231. 41.... 232. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 233. Dėl išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį... 234. 42.... 235. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos... 236. 43.... 237. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų R. B. ir D. B.... 238. 44.... 239. Apeliaciniame skunde prokurorė nuteistųjų R. B. ir D. B. kaltę grindžia... 240. 45.... 241. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju veikla iš kurios UAB... 242. 46.... 243. R. B. ir D. B. buvo inkriminuota aplinkybė, kad jie, dalį minėtų lėšų... 244. 47.... 245. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį R. B. ir D. B. taip pat buvo kaltinami tuo, kad... 246. 48.... 247. R. B. ir D. B. buvo inkriminuotos aplinkybės, kad jie pagal 2010 m. liepos 1... 248. 49.... 249. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinimas pagal BK 216 straipsnio... 250. 50.... 251. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta nuteistųjų... 252. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 253. 51.... 254. Nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog... 255. 52.... 256. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais... 257. Dėl civilinių ieškinių... 258. 53.... 259. Nuteistųjų apeliacinių skundų teiginys, kad Vilniaus apskrities valstybinė... 260. 54.... 261. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės... 262. 55.... 263. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar... 264. 56.... 265. 2019 m. balandžio 17 d., bylos įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu,... 266. 57.... 267. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro... 268. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 269. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo...