Byla 2K-39-895/2016
Dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutarties.

2Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

3Priteista iš D. Ž. nukentėjusiesiems R. B. 10 084,80 Eur žalai atlyginti ir 289,62 Eur bylinėjimo išlaidų, R. D. 9584,78 Eur žalai atlyginti, J. J. 724 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 144,75 Eur proceso išlaidų.

4Priteista solidariai iš D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Š. nukentėjusiesiems G. M. 12 581 Eur, J. J. 2896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company SE“ nukentėjusiosioms R. B. 17,62 Eur, I. N. 637,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo D. Ž. priteista 300 Eur J. J. proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. D. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 13 d., apie 14.20 val., kelio Putinai–Slabadai–Janukiškiai–Barzdai 12,6 km, Janukiškių kaimo, esančio Šakių rajone, Žvirgždaičių seniūnijoje, ribose, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusią betoninę sieną. Eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivis O. B., o kitiems keleiviams G. M. ir R. D. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, E. N. nesunkus, R. Š. – nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, sugadintas pastarosios automobilis.

92. Kasaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėja advokatė R. Malinauskienė prašo abiejų instancijų teismų sprendimus pakeisti, už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą trejiems metams.

102.1. Kasatorė teigia, kad šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Abiejų instancijų teismai buvo šališki, bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neobjektyviai, nesilaikydami teismų praktikos, be to, jų sprendimai nemotyvuoti, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatose. Tai, gynėjos įsitikinimu, lėmė neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą.

112.2. Kasatorė sutinka su nuteistojo veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, tačiau mano, kad jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai neneigiančiam savo kaltės ir nuoširdžiai besigailinčiam kaltininkui už neatsargų nusikaltimą paskirta bausmė prilygsta bausmei už tyčinį nužudymą. Apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentą, kad paskirta bausmė prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, apskritai nepasisakė, nors skunde buvo nurodytos konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose analogiškos situacijos, tapačios aplinkybės ir kaltininką apibūdinanti medžiaga buvo vertinama priešingai negu skundžiamame nuosprendyje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę kaltininkui, kuris eismo įvykio metu mirtinai sužalojo tris asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2010 paliko galioti teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nors šį eismo įvykį, kurio metu žuvo du jaunuoliai, jis padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, nuteistasis buvo apibūdinamas neigiamai, po įvykio toliau girtavo ir vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

122.3. Gynėjos teigimu, nuteistajam paskyrus aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeistas konstitucinis lygybės įstatymui principas ir teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jos manymu, nuteistajam skirti griežtesnę negu įstatymo sankcijos vidurkis bausmę nebuvo teisinio pagrindo, todėl ji turi būti švelninama. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistiems asmenims buvo paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2009, 2K-303/2010, 2K-312/2010, 2K-105/2011 ir kt.), asmenims, dėl kurių sukeltų eismo įvykių žuvo du nukentėjusieji, o trečiam sutrikdyta sveikata, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-165/2013), o kaltininkams, kurių sukeltų eismo įvykių metu žuvo du nukentėjusieji, paskirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-89/2010).

132.4. Kasatorės įsitikinimu, teismai neteisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. D. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismai to nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors turėjo. Pareiškus įtarimą D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio bei jo padarinių ir dėl to labai išgyvena, teisme atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Kasatorė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų D. Ž. buvo pasmerktas, nes nuoširdų gailestį, jų supratimu, galima įrodyti tik išmokėtais pinigais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. teigė, kad sutiktų susitaikyti su D. Ž. ir jam tikrai atleistų, jeigu šis sutiktų kas mėnesį jai mokėti po 5000 Lt, kol bus išmokėta visa jos prašoma priteisti neturtinė žala. Taigi apeliacinės instancijos teismas, šį apeliacinio skundo pastebėjimą vertindamas kaip amoralų, begėdišką bei prieštaraujantį papročiams, demonstravo visišką nusistatymą prieš D. Ž., nepaisydamas to, kad apeliacinis skundas paduotas ne paties nuteistojo, o jo gynėjos. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad D. Ž. yra neįgalus, todėl nedirba, neturi jokio pajamų šaltinio, santaupų, dėl to negalėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos iki bylos nagrinėjimo.

142.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo buvo prašoma įvertinti pačių nukentėjusiųjų elgesį, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas eismo įvykio padarinius, neatsižvelgė į tai, kad jų kilimui įtakos turėjo rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorės nuomone, šis eismo įvykis nebuvo tipiškas tik D. Ž. padarytas KET pažeidimas, faktinių aplinkybių visuma rodo, kad automobilio keleiviai elgėsi itin rizikingai, todėl būtina įvertinti kiekvieno eismo dalyvio KET pažeidimų galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Visi automobilio keleiviai žinojo, kad vairuotojas D. Ž. neblaivus ir kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau nė vienas iš jų (išskyrus R. Š., kuri tuo metu miegojo automobilyje) neprieštaravo, kad šis vairuotų. Be to, byloje nėra duomenų, kad keleiviai būtų prisisegę saugos diržus. Ypatingai rizikingai elgėsi nukentėjusieji R. D. ir G. M., kurie būdami blaivūs, matydami, kad D. Ž. jų akivaizdoje vartoja alkoholį, patys savo iniciatyva sėdo į D. Ž. vairuojamą automobilį, kuriame, be jų, jau buvo penki asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, šie nukentėjusieji patys prisiėmė atsakomybę dėl patirtų sužalojimų ir pretenzijų D. Ž. nepateikė.

152.6. Kasatorės teigimu, sprendžiant bausmės dydžio ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad žuvusysis girtavo su nuteistuoju prieš eismo įvykį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2010). Gynėjos manymu, tai, kad D. Ž. savo veiksmais sukėlė sunkius padarinius, nėra besąlyginis pagrindas, užkertantis kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vien padariniai ir veikos pavojingumas nėra vieninteliai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę, svarbu vadovautis bausmės tikslais, iš kurių vienas pagrindinių – individualioji prevencija. Todėl turi būti įvertintas paties kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą, į jo padarinius, santykius su nukentėjusiaisiais. Kasatorės įsitikinimu, draudimo bendrovės išmokėtos pinigų sumos ir teismo iš dalies nukentėjusiųjų tenkinti civiliniai ieškiniai rodo, kad nukentėjusiųjų lūkesčiai šiuo atveju yra pakankamai užtikrinti ir įgyvendinti. Be to, vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. Ž. yra jauno amžiaus, neįgalus ir būtent dėl sveikatos būklės, o ne dėl neatsakingo požiūrio į gyvenimą niekur nedirba. Nors praeityje jis buvo baustas administracine tvarka ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, tačiau paskutinių dvejų metų laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma rodo, kad D. Ž. suvokia savo veikos neteisėtumą, padarinius, adekvačiai reaguoja į padarytą veiką, o tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis stengsis laikytus įstatymų, nebenusikals ir kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

162.7. Kasatorė pažymi, kad, svarstydamas galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį iki nusikaltimo padarymo, jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius ir nustatyti, kas paskatino asmenį padaryti nusikaltimą, ar šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą.

173. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo gynėjos kasacinį skundą atmesti.

183.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir BPK pažeidimų nepadarė. Tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusieji elgėsi rizikingai (t. y. žinodami, jog D. Ž. yra neblaivus, sutiko važiuoti jo vairuojamu automobiliu), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu, kuris kilo išimtinai dėl nuteistojo veiksmų, vienas žmogus žuvo, dviem asmenims sveikata sutrikdyta sunkiai ir dviem nesunkiai, t. y. kilo labai sunkūs padariniai. Nusikalstamą veiką D. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis), automobilį vairavo neturėdamas teisės jį vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, taigi D. Ž. padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs.

193.2. Skirdamas didesnę bausmę negu BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos sankcijos vidurkis, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik padarytos veikos pavojingumą, bet ir paties nuteistojo asmenybę. D. Ž. anksčiau teistas, ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius KET pažeidimus (transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nepaklusimą teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sustoti, greičio viršijimą ir kt.). Nuteistasis yra girtaujantis, apibūdinamas neigiamai. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors BK ir numato galimybę taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas neleistų pasiekti bausmės tikslų. Tokiai nuomonei pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.

204. Nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. Malinauskienės kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

225. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad nėra pagrindo D. Ž. pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, savo kaltę nuteistasis pripažino visiškai, tačiau tolesnis jo elgesys su nukentėjusiaisiais neleidžia teigti, jog dėl įvykdyto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad po įvykusio eismo įvykio D. Ž. su nukentėjusiaisiais nebendravo, susisiekti su jais ar jų atsiprašyti nebandė, gydymo įstaigose nukentėjusiųjų nelankė, atlyginti jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos nesistengė. Įvertinęs nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo (kuriame išreikšta nuteistojo pozicija) teiginius, kuriais buvo atskleistas požiūris į eismo įvykio metu nukentėjusiesiems sukeltus sunkius negrįžtamus padarinius, teismas nelaikė nuoširdžiu gailėjimusi ir teisiamajame posėdyje D. Ž. nukentėjusiesiems pareikšto atsiprašymo. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija teisinga. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teismų nurodyti argumentai, paneigiantys galimybę pripažinti D. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingi, atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2008, 2K-510/2009, 2K-303/2010, 2K-327/2013, 2K-49/2014, 2K-78/2014 ir kt.). Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.

23Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

246. Iš kasatorės pateiktų argumentų galima suprasti, kad rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys turėjo būti įvertintas kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

256.1. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad nukentėjusieji neprieštaravo, jog automobilį vairuotų neblaivus, neturintis teisės vairuoti transporto priemones nuteistasis, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nemažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

26Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo ir pagrindo atidėti bausmės vykdymą

277. Kasatorė teigia, kad teismai, nesilaikydami BK nuostatų, paskyrė D. Ž. aiškiai per griežtą bausmę, ir mano, jog, atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei teismų praktiką, paskirta bausmė turėjo būti sumažinta perpus ir atidėtas jos vykdymas.

288. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

299. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-369-942/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

309.1. Pasisakydamas dėl iš esmės analogiško nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė, paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir viršija sankcijos vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta. Pasak šio teismo, skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad padarytas nusikaltimas neatsargus, sukėlęs sunkius padarinius (vienas žmogus žuvo, keturiems sutrikdyta sveikata (dviem sunkiai, vienam nesunkiai ir vienam nežymiai), įvertinta nuteistojo asmenybė, atkreiptas dėmesys į tai, jog D. Ž. nusikalto ne pirmą kartą, už administracinius teisės pažeidimus baustas dešimt kartų. Vertinant nuteistojo D. Ž. asmenybę, buvo atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo neįgalumo mastą, seniūnijos pateiktą neigiamai jį apibūdinančią charakteristiką, į tai, kad jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirbo, nesimokė, darbo biržoje neregistruotas, nuolat girtavo (už girto pasirodymą viešoje vietoje ne kartą baustas administracine tvarka), nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio girtumo būsenos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

31Remdamasis pirmiau nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmę bausmės skyrimui, visuma, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. Ž. yra linkusi nusikalsti, sąmoningai ir piktybiškai ignoruojanti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus asmenybė. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Ž. iki įvykio ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, t. y. už šiurkščius KET pažeidimus, keliančius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, taip pat kad baudos už šių ir kitų administracinių teisės pažeidimų padarymą nesumokėtos, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, jog nusikaltimas ne atsitiktinis, bet loginis D. Ž. gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys, kilęs dėl susiformavusių neigiamų antivisuomeninių nuostatų, nichilistinio požiūrio į teisės ir visuomenės priimtas elgesio normas. Pasak teismo, D. Ž. pavojingumą didina ir jo teistumas už tyčinį nusikaltimą, kuris BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu nebuvo išnykęs ar panaikintas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad už administracinių teisės pažeidimų padarymą nuteistajam buvo skirtas administracinis areštas, o už nusikaltimą – laisvės apribojimas, tačiau nei administracinės nuobaudos, nei švelnesnio pobūdžio kriminalinė bausmė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

3210. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. Ž. paskirtos bausmės dydžio yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

3311. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami bausmės dydį nuteistajam, turėjo vadovautis teismų praktika. BK 54 straipsnio (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) 1 dalyje nustatyta, kad teismai skiria bausmes pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamiesi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Konkretaus laisvės atėmimo bausmės dydžio parinkimo klausimas (bausmės individualizavimas) priskiriamas tik teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencijai ir nėra saistomas kitų teismų sprendimų.

3412. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. Ž. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis už neatsargaus nusikaltimo padarymą formaliai atitiktų BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. neviršytų šešerių metų ribos, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-73/2008, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-118/2011, 2K-433/2011, 2K-388/2014).

35Dėl BPK reikalavimų laikymosi

3613. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nuosprendyje išdėstė išsamius ir aiškius bausmės skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, kruopščiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis BPK 332 straipsnio 5 dalimi, pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo D. Ž. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą teismas išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nutartyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.

3714. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Atmesti nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. Ž.... 3. Priteista iš D. Ž. nukentėjusiesiems R. B. 10 084,80 Eur žalai atlyginti ir... 4. Priteista solidariai iš D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Š.... 5. Priteista iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company SE“... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. D. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 13 d., apie 14.20 val., kelio... 9. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėja advokatė R. Malinauskienė... 10. 2.1. Kasatorė teigia, kad šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 11. 2.2. Kasatorė sutinka su nuteistojo veikos kvalifikavimu pagal BK 281... 12. 2.3. Gynėjos teigimu, nuteistajam paskyrus aštuonerių metų laisvės... 13. 2.4. Kasatorės įsitikinimu, teismai neteisingai įvertino aplinkybes,... 14. 2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo... 15. 2.6. Kasatorės teigimu, sprendžiant bausmės dydžio ir galimybės taikyti BK... 16. 2.7. Kasatorė pažymi, kad, svarstydamas galimybę pasiekti bausmės tikslus... 17. 3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 18. 3.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 19. 3.2. Skirdamas didesnę bausmę negu BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos... 20. 4. Nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. Malinauskienės kasacinis skundas... 21. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 22. 5. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo... 24. 6. Iš kasatorės pateiktų argumentų galima suprasti, kad rizikingas pačių... 25. 6.1. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.... 26. Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo ir pagrindo atidėti... 27. 7. Kasatorė teigia, kad teismai, nesilaikydami BK nuostatų, paskyrė D. Ž.... 28. 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos... 29. 9. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54... 30. 9.1. Pasisakydamas dėl iš esmės analogiško nuteistojo gynėjos apeliacinio... 31. Remdamasis pirmiau nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmę bausmės... 32. 10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada... 33. 11. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai,... 34. 12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. Ž. taikyti BK 75... 35. Dėl BPK reikalavimų laikymosi... 36. 13. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos... 37. 14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Atmesti nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį...