Byla 2K-251/2014
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. V. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

3A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 216 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2008 m. spalio 9 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda, 216 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2008 m. spalio 30 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda;

4A. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 216 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2008 m. spalio 9 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda, 216 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2008 m. spalio 30 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda.

5Priteista iš A. Š. ir A. V. valstybei po 34,56 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

6Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys dėl 47 328 Lt valstybės biudžetui galbūt padarytos žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. ir A. V. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), priimtas naujas nuosprendis: A. Š. ir A. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (po dvi nusikalstamas veikas) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeitė, panaikindama jo dalį dėl bausmių nuteistiesiems subendrinimo, ir kvalifikavo nuteistųjų A. Š. ir A. V. nusikalstamus veiksmus, kuriais 2008 m. spalio 9 d. ir 2008 m. spalio 30 d. buvo siekiama nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, melagingai nurodant, kad turtas yra gautas iš teisėtos veiklos, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. A. Š. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio baudą. A. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio baudą.

10Teisėjų kolegija,

Nustatė

11A. Š. ir A. V. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, nuteisti už tai, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir kitokiu neteisėtu būdu, būtent: veikdami vieninga tyčia kaip fiziniai asmenys, bendrininkų grupe, neįsteigę įmonės ir taip pažeisdami Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (priimto 2001 m. spalio 23 d.) 2 straipsnio 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkėjas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka superkanti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kad licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams, neturėdami licencijos ir taip pažeisdami Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla, Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad nustatomos šių rūšių licencijos: 4.1. supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas, 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo bei pardavimo dokumentų, nemokėdami jokių mokesčių, nuolat pirko metalo – vario, žalvario – laužą, taip neteisėtai jį įgydami, ir vežė realizuoti į Lenkijos Respubliką: 2008 m. spalio 9 d. – 11 tonų vario laužo po 3800 eurų už toną, iš viso už 41 800 eurų (144 327,04 Lt); 2008 m. spalio 30 d. – 10 tonų vario laužo po 3100 eurų už toną, iš viso už 31 000 eurų (107 036,8 Lt); 2008 m. lapkričio 5 d. – 6 tonas vario laužo po 2800 eurų už toną, iš viso už 16 800 eurų (58 007,04 Lt), 0,7 tonos balto žalvario laužo po 1400 eurų už toną, iš viso už 980 eurų (3 383,74 Lt), 0,5 tonos geltono žalvario laužo po 1600 eurų už toną, iš viso už 800 eurų (2 762,24 Lt); taip iš viso per 3 kartus išvežė į Lenkijos Respubliką ir pardavė nenustatytiems asmenims 27 tonas vario laužo ir 1,20 tonos žalvario laužo už 91 380 eurų (315 517 Lt).

12Be to, A. Š. ir A. V. nuteisti už tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad, siekdami nuslėpti savo paties ir kitų asmenų turtą, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad jis gautas iš teisėtos veiklos; A. Š. veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su A. V. , siekdami nuslėpti turtą – metalo (vario) laužą, įgytą nusikalstamu būdu neteisėtai verčiantis ūkine, komercine veikla, 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigus juridinio asmens, neturint leidimo (licencijos) įgijo iš viso 21 toną vario laužo, turėdami tikslą jį realizuoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir žinodami, jog gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto neteisėtą kilmę, kad vežant metalo laužą patikrinimo atveju bus pateikiami suklastoti dokumentai, nurodantys tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, suorganizavo, jog tokie suklastoti dokumentai būtų perduoti vairuotojui, vežančiam krovinį, o būtent:

132008 m. spalio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe (valst. Nr. ( - ) vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos, prie buvusio Kalvarijos pasienio kontrolės punkto (kelias A5, 97 kilometras), Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas H. M. , nežinodamas, kad dokumentas – UAB „Š.“ vardu išrašytas 2008 m. spalio 9 d. tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis CMR Nr. ( - ) yra suklastotas, pateikė jį patikrinti, taip patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą; taip A. Š. kartu su A. V. per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją H. M. muitinės pareigūnams pateikdami suklastotą vežamo krovinio (11 tonų vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos;

142008 m. spalio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos, prie buvusio Kalvarijos pasienio kontrolės punkto (kelias A5, 97 kilometras), Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas V. K., nežinodamas, kad dokumentai, išrašyti UAB „Š.“ vardu – 2008 m. spalio 30 d. tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis CMR Nr. ( - ), PVM sąskaita faktūra, serija 08, Nr. 0103, raštas dėl atliekų eksporto, yra suklastoti, pateikė juos patikrinti, taip patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą; taip A. Š. kartu su A. V. , veikdami bendrininkų grupe, per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją V. K., muitinės pareigūnams pateikdami suklastotus vežamo krovinio (10 tonų vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos.

15Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir išteisinti jį pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

16Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir išteisinti jį pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

17Kasatorių – nuteistųjų A. Š. ir A. V. – pateiktuose kasaciniuose skunduose išdėstyti iš esmės tapatūs argumentai ir kasacinio bylos apskundimo motyvai, todėl skundai toliau aptariami kartu, nurodant argumentavimo ir motyvavimo skirtumus.

18Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino kasatorius kaltais pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties, o apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis; neišnagrinėjo apeliantų argumentų ir motyvų dėl BK 216 straipsnio netaikymo, neatsižvelgė ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose), sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, dėl to kyla abejonių dėl šio teismo priimto nuosprendžio pagrįstumo.

19Kasaciniuose skunduose cituojamos BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos dėl baudžiamosios atsakomybės sąlygų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2011, 2K-515/2006), nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje, tai tyčinė nusikalstama veika valstybės finansų sistemai, kai kaltininkas siekia nuslėpti arba įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą, atlikti su jais finansines operacijas, sudaryti sandorius ar naudoti juos ūkinėje, komercinėje veikloje arba melagingai nurodyti, kad pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos (t. y. legalizuojami nusikalstamai gauti pinigai ar turtas, nuslepiama tikroji jų kilmė, šaltinis, kurie yra neteisėti). Pažymima, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: 1) legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtu įteisintos, kaip gautos iš legalių šaltinių. Pagal teismų praktika turtas tampa legaliu tik tuo atveju, kai nusikalstamu būdu įgytas turtas ar pajamos įtvirtinami suklastotuose įmonės dokumentuose. Kasatorių teigimu, kvalifikuojant jų veiksmus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, buvo būtina nustatyti, ar jie, atlikdami teismo nuosprendyje nustatytus veiksmus (suklastotų metalo laužo gabenimo dokumentų pateikimą muitinės pareigūnams) siekė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą bei už jį gautus pinigus ir ar šis nelegaliai įgytas turtas buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Teismų sprendimuose šios aplinkybės objektyviais bylos duomenimis nebuvo nustatytos.

20Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybė, kaltininkui įgyjant turtą iš pardavėjo, neturėjusio jokių dokumentų, savaime nereiškia, kad pirkėjas suvokė, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. Šioje byloje, anot kasatorių, ir yra būtent toks atvejis, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jie nuosekliai nurodė, kad metalą supirkinėjo iš įvairių fizinių asmenų, tačiau tai nereiškia, kad tie asmenys metalą buvo įsigiję nusikalstamu būdu. Pardavėjai teigdavo (be to, tai buvo matyti ir iš superkamo metalo būklės), kad metalą jie buvo surinkę per keletą metų buityje.

21Kasatorių nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta ir svarbiausio BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio — turto ar pajamų legalizavimo ar turto nuslėpimo. Kasatorių teigimu, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jie nuosekliai nurodė, kad iš gyventojų be dokumentų supirkinėjo metalo laužą, kurį vėliau kartu pardavė, tačiau šis supirktas metalas niekada legalizuotas nebuvo ir legaliai įgytu netapo, nes, pervežant šį metalą į Lenkiją, buvo panaudoti suklastoti dokumentai – surašyti tikrovės neatitinkantys tarptautiniai pervežimo CMR važtaraščiai, kurie net nėra griežtos apskaitos dokumentai, juos pildo vairuotojas ir juose buvo nurodyta, kad vežamas UAB „Š.“ priklausantis metalas. Nuvežus metalą į Lenkiją ir perdavus pirkėjams, šie dokumentai buvo sunaikinti. Taip kasatoriai nurodo elgęsi tik todėl, kad pervežimo metu nenorėjo rodyti savo, kaip metalo savininkų, pavardžių. Šie CMR važtaraščiai buvo reikalingi tik kelionės metu. Be to, nuo to, kad CMR važtaraščiuose buvo nurodyta, jog vežamas metalas priklauso UAB „Š.“, jis tokiu netapo, nes šios įmonės apskaitoje šis metalas apskaitytas nebuvo (tai patvirtino ir atliktas mokestinis tyrimas), todėl ir legaliu netapo. Taigi, išrašius suklastotą CMR važtaraštį, sąskaitą faktūrą ir dokumentus pateikus pareigūnams, vien dėl šių kasatorių veiksmų, jų teigimu, metalo laužas pagal BK 216 straipsnio nuostatas legaliu netapo, nes UAB „Š.“ apskaitoje tuo pačiu metu nebuvo jokių įrašų apie teisėtą šio metalo įgijimą. Taigi, metalas nebuvo legalizuotas per įmonės buhalterinę apskaitą ar nuslėptas, o tiesiog buvo pasinaudota suklastotais įmonės dokumentais, neįtrauktais į jos buhalterinę apskaitą, todėl tokia veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 300 straipsnį. Be to, būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad BK 216 straipsnis yra inkriminuojamas paprastai tik tuo atveju, jei nusikalstamu būdu gautas turtas ar pajamos buvo užfiksuoti suklastotuose įmonės dokumentuose, įtrauktuose į buhalterinę apskaitą, nes tik tada turtas tampa legalus arba yra nuslepiama jo kilmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2006, Nr. 2K-147/2011).

22Kasatoriai nurodo, kad prisipažino savo kaltę pagal BK 202 straipsnį, t. y. kad organizavo vario, žalvario laužo supirkimą Lietuvoje ir jo pardavimą, to neįformindami privalomais buhalterinės apskaitos dokumentais. Byloje jiems buvo inkriminuotas versliškas ir stambaus masto ėmimasis komercinės veiklos – metalo laužo supirkimo ir pardavimo, neturint licencijos ir veikiant kaip fiziniams asmenims, t. y. BK 202 straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai. Dėl to kasatoriai nurodo savo kaltės neneigiantys, tačiau pažymi, kad jau bylos nagrinėjimo metu ši veika iš dalies buvo dekriminalizuota – įstatymų leidėjas panaikino reikalavimą dėl licencijos spalvotųjų metalų įgijimui. Šią aplinkybę Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, tačiau, kasatorių manymu, ją netinkamai interpretavo, nurodydamas, kad, pakeitus įstatymą ir atsiradus galimybei supirkėjais būti ir fiziniams asmenims, šie privalo būti užsiregistravę nustatyta tvarka, o kasatoriai užsiregistravę nebuvo, todėl įstatymo pakeitimas įtakos jų veikai neturi. Kasatorių teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas padarė loginę klaidą ir prieštarauja pats sau, nes pagal ankstesnę įstatymo redakciją fiziniams asmenims tokia licencija apskritai nebuvo išduodama, todėl fizinis asmuo negalėjo registruoti tokios veiklos. Būtent dėl galiojusios ankstesnės įstatymo normos, draudžiančios supirkti metalą fiziniams asmenims, kasatoriai supirkinėjo metalą be dokumentų. Vėliau įstatymų leidėjas šią nuostatą sušvelnino, todėl, anot kasatorių, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama ir nagrinėjant kasacinius skundus, nes dėl to buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis.

23Atsiliepimu į nuteistųjų A. Š. ir A. V. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodomi vienodi motyvai, dėl jų pasisakoma bendrai, nurodant, kad skundai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro teigimu, esminių BPK pažeidimų nepadarė, išnagrinėjo ir įvertino pagrindinius apeliacinių skundų teiginius bei argumentus ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šio teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

24Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai nepagrįstai bando susiaurinti nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo sampratą, BK 216 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) dispozicijoje numatytą veiką nepagrįstai siedami tik su nusikalstamu būdu įgyto turto įteisinimu, nors įstatymų leidėjas šios normos dispozicijoje nustatė ir kitą alternatyvųjį tikslą –siekimą nuslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Pagal BK 216 straipsnio dispozicijos formuluotę tiek siekimas nuslėpti, tiek įteisinimas – laikytini savarankiškais, alternatyviais šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyviaisiais požymiais. Vieno iš nurodytų požymių buvimas laikytinas būtina sąlyga patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 216 straipsnį. Šiuo atveju būtinasis BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatyto nusikaltimo subjektyvusis požymis yra tikslas, kuris pasireiškia vienu iš pirmiau nurodytų alternatyviųjų siekių. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, A. Š. ir A. V. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti būtent už siekimą nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, o ne už tokio turto įteisinimą. To, kad turtas – metalo laužas – buvo įgytas žinomai nusikalstamu būdu, padarant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neginčija ir patys kasatoriai, tokias turto įgijimo aplinkybes nustatė ir apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir nustatęs reikšmingas faktines aplinkybes. A. Š. ir A. V. tikslą – siekį nuslėpti tokį nusikalstamu būdu gautą turtą, rodo ir jų veiksmai, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu: nusikalstamu būdu gautas turtas, panaudojant suklastotus, tariamai teisėtą turto kilmę patvirtinančius dokumentus (UAB „Š.“ vardu išrašytus tarptautinius krovinių pervežimo keliais važtaraščius (CMR), PVM sąskaitas faktūras, raštą dėl atliekų eksporto), be kurių metalo laužo pergabenimas per valstybinę Lietuvos–Lenkijos sieną ir Lenkijos teritorijoje būtų beveik neįmanomas, buvo išvežtas ir parduotas tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims Lenkijoje, šių sandorių niekaip nedeklaruojant ir nefiksuojant. Taigi taip su nusikalstamu būdu gautu turtu (metalo laužu) buvo atliktas ūkinis sandoris – pardavimas, o jo ir iš jo gautų lėšų niekur nedeklaravus, tiek nusikalstamu būdu gautas turtas, tiek pinigai buvo nuslėpti. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pasireiškė melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu gautas turtas – buvo gautas neva iš teisėtos veiklos, t. y. gabenant neteisėtai supirktą metalą ir siekiant nuslėpti jo nusikalstamą kilmę, nuteistiesiems žinant, jog pasienio, muitinės ir kiti pareigūnai, sustabdę gali pareikalauti krovinio gabenimo dokumentų, buvo panaudoti suklastoti krovinio gabenimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra UAB „Š.“, turtinti teisę vertis metalo laužo supirkimu, o gavėjas – realiai egzistuojanti Vokietijos įmonė, taip pat turėjusi teisę verstis metalų prekyba. Taip, anot prokuroro, buvo kuriama fikcija, kad viena realiai egzistuojanti ir teisėtai besiverčianti metalo laužo prekyba įmonė parduoda įsigytą metalo laužą kitai realiai egzistuojančiai ir turinčiai teisę verstis metalo laužo prekyba įmonei. Nuteistieji suvokė, kad, jeigu dokumentuose būtų nurodyti tikrieji metalo laužo savininkai – fiziniai asmenys, pareigūnai, patikrinę krovinį, jį sulaikytų ir galėtų paaiškėti jo nelegali kilmė, o panaudojus tokius suklastotus dokumentus, netrukdomai buvo galima realizuoti nusikalstamą sumanymą – parduoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Prokuroro nuomone, suklastotų dokumentų krovinio gabenimo metu naudojimas ir pateikimas muitinės pareigūnams atitiko BK 216 straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, todėl kasatorių veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, papildomai tokių nuteistųjų veiksmų pagal kitus BK straipsnius, pavyzdžiui, kaip dokumentų klastojimą, kvalifikuoti nereikia.

25Prokuroras nesutinka ir su kasatorių teiginiais neva apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes neišnagrinėjo jų skundų argumentų ir motyvų dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo. Prokuroras pažymi, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu tada, kai nėra motyvuotų teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliantų argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į absoliučiai kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų apeliacinius skundus išnagrinėjo nepažeisdamas BPK nuostatų, ištyrė esminius argumentus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl priimtų sprendimų, paaiškino, kaip ir kodėl vertina vienus ar kitus byloje surinktus duomenis, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, kvalifikuodamas kasatorių veiksmus nuslepiant nusikalstamu būdu gautą turtą kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

26Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

27Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

28Kasatoriai neginčija savo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tačiau nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ši nusikalstama veika buvo iš dalies dekriminalizuota – įstatymų leidėjas panaikino reikalavimą dėl licencijos spalvotųjų metalų laužui įgyti. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažino, tačiau, kasatorių manymu, ją netinkamai interpretavo, nurodydamas, kad, pakeitus įstatymą ir atsiradus galimybei supirkėjais būti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, šie privalo būti užsiregistravę nustatyta tvarka, o kasatoriai užsiregistravę nebuvo, todėl įstatymo pakeitimas įtakos jų veikai neturi. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė loginę klaidą ir prieštaravo pats sau, nes pagal ankstesnę įstatymo redakciją fiziniams asmenims tokia licencija apskritai nebuvo išduodama, todėl fizinis asmuo negalėjo registruoti tokios veiklos.

29Tiek pagal Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (nusikalstamų veikų padarymo metu), tiek pagal aktualią Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., yra nustatyta, kad ne bet kas gali užsiimti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimu, o tik šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą supirkėjo sąvoką atitinkantys asmenys, kuriems įstatymas kelia specialiuosius reikalavimus, pvz. registruotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad pagal aktualią šio įstatymo redakciją supirkėju gali būti ir fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka besiverčiantis individualia veikla, tačiau vis dėlto tokia fizinio asmens veikla turi būti registruojama Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, siekiant, visų pirma, surinkti mokesčius už vykdomą veiklą, jos metu gaunamas pajamas. Kasatoriai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo bei pardavimo dokumentų, nemokėdami jokių mokesčių, nuolat pirko metalo – vario, žalvario – laužą, taip neteisėtai jį įgydami, ir vežė realizuoti į Lenkijos Respubliką; tokie jų veiksmai (versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir kitokiu neteisėtu būdu) nėra dekriminalizuoti, remiantis BK 202 straipsnio 1 dalimi ir aktualia Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo redakcija.

30Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

31Kasatorių teigimu, jų veiksmuose nenustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.), požymiai, t. y. kasatorių tikslas – siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą bei už jį gautus pinigus. Taip pat, anot kasatorių, vien dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad buvo išrašyti ir panaudoti, pateikiant muitinės pareigūnams, UAB „Š.“ dokumentai (CMR važtaraščiai, sąskaitos faktūros ir kt.), nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo laužas – pagal BK 216 straipsnio nuostatas legaliu netapo, nes UAB „Š.“ apskaitoje nebuvo jokių įrašų apie teisėtą šio metalo įgijimą. Dėl to, pasak kasatorių, metalas nebuvo legalizuotas per įmonės buhalterinę apskaitą ar nuslėptas, o tiesiog buvo pasinaudota suklastotais įmonės dokumentais, neįtrauktais į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl tokia veika galėjo būti kvalifikuota nebent pagal BK 300 straipsnį.

32BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“. Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.), kurio paskirtis yra užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimui, atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

33Kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

34Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai bei kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012).

35BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo).

36Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą“ reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Iš esmės toks tikslas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (2008 m. sausio 24 d. įstatymo redakcija, nagrinėjamų veikų padarymo metu) 2 straipsnio 14 dalį (kai pakeičiama turto teisinė padėtis arba turtas perduodamas, žinant, kad jis yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; kai turto tikrasis pobūdis, tikroji kilmė, šaltinis, vieta, disponavimas, judėjimas, nuosavybės teisės arba su nuosavybe susijusios teisės nuslepiamos arba užmaskuojamos, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; kai turto įgijimo, valdymo ar naudojimo, įgijimo (perdavimo) metu žinoma, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; esant rengimuisi, pasikėsinimui padaryti, bendrininkaujant darant bet kurią pirmiau nurodytą veiką) pripažįstamas pinigų plovimu.

37Byloje nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės, kad A. Š. ir A. V. 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigę juridinio asmens, neturėdami leidimo (licencijos) įgijo iš viso 21 toną metalo (vario) laužo ir turėjo tikslą jį realizuoti Lenkijoje (parduoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims), taip siekdami gauti pajamų, už jas nesumokant mokesčių. Tačiau, esant šiam pagrindiniam kasatorių tikslui (realizuoti įgytą netauriųjų metalų laužą ir gauti iš to neapmokestintų pajamų), gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, muitinės pareigūnai galėjo pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, todėl kasatoriai, siekdami nuslėpti, kad jį įgijo fiziniai asmenys, kurie pagal tuo metu galiojusius teisės aktus apskritai negalėjo būti netauriųjų metalų laužo supirkėjais, suklastojo krovinio pervežimo dokumentus (CMR važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras), kuriuose buvo nurodyta, kad vežamo metalo laužo savininkas – juridinis asmuo, užsiimantis tokia veikla. Taip pat nustatyta, kad kasatoriai suorganizavo, jog tokie pervežimo dokumentai būtų perduoti vairuotojams, per du kartus vežusiems krovinius, o šie, nieko apie tai nežinodami, pateikė dokumentus muitinės darbuotojams. Įvertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis kasatorių tikslas, atliekant visus jiems inkriminuotus veiksmus, buvo nelegaliai užsiimti netauriųjų metalų laužo supirkimu bei pardavimu ir iš to gauti neapmokestintų pajamų, kurias galėtų naudoti savais tikslais, t. y. vertinamasis ūkine–komercine veikla be leidimo (licenzijos), pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, nenurodant valstybės institucijoms iš šios veiklos gaunamų pajamų, kad jos nebūtų apmokestintos; dėl to kasatoriai, kaip nurodyta pirmiau ir šioje nutartyje, pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad tik turėdami tikslą metalo laužą parduoti Lenkijoje esantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tačiau negalėdami jo išvežti iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką be pervežimo dokumentų apskritai, ar dokumentuose nurodant fizinius asmenis, kaip to turto savininkus, kasatoriai klastojo pervežimo dokumentus, nurodydami kaip savininką UAB „Š.“. Kaip konstatuota ir bylą nagrinėjusių teismų, šie suklastoti dokumentai nebuvo įtraukti į įmonės (UAB „Š.“) buhalterinę apskaitą, dėl to kasatorių A. Š. bei A. V. neteisėtai įgytas turtas (metalo laužas), ar už jį vėliau (pardavus) gautos pajamos nebuvo fiksuojami įmonės buhalterijoje, t. y. nebuvo legalizuojami. Vienintelis ir pagrindinis kasatorių tikslas buvo ne siekis slėpti nusikalstamu būdu gautą turtą, o tiesiog užsiimti neteisėta ūkine, komercine veikla, šiam tikslui įgyvendinti sudarant prielaidas, kaip konstatuota, suklastojus ir panaudojus atitinkamus dokumentus.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Nekaltumo prezumpcija yra glaudžiai susijusi ir su tinkamu įrodinėjimo pareigos įgyvendinimu. Baudžiamajame procese pareigą įrodinėti turi valstybės pareigūnai, institucijos, kuriems nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra abejotini, nepakankamai išsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų apie kaltumą, kaltinamasis turi būti išteisinamas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinamųjų A. Š. ir A. V. nusikalstamą tikslą (esantį būtinuoju nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, subjektyviuoju sudėties požymiu), kad jie siekė įteisinti savo nelegaliai įgytus pinigus ar turtą, melagingai nurodydami jų gavimą iš teisėtos veiklos. Tam tikrų, atskirų kasatorių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 216 straipsnį yra nepagrįstas, nes nebuvo įvertinti, išsamiai išanalizuoti ir byloje surinktais įrodymais neabejotinai pagrįsti jų tikslai ir siekiai. Nagrinėjamoje byloje pripažįstant kasatorius kaltais pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, iš vienos tęstinės nusikalstamos veikos (neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, BK 202 straipsnio 1 dalis) keli kasatorių veiksmai, tik sudarę prielaidas tęsti nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvo išskirti iš viso bendro jų veiksmų konteksto ir atskirai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nenustatyta kasatorių veiksmuose esant BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – kaltę – tiesioginę tyčią ir tikslą – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad kasatorių A. Š. ir A. V. veiksmuose šiuo atveju nebuvo nustatyta visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl, remiantis BPK 382 straipsnio 2 punktu, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys, kuriomis A. Š. ir A. V. nuteisti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, naikintinos ir bylos dalis dėl šios nusikalstamos veikos jiems nutrauktina.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžių dalis, kuriomis A. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir bylą dėl šios nusikalstamos veikos jam nutraukti.

41Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžių dalis, kuriomis A. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir bylą dėl šios nusikalstamos veikos jam nutraukti.

42Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžių dalis dėl bausmių nuteistiesiems A. Š. ir A. V. subendrinimo.

43Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202... 4. A. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio... 5. Priteista iš A. Š. ir A. V. valstybei po 34,56 Lt proceso išlaidoms... 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys dėl 47 328... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija,... 11. A. Š. ir A. V. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d.... 12. Be to, A. Š. ir A. V. nuteisti už tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą... 13. 2008 m. spalio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,... 14. 2008 m. spalio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. Kasatorių – nuteistųjų A. Š. ir A. V. – pateiktuose kasaciniuose... 18. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai... 19. Kasaciniuose skunduose cituojamos BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos dėl... 20. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Kasatorių nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta ir svarbiausio BK 216... 22. Kasatoriai nurodo, kad prisipažino savo kaltę pagal BK 202 straipsnį, t. y.... 23. Atsiliepimu į nuteistųjų A. Š. ir A. V. kasacinius skundus Lietuvos... 24. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai nepagrįstai bando susiaurinti... 25. Prokuroras nesutinka ir su kasatorių teiginiais neva apeliacinės instancijos... 26. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 27. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo... 28. Kasatoriai neginčija savo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 202 straipsnio 1... 29. Tiek pagal Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo... 30. Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo... 31. Kasatorių teigimu, jų veiksmuose nenustatyti visi būtinieji nusikalstamos... 32. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 33. Kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai... 34. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti... 35. BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos... 36. Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjama... 37. Byloje nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės, kad A. Š. ir A.... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos... 41. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos... 42. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos... 43. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....