Byla e2A-409-661/2019
Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo ir T. B. priešieškinį N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė N. G. prašė priteisti iš atsakovo T. B. 7240,50 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 724,05 Eur palūkanų, 262,11 Eur delspinigių, 1252 Eur laidojimo išlaidų, 1471,56 Eur skolos už G. B. prievolės įvykdymą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė N. G. nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieškovės skolininkas G. B. (toliau – Palikėjas). 2017 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiškimą, nurodydamas, jog 2017 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas G. B. ir kad paveldimą turtą jis pradėjo valdyti bei prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaudamasi minėta teisės norma ir būdama Palikėjo kreditore, ieškovė reiškia reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui, t. y. atsakovui. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iš Palikėjo buvo priteistas 300 Lt/mėn. išlaikymas ir 9 725,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sūnui T. B. (atsakovui). Neturėdamas lėšų mokėti išlaikymą ir padengti jo įsiskolinimą, Palikėjas kreipėsi į savo tetą, t. y. ieškovę, dėl paskolos suteikimo. Ieškovė paskolą sūnėnui suteikė ir buvo sudarytos šešios paskolų sutartys. Šių paskolos sutarčių pagrindu ieškovė vykdė Palikėjo prievolę nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Iš paskolos sutarčių 2 punkto yra matyti, jog „pinigai suteikiami 3 (trijų) metų laikotarpiui ir turi būti grąžinti iki 2010 m. gruodžio 30 d.“. Kadangi skola ieškovei nebuvo grąžinta, ieškovė iš atsakovo paveldimo turto prašo priteisti 7 240,50 Eur (25000 Lt) skolą. Kadangi ieškovė ir Palikėjas buvo sutarę dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais dydžio - 2 procentų metinių palūkanų, todėl iš atsakovo priteistinos 724,05 Eur palūkanos už naudojimąsi pinigais. Be to, kadangi ieškovės ir Palikėjo sudarytų paskolos sutarčių 5 punktuose yra nurodyta, jog „pinigų gavėjui negrąžinus pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“, todėl iš atsakovo priteistini 262,11 Eur dydžio delspinigiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad Palikėją palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, kurias sudaro 1252 Eur suma. Sulaukęs pilnametystės atsakovas jau pats kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011). Palikėjo pajamų nepakako šiai prievolei vykdyti, todėl kaip ir iki tol, jis kreipėsi į ieškovę dėl finansavimo mokant išlaikymą sūnui. CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiajam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Šiuo atveju ieškovė Palikėjo prašymu įvykdė jo prievolę, todėl jai perėjo kreditoriaus (atsakovo) reikalavimo teisė. Ieškovė prašo iš atsakovo, kaip Palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui, vykdydama Palikėjo prievoles.

83.

9Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis palikėjo G. B. pirmos eilės įpėdinis, tėvai J. B. ir G. B., kai jam buvo 5 metai, nutraukė santuoką 1998-07-03 teismo sprendimu. 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, buvo priteistas iš G. B. atsakovui, kaip nepilnamečiam sūnui, išlaikymas ir jo įsiskolinimas už tris metus. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti pavedė 2007-06-28 Įgaliojimu tetai N. G.. Nurodė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos galiojant 2007-06-28 išduotam Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CPK 1.78 str.). Be to, sutartys akivaizdžiai pasirašytos vienu metu, nes G. B. parašas visose per tris metus sudarytose sutartyse iš esmės identiškas, o kadangi Atsakovas buvo įgaliojęs ieškovę atstovauti jį net teismuose, teikiant procesinius dokumentus ir įrodymus, neatmestina versija, jog pasirašė ant sutarčių ne pats G. B., arba jis buvo dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutartyse numatytam paskolų gražinimo terminui, kuris visose sutartyse buvo nustatytas vienodas iki 2010-12-30, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati ieškovė, manytina, kad net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimas priteisti palūkanas ir delspinigius, vertintinas kaip siekis be pagrindo praturtėti atsakovo sąskaita, kuris nėra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau būtų bauduojamas realiai 60 procentų bauda. Taip pat nurodė, kad ieškovė 2007-2010 metais buvo pensinio amžiaus, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog ji galėjo pati gauti tokias dideles pajamas, kad galėtų apmokėti per mėnesį po 1242, 24 Lt už palikėją, ir dar turėti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Abejonių dėl paskolos realaus suteikimo kelia ir skolos mokėjimas dalimis, jei paskola būtų suteikta iš santaupų, toks grąžinimas dalimis būtų buvęs visiškai netikslingas. Abejonių dėl sutarčių realumo bei pinigų perdavimo fakto kelia ir šalių pasirašytų sutarčių bei Ieškovės faktiškai atliktų mokėjimų datos. Dėl laidojimo išlaidų priteisimo nurodė, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovė ne tik kad nederino laidojimo išlaidų su atsakovu, ji net neinformavo atsakovo apie tėvo mirtį (apie tėvo mirtį pranešė kaimynai), bei šmeižia, jog jis nedalyvavo laidotuvėse. Jei ieškovė įrodys, jog laidojimo išlaidas ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, atsakovas svarstys dėl ieškinio pripažinimo šioje dalyje.

104.

11Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 paskolų sutartis CK 1.86 straipsnio, CK 1.78 straipsnio bei CK 1.91 straipsnio pagrindais. Nurodė, kad G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti pavedė artimai giminaitei (motinos seseriai) N. G., išduodamas oficialų 2007-06-28 Įgaliojimą. N. G. antstolės B. P. kontorai pagal minėtą įgaliojimą 2007-11-23 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog ji apsiima padengti G. B. skolą (11 525,00 Lt/3 337,87 Eurų) pagal teismo 2007-11-15 Vykdomąjį rašą Nr. N2-7165-656/2007 dėl išlaikymo išieškojimo, ir vykdymo išlaidas 1612,40 Lt. Visos Paskolos sutartys sudarytos galiojant 2007-06-28 Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo įgaliojimo pagrindu antstolės B. P. vykdomojoje byloje, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, yra akivaizdus atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas bei prieštaringas ieškovės elgesys - ieškovė pagal 2007-06-28 įgaliojimą 2007-11-22 d. prašymu antstolės B. P. kontorai įsipareigoja padengti G. B. skolą ir mokėti atsakovo motinai J. B. (uzufruktorei) tuomet nepilnamečio atsakovo išlaikymui skirtą sumą, tuo pačiu sudarydama paskolos sutartis su G. B. būtent dėl šio įsipareigojimo. Ieškovei, gerai žinant, palikėjui susiklosčiusias sunkias aplinkybes tiek su jo finansine padėtimi (eilę metų buvo bedarbis), tiek su sveikata, sunkia emocine būsena, tiek dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Sutarčių 3 p. paskolos gavėjui nustatyta prievolė už naudojimąsi paskolinta pinigų suma mokėti 2 procentų metines palūkanas, o pagal sutarčių 5 p. „pinigų gavėjui negrąžinus pinigų sumos nustatytu laiku, nustatytas įpareigojimas mokėti 0,02 procento dydžio nuo įsiskolinimo sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“, laikytini itin nesąžiningais bei akivaizdžiai pasirašyti palikėjui nenaudingomis sąlygomis. Jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai nei teisiniu, nei moraliniu aspektu susitarimų nuostatos negali būti kitaip vertintinos kaip sudarytos piktavališkai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti Sutartis labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.). Nurodo, jog ginčo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) atskleidžia Sutarčių 2 p. turinys, kuriame „pinigai suteikiami 3 (trejų) metų laikotarpiui ir turi būti grąžinti iki 2010-12-30“. Nors paskolos sutartys sudarytos palikėjui valdant nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, tačiau jos neužtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), kas vertintina neprotingu rizikos prisiėmimu. Byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutarčių 2 p. nustatytam paskolų gražinimo terminui, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ar reikalavimus teisme dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Taip pat nurodė, kad byloje pateikti banko kasos pajamų orderiai, iš kurių turinio matyti, jog N. G. atlieka pavedimus ne iš savo pinigų, esančių banko sąskaitoje, o įneša konkrečias pinigų sumas į savo asmeninę sąskaitą, ir tą pačią dieną atlieka pavedimą B. J. arba antstolei, kelia pagrįstų abejonių, jog ji operuoja ne savo asmeninėmis lėšomis, o paskola realiai palikėjui niekada nebuvo perduota.

125.

13Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, aiškindamas CK 2.134 str. 1 d. nuostatą, iškreipia jos turinį, kadangi įstatymas draudžia atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius su savimi, o ne sudaryti bet kokį sandorį su atstovaujamuoju.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovei N. G. iš atsakovo T. B. 7191,43 Eur skolos pagal paskolų sutartis, 719,18 Eur palūkanų, 260,33 Eur delspinigių, 1433,61 Eur skolos įvykdžius skolininko prievolę, 1252 Eur laidojimo išlaidų, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10856,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi ištaisė 2018-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, jog iš atsakovo T. B. ieškovės N. G. naudai priteistina 244 Eur žyminio mokesčio ir 3018,70 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 3262,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir nutarė ištaisyti 2018-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, jog atsakovo T. B. priešieškinys ieškovei N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestinas.

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus.

219.

22Teismas nustatė, jog paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytą formą, t. y. jos yra rašytinės; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grąžinti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti). Į bylą pateikti įrodymai – palikėjo banko sąskaitos išrašai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iš kurių G. B. būtų galėjęs teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iš pastarosios pensijos, nedirbo, nes rūpinosi ir prižiūrėjo sergančią, II-os grupės invalidę mamą (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). Ieškovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, išrašai iš VĮ Registrų centras apie turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog ieškovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142; T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Atsakovo argumentai, jog ieškovė suteiktų paskolų nedeklaravo, nedaro šių sandorių negaliojančiais. Paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieškovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieškovė nereikalavo iš palikėjo jam esant gyvam grąžinti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieškovės valia. Visose paskolų sutartyse nurodytas vienodas paskolų grąžinimo terminas – 3 metai iki 2010 m. gruodžio 30 d. vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes, kaip paaiškino ieškovė, šalys tarėsi dėl paskolos grąžinimo iki 2010 m. gruodžio 30 d., ir šis netikslumas taip pat neturi įtakos sandorių galiojimui.

2310.

24Teismas konstatavo, jog šioje byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse šalys susitarė dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo negrąžinus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieškovės savanaudišku pasinaudojimu. Ieškovė paaiškino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo. Teismas sprendė, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi. Kadangi ieškovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiškai buvo atlikta mokėjimų. Kadangi ieškovė pagal paskolų sutartis pervedė bendrai ne 25000 Lt , o 24832,30 Lt paskolos sumą, t. y. 167,70 Lt mažiau, todėl šia suma sumažintina bendra paskolų suma ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos atitinkamo dydžio palūkanos.

2511.

26Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra įstatyminis pagrindas, iš kurio atsirado G. B. prievolė, sprendė, jog negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieškovė N. G. pinigus pilnamečio T. B. išlaikymui G. B. skolino (net ir nesant rašytinės paskolos sutarties), negu kad tuos pinigus dovanojo ar vykdė G. B. prievolę gera valia. Tokią išvadą teismas daro iš to, jog prieš tai nepilnamečio T. B. išlaikymui pinigus ieškovė palikėjui skolino pagal paskolos sutartis, todėl T. B. tapus pilnamečiu, G. B. prievolės vykdymas gera valia ar dovanojimo pagrindu, neatitiktų prieš tai buvusių/susiklosčiusių ieškovės ir palikėjo teisinių santykių, logikos bei protingumo kriterijų.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2812.

29Apeliantas (atsakovas) T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Atsakovas nesutinka su sprendimu dėl šių argumentų:

3012.1.

31Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir nutartimi dalyje dėl skolų priteisimo, nes CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Neatlikus įrodymų visumos vertinimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė prievolinės ir šeimos teisės normų taikymo santykį (CK 6.870 str. 2d.; CK 6.241 str. 1d. 3p.; CK 3. 185 straipsnio 1 dalis). Teismas darydamas išvadas, formaliai rėmėsi Paskolos sutarčių sudarymo faktu, tačiau nesiaiškino sutarčių sąlygų, Ieškovės ir palikėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir veiksmų sutarties vykdymo laikotarpiu, elgesys bei jų elgesio atitikties nurodytoms sutartyje sąlygoms, įstatyme priimtoms normoms ir protingumo bei atidumo standartams, todėl objektyviai neatskleidė bylos esmės, nenustatė koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Šie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam sutartinės ir šeimos teisės normų aiškinimui ir taikymui, sukuria aiškią problemą, taikant įstatymą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-239/2009), rėmėsi sprendime ginčo santykiui neaktualia teismine praktika, todėl liko neatskleista bylos esmė.

3212.2.

33Visi trys sandorių ginčijimo teisiniai pagrindai teismo išanalizuoti formaliai, neatsižvelgiant į esmines susiklosčiusias ginčo aplinkybes tarp šalių, paskolos sutarčių turinio, jų sudarymo ir vykdymo aplinkybių, šalių tikslo ir elgesio. Nors teismas pripažįsta, kad visos paskolų sutartys buvo tikslinės - skirtos nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymui, nes tai neginčijamai patvirtina ginčo sutarčių 1p. sąlyga (It., b.l.7-12), pačios Ieškovės parodymai (2017-10-30 d. teismo posėdžio įrašo 35 min 40 s), tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šios esminės aplinkybės nevertina CK 3. 185 straipsnio 1 dalies aspektu, kuriame įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas.

3412.3.

35Teismas nevertino Paskolos davėjo ir paskolos gavėjo artimų giminystės ryšių bei paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių, t.y. kad pačios Ieškovės paaiškinimais, jos sudarytos siekiant artimam giminaičiui G. B. padėti, aiškiai žinant jo turtinę padėtį ir finansines galimybes, t.y. aiškiai žinant, kad jis neturi jokių pajamų ir niekada paskolos negrąžins.

3612.4.

37Teismas nevertino pačios Ieškovės antstolės B. P. kontorai vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo 2007-11-22d. pateikto prašymo (It., b. l. 75) turinio, kuriame nurodyta, kad ji “apsiima padengti giminaičio G. B. skolą”, kitų Ieškovės veiksmų/neveikimo, t.y. kad ji nuo 2010 m. gruodžio 30d. (Sutarties 2p.) nereikalavo pinigų grąžinimo, tačiau šiuo metu reikalauja priteisti tiek palūkanas, tiek delspinigius (Sutarties 3p., 5p.) iš tuo metu pinigus gavusio išlaikytinio, kurie teismo taip pat gali būti mažintini, jei susiklostę teisiniai santykiai vertinami ne formaliai (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.260 straipsnio 2 d).

3812.5.

39Pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų paskolų sutarčių dalyvių ketinimų, atsižvelgiant į sutarčių sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties tikslą ir esmę, jos sudarymo aplinkybių: a) paskolos sutarčių 1p. nurodyta, kad gavėjas „dėl rimtų priežasčių pats to negali atlikti“ (padaryti mokėjimo pavedimų), kas neabejotinai turėjo sukelti abejonių dėl paskolos gavėjo valinių gebėjimų suvokti sutarties turinį ir prisiimtų įsipareigojimų apimtį, ypač po to, kai 2018-01-16d. Ekspertizės akte Nr. 11-15 (18) tiriamojoje dalyje.

4012.6.

41Teismas neįvertino, kad visgi esminis šių sandorių požymis buvo šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys, nes realiai savo veiksmais šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų.

4212.7.

43Teismas dėl sutarčių tariamumo nevertino ir tų aplinkybių, kad Ieškovės atlikti pavedimai per banką visiškai neatitinka Paskolų sutartyse paskolintų pinigų sumų, kad Ieškovė teisme iš pradžių teigė atnešusi pinigus G. B. grynais, po to patvirtino, jog pagal paskolos sutartis - pinigų G. B. neperdavė, nors pagal pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas - paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2d.). Akivaizdu, kad Ieškovė realiai G. B. paskolos nesuteikė, o “laisvu noru darė pervedimus už nepilnamečio išlaikymą“ (2017-10-30 d. posėdžio garso įrašo 52 min.).

4412.8.

45Kad paskolos sutartys realiai nebuvo sudarytos ir suteiktos, patvirtina ir Ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų Ieškovės ir G. B. (2007-06-28 Įgaliojimo pagrindu) vardu Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų (forma FR0001) už 2007 m. - 2011 m. mokestinius laikotarpius (pateiktos dvi deklaracijos už laikotarpius nuo 2006-09-01 iki 2007-08-31 ir nuo 2006-1001 iki 2007-09-30), iš kurių matyti, kad skiltyse „gautos paskolos“ ir/ar “suteiktos paskolos“ jokių sumų nebuvo deklaruota.

4612.9.

47Pirmosios instancijos teismas sprendime daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad T. B. priimdamas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29d. sprendimą pinigus į savo asmeninę sąskaitą iš tetos N. G., o ne iš tėvo G. B., (paskolos) prievolę pripažino bei ją patvirtino.

4812.10.

49Teismas abstrakčiai nurodė, jog priteista advokato padėjėjui patirtų atstovavimo išlaidų suma neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių ir priteisė skolos byloje 3262,70 Eurų sumą už advokato padėjėjo darbą.

5013.

51Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė šiuo argumentus:

5213.1.

53ieškovė reiškia reikalavimą ne atsakovui kaip asmeniui, kuris gavo išlaikymą iš vėlionio, tačiau kaip asmeniui kuris priėmė palikimą. Prievolė grąžinti skolą palikėjui kilo sudarytų sandorių pagrindu, o pastarajam mirus, prievolė privalo būti įvykdyta iš palikimo dalies, kurį priėmė atsakovas. Ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo lėšų grąžinimo.

5413.2.

55Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu negalima vadovautis, nes visiškai nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. 2009 m. liepos 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, buvo sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui sumokėto išlaikymo grąžinimo, nustačius, jog išlaikymą teikęs asmuo nėra vaiko tėvas.

5613.3.

57Pirmosios instancijos teismas detaliai ir tiksliai nustatė susiklosčiusias faktines aplinkybes ir pasisakė dėl apelianto nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes vertino LR CK 1.91 str. kontekste. Teismas nustatė, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse šalys susitarė dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo negrąžinus paskolintų lėšų iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieškovės savanaudišku pasinaudojimu. Ieškovė paaiškino, jog ji, o ne G. B. kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo.

5813.4.

59Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino tą aplinkybę, jog ieškovė nereikalavo grąžinti skolos iš palikėjo dar jam esant gyvam. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai yra ieškovės valia. Be to atsiliepime į apeliacinį skundą reikia paminėti ir tai, jog ieškovė duodama paaiškinumus, nurodė, jog kreipėsi į skolininką dėl skolos grąžinimo, tačiau pastarasis vis prašė mokėjimus atidėti. Ieškovės valia ir geranoriškumas, nesikreipiant dėl skolos priteisimo, neatleido skolininko, nei nuo skolos grąžinimo, nei nuo iš to kylančių prievolių (palūkanų ir delspinigių) vykdymo.

6013.5.

61Ieškovė iš esmės sutiko su skundžiamo sprendimo išdėstytais argumentais ir palaikė savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį.

62IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6314.

64Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

6515.

66Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas.

6716.

68Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, o tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles.

6917.

70CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pagrįstai teismas sprendė, kad ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus.

7118.

72Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas ginčijo palikėjo ir ieškovės sudarytas paskolų sutartis trimis skirtingais teisiniais pagrindais: CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį, CK 1.78 straipsnio pagrindu kaip niekinį, nes prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai bei CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis.

7319.

74Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

7520.

76Rašytiniai įrodymai - į bylą pateiktų šešių paskolų sutarčių turinys bei ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad šalys susitarė, jog N. G. pinigus skolino G. B. ne grynaisiais, bet mokėjimo pavedimu atlikdama tikslinius periodinius mokėjimo pavedimus už G. B. antstolei B. P. ir J. B., kurie buvo skirti nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui (taip susitarta paskolos sutartyse, taip nurodyta ir mokėjimo pavedimuose). Paskolos sutartyse nurodyta, jog pats G. B. asmeniškai dėl rimtų priežasčių to padaryti negali. Pagal paskolos sutartis iš viso G. B. buvo paskolinta 25 000 Lt, tačiau teismui atlikus ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų perskaičiavimus, nustatyta, jog ieškovė, vykdydama su G. B. pasirašytas sutartis, iš viso pervedė/paskolino G. B. 24832,30 Lt (7191,43 Eur), o ne 7240,50 Eur.

7721.

78CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovė atstovaujamojo vardu jokių sandorių nesudarinėjo, tai patvirtino ir teismo paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė – paskolų sutartys pasirašytos ne vienos, o abiejų šalių bei skirtingu metu (t.2, b. l. 188-190; 192-195), todėl apelianto (atsakovo) nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas neįrodytas.

7922.

80Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat įrodinėjo, kad N. G. ir G. B. sudarytos paskolų sutartys yra tariamasis sandoris, nes ieškovė realiai nesuteikė G. B. paskolos, o vėliau paskolintų pinigų nereikalavo grąžinti. Kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateiktos paskolų sutartys, jų pagrindu ieškovės atlikti mokėjimai, ieškovės paaiškinimai apie sutarčių sudarymo aplinkybes, jog palikėjas prašė jos paskolinti pinigų ir atlikti už jį mokėjimus. Ginčijamos paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytą formą, t. y. jos yra rašytinės; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiškiai išreikšta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grąžinti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti). Į bylą pateikti įrodymai – palikėjo banko sąskaitos išrašai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iš kurių G. B. būtų galėjęs teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iš pastarosios pensijos, nedirbo, nes rūpinosi ir prižiūrėjo sergančią, II-os grupės invalidę mamą (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). Ieškovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, išrašai iš VĮ Registrų centras apie turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog ieškovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142; T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieškovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieškovė nereikalavo iš palikėjo jam esant gyvam grąžinti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieškovės valia.

8123.

82Apeliantas taip pat prašo ginčijamas paskolos sutartis pripažinti dėl to, jog jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai susitarimų nuostatos turi būti vertinamos kaip sudarytos piktavališkai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti sutartis labai nenaudingomis sąlygomis.

8324.

84CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

8525.

86Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

8726.

88Pažymėtina, kad sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad paskolų sutartyse šalys susitarė dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo negrąžinus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieškovės savanaudišku pasinaudojimu. Ieškovė paaiškino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Tokiu būdu teismas pagrįstai sprendė, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savanaudiškai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi. Kadangi ieškovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiškai buvo atlikta mokėjimų.

8927.

90Taip pat kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teiginį, jog palikėjas sudarydamas paskolos sutartis jų nesuprato, buvo neveiksnus ar pan. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos paskolų sutartys laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2010 metų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tuo laikotarpiu palikėjas buvo neveiksnus, negalėjo valdytis savo veiksmų ar jų suprasti. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011, b. t. I., P 72-73) nagrinėtoje byloje, palikėjas buvo pateikęs ginčo paskolų sutartis, aiškino jų turinį ir kaip matyti puikiai jį suprato.

9128.

92Apelianto argumentas, jog teismas nevertino, kad ieškovės atlikti pavedimai per banką visiškai neatitinka paskolų sutartyse paskolintų pinigų sumų yra nepagrįstas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. mokėjimo nurodymai patvirtina, jog paskolos dalykas, t.y. lėšos buvo perduotos. Pagal sudarytas paskolos sutartis matyti, jog buvo sutarta paskolinti 25 000 Lt, tačiau iš mokėjimo nurodymų teismas nustatė, jog paskolinta buvo 24832,30 Lt, būtent pagal realiai suteiktos paskolos sumą teismas ir paskaičiavo skolą. Taigi, tarp pasirašytų paskolos sutarčių ir realiai pervesto sumos yra labai nedidelis skirtumas, o teismo priimtas sprendimas skolą priteisti pagal realiai perduotas lėšas yra teisingas ir pagrįstas.

9329.

94Kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. LR valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai ištyrus įrodymų visumą ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.

95Dėl analogijos

9630.

97Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

9831.

99Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu negalima vadovautis, nes visiškai nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. 2009 m. liepos 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, buvo sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui sumokėto išlaikymo grąžinimo, nustačius, jog išlaikymą teikęs asmuo nėra vaiko tėvas.

10032.

101Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10233.

103Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

104Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

10534.

106Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nes pasak jo nagrinėjant bylą ir rengiant procesinius dokumentus nereikėjo specialių žinių.

10735.

108Ieškovė nesutinka su tokia apelianto pozicija, pažymėdama, jog pats apeliantas nurodė, jog patyrė daugiau kaip 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jo argumentai, jog ieškovės patirtos išlaidos yra per didelės, prieštarauja pačio atsakovo pozicijai.

10936.

110Susipažinus su ieškovės pateiktais duomenimis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, ar šios išlaidos neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių.

11137.

112Iš byloje esančio ieškovės pateikto patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: Teisinės konsultacijos susijusios su byloje pareikštais reikalavimais 200 eurų, Patikslinto ieškinio parengimas ir įrodymų rinkimas 700 eurų, Atsiliepimo į priešieškinį parengimas 600 eurų, Prašymas dėl išnagrinėtos civilinės bylos medžiagos prijungimo parengimas 150 eurų, Atsiliepimo į prašymą skirti teismo ekspertizę parengimas

113200 eurų, Dokumentų pagal teismo įpareigojimą pateikimas teismui 150 eurų, Atstovavimas teismo posėdžiuose 520 eurų.

11438.

115Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė N. G. teisme patyrė 3049,20 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant procesinius dokumentus ir atstovaujant jos interesus teisme, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

11639.

117Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų valandą taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje 2017 m. rugpjūčio 9 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 35 minutės. 2017 m. spalio 30 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 2 valandos ir 17 min. 2017 m. lapkričio 29 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 20 min. 2018 m. balandžio 4 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 2 valandos ir 3 min. Tai gi, bendras posėdžių laikas už kurį pagal Rekomendacijas gali būti atlyginama siekia 5 valandas. Todėl atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už atstovavimą šioje byloje šiame etape gali siekti 0,1X(1+2+2)X817,6 Eur – 408,70 Eurų už atstovavimą teisme (patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 7 p.). Byloje nėra duomenų kiek laiko truko ieškovei suteiktos teisinės konsultacijos, todėl šios išlaidos objektyviai negalėjo būti priteisiamos ieškovei (patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 1 p.).

11840.

119Ieškovė byloje taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus. Toks procesinis dokumentas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme, negali būti prilyginamas ieškinio parengimui, kadangi jame yra tik patikslinami ieškinyje jau suformuluoti reikalavimai bei pateikiami atsikirtimai. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, prašymą dėl išnagrinėtos civilinės bylos medžiagos prijungimo parengimą bei atsiliepimo į prašymą skirti teismo ekspertizę parengimą, šioje byloje maksimaliai galėtų siekti po 0,4 X 817,6 eurų = 327,04 eurų.

12041.

121Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 817,60 eurų = 2044 eurų.

12242.

123Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 150 eurų išlaidų susijusių su dokumentų pagal teismo įpareigojimą pateikimu teismui. Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei priteistinos išlaidos už dokumentų pagal teismo įpareigojimą pateikimą teismui šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,1 X 817,60 eurų = 81,76 eurų.

12443.

125Viso maksimali ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje suma remiantis minėtomis Rekomendacijomis galėtų sudaryti 3515,64 eurus. Tačiau ieškovė nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra teisinio pagrindo.

12644.

127Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, jog ieškovei priteistina artima rekomendacijų vidurkiui bylinėjimosi išlaidų suma - 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. B..

128Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12945.

130Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė N. G. pateikė teismui duomenis apie patirtas 816,75 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą.

13146.

132Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 1500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

13347.

134Rekomendacijų 8.11punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 817,60 eurų = 1061,77 eurų.

13548.

136Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 43 p. bei vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį advokato dalyvavimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog ieškovei priteistina artima rekomendacijų vidurkiui bylinėjimosi išlaidų suma - 477 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. B. apeliacinės instancijos teisme.

137Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Nutarė

138apelianto (atsakovo) T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

139Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant:

140Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

141Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

142Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 477 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė N. G. prašė priteisti iš atsakovo T. B. 7240,50 Eur skolos pagal... 6. 2.... 7. Ieškovė N. G. nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieškovės skolininkas... 8. 3.... 9. Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 10. 4.... 11. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 12. 5.... 13. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi ištaisė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendime... 21. 9.... 22. Teismas nustatė, jog paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytą formą, t.... 23. 10.... 24. Teismas konstatavo, jog šioje byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė reikalavo... 25. 11.... 26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra įstatyminis pagrindas, iš kurio... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 28. 12.... 29. Apeliantas (atsakovas) T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 30. 12.1.... 31. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir... 32. 12.2.... 33. Visi trys sandorių ginčijimo teisiniai pagrindai teismo išanalizuoti... 34. 12.3.... 35. Teismas nevertino Paskolos davėjo ir paskolos gavėjo artimų giminystės... 36. 12.4.... 37. Teismas nevertino pačios Ieškovės antstolės B. P. kontorai vykdomojoje... 38. 12.5.... 39. Pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų paskolų sutarčių dalyvių... 40. 12.6.... 41. Teismas neįvertino, kad visgi esminis šių sandorių požymis buvo šalių... 42. 12.7.... 43. Teismas dėl sutarčių tariamumo nevertino ir tų aplinkybių, kad Ieškovės... 44. 12.8.... 45. Kad paskolos sutartys realiai nebuvo sudarytos ir suteiktos, patvirtina ir... 46. 12.9.... 47. Pirmosios instancijos teismas sprendime daro visiškai nepagrįstą išvadą,... 48. 12.10.... 49. Teismas abstrakčiai nurodė, jog priteista advokato padėjėjui patirtų... 50. 13.... 51. Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su... 52. 13.1.... 53. ieškovė reiškia reikalavimą ne atsakovui kaip asmeniui, kuris gavo... 54. 13.2.... 55. Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu negalima... 56. 13.3.... 57. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir tiksliai nustatė susiklosčiusias... 58. 13.4.... 59. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino tą aplinkybę, jog... 60. 13.5.... 61. Ieškovė iš esmės sutiko su skundžiamo sprendimo išdėstytais argumentais... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 63. 14.... 64. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 65. 15.... 66. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir... 67. 16.... 68. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi... 69. 17.... 70. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir... 71. 18.... 72. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas ginčijo palikėjo ir ieškovės... 73. 19.... 74. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 75. 20.... 76. Rašytiniai įrodymai - į bylą pateiktų šešių paskolų sutarčių turinys... 77. 21.... 78. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu... 79. 22.... 80. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat įrodinėjo, kad N. G. ir G. B.... 81. 23.... 82. Apeliantas taip pat prašo ginčijamas paskolos sutartis pripažinti dėl to,... 83. 24.... 84. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 85. 25.... 86. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai... 87. 26.... 88. Pažymėtina, kad sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis... 89. 27.... 90. Taip pat kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra... 91. 28.... 92. Apelianto argumentas, jog teismas nevertino, kad ieškovės atlikti pavedimai... 93. 29.... 94. Kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 95. Dėl analogijos... 96. 30.... 97. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi... 98. 31.... 99. Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu negalima... 100. 32.... 101. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 102. 33.... 103. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 105. 34.... 106. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovei priteista... 107. 35.... 108. Ieškovė nesutinka su tokia apelianto pozicija, pažymėdama, jog pats... 109. 36.... 110. Susipažinus su ieškovės pateiktais duomenimis apie jos patirtas... 111. 37.... 112. Iš byloje esančio ieškovės pateikto patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi... 113. 200 eurų, Dokumentų pagal teismo įpareigojimą pateikimas teismui 150 eurų,... 114. 38.... 115. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė N. G. teisme patyrė... 116. 39.... 117. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų... 118. 40.... 119. Ieškovė byloje taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino... 120. 41.... 121. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį,... 122. 42.... 123. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 150 eurų išlaidų susijusių su... 124. 43.... 125. Viso maksimali ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje suma... 126. 44.... 127. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 129. 45.... 130. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 131. 46.... 132. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų... 133. 47.... 134. Rekomendacijų 8.11punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą... 135. 48.... 136. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 43 p. bei... 137. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 138. apelianto (atsakovo) T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 139. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti... 140. Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 1500... 141. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 142. Priteisti ieškovei N. G., a. k. ( - ) iš atsakovo T. B., a. k. ( - ) 477...