Byla e2A-36-794/2020
Dėl autorinio atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Asociacijos LATGA apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2789-534/2019 pagal ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį atsakovei UAB „Bonata“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bonata“ 2.271,57 EUR dydžio autorinį atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. su atsakove UAB „Bonata“ buvo sudaryta licencinė sutartis dėl teisės viešai atlikti muzikos kūrinius renginyje „Super diskoteka 80-90 - ųjų“, kuria įvyko Compensa koncertų salėje. Koncerte gyvai buvo atlikti muzikos kūriniai, kurių autorinių teisių turėtojas yra Rusijos kolektyvinio administravimo asociacija (RAO), su kuria ieškovė yra sudariusi sutartį. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 15 straipsnis reglamentuoja teisę gauti autorinį atlyginimą, 73 straipsnis numato kas yra autorių teisių pažeidimas, o 77 straipsnyje įtvirtintas autorių teisių gynimo būdas, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti.

103.

11Atsakovė UAB „Bonata“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, tačiau sutinka sumokėti 357,36 EUR autorinį atlyginimą pagal ieškovės skaičiavimą. Paaiškino, kad Rusijos autorių agentūra (RAO) neadministruoja S. K., S. T. kūrinių. Renginyje buvo atliktas 21 kūrinys. 9 kūrinių muzikos, teksto autorius, atlikėjas yra tas pats asmuo A. R., o 7 kūrinių muzikos, teksto autorius, atlikėjas yra tas pats asmuo S. V.. Nurodyti autoriai yra išreiškę valią dėl autorinio atlyginimo atsisakymo už koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje, todėl ieškovė gali reikalauti autorinio atlyginimo tik E. A., tai yra už 4 iš 21 koncerte panaudotų kūrinių. Tai sudaro 19,04 procentų repertuaro, kas yra 357,36 EUR.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Bonata“ ieškovei Asociacijos LATGA 357,36 EUR autorinį atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovė gali reikalauti autorinio atlyginimo tik už E. A. atliktus kūrinius (kompozitoriui, dainos autoriui, atlikėjai), tai yra už 4 iš 21 renginyje atliktus kūrinius. Tai sudaro 19,04 procentus nuo atliktų kūrinių skaičiaus, kas sudaro 357,36 EUR. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, kadangi muzikos ir dainų autoriai, atlikėjai A. R. ir S. V. atliko 16 savo kūrinių ir jie kaip autoriai yra atsisakę nuo autorinio atlyginimo. Teismo teigimu, muzikos ir dainų autoriai, atlikėjai A. R. ir S. V. disponuoja savo kūryba kaip asmeninių neturtinių teisių turėtojai. Vadovaujantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 2 d. ir 3 d., 52, 53 straipsniu, autorius, be kitų, turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar jo audiovizualinį įrašą; autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Autorius, kaip teisių turėtojas, turi teisę ir atsisakyti autorinio atlyginimo, leisti naudotis jo kūriniu nemokamai. Vadovaujantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str., 6 str., kitų asmenų teisės disponuoti, valdyti, naudotis autorių turtinėmis teisėmis yra išvestinės, jų pobūdis ir ribos apibrėžtos sudarytomis sutartimis su autoriais ar nurodytų teisių turėtojais. Tai liečia ir kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijas – jų teisės yra išvestinės, siejamos su autorių išreikšta valia kokia forma, apimtimi leidžiama administravimo organizacijai panaudoti deleguotas autoriaus teises. Nei Asociacija LATGA, veikianti sutarties su Rusijos autorių agentūra (RAO) pagrindu, nei kitas fizinis ar juridinis asmuo negali turėti daugiau teisių į kūrinį nei šiuo nagrinėjamu atveju už muzikos ir dainų autorius, atlikėjus A. R. ir S. V.. Nurodyti autoriai savo turimomis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, o ginčo atveju nurodė, kad autorinio atlyginimo už koncertus Vilniuje, Klaipėdoje neprašo, todėl teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams, atlikėjams A. R. ir S. V., nes nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

196.

20Ieškovė Asociacija LATGA apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovės UAB ,,Bonata“ ieškovei Asociacijai LATGA 2 271,57 EUR autorinio atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas.

217.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

237.1.

24Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo situacijai aktualios teismų praktikos, pagal kurią autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Apeliantės teigimu, tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas suabsoliutino autorių teisių turėtojų – A.A. R. ir S. N. V., teisę atsisakyti jiems priklausančio autorinio atlyginimo sumokėjimo per ieškovę, formaliai nurodydamas, jog paminėti teisių turėtojai turimomis teisėmis disponuoja nuožiūra ir nė vienas fizinis ar juridinis asmuo negali turėti daugiau teisių į kūrinius, negu pastarieji asmenys (autoriai). Apeliantės vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo išaiškinimas paneigia paties autorių teisių kolektyvinio administravimo esmę. Be to, tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-18558-534/2016, Asociacijos ieškinį analogiško pobūdžio byloje tenkino visiškai. Taigi, esamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo išvadomis ignoravo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje akcentuojamą horizontalią teismų precedentų galią.

257.2.

26Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei autorinį atlyginimą tik už vienos teisių turėtojos (E. E. A.) kūrinių viešą atlikimą renginio metu bei šiuo pagrindu išvesdamas priteistino atlyginimo proporciją, supainiojo du atskirus – autorinio atlyginimo išieškojimo bei išieškoto autorinio atlyginimo paskirstymo, institutus. Apeliantės teigimu, kūrinių naudotojas autorinį atlyginimą ieškovei privalėjo sumokėti visiškai nepriklausomai nuo to, kiek Asociacijos repertuaro kūrinių, į kuriuos teisės priklauso Asociacijos kolektyviai atstovaujamiems teisių turėtojams renginyje buvo atlikta, t. y. jeigu organizuojamame renginyje panaudojamas bent vienas toks kūrinys, kurio autoriaus teises kolektyviai administruoja ieškovė, kūrinių naudotojas, gavęs ieškovės licenciją, suteikiančią teisę naudoti kūrinį turi mokėti Asociacijai autorinį atlyginimą, apskaičiuojamą pagal nustatytus tarifus nuo visos sumos, gautos už į renginį parduotus bilietus, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį visų renginyje atliktų kūrinių sudaro Asociacijos repertuaro kūriniai. Tuo tarpu teismas Asociacijos Tarybos patvirtintą autorinio atlyginimo, mokėtino Asociacijos atstovaujamiems teisių turėtojams, tvarką iš esmės pakeitė, performuluodamas ją taip, kad autorinis atlyginimas skaičiuojamas procentais nuo pajamų, gautų už parduotus bilietus, dalies, proporcingos renginyje panaudotų LATGA repertuaro kūrinių bei visų atliktų kūrinių skaičiui, kas reiškia, kad viršydamas jam suteiktą kompetenciją, teismas iš esmės nustatė savo autorinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką, prieštaraujančią tiek Asociacijos Tarybos patvirtintiems tarifams, tiek ieškovės ir atsakovės sudarytai Licencinei sutarčiai, o tai reiškia - ir ATGTĮ normoms.

277.3.

28Atsakovės į bylą pateikti dokumentai – 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartis Nr. RU-2018/04, sudaryta tarp atsakovės ir OOO „NA VOLNE ENTERTEJNMENT“ bei A. A. R. 2018 m. balandžio 10 d., taip pat S. N. V. 2018 m. balandžio 25 d. raštai, siųsti ieškovei nėra susitarimai dėl individualaus kolektyviai administruojamų autorių teisių įgyvendinimo, kaip jie suprantami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kadangi nei Rusijos autorių agentūra (RAO), nei Asociacija nėra minimos 2018 m. sausio 15 d. sutarties šalimis, o tai reiškia, kad pastaroji sutartis nurodytiems subjektams neturi jokios teisinės galios, inter alia, kiek tai susiję su kolektyviniu A.A. R. ir S. N. V. turimų teisių administravimu. Be to, vienašališki aptariamų teisių turėtojų raštai dėl atsisakymo nuo autorinio atlyginimo surinkimo taip pat nelaikytini kolektyvinio administravimo asociacijos, kurios nariais yra A. A. R. ir S.. V., bei pastarųjų subjektų susitarimais dėl individualaus kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo.

297.4.

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė klaidingą atsakovės juridinio asmens kodą, kuri turi būti ištaisyta CPK 276 str. pagrindu.

318.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Bonata“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

339.

34Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

359.1.

36Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus, atlikėjų bei kolektyvinio administravimo asociacijos teises bei pareigas, nustatytas teisės aktuose, sprendime pagrįstai nurodė, kad autoriai ir atlikėjai A. R. ir S. V., turėdami išimtines teises į kūrinius, turi teisę viešai atlikti arba uždrausti viešai atlikti jų sukurtus kūrinius. Autorius, kaip teisių turėtojas, turi teisę atsisakyti autorinio atlyginimo. Kitų asmenų teisės disponuoti, valdyti, naudotis autorių turtinėmis teisėmis yra išvestinės, jų pobūdis ir ribos apibrėžtos sudarytose sutartyse su autoriais. Nei asociacija LATGA, veikianti su Rusijos autorių agentūra (RAO), negali turėti daugiau teisių į kūrinį nei šiuo nagrinėjamu atveju koncerto metu atliktų kūrinių autoriai. LATGA neturi teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos, dainų tekstų autoriams, atlikėjams A. R. ir S. V., nes nurodyti autoriai atsisakė skaičiuoti autorinį atlyginimą per kolektyvinio administravimo organizacijas. Vykdant autorių valią, autorinis atlyginimas autoriams išmokėtas per jų pasirinktą organizaciją. Taigi autorių valia, išreikšta rašytiniuose įrodymuose, yra esminis faktorius, ką pripažįsta ir teismas. Atsakovės teigimu, autorius, suteikdamas teisę kolektyvinio administravimo asociacijai autoriaus vardu atlikti kūrinį ir gauti už tai atlyginimą, nepraranda teisių, nustatytų ATGTĮ 15 str., t. y. išimtinių teisių panaudojant kūrinį.

379.2.

38Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jeigu koncertinėje programoje panaudojamas bent vienas kūrinys, kurio teises administruoja asociacija, autorinis atlyginimas asociacijai mokamas nuo visų koncerto metu atliktų kūrinių. Tokios nuostatos nėra nei viename teisės akte. Asociacijos, vykdydamos savo funkcijas, negali skaičiuoti autorinio atlyginimo už atliktus kūrinius autorių, kurių interesams neatstovauja, nes toks paskaičiuotas autorinis atlyginimas niekada nepasieks autoriaus, juo paprastai naudojasi administruojanti asociacija, o tai būtų neteisėtas praturtėjimas autorių sąskaita. Apeliantė teismui nurodė, kad autorių S. K. ir M. T. kūrinių asociacija neadministruoja, tuo pagrindu teismas visiškai pagrįstai ta dalimi sumažino priteistino autorinio atlyginimo dalį. Ieškovės, kaip privačios organizacijos, taryba negali priimti autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos, prieštaraujančios teisės aktams. Be to, autorinio atlyginimo paskirtis yra atlyginti autoriams už jų sukurtų kūrinių naudojimą, o ne sukurti naujas darbo vietas asociacijos darbuotojams.

399.3.

40Autorinio atlyginimo klausimą teismas, vadovaudamasis faktinėmis aplinkybėmis, teisingai taikydamas galiojančias teisės normas, ginčą išsprendė atsižvelgdamas į autorių valią. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija autorinio atlyginimo išmokėjimo fakto, ji siekia apginti jai palankią, nepagrįstą autorinio atlyginimo surinkimo ir paskirstymo tvarką, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4410.

45Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4611.

47Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

4812.

49Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

5013.

51Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

5214.

53Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą už viešą kūrinių naudojimą, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai kūrinio autoriai ar dalis jų savo autoriaus teises įgyvendina individualiai, nors šių teisių administravimą yra perdavę kolektyvinio administravimo asociacijai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama apginti autorių teisę į autorinį atlyginimą už viešai atliktus kūrinius koncertinėje programoje „Super diskoteka 80-90-ųjų“, kuri įvyko Compensa koncertų salėje ir už koncerto metu atliktus kūrinius priteisti iš atsakovės UAB „Bonata“, kaip koncerto organizatorės, 2271,57 EUR dydžio autorinį atlyginimą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. su atsakove UAB „Bonata“ buvo sudaryta licencinė sutartis dėl teisės viešai atlikti muzikos kūrinius renginyje „Super diskoteka 80-90 - ųjų“, kuri įvyko Compensa koncertų salėje. Koncerte gyvai buvo atlikti muzikos kūriniai, kurių autorinių teisių turėtojas yra Rusijos kolektyvinio administravimo asociacija (RAO), su kuria ieškovė yra sudariusi sutartį. Ieškovės teigimu, LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau - ATGTĮ) 15 str. reglamentuoja teisę gauti autorinį atlyginimą, 73 str. numato kas yra autorių teisių pažeidimas, o 77 str. numato autorių teisių gynimo būdą, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti. Atsakovė į ieškinio reikalavimus atsikirtinėjo tuo, kad RAO neadministruoja S. K., S. T. kūrinių. Renginyje buvo atliktas 21 kūrinys. 9 kūrinių muzikos, teksto autorius, atlikėjas yra tas pats asmuo A. R., o 7 kūrinių muzikos, teksto autorius, atlikėjas yra tas pats asmuo S. V.. Nurodyti autoriai yra išreiškę valią dėl autorinio atlyginimo atsisakymo už koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje, todėl ieškovė gali reikalauti autorinio atlyginimo tik E. A., tai yra už 4 iš 21 koncerte panaudotų kūrinių. Tai sudaro 19,04 procentų repertuaro, kas yra 357,36 EUR. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Asociacijos LATGA iš atsakovės UAB „Bonata“ 357,36 EUR autorinį atlyginimą. Teismas konstatavo, jog ieškovė gali reikalauti autorinio atlyginimo tik už E. A. atliktus kūrinius (kompozitoriui, dainos autoriui, atlikėjai), tai yra už 4 iš 21 renginyje atliktus kūrinius. Tai sudaro 19,04 procentus nuo atliktų kūrinių skaičiaus, kas sudaro 357,36 EUR. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, kadangi muzikos ir dainų autoriai, atlikėjai A. R. ir S. V. atliko 16 savo kūrinių ir jie kaip autoriai yra atsisakę nuo autorinio atlyginimo. Teismo teigimu, muzikos ir dainų autoriai, atlikėjai A. R. ir S. V. disponuoja savo kūryba kaip asmeninių neturtinių teisių turėtojai. Autorius, kaip teisių turėtojas, turi teisę ir atsisakyti autorinio atlyginimo, leisti naudotis jo kūriniu nemokamai. Vadovaujantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str., 6 str., kitų asmenų teisės disponuoti, valdyti, naudotis autorių turtinėmis teisėmis yra išvestinės, jų pobūdis ir ribos apibrėžtos sudarytomis sutartimis su autoriais ar nurodytų teisių turėtojais. Tai liečia ir kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijas – jų teisės yra išvestinės, siejamos su autorių išreikšta valia kokia forma, apimtimi leidžiama administravimo organizacijai panaudoti deleguotas autoriaus teises. Nei Asociacija LATGA, veikianti sutarties su Rusijos autorių agentūra (RAO) pagrindu, nei kitas fizinis ar juridinis asmuo negali turėti daugiau teisių į kūrinį nei šiuo nagrinėjamu atveju už muzikos ir dainų autorius, atlikėjus A. R. ir S. V.. Nurodyti autoriai savo turimomis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, o ginčo atveju nurodė, kad autorinio atlyginimo už koncertus Vilniuje, Klaipėdoje neprašo, todėl teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams, atlikėjams A. R. ir S. V., nes nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė.

5415.

55Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo situacijai aktualios teismų praktikos, pagal kurią autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai, kas reiškia, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei autorinį atlyginimą tik už vienos teisių turėtojos (E. E. A.) kūrinių viešą atlikimą renginio metu bei šiuo pagrindu išvesdamas priteistino atlyginimo proporciją, supainiojo du atskirus – autorinio atlyginimo išieškojimo bei išieškoto autorinio atlyginimo paskirstymo, institutus, kadangi kūrinių naudotojas autorinį atlyginimą ieškovei privalėjo sumokėti visiškai nepriklausomai nuo to, kiek Asociacijos repertuaro kūrinių, į kuriuos teisės priklauso Asociacijos kolektyviai atstovaujamiems teisių turėtojams renginyje buvo atlikta, t. y. jeigu organizuojamame renginyje panaudojamas bent vienas toks kūrinys, kurio autoriaus teises kolektyviai administruoja ieškovė, kūrinių naudotojas, gavęs ieškovės licenciją, suteikiančią teisę naudoti kūrinį turi mokėti Asociacijai autorinį atlyginimą, apskaičiuojamą pagal nustatytus tarifus nuo visos sumos, gautos už į renginį parduotus bilietus, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį visų renginyje atliktų kūrinių sudaro Asociacijos repertuaro kūriniai. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl autorinio atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

56Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su kolektyviai atstovaujamų teisių turėtojų (autorių) teise atsisakyti autorinio atlyginimo išieškojimo

5716.

58Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo situacijai aktualios teismų praktikos, pagal kurią autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai, kas reiškia, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

5917.

60Remiantis ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktais, autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

6118.

62ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Nurodyto įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.

6319.

64Remiantis ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas: kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą (1 p.); kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus (2 p.); kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą (3 p.); kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą (4 p.); kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo (5 p.); kitų su kolektyviniu administravimu susijusių funkcijų atlikimą vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis ir kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartimis.

6520.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išanalizavęs bei įvertinęs šias aukščiau nurodytas ATGTĮ straipsnių nuostatas, 2012 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus, sumokant nustatyto dydžio autoriaus atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Taigi, viena vertus, sutiktina su apeliantės skunde dėstoma pozicija, kad autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Priešingas aiškinimas, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, reikštų painiavą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veikloje ir jų teisių bei pareigų neapibrėžtumą, ypač turint omenyje teisę be atskiro įgaliojimo kreiptis į teismą ginant administruojamas autoriaus teises. Taigi konstatuotina, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad autoriaus sudaryta sutartis su kolektyvinio administravimo asociacija, kaip ir bet kuri civilinė sutartis, saisto abi jos šalis, taigi ir autorių, manytina, kad autoriaus teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

6721.

68Kita vertus, nepaneigiant pirmiau nurodyto ATGTĮ nuostatų aiškinimo, teisėjų kolegijos vertinimu būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos specifiką. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė LATGA-A pareiškė ieškinį dėl autorinio atlyginimo išieškojimo, grindžiamą autorių teisių pažeidimu neteisėtai naudojant kūrinius. Tai reiškia, kad būtina nustatyti bylos aplinkybė – neteisėtas autoriaus kūrinių naudojimas, reiškiantis autoriaus teisių pažeidimą. Nustačius, kad muzikos kūrinių autoriai patys viešai atliko savo kūrinius, dėl jų panaudojimo sudarę sutartis ir gavę sutartą atlygį, nebūtų pagrindo išvadai apie šių autorių teisių pažeidimą. Tačiau aplinkybė, kad autoriams buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, turi būti įrodyta, ir tai yra atsakovo (nagrinėjamu atveju atsakovės UAB “Bonata”) pareiga. Pastebėtina, jog tokios pozicijos savo praktikoje, kuria apeliaciniame skunde remiasi ir pati ieškovė, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2012; Nr. 3K-3-45-969/2018).

6922.

70Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą išieškojimo, privalėjo įrodyti, kad konkretūs autoriai yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir kad ieškovė yra su jomis pasirašiusi sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra sudariusi autorines sutartis su kiekvienu iš autorių, jose susitarusi dėl autorinio atlyginimo ir jį sumokėjusi.

7123.

72Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bei pateiktų įrodymų, atsakovė siekdama įrodyti aplinkybę, kad muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V. buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, į bylą pateikė 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartį Nr. RU-2018/04, sudarytą tarp atsakovės ir OOO „NA VOLNE ENTERTEJNMENT”, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti renginio “Super Diskoteka 80-90 – ųjų” Compesa koncertų salėje, Vilniuje, organizavimą (Sutarties 1.1.1. punktas); užtikrinti atvykusiems transportą, gyvenimo sąlygas (Sutarties 1.1.3 punktas), bei sumokėti autorinį atlyginimą autoriams už jų muzikos ir teksto atlikimą (Sutarties 1.1.4 punktas). Atsakovė į bylą taip pat pateikė muzikos ir dainų autoriaus bei atlikėjo S. V. 2018 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo jis informavo ieškovę, kad jis, kaip kūrinių autorius ir atlikėjas, leido koncertų organizatorei UAB “Bonita” organizuoti koncertus, kuriuose skambės jo dainos ir sutinka, kad iš atsakovės UAB “Bonita” nebūtų reikalaujamas atlyginimas už jo dainų atlikimą, bei muzikos ir dainų autoriaus bei atlikėjo A. R. 2018 m. balandžio 10 d. raštą, kuriuo A. R. informavo ieškovę, kad jis, kaip kūrinių autorius ir atlikėjas, leido koncertų organizatorei UAB “Bonita” 2018-04-27 dienos koncerte, Vilniuje, naudoti jo dainas be autorinio atlyginimo.

7324.

74Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

7525.

76Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

7726.

78Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

7927.

80Nagrinėju atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl autorinio atlyginimo, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir analizuodamas, ar atsakovė įrodė, kad kūrinių autoriai ir atlikėjai S. V. ir A. R. atsisakė autorinio atlyginimo už koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje, byloje atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus nevisapusiškai ištyrė, nustatant jų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją vertę ir pan., neanalizavo ir nevertino, ar jie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus pagal CPK 113, 14 straipsnių nuostatas. Remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas netikrino šių įrodymų ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų, nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o tik deklaratyviai konstatavo, jog muzikos ir dainų autoriai bei A. R. ir S. V. nuo autorinio atlyginimo atsisakė.

8128.

82Kaip minėta, 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartimi Nr. RU-2018/04, sudaryta tarp atsakovės ir OOO „NA VOLNE ENTERTEJNMENT”, atsakovė įsipareigojo sumokėti autorinį atlyginimą autoriams už jų muzikos ir teksto atlikimą (Sutarties 1.1.4 punktas). Tačiau 2018-04-10 ir 2018-04-25 raštuose muzikos ir dainų autoriai bei atlikėjai S. V. ir A. R. jau nurodo, jog jie leido koncertų organizatorei UAB “Bonita” 2018-04-27 dienos koncerte, Vilniuje, naudoti jų dainas be autorinio atlyginimo. Dėl kokių priežasčių šie atlikėjai ir kūrinių autoriai atsisakė autorinio atlyginimo, pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir apie tai nepasisakė. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas galėjo pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.), tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismas nepasiūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su tuo, ar atsakovė UAB „Bonita” buvo sudariusi autorines sutartis su jos organizuotame koncerte dalyvavusiais autoriais A. R. ir S. V. ir sumokėjusi jiems autorinį atlyginimą.

8329.

84Kaip jau minėta (akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2012; Nr. 3K-3-45-969/2018), autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, šias teises gali įgyvendinti individualiai (ne per kolektyvinio administravimo asociaciją) tik tuo atveju, jeigu egzistuoja aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl aptariamo (individualaus) teisių įgyvendinimo būdo. Tokio susitarimo nesant, autorius savo teisių, perduotų kolektyviai administruoti, individualiai įgyvendinti negali. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad vadovaujantis Rusijos autorių agentūros (RAO) viešai skelbiamomis standartinėmis sutarčių, sudaromų su šios asociacijos nariais, sąlygomis (http://rao.ru/newdocs/DOGOVOR_AVTOR_2018) RAO nariai neturi teisės asmeniškai (individualiai) įgyvendinti tų teisių, kurias perdavė kolektyviai administruoti, tačiau kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo, teismas šių aplinkybių taip pat visiškai netyrė ir nevertino, nesiaiškino, kad ar egzistuoja muzikos ir dainų autorių bei atlikėjų A. R. ir S. V., kaip RAO narių, ir pačios RAO, aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo.

8530.

86Apeliacinės instancijos teismo teigimu, visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės turėjo įvertinti ir išnagrinėti skundžiamame teismo sprendime, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V. buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, o nustatęs, kad nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jie jo atsisakė, ar egzistuoja muzikos ir dainų autorių bei atlikėjų A. R. ir S. V., kaip RAO narių, ir pačios RAO, aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo.

8731.

88Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

8932.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų įrodymų trūkumas, bei nevisapusiškai ir neišsamiai ištirti atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. y. 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartis Nr. RU-2018/04, sudaryta tarp atsakovės ir OOO „NA VOLNE ENTERTEJNMENT”, S. V. ir A. R. 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. raštai), suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės, o tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinėje instancijoje nėra galimas remiantis vien tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie, kaip minėta, net nebuvo visapusiškai ištirti, nustatant jų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją vertę ir pan. Ginčui dėl ieškovės Asociacijos LATGA teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir daiktų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V., tinkamai išnagrinėti reikalinga ne tik tinkamai ištirti bei įvertinti jau byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl autorinio atlyginimo atsisakymo už koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje, suteikiant galimybę šalims pateikti ir papildomus paaiškinimus bei įrodymus, bet ir iš naujo nustatyti, ar atsakovė buvo sudariusi autorines sutartis su jos organizuotame koncerte dalyvavusių muzikos ir dainų autoriais bei atlikėjais A. R. ir S. V. ir sumokėjusi jiems autorinį atlyginimą, dėl kokių priežasčių minėti atlikėjai atsisakė autorinio atlyginimo, ar egzistuoja A. R. ir S. V., kaip RAO narių, ir pačios RAO aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo, t. y. bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą (sprendžiant klausimą dėl ieškovės Asociacijos LATGA teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir daiktų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V.) nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

91Dėl iš atsakovės išieškotino autorinio atlyginimo, kuris paskirstytinas Asociacijos kolektyviai atstovaujamiems teisių turėtojams

9233.

93Apeliantė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad teismas priteisdamas ieškovei autorinį atlyginimą tik už vienos teisių turėtojos (E.E. A.) kūrinių viešą atlikimą renginio metu bei šiuo pagrindu išvesdamas priteistino atlyginimo proporciją, supainiojo du atskirus – autorinio atlyginimo išieškojimo bei išieškoto autorinio atlyginimo paskirstymo, institutus. Apeliantės teigimu, kūrinių naudotojas autorinį atlyginimą ieškovei privalėjo sumokėti visiškai nepriklausomai nuo to, kiek Asociacijos repertuaro kūrinių, į kuriuos teisės priklauso Asociacijos kolektyviai atstovaujamiems teisių turėtojams renginyje buvo atlikta, t. y. jeigu organizuojamame renginyje panaudojamas bent vienas toks kūrinys, kurio autoriaus teises kolektyviai administruoja ieškovė, kūrinių naudotojas, gavęs ieškovės licenciją, suteikiančią teisę naudoti kūrinį turi mokėti Asociacijai autorinį atlyginimą, apskaičiuojamą pagal nustatytus tarifus nuo visos sumos, gautos už į renginį parduotus bilietus, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį visų renginyje atliktų kūrinių sudaro Asociacijos repertuaro kūriniai. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

9434.

95Remiantis ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas (ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalis).

9635.

97Kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta, pagal formuojamą teismų praktiką organizacija (šiuo konkrečiu atveju asociacija „LATGA“), pareiškusi ieškinį atsakovei dėl autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą išieškojimo, privalo įrodyti, kad konkretūs autoriai (byloje nustatyti atsakovės organizuotame koncerte savo kūrinius atlikę užsienio atlikėjai) yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir kad ji (asociacija „LATGA“) yra su jomis pasirašiusi sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje (kasacinė byla Nr. 3K-3-7/2012). Taigi ieškovė LATGA gali atstovauti užsienio autorių teisių subjektams, nesantiems šios asociacijos nariais, ir ginti jų teises Lietuvoje, jei: 1) šie autoriai yra perdavę savo teises administruoti užsienio valstybių autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms; 2) LATGA su šiomis užsienio asociacijomis yra pasirašiusi dvišales arba daugiašales sutartis. Tai reiškia, jog priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantė, kolektyvinio administravimo asociacijos teisę atstovauti jos nariais esančius autorių teisių subjektus įstatymas sieja su naryste atitinkamoje asociacijoje.

9836.

99Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, savo veikloje siekiantys naudoti autorių teisės saugomus kūrinius vienu iš įstatymuose nustatytų būdų, turi gauti autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimą (ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalis). Kūrinių naudotojas tokį leidimą įprastai gauna, sudarydamas su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija sutartį, kurios pagrindu kūrinių naudotojas gauna neišimtinę licenciją naudoti kūrinius, moka už tai kolektyvinio administravimo asociacijai atlyginimą, o kolektyvinio administravimo asociacija paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams (ATGTĮ 67 straipsnio 1–3 punktai).

10037.

101Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-0420 su atsakove UAB „Bonata” buvo sudaryta licencinė sutartis Nr. KK-2744 dėl teisės viešai atlikti muzikos kūrinius renginyje “Super diskoteka 80-90 –ųjų”, kurį įvyko Compensa koncertų salėje. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018-05-15 renginio ataskaitos ir kūrinio atlikimo programos, renginyje buvo atliktas 21 kūrinys. 9 atliktų kūrinių (muzikos ir teksto) autorius ir šių kūrinių atlikėjas yra R. R., 7 kūrinių (muzikos ir teksto) autorius ir šių kūrinių atlikėjas yra S. V.. Atlikėja E. A. koncerte atliko du savo pačios sukurtus kūrinius, du kompozitoriaus V. O. kūrinius, parašytus jos žodžiams ir vieną kūrinį (muzika S. K., žodžiai M. T.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovė autorinį atlyginimą už šių visų autorių kūrinių naudojimą, remdamasi tuo, kad autoriai yra perdavę savo teisių įgyvendinimą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. K. ir M. T. nėra perdavę savo teisių administravimą Rusijos autorių agentūrai (RAO). Vadinasi ieškovė autorių S. K. ir M. T. teisių neadministruoja, todėl nėra galimybės spręsti apie šių atlikėjų teisių apsaugą. Byloje nėra duomenų, kad šie atlikėjai būtų perdavę savo teisių įgyvendinimą užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms, todėl ieškovė ATGTĮ 67 str. nuostatų pagrindu neturi teisės įgyvendinti šių autorių teisių Lietuvoje. Pažymėtina, jog ieškovė, vykdydama savo funkcijas, negali skaičiuoti autorinio atlyginimo už autorių, kurių interesams ji neatstovauja, atliktus kūrinius, kadangi kaip teisingai akcentavo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, toks paskaičiuotas autorinis atlyginimas niekada nepasieks autoriaus, juo paprastai naudojasi administruojanti asociacija, o tai būtų neteisėtas praturtėjimas autorių sąskaita. Kaip jau minėta, kolektyvinio administravimo asociacija (nagrinėjamu atveju ieškovė) paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą tik savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog jeigu renginio programoje panaudojamas bent vienas kūrinys, kurio teises administruoja asociacija LATGA, autorinis atlyginimas Asociacijai mokamas nuo visų renginio metu atliktų kūrinių, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

10238.

103Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai autorių S. K. ir M. T., kurie nėra perdavę savo teisių administravimą Rusijos autorių agentūrai (RAO), atžvilgiu sumažino priteisto autorinio atlyginimo dalį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be kita ko, atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog jeigu organizuojamame renginyje panaudojamas bent vienas kūrinys, kurio autoriaus teises kolektyviai administruoja Asociacija, kūrinių naudotojas, gavęs Asociacijos licenciją, suteikiančią teisę naudoti kūrinį, turi mokėti Asociacijai autorinį atlyginimą, apskaičiuojamą nuo visos sumos, gautos už į renginį parduotus bilietus, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį visų renginyje atliktų kūrinių sudaro Asociacijos repertuaro kūriniai, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendimas šioje dalyje prieštarauja teisiniam reglamentavimui, įtvirtintam ATGTĮ. Aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nereiškia, jog sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl apeliantės skundas šioje dalyje atmetamas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje, t. y. sprendžiant klausimą dėl ieškovės Asociacijos LATGA teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir daiktų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V., apeliacinės instancijos teismo panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 357,36 EUR autorinį atlyginimą už E. A. atliktus 4 kūrinius, kas sudaro 19,04 proc. nuo atliktų kūrinių skaičiaus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliktina nepakeista.

104Dėl bylos procesinės baigties

10539.

106Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

10740.

108Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 21-30 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (t. y. 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartį Nr. RU-2018/04, sudarytą tarp atsakovės ir OOO „NA VOLNE ENTERTEJNMENT”, S. V. ir A. R. 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. raštus), neanalizavo ir nevertino, ar atsakovės į bylą pateikti rašytiniai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus pagal CPK 113, 14 straipsnių nuostatas, neišsiaiškino dėl kokių priežasčių kūrinių atlikėjai ir autoriai S. V. ir A. R. atsisakė autorinio atlyginimo, ar atsakovė UAB „Bonita” buvo sudariusi autorines sutartis su jos organizuotame koncerte dalyvavusiais autoriais A. R. ir S. V. ir sumokėjusi jiems autorinį atlyginimą, ar egzistuoja A. R. ir S. V., kaip RAO narių, ir pačios RAO aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo) skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė Asociacija LATGA neturi teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams, bei atlikėjams A. R. ir S. V., nes nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė, naikintinas ir bylą šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 357,36 EUR autorinį atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei įpareigojo VMI grąžinti ieškovei jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 44 EUR, palikti nepakeistą.

109Dėl bylinėjimosi išlaidų

11041.

111Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

112Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo

11342.

114Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė klaidingą atsakovės juridinio asmens kodą, kuris turi būti ištaisytas.

11543.

116CPP 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

11744.

118Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo, rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytas neteisingas atsakovės UAB „Bonata“ juridinio asmens kodas, t. y. vietoje 304558443 nurodyta 30455844397.

11945.

120Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime pastebėtų ir taisytinų rašymo apsirikimų ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje antroje pastraipoje klaidingai nurodytą atsakovės UAB „Bonata“ juridinio asmens kodą 30455844397 taisyti į teisingą 304558443.

121Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 276 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

122Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė Asociacija LATGA neturi teisės reikalauti iš atsakovės UAB „Bonata“ autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V., nes nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

123Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei Asociacijai LATGA iš atsakovės UAB „Bonta“ 357,36 EUR autorinį atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei Asociacijai LATGA jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 44 EUR, palikti nepakeistą.

124Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant atsakovės UAB „Bonita“ juridinio asmens kodą – 304558443.

125Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neatsiejama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. d. sprendimo dalis.

126Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. su atsakove UAB „Bonata“ buvo... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „Bonata“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti,... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovė gali reikalauti autorinio atlyginimo tik už E.... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. 6.... 20. Ieškovė Asociacija LATGA apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 21. 7.... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 23. 7.1.... 24. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo situacijai aktualios teismų... 25. 7.2.... 26. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei autorinį atlyginimą tik... 27. 7.3.... 28. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai – 2018 m. sausio 15 d. renginio... 29. 7.4.... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje... 31. 8.... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Bonata“ prašo Vilniaus... 33. 9.... 34. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 35. 9.1.... 36. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus, atlikėjų bei... 37. 9.2.... 38. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jeigu koncertinėje programoje... 39. 9.3.... 40. Autorinio atlyginimo klausimą teismas, vadovaudamasis faktinėmis... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 43. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 44. 10.... 45. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 46. 11.... 47. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 48. 12.... 49. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 50. 13.... 51. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 52. 14.... 53. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisės normų,... 54. 15.... 55. Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė... 56. Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su... 57. 16.... 58. Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė,... 59. 17.... 60. Remiantis ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktais, autorius turi... 61. 18.... 62. ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti... 63. 19.... 64. Remiantis ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinis administravimas vykdomas... 65. 20.... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išanalizavęs bei įvertinęs šias... 67. 21.... 68. Kita vertus, nepaneigiant pirmiau nurodyto ATGTĮ nuostatų aiškinimo,... 69. 22.... 70. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje... 71. 23.... 72. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bei pateiktų įrodymų, atsakovė... 73. 24.... 74. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 75. 25.... 76. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 77. 26.... 78. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į... 79. 27.... 80. Nagrinėju atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 81. 28.... 82. Kaip minėta, 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartimi Nr.... 83. 29.... 84. Kaip jau minėta (akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse,... 85. 30.... 86. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, visas šias aplinkybes pirmosios... 87. 31.... 88. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti... 89. 32.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos... 91. Dėl iš atsakovės išieškotino autorinio atlyginimo, kuris paskirstytinas... 92. 33.... 93. Apeliantė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat... 94. 34.... 95. Remiantis ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio administravimo... 96. 35.... 97. Kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta,... 98. 36.... 99. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti... 100. 37.... 101. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-0420 su atsakove UAB „Bonata” buvo... 102. 38.... 103. Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 104. Dėl bylos procesinės baigties... 105. 39.... 106. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 107. 40.... 108. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 110. 41.... 111. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui... 112. Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo... 113. 42.... 114. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo... 115. 43.... 116. CPP 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar... 117. 44.... 118. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m.... 119. 45.... 120. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime pastebėtų ir... 121. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje, kurioje... 123. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį,... 124. Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo... 125. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neatsiejama Vilniaus miesto... 126. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....