Byla 2A-957-657/2013
Dėl baudos, delspinigių, palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Palubinskaitės,

2sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3dalyvaujant ieškovo S. Š. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės UAB „Drūtas medis atstovams S. Ž., advokatei Laimai Razvickienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Š. atstovaujamo advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-587/2012 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei UAB „Drūtas medis“ dėl baudos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Drūtas medis“ 10000,00 Lt sutartyje numatytą baudą už tinkamą prievolės neįvykdymą, 18181,56 Lt delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą pagal sutartį, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b. l. 3-5). Nurodė, kad šalys 2010-09-17 sudarė vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/09/03-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti sutarties 1 punkte įvardintus miško kirtimo ir susijusius darbus, laikydamasi sutarties ir teisės aktų reikalavimų, bei nupirkti ieškovo perduotą medieną ir apmokėti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.2 punkte buvo nurodyta darbų pradžia – 2010-09-20 ir darbų pabaiga – 2010-11-05. Pagal šios sutarties 5.2 punktą pirkėjui (atsakovei) pažeidus sutarties 3.2 punktą, jis privalo sumokėti pardavėjui (ieškovui) 10000,00 Lt baudą, pilnai atlyginti padarytą žalą. Šalys susitarė, kad sutartyje nustatyta bauda ir delspinigiai laikomi minimaliais ir neįrodinėtinais nukentėjusios šalies nuostoliais. Kadangi atsakovė iš esmės pažeidė sutartį - netinkamai vykdė miško kirtimo darbus, nesilaikė šių darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atliko savavališkus kirtimus, pažeisdama išduotą miškui kirsti leidimą, netvarkė kirtaviečių ir kt., ieškovas raštu pranešė atsakovei, kad nuo 2010-11-30 vienašališkai nutraukia sutartį, nurodęs sutarties nutraukimo motyvus ir paskyręs papildomą terminą, per kurį atsakovė galėjo ištaisyti bent dalį sutarties vykdymo trūkumų. Tačiau ir iki šio termino sutartų darbų atsakovė tinkamai neatliko. Atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, todėl privalo sumokėti sutarties 5.2 punkte nustatytą baudą. Laikotarpyje nuo 2010-11-25 iki 2010-12-11 atsakovė, pažeisdama sutarties nuostatas, savavališkai išsivežė medieną be ieškovo sutikimo, surašiusi vienašalius aktus savo nuožiūra, ir už išvežtą medieną neatsiskaitė laiku. Kadangi vienašaliuose atsakovės aktuose nėra tinkamai fiksuoti nei medienos kiekiai, nei asortimentai, kad būtų galima nustatyti išvežtos medienos sutartimi sulygtą kainą, delspinigiai dėl praleisto mokėjimų termino skaičiuojami nuo atsakovės fiksuotos galutinio atsiskaitymo sumos.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 71-74). Nurodė, kad UAB „Drūtas medis“ su miško savininku S. Š. sudarė sutartį miško kirtimo darbų atlikimui, pagal vėjovartų-vėjalaužų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10\09\03-l. Šiuos darbus atsakovė vykdė pagal miško savininko S. Š. pateiktus leidimus miškui kirsti. Buvo sutarta, kad miško kirtimo darbų pabaiga – 2010-11-05. Kitų darbų atlikimo terminai buvo sutarti pagal leidime miškui kirsti nurodytus terminus. 2010-11-04 S. Š. raštu buvo informuotas apie miško kirtimo darbų pabaigą, todėl sutarties 3.2 punktas nebuvo pažeistas ir jos 5.2 punkte numatyta 10000,00 Lt bauda negali būti skaičiuojama. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti priėmimo-perdavimo aktai yra paties ieškovo nepasirašyti, todėl atsakovui nėra atsiradusi pareiga pagal sutarties nuostatas atsiskaityti su ieškovu. Nepagrįstai nevykdydamas savo sutartinių prievolių, nuolatos trukdydamas darbams, S. Š. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.259 straipsnio, 6.262 straipsnio nuostatomis, S. Š. neturi teisės reikalauti atlyginti netesybas, kadangi atsakovės sutartimi prisiimti įsipareigojimai negalėjo būti tinkamai vykdomi dėl kitos sutarties šalies kaltės.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Drūtas medis“ iš ieškovo S. Š. 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.2, b.l. 156-159). Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (T.3, b.l. 38-44).

11Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T.3, b.l. 108-116).

12Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2010-09-17 sutarties aiškinimo bei jos vykdymo. Sutarties 3.2 punkte detalizuota miško kirtimo darbų pradžia ir pabaiga, apie kurią atsakovė privalo informuoti ieškovą, šių darbų pradžia numatyta 2010-09-20, o pabaiga – 2010-11-05. Pagal sutarties 1 punktą „kirtimas apima likusių stuobrių ir kirstinių medžių nupjovimą, šakų genėjimą ir stiebų supjaustymą į asortimentus“. Kirtimas neapima medžių išvežimo, ploto išvalymo, kas yra detalizuota minėtos sutarties pirmame punkte atskirai. Iš šios detalizacijos teismas darė išvadą, kad ieškovas gali prašyti baudos tik atsakovei nurodytu terminu, t.y. iki 2010-11-05, neatlikus miško kirtimo darbų. Teismas laikė, kad šią teismo išvadą taip pat patvirtina ieškovo 2010-10-26 pranešimas atsakovui dėl vėjolaužų ir vėjavartų 2010-09-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10/09/03-1 nutraukimo, kuriame ieškovas nurodo, kad jis vienašališkai nutraukia 2010-09-17 pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2010-11-30, t.y. faktiškai tuo patvirtina, kad dėl joje numatytų atlikti darbų buvo susitarta ne iki 2010-11-05, kadangi jei terminas būtų visiems darbams atlikti, 2010-09-17 sutarties nereiktų nutraukti nuo 2010-11-30, nes ji jau savaime būtų baigusi galioti. Dėl to teismo vertinimu šis ieškovo pranešimas patvirtina, kad terminas iki 2010-11-05 buvo numatytas kirtimo darbams. Byloje pateiktas 2010-11-04 pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovas raštu buvo informuotas apie miško kirtimo darbų pabaigą, bei tai, kad ieškovas atsisako priimti pranešimą. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad baigus kirtimo darbus toks pranešimas buvo bandomas įteikti ieškovui, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, kadangi iš paties ieškovo paaiškinimų, surinktų byloje įrodymų akivaizdu, kad jo santykiai su atsakove buvo konfliktiški. Teismas konstatavo, kad iš dalies atsakovei buvo trukdoma darbus atlikti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 10000,00 Lt baudą pagal ginčo sutarties 5.2 punktą atmetė kaip neįrodytą. Su ieškiniu pateikti priėmimo-perdavimo aktai yra ieškovo nepasirašyti, todėl teismas laikė, kad, ieškovui jų nepasirašius, negali būti taikomi sutarties 5.1 punkte numatyti delspinigiai bei vadovaujamasi T.1 b.l. 58 pateikta skaičiuote. Be to, teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė net ieškovui ir nepasirašius minėtų aktų dalinai pinigus pervedinėjo. Nustatęs šias aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 18181,56 Lt delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą pagal sutartį, bei 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi tam nėra sutartyje nustatytų sąlygų – aktų pasirašymo, atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovo atstovė prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3,b.l. 2-9). Apelianto nuomone sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai aiškino sutarties sąlygas, nenustatė ir nevertino tikrosios sandorio šalių valios bei ketinimų sudarant sutartį, bei tai, kad sutartis buvo sudaryta tarp nelygiaverčių šalių. Sutarties sąlygų sisteminis aiškinimas, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti vienintelę išvadą, jog visi sutarties 1 dalyje išvardinti medžio kirtimo darbai turėjo būti atsakovės atlikti sutarties 3.2 punkte nurodytu terminu, t.y. iki 2010-11-05. Iš sutarties dalies „Sutarties objektas“ matyti, jog šalys sutarė tik dėl sąlygų, kuriomis ieškovas atsakovės nuosavybėn perduos medieną arba atsakovės iškirsta mediena liks ieškovo nuosavybėje, bet ir dėl visų miško kirtimo darbų. Visų „darbų“ sąvoka yra atskleista sutarties 1 dalyje, nurodant, jog toliau sutartyje visi su miško kirtimu susiję darbai bus vadinami „darbais“, todėl ir sutarties 3.2 punkte nurodyti „darbai“, jų apimtis negali būti vertinami bei interpretuojami kitaip. Pirkėjas įsipareigojo informuoti pardavėją apie dalies darbų - miško kirtimo pradžią ir pabaigą, kurie turėjo būti kartu su kitais likusiais darbais atlikti laiku, t.y. šalių sulygtu terminu - iki 2011-11-05. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja L. Č., o iš dalies ją patvirtino ir liudytojas D. M.. Atsakovės teiginius apie, neva, jos prisiimtą pareigą iki 2010-11-05 atlikti tik miško kirtimo darbus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – rangos sutartys, iš kurių matyti, jog atsakovė sutartyje numatytų darbų atlikimui buvo pasitelkusi kelis subrangovus. Sutartyje nesant jokių kitų darbų atlikimo terminų ir sąlygų, tame tarpe sietinų su tam tikrų aplinkybių įvykimu ar neįvykimu, reikia vadovautis vieninteliu sutartyje nurodytu visų darbų atlikimo terminu - sutarties 3.2 punkte nurodyta darbų pabaigos data. Teigia, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku, jai turėjo būti taikomos Sutarties 5 dalyje numatytos netesybos. Ieškovas, teikdamas skundus, gynė savo pažeistas teises, todėl teisėtų interesų gynimas nuo priešingų teisei atsakovės ir jos atstovų, subrangovų veiksmų negali būti vertinamas kaip ieškovo trukdymas atsakovei atlikti Sutartimi prisiimtas pareigas. Nesutinka su teismo išvada, kad iš atsakovės ieškovo naudai nepriteistini sutarties 5.1 punkte nurodyti delspinigiai, nes ieškovas nepasirašė priėmimo-perdavimo aktų. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, jog jei pirkėjas laiku ir tinkamai neatsiskaito už gautą medieną, pardavėjui moka 0,2 dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ši Sutarties nuostata atsakovės pareigą ieškovui sumokėti delspinigius sieja su vienintele sąlyga - medienos gavimu, jokių kitų išlygų, šalinančių atsakovės atsakomybę, minėtame punkte nėra numatyta. Pats ieškovas neneigia, jog visuose priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą medieną priėmė, nors ne visus aktus pasirašė. Atsakovei priėmus medieną vienašališkai, atsakovei atsirado pareiga už gautą medieną su pardavėju atsiskaityti laiku, sutartyje numatytais terminais.

15Atsiliepimu į ieškovo atstovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 16-21). Nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Teismas teisingai įvertino ir aiškino sutarties terminus, „kirtimo“ ir kitų miško darbų sąvokas, ieškovo nurodytą 2010-11-30 terminą pagrįstai pripažino papildomu terminu visiems kitiems miško darbams atlikti, be to, teisingai nesivadovavo ieškovo pateikta skaičiuote. Apeliantas neteisingai aiškina atsakovo ir jo rangovų sutarčių sudarymo datas, sutarčių dalykus. Šių sutarčių sudarymas nepatvirtina jokių sutarties terminų, kadangi šie rangovai darbus atlikdavo įvairiuose objektuose. Apeliantas yra pažeidęs sutarčių vykdymo principus.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

19Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo S. Š. ir atsakovės UAB „Drūtas medis“ 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytos Vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10/09/03-1 5 dalies „Šalių atsakomybė“ 5.2 punkto sąlygos, nustatančios 10000,00 Lt baudos mokėjimą, pirkėjui pažeidus šios sutarties 3.2 punktą, aiškinimo ir taikymo bei atsakovo pareigos sumokėti sutarties 5.1 punkte numatytus delspinigius dėl sutarties 4.2 punkto pažeidimo.

20Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, nenustatė ir nevertino tikrosios sandorio šalių valios bei ketinimų sudarant sutartį.

21CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.), sudaryti sutartis turinčias kelių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

22Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties šalys, pasirašydamos aptariamas sąlygas, būtina sutartį išaiškinti pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei jų pagrindu suformuotą teismų praktiką. Esminės teismų praktikos nuostatos dėl sutarčių aiškinimo orientuoja teismus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus nustatyti pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas sutartis aiškinti sąžiningai (CK 6.193 str. 1 d.), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus CK 6.193 straipsnio 4 dalies aiškinimas ir taikymas. Šioje teisės normoje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai. Tačiau kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

24Dėl sutarties aiškinimo ir CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

25Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo S. Š. ir atsakovės UAB „Drūtas medis“ 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta Vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 10/09/03-1, pagal kurią pardavėjas (byloje ieškovas) įsipareigojo perduoti medieną, esančią adresu: ( - ), viso 4,2 ha ploto ir Kv. Nr. 384 sklypo Nr. 1, 2, 3, 5, viso 1,9 ha ploto (T.1, b.l. 6-8) pirkėjo (byloje atsakovo) nuosavybėn, o pastarasis įsipareigojo nupirkti medieną ir apmokėti sutartą sumą bei detalizuotas asortimentas, nurodant kirstinų medžių pavadinimai ir pirkimo kainos.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamos sutartyje turinčias kelių sutarčių – pirkimo – pardavimo ir rangos – elementų. Pirma, ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti medieną atsakovo nuosavybėn, o atsakovas – ją priimti ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str. 1 d.). Antra, sutartimi atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies – ieškovo (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

27Byloje nustatyta, kad derybas dėl sutarties sudarymo, darbų atlikimo, medienos pardavimo iniciavo ieškovas, susirasdamas medienos pirkėją. Sutarties pradinį variantą parengė ir jos bendrąsias bei specialiąsias sąlygas pasiūlė atsakovas, atliekantis miško kirtimo darbus, kuriam tai yra profesionalus verslas. Tačiau šalys pripažino, jog sutartis buvo koreguojama ir jos galutinis variantas buvo suderintas su ieškovu. Bylos aplinkybių analizė – šalių paaiškinimai, byloje esanti rašytinė sutartis ir joje padaryti įrašai ranka, leidžia teigti, kad šalys, pasirašydamos sutartį, jos 1, 2.4, 3., 4 punktuose viena vertus, įtvirtino sutartines atsakovo, kaip rangovo prievoles atlikti sutartyje numatytus darbus (sutarties 1 p., 3.2 p.), bei ieškovo, kaip užsakovo prievolę sumokėti už darbus (sutarties 3.2 p.), kita vertus numatė galimybę, tęsiant abipusiai naudingą bendradarbiavimą, ieškovui parduoti medieną ir gauti sulygtą kainą, o atsakovui įsigyti reikalingą medieną (sutarties 1 p., 3.1 p., 4 p.), t.y. šalys derėjosi dėl sutarties dalyko, kainos, jos įvykdymo tvarkos ir sąlygų, atsiskaitymo sąlygų, šalių atsakomybės kt. Byloje neįrodyta, jog sutartis su atsakovu buvo pasirašyta išimtinai atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, nes ieškovas turėjo galimybę įvertinti siūlomas sutarties sąlygas, siūlyti jų pakeitimus papildymus, ir pagal tai apsispręsti, ar su jomis sutikti, ar priimti pasiūlymą; sutarties pasirašymas atsakovo pasiūlytomis sąlygomis nebuvo besąlyginis ir ieškovui privalomas. Nesutikdamas su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis ieškovas turėjo galimybę susirasti kitą medienos pirkėją ar paslaugų tiekėją, atliekantį miško kirtimo (tvarkymo) darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytų aplinkybių visetas ir pirmiau aptartų įstatymų bei teismų praktikos nuostatų taikymas leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, o ne derybų būdu ir taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklę dėl sutarties aiškinimo sąlygas priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai. Sutarties aiškinimas prieštaringu ieškovo nurodytu būdu: kad šalys nesitarė dėl sutarties sąlygų, o sutartį sudarė prisijungimo būdu, kad ieškovas S. Š. galėjo netiksliai suprasti ir vertinti su tam tikru laikotarpiu sietinas atsakovės atliktinų darbų apimtis, tačiau susitarė, kad visi medžių kirtimo ir su tuo susiję darbai bus atlikti šalių sutartu terminu, ir todėl privalėjo priimti jam pateiktą pasiūlymą be išlygų, prieštarautų įstatyme ir teismų praktikoje nustatytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, inter alia reikalavimui aiškinti sutartį taip, kad tai būtų vienodai sąžininga abiem šalims, taip pat protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).

28Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirkėjas neatsiskaitė su pardavėju už nupirktą medieną, ar pirkėjui nebuvo perduota nupirkta mediena. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad pirkėjas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, numatytas 3.2 ir 4.2 punktuose, todėl jam turi būti taikomos sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose numatytos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties vykdymo.

29Dėl sutarties 3.2 punkte numatyto termino pažeidimo ir 10000,00 Lt baudos priteisimo

30Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2010 m. lapkričio 5 d., o atsakovui pažeidus šį terminą atsiranda pareiga sumokėti sutarties 5.2 punkte numatytą baudą.

31Sutarties 1 punkte numatyta, kad pirkėjas iškirs vėjavartas ir vėjalaužas bei ištrauks medieną savo sąskaita laikydamasis galiojančių įstatymų, kas atitinka rangos teisinius santykius. Šiame punkte šalys taip pat nurodė, kad „Kirtimas apima likusių stuobrių ir kirstinių medžių nupjovimą, šakų genėjimą ir stiebų supjaustymą į sortimentus, medienos asortimentų ištraukimas apima jų išvežimą iki miško sandėlio; ploto išvalymas apima šakų ir kirtimo liekanų surinkimą ir išvežimą už sklypo ribų arba sudėjimą į technologines valksmas“.

32Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamam faktui buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

33Apeliantas nurodo, jog sutartyje (3.2 p.) buvo numatytas darbų atlikimo terminas iki 2010 m. lapkričio 5 d., o kadangi atsakovas per sutartyje nustatytą darbų neatliko, privalo sumokėti ieškovui 10000,00 Lt baudą, nustatytą sutarties 5.2 p. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

34Derybas dėl būsimos sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5 str., 6.4. str., 6.158 str., 6.163 str.) bei iki sutarties sudarymo suteikti kitai šaliai visą reikiamą informaciją bei darbui atlikti reikalingą laiką. Šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl 3.2 punkte nustatyto termino. Apelianto teigimu per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. atsakovas privalėjo atlikti visus sutarties 1 punkte numatytus darbus, tuo tarp atsakovas teigia priešingai. Byloje, išskyrus priešingus sutarties šalių paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadas dėl šalių valios susitariant dėl 3.2 punkte nurodyto termino. Todėl teisėjų kolegija spręsdama šį klausimą vertina sutarties turinį ir byloje surinktus rašytinius įrodymus

35Kaip jau minėta, kad vykdant sutartį šalys laikysis galiojančių įstatymų (sutarties 1 p.). CK 6.646 straipsnyje nustatyta, jog tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją).

36Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo gavimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19 punkto nuostatas leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai, laikydamiesi Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 (galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 248 redakcija). Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose, kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo numeris, sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšis, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris. Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Byloje nustatyta, jog ieškovui 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas leidimas serija A Nr. 074708 (T.2, b.l. 76) leidžiantis iki 2010 m. gruodžio 31 d. kirsti mišką, kuriame nurodyti tikslūs 385 kvartalo sklypų Nr. 1, 2, 3, 4 taksaciniai duomenys (sanitarinis (plynas) kirtimas, kurio plotas 4,2 ha, kirstinų medžių rūšys P, E, Ą, B, Bt (pušis, eglė, ąžuolas, beržas, baltalksnis), iškertamas likvidinis medienos tūris pagal kiekvieną rūšį (viso numatant iškirsti apytikriai 1285 ktm). 2010 m. rugpjūčio 27 d. išduotu leidimu serija A Nr. 074709 (T.2, b.l. 77) buvo leista iki 2010 m. gruodžio 31 d. kirsti mišką 384 kvartalo Nr. 5 sklype, kurio plotas 1,2 ha ir sklypuose Nr. 1, 2, 3, kurių plotas 0,7 ha nurodyti papildomi taksaciniai duomenys (sanitarinis (plyną) kirtimas, kurio bendras plotas 1,9 ha, numatant iškirsti apytikriai kirstinų medžių rūšys P, J, Bt (pušis, juodalksnis, baltalksnis), iškertamas likvidinis medienos tūris pagal kiekvieną rūšį (viso numatant iškirsti apytikriai 495 ktm). Pagal išduotus leidimus pagaminta mediena turėjo būti išvežta iki 2010-12-31. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovui 2010 m. rugpjūčio 27 d. išduoti leidimai pagal savo turinį suteikė ieškovui teisė vykdyti miško kirtimą ir medienos paruošimą išduoto leidimo sąlygomis.

37CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, tačiau šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpinius terminus).

38Iš bylos duomenų matyti, jog sutartis tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta 2010 m. rugsėjo 17 d. sutarties 3.2 punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja informuoti pardavėją apie miško kirtimo pradžią ir pabaigą, todėl yra pagrindas teigti, kad buvo susitarta tik dėl kirtimo termino. Darbų pradžia numatyta 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. (trys dienos po sutarties pasirašymo), o darbų pabaiga 2010 m. lapkričio 5 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo susitarta tik dėl tarpinių terminų, t.y. dėl dalies sutartyje numatytų darbų (t.y. kirtimo darbų) įvykdymo. Tokią teismo išvadą suponuoja ir tas faktas, jog šalys sutartimi susitarė ne tik dėl kirtimo, bet ir dėl kitų darbų (šakų genėjimo, stiebų supjaustymo į sortimentus, medienos sortimentų ištraukimo, ploto išvalymo ir kt., medienos nupirkimo), o sutarties 3.3 ir 4.2 punktuose yra nustatyti ir kiti terminai – t.y. atsakovas prieš penkias dienas telefonu privalo informuoti ieškovą apie ketinimą išvežti medieną iš miško sandėlio, atsiskaityti per penkias darbo dienas po medienos perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Pažymėtina ir tai, jog sutarties 7.3 punkte yra nurodyta, jog sutartis galioja iki galutinio tarpusavio atsiskaitymo ar sutarties nutraukimo protokolo sudarymo, o bet kurie sutarties pakeitimai ar papildymai įsigalioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, žodinės išlygos neturi juridinės galios (sutarties 7.4 p.).

39Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad miško kirtimo, medienos asortimentų ištraukimo teisėtumą lemia nustatytų leidimų buvimas ir faktas, jog leidimų turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Medienos ištraukimas arba išvežimas – tai apvaliosios medienos pergabenimas nuo medžių vertimo vietos iki pakrovimo punkto arba kelio medienai vežti ir jos tolimesnis gabenimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 237 patvirtinta Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarka, Valstybės Žinios, 2002, Nr. 44-1685). Byloje nustatyta, kad tik 2010 m. lapkričio 11 d. ieškovui buvo išduotas leidimas (serija A Nr. 000115) iki 2010 m. gruodžio 31 d. ištraukti arba išvežti apvaliąją medieną iš kvartalo Nr. 385, sklypo Nr. 1 (T.1, b.l. 137). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokie leidimai buvo gauti iki 2010 m. lapkričio 5 d., todėl anksčiau, nei buvo gautas leidimas, atsakovas neturėjo teisės ir galėjo atlikti šiuos darbus.

40Be to, sutartyje nėra sąlygos, įpareigojančios pirkėją visus sutartimi sulygtus darbus atlikti kompleksiškai vienu metu, o ieškovo 2010-10-26 pranešimas atsakovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2010-11-30 tik patvirtina, kad 2010-11-05 nebuvo galutinis terminas visiems sutartyje numatytiems darbams atlikti. Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas galėtų prašyti baudos tik atsakovui nurodytu terminu, t.y. iki 2010-11-05, neatlikus miško kirtimų darbų. Tačiau ieškovas byloje šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 str.).

41Nekonstatavus neteisėtų atsakovo veiksmų dėl sutarties 3.2 punkte numatyto termino pažeidimo, nėra pagrindo ieškovui priteisti sutarties 5.2 punkte numatytą baudą, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 10000,00 Lt baudos priteisimo.

42Dėl sutarties 4.2 punkto pažeidimo ir 18181,56 Lt delspinigių priteisimo

43Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 18181,26 Lt delspinigių už sutarties 4.2 punkte nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimą.

44Tarp šalių 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytos Vėjalaužų ir vėjavartų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10/09/03-1 5.1 punkte yra nustatyta, kad jei pirkėjas laiku neatsiskaito už gautą medieną, jis pardavėjui moka 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad pirkėjas privalo atsiskaityti su pardavėju pagal kiekvieną tarpinį medienos perdavimo – priėmimo aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po medienos akto pasirašymo dienos.

45Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo surašyti keturi medienos perdavimo – priėmimo aktai (T.1, b.l. 53-56): 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. 2 – 207,01 m3, 2010 m. lapkričio 29 d. Nr. 1 – 534,75 m3, 2010 m. gruodžio 9 d. Nr. 1 – 178,90 m3, 2010 m. gruodžio 11 d. Nr. 1 – 332,57 m3 (suma atskaičius 15 % GPM – 19449,49 Lt). Nagrinėjamu atveju iš pateiktų kasos išlaidų orderių (T.1, b.l. 126-128) nustatyta, kad atsakovas ieškovui S. Š. grynais pinigais yra sumokėjęs 1000,02 Lt (2010-10-25 Kasos išlaidų orderis Nr. 59), 4347,70 Lt (2010-10-12 Kasos išlaidų orderis Nr. 57), 1000,02 Lt (2010-10-25 Kasos išlaidų orderis Nr. 59), 10000,25 Lt (2010-09-17 Kasos išlaidų orderis Nr. 49), viso 15347,97 Lt. Kiti mokėjimai buvo atliekami pavedimais (T.1, b.l. 129): pagal 2010 m. lapkričio 25 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2 pavedimai buvo atliekami 2010 m. gruodžio 2 d. 8698,05 Lt sumai, 2010 m. gruodžio 6 d. 12351,77 Lt sumai; pagal 2010 m. lapkričio 29 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1 pavedimai buvo atliekami 2010 m. gruodžio 17 d. 5015,00 Lt sumai, 2010 m. gruodžio 30 d. 5015,00 Lt sumai, 2011 m. sausio 7 d. 2000,05 Lt sumai, 2011 m. sausio 21 d. 5015,00 Lt sumai, 2011 m. vasario 2 d. 5015,00 Lt sumai; 2011 m. vasario 10 d. 16728,60 Lt sumai; pagal 2010 m. gruodžio 11 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1 pavedimai buvo atliekami 2011 m. sausio 14 d. 5015,00 Lt sumai ir 2011 m. vasario 25 d. 4434,24 Lt sumai; pagal 2010 m. gruodžio 9 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1 pavedimas atliktas 2011 m. balandžio 26 d. 1197,54 Lt sumai. Ieškovas prašydamas priteisti delspinigius pagal sutarties 5.1 punktą, nepateikė teismui įrodymų, kad jis pasirašė tarpinius medienos perdavimo – priėmimo aktus, ir kada atsakovui atsirado prievolė atsiskaityti pagal sutartį. Visi byloje pateikti, aukščiau minėti medienos perdavimo – priėmimo aktai nėra pasirašyti ieškovo. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl jis nepasirašė šių aktų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitinėjo, nors ieškovas pagal sutarties 4.2 punktą nebuvo pasirašęs tarpinių medienos perdavimo – priėmimo aktų, t.y. vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėti už perkamą medieną. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui nepasirašius medienos perdavimo – priėmimo aktų, negali būti taikoma sutarties 5.1 punkte numatyta sankcija ir skaičiuojami delspinigiai, nes tai nesukelia atsakovui pareigos sumokėti sutartyje numatytus delspinigius ir sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimą priteisti 18181,56 Lt dydžio delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

46Atmetus ieškinį nėra pagrindo priteisti ir ieškovo reikalaujamas 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.).

50Atsakovas dėl skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2300,00 Lt, o kasaciniame teisme 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.3, b.l. 33-34; 97-99; 135-136). Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę, apimtį, sudėtingumą, į tai, kad atsakovo advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė ir teikė teismui procesinius dokumentus, bei įvertinęs nurodytus duomenis ir aplinkybes, ir vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.10, 8.14, 8.18 punktuose nustatytais rekomenduojamais maksimaliais užmokesčio dydžiais, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 4800,00 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gegužės 3 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 35,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.3, b.l. 117). Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, teismas turėjo 11,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, tai teisėjų kolegija sprendžia nurodytas išlaidas (viso 46,53 Lt) priteisti iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

53Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovo S. Š., a.k. ( - ) atsakovui UAB „Drūtas medis“, j.a. k. 302419391, buveinė Sausinės kaimas, Kauno r. 4800,00 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų) advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti.

55Priteisti iš ieškovo S. Š., a.k. ( - ) valstybei 46,53 Lt (keturiasdešimt šešis litus penkiasdešimt tris centus) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. dalyvaujant ieškovo S. Š. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Š.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apygardos... 12. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2010-09-17 sutarties... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovo atstovė prašo pirmosios instancijos teismo 2012... 15. Atsiliepimu į ieškovo atstovės apeliacinį skundą atsakovė prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo S. Š. ir atsakovės UAB... 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino sutarties... 21. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia,... 22. Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties... 23. Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus CK 6.193 straipsnio 4 dalies... 24. Dėl sutarties aiškinimo ir CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo... 25. Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo S. Š. ir atsakovės UAB „Drūtas... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamos sutartyje turinčias kelių... 27. Byloje nustatyta, kad derybas dėl sutarties sudarymo, darbų atlikimo,... 28. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirkėjas neatsiskaitė su pardavėju už... 29. Dėl sutarties 3.2 punkte numatyto termino pažeidimo ir 10000,00 Lt baudos... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad visi darbai turėjo... 31. Sutarties 1 punkte numatyta, kad pirkėjas iškirs vėjavartas ir vėjalaužas... 32. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 33. Apeliantas nurodo, jog sutartyje (3.2 p.) buvo numatytas darbų atlikimo... 34. Derybas dėl būsimos sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę... 35. Kaip jau minėta, kad vykdant sutartį šalys laikysis galiojančių įstatymų... 36. Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą... 37. CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų... 38. Iš bylos duomenų matyti, jog sutartis tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta... 39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad miško kirtimo, medienos asortimentų... 40. Be to, sutartyje nėra sąlygos, įpareigojančios pirkėją visus sutartimi... 41. Nekonstatavus neteisėtų atsakovo veiksmų dėl sutarties 3.2 punkte numatyto... 42. Dėl sutarties 4.2 punkto pažeidimo ir 18181,56 Lt delspinigių priteisimo... 43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas... 44. Tarp šalių 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytos Vėjalaužų ir vėjavartų... 45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo surašyti keturi medienos perdavimo –... 46. Atmetus ieškinį nėra pagrindo priteisti ir ieškovo reikalaujamas 5 %... 47. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 50. Atsakovas dėl skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gegužės 3 d.... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 53. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 54. Priteisti iš ieškovo S. Š., a.k. ( - ) atsakovui UAB „Drūtas medis“,... 55. Priteisti iš ieškovo S. Š., a.k. ( - ) valstybei 46,53 Lt (keturiasdešimt...