Byla 3K-3-548/2012
Dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nesąžiningu bei nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valstybės turto fondo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valstybės turto fondo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nesąžiningu bei nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Valstybės įmonė Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau – atsakovas), kuri buvo užbaigta nagrinėti 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, bylos Nr. 3K-7-470/2006.

7Prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovas 2003 metais dalyvavo AB „Alita“ privatizavimo konkurse. 2003 m. birželio 26 d. jis buvo pripažintas šio konkurso laimėtoju, tačiau atsakovo 2003 m. spalio 14 d. sprendimu konkurso rezultatai buvo panaikinti, atsakovo teigimu, ieškovui vengiant atvykti pasirašyti AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas 2003 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo sprendimą pašalinti ieškovą iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepagrįstu ir nesąžiningu bei įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovo nuostolius, susijusius su dalyvavimu konkurse. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Ieškovui pateikus kasacinį skundą, byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kurio išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. spalio 10 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo teismas inter alia nusprendė, kad atsakovas neturėjo teisės panaikinti AB „Alita“ akcijų paketo privatizavimo viešo konkurso rezultatų, ir įpareigojo atsakovą atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su ieškovo dalyvavimu konkurse ir derybose dėl AB „Alita“ privatizavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad esminis kasacijos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų sąžiningumas. Atsakovas nurodo, kad įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir sumokėjo ieškovui daugiau kaip 1,7 mln. Lt jo patirtiems nuostoliams padengti.

8Prašyme atnaujinti procesą teigiama, kad ieškovas, remdamasis UNCITRAL arbitražo taisyklėmis, kreipėsi į arbitražą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 229 836 000 eurų patirtų netiesioginių nuostolių, susijusių su dalyvavimu AB „Alita“ privatizavimo konkurse ir galimu dvišalės Lietuvos ir Italijos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos pažeidimu. 2011 m. liepos 29 d. procesiniame dokumente dėl ginčo esmės ieškovas nurodė savo poziciją dėl tariamų investicijų Lietuvoje iki 2003 metų bei pateikė naujų įrodymų, susijusių su ieškovo dalyvavimu AB „Alita“ privatizavimo konkurse. Ieškovas arbitražo byloje atsakovui, be kita ko, pateikė šiuos nagrinėjamai bylai esminę reikšmę turinčius dokumentus:

91) 2002 m. liepos 2 d. Opciono sutartį, sudarytą L. S. ir ieškovo, kuria ieškovas tariamai įgijo neatšaukiamą teisę per penkerius metus iš L. S. įsigyti 30 proc. UAB „Boslita“ ir Ko akcijų (toliau – Opciono sutartis);

102) 1999 m. rugsėjo 25 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ieškovo ir UAB „Boslita“ ir Ko, kuria ieškovas tariamai teikė asmenines konsultavimo ir rinkodaros paslaugas dešimties metų laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki 2009 metų (toliau – Paslaugų teikimo sutartis);

113) 1997 m. gruodžio 18 d. Licencinę sutartį, sudarytą Bosca SPA ir UAB „Boslita“ ir Ko, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre) (toliau – Licencinė sutartis).

12Atsakovo vertinimu, gavus išvardytus dokumentus, paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir šių aplinkybių pagrindu byloje gali būti priimtas priešingas sprendimas, nes ieškovas, teikdamas informaciją atsakovui privatizavimo konkurso metu, nuslėpė dalį svarbių aplinkybių apie jo turimus ryšius ir verslo santykius Lietuvoje (ieškovui pateikus pasiūlymą, atsakovas 2003 m. gegužes 23 d. paprašė patikslinti ir paaiškinti pasiūlymą, pateikti informaciją apie ieškovo ūkinę veiklą Lietuvoje per paskutinius dešimt metų (akcijos Lietuvos įmonėse, buvimas valdymo organų nariu ir pan.), tačiau 2003 m. gegužės 27 d. ieškovas per savo atstovą G. S. tik atsakė, kad per paskutinius dešimt metų nebuvo įgijęs jokios Lietuvos bendrovės akcijų ir nebuvo jokios Lietuvos bendrovės valdymo organo nariu; privatizavimo metu visuomenės informavimo priemonėse pasirodžius informacijai apie ieškovo ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko, siejama su Kauno nusikalstamu pasauliu, ir atsakovui 2003 m. rugsėjo 9 d. paprašius pateikti tikslią informaciją apie ieškovo ryšius su šia Kauno bendrove, 2003 m. rugsėjo 9 d. per ieškovo atstovą gautas atsakymas, kad nei Bosca SPA, nei ieškovas neturi bendrovės UAB „Boslita“ ir Ko akcijų; jokių sąsajų nei su UAB „Boslita“ ir Ko, nei Bosca SPA su AB „Alita“ privatizavimo procesu nebuvo pateikta). Arbitražo byloje ieškovas pradėjo teigti, kad jo ryšiai su Lietuvos įmone UAB „Boslita“ ir Ko iki dalyvavimo AB „Alita“ privatizavimo konkurse buvo itin glaudūs, nes: 1. Ieškovo iniciatyva Bosca SPA 1999 m. buvo įsigijusi 30 proc. UAB „Boslita“ ir Ko akcijų; 2. Bosca SPA pardavus 30 proc. akcijų L. S., ieškovas sudarė Opciono sutartį, kuria įgijo neatšaukiamą teisę per penkerius metus įsigyti 30 proc. UAB „Boslita“ ir Ko akcijų; 3. Ieškovas tariamai 1999 metais su UAB „Boslita“ ir Ko sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu teikė UAB „Boslita“ ir Ko verslui itin reikšmingas konsultavimo paslaugas.

13Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria užbaigtas procesas, atsakovo atsakomybės pagrindu buvo nurodomas jo nesąžiningumas, ieškovui taip pat esant nesąžiningam, atsakovo atsakomybės pagrindas turėtų išnykti. Be to, jei ieškovas, prieš paskelbiant jį konkurso laimėtoju, būtų sąžiningai atskleidęs informaciją apie sutartis, tai, atsakovo manymu, būtų buvęs papildomai tikrinamas jo patikimumas, ir negalima atmesti tikimybės, kad galbūt būtų nustatytas ieškovo nepatikimumas. Atsakovas teigia, kad, esant tokiai situacijai, jis galbūt nebūtų priėmęs sprendimo paskelbti ieškovą konkurso laimėtoju apskritai, todėl nebūtų kilęs klausimas dėl jo pašalinimo iš derybų, laiku neatvykus parafuoti privatizavimo sutarties.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujinti procesą atsisakė.

16Nurodęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, nes jame nurodomos aplinkybės neturi tokios esminės reikšmės bylai, jog galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas teikia naujus įrodymus dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad „esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar pagrįstai ir teisėtai viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L. B. viešo konkurso laimėtoju privatizuojant AB „Alita“ ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais“, tai atsakovo poziciją, jog revizuojamoje nutartyje atsakovo atsakomybės pagrindu buvo nurodomas jo nesąžiningumas, todėl ieškovui taip pat esant nesąžiningam, atsakovo atsakomybės pagrindas turėtų išnykti, teismas vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų nesąžiningumas, todėl net darant prielaidą, jog nesąžiningas galėjo būti ir ieškovas, tokios aplinkybės neeliminuotų atsakovo nesąžiningumo derybų metu fakto, o byloje ta apimtimi, kuria ji buvo nagrinėta, negalėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. dėl ieškovo sąžiningumo ir galimybės laimėti konkursą klausimų, todėl atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negali turėti įtakos priimto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad, įrodinėdamas ieškovo potencialias galimybes laimėti (nelaimėti) privatizavimo konkursą žinant informaciją apie pateiktas Opciono ir Paslaugų teikimo sutartis, atsakovas gali teisiškai gintis nuo ieškovo pretenzijų arbitraže.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi tokios esminės reikšmės bylai, jog joje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, be to, atsakovo pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo šioje byloje metu nebuvo įrodinėjamos. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gali būti nustatomas tik tada, kai įrodomas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąsajumas su bylos nagrinėjimo dalyku. Kadangi teisminio nagrinėjimo dalyką, vadovaujantis dispozityvumo principu, nustato ginčo šalys, formuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovas apibrėžė ir bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. įrodinėtinų byloje faktinių aplinkybių visumą, o priešinis ieškinys ar kitas savarankiškas materialusis reikalavimas šioje išnagrinėtoje byloje nebuvo reiškiamas, tai teismas darė išvadą, kad atsakovo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl jo prašyme įvardytų komercinio pobūdžio sutarčių, su kuriomis siejamas ieškovas, nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimo dalyku – atsakovo veiksmų nusprendžiant nutraukti derybas ir panaikinti konkurso rezultatus dėl ieškovo neatvykimo parafuoti faktiškai nesuderintos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo įrodinėjimu bei teisiniu įvertinimu, – nes šalių veiksmų dar prieš ikisutartinių santykių laikotarpį (santykių iki ieškovo pripažinimo konkurso laimėtoju) vertinimo teisėtumo ir sąžiningumo aspektais nagrinėjamos bylos dalykas neapėmė, pats atsakovas nurodė, jog tos aplinkybės turėtų esminę reikšmę priimant sprendimą dėl ieškovo pripažinimo privatizavimo konkurso laimėtoju, kas nebuvo šioje byloje išnagrinėto teisminio ginčo dalykas. Aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje apibendrintai pateiktas ginčo dalyko apibūdinimas – derybų sąžiningumas, taip pat atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsikirtinėjo į ieškinį, be kita ko, ir teiginiais dėl ieškovo nesąžiningumo, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo spręsti, jog bylos nagrinėjimo dalyką sudarė abiejų ginčo šalių – tiek ieškovo, tiek atsakovo – sąžiningumo derantis dėl sutarties ir nutraukiant šias derybas teisinis vertinimas.

19Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės lemtų kitokį atsakovo atliktų veiksmų derantis dėl sutarties sudarymo bei jos parafavimo ir to konkretaus pagrindo, kuriuo remdamasis jis priėmė sprendimą panaikinti konkurso rezultatus (dėl ieškovo neatvykimo parafuoti sutarties), teisinį įvertinimą byloje sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos civiliniuose santykiuose aspektu, nėra pagrindo teigti, kad tokių aplinkybių žinojimas bylos nagrinėjimo metu būtų galėjęs lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą, atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėtų turėti esminės įtakos byloje konstatuotiems faktams ir materialiojo teisinio santykio kvalifikacijai jau vien todėl, jog jos nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko arba svarbios jo dalies. Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas buvo apibrėžtas konkrečiu ikisutartinių santykių laikotarpiu – nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d., kada išryškėjo ir buvo užfiksuoti šalių nesutarimai dėl kai kurių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto nuostatų (ieškovas atsisakė pasirašyti tos dienos derybų protokolą), iki 2003 m. spalio 14 d., kada atsakovas priėmė sprendimą panaikinti konkurso rezultatus, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti nauji įrodymai – ieškovo sudarytos komercinės sutartys – niekaip neeliminuotų atsakovo nesąžiningumo derybų metu fakto, o ta apimtimi, kuria byla buvo nagrinėta, nebūtų pagrindo priimti kitokį teismo procesinį sprendimą.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį; priimti naują sprendimą – tenkinti 2011 m. spalio 10 d. atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri užbaigta nagrinėti 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, bylos Nr. 3K-7-470/2006; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko nustatymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog bylos nagrinėjimo dalyko ribas apibrėžia išimtinai ieškovo pareikšti reikalavimai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje suformuluota taisyklė, kad bylos nagrinėjimo dalykas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus, bet ir į atsakovo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus – atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012). Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalyko ribas apibrėžia teisės klausimai, analizuoti išimtinai ieškovo kasacinį skundą nagrinėjusio teismo, neanalizavo pirmosios instancijos teismo nagrinėtų aplinkybių. Ši teisės taikymo klaida, pasak kasatoriaus, lėmė nepagrįstą bylos nagrinėjimo dalyko susiaurinimą iki šalių tarpusavio santykių laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki 2003 m. spalio 14 d., nors ne tik kasatorius, bet ir ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įrodinėjo aplinkybes, susijusias su konkurso paskelbimu, ieškovo pateiktos paraiškos tikslinimu, jo paskelbimu konkurso laimėtoju ir pan. – pirmosios instancijos teismui abi ginčo šalys pateikė argumentus ir įrodymus, susijusius su ieškovo paskelbimu konkurso laimėtoju (atsakovas kartu pateikė ir dokumentus, kuriuose ieškovas iki jo paskelbimo konkurso nugalėtoju aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog Lietuvoje nevykdo ir paskutinius dešimt metų nevykdė jokios ūkinės veiklos), kasatorius įrodinėjo aplinkybes, susijusias su galimu ieškovo nepatikimumu ir galimu informacijos apie ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko slėpimu (ieškovui buvo pateikti 5 rašytiniai užklausimai), kasatoriaus atsikirtimai, susiję su ieškovo nepatikimumu buvo išplėtoti triplike, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas konkurso laimėtoju buvo pripažintas įvertinus, be kita ko, jo pateiktą informaciją, neva jis Lietuvoje per paskutinius dešimt metų nevykdė jokios ūkinės veiklos ir nebuvo įsigijęs jokių bendrovių akcijų. Kasatorius nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, kad paraiškos patikslinime ieškovas nuslėpė esminę informaciją apie savo santykius su UAB „Boslita“ ir Ko, taigi ikisutartinių santykių metu buvo nesąžiningas, o kasatorius, priimdamas sprendimą dėl ieškovo pripažinimo konkurso laimėtoju, buvo suklaidintas ieškovo melagingos informacijos; tokių aplinkybių atskleidimas kasatoriui tinkamai ir laiku galėjo lemti ieškovo pašalinimą iš derybų visai kitu pagrindu.
  2. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Kasatorius teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, jog ieškovas, dalyvaudamas konkurse, nuslėpė nuo kasatoriaus esminę informaciją, susijusią su jo ūkine veikla Lietuvoje iki dalyvavimo konkurse, todėl galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas konkurso laimėtoju ir derybos su juo galbūt turėjo būti nutrauktos dėl nepatikimumo, o pažeistos ieškovo teisės neturėtų būti ginamos dėl paties ieškovo nesąžiningumo. Kasatoriaus vertinimu, naujai pateikti įrodymai turi bylai esminę reikšmę, nes egzistuoja visos teismų praktikoje suformuluotos sąlygos: didelis faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų (įrodymai patvirtina kasatoriaus byloje įrodinėtas aplinkybes, susijusias su ieškovo nepatikimumu ir nesąžiningumu), turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų teisinė kvalifikacija (turėtų būti konstatuojama, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai), turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuota ginčijamo materialiojo santykio teisinė kvalifikacija (būtų sprendžiama, kokia apimtimi teismai ir teisė gali ginti nesąžiningai ir neteisėtai veikiantį asmenį ir galbūt būtų konstatuota, kad teisė tokių asmenų ginti negali) ir turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada (ieškovo ieškinys turėtų būti atmetamas). Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, atnaujinus procesą, kasatorius įgytų teisę pareikšti priešieškinį ir reikalauti pripažinti, jog derybos buvo nutrauktos dėl ieškovo nesąžiningumo, bei atlyginti visus dėl ieškovo nesąžiningumo patirtus nuostolius.
  3. Dėl ikisutartinių teisinių santykių ir sąžiningumo pareigos atsiradimo momento. Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad ikisutartiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir sąžiningumo pareiga šalims atsirado tik nuo to momento, kai ieškovas buvo pripažintas konkurso laimėtoju. Tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai: tuo atveju, kai sutartis sudaroma konkurso būdu, konkurso dalyvio pateiktas pasiūlymas dalyvauti konkurse yra laikomas oferta, nuo kurios pateikimo konkurso dalyvis įgyja pareigą elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006).
  4. Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Kasatorius prašo kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ši byla, atsižvelgiant į skundo pagrindą ir nagrinėtinus teisės klausimus, yra išskirtinio sudėtingumo, ji susijusi su viešuoju interesu (iš valstybės biudžeto ieškovui sumokėta didelė pinigų suma, kuri galbūt įgyta neteisėtai, taip pat remdamasis galbūt neteisėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, ieškovas arbitražo byloje siekia prisiteisti 229 836 000 eurų iš Lietuvos Respublikos), nagrinėjimas žodinio proceso tvarka atitiktų proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes būtų tiesiogiai nustatytos ir patikslintos visos kasaciniam skundui išnagrinėti būtinos aplinkybės.

22Atsiliepime į atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo kasacinį skundą ieškovas L. B. prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus pateiktu bylos nagrinėjimo dalyko nustatymo vertinimu, teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kaip turi būti nustatomas bylos nagrinėjimo dalykas (atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat atsakovo priešieškinio pagrindą ir dalyką), todėl kasatorius nepagrįstai sutapatina atsiliepimo į ieškinį institutą su priešieškinio institutu ir dėl to daro nepagrįstas išvadas. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai, ieškovo manymu, kasatoriaus prašymą atnaujinti procesą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi išimtinai kasacinio teismo nurodytu bylos nagrinėjimo dalyku ir nustatytomis aplinkybėmis, nes neįsiteisėjusių ir panaikintų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų vertinimas būtų reiškęs pakartotinę kasaciją byloje. Ieškovas pažymi, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, bylos nagrinėjimo dalykas buvo išimtinai kasatoriaus veiksmų vertinimas (jį nurodė kasacinis teismas, nagrinėjęs aplinkybes, kurios įvyko po ieškovo paskelbimo konkurso laimėtoju).
  2. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kasatoriaus pateiktos sutartys neturi (negali turėti) jokios įtakos byloje nagrinėtoms aplinkybėms, nes kasacinis teismas byloje nenagrinėjo ieškovo veiklos Lietuvos Respublikoje, jo ryšių su Lietuvos įmonėmis ar kitais subjektais, UAB „Boslita“ ir Ko akcininkų sąrašų ir akcininkų keitimosi faktų, ieškovo teikiamų paslaugų Lietuvos įmonėms ir panašių aplinkybių. Ieškovas pažymi, kad nei Opciono, nei Paslaugų, nei Licencinė sutartys nėra susijusios ir neprilygsta akcijų įsigijimui ir jų valdymui nuosavybės teise, nereiškia buvimo įmonių valdymo organų nariu, todėl kasatoriaus pareiškimas, jog ieškovas nuslėpė santykius su UAB „Boslita“ ir Ko, ieškovo manymu, yra nepagrįstas. Kadangi ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš konkurso dėl to, kad neatvyko parafuoti sutarties, kurią kasatorius neteisėtai vertino kaip suderintą, o ieškovas teisėtai laikė nesuderinta, tai, ieškovo nuomone, sutarčių buvimo ar nebuvimo faktas nėra susijęs su ieškovo pašalinimo iš konkurso pagrindo (ginčo dalyko) teisėtumo vertinimu. Ieškovas teigia, kad kasatorius savo prašymą atnaujinti procesą grindžia tik hipotetiniais samprotavimais, tai neatitinka teismų praktikoje suformuluotos proceso atnaujinimo, kaip ekstraordinaraus teisių gynimo būdo, sampratos; kasatorius naudojasi proceso atnaujinimo institutu siekdamas savo tikslų procese (kad arbitražas nesivadovautų Lietuvos teismų sprendimais; kad sukliudytų arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvoje).
  3. Dėl fakto klausimų. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius kasaciniame skunde neįrodinėja konkrečių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, nepateikia teisinių motyvų, o nagrinėja išskirtinai tik faktines aplinkybes (susijusias su ieškovo paskelbimu konkurso nugalėtoju, ieškovo ir atsakovo komunikacija, tariamu ieškovo nepatikimumu). Ieškovo vertinimu, pateikęs ir išanalizavęs faktus bei faktines aplinkybes, kasatorius neargumentuoja, nekvestionuoja ir nekelia klausimų dėl teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, pateikiami argumentai yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas.
  4. Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viešuoju interesu teismų praktikoje pripažįstamos vertybės, kurių gynimas svarbus visai visuomenei ar didelei jos daliai, tačiau, kasatoriui nepateikus argumentų, įrodančių, kokiu būdu nagrinėjamoje byloje kilęs klausimas susijęs su visuomenės ar didelės jos dalies vertybėmis ar jų gynimu, ieškovas nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu. Ieškovas nesutinka su tuo, kad byla yra išskirtinio sudėtingumo, nes ji paremta tik trimis dokumentais (sutartimis), joje nenagrinėjami techniniai ar specialaus pobūdžio klausimais, o teismų praktika dėl proceso atnaujinimo instituto yra visiškai suformuota. Kadangi kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, kurie galbūt būtų pagrindinis žodinio proceso nagrinėjimo dalykas, kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai, ieškovo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas neturėtų prasmės, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl bylos nagrinėjimo dalyko reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą

26Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas VĮ Valstybės turto fondas (kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui, nurodydamas, kad paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir šių aplinkybių pagrindu byloje gali būti priimtas priešingas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-373/2011; kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.

28Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir kasatorius įrodinėja, kad teismai spręsdami dėl proceso atnaujinimo netinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl to naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes laikė neturinčiomis esminės reikšmės bylai. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas bylą nagrinėjant kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas „ar pagrįstai ir teisėtai Viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L. B. viešo konkurso laimėtoju privatizuojant AB „Alita“ ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais“, reiškiantis, jog byloje buvo vertinamas kasatoriaus veiksmų teisėtumas ir jo sąžiningumas derantis su ieškovu ir priimant sprendimą nutraukti derybas. Kasatoriaus nuomone, taip apibrėždami bylos nagrinėjimo dalyką, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, teismai vertino išimtinai tik ieškovo pareikštus reikalavimus, neatsižvelgdami į atsakovo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus.

29Kasatorius teisus teigdamas, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek ieškovo reikalavimai, tiek atsakovo atsikirtimai į pareikštus reikalavimus – atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio faktinis pagrindas, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki išimtinai ieškovo reikštų reikalavimų ir įrodinėtų aplinkybių. Nors motyvuodamas procesinį sprendimą nurodė, kad teismas apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką pagal tai, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje taip pat analizavo kasatoriaus atsikirtimus į ieškovo ieškinį (atsiliepimo į ieškinį argumentus), nustatė, jog kasatorius byloje įrodinėjo, kad ieškovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, jog kasatorius veikė sąžiningai ir priėmė teisėtą sprendimą, t. y. atsikirtimais buvo bandoma pateisinti kasatoriaus veiksmus derybose ir priimant sprendimą panaikinti konkurso rezultatus, o šalių veiksmai prieš pakviečiant konkurso laimėtoją derėtis dėl sutarties sudarymo nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ar svarbi jo dalis. Bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad ginčo nagrinėjimo metu kasatoriaus procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) ieškovo veiksmai buvo analizuojami visiškai kitų aplinkybių kontekste, siekiant atsikirsti į ieškovo teiginius dėl nepakankamo kasatoriaus bendradarbiavimo ir kooperavimosi derybų metu. Kasacinio skundo argumentai, kad esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo turėjo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta ieškinio priėmimo prielaida – ieškovo paskelbimas privatizavimo konkurso laimėtoju, kuri vėliau papildyta nurodant, jog ieškovas buvo pripažintas konkurso laimėtoju įvertinus jo pateiktą konkursinį pasiūlymą, šio patikslinimus ir paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo konkursui pateiktų dokumentų vertinimas ir ieškovo paskelbimas konkurso laimėtoju buvo ginčo dalykas. Priešingai, konkurso rezultatai nagrinėjant bylą nebuvo ginčijami, teismai jais vadovavosi kaip nekvestionuotina aplinkybe, dėl kurios nėra šalių ginčo. Ieškovo paskelbimas konkurso laimėtoju nebuvo ginčo dalykas, teismai šio klausimo nenagrinėjo, todėl kasatoriaus nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nepadarė teisės taikymo klaidos, bylos nagrinėjimo dalyku pripažindami šalių tarpusavio santykius laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki 2003 m. spalio 14 d., t. y. laikotarpiu, kai vyko derybos dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, iki priimant sprendimą panaikinti konkurso rezultatus. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas šį periodą vertino kaip ikisutartinių santykių laikotarpį, jo pradžia nustatydamas ieškovo pripažinimą konkurso laimėtoju, o ne paraiškos dalyvauti konkurse pateikimą ir taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl ikisutartinių teisinių santykių aiškinimo, nepaneigia padarytos išvados, kad ginčas kilo ir buvo nagrinėjamas tik dėl nurodytomis datomis apibrėžto laikotarpio.

31Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai, sprendę proceso atnaujinimo klausimą, susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką iki kasacinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nagrinėtų teisės klausimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimi atvejai, kai ginčą išsprendus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kasacinis skundas teikiamas tik dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, su kita dalimi sutinkant ar nesant šios peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Bylos nagrinėjimo dalykas nustatinėtinas pagal šalių reikalavimus bei atsikirtimus pirmosios instancijos teisme, o kasacinio nagrinėjimo dalykas susiaurėja, jis, be kita ko, paprastai neapima tų klausimų, dėl kurių nelieka šalių ginčo. Šioje byloje, ją 2006 m. nagrinėjant kasaciniame teisme, buvo vertinamas kasatoriaus elgesys derybų procedūrų metu, jo sąžiningumas ir priimtų sprendimų teisėtumas – pagrindiniai klausimai, dėl kurių buvo pasisakę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ta aplinkybė, kad teismai, sprendę dėl proceso atnaujinimo, apskųstuose procesiniuose sprendimuose citavo kasacinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytą kasacinio nagrinėjimo dalyką, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, jog sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą buvo susiaurintas bylos nagrinėjimo dalykas, iš jo pašalinant esminius ginčo šalių reikalavimus (atsikirtimus į juos), todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo bylos nagrinėjimo dalyko nustatymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

32Dėl esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių kaip vienos iš civilinio proceso atnaujinimo sąlygų

33Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. dėl ieškovo sąžiningumo ir galimybės laimėti konkursą klausimų; net darant prielaidą, jog nesąžiningas galėjo būti ir ieškovas, kasatoriaus pateikiamos naujai paaiškėjusios aplinkybės neeliminuotų kasatoriaus nesąžiningumo derybų metu fakto, o byloje (ta apimtimi, kuria ji buvo nagrinėta) negalėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad kasatorius neįrodė, jog nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (prašyme atnaujinti procesą įvardytos komercinio pobūdžio sutartys, su kuriomis siejamas ieškovas) lemtų kitokį kasatoriaus veiksmų, šiam derantis dėl sutarties sudarymo bei jos parafavimo ir konkretaus pagrindo, kuriuo remiantis jis priėmė sprendimą panaikinti konkurso rezultatus (dėl ieškovo neatvykimo parafuoti sutarties), teisinį įvertinimą byloje sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos civiliniuose santykiuose aspektu. Kasatorius su tokiomis teismų išvadomis nesutinka, teigdamas, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje, nes jos įrodo, jog ieškovas, dalyvaudamas konkurse, nuslėpė nuo kasatoriaus esminę informaciją, susijusią su jo ūkine veikla Lietuvoje iki dalyvavimo konkurse, todėl galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas konkurso laimėtoju ir derybos su juo galbūt turėjo būti nutrauktos dėl nepatikimumo, o pažeistos ieškovo teisės neturėtų būti ginamos dėl paties ieškovo nesąžiningumo.

34Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad ieškovo pripažinimas konkurso laimėtoju nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, pritardama žemesnės instancijos teismų nutartyse išdėstytoms išvadoms, nurodo, kad aplinkybes, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, galbūt pagrindžiantys įrodymai ir tokio pobūdžio aplinkybės negali būti laikomi turinčiais neabejotiną teisinę reikšmę jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, teismo procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, taigi ir atitinkančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas. Tokios kasatoriaus teikiamos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiškėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip turinčių esminę reikšmę bylai – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-373/2011; kt.).

35Pažymėtina, kad atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008). Nors tai nereiškia, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo įrodinėtos ir nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau svarbu pažymėti, kad šioje byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės (Opciono sutartis, Paslaugų teikimo sutartis ir Licencinė sutartis) turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo dalyko apimtimi, o kasatorius byloje nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas dėl kasatoriaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo derantis su ieškovu bei nutraukiant konkurso procedūras būtų pakeistas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismams turint informaciją apie su ieškovu susijusias sutartis.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti juridiniai faktai nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes nėra susiję priežastiniu ryšiu su bylos teisiniu rezultatu, todėl negali lemti įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

38Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

39Kasatorius pateikė prašymą kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek savo, tiek šalių iniciatyva. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Kasatorius šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikį grindžia tuo, kad byla sudėtinga, susijusi su viešuoju interesu, ją nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų tiesiogiai nustatytos ir patikslintos visos kasaciniam skundui išnagrinėti būtinos aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, tai, kad šalių ir bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose dokumentuose jos yra išsamiai išdėstytos, o kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog nėra poreikio skirti žodinio bylos nagrinėjimo (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

42Ieškovas L. B. prašė priteisti iš kasatoriaus (atsakovas; pareiškėjas byloje dėl proceso atnaujinimo) patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (pareiškėjas) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistas.

46Priteisti valstybei iš pareiškėjo valstybės įmonės Valstybės turto fondo (j. a. k. 1007315) 22,10 Lt (dvidešimt du litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso... 6. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą prašydama... 7. Prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovas 2003 metais dalyvavo AB „Alita“... 8. Prašyme atnaujinti procesą teigiama, kad ieškovas, remdamasis UNCITRAL... 9. 1) 2002 m. liepos 2 d. Opciono sutartį, sudarytą L. S. ir ieškovo, kuria... 10. 2) 1999 m. rugsėjo 25 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ieškovo ir UAB... 11. 3) 1997 m. gruodžio 18 d. Licencinę sutartį, sudarytą Bosca SPA ir UAB... 12. Atsakovo vertinimu, gavus išvardytus dokumentus, paaiškėjo naujos bylos... 13. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujinti... 16. Nurodęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo... 19. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo pateiktos naujai... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo... 22. Atsiliepime į atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo kasacinį... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo... 26. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas... 27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas VĮ Valstybės turto fondas (kasatorius)... 28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis... 29. Kasatorius teisus teigdamas, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nepadarė teisės taikymo klaidos,... 31. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai, sprendę proceso atnaujinimo... 32. Dėl esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių kaip vienos iš civilinio... 33. Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu... 34. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad ieškovo pripažinimas... 35. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti juridiniai faktai... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 39. Kasatorius pateikė prašymą kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Ieškovas L. B. prašė priteisti iš kasatoriaus (atsakovas; pareiškėjas... 43. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,10 Lt bylinėjimosi... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Lietuvos... 46. Priteisti valstybei iš pareiškėjo valstybės įmonės Valstybės turto fondo... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...