Byla 2K-557/2010

Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio l dalyje, ir nuteistas trisdešimt penkioms paroms arešto

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio l dalyje, ir nuteistas trisdešimt penkioms paroms arešto.

2Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. T. priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

5A. G. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios T. T. sveikatą, būtent: 2008 m. balandžio 29 d., apie 8.00 val., būdamas gyvenamajame name, priklausančiame T. T., esančiame ( - ), kuriame ir jis gyveno, asmeninio konflikto su T. T. metu namo kambaryje tyčia kumščiu sudavė T. T. tris smūgius į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, kairės ausies srityje ir nosies kaulo lūžį, nukentėjusiajai nuo smūgių nukritus ant grindų, tyčia koja sudavė T. T. vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje ir krūtinkaulio lūžį.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąjį procesą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir teisiamojo posėdžio protokolų klastojimo faktus. Skunde kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir dėsto baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriuos teismas, jo manymu, vertino neteisingai. Be to, kasatorius mano, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies b ir d punktų, 7 straipsnio 1 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant nusikalstamo įvykio, klastojant bylos dokumentus, tyčia sąmoningai vilkinant bylos nagrinėjimą, siekiant gynybos įrodymų sunaikinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ignoruodamas jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą; neleisdamas susipažinti su posėdžio protokolais iki nuosprendžio paskelbimo; atmesdamas jo prašymą nušalinti prokurorę J. Okuškienę ir į teismo posėdžio protokolą neįrašydamas jo pareikštų nušalinimo motyvų; klastodamas teisiamojo posėdžio protokolus; pažeisdamas teisiamojo teisę į gynybą, teisę apklausti liudytojus; iškraipydamas jo ir liudytojų parodymus apie esmines bylos aplinkybes. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nė vieno apeliaciniame skunde pateikto argumento, tik mechaniškai perrašė skundžiamo nuosprendžio teiginius. Jo manymu, teismas nenagrinėjo bylos medžiagos, nes nesutampa pareigūno J. Ašmenos parodymų interpretavimas dėl nukentėjusiosios sumušimo fakto (teismo ir nuteistojo teigimu), nors remiamasi tais pačiais byloje esančiais duomenimis ( T. 1, b. l. 33).

7Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo A. G. skundą atmesti. Prokuroro teigimu, nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti (dalis jų susiję su įrodymų vertinimu – BPK 376 straipsnio 1 dalis); kiti – teismų išsamiai argumentuoti: nukentėjusiosios T. T. parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, prokurorės J. Okuškienės nušalinimo motyvai aptarti nutartyje kaip nepažeidžiantys BPK 58 straipsnyje nurodytų pagrindų; nei nuteistasis, nei jo gynėjas nebuvo pateikę pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka; kasatorius su bylos medžiaga buvo supažindintas, tik atsisakė pasirašyti protokolą, jam išaiškintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės, teismas tenkino kasatoriaus prašymus, tarp jų ir prašymą pridėti prie bylos kitą papildomą medžiagą. Prokuroras nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas argumentuotai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo (juolab kad nei kasatorius, nei gynėjas to neprašė), vis dėlto, teismas vertino esančius baudžiamojoje byloje įrodymus, taip pat ir vieną iš apeliacinio skundo argumentų dėl pareigūno J. Ašmenos parodymų, ir nutartį grindė išnagrinėtais teisme įrodymais, nepažeisdamas BPK 332 straipsnio reikalavimų. Prokuroro manymu, teismas neturėjo įstatyminio pagrindo baudžiamąją bylą kasatoriui nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo A. G. parodymus įvertino visų bylos duomenų kontekste, tačiau dalį šiais šaltiniais gautų duomenų, kaip prieštaraujančių byloje surinktų duomenų visetui, motyvuotai atmetė. Teismas plačiai pasisakė, įvertindamas kaltinamojo parodymų apie T. T. sužalojimo aplinkybes prieštaringumą ne tik nukentėjusiosios T. T., liudytojo A. T. parodymams, bet ir medicinos specialisto išvadai, medicinos eksperto V. Kolomieco (V. Kolomiec) paaiškinimams. Liudytojas A. T., patvirtindamas nukentėjusiosios T. T. parodymus, nurodė, kad matė, kaip A. G. spardė gulinčią A. T. Ekspertas V. Kolomiecas, iš dalies paneigdamas kaltinamojo A. G. parodymus, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kūno sužalojimų, būdingų nukentėjusiajai krentant, – nėra, krūtinkaulio lūžis galėjo atsirasti smūgiuojant koja. Kolegija pažymi, kad nuteistojo A. G. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis, pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Remiantis nukentėjusiosios T. T. parodymais, patvirtintais liudytojų A. T., D. B., D. B., T. T. parodymais, medicinos specialisto išvadomis ir kitais duomenimis, nustatyta, kad nuteistasis A. G. prieš nukentėjusiąją T. T. panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegijos nuomone, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad A. G. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Visi duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylos medžiaga rodo, kad teismas vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, įvertino jų visumą ir tarpusavio ryšį, dėl jų vertinimo pateikė logiškus ir išsamius motyvus. Išsamiai motyvuotas ir A. G. pateiktas gynybos versijos atmetimas. Kasatoriaus skunde pateikti duomenys apie kreipimąsi į policijos pareigūnus atskleidžia buvusį konfliktą tarp A. G. ir T. T., tačiau nepaneigia nuteistojo kaltės dėl nukentėjusiosios tyčinio sužalojimo.

11Kasatoriaus teigimu, nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau nepaaiškinama, koks buvo šis pažeidimas. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis garantuoja, jog asmuo negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų įvykdymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus nebuvo laikomi nusikaltimais. Nusikaltimas (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kurio padarymu A. G. buvo įtariamas, dėl kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat už kurio padarymą jis pripažintas kaltu bei nuteistas, yra numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ši baudžiamosios teisės norma galiojo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2008 m. balandžio 29 d. Vadinasi, baudžiamasis įstatymas laiko atžvilgiu taikytas teisingai (BK 3 straipsnis).

12Kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios T. T. kūno sužalojimo sunkumas nustatytas pagal suklastotą ligos istoriją, neatitinka bylos medžiagos. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo pobūdį ir laipsnį nustatė specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių. Specialisto išvados Nr. G 2278,/08(01) ir G 3141/08(01) (T. 1, b. l. 8, 9, 23, 27) surašytos remiantis medicinine dokumentacija, papildo viena kitą, savo forma ir turiniu atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Antroji specialisto išvada papildyta duomenimis, gautais iš rentgenogramų, papildomų medicininių dokumentų, kuriuose konkretizuojamas T. T. sveikatos sutrikdymo pobūdis, gydymo trukmė. Be to, pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė ekspertą V. Kolomiecą apie jo pateiktą išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimo (BPK 284 straipsnio 2 dalis). Proceso dalyviams, tarp jų ir kaltinamajam bei gynėjui, abejonių dėl specialisto kvalifikacijos ir šališkumo nekilo. Specialisto (eksperto) paaiškinimai apie nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, pobūdį, gydymo tęstinumą po pirminės specialisto apžiūros atitinka bylos duomenis.

13Dėl kasatoriaus argumentų apie teismo šališkumą ir teisės į gynybą pažeidimo

14Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Šis principas iš esmės reiškia tai, kad nagrinėdamas bylą teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Šališku pripažįstamas toks teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Šioje baudžiamojoje byloje kasatorius A. G. pirmosios instancijos teismo šališkumą susieja su netinkamu įrodymų vertinimu, liudytojų parodymų protokole klastojimu, atsisakymu tenkinti prašymą nušalinti prokurorę J. Okuškienę, taip pat atsisakymu tenkinti kai kuriuos gynybos prašymus. Kolegija pažymi, kad minėti kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais paneigti apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje prokurorės nušalinimo klausimai buvo išspręsti BPK 59 straipsnyje nustatyta tvarka ir nutartyje motyvuotai pasisakyta, kodėl netenkinamas kaltinamojo prašymas dėl nušalinimo (T. 1, b. l. 152, 165). Pagal kaltinamojo, gynėjo, kitų proceso dalyvių paaiškinimų, taip pat procesinių dokumentų turinį kolegija sprendžia, kad nebuvo BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų prokurorei nušalinti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinimo ir gynybos šalims užtikrino lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės bylos teisingam išsprendimui. Taip pat buvo išaiškinta teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu bei pareikšti pastabas. Teisiamojo posėdžio protokolas nepatvirtina kasatoriaus teiginių, kad teisėja proceso metu kuriai nors šaliai būtų teikusi pirmenybę, klastojusi teisiamojo posėdžio protokolą, ar kad būtų iškraipyti kaltinamojo, liudytojų parodymai apie esmines bylos aplinkybes, sąmoningai neužfiksuoti kokie nors bylai svarbūs duomenys. Nuteistasis A. G. neparašė pareiškimo, kokių konkrečių asmenų parodymai protokole užfiksuoti neteisingai. BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka proceso dalyviai nepateikė pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo ar neišsamumo, taip pat byloje nėra duomenų, kad kasatoriui nebūtų leidžiama susipažinti su protokolu, todėl deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai negali būti pagrindas išvadai apie teismo šališkumą.

15Kolegija taip pat nepagrįstu laiko kasatoriaus argumentą, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje buvo pažeista jo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Iš 2008 m. spalio 30 d. protokolo (T. 1, b. l. 171, 172) matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą įtariamasis A. G. su bylos medžiaga susipažino, bet atsisakė pasirašyti protokole. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nepareiškė prašymo susipažinti su bylos medžiaga, nors tokia procesinė teisė pirmininkaujančiojo buvo išaiškinta (T. 2, b. l. 17, 18). Be to, kasacinio skundo turinys, kur kasatorius nurodo konkrečius lapus, atkreipdamas dėmesys į ikiteisminį tyrimą, rodo, jog kasatoriui baudžiamosios bylos medžiaga gerai žinoma.

16Kasatorius nurodo, kad neturėjo galimybės visa apimtimi įgyvendinti savo teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, nes teismas nesilaikė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte kaltinamajam garantuotos teisės apklausti liudytojus. Šie kasatoriaus argumentai prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui. Laikydamasis BPK 270 straipsnyje įtvirtintų taisyklių teismas apsvarstė visus proceso dalyvių, tarp jų kaltinamojo ir gynėjo, prašymus, išreikalavo ir prijungė prie bylos Elektrėnų policijos komisariato ir Bendro pagalbos centro medžiagą dėl konflikto tarp kaltinamojo, J. K. ir nukentėjusiosios T. T., išklausė kaltinamojo pateiktą garso įrašą, apklausė liudytojus, kuriuos buvo prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, o liudytojos B. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti. Proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad iš kasatoriaus A. G. nebuvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Kasatorius aktyviai dalyvavo baudžiamajame procese, turėjo galimybę nukentėjusiajai pateikti klausimus ir išsiaiškinti jos poziciją dėl kaltinimo inkriminuotos veikos. Jis taip pat pasinaudojo teise liudytojams pateikti klausimus.

17

18Dėl BPK 320, 324 straipsnio pažeidimų

19Kasaciniame skunde nuteistasis A. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nė vieno jo apeliacinio skundo argumento. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio kasatoriaus argumento nepatvirtina apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir šio teismo nutarties turinys. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra ne iš naujo nagrinėti bylą, o patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Savo kompetenciją pagal skundo argumentus patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino, Priimtos apeliacinės nutarties motyvuose faktinės nusikaltimo aplinkybės išdėstytos detaliai, jos plačiai aptartos, duotas teisinis įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, atsakė į esminius apelianto argumentus ir motyvuotai paaiškino, kodėl jiems nepritaria. Išnagrinėjęs ir nutartyje konstatavęs bylai reikšmingas aplinkybes teismas patvirtino tai, kas nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tai atitinka įstatymo nuostatas (BPK 332 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis) ir teismų praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais kasatorius taip pat neteisingai cituoja liudytojo J. Ašmenos parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas paaiškino, kad pamena, jog „pagyvenusi moteriškė skundėsi, kad ją sumušė dukters sugyventinis. Ar buvo ant jos veido sumušimo žymės, dabar neprisimena“ (T. 1, b. l 33). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į vieną iš apeliacinio skundo argumentų, teisingai komentavo šio liudytojo parodymus.

20Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis)

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

Nutarė

22Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.