Byla N1-570-1023/2018

Dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui D. K., nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui K. L., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. K. ir K. L. atstovui advokatui Daliui Metelicai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje atstovei Rasai Olisevičienei, nedalyvaujant kaltinamojo K. K. atstovei pagal įstatymą I. K., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3A. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį;

4A. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas 2014 m. gruodžio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį;

5K. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, besimokantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

6Teismas

Nustatė

7A. K. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, K. K. tyčia kumščiu smogus mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

8Be to, jis 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., K. K. tyčia kumščiu smogus nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką K. K. kumščiu smogus nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

9A. K. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, K. K. tyčia kumščiu smogus mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

10Be to, jis 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., K. K. tyčia kumščiu smogus nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką K. K. kumščiu smogus nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

11K. K. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir A. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu smogė mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, jis 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir A. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., tyčia kumščiu smogė nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką jis kumščiu smogė nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje .

13Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 158-161), kad viskas įvyko per Naujus metus, 2017 m. gruodžio 31 d. jis su K. K. parėjo iš degalinės ir tuo metu A. K. ir K. K. jau konfliktavo su nukentėjusiais, L. jau gulėjo ant žemės. Kadangi buvo vakaras, visi šventė, jis buvo blaivus, vėliau nurodė, jog buvo vartojęs alkoholio, pats nepastebėjo kaip įspyrė, gal netyčia jam pataikė, galėjo L. įspirti skirdamas juos, nes atbėgęs iškart nesmūgiavo. Buvo atlikti spyriai į nugarą ir kitur. Aplink buvo judesys ir gal dėl to neprisimena, kad spyrė į galvą. Į veidą smūgiavo ir D. K., ir K. L., atrodo, kad smūgiavo koja. D. K. nuo L. buvo 20 metrų atstumu. Jis irgi gulėjo ant žemės. Buvo jau primuštas. Jis priėjęs dar D. K. mušė. Jam atrodo, kad smūgiavo koja. Jis mušė dėl to, kad D. kirto broliui, o L. nežino dėl ko mušė. Jie visi bendrai mušė. Iš pašalinių asmenų buvo L. žmona, D. sugyventinė ir trečia moteris, kurios jis nepažįsta. Moterys rėkė. Jų nemušė. Kitų pašalinių asmenų nematė. Pats nežino dėl ko taip pasielgė, tačiau motyvas muštis buvo už brolį. Jam nebūdingas toks elgesys, nenorėjo savo elgesiu pademonstruoti, kad negerbia ne tik to asmens, kurį spardė, bet ir aplinkos. Nenorėjo pasirodyti, kad yra viršesnis už visus. Kai vyko muštynės pašaliniai asmenys galėjo girdėti triukšmą, kad ten kažkas vyksta. Ten yra gatvė ir šone yra namai. Prie jų namų išgirdo kaip rėkia moterys. Mano, kad jos rėkė iš baimės. Nežiūrėjo, kaip elgėsi pašaliniai asmenys, neatsimena kokius žodžius jie sakė, daugiau spiegė. Dabar prisipažįsta visiškai todėl, kad tą vakarą buvo šventė ir gal dėl to ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismui. Su ieškiniu pilnai sutinka. Nežino dėl ko net dalies žalos šiai dienai neatlygino. Dirba, gauna minimalų atlyginimą. Šiuo metu moka vieną baudą, per mėnesį 100 eurų. Civilinį ieškinį nežino kaip mokės. Mano, kad mokės iš atlyginimo. Savo elgesį vertina blogai. Ateityje taip nepasikartos.

14Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 160-161), kad viskas vyko iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d., Naujųjų metų išvakarėse. Jis buvo neblaivus, nežino ar broliai buvo neblaivūs, bet jam atrodė, kad jie buvo neblaivūs. Prie laiptinės buvo trise, rūkė. Buvo jis K. ir jo broliai. Iš galo gatvės ėjo kompanija, jie rėkavo. Jis pasakė „kas yra“, o jie atsakė „ko nori“. Asmenys ėjo pro šoną. Pro juos jie dar nebuvo praėję. Paskui jį prie jų priėjo K., o po to A.. Nelabai jis ką prisimena, kadangi buvo neblaivus. Taip prasidėjo žodinis konfliktas, o po to prasidėjo smūgiai. Toje kompanijoje ėjo D. K., Lina, o kitų moterų jis nežino. Taip pat ėjo kartu kažkoks jaunas vaikinas. Tuo metu L. ir L. nebuvo. Jie atbėgo, nes tas jaunas jaunuolis nubėgo pasiskųsti, kad mušasi. Jis įsižeidė dėl pasakytų žodžių ir gavosi žodinis konfliktas, o po to susimušė. Jam buvo suduotas smūgis. atrodo, kad smūgį jam sudavė K.. Gal taip nebūtų įvykę, jeigu būtų kitokius žodžius atsakę. Buvo išgėręs, o išgėrusiam viskas atrodo kitaip ir dėl to tikriausiai įsižeidė. Gal buvo griežtesnis tonas ir dėl to jam nepatiko. Jis nematė kas parbloškė nukentėjusiuosius ant žemės, nes buvo tamsu. Jis atsiminė, kad jam kirto. Jis pirmas kažkuriam iš nukentėjusiųjų kirto, tačiau jie nenugriuvo. Po to pats gavo smūgį į nosį ir paskui jau visi trys mušė. L. atbėgo ginti D. ir iš jo pusės taip pat buvo agresija. Mano, kad A. spardė L.. Pirmiausiai pirmą smūgį smogė K., tačiau jis nenukrito. Paskui jis pats gavo smūgį ir nukrito į balą, o po to viskas prasidėjo. Šalia esantys žmonės rėkė. Moterys rėkė, kad baigtų. Ten buvo tik žmonių triukšmas – balsai, rėkavimai. Po sumušimo vieną nukentėjusįjį tikrai matė, tik neatsimena kurį. Jis gulėjo ant žemės, kruvinu veidu. Veidas buvo kruvinas nuo jų bendrų smūgių. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

15Kaltinamasis K. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 161-163), kad viskas buvo 2018 m. sausio 1 d., kai jis išėjo parūkyti į lauką apie 24 val. ir ėjo gatve D. K., jo sugyventinė ir dar kažkas. Jam pasigirdo, kad lyg juos pasveikino su Naujais metais. Gali būti, kad brolis pasakė „kur einat, ko čia rėkaujat“. D. K. matyt tai nepatiko ir jis A. priėjus trenkė jam į veidą. Jis pamatė kaip brolis buvo susiėmęs už nosies, todėl suprato, kad jis gavo smūgį, tačiau paties smūgio nematė. Nematė, kad A. pirmas trenktų. Viskas prasidėjo nuo to, kad A. trenkė į veidą, o jis ėjo už brolį, t. y. jį apginti, apsaugoti. Tuo metu ten buvo B., dar viena moteris ir D. K.. L. atėjo ar atbėgo viduryje to įvykio. D. K. jau buvo pargriautas ant žemės. Nežino dėl ko atbėgo L.. Atbėgęs L. norėjo jį griebti ir jis jam vieną kartą trenkė. Jam atrodė, kad L. jį norėjo mušti. Jis buvo labai agresyvus ir išgėręs. Jis pats buvo neblaivus. Šventė su broliais, kartu vartojo alkoholį. Jis pamatė kaip broliui trenkė į nosį ir paskui pats trenkė D. K.. Visi trys K. spardė, nežiūrėjo kur spardyti, nesitaikė kur spardyti. Kai jis nesipriešino, tai jie toliau jį spardė iš pykčio, kad trenkė broliui. Jų veiksmus nutraukė D. K.. L. atbėgo tuo metu, kai K. jau nemušė. L. ėjo prie jo ir jam atrodė, kad jį puola. Nuo jo smūgio L. nukrito. Smūgiavo vienu kumščiu. Jis nukrito ir jam spyrė keletą kartų. Broliai buvo šalia L., jie taip pat spardė L.. Šalia buvę su nukentėjusiais asmenys rėkė, spiegė. Jiems turbūt buvo baisu. Savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip būtų nepasielgęs. Mano, kad civilinis ieškinys yra šiek tiek per didelis, teismui palieka spręsti dėl civilinio ieškinio. Dabar jis mokosi 11 klasėje ( - ) ( - ). Kol mokysis nelabai turi galimybių užsidirbti po pamokų.

16Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, gynėjams, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, o nukentėjusiuosius apklausiant tik dėl civilinio ieškinio.

17Be kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K. kaltės pripažinimų ir duotų parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

18-

19kaltinamojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 180-182, 187-188), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2017 m. gruodžio 31 d. jis buvo namuose ir vakare jų šeima šventė Naujųjų metų išvakares. Namuose adresu ( - ), jo broliai A. K., K. K. ir D. K. gėrė alkoholinius gėrimus, jis negėrė. Namuose dar buvo brolis K. K. ir tėtis J. K.. Jis kartu su broliu K. K. nuėjo į degalinę, grįžtant išgirdo riksmus ir atėjus netoli jų namo jis pamatė muštynes. Pamatė, kad ant žemės guli vyras, šalia to vyro stovėjo jo broliai A. K. ir K. K., kurie tą gulintį vyrą ant žemės spardė. Buvo tamsu ir į kurias kūno vietas jo broliai spyrė tam vyrui jis nematė. Jis pribėgo prie to gulinčio vyro. Jis D. K. gulinčiam spyrė apie tris kartus į nugarą už tai, kad ėjo už savo brolį A. K., už tai, kad broliui buvo suduotas smūgis veidą būtent K., kuris pirmas pradėjo muštynes. Šalia buvo brolis D. K., kuris neleido broliams A. ir K. mušti gulinčio vyro. Jam pribėgus arčiau jis pamatė kaip prie jo akių K. K. spyrė du kartus gulinčiam vyrui. Kur tam vyrui buvo įspirta jis nematė, nes buvo atsisukęs į K.. Ir tada jis K. nuo to gulinčio vyro atitraukė, o dar pribėgo K. K. ir A. K. irgi atitraukė nuo gulinčio vyro. O D. K. neleido broliams spardyti K. L.. Jis pats matė, kaip gulintį L. spardė jo broliai A. ir K. K., o jis pats jo nemušė. Konflikto vietoje buvo 3 moterys: L. žmona R. L., L. B., kitos moters nepažįsta. Moterys tik šaukė, jų niekas nemušė;

20-

21kaltinamojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 148-150, 155-156), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2017 m. gruodžio 31 d. jis su savo šeima, t. y. su broliais A. K., K. K. savo namuose, adresu ( - )-1, ( - ), šventė Naujųjų metų išvakares. Jis su Kazimieru ir A. gėrė degtinę, jis pats degtinės išgėrė nemažai. 2018 m. sausio 1 d., galėjo būti apie 2 val., jis kartu su broliais K. K. ir A. K. išėjo į lauką parūkyti. Jiems rūkant, tuo metu ( - ), pro jų namą ėjo asmenų grupelė. Tiek jis su broliais, tiek ir ta asmenų grupelė buvo išgėrę. Eidami tie asmenys tarpusavyje garsiai kalbėjosi. Kas per asmenys pro juos ėjo jis iš pradžių neatpažino. Šiems asmenims jis pasakė tokius žodžius: „Kur einat, ko čia rėkaujat“. Ir jis kartu su K. K. ir A. K. priėjo prie asmenų grupelės. Ir jam priėjus jis atpažino šiuos asmenis, šie asmenys jam buvo iš matymo matyti. Buvo jam matyta moteris ir kartu su ja buvo vyras, kiek žino šis vyras buvo tos moters sugyventinis. Su ta moterimi ir vyru dar buvo lyg jaunuolis. Ar dar su tais asmenimis kas daugiau ėjo jis gerai dėl savo girtumo ir neprisimena. Tos moters sugyventinis jam atsakė panašiai: „ne tavo reikalas“. Ir tada kai šis vyras jam taip atsakė, jis įsižeidė, ant šio vyro supyko ir kumščiu smogė šiam vyrui vieną kartą į galvą. Nuo jo suduoto smūgio tas vyras neparkrito. Ir tuo metu kažkuris iš ten buvusių asmenų, bet kas jis neįsidėmėjo, jam kumščiu vieną kartą smogė į nosį. Nuo suduoto smūgio jis nugriuvo ant gatvės į esančią balą. Jam nugriuvus, gulinčiam niekas nesudavė nė vieno smūgio. Jis nuo žemės atsikėlė, jis pamatė ant gatvės gulintį jam atrodo tos moters sugyventinį. Kas tą vyriškį parbloškė ant žemės jis nematė. Ir tada jis kartu su savo broliais A. K. ir K. K. pradėjo spardyti gulintį minėtą vyriškį. Jis pats spyrė vyriškiui į krūtinę, į koją, į šoną. Kiek sudavė spyrių tikslaus skaičiau nė nežino, bet pamena tai, kad jis nė vieno karto gulinčiam vyrui į galvą nespyrė. Ir jo broliai tą vyriškį gulintį spardė. Bet jis nepastebėjo į kurias kūno vietas ir kiek kartų spyrė jo broliai tam gulinčiam vyrui. Kai jis su broliais spardė tą gulintį vyrą, tai iš kažkur atbėgo dar vienas vyras ir jis to vyro iš pradžių neatpažino. Kai tas vyras prie jų pribėgo, jis kartu su broliais atsitraukė nuo vyro, kurį gulintį spardė, ir jis pirmas kumščiu smogė tam atbėgusiam vyriškiui į veidą. Ir nuo jo suduoto smūgio vyriškis nukrito ant žemės. Ir tada jis kartu su broliais A. K. ir K. K. pradėjo spardyti gulintį tą vyriškį. Jis pats spyrė tam gulinčiam vyriškiui į krūtinę ir į galvą. Kiek kartų spyrė jis tikslaus skaičiaus nė nežino, bet jų buvo ne vienas. Taip pat ir jo broliai irgi spardė gulintį vyriškį, kiek kartų spyrė ir į kurias kūno vietas jo broliai spyrė tam gulinčiam vyrui jis neįsidėmėjo. Daugiau niekas to gulinčio vyro nespardė, tik jis ir jo broliai A. K. ir K. K. spardė tą gulintį vyrą. Taip pat jis kartu su savo broliais A. K. ir K. K. tos moters sugyventinį gulintį spardė, daugiau niekas tos moters sugyventiniui gulinčiam nespyrė;

22-

23kaltinamojo K. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 33-35, 40-41), kuriais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. jis su savo šeima, t. y. su broliais D. K. ir A. K. savo namuose, adresu ( - )-1, ( - ), vakare šventė Naujųjų metų išvakares. Namuose buvo ir daugiau šeimos narių, t.y. buvo ir tėtis J. K., brolis K. K. ir A. K.. Broliai D. ir A. gėrė degtinę. Apie 2 val. jis kartu su broliais D. K. ir A. K. išėjo į kiemą ir lauke prie daugiabučio namo durų visi trise rūkė. Jiems stovint, išgirdo šūkaliojimus, ( - ) ėjo būrelis žmonių. Buvo tamsu, todėl pradžioje nepažino asmenų. Jo brolis A. K. nuėjo prie šių žmonių ir pasveikino juos su Naujais Metais. Toje grupelėje, kaip dabar jau žino, buvo D. K., kuriam nepatiko, kad jo brolis juos pasveikino. D. K. kumščiu smogė A. K. vieną kartą į nosį. Nuo suduoto smūgio A. K. nukrito ant žemės. Tai pamatęs jis nubėgo gelbėti savo brolio. Jis norėjo apginti savo brolį, todėl pribėgęs jis kumščiu smogė vieną kartą D. K. į veidą. Nuo suduoto smūgio D. K. parkrito ant žemės. Jis D. K. įspyrė apie du - tris smūgius, gal sudavė į galvą, į šonus. Kiek pamena, ir A. K. buvo priėjęs prie gulinčio D. K. ir matė, kad irgi D. K. spyrė. A. gal du kartus D. K. įspyrė. Su D. K. buvo dvi moterys. Viena moteris buvo vardu Lina, kitos moters nepažįsta, o daugiau kas su jais buvo jis neįsidėmėjo. Jis su tomis moterimis nekonfliktavo, joms nesudavė nė vieno smūgio. Tos moterys rėkė, šaukė, taip pat ir brolis D. jam su Andriumi neleido mušti D. K. ir jie nuo jo atsitraukė. D. K. ir su juo buvusios moterys matėsi, kad buvo išgėrę. Kai jis su A. K. atsitraukė nuo gulinčio D. K., tuomet pamatė kaip pastarasis nuo žemės kėlėsi ir jis atsistojęs pradėjo dar labiau kelti muštynes. Jis jį ir Andrių puolė mušti. D. K. stovėdamas A. iš nugaros kumščiu smogė jam į galvą. Nuo suduoto smūgio A. nukrito ant žemės. D. K. jam kumščiu smogė vieną kartą į dešinį šoną. Po jo suduoto smūgio, jis D. K. smogė vieną kartą į krūtinę. D. K. nuo jo suduoto smūgio nukrito ant žemės. Tuo metu į konflikto vietą atbėgo K. L., su juo atbėgo ir R. L.. K. L. bėgdamas į juos, kumščiu buvo pasiruošęs jam trenkti. K. L. jam kumščiu smogė vieną kartą į kairę ausį. Tada jis gindamasis kumščiu smogė K. L. vieną kartą į veidą. K. L. nuo jo suduoto smūgio nukrito ant žemės. K. L. krisdamas laikė jam už drabužių ir tuo pačiu kartu su K. L. jis parkrito ant žemės. Jis nuo žemės atsistojo. Tada jis gulinčiam K. L. spyrė du kartus į šoną. Taip pat prie K. L. priėjo ir A. K., kuris taip pat spyrė gulinčiam K. L., tačiau jis nematė į kurias kūno vietas, tuo metu D. K. jam ir A. neleido mušti K. L.. Dar prie K. L. atėjo A. K., kuris tuo metu grįžo iš degalinės ir A. K. taip pat kaip ir brolis D. K. jį ir A. K. atitraukė nuo gulinčio K. L.;

24-

25nukentėjusiojo D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 23-24), kuriais nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 02.11 val. ėjo ( - ) ( - ) iš K. L., gyvenančio ( - ), namo. Pas K. L. šventė Naujųjų metų sutikimą. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su juo ėjo sugyventinė L. B., jo brolis Ž. K. ir L. B. nepilnametis sūnus L. P.. Ties ( - ) stovėjo keturi ar trys vyrai. Vienas iš jų Linai pasakė „su naujais“. Jis Liną pasivedė už savęs ir tas vyras jam pasakė „nuimk gazą“, o jis jam nė vieno žodžio nesakė. Tuo metu iš šono vienas asmuo pribėgo ir jam kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Jis pats nematė kas jam tą smūgį sudavė. Po smūgio nukrito ant žemės ir jautė kai jį spardė keli asmenys. Spardė apie minutę laiko. Jam buvo suduota daug smūgių į galvą, į kairę ranką, į kairę koją. Minėtų asmenų nepažįsta, kas spardė nežino. Kai jį mušė neatsimena. Vėliau prisimena, kad buvo K. L. kieme, kur atvyko medikai ir policija. Taip pat matė kad K. L. veidas buvo kruvinas, jo kairė akis buvo stipriai sutinusi, nuo galvos ant veido bėgo jam kraujas. Kaip K. L. atsirado įvykio vietoje jis nematė ir kas su juo vyko jis taip pat nežino, nes kaip jį parbloškė ant žemės ir jį gulintį spardė, jis visiškai neprisimena, gal jis buvo praradęs sąmonę. Konfliktas įvyko be jokios priežasties;

26-

27nukentėjusiojo K. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 23-24), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d., apie 21 val. pas jį į namus, esančius ( - ), atėjo jo darbo kolektyvas švęsti Naujųjų Metų išvakarių. Tai yra atėjo D. K., jo sugyventinė L. B., kuri kartu su savimi atsivedė savo sūnų L. P. ir tuo pačiu atėjo ir D. K. brolis Ž. K. bei V. D. ir buvo jo žmona R. L.. 2018 m. sausio 1 d. apie 02 val. visi svečiai vienu kartu išėjo iš jų namų. Jis namuose liko su savo žmona. Tik išėjus svečiams, neužilgo maždaug praėjus kokioms penkioms – dešimt minučių, pas juos į namus atbėgo L. P., kuris pasakė, kad muša D.. Jis pasiteiravo kas muša, o L. atsakė, kad muša K.. Jis pažinodamas tuos asmenis, nes gyvena kaimynystėje, nieko nebijodamas kartu su žmona išbėgo žiūrėti kas vyksta. Jam atbėgus ( - ), ties ( - ), ( - ), jis pamatė kaip L. B. su V. D. šaukė „nemuškit, už ką“. Jis pamatė stovintį būrį vyrų. Stovėjo 5 vyrai, o šeštas buvo D. K.. Vienas iš tų penkių vyrų buvo D. K., o kas tie keturi vyrai buvo, jis nežino, jis jų neatpažino, nes buvo tamsu. Jis pats Ž. K. nematė. Kai jis atėjo tai D. K. stovėjo prie tų vyrų. Pamatė, kad D. K. veidas buvo kruvinas. D. K. tie vyrai stumdė, bet kas jį stumdė tiksliai nė nematė. Jis atėjęs pas juos paklausė „ką čia vyrai darot“. Po jo pasakytų žodžių, jis pajuto kaip jam iš nugaros kažkas smogė vieną smūgį į galvą. Jis po šio suduoto smūgio apsvaigo ir po to pasipylė kumščių serija jam į galvą. Girdėjo, kaip kažkas rėkė „L., L., L., užmušt“. Apie dešimt smūgių į galvą jam stovinčiam buvo suduota. Kas tuos smūgius jam sudavė nematė. Buvo tamsu, jis tų vyrų neįsidėmėjo. Po suduotų dešimt serijos smūgių, jis parkrito ant žemės į balą. Tuo metu gulintį ant žemės jį pradėjo spardyti. Visi jam suduoti spyriai buvo suduoti į galvos sritį. Jis po suduotų spyrių trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjęs jis pats kėlėsi iš balos ir tuomet jam atsikėlus, pamatė, kad gatvėje spardo apie keturi asmenys gulintį D. K.. Po to jis pamatė kaip prie jo pribėgo trys vyrai, o prie D. K. liko vienas asmuo ir kai tie trys vyrai pribėgo prie jo, jis pajuto du - tris smūgius jam į galvą ir nuo suduotų smūgių jis parkrito ant žemės. Tuo metu jam gulint ant žemės jis pajuto stiprų smūgį iš kojos į galvą. Nuo suduoto smūgio jis dar kartą prarado sąmonę. Atsipeikėjo tuomet kai jį jo žmona su V. D. kėlė iš balos. Po to atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Jis dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Kauno klinikas. Kas jam sudavė smūgius į galvą, jis nežino, jis tų vyrų neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Asmenų, kurie jam sudavė smūgius neįsidėmėjo, jų jis neatpažintų. Pamena tą momentą, kad D. K. nuo jo tuos asmenis, kurie jį mušė atstūminėjo, o ar D. K. jam sudavė smūgius, jis nežino. Po konflikto tą patį vakarą jį greitoji med. pagalba nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, nosies lūžis, žandikaulio lūžis. Jis iš skubios pagalbos skyriaus buvo stacionarizuotas į galvos smegenų traumų skyrių ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo gydytas šiame skyriuje. Operacijos jam nebuvo atliktos. Jis mano, kad jam sužalojimus galėjo padaryti D. K. broliai ar draugai, jis pats jų nežino;

28-

29liudytojo Ž. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56-57), kuriais nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 02.11 val. ėjo ( - ) ( - ) iš K. L., gyvenančio Aušros g. 8. Pas K. L. šventė Naujųjų metų sutikimą. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su juo ėjo jo brolis D. K., jo sugyventinė L. B., L. P. ir L. bendradarbė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Ties Aušros g. ( - ) pamatė iš priekio ateinančius kelis vyrus, kiek tiksliai jų atėjo negali pasakyti. L. B. su jais kažką pradėjo kalbėti, o jis paėjo toliau. Pamatė, kad vienas iš vyrų pastūmė D.. Lina pasakė „raminkitės, čia savi“. Netrukus pamatė, kad iš toliau atbėgo kažkoks vyriškis ir kirto D.. Jis nugriuvo po smūgio. Tada jis pribėgęs prie vieno iš jų pasiguldė jį ant žemės. Kai grūmėsi su šiuo vyriškiu nematė ar D. kiti mušė, tik girdėjo L. balsą, kuri šaukė „raminkitės“. Vėliau atbėgo dar vienas prie jų, kuris irgi puolė muštis, sugriebęs jį už kaklo pradėjo jį smaugti. Ištrūkęs iš minėtų asmenų bėgo link K. L., tačiau pasiklydo ir atbėgęs pas kažkokius žmones paprašė, kad iškviestų policiją, nes muša jo brolį. Matė, kad K. L. ėjo link muštynių kartu su žmona. Kas daugiau vyko konflikto metu nežino, nes nematė, girdėjo tik triukšmą. Policija atvyko greitai, tuo metu visi išsiskirstė ir į L. kiemą parėjo D. su sugyventine ir L.. Matė, kad L. veidas buvo kraujuotas. Medikai išsivežė jo brolį ir L. į ligoninę. Jis konflikto metu sužalojimų nepatyrė, pretenzijų neturi. Kas sužalojo brolį ir L. nurodyti negali, tų asmenų nepažįsta;

30-

31liudytojos L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59-60), kurias nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 02.11 val. ėjo ( - ) ( - ) iš K. L., gyv. ( - ). Pas K. L. šventė Naujųjų metų sutikimą. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su ja ėjo jos sugyventinis D. K., jo brolis Ž. K., jos sūnus L. P. ir V., kurios pavardės nežino. Ties ( - ) prie jos priėjo A. K. ir jis ją pasveikino su Naujaisiais metais. Po to jos sugyventiniui pasakė „nuleisk gazus“. Tuo metu atsisuko į D. sakydama „eime namo“ ir pamatė, kad K. K. užsimojo kumščiu ir kirto D. į veidą. Kai D. nukrito ant žemės abu K. pradėjo jį spardyti. Taip pat buvo D. K., kuris stovėjo netoliese. Sūnui L. P. liepė kviesti pagalbą ir jis nubėgo pas K. L.. Stovėdama prie D. K. prašė, kad padėtų jos sugyventiniui D., kad jį apgintų, tačiau D. stovėjo ir nieko nedarė. Už kelių minučių sugrįžo jos sūnus su K. L. ir jo žmona R. L.. K. L. pasakė „vyrukai ką jūs darot“ K. K. ranka sudavė jam smūgį į veidą, nuo kurio L. pargriuvo. Po to K. su broliu A. K. pradėjo spardyti K. L.. Kiek matė tai L. spardė ne tik K. bet ir dar keli vyrai, kurių nepažįsta, tiksliai negali nurodyti kiek jų buvo. Kai pamatė atvykstant policijos pareigūnus visi pabėgo, o ji su sugyventiniu, sūnumi ir L.s nuėjo pas L. į kiemą. Dėl šio įvykio ji ir sūnus nenukentėjo;

32-

33liudytojos R. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 62-63), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 19.00 val. pas ją atėjo ūkio darbininkai: V. D., D. K., L. B., L. sūnus L. P. ir D. K. brolis Ž.. Su jais šventė Naujųjų metų sutikimą. Šventė truko maždaug iki 2018 m. sausio 1 d. 02.00 val. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. svečiai išėjo namo. Po 10 min. pasigirdo į duris beldimas. Ji atidariusi duris pamatė L., kuris prašė padėti, nes užpuolė D.. Ji su vyru K. L. apsirengė ir išbėgo iš namų į įvykio vietą. Pamatė ant žemės gulintį D. K., kurį spardė keli vyrai, tiksliai negali nurodyti, gal trys. Jos vyras paklausė „ką čia darot, baikit“, tuo metu tie vyriškiai puolė ant jos vyro kirsdami jam į veidą. Nuo smūgio vyras pargriuvo ant žemės ir jį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį. Ji tuo metu bandė ginti vyrą, atitraukti užpuolikus. Konflikto metu atpažino vieną iš vyrų, tai buvo D. K., kuris nemušė jos sutuoktinio, jis tik šaukė „teta eikit į šoną“. Jis taip pat tramdė mušeikas, šaukdamas „baikit muštis“. Greitai atvažiavo policija ir visi užpuolikai pabėgo. Ji su sutuoktiniu bei Lina su D. parėjo į kiemą. Taip pat pas juos į namus parėjo Ž. ir L.. Tik namuose pamatė vyro sužalojimus, bėgo kraujas iš nosies bei ausies. Sutuoktinis taip pat buvo visas šlapias ir purvinas. Medikai vyrui nustatė akies sumušimą, nosies ir skruostikaulio lūžius, taip pat vyrui išsiliejo kraujas į smegenis, nubrozdintas uodegikaulis bei įvairūs kūno vietų sumušimai;

34-

35liudytojos V. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65-66), kurias nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 02.11 val. ėjo namo iš K. L., gyvenančio ( - ). Pas K. L. šventė Naujųjų metų sutiktuves. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Ėjo kartu su L. B., jos draugu D., pavardės nežino, jos sūnumi L. ir Ž. – D. broliu. Paėjus ( - ) pamatė keturis jaunus vyrus, jų nepažino. Minėti asmenys pasisveikino, po to D. pasakė „ką tu čia šustravoji“. Po kelių žodžių vienas iš vyrų kumščiu kirto D. į veidą. Matė kai D. ir jo brolis Ž. stumdėsi su kitais vyrais. Pargriovę Ž. ant žemės spardė jam į galvą. Ji bandė apginti Ž., bet ją pastūmė. Kadangi buvo sumaištis, ji pati nesusigaudė kurį iš brolių muša. Galvojo, kad Ž. spardo, tik vėliau suprato, kad D. muša. Gatvė neapšviesta, buvo tamsu, nesuprato kuris iš brolių guli ant žemės, bandė jį kalbinti, kelti. Vienas iš tų vyrų padėjo jai pakelti D.. Tuo momentu atėjo K. L.. Jis paklausė „vyrai, kas čia vyksta“. Tada vaikinai ėmė mušti L.. Kai policija pasirodė viskas pasibaigė, minėti vyrai išsiskirstė. Jie visi parėjo pas L. į kiemą. Atvykę medikai L. ir D. išvežė į ligoninę. Ji nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi;

36-

37liudytojo L. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-71), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d., apie 7 val. jis kartu su mama L. B., mamos draugu D. K. nuėjo pas L., adresu (duoemnys neskelbtini). sutikti Naujųjų metų. Pas L. jau buvo pats K. L., jo žmona R. L. ir dar buvo mamos bendradarbiai moteris vardu V., pavardės nežino, buvo E. Š.. Apie 02 val. vakarėliui pasibaigus, jis kartu su mama, D. K., Ž. K. ir mamos bendradarbe V. iš L. namų ėjo namo Aušros g. Einant minėta gatve, ties daugiabučiais namais, stovėjo K. K., A. K. ir D. K.. Šie asmenys su jais pasisveikino. Šie asmenys buvo neblaivūs. Tada A. K. priėjo prie jo mamos L. B. ir tuo metu D. K. atsistojo arčiau prie mamos. Po to, A. K. pradėjo rėkti ant D., sakydamas „nuleisk gazą“, nors D. jam nieko nesakė. Po to pro jį ir pro mamą prabėgo K. K. ir kumščiu smogė D. K. į galvą vieną smūgį, po šio suduoto smūgio D. K. nukrito, o kas toliau vyko nematė. Mama jam pradėjo šaukti, kad jis bėgtų kviesti pagalbos. Kai jis pradėjo bėgti tai matė, kad Ž. K. ant žemės su kažkuo tai grūmėsi, su kuo jis grūmėsi nematė. Kas Ž. K. parbloškė ant žemės irgi nematė. Kiek asmenų su Ž. grūmėsi nematė, nes jis bėgo. Jis nubėgo pas L. kviesti pagalbos. Jam atbėgus, duris atidarė abu L. ir jis pasakė, kad jie iškviestų policiją, nes vyksta muštynės. Pasakė Lapinskams, kad K. muša D.. Ar jie kvietė policiją, jis nematė. Tada jis kartu su K. L. ir R. L. nubėgo į įvykio vietą. Kai atbėgo, tai K. L. sušuko „vyrai ką jūs čia darote“. Tada K. L. apsižodžiavo su K. K. ir pastarasis iš karto kumščiu smogė vieną smūgį K. L. į galvą. Šalia K. stovėjo ir D. K., tačiau D. lyg tais norėjo K. sulaikyti, kad nenukristų, tačiau K. L. nuo K. K. suduoto smūgio į galvą nukrito ant žemės. Tada pamatė kaip link jo pradėjo bėgti kažkoks tai jaunuolis ir jis tai pamatęs ir nenorėdamas su tuo jaunuoliu konfliktuoti pabėgo iš tos vietos. K. L. buvo išgėręs, tačiau nebuvo labai girtas. Jam būnant L. kieme, neužilgo į kiemą atėjo jo mama, D. K., R. L., K. L. ir V.. Pamatė, kad D. K. veidas buvo nubrozdintas ir kruvinas. K. L. akis buvo visa užtinusi, jo veido sritis buvo kruvina. Neužilgo į kiemą atvyko policijos pareigūnų ekipažas ir greitoji. K. L. ir D. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Konfliktą sukėlė K. ir be jokios priežasties įvyko šis konfliktas;

38-

39liudytojo J. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80-81), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. sūnūs D., A., K., A., K. šventė Naujųjų metų išvakares. Dar buvo atėję du draugai, kurie į namus išėjo po fejerverkų. Apie 1 val. K. su A. išėjo į degalinę. Apie 2 val. D., A. ir K. iš namų išėjo į lauką. Jam būnant kambaryje, jis išgirdo triukšmą. Jis išėjo į lauką ir stovėjo prie savo daugiabučio namo laiptinės durų. Tuo metu pamatė kaip link jo bėgo A. K., kuris šaukė, kad jis kviestų policiją. A. veidas buvo kruvinas. Jis paklausė kas atsitiko, jis atsakė, kad muša. Jis tada iš karto paskambino į policiją ir iškvietė pagalbą. Tada jis ėjo į ( - ) ir gatve ėjo link L. namų. Jam paėjus apie 50 metrų, tuo metu privažiavo policijos ekipažas. Pamatė, kad stovi būrelis žmonių ir policijos automobilis. Jis arti prie žmonių nėjo. Prie jo priėjo K., A., K. ir D., kuriems jis pasakė, kad jie eitų į namus. Kokie kiti asmenys buvo jis tamsoje neatpažino bei neatpažino kiek tų asmenų buvo. Tik vėliau sužinojo, kad tame būrelyje buvo kaimynas K. L., jo žmona R. L., buvo L. B., jos draugas ir kas dar buvo, jis nežino. Iš vaikų pasakojimų sužinojo kad įvyko muštynės;

40-

41liudytojo D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75-76), kurias nustatyta, kad K. K., A. K. ir A. K. yra jo tikri broliai. Jis šiuo metu gyvena savo tėvų namuose, kartu su savo broliais adresu ( - ), ( - ) Jo namuose 2017 m. gruodžio 31 d. Naujųjų Metų išvakares šventė broliai K. K. ir A. K.. Taip pat jis su savo broliais irgi šventė, gėrė alkoholį. Namuose buvo broliai A. K. ir K. K., kurie alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 02 val. jis buvo girtas ir miegojo. Jam prabudus ir einant atsigerti, jis išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, nes buvo praviras virtuvės langas. Jis virtuvėje atsigėrė vandens ir išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta. Jam išėjus, buvo tamsu, kas aplinkui vyko nebuvo gerai matyti. Jis priėjo arčiau ir pamatė, kad ant šalia gatvės, esančioje lietaus baloje guli vyriškis, tą vyriškį iš jo ūsų atpažino, tai buvo K. L.. Šalia K. stovėjo jo broliai, kiek pamena stovėjo A. K., A. K. ir lyg stovėjo K.. Šalia dar buvo K. L. žmona R. L.. K. L. kai jis jau atėjo baloje gulėjo sumuštas. Jam matant niekas K. L. nesudavė nė vieno smūgio, kiek pamena, lyg tais jo broliai K. ir A. bandė spirti gulinčiam K. L., bet jis to neleido ir juos nuo K. L. atstūmė. Jo broliai nuo K. L. atsitraukė ir jis gulintį K. L. iš balos bandė kelti ir tuo metu dar priėjo ir jo tėtis J. K., kuris jo broliams liepė eiti namo. Broliai K. K., A. K. ir A. K. nuėjo į namus. Kai jis K. L. pakėlė nuo žemės, tai K. L. buvo su sąmone, tačiau matėsi, kad jis buvo irgi išgėręs. Jam pakėlus, K. L. jam pasakė, kad jis jį paleistų, kad jis pats gali pastovėti ant kojų. Jis K. L. paleido ir jis stovėjo ant kojų. Tuo metu atvyko policija. Dėl ko tas konfliktas įvyko, nežino, jam matant niekas smūgių nesudavė, niekas nesimušė. Ar tas D. K. buvo sumuštas nežino, nes jo nestebėjo. Jis pats niekam iš ten buvusių asmenų nei K. L., nei kitiems asmenims nesudavė nė vieno smūgio;

42-

43liudytojo K. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85-86), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. buvo namuose adresu ( - ). Namuose buvo jo tėtis J. K. ir broliai K., A. ir A. K., bei brolis D. K.. Po 01 val., su broliu A. K. iš namų nuėjo į degalinę, esančią ( - ) nusipirkti gerti „Coca Colos“. Nusipirkę gėrimo, jis su A. ėjo link namų. Jiems einant jis išgirdo netoli namų triukšmą, išgirdo jų daugiabučio namo rūsio durų trenksmą ir suprato, kad prie jų namų vyksta muštynės. Iš toli nesimatė kas vyksta, bet girdėjosi garsai. Girdėjo kaip šaukė moterys, kokius žodžius šaukė jis nesuprato. Jam su A. priartėjus prie jų namų, pamatė, kad jų kaimynas K. L. guli ant žemės, o šalia jo stovėjo D. K., kuris neleido prie gulinčio K. L. artintis broliui A. K., nes matė, kad pastarasis ir K. K. spardė gulintį ant žemės K. L.. Tada jis kartu su A. pribėgo prie gulinčio K. L. ir jis kartu su A. atitraukė brolius nuo K. L.. Jis pats atitraukė K. nuo L., o A. atitraukė Andrių nuo K. L.. Tada D. K. iš balos pakėlė gulintį K. L.. Šalia K. L. buvo jo žmona R. L., matė, kad dar buvo lyg tais dar dvi moterys. Buvo moteris L. B., o kitos moters jis nepažįsta. Buvo L. B. sugyventinis, jo vardas D., o pavardės jo nežino. Kad A. kam nors būtų sudavęs smūgius jis nematė. A. K. nesudavė nė vieno smūgio K. L.. Taip pat ir jis K. L. nesudavė nei rankomis, nei kojomis. Jis savo brolius Andrių su K. parsivedė į namus, o D. su A. matė kaip kalbėjosi su policijos pareigūnais. Neužilgo į namus sugrįžo ir D. su A. bei tėčiu. Matė, kad A. nosis buvo sužalota, pamėlus. A. kitą dieną kreipėsi dėl nosies sužalojimo kreipėsi į gydymo įstaigą. Dėl ko tas konfliktas įvyko ir kas jį sukėlė, nežino;

44-

45liudytojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 24 val. jie išėjo į lauką, žiūrėti fejerverkų. Matė, kad ir K. buvo išėję į lauką. Dar su jais pasisveikino su Naujaisiais metais. Jokių lauke konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Lauke matė, kad buvo A. K., A. K. ir buvo D. K.. Daugiau kitų ji iš K. šeimos nematė. Po fejerverkų jie visi grįžo į Š. butą. Pas Š. atėjo ir D. K., kuris buvo išgėręs ir pas Š. dar vartojo alkoholinių gėrimų. Apie 01.30 val. jis D. K. nuvedė iki jo namų ir paguldė į lovą. Kai jis parvedė D., tai kambaryje buvo A. K.. Kai jis užėjo pas K., jų bute niekas netriukšmavo, niekas nekonfliktavo. Gal apie 03 val. jis su žmona grįžo į namus. Vėliau sužinojo, kad vyko kokios tai muštynės, bet kas ten vyko jis nežino. Jis pats tų muštynių nematė;

46-

47liudytojo V. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. vakare pas juos namuose adresu ( - ), buvo susirinkę svečių ir šventė Naujuosius metus. Buvo jis, jo žmona L. Š., buvo atėję svečiai A. ir A. K., gyvenantys kaimynystėje, Apie 24 val. jie išėjo į lauką, žiūrėti fejerverkų. Matė, kad kieme buvo ir K.. Jokių lauke konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Po to vėl visi iš lauko grįžo į kambarį. Iš lauko po fejerverkų su jais kartu atėjo kitame name gyvenantis kaimynas D. K., kuris buvo girtas. D. K. dar pas juos išgėrė ir po to A. K. pastarąjį nuvedė iki namų. Nakties metu, jam būnant namuose jis jokio triukšmo sklindančio iš lauko negirdėjo. Vėliau sužinojo, kad nakties metu ( - ) su K. vyko koks tai konfliktas. Jis pats to konflikto nematė ir jo jis negirdėjo;

48-

49liudytojos L. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. vakare pas juos namuose adresu ( - ), buvo susirinkę svečių ir šventė Naujuosius metus. Apie 24 val. jie išėjo į lauką, žiūrėti fejerverkų. Matė, kad lauke buvo ir K.. Dar su jais pasisveikino su Naujaisiais Metais. Jokių lauke konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Po to vėl vis iš lauko i grįžo į kambarį. Iš lauko po fejerverkų su jais kartu atėjo kitame name gyvenantis kaimynas D. K., kuris matėsi, kad buvo išgėręs. D. K. išgėrė dar pas juos ir pabuvo iki valandos laiko. Po to A. K. iš jų namų išvedė girtą D. K. ir jį nuvedė iki jo namų. Vėliau sužinojo, kad nakties metu ( - ) vyko koks tai konfliktas. Kas per konfliktas vyko ji nežino. Ji pati to konflikto nematė ir jo ji negirdėjo. Kas ir dėl ko mušėsi ir kas ką sumušė ji nieko nežino;

50-

51liudytojos A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 105-106), kurias nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. vakare ji su vyru A. K. nuėjo pas kaimynus L. ir V. Š.. Apie 24 val. jie išėjo į lauką, žiūrėti fejerverkų. Matė, kad kieme buvo ir K.. Dar su jais pasisveikino su Naujaisiais Metais. Jokių lauke konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Iš lauko sugrįžo, kartu su jais atėjo ir jos pusbrolis D. K.. Visi prisėdo prie stalo. D. K. buvo išgėręs ir jis su jais dar išgėrė. D. K. pas Š. namuose pabuvo apie valandą laiko, o gal ir ilgiau. Būdami Š. bute, jie jokio triukšmo negirdėjo. Kas per konfliktas vyko su K. ji nieko nežino.

52-

53K. K. atstovės pagal įstatymą I. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kurias nustatyta, kad jos šeimoje yra devyni vaikai. Sūnus K. ir dvi dukros yra šeimoje nepilnametės, o šeši vaikai tarp jų A., A. ir D. K. yra pilnamečiai ir jie gyvena su jais. 2017 m. gruodžio 31 d., ji apie 17 val. išėjo iš namų ir išvyko į darbą. Dirbo iki 2018 m. sausio 1 d. 8 val. ryto. Namuose liko jos šeima. Su jais gyvena ir vaikų tėtis J. K., kuris buvo namuose kai ji išvyko į darbą. Jai grįžus į namus, sužinojo, kad jos vaikai susikonfliktavo su Lapinsku ir su L. B., draugu D. K.. Kas ten tarp jų įvyko ji nežino, nes pati namuose nebuvo. Tik to konflikto metu A. K. buvo sužalotas, nes jis nuo D. K. gavo į nosį. Kas ten tarp jų vyko ji nežino. Jai pasakojo, kad K. K. su A. K. su tais asmenimis pradėjo konfliktuoti ir susimušė su D. K. ir su kaimynu K. L.. Vaikai neminėjo, kad A. K. būtų konfliktavęs su tais asmenimis. Įvykio metu K. K. buvo nepilnametis;

54-

55įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra ( - );

56-

57specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), kurioje nurodyta, kad D. K. padaryta odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. sausio 1 d.. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasekoje;

58-

59specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), kurioje nurodyta, kad K. L. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame momenyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiai, kairio žando sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Išvardinti sužalojimai K. L. galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. K. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai K. L. padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje.

60Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir vertinimo

61Nukentėjusysis K. L. byloje pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (2 t., b. l. 127-128), prašydamas A. K., A. K. ir K. K. veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus žmogaus sužalojimas), o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus žmogaus sužalojimas iš chuliganiškų paskatų), nes jie be jokios aiškios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo nesunkiai sužalojo K. L..

62Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016).

63Nagrinėjamoje byloje iš aukščiau įvertintų įrodymų nustatyta, kad nusikaltimai padaryti žodinio konflikto pasėkoje, konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs. Konfliktas pirmiausiai kilo tarp kaltinamųjų A. K., A. K., K. K. ir nukentėjusiojo D. K.. Kaltinamieji A. K. ir K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad einantį pro juos gatve D. K. ir kartu su juo einančius asmenis brolis A. pasveikino su Naujaisiais metais, tada A. K. jiems pasakė „kas yra, ko čia rėkaujat“, o jie atsakė „ko nori, ne tavo reikalas“. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įsižeidė, supyko dėl pasakytų žodžių dėl neblaivumo ir griežtesnio tono. K. K. nurodė, jog jis „ėjo už brolį“, mušė, nes nebuvo laiko gražiai išspręsti konflikto, kadangi pamatė, jog brolis A. buvo susiėmęs už nosies, suprato, kad jis gavo smūgį, dėl ko jis norėjo apginti, apsaugoti brolį. A. K. taip pat nurodė, jog motyvas muštis buvo už brolį. Aplinkybes dėl žodinio konflikto pradžios patvirtina iš dalies ir pačio nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad pasibaigus Naujųjų metų šventei, kurios metu vartojo alkoholio, ėjo gatve, vienas iš stovėjusių jaunuolių jo sugyventinei Linai pasakė „Labas vakaras, su Naujais“, po ko jis pasivedė Liną už savęs, o jam tas vyras pasakė „nuleisk gazus“. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu, kad ties Aušros g. ( - ) prie jos priėjo A. K. ir jis ją pasveikino su Naujaisiais metais ir jos sugyventiniui D. K. pasakė „nuleisk gazus“. Akivaizdu, kad esant asmenims neblaiviems, paprasti žodžiai virto į apsižodžiavimą, neteisingą jų supratimą, žodinį konfliktą, kaltinamajam A. K. akivaizdu, kad nepatiko D. K. atsakymas į jo klausimus, dėl ko tarp jų iš pradžių ir kilo žodinis konfliktas, pyktis, po kurio sekė muštynės, kurių metu buvo nežymiai sutrikdyta D. K. sveikata. Tik jau vykstant konfliktui tarp kaltinamųjų A. K., A. K., K. K. ir nukentėjusiojo D. K. į konflikto vietą atėjo K. L., kuris siekė apginti D. K. ir muštynių pasėkoje buvo nesunkiai sužalotas. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų A. K., A. K., K. K. smurtinio elgesio paskatos buvo nulemtos konkrečių priežasčių, asmeninės, nulemtos žodinio konflikto, pykčio, o ne chuliganiškos, be dingsties, taigi, byloje nėra nustatyta būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, ir jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų teiginiai, kad jie buvo užpulti be jokios aiškios priežasties ir jie kaltinamųjų atžvilgiu nesakė jokių žodžių ir nedarė jokių veiksmų, pagrįsti tik nukentėjusiųjų subjektyviu vertinimu ir neatitinka bylos medžiagos. Atsižvelgiant į aptariamą situaciją, konstatuotina, kad nors kaltinamieji elgėsi neadekvačiai, tačiau jų veiksmus paskatino ir paaiškina būtent visų konflikte dalyvavusių asmenų akivaizdus neblaivumas, bei kilęs žodinis konfliktas tarp A. K. ir D. K., kuris peraugo į smurto naudojimą Kazimierui ir A. K. tokiu būtų siekiant apginti brolį A. K., gavusiam, kaip visi kaltinamieji vieningai nurodė, smūgį į nosį. Šiuo atveju kaltinamųjų veikų motyvų analizė nesuteikia pagrindo išvadai, kad pagrindinis jų veikos aspektas buvo noras priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi, pripažinus, kad kaltinamųjų veiksmus lėmė konkrečios asmeninės priežastys, chuliganiškos paskatos kaltinamiesiems negali būti inkriminuojamos. Be to, kaltinamųjų veiksmai, kai jie konflikto metu panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius tokiu savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, buvo įvertinti kvalifikuojant juos pagal BK 284 straipsnio nuostatas.

64BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

65Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, K. K. tyčia kumščiu smogus mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog nukentėjusiajam K. L. nukritus ant žemės spirdamas koja į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

66Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, K. K. tyčia kumščiu smogus mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog nukentėjusiajam K. L. nukritus ant žemės spirdamas koja į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

67Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. K. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d. apie 02.11 val., ( - ), ties ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir A. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu smogė mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam K. L. į veidą, o K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiais, kairio žando sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas kumščiais nukentėjusiajam K. L. į galvos sritį ir jam nukritus ant žemės spirdamas koja į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

68Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo ir vertinimo.

69Pagal BK 284 straipsnio nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

70Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymo pasitvirtino. A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., K. K. tyčia kumščiu smogus nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką K. K. kumščiu smogus nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi netoliese buvę asmenys (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.) pasijuto šokiruoti, papiktinti tokio įžūlaus elgesio. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog 02 val. nakties (įprastu poilsio metu), viešoje vietoje (gatvėje), po Naujųjų metų sutiktuvių matant kitiems pašaliniams asmenims (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.), suduodamas smūgius D. K. ir K. L., šokiravo aplinkinius asmenis, nutraukė žmonių poilsį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sukėlė sumaištį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

71Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymo pasitvirtino. A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir K. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., K. K. tyčia kumščiu smogus nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką K. K. kumščiu smogus nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir K. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi netoliese buvę asmenys (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.) pasijuto šokiruoti, papiktinti tokio įžūlaus elgesio, išsigandę. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog 02 val. nakties (įprastu poilsio metu), viešoje vietoje (gatvėje), po Naujųjų metų sutiktuvių matant kitiems pašaliniams asmenims (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.), suduodamas smūgius D. K. ir K. L., šokiravo aplinkinius asmenis, nutraukė žmonių poilsį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sukėlė sumaištį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

72Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymo pasitvirtino. A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 155-168), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. K., A. K., K. K. parodymai (1 t., b. l. 148-150, 155-156, 180-182, 187-188, 2 t., b. l. 33-35, 40-41), nukentėjusiųjų D. K. ir K. L. parodymai (1 t., b. l. 23-25, 36-37), liudytojų Ž. K., L. B., R. L., V. D., L. P., J. K., D. K., K. K., A. K., V. Š., L. Š., A. K., I. K. parodymai (1 t., b. l. 56-57, 59-60, 62-63, 65-66, 69-71, 75-76, 80-81, 85-86, 95-96, 90-91, 100-101, 105-106, 110-111), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13-14), specialisto išvada Nr. G51/2018(02) (1 t., b. l. 33), specialisto išvada Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), neginčijamai patvirtina, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje – gatvėje prie ( - ) namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės priežasties, matant kartu buvusiems asmenims V. D., R. L., Ž. K., L. B. ir nepilnamečiui L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir A. K., pašalinių asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, prikibo prie nukentėjusiojo D. K., tyčia kumščiu smogė nukentėjusiam D. K. du kartus į galvą, D. K. nukritus ant žemės, bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia D. K. spyrė mažiausiai vienuolika kartų į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką jis kumščiu smogė nukentėjusiajam K. L. į veidą, K. L. nukritus ant žemės, jis bendrais su A. K. ir A. K. veiksmais tyčia K. L. spyrė mažiausiai tris spyrius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi netoliese buvę asmenys (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.) pasijuto šokiruoti, papiktinti tokio įžūlaus elgesio, išsigandę. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog 02 val. nakties (įprastu poilsio metu), viešoje vietoje (gatvėje), po Naujųjų metų sutiktuvių matant kitiems pašaliniams asmenims (V. D., R. L., Ž. K., L. B., L. P.), suduodamas smūgius D. K. ir K. L., šokiravo aplinkinius asmenis, nutraukė žmonių poilsį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sukėlė sumaištį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

73Bausmės skyrimas

74Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

75Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 167), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 168-170), dirba (1 t., b. l. 171-172), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 166), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir visuomenės rimčiai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei kad nusikalstamas viekas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

76Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 125-131), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 133-136), nedirba (2 t., b. l. 156), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 124), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir visuomenės rimčiai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, tai, kad žodinis konfliktas ir muštynės kilo būtent nuo šio kaltinamojo pasakytų žodžių, reakcijos į nukentėjusiųjų išsakytus žodžius, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba tęsti darbą, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

77Kaltinamojo K. K. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, nes jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, yra teisiamas pirmą kartą, pripažino veikas ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

78Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, diferencijuodamas nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatingą paskirtį, numatė riboti bausmių taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra dėl to, ar asmuo nagrinėjamoje situacijoje, padaręs dvi nusikalstamas veikas, gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir atitinkamai, ar šioje situacijoje yra galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių klausimų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ reikšmės problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamojo K. K. padarytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotinos, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

79Kaltinamasis K. K., būdamas nepilnamečiu, padarė du tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos (2 t., b. l. 2). Jis neteistas (2 t., b. l. 13-14), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 20), nedirba (2 t., b. l. 21-22), darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 23), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 12), mokosi Kazlų Rūdos savivaldybės ( - ) 11 klasėje (2 t., b. l. 156), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir visuomenės rimčiai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei kad nusikalstamas viekas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgtina į byloje esančią informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad K. K. gyvena pilnoje, su abiem tėvais šeimoje, kurioje dar yra keturi vaikai, mama dirba ( - ), tėvas nedirba, registruotas darbo biržoje, abu tėvai stengiasi tinkamai rūpintis vaikų auklėjimu, šeimoje su vaikais didelių konfliktų nekyla, vaikai tėvų klauso, vaikų poreikiai tenkinami pagal galimybes (2 t., b. l. 9). Įvertinus šias nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad K. K. gyvena teigiamoje socialinėje aplinkoje, kurioje jam yra sudarytos palankios sąlygos pasitaisyti ir padaryti teigiamas išvadas dėl savo elgesio, netgi siekiant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikių įgyvendinimo jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už pirmą nusikaltimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo A. K. galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, konstatuotina, kad yra visos sąlygos jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jis nusikalstamą veiką padarė dar nesulaukęs 18 metų, padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi. Atsižvelgiant į tai, siekiant kaltinamojo resocializacijos, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamąjį vadovaujantis BK 93 straipsniu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskyrus BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, atlyginti padarytą turtinę žalą, tokiu būdu baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos K. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei jis galės tęsti mokslus, siekdamas pabaigti 12 klasę ir įgyti vidurinį išsilavinimą, kas manytina savaime prisidės prie asmenybės resocializacijos, teisingumo principo įgyvendinimo.

80Dėl civilinių ieškinių

81BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

82Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 796,60 Eur priteisimo solidariai iš kaltinamųjų (1 t., b. l. 49-51). Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad nukentėjusiajam D. K. 2018 m. sausio 1 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo buvo atlikta vidaus ligų gydytojo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2018 m. sausio 17 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje jam buvo atlikta radiologo konsultacija. Nukentėjusiajam K. L. 2018 m. sausio 1 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl trauminės subdurinės hemoragijos buvo suleista Imovax dT adult injekcinė suspensija, 2018 m. sausio 22 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje jam buvo suteikta radiologo konsultacija, 2018 m. sausio 23 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl neurosensorinio prikurtimo ir nosies kaulų lūžio jam buvo suteikta otorinolaringologo konsultacija (atlikta orinio ir kaulinio laidumo audiometrija), 2018 m. vasario 2 d. VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl klausos nervo pažeidimo jam buvo suteikta otorinolaringologo konsultacija, 2018 m. vasario 7 d. VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl neurosensorinio prikurtimo ir nosies kaulų lūžio jam buvo suteikta otorinolaringologo konsultacija (atlikta orinio ir kaulinio laidumo audiometrija). Viso nukentėjusiesiems buvo suteikta paslaugų už 796,60 Eur. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė suteikdamas nukentėjusiesiems medicinines paslaugas ir šalindamas kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymus, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 51), akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (BPK 115 straipsnis).

83Nukentėjusieji D. K. ir K. L. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo D. K. naudai iš kaltinamųjų priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o K. L. naudai iš kaltinamųjų priteisti 2530,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 9000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir K. L. naudai iš kaltinamųjų priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 110-113). Nukentėjusieji civiliniame ieškinyje nurodo, kad D. K. buvo taikomas gydymas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m sausio 17 d., t. y., jis buvo gydomas 16 kalendorinių dienų, dėl patirtos galvos traumos, kurią patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų. K. L. buvo nubrozdinta oda dešiniame momenyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, kairio žando ančio medialinės sienelės ir nosikaulio lūžiai, kairio žando sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas. Teismo ekspertas nustatė, kad K. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio ir smegenų sukrėtimo. Patyrus kaltinamųjų smūgius, K. L. buvo ištiktas emocinio šoko, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, po įvykio, jis negali ramiai išeiti į gatvę, nesijaučia saugiai ir gyvena baimėje. Iki šiol jam skauda galvą, jis negali susikoncentruoti, bei dirbti ilgiau fizinio darbo, kankinantis galvos skausmas sukelia ne tik dvasines kančias, bet nepatogumus. Užpuolimo metu K. L. buvo sulaužyta nosis. Po lūžio, jo nosis liko deformuota, dėl ko reikia rekonstruoti nosį ir joje esančią pertvarą. Šiuo metu jis neturi reikalingų piniginių lėšų, todėl jis yra priverstas gyventi su kreiva ir deformuota nosimi. Jo nosies atstatymas į pradinę padėtį sieks mažiausiai 2500 Eur. D. K. yra priverstas prašyti priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, nes buvo padarytas tyčinis nusikaltimas prieš jį, siekiant sukelti jam kuo didesnį skausmą. Psichologiškai jis negali pamiršti šio įvykio dėl patirto didelio dvasinio sukrėtimo, sumušimas sukėlė didelį emocinį šoką, jis ilgai negalėjau bendrauti su žmonėmis, kadangi jo veidas buvo sužalotas ir sumuštas, dėl patirto sumušimo sutriko jo miegas, bei kankina košmarai naktimis. Nuolat jaučia galvos skausmą, kas suteikia jam didelių neigiamų nepatogumų ir kančių.

84Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-21-942/2016; Nr. 2K-7-85/2011; Nr.3K-3-174/2009, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. L. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė UAB „Grožio chirurgija“ PVM sąskaita-faktūra dėl chirurgo konsultacijos ir UAB „Grožio chirurgija“ kainoraščiu dėl nosies plastikos su nosies pertvaros korekcija (2 t., b. l. 120-123), bei medicininių dokumentų išrašais/siuntimais, kuriuose nurodyta, jog K. L. yra pakitusi nosies forma (2 t., b. l. 116-119), kurie patvirtina patirto sužalojimo pasekmių – nosies pertvaros atstatymo, reikalingą gydymą, ir preliminarią operacijos kainą – 2500,00 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų, šios išlaidos susijusios su sveikatos sutrikdymo (nosies lūžimo) padarinių šalinimu, jos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.). Iš kaltinamųjų taip pat solidariai priteistinos ir kitos turtinę žalą sudarančios išlaidos (30 Eur išlaidų už chirurgo konsultaciją) (2 t., b. l. 120-121), kaip pagrįstos jas pagrindžiančiais įrodymais ir priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamųjų padaryta veika.

85Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

86Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. L. sveikata, taigi tarp šių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje Nr. G59/2018(02) (1 t., b. l. 44-45), nurodyta, kad K. L. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame momenyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosikaulių lūžiai, kairio žando sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas; K. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Minėto nukentėjusiojo įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, susijusių su kvėpavimu dėl nosies lūžio ir reikalingos nosies pertvaros operacijos, buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, jis patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybę, turtinę padėtį, jie yra jauno darbingo amžiaus, sveiki, vienas iš jų dirba, kitas dirbo, bet buvo atleistas iš darbo, vienas mokosi 11-oje klasėje. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 579,24 Eur iki 2316 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-35/2014, 2K-287-697/2017, 2K-139895/2017, 2K-265-976/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos sumos sudaro: 579,24 Eur – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015; 1158,48 Eur - kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008; 2027,34 Eur - kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012. Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, nosies lūžis sugijo, tačiau nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių (liko kreiva nosies pertvara, kompleksuoja dėl išvaizdos, vengia bendrauti su žmonėmis, bijo išeiti į gatvę, blogai miega, kyla galvos skausmai, ūžia - traška ausyse, nustatytas abipusis ausies nervų sužalojimas – 2 t., b. l. 116 – 119, 163- 164), įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę, priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat ir aukščiau aptartą kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 9000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 2000,00 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

87Byloje taip pat nustatyta, kad būtent kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata, taigi tarp šių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje G51/2018(02) (1 t., b. l. 33) nurodyta, kad D. K. padaryta odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame antakyje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis didelių fizinių nepatogumų, liekamųjų reiškinių nepatyrė, nėra duomenų, kad jis negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus funkcijų dėl kūno organų vientisumo pažeidimo, nėra duomenų, kad jis negalėjo atlikti visus savo būtinus fiziologinius poreikius, tačiau vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, neatmestina, kad nukentėjusysis jautė skausmus, jam kilo nepatogumų ir buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, juolab patys kaltinamųjų veiksmai, smūgiuojant į gyvybiškai svarbų žmogaus organą - galvą, laikytini itin pavojingais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia taip pat į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusių asmenų kaltės tyčinę formą, atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybę, turtinę padėtį, jie yra jauno darbingo amžiaus, sveiki, vienas iš jų dirba, vienas atleistas iš darbovienas mokosi 11-oje klasėje. Taip pat atsižvelgiama į padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (epizodiniai galvos skausmai, baimė išeiti į viešumą, ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų (2 t., b. l. 124), nukentėjusysis D. K. dėl patirto nežymaus sveikatos sužalojimo 16 dienų turėjo nedarbingumo lapelį, tačiau byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje, nustatytą neįgalumą; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbą, jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 144,81 Eur iki 1500,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-166-699/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį, liekamųjų reiškinių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 600 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

88Dėl proceso išlaidų

89Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

90Nukentėjusysis K. L. byloje pateikė prašymą dėl 800 Eur advokato išlaidų priteisimo, pridėdamas jų patyrimą pagrindžiančius dokumentus: sąskaitos išrašą ir pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 153, 154). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas baudžiamojoje byloje, konsultavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, atstovavimas, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamuosius kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamųjų, kurie yra jauni, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl turėtų dirbti ir gauti pajamas, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos po lygiai iš kiekvieno kaltinamųjų A. K., A. K. ir K. K. po 266,66 Eur nukentėjusiojo naudai.

91Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

92Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. K., A. K. ir K. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 158-159, 190-191, 2 t., 43-44).

93Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

Nutarė

94A. K. pripažinti kaltu padarius:

95-

96nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

97-

98nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

99Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti – 1 (vienų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

100Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

101A. K. pripažinti kaltu padarius:

102-

103nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

104-

105nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

106Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

107Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

108K. K. vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

109Vadovaujantis BK 82 straipsniu K. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

110Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. K., A. K. ir K. K. 796,60 (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai.

111Civilinio ieškovo D. K., asmens kodas ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. K., A. K. ir K. K. 600,00 (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. K., asmens kodas ( - ) naudai.

112Civilinio ieškovo K. L., asmens kodas ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. K., A. K. ir K. K. 2530,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

113Priteisti iš kiekvieno kaltinamųjų A. K., A. K., K. K. po 266,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam K. L., asmens kodas ( - )

114Kaltinamiesiems A. K., A. K., K. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

115Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.