Byla 1-271-1023/2019
Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant E. J., dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam A. J., kaltinamajam T. Ž., nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui S. A., jo atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3A. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis ( - ), nevedęs, dirbantis, nesimokantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį;

4T. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

5Teismas

Nustatė

6A. J. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su T. Ž., kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė mažiausiai keturis kartus nukentėjusiajam S. A. į veidą, o S. A. nukritus ant žemės, tyčia spyrė mažiausiai tris smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

7T. Ž. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. J., kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam S. A. į veidą, o S. A. nukritus ant žemės, jis tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą į veidą ir mažiausiai vieną kartą į petį, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais T. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje .

8Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 151), kad 2018 m. gruodžio 31 d. 23.55 val. išėjo į lauką, prie krautuvėlės „( - )“ šaudė fejerverkus ir atėjo S. A., K. Z. ir M. Ž.. T. Ž. metė fejerverką, bet ne prie jų, toliau nuo namo. Jie pasakė T. Ž. „dar pamėtysi, tai nepaeisi“. Tuomet jis ir T. Ž. ėjo link jų, o jie link jų. Tuomet T. S. A. pasiūlė muštis vienas prieš vieną, o T. sutiko. Tuomet jam iškarto kirto net neperspėjęs, jis nukrito ir jį pradėjo gulintį spardyti. Tuomet įsikišo jis, kirto kumščiu 3 – 4 kartus į veidą, gal 1 kartą pataikė į petį. Nuo smūgių S. A. nukrito. Jam nukritus K. pagavo jo dešinę ranką, ją užsuko ir kirto 5 kartus iš kelienio į krūtinę. T. Ž. atsistojo, jį nustūmė ir tuomet K. pabėgo. Kai S. A. nukrito, tai jam jis spyrė 2 kartus, tačiau nelabai pamena kur įspyrė. Galėjo būti 3 spyriai. Nepamena, nes praėjo daug laiko, taip pat buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Jeigu būtų buvęs blaivus taip būtų nesielgęs. Šiandien dienai su nukentėjusiuoju susitaikė. Dėl žalos atlyginimo, tai atlygintų 400 – 500 eurų. Už vaistus 60 eurų sutinka atlyginti. Taip pat atsiprašo nukentėjusiojo. Dėl padaryto poelgio gailisi. Savo poelgį vertina blogai.

9Kaltinamasis T. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 152), kad viskas buvo šių Naujųjų metų naktį. Išėjo į lauką ir ten buvo muštynės. Nelabai ką atsimena, nes praėjo daug laiko, buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Mušė S. A.. Jį mušė ir rankomis, ir kojomis. Negali pasakyti kiek tiksliai kartų kirto, nes neskaičiavo kiek kartų kirto ir spyrė, tačiau buvo daugiau nei vienas kartas. Po to, kai kirto jis grįžo namo, visi išsiskirstė.. Pripažįsta kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, kurią padarė, kad nuketėjusiajam kumščiu mažiausiai du kartus smogė į veidą, po to nukentėjusiajam vieną kartą spyrė į veidą ir mažiausiai vieną kartą į petį. Jam pačiam pirmam kirto, jis nelabai turėjo galimybę atsitraukti. Kai nukentėjusysis gulėjo, tai jam grėsmės nekėlė. Po muštynių nepastebėjo ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų, tačiau kai grįžo namo, tai buvo kraujuoti batai. Nežino kieno ten kraujas, galėjo būti nukentėjusiojo. Jie mušėsi trise. Pasipiktinusių asmenų nebuvo. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet nežino ar visoje apimtyje. Savo elgesį vertina blogai. Taip viskas buvo kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir ką nurodė per teismo posėdį yra viskas tiesa. Dėl savo veiksmų gailisi.

10Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, patiems kaltinamiesiems, neturintiems gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, o nukentėjusįjį išklausant tik dėl civilinio ieškinio.

11Be kaltinamųjų A. J. ir T. Ž. kaltės pripažinimų ir duotų parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

12-

13kaltinamojo A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-76, 79-81), kad 2018 m. gruodžio 31 d. nuo 21 val. pas jį namuose, adresu ( - ), kambaryje, jis su draugais T. Ž., E. Š. ir broliu D. J. šventė Naujųjų Metų sutiktuves. Jis su draugais gėrė alų. Apie 23 val. 55 min. kartu su draugais T. Ž., E. Š. išėjo į lauką ir Statybininkų gatve ėjo link maisto prekių parduotuvės vadinamos „( - )“. Iššovus petardoms, tuo metu prie jų prisijungė draugas M. Ž., ir dar tuo metu jam nepažįstami du vyrai. Kaip iš M. Ž. sužinojo, tai vienas iš tų vyrų buvo M. Ž. kaimynas K. Z.. K. Z. buvo su S. A.. Minėti vyrai su jais pasisveikino. T. Ž. metė uždegęs petardą link ( - ). Metė ne į tuos vyrus, bet į šoną. Kai T. Ž. numetė petardą, tuo metu S. A. pasakė tokius žodžius, kad dar pamėtysi, tai nepaeisi. Po šių pasakytų žodžių apie 00.30 val. įvyko konfliktas. Tuo metu jis kartu su T. Ž. ėjo link minėtų asmenų, E. Š. stovėjo nuošaliau. K. Z. su S. A. irgi ėjo link jų. Netoli Statybininkų g. 3-io namo laiptinės, S. A. pirmas dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą T. Ž. į veidą ir dar kairės rankos kumščiu smogė vieną kartą T. Ž. į veidą. T. Ž. nukrito ant žemės. Tuo metu S. A. T. Ž. gulinčiam ant žemės spyrė du ar tris kartus į jo šonkaulius. Norėdamas apginti savo draugą, pribėgo prie S. A. ir kumščiu smogė S. A. ne mažiau keturis kartus į veidą. Nuo jo suduotų smūgių S. A. nukrito ant žemės. Tuo metu S. A. draugas K. Z. priėjo prie jo ir jam kumščiu smogė vieną kartą į veidą, ir po to užlaužęs už nugaros jo dešinę ranką jam iš kojos kelio spyrė apie penkis kartus į jo dešinę krūtinę. Po to nuo žemės atsikėlė T. Ž., kuris K. Z. nuo jo nustūmė. K. Z. pabėgo. Tuomet jis iš piktumo pradėjo spardyti gulintį ant žemės S. A., jis gulinčiam ant žemės S. A. spyrė tris kartus į galvą, daugiau į kitas kūno vietas jis S. A. nespyrė. Tuo metu priėjo E. Š. ir jį nuo S. A. atitraukė. Tuo visas konfliktas pasibaigė. Jis pats neprisimena ar T. Ž. gulintį S. A. spardė. S. A. pats atsistojo ir nuėjo į to daugiabučio namo laiptinę. S. A. jam nė vieno smūgio nesudavė. Šį visą konfliktą sukėlė pats S. A.. Nes tiek S. A., tiek ir K. Z. matėsi, kad buvo neblaivūs. Nuo jo suduoto smūgio ant S. A. veido buvo kraujo. Jis labai gailisi dėl šio įvykio. Muštynių metu niekas jų tokiu elgesiu nepasipiktino, nes jis pats negirdėjo kad kas nors šauktųsi pagalbos;

14-

15kaltinamojo T. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-103, 106-108), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apie 19 val., tikslaus laiko gerai nepamena, kartu su draugu E. Š., nuėjo pas draugą A. J. į jo namus adresu ( - ), sutikti Naujųjų Metų, šventė, gėrė alų, o apie 23 val. 50 min. kartu su draugais išėjo į lauką. Išėjus į lauką, jie visi trise Statybininkų gatve ėjo link maisto prekių parduotuvės vadinamos „( - )“. Apie 24 val. buvo šaudomi fejerverkai, M. Ž. šaudė petardas. Tuo metu prie jų šūkaliodami priėjo du jam nepažįstami vyrai, kurie matėsi, kad buvo stipriai neblaivūs. Tie du vyrai pradėjo ant jų šaukti ko jie čia stovi. Vienas iš tų vyrų buvo M. Ž. kaimynas K. Z.. O kitas vyras buvo S. A.. Šiems vyrams atėjus, M. Ž. dar iššovė savo turimas petardas. Po to jis uždegęs petardą metė ją link ( - ). Jis metė ne į tuos vyrus, bet į šoną. Tačiau minėtiems dviem vyrams pasirodė, kad jis petardą metė į juos. Tuo metu S. A. užsipuolė juos, sakydamas, ką tu čia mėtai. Tuo metu galėjo būti apie 00.30 val. įvyko konfliktas. S. A. greitai priėjęs prie jų, kumščiu smogė jam du kartus į kairį veido skruostą. Po S. A. antro suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. S. A. jo gulinčio ant žemės jam atrodo, kad nespardė. Pamena tai, kad tuomet kai jis parkrito ant žemės A. J. pradėjo jį ginti. Jam gulint ant žemės, matė kaip A. J. kumščiu smogė kelis kartus S. A. į veidą. Kiek tiksliai sudavė smūgių A. J. S. A. jis nepastebėjo. Po to matė kaip S. A. iš kelio A. J. vieną kartą spyrė į krūtinę. Matė kaip A. J. iš skausmo susilenkė. Tada jis atsistojo nuo žemės ir abu kartu su A. J. puolė S. A.. Jis pirmas S. A. kumščiu kelis kartus smogė į veidą, taip pat ir A. J. kumščiu smogė kelis kartus S. A. į veidą. S. A. nuo jų suduotų smūgių nukrito ant žemės. Tuomet jis kartu su A. J. pradėjo gulintį S. A. spardyti. Jis S. A. vieną kartą spyrė į petį, į kurį petį neprisimena, ir vieną kartą spyrė į veidą. S. A. veidas buvo kruvinas. A. J. irgi du kartus S. A. spyrė į veidą. Konflikto metu K. Z. pabėgo. Kad A. J. būtų konfliktavęs su K. Z. jis pats šito nepastebėjo. M. Ž. konflikte nedalyvavo, ar jis matė šį konfliktą jis šito nežino. Kad konflikto vietoje būtų atėjęs E. Š. jis pats šito nepamena, jis prisimena tai, kad jis su A. J. grįžo į A. namus, ir namuose buvo E. Š.. E. Š. buvo stipriai išgėręs. Dėl šio įvyko labai gailisi. Muštynių metu kiek jis pastebėjo niekas jų tokiu elgesiu iš pašalinių asmenų nepasipiktino, nes jis pats negirdėjo kad kas nors šauktųsi pagalbos;

16-

17nukentėjusiojo S. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20, 24-26), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. nusprendė Naujuosius metus sutikti pas K. Z. adresu ( - ). Pas K. Z. bute vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.55 val. jis su K. Z. išėjo iš buto į lauką pasižiūrėti fejerverkų. Lauke nebuvo daug žmonių. ( - ) ties trečiu namu stovėjo jis su Karoliu ir dar atėjo keturi asmenys, jauni, kurių jis nepažinojo. Vienas iš jaunuolių uždegė petardą ir numetė netoliese jų. Jis tam jaunuoliui pasakė, kad mėtytų petardas toliau nuo jų. Minėtas jaunuolis dėl jo pasakytos pastabos buvo labai nepatenkintas. Apie 00.25 val. kai su K. Z. nusprendė eiti atgal į butą, pamatė, kad link jų atbėga apie 10 ar 12 asmenų. Jie atbėgo nuo daugiabučio esančio priešais Statybininkų gatvės trečią namą. Pirmiausia tie asmenys užsipuolė K. Z., jis nematė nei kiek asmenų nei kiek smūgių Karoliui sudavė, nes stovėjo toliau. Buvo tamsu, vieta prie Statybininkų g. 3 namo neapšviesta. Kai pasakė, kad nemuštų draugo, jie atsisuko į jį ir priėjęs vienas jaunuolis sudavė rankos kumščiu jam į veidą. Po to dar sudavė kelis smūgius ranka minėtas asmuo ir jis nukrito ant žemės. Kai buvo nukritęs, rankomis prisidengė galvą, kad nesumuštų jam galvos. Kiek asmenų jį mušė ir kiek smūgių sudavė jis nematė ir neprisimena. Tiksliai nežino ar mušė rankomis ar kojomis, nes buvo užsidengęs galvą rankomis, buvo tamsu, tikslių aplinkybių papasakoti negali. Jis gulėdamas ant žemės paklausė už ką mušat, tačiau jie nieko neatsakė. Jis gindamasis jokių smūgių minėtiems asmenims nesudavė. Viskas vyko labai greitai, tiksliai papasakoti negali, nes neprisimena. Ar sąmonę buvo praradęs neprisimena. Įėjęs į laiptinę skambino kaimynams į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tada atsisėdo ant laiptų. Jam iš nosies bėgo kraujas. Po kelių minučių pasirodė laiptinėje K. Z., jis neatrodė, kad būtų sumuštas, gal tik lūpa buvo kraujuota. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė medikus bei policiją. Kauno klinikose po medikų apžiūros pasakė, kad lūžęs nosies kaulas, daugiau sužalojimų nenustatė ir pasakė, kad gali vykti gydytis namo. Minėtų asmenų jis nepažinojo, vėliau sužinojo, kad vienas tų asmenų yra A. J. ir dėl ko jie jį sumušė jis nežino. Dėl nosies kaulų lūžio ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo jis turėjo dviejų savaičių nedarbingumą. Dėl šio įvykio jam yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

18-

19liudytojo M. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50-51), kuriais nustatyta, kad jis gyvena daugiabučiame name, esančiame ( - ), 2018 m. gruodžio 31 d. apie 23.45 val. jis išėjo į lauką, norėjo iššauti saliutus. Aikštelėje buvo namo kaimynas K. su draugu ir sutiko A. J. ir T. Ž. ir E. Š.. Jis išaudęs saliutus išėjo namo, o minėti asmenys liko, nueinant jis girdėjo, kad minėti asmenys susiginčijo, tačiau dėl ko jis nežino ir jis sugrįžo į namus, jokių muštynių jis nematė;

20-

21liudytojo E. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53-55), kurias nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apie 20 val. jis su savo kaimynu T. Ž. nuėjo pas A. J., gyvenantį adresu ( - ). Kambaryje kartu su A. broliu D. J. šventė Naujųjų Metų sutiktuves, gėrė alų. Apie 24 val. jis kartu su draugais T. Ž. ir A. J. išėjo į lauką, šaudyti fejerverkų. Ėjo link maisto prekių parduotuvės vadinamos „( - )“. Beeinant, atsiminė, kad jis iš A. namų pamiršo pasiimti fejerverkus, todėl jis grįžo į A. namus. Pamena tai, kad kažkas pašaukė ir sušuko, kad „mušasi“. Jis tada iš A. buto vienas išbėgo į lauką. Jam nubėgus link parduotuvės „( - )“, netoli ( - ), jis pamatė, kad vyksta muštynės. Buvo tamsu, kiemai apšviesti nebuvo, jis pats irgi buvo stipriai neblaivus ir visko gerai nepamena. Pamena tai, kad jis matė, kad ant žemės gulėjo T. Ž.. Dar matė, kad ant žemės gulėjo kažkoks vyras. Ir matė, kad A. J. stumdėsi su kažkokiu vyru. Tas vyras kuris stumdėsi su A. iš kelio spyrė A. į krūtinę kelis kartus. Tai pamatęs jis pribėgo prie jų ir tą vyrą kuris matė kaip A. spyrė į krūtinę, atitraukė nuo A.. Jis pats tam vyrui nė vieno smūgio nesudavė nei rankomis, nei kojomis. Daugiau nematė, kad kas nors muštųsi. Dėl ko tarp jo draugų ir tų jam nepažįstamų vyrų įvyko konfliktas jis nežino;

22-

23liudytojo K. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-48), kurias nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. apie 23 val. 50 min. su S. A. abu kartu išėjo į lauką pažiūrėti fejerverkų. Netoli ( - ), ant šaligatvio jis pastebėjo keturis jaunuolius, iš kurių vieną atpažino tai buvo jo namo kaimynas M. Ž.. Jis su S. A. nuo parduotuvės „( - )“ ėjo link jo namų, ir einant priėjo prie tų stovinčių keturių asmenų. Priėjus, su jaunimu pasisveikino su Naujaisiais Metais. Vienas iš ten buvusių jaunuolių pradėjo mėtyti uždegtas petardas, kurios garsiai sprogdavo. Viena iš to jaunuolio metamų petardų nukrito šalimais jų, tuomet jo draugas Saulius, pasakė tiems jaunuoliams, kad jie atsargiau elgtųsi su petardomis, nes gali sužeisti juos visus. Tuo metu staigiai viskas labai greitai vyko, tik pamatė kaip takeliu nuo ( - ) atbėgo nuo šešių iki dešimt jam nepažįstamų asmenų. Kokio amžiaus tie asmenys buvo jis nežino, jų jis neįsidėmėjo, jų veido bruožų nematė, jis jų neatpažintų. Visi šie asmenys pribėgo prie jų. Ir kas toliau vyko jis jau neprisimena. Po to jis prisimena tai, kad jis įėjo į savo daugiabučio namo laiptinę ir laiptinėje rado sėdintį ant laiptų savo draugą S. A.. S. A. veidas buvo visas kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. Jis iš namų atnešė rankšluostį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė medikus. Neprisimena, ar tie asmenys jam sudavė kokius nors smūgius, žinodamas save jis tiems asmenims negalėjo suduoti nė vieno smūgio. Jis nuo tos vietos nieko neprisimena. Tačiau jam būnant Prienų ligoninės priėmimo skyriuje, jį irgi apžiūrėjo gydytojai, kurie nustatė galvos traumą. Lūžiai nebuvo nustatyti. Dėl šio įvykio jis daugiau nesigydė, nedarbingumo neturėjo. Tačiau jis neprisimena ar jam kas nors sudavė smūgius į galvą. Taip pat neprisimena kaip S. A. buvo sužalotas. Dėl šio įvykio jis pretenzijų niekam neturi, pareiškimo nerašo;

24-

25Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-16), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra Prienų mieste ( - ) prie ( - ). esanti pieva;

26-

27Specialisto išvada Nr. ( - ) (b. l. 31-32), kurioje nurodyta, kad S. A. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

28Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

29BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

30Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. J. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. A. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo S. A. parodymai, liudytojų M. Ž., E. Š. ir K. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, neginčijamai patvirtina, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su T. Ž., kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė mažiausiai keturis kartus nukentėjusiajam S. A. į veidą, o S. A. nukritus ant žemės, tyčia spyrė mažiausiai tris smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smogdamas kumščiu į veidą ir nukentėjusiajam S. A. nukritus ant žemės spirdamas koja į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp A. J. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

31Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. Ž. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. T. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai – kalinamųjų A. J. ir T. Ž. parodymai, nukentėjusiojo S. A. parodymai, liudytojų M. Ž., E. Š. ir K. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, neginčijamai patvirtina, kad T. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. J., kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam S. A. į veidą, o S. A. nukritus ant žemės, jis tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą į veidą ir mažiausiai vieną kartą į petį, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas kumščiais nukentėjusiajam S. A. į veidą ir jam nukritus ant žemės spirdamas koja į galvos sritį, petį, daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp T. Ž. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis T. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

32Bausmės skyrimas

33Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

34Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 63-64), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 65-66), dirba (b. l. 67), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 62), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo A. J. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas, neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių duomenų byloje nėra, todėl konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

35Teismas, skirdamas bausmę T. Ž., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 90), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 91-93), nedirba (b. l. 94), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 95), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 89), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo T. Ž. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas, neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių duomenų byloje nėra, todėl siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba tęsti darbą, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. Ž. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

36Dėl civilinių ieškinių

37BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

38Nukentėjusysis S. A. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 60,57 Eur turtinės žalos dėl vaistų pirkimo atlyginimo, bei iš kiekvieno kaltinamųjų po 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 39-42, 145-147). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad jo atžvilgiu buvo padarytas įžūlus smurtinis nusikaltimas, jis buvo užpultas ir sumuštas be jokios priežasties, jam buvo sulaužyta nosis, pasikeitė jos forma, jam suprastėjo bendravimo galimybės, jaučia nuolatinę baimę būti užpultas, jaučiasi nesaugus, vaikšto įsitempęs, skuba namo, jam nuolat skauda galvą, jam sunku atsipalaiduoti, sutriko miegas. Teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis S. A. parodė (b. l. 153), civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes palaiko visiškai ir pažymėjo, kad jam buvo padarytas smegenų sukrėtimas ir nosies lūžis dviejose vietose, dėl ko apie vieną mėnesį jam svaigo galva, jautėsi galvos skausmas, kuris jaučiasi ir dabar, sutriko miegas, reikės dar perstatinėti nosies sienelę. Be to nurodė, jog jam yra brangus laikas ir šiuo metu gaišta laiką, t. y. teismas, ligoninės, policija. Sugaištas laikas jam įtakoja nepatogumus, juolab pats įvykis jam buvo netikėtas, pirmas kartas gyvenime kada buvo sumuštas.

39Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė vaistų pirkimo kvitais – 60,75 Eur sumai (b. l. 148). Pažymėtina, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų pasėkoje atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sutrikdymo padarinių (galvos svaigimo, nosies lūžio pasekmėms ir kt.) šalinimu, įsigyjant tam skirtus vaistus, jos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų A. J. ir T. Ž. (BPK 109 straipsnis).

40Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

41Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamųjų A. J. ir T. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. A. sveikata, taigi tarp šių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. A. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje ir kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. S. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Minėto nukentėjusiojo įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, susijusių su kvėpavimu dėl nosies lūžio, buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, jis patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes, turtinę padėtį, jie yra jauno darbingo amžiaus, sveiki, vienas iš jų dirba, kitas nedirba, tačiau yra darbingas, duomenų apie nustatytą jo nedarbingumą, neįgalumą nepateikta. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 579,24 Eur iki 2316 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-35/2014, 2K-287-697/2017, 2K-139895/2017, 2K-265-976/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos sumos sudaro: 579,24 Eur – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015; 1158,48 Eur - kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008; 2027,34 Eur - kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012. Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, nosies lūžis sugijo, tačiau nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių (pasikeitė nosies forma, dėl ko jaučia diskomfortą, vengia bendrauti su žmonėmis, bijo išeiti į gatvę, bijo būti užpultas, vengia eiti į viešas vietas, sunkiai atsipalaiduoja, blogai miega, dėl patirto smegenų sukrėtimo vis dar kyla galvos skausmai (b. l. 41)), įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę, priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat ir aukščiau aptartą kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 3000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 2000,00 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

42Dėl proceso išlaidų

43Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

44Nukentėjusysis S. A. byloje pateikė prašymą dėl 200,00 Eur advokato išlaidų priteisimo, pridėdamas jų patyrimą pagrindžiančius dokumentus: pinigų priėmimo kvitą (b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas baudžiamojoje byloje, konsultavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, atstovavimas, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamuosius kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamųjų, kurie yra jauni, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas, nustatytus ribotus darbingumus ar nedarbingumus nepateikė, todėl turėtų dirbti ir gauti pajamas, dėl ko mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos po lygiai iš kiekvieno kaltinamųjų A. J. ir T. Ž. po 100,00 Eur nukentėjusiojo naudai.

45Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

46Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. J. ir T. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 82-83, 109-110).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

Nutarė

48A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

49Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

50T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

51Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Ž. skirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

52Civilinio ieškovo S. A., asmens kodas ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. J., asmens kodas ( - ) ir T. Ž., asmens kodas ( - ) 60,57 Eur (šešiasdešimt eurų 57 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

53Priteisti iš kiekvieno kaltinamųjų A. J., asmens kodas ( - ) ir T. Ž., asmens kodas ( - ) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam S. A., asmens kodas ( - )

54Kaltinamiesiems A. J. ir T. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

55Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. A. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienuose, lietuvis, Lietuvos... 4. T. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Prienuose, Lietuvos Respublikos... 5. Teismas... 6. A. J. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas... 7. T. Ž. 2019 m. sausio 1 d. apie 00.25 val., Prienuose, ( - ), ( - ), būdamas... 8. Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 9. Kaltinamasis T. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 10. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos... 11. Be kaltinamųjų A. J. ir T. Ž. kaltės pripažinimų ir duotų parodymų,... 12. -... 13. kaltinamojo A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-76,... 14. -... 15. kaltinamojo T. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-103,... 16. -... 17. nukentėjusiojo S. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20,... 18. -... 19. liudytojo M. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50-51),... 20. -... 21. liudytojo E. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53-55), kurias... 22. -... 23. liudytojo K. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-48), kurias... 24. -... 25. Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-16), kuriuo nustatyta, kad... 26. -... 27. Specialisto išvada Nr. ( - ) (b. l. 31-32), kurioje nurodyta, kad S. A.... 28. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas... 29. BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar... 30. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos... 31. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos... 32. Bausmės skyrimas... 33. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 34. Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 35. Teismas, skirdamas bausmę T. Ž., atsižvelgia į nusikalstamos veikos... 36. Dėl civilinių ieškinių... 37. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 38. Nukentėjusysis S. A. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti... 39. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. civilinį... 40. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį,... 42. Dėl proceso išlaidų... 43. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 44. Nukentėjusysis S. A. byloje pateikė prašymą dėl 200,00 Eur advokato... 45. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje... 46. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 48. A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 49. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 50. T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 51. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 52. Civilinio ieškovo S. A., asmens kodas ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš... 53. Priteisti iš kiekvieno kaltinamųjų A. J., asmens kodas ( - ) ir T. Ž.,... 54. Kaltinamiesiems A. J. ir T. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį... 55. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...