Byla 1A-489-245/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistajam J. R. ir jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bei 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta 4 (ketveri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, nustatant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 26 d. 07.45 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dviejų) parų laikas nuo 2019 m. sausio 7 d. 16.13 val. iki 2019 m. sausio 9 d. 13.45 val. ir pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmės dalis.

5Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 11 d.

6Skundžiamu nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, nustatant, laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

8Į bausmės laiką įskaitytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu laikinajame sulaikyme išbūtas 1 (vienos) paros laikas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 14.20 val. ir pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmės dalis.

9Bausmės pradžią – 2020 m. birželio 11 d.

10Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D. Z. civilinį ieškinį, priteisiant solidariai iš E. S., asmens kodas ( - ) ir J. R., asmens kodas ( - ) 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. Z., asmens kodas ( - ) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nuspręsta atmesti.

11Skundžiamu nuosprendžiu nuspręstą tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, priteisiant solidariai iš E. S., asmens kodas ( - ) ir J. R., asmens kodas ( - ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 137,34 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 34 ct) dydžio žalą.

12Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, priteisiant solidariai iš E. S., asmens kodas ( - ) ir J. R., asmens kodas ( - ) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 729,47 Eur (septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 47 ct) dydžio žalą.

13Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieškovo UAB „U.“ civilinį ieškinį, priteisiant solidariai E. S., asmens kodas ( - ) ir J. R., asmens kodas ( - ) UAB „U.“, įmonės kodas 125673767, naudai 1170,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt 00 ct) dydžio turtinę žalą.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

151.

16J. R. (toliau – J. R.) 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. ( - ), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. (toliau – E. S.), jiems dėvint kaukes, įsibrovė į patalpą – UAB „U.“ priklausantį lošimo žaidimų automatų saloną, kur panaudojo fizinį smurtą ten buvusio šios įmonės darbuotojo D. Z. (toliau – D. Z.) atžvilgiu, abu su E. S. sudavė nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam D. Z. į veidą, galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos pakaušyje, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimo abiejų lūpų srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų kairiame skruoste, odos nubrozdinimų nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas šioje srityje, bei antriniu būdu gijusios apatinės lūpos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui bei grasindami žaisliniu ginklu, reikalavo nukentėjusiojo D. Z. atiduoti pinigus bei raktus nuo seifo, ir iš nukentėjusiojo D. Z. prie savęs turėto kompiuterio krepšio pagrobė svetimą turtą, priklausantį UAB „U.“ – 1080 eurų, tuo UAB „U.“ padarė 1080 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

171.1.

18E. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. ( - ), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su J. R., jiems dėvint kaukes, įsibrovė į patalpą – UAB „U.“ priklausantį lošimo žaidimų automatų saloną, kur panaudojo fizinį smurtą ten buvusio šios įmonės darbuotojo D. Z. atžvilgiu, abu su J. R. sudavė nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam D. Z. į veidą, galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos pakaušyje, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimo abiejų lūpų srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų kairiame skruoste, odos nubrozdinimų nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas šioje srityje, bei antriniu būdu gijusios apatinės lūpos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui bei grasindami žaisliniu ginklu, reikalavo nukentėjusiojo D. Z. atiduoti pinigus bei raktus nuo seifo ir iš nukentėjusiojo D. Z. prie savęs turėto kompiuterio krepšio pagrobė svetimą turtą, priklausantį UAB „U.“ – 1080 eurų, tuo UAB „U.“ padarė 1080 eurų turtinę žalą.

192.

20Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir E. S. paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam D. Z. priteistą neturtinę žalą iki 1000 Eur.

212.1.

22Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. S. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu visiškai pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, todėl minėto nuosprendžio dalis dėl veikos kvalifikavimo, apimties ir kaltės, neskundžiama. Tačiau nuteistojo gynėjos teigimu, E. S. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Skunde teigiama, kad nors BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuteistojo E. S. vaidmuo darant nusikaltimą yra akivaizdžiai antraplanis. Be to, buvo nustatyta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, tačiau skiriant bausmę teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę taip pat nebuvo atsižvelgta į E. S. tvirtus socialinius ryšius, artimiausią aplinką, šeiminę padėtį ir t.t. Skiriant itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, ar nepakenks nuteistojo socialinei aplinkai, kuri yra teigiama ir socialiniams ryšiams, taip pat nebuvo įvertinta tai, ar padaryta žala socialiniams ryšiams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda. Akivaizdu, kad dėl paskirtos itin ilgos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nebegalės tinkamai pasirūpinti savo sugyventinės šeima, iškils grėsmė šeimos iširimui, kas pakenktų E. S. socialinei aplinkai. Ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, nuolat pergyvenant dėl negalėjimo pasirūpinti šeima, neturėtų jokios teigiamos įtakos nuteistojo asmenybei. Nuteistojo gynėja nurodo, kad E. S. nebuvo nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius, padaryti nusikaltimą jam pasiūlė būtent bendrininkas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų su savimi turėjęs žaislinį ginklą ir, kad būtent jis būtų sumanęs juo grasinti nukentėjusiajam, Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad būtent bendrininkas pirmasis įeina į lošimo automatų saloną, kuris pirmasis smogia nukentėjusiajam žaisliniu ginklu ir tik po to jį perduoda E. S..

232.2.

24Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis bei nepagrįstas. Pasak nuteistojo gynėjos, UAB „U.“ civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, kadangi jis yra neįrodytas ir turi būti paliktas nenagrinėtu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta būtent 1080 Eur. Nuteistojo gynėja nurodo, kad E. S. jokių pinigų neėmė, juos paėmė bendrininkas, kuris po nusikalstamos veikos padarymo E. S. davė tik apie 200 Eur. Advokatės teigimu, nors jos ginamasis visiškai sutinka su kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma, tačiau jai pačiai kyla daug klausimų ir neaiškumų, kas gi byloje patvirtina aplinkybes apie tai, kad buvo pagrobta būtent 1080 Eur ir kodėl būtent šie pinigai nebuvo įnešti į banko sąskaitą, kaip kad turėjo būti padaryta.

253.

26Apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį.

273.1.

28Skunde nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo nubaustas, jis nepadarė. J. R. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė išsamius parodymus apie tai, kas jam buvo žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką. Teisme parodymų jis nekeitė, tačiau teismas neatsižvelgė į svarbias baudžiamosios bylos aplinkybes, į specialisto išvadas. Skunde nuteistasis teigia, kad nuteistasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad J. R. nebuvo jo bendrininkas. Taip pat ir specialusis liudytojas M. Č. nurodė, kad kaukę, kuri buvo rasta netoli nusikaltimo vietos, jis buvo davęs E. S.. Taip pat J. R. nurodo, kad bylos nagrinėjimui turėjo reikšmės E. S. laiškas, rašytas J. R., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė minėtą laiką prijungti prie bylos. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjime dalyvavę liudytojai net neminėjo aplinkybių apie J. R.. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis D. Z. teisme davė melagingus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantas nurodo, kad visi bylos dalyviai keitė savo parodymus, išskyrus jį patį, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prokurorės prielaidomis ir spėlionėmis.

294.

30Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. R. ir jo gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

31Nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai atmetami

325.

33Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo E. S. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė sutinka su E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau jos teigimu, nuteistajam skirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiajam priteistas civilinis ieškinys – nepagrįstai didelis. Nuteistojo J. R. teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad būtent jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl, jo manymu, skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, pasisakys dėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytų aplinkybių, taip įvertindamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

34Dėl nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinio skundo

356.

36Nuteistojo E. S. gynėjos teigimu, jos ginamajam buvo paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, taip pat į tai, kad jo vaidmuo, darant nusikalstamą veiką, buvo antraplanis. Pasak E. S. gynėjos, teismas neatsižvelgė ir į tai, ar paskirta bausmė nepakenks nuteistojo socialiniai aplinkai bei socialiniams ryšiams. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovavosi BK 54 straipsnio, kuriame įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nuostatomis. Kaip įtvirtinta ir baudžiamajame įstatyme, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad tik įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bausmę E. S. paskyrė tinkamai vadovaudamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. S. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Anksčiau asmuo teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. E. S. administracine tvarka baustas penkiasdešimt aštuonis kartus, jam paskirtų nuobaudų nevykdo. Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kadangi E. S. iš esmės savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatytos ir E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė naują nusikaltimą, dėl ko pripažinta, kad jo veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat buvo įvertinta ir E. S. asmenybė. Teismas įvertino jau aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad E. S. aukščiau jau teistas septynis kartus, per trejus metus administracine tvarka baustas net penkiasdešimt aštuonis kartus, jam paskirtų nuobaudų neįvykdęs, skirtų baudų nemoka, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, minėtam nuosprendžiui neįsiteisėjus, padarė naują tyčinį nusikaltimą, ką apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip E. S. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų bei daryti teisės pažeidimus. Tai, kad naują nusikalstamą veiką E. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tinkamai įvertinta kaip tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Nors nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. S. turi sugyventinę, augina jos vaiką bei veda bendrą ūkį, tačiau konstatavo, kad ši aplinkybė nedaro lemiamos reikšmės teigiamai charakterizuoti nuteistąjį, kadangi tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo. Skiriant bausmę teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, nedirba ir net nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymas tapo jo pragyvenimo šaltiniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo E. S. gynėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas būtent ir įvertino tas aplinkybes, kurios, pasak advokatės, skiriant bausmę jos ginamajam, įvertintos nebuvo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir visą 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą. E. S. į bausmės laiką taip pat buvo įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartų ir apylinkės teismo įvertintų aplinkybių pagrindu, E. S. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės paskyrimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

377.

38Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis bei nepagrįstas. Nuteistojo gynėjos teigimu, UAB „U.“ civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, kadangi jis neįrodytas ir turi būti paliktas nenagrinėtu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta būtent 1080 Eur. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „U.“ bei nukentėjusysis D. Z.. E. S. gynėja neginčija Vilniaus teritorinė ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų ieškinių, tačiau nesutinka su D. Z. ir UAB „U.“ civiliniais ieškiniais. Byloje nukentėjusysis D. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistųjų priteisti 20000 Eur neturtinės žalos, savo ieškinį pagrįsdamas tuo, kad dėl nuteistųjų jo atžvilgiu 2019 m. kovo 1 d. panaudoto fizinio smurto jis iki 2019 m. kovo 19 d. turėjo nedarbingumą ir gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo pat įvykio jis nuolat jaučia baimę, jam atsirado nemiga, nenoras matyti ir girdėti draugų, šeimos narių. Dingo noras eiti iš namų, tapo labai nervingas, piktas ir viskuo nepatenkintas. Ėmė jaustis taip, kad yra pažemintas, bejėgis, visada jaučia gėdą. Vairuojant automobilį atsirado jausmas, kad jį kažkas nuolat seka, todėl nuolat žvilgčioja į galinio vaizdo veidrodėlius, nors ankščiau to niekada nėra buvę. Dėl savo psichologinės būsenos, norėdamas pats sau padėti, ėmė lankytis pas gydytoją psichologą, kur gydosi iki šiol. Dėl fizinių traumų ir ilgalaikių pasekmių, kurias sukėlė patirtos traumos, vis dar jaučia galvos svaigimą, sunkumą visame kūne. Dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ateityje planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl padarinių pašalinimo. Apylinkės teismas pripažino, kad dėl nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis neteko 10 procentų bendro darbingumo, tačiau taip pat jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, dėl ko jam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Aplinkybę dėl nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo patvirtina jo paties parodymai, prie ieškinio pridėtos fotonuotraukos, specialisto išvados. Dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusysis tam tikrą laiką jautė stiprų skausmą, patyrė nepatogumus bei diskomfortą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos aplinkybės bei su jos padarymu susiję išgyvenimai – baimė, nerimas, sutrikdytas įprasto gyvenimo ritmas, neigiamos emocijos, patirtos dalyvaujant ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisminiame bylos nagrinėjime, turi būti atlyginti kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, į šią žalą padariusių asmenų tyčinę kaltės formą, nukentėjusiųjų turtinę padėtį (nedirba, išlaikytinių neturi, vienas iš jų registruotas Užimtumo tarnyboje, kitas ne, tačiau abu yra jauno darbingo amžiaus, sveiki, byloje nėra pateikta duomenų apie sveikatos problemas ar nustatytus ribotus darbingumus, dėl ko jie gali dėti pastangas dėl įsidarbinimo bei dirbti ir dengti finansinius įsipareigojimus), padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju neturi būti įrodinėjamas, o yra priteisiamas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala šiuo atveju buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė. Nuteistieji šią žalą nukentėjusiajam padarė tyčiniais veiksmais, už kuriuos neturtinės žala priteisiama didesnė, nei žala, padaryta neatsargių nusikaltimų atveju. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų smurto, panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu, intensyvumas nagrinėjamu atveju nulėmė ir didesnį jo patirtų išgyvenimų mąstą, todėl, apygardos teismo vertinimu, D. Z. priteista 3000 Eur neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sužalojimo atžvilgiu, kuomet priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 579,24 Eur iki 4337 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-557/2010, 2K-420/2010, 2K-181/2012, 2K-140/2012, 2K-5/2014, 2K-287-697/2017, 2K-265-976/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam priteistas 3000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis.

397.1.

40Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „U.“ pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 1170,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamieji įsibrovė į bendrovei priklausantį automatų saloną, sumušė darbuotoją D. Z., sudaužės vaizdo kamerą, kurios vertė 90,00 Eur ir iš D. Z. kompiuterio rankinės pagrobė įmonei priklausiusius 1080,00 Eur. Ieškiniu pagrįsti į baudžiamąją bylą UAB „U.“ pateikė 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistųjų sudaužytos UAB „U.“ priklausiusios vienos vaizdo stebėjimo kameros vertė yra 90 Eur. Iš į bylą pateikto 2019 m. kovo 4 d. grynųjų ir apskaitos dokumentų patikrinimo akto, 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 1 d. inkasatoriaus ataskaitų, 2019 m. kovo 1 d. pinigų priėmimo aktų, pilnosios inkasacijos akto, matyti, kad po UAB „U.“ priklausančio salono apiplėšimo nustatytas 1080,00 Eur grynųjų pinigų trūkumas. Apylinkės teismas, remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad UAB „U.“ ieškinys pagrįstas, todėl jį tenkino. Šie aptarti įrodymai taip pat paneigia nuteistojo E. S. gynėjos skundo teiginius, esą nagrinėjamu atveju nėra patvirtintos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobta būtent 1080 Eur. Šios aplinkybės neginčijo ir pats nuteistasis E. S., kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad nepripažįsta tik nukentėjusiojo D. Z. pareikšto ieškinio, tačiau kitus pareikštus ieškinius pripažino, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę dėl pagrobtos 1080 Eur sumos, dėl ko UAB „U.“ ieškinys patenkintas pagrįstai.

418.

42Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo E. S. gynėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam bausmę paskyrė nepažeisdamas teisingumo ir proporcingumo principų, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, jų dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl pagrindo juos mažinti nėra.

43Dėl nutiestojo J. R. skundo

449.

45Savo skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o tai patvirtina ir kitų asmenų parodymai. Pasak J. R., jo pozicija buvo nuosekli tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau kiti bylos dalyviai savo parodymus keitė, o skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prokurorės prielaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis, kaip jis ir nurodo savo apeliaciniame skunde, savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu rasti drabužiai jo, tačiau šiuos drabužius jis buvo davęs E. S. draugui, kuris prisistatė G. vardu. Pasak J. R., G. jam (J. R.) nurodė, kad nori sutaisyti jo mašiną, todėl jam reikia persirengti, jog neišsiteptų savo rūbų. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas tokius nuteistojo parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip gynybinę versiją byloje ir spręsdamas J. R. kaltės klausimą, aukščiau nurodytais jo parodymais nesivadovavo. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad duodamas parodymus, jis vienintelis nekeitė savo pozicijos, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. 2019 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausos (4 t., b. l. 38 – 40) metu J. R. nurodė, kad savo drabužius E. S. draugui jis davė E. S. paprašius. Pasak J. R., E. S. nesakė kam jam šie rūbai bus reikalingi. Nuteistasis nurodė, kad E. S. draugui davė persirengti smėlio spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportines kelnes (negalėjo prisiminti ar ant jų buvo koks nors užrašas) bei sportinius batelius, kurių spalvos negalėjo įvardinti (nurodė, kad bateliai lyg ir tamsiai rudos spalvos, šviesiu padu). Parodydamas dėl žaislinio pistoleto, J. R. paaiškino – „Kai E. S. draugas persirenginėjo, tai jis ant stalo pasidėjo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pistoleto formos. Aš dar paprašiau jo duoti pažiūrėti daiktą, įsitikinau, kad jis yra netikras, nes kaip supratau, kad jis šaudo iš „pistonų“ – garsą sukeliančių šovinių. Kaip mačiau, tai jis ir buvo užtaisytas šiais „pistonais“. Nors pagal išvaizdą ir svorį šis ginklas atrodė kaip tikras.“ Minėtos apklausos metu J. R. nurodė, kad persirengus E. S. draugui, pastarasis (E. S.) grįžo į J. R. butą ir paprašė, kad J. R. paskolintų jam savo automobilį. Pasak J. R., nei E. S., nei jo draugas G. (R.) jam (J. R.) nepasakė, kur jie ruošiasi važiuoti. J. R. nurodė, kad paliko savo mobiliojo ryšio telefoną automobilyje. Vėliau, maždaug tarp 23.30 val. ir 24.00 val. E. S. kartu su draugu atvažiavo pas J. R. ir pasiūlė kartu su jais važiuoti iki K.. J. R. nurodė, kad jiems atvažiavus į K., E. S. ir jo draugas išlipo iš automobilio kažkokioje aikštelėje, o J. R., sėdęs už automobilio vairo, nuvažiavo į „A.“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu J. R. parodė (6 t., b. l. 52), kad 2019 m. kovo 1 d. jam važinėjant kartu su E. S., pastarasis paprašė J. R. paskolinti savo automobilį, kadangi norėjo važiuoti pas draugus. Vėliau E. S. pas J. R. atvyko jau ne vienas, o su draugu R. (arba G.). J. R. nurodė, kad asmeniui, kurio vartas R. (arba G.) davė savo rūbus, kadangi jis (R. – G.) pasakė, jog važiuos taisyti J. R. automobilio ir nenori susitepti. J. R. teigimu, R. – G. jis davė juodos spalvos kelnes su kišenėmis bei su kelnių apačioje esančiomis gumomis, tamsios spalvos sportinius batelius, megztą kepurę, žvejybinę smėlio spalvos striukę ir kojines. Kol R. – G. persirenginėjo J. R. namuose, J. R. pastebėjo, kad jis (R. – G.) turi žaislinį šautuvą ir pamanė, kad tai yra žiebtuvėlis. J. R. taip pat nurodė, kad E. S. į jo namus užėjęs nebuvo. Pasakodamas apie vykimo į K. aplinkybes J. R. nurodė, kad nuvykus į K. iš automobilio išlipo tik R. – G., o pats J. R. kartu su E. S. nuvažiavo į „A.“ esantį kazino. Atsakinėdamas į teisėjos klausimus (6 t., b. l. 53) J. R. nurodė, kad iki „A.“ važiavo kartu visi trys, ir tik ten jis iš automobilio išleido G. – R. ir E. S.. Nuteistųjų J. R. ir E. S. parodymai dėl važiavimo į .išsiskyrė, nes J. R. nurodė, jog K. E. S. su G. kartu išlipo iš automobilio netoli „A.“, o jis nuvažiavo pas savo draugę, tačiau E. S. parodė, kad G. paleido M., o jis su J. R. nuvažiavo į „A.“ palošti kazino. Pažymėtina, kad nors J. R. nurodė, jog nurodyto asmens G. nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą ir paskutinį kartą, tačiau E. S. parodė, kad bendrininkas žinojo J. R. gyvenamąją vietą, jo adresą. Įvertinus nuteistojo J. R. parodymų prieštaringumus, nenuoseklumus, pirmosios instancijos teismas juos laikė gynybine versija ir jais nesivadovavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad J. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta remiantis kitais, byloje surinktais ir patvirtintais įrodymais. Iš byloje esančių 2019 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolų, 2019 m. balandžio 2 d. vietovės ir daiktų apžiūros protokolų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadų, ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o ant kitos kepurės/kaukės sutampa su J. R. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. R. lokusų genotipui yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Šis faktas paneigia J. R. nurodytą aplinkybę, kad jis savo kepurę buvo davęs kitam asmeniui, jo nurodytam kaip „G.“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat paneigia J. R. versiją, esą jis savo batus buvo davęs „G.“, kadangi ant batų, paimtų 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę ( - ) šile, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. R. genotipu. Be to, iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtos avalynės pado pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu, paimtu 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu Prienų šile arba kitu batu, turinčiu identišką pado formą, rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis, tarpusavio išsidėstymą, kaip ir dešinės kojos batu, paimtu įvykio vietoje P. mieste. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo iškelta gynybinė versija dėl rastos juodos kepurės, kuri, kaip nurodė J. R., priklauso jam, spalvos neatitikimo užfiksuotai vaizdo kameroje kepurei, matomai vaizdo įraše šviesia balta spalva. Versiją, dėl skirtingų kepurių spalvų, paneigia byloje esančio ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties pagrindu 2020 m. vasario 4 d. atlikto eksperimento rezultatai, kurie buvo užfiksuoti eksperimento atlikimo protokole ir vaizdo įraše, iš kurių matyti, kad eksperimentui naudota iš baudžiamosios bylos pateikta nuteistojo J. R. juodos spalvos kepurė, esant visiškai išjungtam apšvietimui (kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta esant išjungtam apšvietimui), pro vaizdo stebėjimo monitorių apsišviečia šviesia – balta spalva. Šiuo eksperimentu buvo patvirtinta, kad tamsoje juoda kepurė pro vaizdo stebėjimo monitorių, statistui priartėjus arčiau vaizdo stebėjimo kameros apsišviečia ir matoma balta spalva. Nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo paneigta ir J. R. gynėjo versija, kad nusikaltimą galėjo padaryti ir byloje specialiuoju liudytoju apklaustas M. Č., kadangi jis nusikaltimo dieną buvo Lietuvoje, kaukė yra jo, o ant kaukės rasti pėdsakai tinkami dvejiems asmenims. Tokias nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas taip pat įvertino kaip gynybinę versiją ir atmetė kaip nepagrįstas, kadangi iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 2*10(-19). Tai, kad minėta kepurė nusikaltimo metu buvo dėvėta E. S., patvirtina pačio nuteistojo E. S. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kad jis kaukę buvo pasiėmęs iš M. Č. bei specialiuoju liudytoju teisme apklausto M. Č. parodymai, kad iš jo kaukę buvo paėmę nuteistieji. Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo J. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

4610.

47Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės, tiek nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini. E. S. paskirta bausmė teisingumo principui neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo E. S. asmenybę, todėl parinko teisingą bausmę ir teisinio pagrindo mažinti šią bausmę nėra. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė žalą iš nuteistųjų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti byloje atliktu įrodymų vertinimu ir J. R. kaltės klausimo išsprendimu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę dėl J. R. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, o jo paties nenuoseklūs parodymai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus atmesti.

50Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu... 4. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 5. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 11 d.... 6. Skundžiamu nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio... 8. Į bausmės laiką įskaitytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14... 9. Bausmės pradžią – 2020 m. birželio 11 d.... 10. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D.... 11. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręstą tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus... 12. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio... 13. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieškovo UAB „U.“... 14. Teisėjų kolegija... 15. 1.... 16. J. R. (toliau – J. R.) 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. ( - ), iš anksto... 17. 1.1.... 18. E. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK... 19. 2.... 20. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė... 21. 2.1.... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. S. skundžiamu apylinkės teismo... 23. 2.2.... 24. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės... 25. 3.... 26. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. prašo panaikinti skundžiamą Alytaus... 27. 3.1.... 28. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už... 29. 4.... 30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo... 31. Nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R.... 32. 5.... 33. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 34. Dėl nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinio... 35. 6.... 36. Nuteistojo E. S. gynėjos teigimu, jos ginamajam buvo paskirta aiškiai per... 37. 7.... 38. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės... 39. 7.1.... 40. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „U.“ pareiškė civilinį... 41. 8.... 42. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad... 43. Dėl nutiestojo J. R. skundo... 44. 9.... 45. Savo skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o tai... 46. 10.... 47. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R.... 50. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....