Byla 1-798-1023/2018

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. B., kaltinamajam V. B., nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui R. V., nedalyvaujant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vaiko auginimo atostogose, teistas:

31. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

42. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

53. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

64. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

75. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

86. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

97. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – subendrinta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi,

10kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

11Teismas

Nustatė

12V. B. 2018 m. kovo 28 d., apie 20.14 val. ( - ) esančio bendrabučio tipo ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankų kumščiais sudavė mažiausiai dešimt smūgių R. V. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, t.y. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

13Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 136 - 138), kad kovo 28 d., vakare jis su broliu ėjo iki jo namų. Tuomet sutiko R. V., kuris jį stumtelėjo ranka, tačiau smūgių jam nesudavė. Jis galvojo, kad kabina jį ir dėl to jam kirto kaire ranka, kumščiu, tačiau dešimt smūgių nesudavė. Galėjo būti iki penkių smūgių. Tuo metu buvo apsvaigęs ir tai galėjo įtakoti jo elgesį. Buvo išgėręs du butelius alaus, buvo 1,19 promilės. Jeigu būtų blaivus taip būtų nesielgęs. Iš tikrųjų galėjo būti ir dešimt smūgių, nes jis jų neskaičiavo. Su V. buvo kaimynai. Viskas vyko ( - ), 4 aukšte, koridoriuje. Koridorius yra bendras, 1,5 m pločio, 26 m ilgio. Toje vietoje jie buvo dviese, o brolis šalia savo buto durų. Taip pat Roberto tėvas buvo balkone. Vietos prasilenkti ten užtenka. Po įvykio nuėjo pas brolį ir tuomet atvyko policija. V. su kumščiu sudavė į veidą, į žandą. V. po smūgių nukrito, o po to nuėjo namo. Jis domėjosi kas jam buvo atsitikę, skambino, jo atsiprašė. Tai pat atlygino nuostolius ligonių kasai. Robertui davė 500 eurų gydymui, su juo susitarė, kad žala yra atlyginta. Piktumo tarpusavyje neturi, susitaikė. Savo poelgį vertina blogai. Dėl alkoholio buvo pas daktarus ir eis gydytis, nes turi 4 vaikus, iš kurių trys gimė 2017 m. gruodžio 11 d., vaikų mama nedirba, jie dviese vaikais rūpinasi, prieš vaikų gimimą dirbo ( - ) nuo 2015-11-16, po to išėjo tėvystės atostogų, po kurių grįš ten atgal dirbti. Dėl civilinio ieškinio sutinka atlyginti tai, ką priteis teismas.

14Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų.

15Be kaltinamojo V. B. kaltės pripažinimo ir duotų parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

16-

17liudytojos R. V. apklausos protokolas (b. l. 49-50), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d., ji buvo namuose su sutuoktiniu R. V., kuris buvo išgėręs. Vakaro metu ji, R. V., jo tėvas A. V. su drauge D. S. sėdėjo. Apie 20 val., R. V. su A. V. išėjo parūkyti į namo koridoriuje esantį balkoną. Maždaug po 5 min. į butą sugrįžo R. V., kurio veidas buvo sumuštas, lūpos kruvinos ir jam pradėjo tinti kairys žandas. Paskui įėjo A. V.. A. V. paklausė kas sumušė R. V.. A. V. pasakė, kad V. B.. R. V. nesakė kas jį sumušė, spjaudė kraujais ir sakė, kad jam labai skauda kairį žandikaulį. A. V. paklausė kur nuėjo V. B.. A. V. pasakė, kad pas brolį G. B., gyvenantį tame pačiame namo aukšte, t.y. ( - ). Nuėjo prie G. B. butų durų, kurias atidarė pats V. B.. Jo paklausė, kodėl sumušė R. V.. V. B. atsakė: „pūsk žiūrke, nes ir tave nupūsiu“. Išsigando, nes V. B. akys buvo visos baltos, iš jo elgesio suprato, kad jis girtas, todėl daugiau nieko jam nesakė ir grįžo į savo butą, iškvietė policiją;

18-

19liudytojo A. V. apklausos protokolu (b. l. 53-54), kuriuo nustatyta, kad jis 2018 m. kovo 28 d., apie 18 val., su drauge D. S. atvažiavo pas sūnų R. V., kuris buvo namuose pusiau girtas. Apie 20 val. R. V. pasakė, kad eina parūkyti. Jis ėjo kartu su juo. Abu nuėjo į balkoną ir rūkė. Rūkant R. V. pasakė, kad jis eina į tualetą, esantį tame pačiame koridoriuje. Tualetas yra bendro naudojimo visų to aukšto butų gyventojų. R. V. įėjo į tualetą. Rūkydamas balkone išgirdo, kad kažkas įėjo į namo laiptinės koridorių. Atsisuko ir tuo metu pamatė kaip R. V. išėjo iš tualeto ir pro jį koridoriuje ėjęs V. B. kirto ranka R. V. į veidą. R. V. nuo V. B. suduoto smūgio nukrito ant grindų. Ant grindų gulinčiam R. V. V. B. rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, koja spyrė į kojas, nes R. V. stojosi nuo grindų. V. B. stojančiam R. V. vėl rankos kumščiu sudavė smūgį į krūtinę ir į veidą. V. B. atplėšė nuo R. V. ir jį nustūmė. V. B. klausė už ką jis daužo R. V.. V. B. pasakė, kad kažką telefonu R. V. būk tai negero pasakė. V. B. liepė dingti ir jis nuėjo. R. V. taip pat nuėjo į savo butą, jo veidas buvo kruvinas;

20-

21liudytojo G. B. apklausos protokolas (b. l. 57-58), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d., vakare maždaug po 20 val., su broliu V. B., kuris buvo šiek tiek išgėręs, ėjo pas jį į namus, esančius ( - ). Užlipo į daugiabučio namo ketvirtą aukštą, kuriame einant link savo buto iš bendro naudojimo tualeto išėjo svirduliuodamas kaimynas R. V.. Jie ėjo link jo buto. R. V. nieko nesakęs praeidamas petimi kliudė V. B.. V. B. paklausė R. V. kas jam yra. R. V. atsakė V. B. atsakydamas, kas jam yra. V. B. rankos kumščiu stovinčiam R. V. sudavė du ar tris smūgius į veidą. R. V. nuo V. B. suduotų smūgių nukrito koridoriuje ant grindų. V. B. dar užsimojo R. V. suduoti smūgius kumščiu, bet nesudavė, nes jis jį atitraukė nuo R. V. ir jie abu nuėjo pas jį į butą. R. V. atsistojo ir nuėjo namo;

22-

232018 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7-8), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra ( - ), esančiame keturių aukštų daugiabutyje;

24-

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 331/2018(06) (b. l. 40-41), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

26-

27Prie 2018 m. gegužės 10 d. įtariamojo V. B. apklausos pridėtas susitarimas (b. l. 83), kuriame nurodyta, kad V. B. R. V. atlygino 500 Eur žalą.

28Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

29BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. V. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Pačio kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (b. l. 136 – 138), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai - nukentėjusiojo R. V. parodymai (b. l. 43, 44), liudytojos R. V. parodymai (b. l. 49, 50), liudytojo A. V. parodymai (b. l. 53, 54) , liudytojo G. B. parodymai (b. l. 57, 58), 2018 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7, 8), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G331/2018(06) (b. l. 40, 41), neginčijamai patvirtina, kad V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2018 m. kovo 28 d., apie 20.14 val. ( - ) esančio bendrabučio tipo ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankų kumščiais sudavė mažiausiai dešimt smūgių R. V. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė padarinius- nukentėjusiojo R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, t. y. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp V. B. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

30Bausmės skyrimas

31Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

32Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę (teistas septynis kartus, iš jų penkis kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas keturis kartus administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, augina 4 mažamečius vaikus, nedirba, esantis tėvystės atostogose, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jauno darbingo amžiaus, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Vertinant kaltinamojo V. B. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad asmuo neseniai atlikęs arešto bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio dalyje, o prieš tai atlikęs laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtines veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, būdamas nuteistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, 2018 m. kovo 28 d. vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kas rodo kaltinamojo antimoralines nuostatas. Tai, kad naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykusio teistumo būsenoje, ankščiau eilę kartų teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, praeityje ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, spręstina, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusio antivisuomeninio elgsenos rezultatas. Ir nors kaltinamojo darbovietės charakteristikoje V. B. charakterizuojamas teigiamai, tačiau anksčiau aptarti objektyvūs duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

33Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad V. B. skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo tiek iki teismo posėdžio tiek teismo posėdžio metu, atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktą ieškinį iki teismo posėdžio, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kritiškai vertino savo elgesį, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi galiojantį teistumą, tačiau bausmę atlikęs, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusiojo poziciją kaltinamojo atžvilgiu, kad jis iš esmės su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, neturi pretenzijų, tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, gali dirbti, nurodė, kad po tėvystės atostogų grįš dirbti į tą pačią darbovietę, kurioje dirba nuo 2015 metų, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam.

35Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam įstatymo nustatytam 1 metų terminui. V. B. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

36Dėl civilinio ieškinio

37BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

38Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 354,22 Eur priteisimo iš kaltinamojo (b. l. 15 – 18), tačiau teisminio nagrinėjimo metu minėtas ieškovas civilinio ieškinio atsisakė, nurodant, kad ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, V. B. žalą atlygino (b. l. 120). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ieškovas ieškinio atsisakė iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla dėl šio pareikšto civilinio ieškinio dėl 354,22 Eur turtinės žalos nutrauktina, atsisakius civiliniam ieškovui minėto reikalavimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

39Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2188,09 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21 – 29). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. V. patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti 2188,09 Eur turtinės žalos ir 311,91 Eur neturtinės žalos (b. l. 134). Nukentėjusysis R. V. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl V. B. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų jis neteko 4 dantų, jam reikalingas dantų gydymas ir protezavimas, kurio preliminari kaina 2150 Eur; jis patyrė 20 Eur išlaidų už žandikaulio nuotrauką, 3,90 Eur kelionės išlaidų, 14,19 Eur už maisto smulkintuvo įsigijimą.

40Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-21-942/2016; Nr. 2K-7-85/2011; Nr.3K-3-174/2009, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė UAB Medica klinika“ Prienų filialo gydymo planu, kuris patvirtina patirto sužalojimo pasekmių – dantų šalinimą, reikalingą gydymą, protezavimą ir preliminarią jų kainą – 2150 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, šios išlaidos susijusios su sveikatos sutrikdymo (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu) padarinių šalinimu, jos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. B.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Iš kaltinamojo taip pat priteistinos ir kitos turtinę žalą sudarančios išlaidos (20 Eur išlaidų už žandikaulio nuotrauką, 3,90 Eur kelionės išlaidų, 14,19 Eur už maisto smulkintuvo įsigijimą – b. l. 28, 29), kaip pagrįstos jas pagrindžiančiais įrodymais ir priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padaryta veika.

41Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

42Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent V. B. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje (b. l. 40, 41) R. V. konstatuotas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, dėl kurio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusiojo įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, susijusių su maitinimusi, negalėjo kramtyti, buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, jis patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, šiuo metu yra tėvystės atostogose, augina keturis mažamečius vaikus. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 EUR iki 5792,40 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014, 2K-287-697/2017, 2K-265-976/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, lūžis sugijo, tačiau nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių (išrauti keturi dantys, reikalingas protezavimas, kompleksuoja dėl išvaizdos, vengia bendrauti su žmonėmis, blogai miega), įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 311,91 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, šalia jau atlygintos 500 Eur neturtinės žalos, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

43Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

44Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84, 85).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

Nutarė

46V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

47Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

48Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

49-

50nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

51-

52nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

53Civilinio ieškovo R. V. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B., asmens kodas ( - ) 2188,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 9 ct) turtinės žalos ir 311,91 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 91 ct) neturtinės žalos R. V., asmens kodas ( - ) naudai.

54Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje dėl 354,22 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

55Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

56Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. 1. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal... 4. 2. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK... 5. 3. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal... 6. 4. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal... 7. 5. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju... 8. 6. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju... 9. 7. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju... 10. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1... 11. Teismas... 12. V. B. 2018 m. kovo 28 d., apie 20.14 val. ( - ) esančio bendrabučio tipo... 13. Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 14. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika... 15. Be kaltinamojo V. B. kaltės pripažinimo ir duotų parodymų, kurie tiek... 16. -... 17. liudytojos R. V. apklausos protokolas (b. l. 49-50), kuriuo nustatyta, kad 2018... 18. -... 19. liudytojo A. V. apklausos protokolu (b. l. 53-54), kuriuo nustatyta, kad jis... 20. -... 21. liudytojo G. B. apklausos protokolas (b. l. 57-58), kuriuo nustatyta, kad 2018... 22. -... 23. 2018 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7-8), kuriame... 24. -... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr.... 26. -... 27. Prie 2018 m. gegužės 10 d. įtariamojo V. B. apklausos pridėtas susitarimas... 28. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas... 29. BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar... 30. Bausmės skyrimas... 31. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 32. Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 33. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir... 34. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 35. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas... 36. Dėl civilinio ieškinio... 37. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 38. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu... 39. Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 40. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais... 41. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį,... 43. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje... 44. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 46. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 47. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 48. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 10 punktu,... 49. -... 50. nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar... 51. -... 52. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.... 53. Civilinio ieškovo R. V. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti... 54. Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio... 55. Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 56. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...