Byla 1A-368-348/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, nukentėjusiajam E. N., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

3Iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ priteista nukentėjusiajam E. N.: 1574,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš nuteistojo E. G. priteista nukentėjusiajam E. N. 1520 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

    1. E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 3 d., apie 17.27 val., ( - ), vairuodamas automobilį BMW 530, valstybiniai numeriai ( - ) ir važiuodamas ( - ) gatve link ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, viršijo leistiną greitį gyvenvietėje, kai visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/h greičiu, važiavo ne mažesniu kaip 90 km/h greičiu, dėl ko prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, susidūrimo su, galimai, iš anksto numatyta kliūtimi, susidūrė su motoroleriu Peugeot, valstybiniai numeriai 54 AOM, vairuojamu E. N., kuris suko į kairę, į šalia kelio esančią teritoriją, tuo E. N. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
    2. Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. N. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti: tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ 2336,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš nuteistojo E. G., priteisi 15 000 Eur. neturtinės žalos atlyginimo bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliaciniame skunde prašo paskirti nuteistajam E. G., griežtesnę bausmės rūšį bei taikyti nuteistojo E. G. atžvilgiu BK 68 straipsnio nuostatas ir iš nuteistojo E. G. priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme
    1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes skirdamas kaltinamajam bausmę, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, BK 54 straipsnyje, 67 straipsnyje, 68 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje, 177 straipsnyje, 182 straipsnyje, CK 6.250 straipsnyje, 6.270 straipsnyje, 6.263 straipsnyje, numatytas materialinės ir procesines teisės normas.
    2. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pritardamas, civilinio atsakovo pozicijai dėl civilinio ieškinio ir tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, priėmė formalų sprendimą, neįsigilino į byloje esančią pridėtą medicininę dokumentaciją, kvitus ir kitus įrodymus, susijusius su patirtos turtinės žalos dydžiu, taip pat visiškai nemotyvavo, kodėl prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra mažinamas iki keturių penktadalių. Nors teismas ir nenurodė konkrečiai nuosprendyje, kad jo elgesys buvo neatsargus dėl kilusio eismo įvykio, tačiau iš nuosprendžio argumentų galima padaryti išvadą, kad būtent teismas, mažindamas turtinės žalos dydį, taikė CK 6.282 straipsnio nuostatas, numatančias galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar padidėti. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Apelianto įsitikinimu, jam padarytą turtinę žalą jis įrodė visiškai ir teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, negalėjo jo laikyti taip pat eismo įvykio kaltininku ir tuo pagrindu sumažinti prašomos priteisti turtinės žalos dydį.
    3. Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimus priteisti tik 4000 Eur ir prašomų 20 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jeigu pasekmės susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
    4. Apelianto nuomone. pirmosios instancijos teismo argumentai dėl sumažinto neturtinės žalos dydžio yra formalūs bei visiškai nepagrįsti. Neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas, tačiau jis turi būti motyvuotai pagrįstas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine bauda (už greičio viršijimą), o visa tai rodo, kad asmuo linkęs pažeisti taisykles. Nuteistasis pripažino, kad viršijo greitį eismo įvykio metu. Teismas nevertino nuteistojo elgesio po įvykio, nevertino, kad žala nebuvo atlyginta iki pat teisminio nagrinėjimo pabaigos, nuteistasis nei karto jo neatsiprašė, neaplankė, sveikata nesidomėjo. Skundo autoriaus teigimu, teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą nes jam padaryta žala dėl nusikaltimo dėl kurio kilo sunkūs padariniai, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais konkrečiai motyvais sumažintas neturtinės žalos dydis neaišku. Jis neatitinka ir teisminės praktikos
    5. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė per švelnią bausmę. Teismas turėtų įvertinti, tai, kad jam padaryta žala neatsargiu nusikaltimu ir sukeltos pasekmės yra labai sunkios. Paskirta bausmė padarius tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra mažesnė bausmė nei administracinė nuobauda už tokio pobūdžio sukeltą eismo įvykį ir kilusius sunkius padarinius.
    6. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirti duomenys, rodo, kad E. G. linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles (ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą), savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertinęs šias aplinkybes nuteistojo E. G. atžvilgiu turėjo taikyti BK 68 str. nuostatas, t. y. teismas privalėjo spręsti klausimą dėl nuteistajam E. G. uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis, tačiau teismas ne tik nuteistojo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 68 str. nuostatų, tačiau dėl jų taikymo išvis skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.
  1. Civilinio atsakovo ADB „( - )“ įgaliota atstovė atsiliepime į nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. N. apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavęs visą bylos medžiagą teisingai nustatė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydžius, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 vasario 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
  2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis E. N. ir jo atstovė advokatė Matilda Liatukaitė prašė nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paskirti nuteistajam E. G. griežtesnę bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas Povilas Jegorovas prašė nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.
  3. Nukentėjusiojo E. N. apeliacinis skundas atmetamas.

7Dėl bausmės ir poveikio priemonės

8

  1. Nukentėjusysis E. N. savo apeliaciniame skunde prašo nuteistajam E. G. paskirti griežtesnę bausmę dėl padaryto nusikaltimo bei taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
  3. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą (2013 m. birželio 14 d., nuobauda negalioja). Teismas E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Todėl atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į E. G. asmenybę (neteistas, mokosi), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apylinkės teismas E. G. paskyrė BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę (numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų), t. y. 20 MGL dydžio baudą, su kuria apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Nukentėjusysis E. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl nuteistojo E. G. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sukeltos sunkios pasekmės ir padaryta didelė žala. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo motyvai, kuriais jis prašo griežtinti E. G. paskirtą bausmę, yra atmetami kaip nepakankami išvadai, kad E. G. paskirta neteisinga bausmė, kadangi specialisto išvada nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. N. sunkius sužalojimus patyrė ne tik dėl E. G., bet ir dėl savo kaltės. Bylos medžiaga nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Tai svarbios aplinkybės skiriant E. G. bausmę bei taikant baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į šias ir kitas aplinkybes ir teisingai išsprendė bausmės klausimą.
  4. Apelianto nuomone, nuteistajam E. G. teismas privalo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. G. nepasisakė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tenkinti šį nukentėjusiojo prašymą ir skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).
  5. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra šiurkštus, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nors jis ir buvo baustas administracine nuobauda už greičio viršijimą, tačiau tai buvo 2013 m. birželio 14 d., baudą yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 122), tačiau iš pažeidimo pobūdžio negalima daryti išvados, jog E. G. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar kaip nors kitaip piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį E. G. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones.
  6. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nuteistajam taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu bei pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis.
  1. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota.

9Dėl turtinės ir neturtinės žalos

10

  1. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia, jog jam būtų priteistas 2336,60 Eur turtinės žalos atlyginimas, tačiau pirmosios instancijos teismas pritarė civilinio atsakovo ADB „( - )“ pozicijai dėl turtinės žalos dalinio atlyginimo bei įvertinęs paties nukentėjusiojo E. N. elgesį, kuris išsamiai aprašytas specialisto išvadoje, sprendė, jog realus ir teisingas yra 1574,76 Eur turtinės žalos atlyginimas, kurį nukentėjusiajam priteisė iš draudimo bendrovės. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo ir pasisakė dėl kokių priežasčių civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisė mažesnį nei buvo prašoma patikslintame civiliniame ieškinyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo prie skundo pateiktus vaistų pirkimo kvitus ir pagrįstai sprendė kokie vaistai nėra susiję su eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu, todėl šių vaistų sumą išminusavo iš prašomos priteisti sumos. Taip pat teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaidų kurui, kurias nukentėjusysis patyrė vykdamas į gydymo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog nukentėjusysis vyko į gydymo įstaigas, tačiau kelionės išlaidos apskaičiuojamos vertinant ne kuro pirkimo kvitus, o automobilio suvartojamą degalų kiekį ir nuvažiuotą atstumą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs kokia realiai buvo padaryta turtinė žala, ją dar sumažino įvertinęs paties nukentėjusiojo E. N. veiksmus. Nors apeliaciniame skunde E. N. su tokiu teismo vertinimu nesutinka, tačiau nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo nuteistojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau paties nukentėjusiojo E. N. didelis neatsargumas. Kas ir sąlygojo teismo sprendimą sumažinti prašomą priteisti turtinę žalą.
  3. Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymima, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Šios bylos kontekste pažymima ir tai, kad pripažinus, jog eismo įvykiui (dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) kilti reikšmės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu, numatančiu galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Tačiau tai nėra pagrindas iš esmės sumažinti neturtinės žalos dydį ir tokiu atveju taip pat būtina vadovautis kitomis bendrosiomis CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos esmę bei nurodančiomis jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. G., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas E. N.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymima, kad šiuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis E. N. nebuvo atsargus, dėmesingas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mopedo vairuotojas E. N., prieš pradėdamas posūkio manevrą į kairę, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir jokia kita transporto priemonė jo nelenkia. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad mopedo vairuotojas E. N., atlikdamas kairio posūkio manevrą, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui BMW ir su juo susidūrė. Nukentėjusysis pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, didelius galvos skausmus, negalėjo dėl to dirbti, iki šiol jaučia baimę, patiria dvasinius išgyvenimus.
  5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, t. y. tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jis buvo ne kartą gydomas stacionare, konsultuotas įvairių specialistų, kas sukėlė didelius fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus, moralinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visumos pagrindu pagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, sumažindamas jį iki 4000 Eur sumos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmos instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam E. N. priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į ginamas vertybes – sveikatos – specifiką bei šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą (nukentėjusiojo sužalojimo mastą, gydymą, patirtą skausmą, nepatogumus, sužalojimo pasekmes). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  6. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
  7. Nukentėjusysis E. N. ir jo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš nuteistojo E. G. išieškoti jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl nukentėjusiojo E. N. patirtos atstovavimo išlaidos iš nuteistojo E. G. neišieškotinos.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai