Byla e2A-1433-555/2020

Dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-896-429/2020 ieškovų M. U. ir J. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Genida“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai M. U. ir J. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Genida“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti 2018 m. rugsėjo 9 d. tarp ieškovų ir atsakovės sudarytoje statybos rangos sutartyje numatytus darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus: ištaisyti trinkelių nelygumus ir tarpus, užbaigti trinkelių klojimo darbus, užbaigti fasado akmens klijavimo darbus, ištaisyti lauko durų apačioje esantį tarpą, užbaigti tvorų tvėrimo darbus, įstiklinti lauko balkonus; atlikti buto pridavimo darbus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 100 procentų buto baigtumą; 2) priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 3 660,00 Eur delspinigių; 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovų naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. tarpininkaujant atsakovei tarp ieškovų ir pardavėjų V. M. bei G. M. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai nupirko iš pardavėjų naujos statybos butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 116/1013 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Pastato, kuriame yra butas, statybos bei buto dalinio įrengimo darbus atliko UAB „Genida“. Darbų, statybos rangos sutartis, dėl kurios sudarymo ieškovai bendravo su S. B., E. B. pasirašytą sutartį taip pat atvežė S. B., buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 9 d., kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo per 90 dienų atlikti šiuos darbus: trinkelių klojimo, fasado akmens suklijavimo, lauko durų montavimo, rekuperatoriaus montavimo, komunikacijų pridavimo, tvorų aptvėrimo, šildymo sistemos paleidimo, lauko balkonų stiklinio turėklo montavimo, buto pridavimo darbus. Tarp šalių buvo sutarta, jog bendra rangos darbų kaina yra 4 000,00 Eur, kuri sumokama po visiško darbų užbaigimo atsakovei pagal rangos sutartį. Ieškovai tinkamai įvykdė aukščiau nurodytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – sumokėjo 1 000,00 Eur pagal rangos sutartį už dalį atliktų darbų. Atsakovė iki šios dienos nėra tinkamai atlikusi visų rangos sutartyje nurodytų darbų bei neištaisiusi atliktų darbų trūkumų. Rangos sutartis nepasibaigė, nebuvo nutraukta ir šiai dienai yra galiojanti. Darbų perdavimo–priėmimo aktas nėra sudarytas bei nėra nustatytas garantinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį pabaigos terminas. Šiuo metu yra nustatyti šie neatlikti darbai ir / arba atliktų darbų trūkumai: 1. trinkelės išklotos nelygiai, matosi tarpai, kliudo tinkamai atidaryti lauko duris, darbai neužbaigti; 2. fasado akmens klijavimo darbai neužbaigti; 3.lauko durų apačioje yra tarpas, todėl durys nesandarios; 4. neužbaigti tvorų tvėrimo darbai; 5. nepradėti lauko balkonų stiklinimo darbai; 6. nepradėti buto pridavimo darbai. Ieškovai 2019 m. spalio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria nustatė papildomą terminą rangos sutartimi prisiimtoms prievolės įvykdyti – atlikti rangos sutartyje numatytus darbus bei ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Tačiau atsakovė nėra atlikusi ir perdavusi ieškovams rangos sutartimi atliktų darbų. Atsakovė pažeidė rangos sutartimi prisiimtas prievoles ir būti įpareigota įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl jai kilo pareiga sumokėti ieškovams 3 660,00 Eur dydžio delspinigius (4 000,00 Eur x 183 d. x 0,5 / 100 = 3 660,00 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103.

11Atsakovė UAB „Genida“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. sutarties su ieškovais ji nesudarė, o sutartyje esantis UAB „Genida“ direktoriaus E. B. parašas yra suklastotas, į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl to nesikreipė. Rašysenos ekspertizei paskirti neturi pajamų. Atsakovė 1 075,00 Eur sumos už atliktus darbus nėra gavusi. Ieškovai nepagrįstai netesybas skaičiuoja nuo visų darbų kainos, kai turėtų skaičiuoti tik nuo neatliktų darbų kainos, t. y. nuo 2 925,00 Eur. Ieškovų prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, šiuo metu rinkoje taikomos 0,02 procento, 0,06 procento dydžio delspinigiai, kurių dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijams.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti 2018 m. rugsėjo 9 d. statybos darbų rangos sutartyje numatytus darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus – ištaisyti trinkelių nelygumus ir tarpus, užbaigti trinkelių klojimo darbus, užbaigti fasado akmens klijavimo darbus, ištaisyti lauko durų apačioje esantį tarpą, užbaigti tvorų tvėrimo darbus, įstiklinti lauko balkonus; atlikti buto pridavimo darbus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 100 procentų buto baigtumą; priteisė iš atsakovės ieškovams 3 660,00 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 660,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nurodė, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi atitinka vartojimo sutarties sampratai, suformuluotus esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigijo fiziniai asmenys – ieškovai; antra, fiziniai asmenys – ieškovai prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas – atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais. Tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo sutarties vykdymo, t. y. dėl dalies neatliktų darbų bei dalies nekokybiškai atliktų darbų.

186.

19Teismas nurodė, kad nors atsakovė prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę, tačiau apmokėti už jos atlikimą atsisakė, kitų svarių argumentų savo pozicijai pagrįsti ar įrodymų pagrindžiančių jos poziciją nepateikė. Byloje įrodinėjimo našta negalėjo būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (ieškovams). Be to, jos nurodomą aplinkybę dėl parašo netikrumo paneigė ir į bylą ieškovų pateiktas 2018 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitas serija GE Nr. 0023, t. y., jog ieškovė J. P. atsakovei sumokėjo 575,00 Eur (už duris), 2018 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitas Serija GE Nr. 0027, t. y. ieškovė atsakovei sumokėjo 500,00 Eur (už katilą). Atsakovės direktorius neigė pasirašęs darbų, statybos rangos sutartį, tačiau duotais paaiškinimais teismo posėdyje pats pripažino, kad tame pačiame objekte dirbo ir statybos darbus atliko ir jo brolis šioje byloje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. B.. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovės atstovo argumentą dėl jo parašo netikrumo dokumente, atmetė kaip nepagrįstą.

207.

21Teismas taip pat nurodė, kad pateiktos į bylą fotonuotraukos patvirtina, kad prie ginčo buto atlikti darbai yra su trūkumais. Teismo posėdžiuose dalyvavęs atsakovės atstovas nurodė, kad darbai neatlikti, „nežino“, „ne jis sudarė sutartį“. Teismas sprendė, kad šiuos atsakovės argumentus iš esmės paneigia pačios atsakovės veiksmai, kadangi po pirminio ieškinio (pašalinus jo trūkumus) priėmimo, atsakovė įvykdė dalį sutartinių prievolių: sutaisė namo fasado kampą, įrengė įvažiavimo vartus. Atsižvelgęs į tai, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas vertino, kad atsakovė rangos sutartimi prisiimtų įpareigojimų visa apimtimi neįvykdė, ir taip pat laikė įrodytu, kad dalis atliktų darbų yra su trūkumais. Kadangi atsakovė neatliko dalies rangos sutartyje nurodytų darbų bei dalį atliko netinkamai, darbas nėra užbaigtas, todėl šiuo atveju ieškovų teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytų darbų, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis.

228.

23Byloje nustačius, kad atsakovė neatliko dalies rangos sutartimi susitartų darbų bei tai, kad dalis darbų atlikti nekokybiškai, ieškovai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Rangos sutartimi sulygti darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gruodžio 8 d., po nustatyto termino yra praėję pusantrų metų ir tai buvo pakankamas laiko tarpas darbams atlikti, todėl teismas vertino, kad prašomi priteisti nuostoliai nėra per dideli. Be to, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovų reikalavimai dėl 3 660,00 Eur (paskaičiuotų nuo 4 000,00 Eur sumos už 183 praleistas dienas po 0,5 proc.) delspinigių priteisimo bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįsti.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Genida“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; skirti rašysenos (parašo) ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir užduoti klausimą ekspertams: ar 2018 m. rugsėjo 9 d. sutartį pasirašė E. B.? Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281.1.

29Pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismas nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis tokią išvadą padarė. Ieškovai patys nurodė, kad dėl darbų bendravo su S. B., kuris ir pateikė pasirašytą ginčo sutartį, tačiau nenurodė, jog bendravo ir vedė derybas ar pasirašė sutartį su atsakovės direktoriumi E. B.. Atsakovei prašant dėl sunkios finansinės padėties pratęsti terminą avansui už paskirtos ekspertizės atlikimą sumokėjimui, prašymas nebuvo patenkintas, todėl teisiškai reikšminga aplinkybė – ar ginčo sutartį pasirašė atsakovės direktorius E. B., t. y., ar atsakovė sudarė sutartį su ieškovais, liko neišaiškinta.

301.2.

31Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė dalį savo sutartinių prievolių įvykdė, t. y. sutaisė namo fasado kampą, įrengė įvažiavimo vartus. Atsakovė jokių darbų, tame tarpe ir nurodytų sprendime, neatliko, atsakovės žiniomis tuos darbus atliko S. B., su kuriuo ieškovai ir buvo susitarę dėl visų darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti šioje byloje dalyvaujantį trečiąjį asmenį S. B., tačiau to nepadarė, ir nepagrįstai sprendė, kad šio asmens neatvykimas netrukdo bylą išnagrinėti iš esmės. Teismas neįvertino atsakovės pateiktos pažymos, iš kurios matyti, kad ji nėra gavusi 1 075,00 Eur sumos už atliktus darbus pagal ieškovų pateiktus pinigų priėmimo kvitus. Pinigų priėmimo kvitai taip pat negali pagrįsti tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusių sutartinių santykių, kadangi jie yra suklastoti. Atsakovė per visus 2018 metus nėra išrašiusi kvitų, kurių numeriai būtų 0023 ir 0027.

321.3.

33Ieškovų prašomos netesybos galėtų būti priteisiamos tik nuo neatliktų darbų kainos, t. y. nuo 2 925,00 Eur, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad netesybos yra neproporcingai didelės, t. y. net viršija neatliktų darbų vertę. Šiuo metu rinkoje taikomos 0,02 procentų, 0,06 procentų dydžio delspinigiai, kurių dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijams, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3410.

35Ieškovai M. U. ir J. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

362.1.

37Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jos direktoriaus E. B. parašas rangos sutartyje yra suklastotas. Atsakovė prašė atlikti byloje ekspertizę, tačiau ją apmokėti atsisakė. Ieškovams perkamą butą aprodė bei dėl visų sutarčių, tiek pirkimo–pardavimo, tiek dėl rangos sutarties su ieškovais sudarymo vedybas vedė S. B., kuris pristatė save kaip tinkamai įgaliotą atstovą. Būtent atsakovės direktoriaus pasirašytą sutartį padavė S. B.. Atsakovės atstovas dėl parašo suklastojimo į policiją nesikreipė, priešingai pats nurodė, kad ieškovai viską tarėsi su jo broliu S. B.. Nors atsakovė pareigą užbaigti darbus neigia, tačiau po ieškinio pateikimo teismui, pati dalį darbų įvykdė. Atsakovės pozicija dėl parašo suklastojimo yra išgalvota, siekiant išvengti civilinės atsakomybės taikymo.

382.2.

39Šalių sudarytoje rangos sutartyje nėra nurodyta, nuo kurios sumos tiksliai turi būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau iš joje esančių sąlygų ir tikrųjų šalių ketinimų bei prasmės, spręstina, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo sutartyje nurodytos 4 000,00 Eur darbų kainos. Šalių sutartis sudaryta laisva šalių valia, atsakovė – verslo subjektas, turinti verslo patirties. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinusi savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Skundžiamu sprendimu tinkamai ir visapusiškai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės ir padaryta pagrįsta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad prievolė nevykdyta daugiau nei 1,5 metų, ieškovai yra vartotojai, nuolat patiria nepatogumus dėl atsakovės prievolės pažeidimo, todėl 3 660,00 Eur delspinigių dydis nėra neprotingai didelis ir priteistinas iš atsakovės.

402.3.

41Atsakovė nepagrįstai prašo skirti rašysenos ekspertizę apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovei pakankamai laiko pareikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir sumokėti avansą, tačiau atsakovė šia teise tinkamai nepasinaudojo. Iš atsakovės elgesio pirmosios instancijos teisme, ne kartą reikštų prašymų atidėti teismo posėdžius, matyti akivaizdus siekis vilkinti procesą. Galimai prašymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme pareikštas tuo pačiu tikslu. Atsakovė piktnaudžiauja procesu, todėl jos prašymas skirti rašysenos ekspertizę atmestinas.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4511.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

4712.

48Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

4913.

50Pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.

5114.

52Iki civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka posėdžio pradžios atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą paskirti rašysenos ekspertizę. Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovei buvo suteikta galimybė teikti įrodinėjimo priemones, patvirtinančias jos įrodinėjamas aplinkybes, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo, bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu neteikė duomenų, kad jos finansinė būklė apribojo teikti byloje įrodinėjimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas teikti įrodinėjimo priemones apeliacinės instancijos teisme, atsakovei nepateikus duomenų apie savo finansinės būklę, jos pokyčius tiek sprendžiant ekspertizės paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos metu, įgalina spręsti, kad šalis piktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vėlesnis prašomos įrodinėjimo priemonės pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl apeliantės prašymo skirti rašysenos ekspertizę netenkina.

5315.

54Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties sudarymo fakto ir sutartinių santykių egzistavimo. Pareikštame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakove sudarė rašytinę rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo per 90 dienų atlikti šiuos darbus: trinkelių klojimo, fasado akmens suklijavimo, lauko durų montavimo, rekuperatoriaus montavimo, komunikacijų pridavimo, tvorų aptvėrimo, šildymo sistemos paleidimo, lauko balkonų stiklinio turėklo montavimo, buto pridavimo darbus. Sutartyje nustatyta bendra rangos darbų kaina 4 000,00 Eur, kuri turi būti sumokėta po visiško darbų užbaigimo. Ieškovai nurodė, kad vykdydami sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo atsakovei 1 000,00 Eur, tuo tarpu atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi, t. y. nėra tinkamai atlikusi visų rangos sutartyje nurodytų darbų bei neištaisiusi atliktų darbų trūkumų. Atsakovė, neigdama ieškovų nurodytas aplinkybes, teigia, kad jokia statybos rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, sutartyje, sudarytoje atsakovės vardu, įmonės vadovo parašas yra suklastotas, jokių darbų atsakovė ieškovams nėra atlikusi bei pinigų priėmimo kvitų nėra išrašiusi.

5516.

56CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, ieškovai, teigdami, kad egzistuoja nutarties 15 punkte nurodytos jų ieškinį pagrindžiančios aplinkybės, privalėjo įrodyti, kad šios aplinkybės egzistavo, o atsakovė, jas neigdama, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurias ji teigia egzistavus ir kurios, jos nuomone, paneigia statybos rangos teisinių santykių tarp šalių buvimą.

5717.

58Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

5918.

60Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: byloje pateikta rašytinė statybos darbų sutartis, sudaryta tarp atsakovės (apeliantės) ir ieškovės J. P., kurioje aptarta statybos darbų apimtis, terminai, kaina, pateikti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose pateikiama informacija apie ieškovės sumokėtas atsakovei (apeliantei) pinigines sumas. Tuo tarpu apeliantės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių sutarties galiojimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties bei piniginių kvitų jos vadovas nėra pasirašęs. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo skirti rašysenos ekspertizę, kuri būtų patvirtinusi, jog sutartį pasirašė ne įmonės vadovas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti.

6119.

62Iš atsakovės pirmosios instancijos teisme išsakytų motyvų galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė nurodė, jog ginčo sutartis, kurios pagrindu pareikštas ieškinys, yra nesukelianti teisinių pasekmių dėl to, kad joje neišreikšta atsakovės valia. Jeigu skolininkas teigia, kad tam tikrame dokumente yra ne jo parašas, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis). Sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios.

6320.

64Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

6521.

66Nagrinėjamojoje byloje atsakovė nereiškė ieškininio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia. Ieškovams byloje pateikus rašytinę sutartį, kuria grindžiamas ieškinys ir pirmosios instancijos teismui šalims paskirsčius įrodinėjimo naštą, apeliantė nepasinaudojo galimybe pateikti įrodinėjimo priemones, kad tiek sutartyje, tiek pinigų priėmimo kvituose pasirašė ne įmonės vadovas. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Svarstant byloje klausimą dėl specialių žinių poreikio, apeliantė neįmokėjo avanso bylinėjimosi išlaidoms, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs, pagrįstai netenkino apeliantės prašymo skirti rašysenos ekspertizę.

6722.

68Šioje nutartyje minėta, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie šalis siejusius sutartinius santykius, atitinka šios nutarties 17 punkte nurodytos įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie tarp šalių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius, kurių pagrindu apeliantė atliko darbus, padarė remdamasis ne tik ieškovų pateikta sutartimi bei kvitais, bet ir įvertinęs byloje pateiktus paaiškinimus, kuriuose atsakovės atstovas pripažino, jog ginčo objekte statybos darbus atlikinėjo atsakovės vadovo brolis.

6923.

70Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma. Teigia, kad prašomos netesybos galėjo būti priteistos tik nuo neatliktų darbų kainos, t. y. nuo 2 925,00 Eur. Be to, apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad netesybos yra neproporcingai didelės.

7124.

72Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsnis) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Kaip minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).

7325.

74Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovai prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusios apeliantės netesybas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Be to, tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

7526.

76Atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad ieškovų prašomi priteisti delspinigiai yra daug daugiau didesni negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinti protingi delspinigiai, nes kasacinis teismas yra pasisakęs, jog gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 procentus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

7727.

78Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybos rangos sutarties kaina yra 4 000,00 Eur, bylos duomenis atsakovė yra atlikusi darbų (4 000,00-2 925,00) 1075,00 Eur sumai. Byloje nustatyta, kad prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu ieškovai negalėjo naudotis sutarties dalyku (neatlikti tvoros įrengimo darbai, nesutvarkytas grindinys, neatlikti buto pridavimo darbai Nekilnojamojo turto registre). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, neva paneigiančios pagrindą mažinti netesybų dydį, kad dalinai atlikti rangos sutartyje numatyti darbai, nesudaro pagrindo mažinti teismo priteistus delspinigius. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra vartotojai, sutartis sudaryta dėl gyvenamojo būsto darbų atlikimo, darbai pradelsti atlikti be pateisinamų priežasčių daugiau nei 1,5 metų, atsakovė elgėsi pasyviai vykdydama rangos sutartį ir, dėl to kaip verslo subjektas, atsakovė turi prisiimti rizikas bei galimas pasekmes vykdant sutartinius įsipareigojimus.

7928.

80Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų atlikti sutartimi sulygtus darbus delsė, kol netesybų suma iš esmės sulygo su sutarties kaina. Dėl to atsižvelgdama į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad priteistos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovų reikalaujamas netesybas nepažeidė materialinių teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, tinkamai jas taikė.

8129.

82Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutarties sudarymą bei sutartines netesybas, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, tinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8430.

85Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas ieškovų naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai M. U. ir J. P. prašo priteisti jiems iš atsakovės 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, taip pat pateikė šias išlaidas apgrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK- 91228).

8631.

87CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės UAB „Genida“ ieškovo M. U., kuris ir apmokėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, naudai.

8832.

89Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

90Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genida“, j. a. k. 304505896, ieškovo M. U., a. k. ( - ) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

93Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.